Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998.04.30)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1710

Neoficialus įstatymo tekstas:

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-685, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-900 (98.04.10)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ

ĮSTATYMAS

1996 m. liepos 11 d. Nr. I-1473

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato kiekvienam Seimo nariui tokias sąlygas, kad jis, dirbdamas Seime, jo padaliniuose, rinkimų apygardoje, taip pat individualiai galėtų tinkamai eiti įstatymų jam nustatytas pareigas bei įgyvendinti teises.

2. Šis įstatymas taikomas Seimo nariams, kurie yra prisiekę būti ištikimi Lietuvos Respublikai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ir Seimo statuto 5 straipsnio reikalavimus.

2 straipsnis. Seimo nario pažymėjimas ir diplomatinis pasas

Vyriausioji rinkimų komisija Seimo nariams išduoda Seimo nario pažymėjimus. Seimo nariui kadencijos laikotarpiui išduodamas diplomatinis pasas.

3 straipsnis. Seimo narių dalyvavimas posėdžiuose

Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų, oficialiai paskelbtų ne vėliau kaip prieš vieną dieną balsavimų metu, taip pat Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose. Seimo nario darbo laikas yra nenormuotas.

4 straipsnis. Seimo narių draudimas

1. Seimo nariui įvykdžius Lietuvos Respublikos Seimo statuto 2 straipsnio reikalavimus, jo socialinio draudimo pažymėjime įrašoma: “Lietuvos Respublikos Seimo narys”.

2. Seimo nariai valstybės draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.

3. Seimo nario sveikata ir gyvybė draudžiama valstybės lėšomis. Draudimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.

ANTRASIS SKIRSNIS

SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGOS

5 straipsnis. Aprūpinimas darbo patalpomis

1. Seimo nariams, Seimo komitetams, komisijoms ir frakcijoms skiriamos tinkamai įrengtos darbo patalpos. Seimo nariui suteikiama atskira darbo vieta Seimo patalpose.

2. Seimo nariams savivaldybės nemokamai suteikia patalpas:

1) susirinkimams rengti;

2) rinkėjams priimti - daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui.

3. Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui jo prašymu, nurodžius pageidaujamų nuomoti patalpų savininką (valdytoją) ir adresą, Seimo Administracinei komisijai (toliau - Administracinė komisija) pritarus, Seimo kanceliarija sudaro Seimo nario darbui skirtų patalpų nuomos sutartį (naudojimąsi telefonu apmoka Seimo narys).

4. Jeigu Seimo nariai pageidauja, jų gyvenamosiose patalpose ne eilės tvarka įrengiamas telefonas.

6 straipsnis. Teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas

Seimo narys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą, nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

7 straipsnis. Tarnybinių automobilių naudojimas

1. Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams ir Seimo kancleriui pagal pareigas priklauso tarnybinis automobilis su vairuotoju.

2. Kiekvienas Seimo narys kadencijos laikotarpiui turi teisę gauti naudotis tarnybinį automobilį be vairuotojo.

3. Tarnybinių automobilių, kuriais disponuoja Seimas, naudojimo tvarką nustato Administracinė komisija.

TREČIASIS SKIRSNIS

SEIMO NARIŲ DALYVAVIMAS SEIMO, JO KOMITETŲ,

KOMISIJŲ IR PAKOMITEČIŲ POSĖDŽIUOSE

8 straipsnis. Pranešimas apie negalėjimą dalyvauti posėdyje

Jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu, Seimo komiteto, komisijos ar pakomitečio posėdyje, apie tai praneša atitinkamai Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto, komisijos, pakomitečio pirmininkui nurodydamas nedalyvavimo priežastis. Jei Seimo narys nepraneša, kodėl nedalyvauja posėdyje, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios priežasties.

9 straipsnis. Nedalyvavimo priežastys

Nedalyvavimo Seimo posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu, taip pat nedalyvavimo komiteto, komisijos ar pakomitečio posėdyje svarbiomis priežastimis laikoma: Seimo nario laikinasis nedarbingumas, išvyka Seimo valdybai komandiravus ar pritarus, nelaimingi atsitikimai ar kitos aplinkybės, apie kurių pateisinamumą sprendžia Seimo Etikos ir procedūrų komisija (toliau - Etikos ir procedūrų komisija), atitinkamų komitetų, komisijų bei pakomitečių pirmininkai.

10 straipsnis. Informacija apie dalyvavimą posėdžiuose

Seimo posėdžių sekretoriatas apibendrintą informaciją apie Seimo narių dalyvavimą Seimo posėdžiuose, taip pat apie dalyvavimą Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu, o komitetų, komisijų ir pakomitečių pirmininkai žinias apie dalyvavimą komitetų, komisijų ir pakomitečių posėdžiuose per praėjusį mėnesį pateikia raštu kiekvieno mėnesio pirmąją darbo dieną Seimo Pirmininkui ir Etikos ir procedūrų komisijai.

11 straipsnis. Dalyvavimas Etikos ir procedūrų komisijos

posėdžiuose

Seimo nariai, kviečiami į Etikos ir procedūrų komisijos posėdį, atvyksta šios komisijos nurodytu laiku. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti tokiame posėdyje, jis turi pranešti šios komisijos pirmininkui nurodydamas priežastis.

12 straipsnis. Nedalyvavimo posėdžiuose priežasčių

įvertinimas

Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas kiekvieno mėnesio pirmojoje pusėje apibendrintas praėjusio mėnesio žinias apie Seimo narių nedalyvavimą Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu ir nedalyvavimą komitetų, komisijų bei pakomitečių posėdžiuose praneša Seimui ir pateikia Seimo kanceliarijos Finansų skyriui. Be svarbių priežasčių tokiuose posėdžiuose nedalyvavusių Seimo narių pavardės, Etikos ir procedūrų komisijai nutarus, gali būti skelbiamos leidinyje “Valstybės žinios”.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SEIMO NARIŲ ATLYGINIMAS

13 straipsnis. Atlyginimo dydis ir jo sumažinimas

1. Seimo nariui kas mėnesį mokamas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo praėjusio mėnesio Lietuvos ūkio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) trijų dydžių pagrindinis atlyginimas, o Seimo nariui, kuris paskirtas Ministru Pirmininku ar ministru, - vieno VDU dydžio atlyginimas.

2. Seimo nariui, per mėnesį be svarbios priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip ketvirtadalyje Seimo posėdžių iš anksto numatytų balsavimų metu, kai buvo priimami teisės aktai, arba daugiau kaip ketvirtadalyje Seimo komiteto, komisijos ar pakomitečio, kurių darbe turi dalyvauti, posėdžių, to mėnesio atlyginimas sumažinamas vienu trečdaliu. Remiantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, atlyginimas sumažinamas Seimo valdybos sprendimu. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario atlyginimas, išskaitoma iš kito, artimiausio mėnesio atlyginimo.

3. Jeigu Seimo nariui įstatymų nustatyta tvarka paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), atlyginimas jam nemokamas už visą suėmimo laiką. Kai Seimo nariui iškelta baudžiamoji byla nutraukiama dėl nusikaltimo įvykio ar nusikaltimo sudėties nebuvimo arba neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, taip pat kai teismo nuosprendžiu šioje dalyje nurodytais pagrindais Seimo narys išteisinamas, jam ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas atlyginimas, kurio jis negavo dėl suėmimo.

4. Jeigu Seimo nariui teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, Seimo nario atlyginimas jam nemokamas už visą šios bausmės atlikimo laiką. Panaikinus nuosprendį Seimo nariui ir nutraukus baudžiamąją bylą šio straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas Seimo nario atlyginimas, kurio jis negavo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-685, 98.03.26, Žin., 1998, Nr.34-900 (98.04.10)

14 straipsnis. Seimo pareigūnų atlyginimas

1. Seimo pareigūnams papildomai skiriamas atlyginimas:

1) Seimo Pirmininkui - trijų VDU dydžio;

2) Seimo Pirmininko pavaduotojui, Seimo kancleriui - dviejų VDU dydžio;

3) Seimo komiteto, nuolatinės komisijos pirmininkui - vieno VDU dydžio;

4) Seimo komiteto, nuolatinės komisijos pirmininko pavaduotojui, pakomitečio pirmininkui - 0,5 VDU dydžio.

2. Seimo frakcijos seniūnui ir jo pavaduotojams papildomas atlyginimas skiriamas atsižvelgiant į frakcijos dydį. Frakcijos administravimo atlyginimo suma atsižvelgiant į narių skaičių yra tokia: kai frakcijoje yra ne daugiau kaip 5 Seimo nariai - 0,25 VDU, nuo 6 iki 10 narių - 0,5 VDU, nuo 11 iki 20 narių - 1 VDU, nuo 21 iki 30 narių - 1,5 VDU, nuo 31 iki 40 narių - 2 VDU, daugiau kaip 40 narių - 2,5 VDU.

3. Seimo narys gali gauti tik vieną Seimo pareigūnui skiriamą atlyginimą, jeigu jis didesnis kaip 1 VDU.

15 straipsnis. Seimo Pirmininko fondas

Reprezentacijos šalyje ir užsienyje bei kitoms išlaidoms finansuoti sudaromas Seimo Pirmininko fondas, kuriam kiekvieną mėnesį skiriama 12 VDU dydžio lėšų suma. Pusė Seimo Pirmininko fondo lėšų naudojama neatsiskaitytinai.

16 straipsnis. Lėšos kitoms išlaidoms

1. Kanceliarijos, pašto, telefono, telegrafo ir kitoms su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms Seimo nariui kas mėnesį skiriama 1 VDU dydžio papildomų lėšų.

2. Seimo nariui, komandiruojamam į Lietuvos Respublikos vietoves, atlyginamos važiavimo keleiviniu transportu išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo tvarką nustato Seimo valdyba.

3. Frakcijos veiklai metams skiriama 1 VDU suma ir po 0,2 VDU už kiekvieną frakcijos narį. Šios lėšos gali būti naudojamos įstatymų rengimo ir ekspertizės išlaidoms, reprezentacijai, pašto, telefono ir kitoms reikmėms apmokėti.

17 straipsnis. Seimo narių teisė grįžti į ankstesnį darbą

1. Pasibaigus Seimo nario įgaliojimų laikui Seimo statuto 8 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais atvejais, jam turi būti suteiktas iki išrinkimo dirbtas darbas arba pareigos valstybinėje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, išskyrus Vyriausybės nario ir renkamas valdymo institucijos pareigas. Jei buvusios pareigos panaikintos arba įmonė, įstaiga ar organizacija likviduota, turi būti suteiktas kitas tolygus darbas arba pareigos toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba, jeigu Seimo narys sutinka, kitoje valstybinėje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Seimo narys taip pat turi teisę kreiptis į Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją, kuri informuoja buvusį Seimo narį apie laisvas valdininkų darbo vietas jo nuolatinėje gyvenamojoje vietovėje ir, jeigu jis sutinka, įdarbina.

2. Seimo nario parlamentinės veiklos laikas įskaitomas į visų rūšių darbo stažą.

3. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytais atvejais, išmokama išeitinė pašalpa. Ši pašalpa išmokama tiek vidutinių pareiginių atlyginimų dydžio, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime ar Seime ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje, bet ne mažesnė nei 2 vidutinių pareiginių atlyginimų dydžio.

PENKTASIS SKIRSNIS

SEIMO NARIŲ PADĖJĖJAI-SEKRETORIAI IR FRAKCIJŲ DARBUOTOJAI

18 straipsnis. Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo atlyginimas

1. Seimo narys turi teisę turėti padėjėjus-sekretorius. Jų darbo užmokesčiui kas mėnesį skiriama bendra 2 VDU dydžio lėšų suma.

2. Su Seimo nario padėjėju-sekretoriumi terminuotą darbo sutartį Seimo nario įgaliojimų laikui Seimo nario teikimu sudaro Seimo kancleris. Seimo nario įgaliojimams pasibaigus pirma laiko, su padėjėju-sekretoriumi sudaryta terminuota darbo sutartis nutraukiama. Pasibaigus darbo sutarčiai dėl to, kad baigėsi Seimo nario įgaliojimai, padėjėjui-sekretoriui išmokama 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

3. Seimo nario padėjėjui-sekretoriui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos.

4. Seimo narys gali turėti padėjėjų, dirbančių visuomeniniais pagrindais.

19 straipsnis. Frakcijų darbuotojai

1. Frakcijų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo sąlygas nustato Seimo valdyba atsižvelgdama į frakcijos narių skaičių. Frakcijai skiriamas ne mažiau kaip vienas referento etatas.

2. Su frakcijos darbuotojais terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip Seimo įgaliojimų laikui frakcijos seniūno teikimu sudaro Seimo kancleris.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SEIMO NARIŲ GYVENIMO SĄLYGOS

20 straipsnis. Seimo narių aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

1. Seimo nariui, neturinčiam Vilniuje gyvenamosios patalpos arba turinčiam teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis Vilniuje, jo įgaliojimų laikotarpiui gyventi kartu su šeima nemokamai suteikiama gyvenamoji patalpa Vilniuje, paliekant teisę naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Seimo kanceliarija su Seimo nariu sudaro gyvenamosios patalpos naudojimo sutartį.

2. Gyvenamosios patalpos Vilniuje neturintis Seimo narys gali pats nuomotis gyvenamąją patalpą Vilniuje. Tokiu atveju nuomos išlaidų kompensavimo dydį ir tvarką nustato Seimo valdyba. Kompensacijos suma negali viršyti Seimo nariui nemokamai skiriamos analogiškos gyvenamosios patalpos išlaikymo išlaidų sumos.

3. Seimo nariai, kuriems nemokamai suteiktos gyvenamosios patalpos, nemokamai naudojasi jiems skirtose patalpose esančiais baldais bei kitu inventoriumi, komunalinėmis paslaugomis (patalpų šildymas, elektra, dujos, šaltas ir karštas vanduo, kanalizacija, šiukšlių išvežimas, šiukšlių šalintuvo priežiūra, liftas, televizijos antena, laidinio radijo imtuvas, bendrojo naudojimo patalpų valymas, gyvenamojo namo teritorijos priežiūra ir valymas), telefonu (išskyrus tarpmiestinius pokalbius), televizoriumi.

4. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys privalo per 30 dienų išsikelti iš jo įgaliojimų laikotarpiui suteiktų gyvenamųjų patalpų.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis. Seimo narių darbo sąlygų įstatymo

įgyvendinimas

1. Seimo nariams reikiamas darbo ir gyvenimo sąlygas, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, sudaro Seimo kanceliarija, savivaldybės.

2. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienyje privalo teikti Seimo nariams paramą komandiruočių atitinkamoje užsienio valstybėje metu.

3. Seimo narių socialinio draudimo ir kitus personalinius dokumentus tvarko Seimo kanceliarijos specialūs padaliniai.

22 straipsnis. Kontrolė

Šio įstatymo įgyvendinimą kontroliuoja Seimo valdyba, Administracinė bei Etikos ir procedūrų komisijos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS