Suvestinė redakcija nuo 2025-06-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 64-1502, i. k. 0971010ISTAVIII-275
Nauja redakcija nuo 2017-07-13:
Nr. XIII-568, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12068
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS
ĮSTATYMAS
1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-275
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Artimas pagalbininkas:
1) fizinis asmuo, kuris su šio straipsnio 18 dalyje nurodytas pareigas einančiu ar ėjusiu asmeniu yra to paties juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos dalyvis arba palaiko kitus dalykinius santykius;
2. Artimieji šeimos nariai – sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė (toliau – sugyventinis), tėvai, broliai, seserys, vaikai ir vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai.
3. Dalykiniai santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai kliento ir finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų santykiai, susiję su jų profesine veikla, kuriuos ryšių užmezgimo momentu buvo numatyta tęsti tam tikrą laikotarpį.
31. Neteko galios nuo 2025-06-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
32. Neteko galios nuo 2025-06-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
33. Elektroniniai pinigai – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Prie elektroninių pinigų nepriskiriama piniginė vertė, laikoma mokėjimo priemonėse, nurodytose Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 punkte, ir piniginė vertė, naudojama mokėjimo operacijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 12 punkte, atlikti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
4. Europos priežiūros institucijos – Europos bankininkystės institucija, įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, su visais pakeitimais, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB, su visais pakeitimais, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB, su visais pakeitimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
5. Europos Sąjungos valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė ir Europos ekonominės erdvės valstybė.
6. Fiktyvus bankas – finansų įstaiga arba įstaiga, vykdanti finansų įstaigai lygiavertę veiklą, įsteigta pagal jurisdikciją, pagal kurią ši įstaiga faktiškai neegzistuoja, neturi realiai veikiančių valdymo ir organizacinės struktūros ir vidaus kontrolės sistemų ir nepriklauso kompetentingų institucijų prižiūrimai finansinei grupei.
61. Finansinė informacija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) jau turima įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones gauta bet kokios rūšies informacija arba duomenys apie pinigines operacijas ar sandorius, turtą, dalykinius santykius, ūkinę komercinę veiklą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
62. Finansinės analizės informacija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus atliktos analizės rezultatai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
7. Finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme apibrėžtos mokėjimo įstaigos, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme apibrėžtos elektroninių pinigų įstaigos, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme apibrėžti valiutos keityklos operatoriai, 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, apibrėžti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme apibrėžti tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme apibrėžtos draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir tik šiuos subjektus valdančios valdymo įmonės; šių užsienio finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kurios teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, taip pat kriptoturto paslaugų teikėjai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-831, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27723
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
8. Netenka galios 2021-06-03.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
9. Įtartina piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija arba sandoris, susiję su turtu, kuris, kaip įtariama, yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje ir (ar) yra, kaip įtariama, susijęs su teroristų finansavimu.
10. Kiti įpareigotieji subjektai:
3) finansinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantys juridiniai asmenys ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, taip pat asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantys subjektai);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
4) notarai, notaro atstovai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir advokatų padėjėjai, tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti, organizavimo, patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius;
5) patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies 1, 3 ir 4 punktuose;
6) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 12 ir 13 punktuose (toliau – asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais);
9) nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija 10 000 eurų ar jį atitinkančią sumą užsienio valiuta;
10) Neteko galios nuo 2025-06-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
11) Neteko galios nuo 2025-06-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
12) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant galerijas ir aukcionų namus), jeigu sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu;
13) laisvosios zonos, nustatytos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su visais pakeitimais, ir besiverčiančios ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jeigu sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
11. Klientas – fizinis ar juridinis asmuo arba kolektyvinio investavimo subjektas, atliekantys pinigines operacijas arba sudarantys sandorius su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu. Juridiniu asmeniu taip pat laikoma bet kuri užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu. Kai šio įstatymo nuostatos taikomos klientui – ir juridiniam asmeniui, ir kolektyvinio investavimo subjektui, vartojama sąvoka „juridinis asmuo“.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
12. Korespondentiniai santykiai:
1) vieno banko (korespondento) kitam bankui (respondentui) teikiamos banko paslaugos, įskaitant einamosios arba kitų įsipareigojimų sąskaitos ir susijusių paslaugų, pavyzdžiui, pinigų valdymo, tarptautinių lėšų pervedimų, čekių tarpuskaitos, perleidžiamųjų sąskaitų ir užsienio valiutos keitimo, teikimą;
2) finansų įstaigų tarpusavio santykiai, įskaitant atvejus, kai korespondento įstaiga teikia panašias paslaugas respondento įstaigai, ir santykius, užmegztus vertybinių popierių sandorių arba lėšų pervedimo tikslais, arba santykius, užmegztus kriptoturto operacijų ar kriptoturto pervedimų tikslu.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
121. Kriptoturtas – kaip apibrėžta 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937, 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, išskyrus kriptoturtą, priskiriamą prie Reglamento (ES) 2023/1114 2 straipsnio 2–4 dalyse nurodytų kategorijų arba pagal kitus kriterijus laikomą lėšomis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
122. Kriptoturto adresas – viešuoju raktu iš raidžių, skaitmenų ir (ar) simbolių blokų grandinėje sugeneruojamas adresas (sąskaita), pagal kurį blokų grandinė priskiria kriptoturtą savininkui ar gavėjui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
123. Kriptoturto paslaugų teikėjas – Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 15 punkte apibrėžtas subjektas, teikiantis vieną ar daugiau kriptoturto paslaugų, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, išskyrus konsultacijų dėl kriptoturto teikimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkto h papunktyje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
13. Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas – šiame įstatyme nustatytų institucijų, atsakingų už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, koordinuotai ir periodiškai atliekamas valstybėje esančios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos ir jos lygio nustatymas ir vertinimas.
14. Naudos gavėjas – fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. Naudos gavėju laikomas:
1) juridiniame asmenyje:
a) fizinis asmuo, kuriam priklauso juridinis asmuo ar kuris jį valdo tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą procentinę dalį to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių, įskaitant valdymą per pareikštines akcijas, išskyrus akcines bendroves ar kolektyvinio investavimo subjektus, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba jį kontroliuodamas kitais būdais. Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę negu 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), kontroliuojantis (kontroliuojantys) įmonę arba kelias įmones, kuri (kurios) turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę kaip 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (laikomi) netiesioginiu (netiesioginiais) savininku (savininkais);
Papunkčio pakeitimai:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
b) juridiniame asmenyje, kurio tapatybė nustatoma, vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, jeigu šios dalies a papunktyje nurodytas asmuo nenustatytas arba jeigu kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra naudos gavėjas;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
2) patikos fonduose – visi šie asmenys:
d) fiziniai asmenys, gaunantys naudą iš juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčio subjekto, arba, jeigu šie asmenys dar nenustatyti, asmenys, kurių interesams atstovauti tas juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas yra įsteigti arba veikia;
e) bet koks kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos fondą turima tiesiogine arba netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
15. Patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjas – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris verslo tikslais bet kurias iš toliau išvardytų paslaugų teikia tretiesiems asmenims:
2) eina bendrovės vadovo ar kitas vadovaujamas pareigas, partnerystės subjekto partnerio ar pagal kompetenciją panašias pareigas kitame juridiniame asmenyje (fizinis asmuo) arba organizuoja, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;
3) suteikia registruotą biurą, buveinę (adresą), korespondencijos ar administracinį adresą ar kitas su tuo susijusias paslaugas bendrovei, partnerystės subjektui arba kitam juridiniam asmeniui;
4) veikia kaip patikėtinis ar tokią veiklą vykdančio asmens patikėtinis arba organizuoja, kad kitas asmuo vykdytų tokią veiklą;
5) veikia kaip formalus akcininkas, veikiantis už kitą asmenį, jeigu tai nėra bendrovė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kuriai taikomi Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba organizuoja, kad kitas asmuo veiktų kaip formalus akcininkas.
16. Piniginė operacija – bet koks pinigų mokėjimas, perdavimas ar gavimas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
17. Pinigų plovimas:
1) turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių;
2) turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės ar kitų su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;
3) turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje;
171. Neteko galios nuo 2024-07-25
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
18. Politiškai pažeidžiami (paveikiami) asmenys – fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir jų artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1442, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11755
181. Saviprieglobis adresas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1113 3 straipsnio 20 punkte.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
19. Svarbios viešosios pareigos – pareigos Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose:
1) valstybės vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos kancleris;
3) aukščiausiųjų teismų, konstitucinių teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būti skundžiami, narys;
5) aukščiausiosios valstybių audito ir kontrolės institucijos valdymo organo narys ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas ar valdybos narys;
6) ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis, Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės pajėgų ir junginių vadai, Gynybos štabo viršininkas ar užsienio valstybių aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
7) valstybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei nuosavybės teise, valdymo ar priežiūros organo narys;
8) savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymą, valdymo ar priežiūros organo narys;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
9) tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar priežiūros organo narys;
20. Teroristų finansavimas – veika, kuri laikoma nusikaltimu pagal 1999 m. gruodžio 9 d. Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu 2 straipsnį.
21. Trečioji šalis – kompetentingų institucijų prižiūrima finansų įstaiga, kitas įpareigotasis subjektas arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė (toliau – trečioji valstybė), registruota finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas, atitinkantys šiuos reikalavimus:
2) jie registruoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri taiko Europos Sąjungos nustatytiems klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimams ir informacijos saugojimo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi.
22. Turtas – daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, kitos finansinės priemonės, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, kitos turtinės ir neturtinės vertybės, taip pat bet koks kitas fizinis arba ne fizinis, kilnojamasis arba nekilnojamasis, materialus arba nematerialus turtas ir bet kokios formos, įskaitant elektroninę ar skaitmeninę, teisiniai dokumentai arba priemonės, įrodančios nuosavybės teisę į šį turtą arba su juo susijusias teises.
221. Neteko galios nuo 2025-06-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
222. Neteko galios nuo 2025-06-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1374, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15464
223. Neteko galios nuo 2025-06-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽ PINIGŲ PLOVIMO IR (ar) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJĄ ATSAKINGOS INSTITUCIJOS
3 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos institucijos
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba), Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, viešoji įstaiga Lietuvos prabavimo rūmai (toliau – Lietuvos prabavimo rūmai) ir Lietuvos advokatūra yra institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-334, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12773
4 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingų institucijų pareigos
1. Lietuvos bankas nustato kredito įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, valiutos keityklos operatoriams, sutelktinio finansavimo platformų operatoriams arba sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, tarpusavio skolinimo platformų operatoriams, draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, draudimo brokerių įmonėms, vykdančioms su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, finansų maklerio įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, depozitoriumui ir užsienio valstybių šioje dalyje nurodytų subjektų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje ir kurios teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, kriptoturto paslaugų teikėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. Kriptoturto paslaugų teikėjams skirti nurodymai nustatomi suderinus su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-831, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27723
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
2. Kultūros paveldo departamentas nustato asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar) antikvariniais daiktais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
3. Lošimų priežiūros tarnyba priima azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių bendrovių veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šias bendroves šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
4. Lietuvos advokatūra nustato advokatams ir advokatų padėjėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja advokatus ir advokatų padėjėjus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
5. Lietuvos notarų rūmai nustato notarams, notarų atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri notarų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja notarus, notarų atstovus ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
6. Lietuvos auditorių rūmai nustato auditoriams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri auditorių veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja auditorius šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
7. Lietuvos antstolių rūmai nustato antstoliams ir antstolio atstovams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri antstolių ir antstolio atstovų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja antstolius ir antstolio atstovus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
8. Lietuvos prabavimo rūmai nustato asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba brangakmeniais ir (ar) tauriaisiais metalais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
9. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nustato kitiems subjektams, nenurodytiems šio straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
10. Šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
11. Apie šio straipsnio 10 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą, taip pat apie šių darbuotojų pakeitimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
12. Šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba tarpusavyje nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie atliktų subjektų veiklos, susijusios su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, patikrinimų rezultatus.
13. Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai kaupia ir savo metinėse veiklos ataskaitose savo interneto svetainėse viešai skelbia šią informaciją:
1) pagal kompetenciją atliktų patikrinimų skaičių per metus ir jų rezultatų aprašymą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai perduotų nagrinėti patikrinimų dokumentų su atlikto patikrinimo išvadomis ir sprendimų dėl poveikio priemonių, taikytų dėl šio įstatymo pažeidimų, skaičių per metus;
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
14. Lietuvos advokatūra kaupia ir savo metinėse veiklos ataskaitose savo interneto svetainėje viešai skelbia statistinę informaciją apie gautų šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pranešimų skaičių per metus ir šių pranešimų, perduotų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, skaičių per metus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
15. Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai imasi priemonių, kad jų darbuotojai, kuriems pavesta organizuoti šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, būtų susipažinę su šio įstatymo nuostatomis, laikytųsi atsakomybės, efektyvumo, sąžiningumo, nešališkumo, objektyvumo, profesionalumo, viešumo ir skaidrumo principų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
16. Šio straipsnio 1–9 dalyse nurodytos institucijos privalo įdiegti informaciją teikiančio asmens konfidencialumą užtikrinančias priemones, kuriomis naudodamiesi asmenys saugiais kanalais praneštų nurodytoms institucijoms apie šio įstatymo pažeidimus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
5 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos funkcijos įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones
1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba:
1) renka ir registruoja informaciją, kurią šio įstatymo pagrindu privalo teikti finansų įstaigos, kiti įpareigotieji subjektai ir valstybės institucijos, tokia duomenų apimtimi, kuri nurodyta šiame įstatyme;
2) kaupia, analizuoja ir kiekvienais metais skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje), ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
4) perduoda šio įstatymo pagrindu gautos informacijos analizės metu surinktą informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ar nustatytus teisės aktų pažeidimų požymius kompetentingoms valstybės ar užsienio institucijoms, teikia mokesčių administravimo, teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius;
6) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybės institucijomis, užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
7) tvirtina galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus;
8) teikia pasiūlymus kitoms už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingoms institucijoms dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos tobulinimo;
9) informuoja finansų įstaigas ir kitus įpareigotuosius subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus;
10) pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija ir teikia jai visą jos užduotims atlikti būtiną informaciją.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-555, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21223
51 straipsnis. Finansinės informacijos ir finansinės analizės informacijos teikimas Lietuvos Respublikos kompetentingoms valstybės institucijoms ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrai (Europolui)
1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, gavusi motyvuotą Lietuvos Respublikos kompetentingos valstybės institucijos, teisės aktų įgaliotos vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą arba baudžiamąjį persekiojimą (toliau šiame straipsnyje – kompetentinga valstybės institucija), prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina veikos, įvardytos 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, I priede, prevencijai, tyrimui, atskleidimui arba baudžiamajam persekiojimui, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neprivalo pateikti turimos finansinės informacijos ar finansinės analizės informacijos kompetentingai valstybės institucijai, jeigu yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, kad suteikus tokią informaciją būtų padarytas neigiamas poveikis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamiems tyrimams ar analizėms, arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai informacijos atskleidimas būtų akivaizdžiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. Tokiu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikia kompetentingai valstybės institucijai motyvuotą atsisakymą pateikti prašomą informaciją.
3. Pagal šio straipsnio 1 dalį gauta finansinė informacija ar finansinės analizės informacija gali būti naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašoma ar kuriuo ji buvo pateikta.
4. Pagal šio straipsnio 1 dalį gauta finansinė informacija ar finansinės analizės informacija gali būti perduota trečiosioms šalims arba naudojama kitais tikslais, negu iš pradžių įvardytais, tik tuo atveju, jeigu yra gautas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio gautas sutikimas.
5. Kompetentingos valstybės institucijos tvarko pagal šio straipsnio 1 dalį gautą finansinę informaciją ir finansinės analizės informaciją nusikalstamos veikos, įvardytos Reglamento (ES) 2016/794 I priede, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, išskyrus Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus.
6. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, gavusi motyvuotą Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) prašymą pateikti turimą finansinę informaciją ar finansinės analizės informaciją, kuri konkrečiu atveju būtina Europolo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti, pateikia ją nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
7. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba neprivalo pateikti turimos finansinės informacijos ar finansinės analizės informacijos Europolui, jeigu yra objektyvių priežasčių daryti prielaidą, kad, suteikus tokią informaciją, būtų padarytas neigiamas poveikis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamiems tyrimams ar analizėms, arba išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. Tokiu atveju Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pateikia Europolui motyvuotą atsisakymą pateikti prašomą informaciją.
8. Keičiantis informacija su Europolu, laikomasi Reglamento (ES) 2016/794 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintų nuostatų.
9. Keičiantis informacija pagal šį straipsnį, susipažinti su specialių kategorijų asmens duomenimis ir juos tvarkyti, prižiūrint duomenų apsaugos pareigūnui, turi teisę tik tie darbuotojai, kurie yra specialiai apmokyti ir specialiai įgalioti duomenų valdytojo.
10. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba renka, registruoja ir penkerius metus nuo sukūrimo kaupia įrašus apie prašymus, gautus pagal šį straipsnį:
1) prašymą pateikusios institucijos pavadinimą ir jos darbuotojo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą) ir, jeigu turima, informacijos gavėjo duomenis (institucijos pavadinimą, darbuotojo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą);
11. Šio straipsnio 10 dalyje nurodyti įrašai naudojami tik asmens duomenų tvarkymo teisėtumui patikrinti ir pagal prašymą teikiami tik Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
12. Duomenų subjektas turi teisę susipažinti su pagal šį straipsnį kompetentingose valstybės institucijose tvarkomais jo asmens duomenimis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, išskyrus informaciją, kad šie duomenys gauti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
6 straipsnis. Valstybės saugumo departamento funkcijos ir teisės įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones
1. Valstybės saugumo departamentas pagal kompetenciją:
2. Valstybės saugumo departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bendradarbiauja ir keičiasi informacija įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones.
3. Valstybės saugumo departamentas, vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, kitų valstybės institucijų, finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ir sandorius, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ar kitą informaciją, reikalingą šio įstatymo nustatytoms funkcijoms ir uždaviniams vykdyti;
7 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teisės įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę:
1) gauti iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų, kitų valstybės institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese ar dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ar sandorius arba kriptoturto operacijas ar sandorius, kitą informaciją, reikalingą šio įstatymo nustatytoms funkcijoms ir uždaviniams vykdyti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
2) gauti iš institucijų, finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;
21) išimtiniais ir skubiais atvejais su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, keistis finansine informacija ar finansinės analizės informacija, kuri gali būti svarbi informacijai, susijusiai su terorizmu arba organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su terorizmu, tvarkyti ar analizuoti;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
3) koordinuoti institucijų (išskyrus Valstybės saugumo departamentą) veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;
4) nurodyti institucijoms aplinkybes ir sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Institucijos privalo išnagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymus ir ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po nurodymo gavimo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie priemones, kurių imtasi;
5) nurodyti finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams iki 10 darbo dienų sustabdyti atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius;
6) tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai priėmus sprendimą tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį, mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta prašymo leisti atlikti šiuos veiksmus pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
71 straipsnis. Svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašai
1. Valstybės institucijos iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai ne rečiau kaip kas 4 metus per 20 darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi pagal kompetenciją teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informaciją, reikalingą svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti ir atnaujinti:
1) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 1 ir 4 punktus;
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 2, 3 ir 10 punktus;
3) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą (apie Lietuvos Respublikos ambasadorius ir Lietuvos Respublikos laikinuosius reikalų patikėtinius);
4) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą (apie šiame punkte nurodytus Lietuvos kariuomenės karininkus);
5) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 7 ir 8 punktus;
2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informaciją, gautą pagal šio straipsnio 1 dalį, įtraukia į svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašą.
3. Lietuvos Respublikoje akredituotos tarptautinės organizacijos per 20 darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi sudaro ir nuolat, ne rečiau kaip kas 4 metus, atnaujina tos tarptautinės organizacijos svarbių viešųjų pareigų sąrašą ir pateikia jį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus svarbių viešųjų pareigų sąrašus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo pateikia Europos Komisijai ir skelbia viešai savo interneto svetainėje.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
8 straipsnis. Valstybės institucijų bendradarbiavimas bei valstybės institucijų ir užsienio valstybių institucijų bendradarbiavimas
1. Valstybės institucijos, nevykdančios baudžiamojo persekiojimo, privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kai pastebi galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikas, apie šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus.
2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones.
3. Atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, galima motyvuotu sprendimu dėl šių aplinkybių:
1) atliekami procesiniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, arba vykdoma kriminalinė žvalgyba, o bendradarbiavimas ir keitimasis informacija kliudytų šiems veiksmams;
2) informacija, kurios prašoma, gauta vertinant kliento teisinę padėtį, ginant klientą arba atstovaujant jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus.
4. Draudžiama atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, dėl šių aplinkybių:
2) prašymas susijęs su pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu, išskyrus atvejus, kai informacija, kurios prašoma, gauta vertinant kliento teisinę padėtį, ginant klientą arba atstovaujant jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus;
3) atliekami procesiniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tačiau bendradarbiavimas ir keitimasis informacija nekliudytų atliekant šiuos veiksmus;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
TREČIASIS SKIRSNIS
PINIGŲ PLOVIMO IR (AR) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONĖS
9 straipsnis. Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas
1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę:
2) prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;
3) prieš atliekant valiutos keitimo operacijas (perkant arba parduodant valiutą) grynaisiais pinigais, jeigu perkamų arba parduodamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 3 000 eurų sumą ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu;
4) vykdydami pinigų perlaidų grynaisiais pinigais paslaugas, kai siunčiamų ar gaunamų pinigų suma viršija 600 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
5) vykdydami ir priimdami pinigų pervedimus – vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2023/1113 nuostatomis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
6) Neteko galios nuo 2025-06-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1374, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15464
7) kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
8) bet kuriuo kitu atveju, kai kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
2. Jeigu piniginės operacijos atlikimo metu galutinė piniginės operacijos suma nėra žinoma, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi nustatyti kliento tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų suma lygi arba viršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytus pinigų sumų dydžius.
3. Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, ir šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytais atvejais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
4. Jeigu elektroniniams pinigams pagal kredito įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, kredito ir elektroninių pinigų įstaigos, nustatydamos kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10, 11 ir 12 straipsnių nuostatų ir taikyti tik šio straipsnio 16 dalyje ir šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones, jeigu laikomasi visų toliau išdėstytų rizikos mažinimo sąlygų:
1) elektroninių pinigų mokėjimo priemonės negalima papildyti arba, jeigu papildyti galima, jai taikoma maksimali 150 eurų dydžio mokėjimo sandorių mėnesinė riba ir elektroninių pinigų mokėjimo priemonę galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje;
4) mokėjimo priemonėje saugomi elektroniniai pinigai negali būti finansuojami anoniminiais elektroniniais pinigais;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
41. Lietuvos Respublikoje mokėjimai, atliekami naudojantis trečiosiose valstybėse išduotomis anoniminėmis elektroninių pinigų mokėjimo priemonėmis, vykdomi tik tais atvejais, kai tokios priemonės atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
5. Jeigu pagal finansų įstaigos nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, finansų įstaigos, atidarydamos sąskaitą, gali pradėti dalykinius santykius su klientu nepatikrinusios jo tapatybės, jeigu yra gavusios šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus duomenis ir jeigu užtikrina, kad tokioje sąskaitoje piniginės operacijos nebus vykdomos iki kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo proceso pabaigos ir kad kliento ir naudos gavėjo tapatybė galutinai bus nustatyta ne vėliau kaip per vieną mėnesį po sąskaitos atidarymo. Visais atvejais kliento ir naudos gavėjo tapatybė turi būti nustatoma prieš piniginės operacijos atlikimą. Finansų įstaigos taip pat privalo nustatyti vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su rizikos, atsirandančios dėl sąskaitų atidarymo galutinai nenustačius kliento ir naudos gavėjo tapatybės, valdymu.
6. Draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, papildomai nustato ir patikrina draudimo sutartyje nurodyto asmens, turinčio teisę gauti draudimo išmoką, arba asmens, turinčio teisę gauti draudimo išmoką vadovaujantis teisės aktais (toliau – išmokos gavėjas), tapatybę:
1) surenka pakankamai informacijos apie išmokų gavėjus, kurie nurodomi pagal požymius ar klasę arba kitais būdais, kad įsitikintų, jog galės nustatyti jų tapatybę išmokėdami išmokas arba išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti išmoką;
2) fiksuoja konkrečiai įvardyto išmokos gavėjo – fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą (arba gimimo datą, arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numerį) ir pilietybę (jeigu asmuo be pilietybės, – valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą); juridinio asmens pavadinimą, kodą (jeigu toks kodas yra suteiktas), teisinę formą, buveinę (adresą).
7. Visais šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais išmokos gavėjo tapatybė turi būti patikrinama, o jeigu nebuvo nustatyta, nustatoma, išmokant išmokas arba išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti išmoką. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytos įmonės gali nustatyti draudimo sutartyje nurodyto išmokos gavėjo tapatybę po to, kai dalykiniai santykiai yra pradėti.
8. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami klientų – patikos ar į patiką panašios formos subjektų – tapatybę, privalo nustatyti ir patikrinti naudos gavėjų tapatybę, gaudami informaciją apie patikėtoją, patikėtinį (patikėtinius), patikos saugotoją (saugotojus), naudos gavėją (gavėjus) ir kitus fizinius asmenis, kurie kontroliuoja patikos ar į patiką panašios formos subjektų valdymą (turėdami tam tikrą nuosavybės teisių dalį ar kitaip kontroliuodami).
9. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę bei jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
10. Loterijas organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę bei jį registruoti laimėjimo atsiėmimo atveju, kai laimėjimo vertė viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
11. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios. Kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas:
1) per parą atlieka kelias pinigų įmokėjimo į sąskaitas operacijas, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
2) per parą atlieka kelias pinigų išėmimo iš sąskaitų operacijas, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
3) per parą atlieka kitas pinigines operacijas arba sudaro sandorius, kurie, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto turimais duomenimis, yra tarpusavyje susiję ir kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
4) šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju per parą atlieka kelias pinigines operacijas arba sudaro sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
5) per parą atlieka kelias valiutos keitimo (perkant arba parduodant valiutą) grynaisiais pinigais operacijas, kurių suma lygi arba viršija 3 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
6) per parą atlieka grynųjų pinigų keitimo į žetonus arba žetonų keitimo į grynuosius pinigus operacijas, kurių suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
7) šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais per parą įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
8) šio straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais vienu metu atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
9) Neteko galios nuo 2025-06-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1374, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15464
12. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę.
13. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
14. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį.
15. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tais atvejais, kai naudos gavėju nustatytas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto b papunktyje, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo patikrinti vyresniojo vadovo pareigas einančio fizinio asmens tapatybę ir saugoti įrašus apie atliktus veiksmus ir patikrinimo proceso metu iškilusius sunkumus, jeigu tokių buvo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
16. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį.
161. Neteko galios nuo 2024-07-25
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2884, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13493
162. Neteko galios nuo 2024-07-25
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2884, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13493
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1374, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15464
163. Neteko galios nuo 2024-07-25
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2884, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13493
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1374, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15464
17. Siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.
18. Finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali užtikrinti šio straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo. Tokiais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo.
19. Šio straipsnio 18 dalis netaikoma notarams, notaro atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, auditoriams, antstoliams ir antstolio atstovams, apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantiems subjektams tuo metu, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo. Šio straipsnio 18 dalis netaikoma advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
20. Neteko galios nuo 2024-04-26
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
21. Finansų įstaigoms draudžiama išduoti anonimines indėlininkų knygeles arba nuomoti anoniminius banko seifus, atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas ar kitaip pradėti dalykinius santykius nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių duomenų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
211. Kriptoturto paslaugų teikėjui draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas ar kitaip pradėti dalykinius santykius nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių duomenų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad kliento tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1374, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15464
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
22. Jeigu kliento tapatybės nustatymo metu finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui kyla įtarimų, kad atliekama pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika, o tolesnis kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo procesas klientui gali sukelti įtarimų, kad informacija apie jį gali būti perduota kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali netęsti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo proceso ir nepradėti dalykinių santykių su klientu. Šiais atvejais informacija perduodama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.
23. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones privalo taikyti ne tik naujiems, bet ir esamiems klientams, atsižvelgdami į rizikos lygį, iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai, susijusiai su kliento, naudos gavėjo rizikos lygio nustatymu, jų tapatybės informacija, jų veikla ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat tais atvejais, kai kyla prievolė pateikti informaciją pagal 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1017 „Dėl 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančio Direktyvą 77/799/EEB ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinimo“ 2 punktą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
24. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą dėl kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdymo, jeigu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdė dėl šio straipsnio 18 dalyje nurodytų priežasčių.
10 straipsnis. Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimai, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai
1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento – fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento – fizinio asmens Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, arba 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) I priede nustatytus reikalavimus atitinkančio Europos ekonominės erdvės valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo (toliau – tapatybę patvirtinantis dokumentas), kuriame yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę:
3) asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti), leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams);
6) pilietybė (išskyrus atvejus, kai tapatybę patvirtinančiame dokumente ji neprivaloma), jeigu asmuo be pilietybės, – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-63, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-17, i. k. 2020-27624
11. Kai tapatybę patvirtinančiame dokumente duomenys apie kliento pilietybę nenurodomi, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento – fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, privalo pareikalauti iš kliento duomenų apie pilietybę.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-63, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-17, i. k. 2020-27624
2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento – juridinio asmens tapatybę, reikalauja jo tapatybę patvirtinančių dokumentų arba šių dokumentų kopijų su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą, kuriuose yra šie duomenys:
3. Kai klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, šių atstovų tapatybė nustatoma taip pat, kaip ir kliento – fizinio asmens. Taip pat klientas turi pateikti informaciją apie juridinio asmens vadovą: vadovo vardas, pavardė, asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės, – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).
4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų šiuos dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą). Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų valstybių informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacinių sistemų ir (ar) registrų. Visais šioje dalyje nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
5. Kai klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas turi pareikalauti iš jo įgaliojimo ir patikrinti jo galiojimą (tai yra jį išdavusio asmens teisę išduoti tokį įgaliojimą), įgaliojimo galiojimo laiką, kokius veiksmus atlikti nurodyta įgaliojime (įgaliojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus. Užsienyje išduotas įgaliojimas turi būti legalizuotas arba patvirtintas dokumentų tvirtinimo pažyma (apostille).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
6. Pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, kai klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas nustatant jo tapatybę dalyvauja fiziškai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas privalo:
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
1) įvertinti, ar klientas (arba kliento atstovas) – fizinis asmuo, pradedantis bendradarbiauti su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu, pateikia galiojančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus; nustatyti, ar jo pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka;
2) įvertinti pateikto dokumento būklę (ypač didelį dėmesį atkreipti į tai, ar nuotrauka, puslapiai ar įrašai nebuvo keičiami, taisomi ir panašiai);
3) sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
5) padaryti fizinio asmens pateikto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą; pensijų fondų valdymo įmonių (sudarant pensijų kaupimo sutartis), draudimo įmonių ir draudimo brokerių įmonių atsakingas darbuotojas privalo padaryti fizinio asmens šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą arba įrašyti asmens duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) pildomame dokumente (pensijų kaupimo sutartyje ar draudimo liudijime – polise);
7. Ant kiekvieno kliento tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos (jeigu daroma popierinė dokumento kopija) finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas ar įgaliotas asmuo, padaręs dokumento kopiją, privalo uždėti tikrumo žymą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
11 straipsnis. Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimai, kai tapatybė nustatoma klientui fiziškai nedalyvaujant
1. Kliento – fizinio asmens arba kliento – juridinio asmens atstovo ir naudos gavėjo tapatybė gali būti nustatyta klientui fiziškai nedalyvaujant tik šiais atvejais:
1) naudojantis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
3) kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus. Trečiųjų valstybių kvalifikuoti elektroniniai parašai, sudaryti naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, pripažįstami vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 910/2014 14 straipsniu;
4) naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš šių būdų:
a) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas tapatybę patvirtinančio dokumento originalas ir kliento tapatybė patvirtinama naudojantis bent pažangiuoju elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamento (ES) Nr. 910/2014 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
b) tiesioginio vaizdo perdavimo metu užfiksuojamas kliento veido atvaizdas ir kliento parodytas tapatybę patvirtinančio dokumento originalas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-63, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-17, i. k. 2020-27624
5) prieš pradedant naudotis finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, į jo mokėjimo sąskaitą iš kliento vardu kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje, kuri yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi, turimos sąskaitos atliekamas mokėjimo pavedimas ir pateikiama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta popierinė tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos tvirtinimo ir pateikimo tvarką nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-63, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-17, i. k. 2020-27624
Nr. XIV-831, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27723
2. Nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, laikomasi šių sąlygų:
1) prieš nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais kliento tapatybė trečiosios šalies buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą vienu iš būdų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, arba šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu būdu, taip pat kai kliento tapatybė buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant išduodant elektroninės atpažinties priemonę, veikiančią pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemą;
2) prieš nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais, kliento ir naudos gavėjo – fizinio asmens ir juridinio asmens atstovo tapatybė šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytais atvejais buvo nustatyta iš šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytų dokumentų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
3. Nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento, ir naudos gavėjo tapatybę, kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar papildomą informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, ir:
1) šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais gauti šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis;
2) šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose, 10 straipsnio 11 dalyje, 10 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-63, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-17, i. k. 2020-27624
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
31. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, turi šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytas teises.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
4. Atsakomybė dėl šiame įstatyme nustatytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų įvykdymo, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma klientui fiziškai nedalyvaujant, tenka finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams.
5. Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, kai tapatybė nustatoma klientui fiziškai nedalyvaujant, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginį vaizdo perdavimą, nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
6. Finansų įstaigos, nustatydamos kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, vadovaujasi ir Europos bankininkystės institucijos gairėmis dėl nuotolinio kliento tapatybės nustatymo sprendimų pagal Direktyvos (ES) 2015/849 13 straipsnio 1 dalį.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
12 straipsnis. Naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimai
1. Nustatant kliento tapatybę, visais atvejais privaloma nustatyti naudos gavėją (gavėjus). Naudos gavėjo nustatymas visais atvejais reiškia fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės nustatymą.
2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, privalo pareikalauti iš kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų:
3) asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra, – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data);
3. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai tikrina kliento pateiktus dokumentus ir informaciją apie naudos gavėją, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tokie finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto veiksmai apima ir prašymą klientui pačiam nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informacija apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta.
4. Pateiktų duomenų teisingumą klientas patvirtina parašu ir antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus).
5. Jeigu kliento tapatybė nustatoma klientui fiziškai nedalyvaujant, klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis apie naudos gavėją. Kliento pateikti duomenys patvirtinami naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus, arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą, arba parašu rašytinės formos dokumente.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
6. Finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalo kaupti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimu pateikti šiuos duomenis apie naudos gavėją:
3) duomenis apie kliento (juridinio asmens) nuosavybės ir kontrolės struktūrą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
7. Naudos gavėjo tapatybė turi būti nustatyta iki kliento tapatybės nustatymo procedūros pabaigos, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.
8. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, papildomai privalo naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS), iš kurios turi gauti duomenis apie to kliento naudos gavėjus, ir turi teisę naudotis kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-915, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01288
9. Neteko galios nuo 2022-01-28.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-915, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01288
10. Neteko galios nuo 2022-01-28.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-915, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01288
11. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) pateiktos informacijos ir jų turimos informacijos apie to paties kliento – juridinio asmens naudos gavėjus neatitiktį, praneša apie tai klientui ir pasiūlo pateikti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-915, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01288
12. Nustatant kliento tapatybę, finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama pradėti dalykinius santykius arba vykdyti vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį (išskyrus pinigines operacijas ar sandorius, sudarytus ir (ar) vykdomus dalykinių santykių metu), kai informacija apie kliento – juridinio asmens naudos gavėjus šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka nėra pateikta Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) arba kai informacija apie kliento – juridinio asmens naudos gavėjus, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka pateikta Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), neatitinka jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-915, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01288
13 straipsnis. Naudojimasis trečiųjų šalių informacija
1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai gali nustatyti kliento ar naudos gavėjo tapatybę tiesiogiai jam nedalyvaujant, naudodami informaciją apie klientą ar naudos gavėją iš finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų arba jų atstovybių užsienyje, kai jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje trečiajai šaliai nustatytus reikalavimus.
2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ar naudos gavėjo tapatybę, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ar naudos gavėją, jeigu turi pakankamai priemonių, kurios užtikrintų, kad trečioji šalis savo valia vykdys abi šias sąlygas:
1) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui visą prašomą informaciją ir duomenis, privalomus turėti laikantis šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų;
2) paprašius nedelsdama pateiks prašančiajai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dokumentų, susijusių su kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kopijas ir kitus dokumentus, susijusius su klientu ar naudos gavėju, kurie privalomi turėti laikantis šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų.
3. Kai Lietuvos Respublikoje registruota finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas veikia kaip trečioji šalis ir laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, jam leidžiama iš kliento reikalauti kitų duomenų ar kitos informacijos, kurie reikalingi kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
4. Draudžiama naudotis trečiųjų šalių, įsteigtų Europos Komisijos ir Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, informacija apie klientą ar naudos gavėją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
5. Šis straipsnis netaikomas užsakomųjų paslaugų ir atstovavimo santykiams, kai pagal sutartį užsakomųjų paslaugų teikėjas, tarpininkas ar atstovas laikytinas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto (juridinio asmens) dalimi.
14 straipsnis. Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas
1. Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas taikant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones:
1) kai yra pradedami tarptautiniai korespondentiniai santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis;
2) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis;
3) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis. Įvertinus riziką, sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonės neprivalo būti taikomos Europos Sąjungoje įsisteigusių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialams ar patronuojamosioms įmonėms, kuriuose jie turi daugumą akcijų ir kurie yra Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, jeigu tie filialai ar patronuojamosios įmonės laikosi visos grupės nustatytų reikalavimų, lygiaverčių šio įstatymo reikalavimams;
4) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su pagal Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamus valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis;
5) jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika. Vertinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikas, privalu vertinti šio straipsnio 10 dalyje nurodytus galimos didesnės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos veiksnius;
6) kai pradedami tarptautiniai korespondentiniai santykiai, apimantys kriptoturto paslaugas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, išskyrus šio punkto h papunktyje nurodytą paslaugą, su Europos Sąjungoje neįsisteigusiu ir panašias paslaugas, įskaitant Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkto j papunktyje nurodytą paslaugą, teikiančiu subjektu respondentu.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
2. Atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai yra pradedami tarptautiniai korespondentiniai santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis, finansų įstaigos privalo:
1) surinkti pakankamai informacijos apie įstaigą respondentę, kad būtų galima gerai suprasti jos verslo pobūdį ir iš viešai prieinamos informacijos nustatyti šios įstaigos reputaciją ir priežiūros kokybę;
2) įvertinti lėšas gaunančios finansų įstaigos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;
5) įsitikinti, kad įstaiga respondentė tinkamai atliko kliento tapatybės nustatymą (tarp jų – ar patikrino klientų, turinčių tiesioginį priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę, atliko kitus kliento tapatybės nustatymo veiksmus) ir prireikus įstaigos korespondentės prašymu gali pateikti atitinkamus duomenis kliento tapatybei nustatyti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
21. Jeigu tarptautiniai korespondentiniai santykiai apima kriptoturto paslaugas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, išskyrus šio punkto h papunktyje nurodytą paslaugą, su Europos Sąjungoje neįsisteigusiu ir panašias paslaugas, įskaitant Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkto j papunktyje nurodytą paslaugą, teikiančiu subjektu respondentu, užmegzdami verslo santykius su tokiu subjektu, kriptoturto paslaugų teikėjai turi:
2) surinkti pakankamai informacijos apie subjektą respondentą, kad visiškai suprastų subjekto respondento veiklos pobūdį ir remdamiesi viešai prieinama informacija nustatytų subjekto respondento reputaciją bei priežiūros kokybę;
3) įvertinti subjekto respondento taikomus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;
4) prieš užmegzdami naujus tarptautinius korespondentinius santykius gauti vyresniojo vadovo pritarimą;
6) kiek tai susiję su perleidžiamosiomis kriptoturto sąskaitomis, įsitikinti, kad subjektas respondentas tinkamai atliko kliento tapatybės nustatymo veiksmus (įskaitant tai, ar patikrino klientų, turinčių tiesioginę prieigą prie subjekto korespondento sąskaitų, tapatybę, atliko kitus kliento tapatybės nustatymo veiksmus) ir kad kriptoturto paslaugų teikėjas, gavęs subjekto korespondento prašymą, gali jam pateikti atitinkamus duomenis kliento tapatybei nustatyti;
7) atsižvelgdami į pagal šį straipsnį surinktą informaciją, taikyti papildomas priemones, nustatytas pagal kriptoturto paslaugų teikėjo vidaus politiką rizikai, susijusiai su subjektu respondentu, sumažinti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
22. Jeigu kriptoturto paslaugų teikėjai nusprendžia nutraukti tarptautinius korespondentinius santykius dėl priežasčių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika, savo sprendimą jie dokumentuoja ir registruoja.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
3. Atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo:
1) nustatyti ir įdiegti vidines procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos gavėjas yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo;
2) gauti vyresniojo vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su tokiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su klientais, kai jie tampa politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis;
3) imtis atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;
4) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis stebėseną.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1442, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11755
4. Kai politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo nustoja eiti svarbias viešąsias pareigas, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai per ne trumpesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį privalo toliau atsižvelgti į to asmens tebekeliamą riziką ir taikyti tinkamas pagal rizikos lygį pritaikytas priemones tol, kol nustatoma, kad tas asmuo nebekelia politiškai pažeidžiamiems (paveikiamiems) asmenims būdingos rizikos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1442, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11755
41. Taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo:
5) gauti vyresniojo vadovo pritarimą užmegzti dalykinius santykius su šiais klientais ar pritarimą tęsti dalykinius santykius su šiais klientais;
6) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, padidindami taikomų kontrolės priemonių skaičių ir terminus ir atrinkdami sandorių, kuriems reikės tolesnio ištyrimo, tipus;
7) užtikrinti, kad tada, kai klientui atidaroma sąskaita, pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, kai kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
Nr. XIV-831, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27723
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
42. Vadovaudamasis Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, kai nustatytas aukštas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su konkrečioje Europos Komisijos nustatytoje didelės rizikos trečiojoje valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, lygis Lietuvos Respublikoje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius gali nustatyti reikalavimą finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams kartu su šio straipsnio 41 dalyje nustatytomis pareigomis, kol Lietuvos Respublikoje šis rizikos lygis vertinamas kaip aukštas, taikyti šias vieną ar kelias papildomas priemones Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti:
1) taikyti papildomas sustiprintos dalykinių santykių stebėsenos priemones, mažinančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką;
3) riboti dalykinius santykius arba sandorius su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
5. Taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą tais atvejais, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su pagal Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, bei tais atvejais, kai pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vadovaudamiesi šioje dalyje nurodytomis procedūromis, savo nuožiūra imasi vienos ar kelių papildomų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių kylančiai rizikai mažinti ir privalo:
1) gauti vyresniojo vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su šiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su šiais klientais;
2) imtis atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
6. Netenka galios 2020-01-10.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
7. Draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, išmokėdamos išmokas arba išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti išmoką, privalo nustatyti, ar išmokos gavėjas atitinka sąlygas, kuriomis kyla didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika. Jeigu išmokos gavėjas yra juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas, prieš išmokant išmokas privaloma nustatyti jo naudos gavėją vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsniu. Jeigu išmokos gavėjas – fizinis asmuo arba išmokos gavėjo – juridinio asmens naudos gavėjas yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo ir jeigu pagal draudimo įmonių, vykdančių gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, prieš išmokant išmokas privalu informuoti vyresnįjį vadovą apie būsimą išmokos išmokėjimo faktą, vykdyti sustiprintą kliento ir išmokos gavėjo vykdomų piniginių operacijų ar sandorių stebėseną ir spręsti dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo. Šiais atvejais išmokos gavėjo ir jo naudos gavėjo tapatybė turi būti nustatoma prieš išmokant išmokas arba išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti išmoką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1442, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11755
8. Finansų įstaigoms draudžiama pradėti ir tęsti korespondentinius ar kitokius santykius su fiktyviu banku ar banku, kai žinoma, kad šis leidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams. Finansų įstaigos privalo imtis priemonių, kurios leistų įsitikinti, kad lėšas gaunančios finansų įstaigos neleidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
9. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo skirti ypatingą dėmesį bet kokiai pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei, galinčiai kilti dėl bet kokio pobūdžio gaminių, produktų, kitokių žmogaus darbo rezultatų, teikiamų paslaugų naudojimo ar vykdomų sandorių, kai siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę (linkstama į anonimiškumą), taip pat dėl dalykinių santykių ar sandorių su klientu, kurio tapatybė nebuvo nustatyta jam dalyvaujant fiziškai, ir prireikus nedelsdami imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias turtą panaudoti pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
10. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami, ar egzistuoja didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, privalo vertinti bent šiuos veiksnius:
1) kliento požymius:
a) kliento dalykiniai santykiai vykdomi neįprastomis aplinkybėmis be akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo;
c) juridiniai asmenys ar juridinio asmens statuso neturintys subjektai vykdo asmeninės turto valdymo įmonės veiklą;
2) produkto, paslaugos, sandorio ar paslaugų teikimo kanalo požymius:
c) kliento verslo santykiai arba sandoriai sudaromi ar vykdomi klientui fiziškai nedalyvaujant kitais, negu nustatyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, atvejais;
e) produktas ar verslo praktika, įskaitant paslaugų teikimo mechanizmą, yra nauja, taip pat naudojamos naujos arba vystomos technologijos dirbant tiek su naujais, tiek su anksčiau buvusiais produktais;
f) su nafta, ginklais, brangiaisiais metalais, tabako produktais, kultūriniais artefaktais ir kitais archeologiniu, istoriniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu svarbiais arba retos mokslinės vertės daiktais, taip pat su dramblio kaulu ir saugomomis rūšimis susiję sandoriai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
3) teritorijos požymius:
a) remiantis Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu arba panašaus pobūdžio regioninės organizacijos ataskaitų ar panašių dokumentų duomenimis, valstybėje nustatyta reikšmingų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos neatitikčių tarptautiniams reikalavimams;
b) remiantis vyriausybinių ir visuotinai pripažintų nevyriausybinių organizacijų, stebinčių ir vertinančių korupcijos lygį, duomenimis, valstybėje nustatytas didelis korupcijos ar kitos nusikalstamos veiklos lygis;
c) valstybei taikomos sankcijos, embargas ar panašios priemonės, paskelbtos, pavyzdžiui, Europos Sąjungos arba Jungtinių Tautų;
11. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įgyvendindami šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę gauti iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos turimus asmenų, kurie yra politiškai pažeidžiami (paveikiami), kuriems patikėtos svarbios viešosios pareigos Lietuvos Respublikoje, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi prievolę deklaruoti savo viešuosius bei privačius interesus ir kurių deklaracijų duomenys yra vieši, privačių interesų deklaracijų duomenis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1442, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11755
141 straipsnis. Papildomi reikalavimai Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti
Vadovaujantis Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, kai nustatytas aukštas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su konkrečioje Europos Komisijos nustatytoje didelės rizikos trečiojoje valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, lygis Lietuvos Respublikoje:
1) draudžiama Lietuvos Respublikoje steigti Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse įsteigtų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų patronuojamąsias įmones, filialus ar atstovybes, jeigu nėra užtikrinama, kad jų veikla bus visiškai atskirta nuo finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklos Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse. Šios patronuojamosios įmonės, filialai ar atstovybės turi taikyti vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras šio straipsnio nuostatoms užtikrinti ir (ar) sudaryti sutartis su auditoriumi ar audito įmone, kad būtų patikrinta, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų;
2) draudžiama steigti finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų filialus ar atstovybes Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, jeigu nėra užtikrinama, kad šių filialų ar atstovybių veikla bus visiškai atskirta nuo finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklos Lietuvos Respublikoje. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įsteigę filialus ar atstovybes Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, turi taikyti šių filialų ar atstovybių vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras šio straipsnio nuostatoms užtikrinti ir (ar) sudaryti sutartis su auditoriumi ar audito įmone, kad būtų patikrinta, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų;
3) finansų įstaigos, pradedančios ar vykdančios tarptautinius korespondentinius santykius su Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių finansų įstaigomis, privalo imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę. Jeigu šių papildomų priemonių neužtenka pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei sumažinti, finansų įstaigos privalo atsisakyti pradėti arba tęsti tarptautinius korespondentinius santykius su Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių finansų įstaigomis arba juos nutraukti.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
15 straipsnis. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas
1. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti atliekamas, jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika:
1) bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių reguliuojamose rinkose, ir kitoms užsienio valstybių bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir kurioms yra taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą;
2) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos bankui;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
3) klientui, jeigu klientas yra finansų įstaiga, kuriai taikomas šis įstatymas, arba finansų įstaiga, registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi, taip pat jeigu tarptautinės organizacijos šioje valstybėje nustatė žemą korupcijos lygį;
4) gyvybės draudimo sutarčių arba papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutarčių, kai metinė draudimo įmoka arba įmoka į pensijų fondą yra ne didesnė kaip 1 000 eurų arba vienkartinė draudimo įmoka arba įmoka į pensijų fondą yra ne didesnė kaip 2 500 eurų ar ją atitinkanti suma užsienio valiuta, atvejais;
5) pensijų programų draudimo liudijimų, jeigu juose nėra nuostatos dėl jų išankstinio nutraukimo ir jeigu draudimo liudijimai negali būti naudojami kaip įkeitimo objektai, atvejais;
6) pensijų, kaupiamų pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, atvejais, kitais pensijų, senatvės pensijų ar kitų sistemų, kurios numato pensijas darbuotojams, kai įmokos yra išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio, o šių sistemų veiklą reglamentuojantys teisės aktai neleidžia kitam asmeniui perduoti tokios sistemos nario dalies, atvejais;
7) elektroninių pinigų atvejais, kai per kalendorinius metus išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus ir atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu išperkama 500 eurų arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta ar didesnė suma grynaisiais pinigais;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
8) loterijų atvejais, kai piniginė vertė, skirta loterijos bilietams pirkti bei neatsiimtų laimėjimų sumoms kaupti, laikoma elektroniniu būdu, o didžiausia saugoma piniginė vertė neviršija 1 000 eurų ir negali būti pildoma ar kitaip finansuojama anoniminėmis lėšomis bei negali būti naudojama kitiems negu loterijos bilietų pirkimo atsiskaitymams;
9) mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų atvejais, kai teikiant šias paslaugas yra prieinami šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti kliento duomenys ir duomenys apie kliento turimą mokėjimo sąskaitą, atidarytą Europos Sąjungos valstybės narės mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
10) indėlių, priimamų iš fizinių asmenų, atvejais, kai bendrai per kalendorinius metus priimamų indėlių vertei taikoma 30 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba ir sukaupta indėlio, palūkanų ar kita mokėtina suma yra grąžinama tik į kliento kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimą sąskaitą, iš kurios buvo pervedamos lėšos indėliui laikyti, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 2 punkte;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-831, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27723
11) sutelktinio finansavimo paslaugų ir tarpusavio skolinimo paslaugų teikimo atvejais, kai bendra kliento per kalendorinius metus vienoje sutelktinio finansavimo platformoje arba vienoje tarpusavio skolinimo platformoje investuojama suma neviršija 30 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta ir sukaupta palūkanų ar kita mokėtina suma grąžinama tik į kliento kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimą sąskaitą, iš kurios buvo pervedamos lėšos, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 2 punkte;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-831, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27723
12) elektroninių pinigų išleidimo atvejais, kai per kalendorinius metus išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, o elektroninių pinigų leidimo apribojimas taikomas išimtinai tik elektroninės prekybos platformų – interneto svetainių, mobiliųjų įrenginių programų ir kitų taikomųjų programų, skirtų elektroninei prekybai tarp jose registruotų vartotojų vykdyti, – vartotojų tarpusavio ir kitiems atsiskaitymams, susijusiems su vartotojų tarpusavio prekyba elektroninės prekybos platformoje, ir sukauptų lėšų pervedimas galimas tik į kliento kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimą sąskaitą, kai kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu išperkama 500 eurų arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta ar didesnė suma grynaisiais pinigais. Elektroninės prekybos platforma šiuo atveju suprantama kaip technologinis sprendinys elektroninei prekybai tarp tos platformos registruotų vartotojų vykdyti.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-831, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27723
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
2. Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 9 straipsnio 12, 13, 14 dalyse, 10 straipsnyje, 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnyje nurodytų nuostatų ir privalo tik:
1) gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus duomenis;
2) užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-831, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27723
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
3. Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nustatytais atvejais, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo gauti tik šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus duomenis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-831, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27723
4. Netenka galios 2020-01-10.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
5. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti atliekamas tik tada, kai atliekant arba atlikus supaprastintą kliento tapatybės nustatymą yra vykdoma kliento dalykinių santykių stebėsena ir yra galimybė nustatyti įtartinas pinigines operacijas ir sandorius. Ši nuostata netaikoma pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
6. Netenka galios 2020-01-10.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
7. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas negalimas, jeigu yra šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai būtina atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Ši nuostata netaikoma pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
8. Jeigu vykdant nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną nustatoma, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika nebėra maža, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento, ir naudos gavėjo tapatybę.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
151 straipsnis. Keitimasis informacija tarp finansų įstaigų
1. Finansų įstaigos, siekdamos įgyvendinti šiame įstatyme joms nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant ir tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamo įgyvendinimo, prevencijos priemones, turi teisę keistis informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kai joms kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo, įskaitant galimą tarptautinių finansinių sankcijų ir (ar) ribojamųjų priemonių netinkamą įgyvendinimą. Keitimosi informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius tvarką nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius.
2. Finansų įstaigos asmens duomenis tvarko vadovaudamosi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu), ir keičiasi tik ta informacija apie klientą ir jo atstovą, kliento naudos gavėją, kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūroje dalyvaujančius asmenis ir (ar) pinigines operacijas ar sandorius, kuri yra būtina siekiant įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
152 straipsnis. Tapatybės nustatymo ir stebėsenos veiklos funkcijų perdavimas kitam asmeniui
1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę perduoti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos veiklos funkcijas (toliau – veiklos funkcijos) kitam Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri taiko Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytiems klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimams ir informacijos saugojimo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, registruotam asmeniui, kuris nėra trečioji šalis (toliau šiame straipsnyje – kitas asmuo).
2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, perduodami šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklos funkcijas kitam asmeniui, turi laikytis šių reikalavimų:
1) veiklos funkcijų vykdymo perdavimas kitam asmeniui yra nustatytas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrose;
2) tarp finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto ir kito asmens, kuriam yra perduodamos veiklos funkcijos, yra sudaryta rašytinė sutartis, nustatanti, be kita ko, veiklos funkcijų perdavimą, reguliarų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateiktų dokumentų, duomenų ar informacijos atnaujinimą, keitimąsi informacija apie nustatytus šiame įstatyme nurodytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų pažeidimus;
3) prieš perduodama veiklos funkcijas kitam asmeniui, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas įsitikino, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar pasikeitus teisės normoms, finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalo peržiūrėti ir atnaujinti informaciją, ar kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, ir tęsti veiklos funkcijų perdavimą tik tuo atveju, jeigu įsitikino, kad kitas asmuo laikosi šiame įstatyme nurodytų kliento ar naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo šiame punkte numatytų patikrinimų rezultatus įforminti raštu;
4) kitam asmeniui negali būti perduodamas kliento įtartinų piniginių operacijų ar sandorių nustatymas ir pranešimų apie tai teikimas, taip pat šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos saugojimas. Šis ribojimas netaikomas, kai finansų įstaiga ir kitas asmuo, kuriam perduodamos veiklos funkcijos, priklauso vienai įmonių grupei;
3. Atsakomybė dėl šiame įstatyme nurodytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos reikalavimų laikymosi tenka kito asmens informacija apie klientą ar naudos gavėją pasinaudojusioms finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
16 straipsnis. Pranešimas apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius
1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nedelsdami, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimų atsiradimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jeigu žino ar įtaria, kad šis turtas yra susijęs su teroristų finansavimu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo piniginės operacijos ar sandorio sustabdymo apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai (jeigu dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių piniginė operacija ar sandoris nebuvo sustabdytas, – per 3 darbo valandas nuo įtartinos piniginės operacijos ar sandorio nustatymo). Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje, ir atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus.
3. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, gavę informacijos, kad klientas ketina ar bandys atlikti įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, privalo nedelsdami informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrą.
4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 2, 3 ir 9 dalyse nurodytos informacijos gavimo arba nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto nurodymo davimo nedelsdama atlieka veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti.
5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nuo to momento, kai yra pagrindžiamas lėšų ar turto teisėtumas ar paneigiamos abejonės dėl galimų sąsajų su teroristų finansavimu, privalo nedelsdama raštu pranešti finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, kad piniginės operacijos ar sandoriai gali būti atnaujinami.
6. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių atsiradimo momento iki 10 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.
7. Jeigu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai per 10 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo ar nurodymo gavimo nėra įpareigojami vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris turi būti atnaujinami.
8. Jeigu piniginės operacijos ar sandorio sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo ir kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba privalo apie tai pranešti finansų įstaigai ir kitam įpareigotajam subjektui.
9. Lietuvos advokatūra nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos gavimo, privalo ją perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
10. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos notarams, notaro atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, auditoriams, antstoliams ir antstolio atstovams, apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiantiems subjektams, kai jie informaciją gauna vertindami savo kliento teisinę padėtį arba atstovaudami jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos advokatams ir advokatų padėjėjams, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
11. Jeigu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi informacijos apie galimas įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sąsajas su teroristų finansavimu, ji turimą informaciją pateikia Valstybės saugumo departamentui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šios informacijos gavimo momento.
12. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytomis aplinkybėmis finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašomą informaciją per vieną darbo dieną nuo prašymo gavimo momento.
13. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir veiksmus. Teisinėn atsakomybėn nėra traukiami ir finansų įstaigų bei kitų įpareigotųjų subjektų vadovai ar kiti darbuotojai, kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą arba apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius gera valia praneša savo darbovietės atsakingiems darbuotojams arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, taip pat dėl šių veiksmų jiems negali būti taikomos drausminio poveikio priemonės.
17 straipsnis. Sudėtingi ar neįprastai dideli sandoriai ir neįprastos sandorių struktūros
1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į:
4) visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo;
2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, išnagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
18 straipsnis. Sandorių ar dalykinių santykių su klientu nutraukimas
Jeigu klientas vengia arba atsisako finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui jo prašymu ir terminais pateikti papildomą informaciją, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vadovaudamiesi vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis, gali atsisakyti vykdyti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu.
19 straipsnis. Informacijos saugojimas
1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo pildyti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.
2. Finansų įstaigos privalo pildyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų žurnalą, išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.
3. Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi 10 000 eurų ar ją atitinkančiai sumai užsienio valiuta arba ją viršija, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo pildyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų žurnalą.
4. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo pildyti šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.
5. Loterijas organizuojančios bendrovės privalo pildyti šio įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nurodytų asmenų, operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.
6. Lietuvos advokatūra privalo pildyti advokatų ar advokatų padėjėjų praneštų jų klientų įtartinų sandorių registracijos žurnalą.
7. Kriptoturto paslaugų teikėjai privalo pildyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų registracijos žurnalą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
8. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus subjektus, taip pat privalo pildyti šio įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų piniginių ir kriptoturto operacijų registracijos žurnalą.
9. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo pildyti klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą.
10. Registracijos žurnalų duomenys popierine forma arba elektroninėje laikmenoje saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų pildymo taisykles nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius.
11. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti nustatant kliento tapatybę, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai, išsaugoti elektronine forma vadovaujantis Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašu) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.
12. Dalykinių santykių su klientu korespondencija turi būti saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos popierine forma arba elektroninėje laikmenoje.
13. Piniginę operaciją ar sandorį patvirtinantys dokumentai ir duomenys ar kiti juridinę galią turintys dokumentai ir duomenys, susiję su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, turi būti saugomi 8 metus nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.
14. Raštai, kuriais įforminami šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyti tyrimo rezultatai, saugomi 5 metus popierine forma arba elektroninėje laikmenoje.
15. Kriptoturto paslaugų teikėjai informaciją, pagal kurią kriptoturto adresą galima susieti su kriptoturto savininko tapatybe, privalo saugoti šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
16. Saugojimo terminai gali būti papildomai pratęsti ne ilgiau kaip 2 metams, kai yra motyvuotas kompetentingos institucijos nurodymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
20 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
1. Finansų įstaigos, atliekančios piniginę ar kriptoturto operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę ar kriptoturto operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais ar kriptoturtu arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais ar kriptoturtu suma lygi 15 000 eurų ar ją atitinkančiai sumai užsienio valiuta arba ją viršija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
2. Notarai, notaro atstovai ar teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys ir antstoliai ar antstolio atstovai privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
3. Kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, notaro atstovus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstolius ar antstolio atstovus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
31. Neteko galios nuo 2025-06-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.
5. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Advokatai ir advokatų padėjėjai šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją Lietuvos advokatūrai pateikia nedelsdami, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo perduoda ją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikiama, jeigu finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.
7. Finansų įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios piniginės operacijos, atitinkančios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus nustatytus kriterijus.
8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:
3) veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
9. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų duomenų ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
21 straipsnis. Grynųjų pinigų deklaravimas ir muitinės įstaigų veikla
1. Grynųjų pinigų sumos deklaruojamos šiais atvejais:
1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje;
2) muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus ar nelydimus grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma lygi 10 000 eurų ar ją atitinkančiai sumai užsienio valiuta arba ją viršija;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
3) kai per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių arba į trečiąsias šalis gabenama nelydimų grynųjų pinigų vienkartinė suma, kurios vertė yra ne mažesnė negu vertė, nurodyta Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje. Nelydimus grynuosius pinigus, atsižvelgdami į situaciją, deklaruoja siuntėjas, gavėjas arba jų atstovas.
2. Muitinės įstaigos atlieka:
1) į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę, vadovaudamosi Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatomis;
2) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma lygi 10 000 eurų ar ją atitinkančiai sumai užsienio valiuta arba ją viršija, kontrolę.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
3. Reglamento (ES) 2018/1672 nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius, išskyrus atvejus, kai šiame arba kituose įstatymuose nustatyta kitaip.
4. Į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės tvarką nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
5. Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynųjų pinigų ar nelydimų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma lygi 10 000 eurų ar ją atitinkančiai sumai užsienio valiuta arba ją viršija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
6. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „grynieji pinigai“ atitinka sąvoką, vartojamą Reglamento (ES) 2018/1672 2 straipsnio 1 dalies a punkte, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ neapima Europos ekonominės erdvės valstybių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
22 straipsnis. Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų pareigos
1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kai finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams vadovauja valdyba, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.
3. Įmonių grupei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, priklausančios finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo įgyvendinti visos įmonių grupės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos politiką ir procedūras, taip pat laikytis ir nacionalinių teisės aktų tos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje patronuojamoji įmonė ar filialas yra įsisteigęs.
4. Kai skiriasi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų padaliniai arba patronuojamosios įmonės, kuriose finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi daugumą akcijų, privalo taikyti griežtesnes teisės aktų nuostatas, kiek tai leidžia užsienio valstybės teisės aktai. Jeigu užsienio valstybės teisės aktai neleidžia taikyti lygiaverčių tarptautiniams reikalavimų, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai nedelsdami privalo pranešti apie tai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir suderinę su ja imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę. Jeigu šių papildomų priemonių neužtenka pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei sumažinti, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo atsisakyti pradėti arba nutraukti pinigines operacijas ar sandorį, dalykinius santykius su klientu, arba nutraukti veiklą trečiojoje valstybėje.
5. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, privalo Lietuvos Respublikoje įsteigti arba paskirti pagrindinį kontaktinį asmenį, jeigu jos atitinka bet kurį Reglamento (ES) 2018/1108 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
51. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos įsteigtas ar paskirtas pagrindinis kontaktinis asmuo atlieka Reglamento (ES) 2018/1108 4 ir 5 straipsniuose nustatytas funkcijas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
52. Kriptoturto paslaugų teikėjai, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje ir kurie teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, privalo Lietuvos Respublikoje įsteigti arba paskirti kontaktinį asmenį, kurio pareiga – Lietuvos banko ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašymu teikti dokumentus ir informaciją, susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija. Apie kontaktinį asmenį ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo šio asmens įsteigimo ar paskyrimo dienos turi būti raštu pranešta Lietuvos bankui ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
6. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo įdiegti vidines sistemas, leidžiančias saugiais kanalais ir užtikrinant visapusišką užklausų konfidencialumą skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus dėl šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per 14 darbo dienų nuo paklausimo gavimo (jeigu šiame įstatyme tam tikrais atvejais nustatyti trumpesni informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai terminai, tokia informacija turi būti pateikiama per trumpesnius terminus).
7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, prieš pradėdami dalykinius santykius arba prieš vykdydami vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai privaloma imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento bei naudos gavėjo tapatybę, vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsniais, privalo naujiems klientams pateikti informaciją apie jų duomenų tvarkymą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
23 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktos informacijos apsauga
1. Šiame įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo, kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, kitiems asmenims, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.
2. Asmenys, pažeidę šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimo ir naudojimo tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
3. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytoms institucijoms, jų darbuotojams, finansų įstaigoms ir jų darbuotojams, kitiems įpareigotiesiems subjektams ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius ar bet kokia kita informacija pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai. Šioje dalyje nustatytas draudimas netaikomas notarams, notaro atstovams ar asmenis, turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatams ir advokatų padėjėjams ir antstoliams ar antstolio atstovams, kai jie siekia įtikinti klientą neužsiimti neteisėta veikla.
4. Jeigu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nenurodo kitaip, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia:
1) keistis informacija tarp finansų įstaigų, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių teritorijoje, kurioms galioja reikalavimai, lygiaverčiai šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, jeigu šie subjektai priklauso vienai įmonių grupei;
2) keistis informacija tarp auditorių, apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių subjektų, notarų, notaro atstovų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų, registruotų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, taip pat registruotų trečiųjų valstybių teritorijoje, kuriose galioja reikalavimai, lygiaverčiai šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, jeigu šie subjektai vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar kaip keli asmenys, turintys bendrus savininkus ir vadovybę, arba kaip keli asmenys, kurių veiklai taikoma bendra kontrolė;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
3) keistis informacija tarp finansų įstaigų, auditorių, apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių subjektų, notarų, notaro atstovų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba daugiau iš šiame punkte nurodytų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje galioja reikalavimai, lygiaverčiai šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, ir jeigu jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais keistis informacija leidžiama tik siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
6. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys dėl informacijos perdavimo negalioja, jeigu dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.
7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, kai keičiantis informacija su subjektais, registruotais trečiosiose valstybėse, šiems subjektams teikiami asmens duomenys, asmens duomenų teikimas turi atitikti Reglamento (ES) 2016/679 V skyriuje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
24 straipsnis. Kliento, atliekančio pinigines operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos gavėjo fizinių asmens duomenų tvarkymas
1. Šiame įstatyme nurodyti kliento, atliekančio pinigines operacijas ir sandorius, jo atstovo ir naudos gavėjo asmens duomenys šiame įstatyme nurodytais atvejais pateikiami ir tvarkomi:
2) finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę;
3) finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams gaunant informaciją iš trečiųjų šalių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais;
2. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-555, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21223
3. Draudžiama keistis informacija su finansų įstaigomis ir kitais įpareigotaisiais subjektais, institucijomis ir kitais asmenimis iš trečiosios valstybės, jeigu dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.
4. Duomenų subjektas, kurio asmens duomenys tvarkomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tikslais, neturi teisės susipažinti su šio įstatymo pagrindais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai pateiktais jo asmens duomenimis.
5. Duomenų subjektas, kurio asmens duomenys tvarkomi šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, neperspėjamas, kai jo asmens duomenis iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) gauna teisėsaugos institucijos, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ar pirminių nusikaltimų (nusikaltimai, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas), šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos institucijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
25 straipsnis. Reikalavimai juridiniams asmenims ir asmenims, susijusiems su patikos ar bendrovių, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais (brokeriais)
1. Visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelė dalyvė yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais) – ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus. Ši nuostata taikoma patikos paslaugų teikėjams tais atvejais, kai vienintelis patikėtinis ar asmuo, einantis lygiavertes pareigas, yra įsteigtas ar gyvena Lietuvos Respublikoje arba patikos tikslais turi verslo santykių ar nekilnojamojo turto tik Lietuvos Respublikoje. Jeigu patikėtiniai ar asmenys, einantys lygiavertes pareigas, yra įsteigti ar gyvena keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse arba patikos tikslais turi verslo santykių ar nekilnojamojo turto keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, patikos paslaugų teikėjas šioje dalyje nustatytą informaciją privalo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai informaciją apie savo naudos gavėjus jis pateikė kitos Europos Sąjungos valstybės narės informacijos apie tikruosius savininkus registrui.
2. Naudos gavėjai privalo atskleisti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją apie save juridinio asmens atstovui, vykdančiam šio straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą.
3. Juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Fizinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, patikos ar bendrovių steigimo, administravimo nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.
4. Patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu (brokeriu), juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra:
1) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;
2) pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą nesunkų arba apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 5 metai;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
251 straipsnis. Neteko galios nuo 2024-07-25
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
252 straipsnis. Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS) keliami reikalavimai ir duomenų teikimo tvarka
1. Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS) jungiama prie Europos centrinės platformos, įsteigtos pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų su visais pakeitimais 22 straipsnio 1 dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
2. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pasiekiama per Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS) ir Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnio 1 dalį, 8 metus nuo informacijos apie naudos gavėjus išbraukimo iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) dienos.
3. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) kaupiama informacija apie naudos gavėjus visiems teisės aktų nustatytomis sąlygomis turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:
1) teikiama juridinių asmenų naudos gavėjams, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) tvarkomi duomenys apie juos;
3) teikiama valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis;
4) teikiama žurnalistams Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-915, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01288
4. Neteko galios nuo 2022-08-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-915, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01288
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
253 straipsnis. Neteko galios nuo 2025-06-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
KETVIRTASIS SKIRSNIS
RIZIKOS VERTINIMAS
26 straipsnis. Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas
1. Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas atliekamas siekiant nustatyti Lietuvos Respublikoje esamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir jos lygį ir užtikrinti, kad būtų parinktos šios rizikos mažinimo priemonės.
2. Nacionaliniu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimu vadovaujamasi:
2) nustatant poreikį finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams taikyti priemones, atsižvelgiant į rizikos lygį tam tikrais atvejais, tikslinti, kokių priemonių imtis;
3) planuojant išteklių kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu paskirstymą ir jų naudojimo prioritetus;
4) nustatant papildomas priemones ir reikalavimus Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
3. Į Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus privalo atsižvelgti šio įstatymo 4 straipsnio 1–9 dalyse nurodytos institucijos, rengdamos finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
4. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatai išdėstomi ataskaitoje, kurioje nurodoma:
2) šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos institucijos, jų funkcijos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje, mokesčių administratoriaus ir prokurorų funkcijos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje;
3) žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, skirti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai, jeigu ši informacija turima;
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
27 straipsnis. Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime dalyvaujančios institucijos
1. Atliekant Nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba yra koordinuojanti institucija.
2. Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime dalyvauja visos šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir pagal poreikį gali būti pasitelkiamos kitos valstybės ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
28 straipsnis. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo atlikimo tvarka
1. Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas 4 metus.
2. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metodologiją parengia ir tvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
3. Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas atliekamas prieš tai šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytoms institucijoms atlikus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos atskiruose sektoriuose vertinimus.
4. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos sektoriaus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos vertinimą atlieka per 8 mėnesius nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimo apie numatomą nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą.
5. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos šio straipsnio 3 dalyje nurodytu tikslu kaupia išsamią statistinę informaciją, susijusią su sektoriaus dydžiu ir svarba, įskaitant kiekvieno sektoriaus subjektų ir asmenų skaičių bei reikšmę ekonomikai; patikrinimų (įskaitant patikrinimų, prižiūrimų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, patalpose skaičių ir patikrinimų ne patalpose skaičių) ir už šio įstatymo pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus; žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
6. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kaupia šią statistinę informaciją:
1) pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičių per metus; priemones, kurių buvo toliau imtasi dėl šių pranešimų; užregistruotų nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ar teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo nusikalstamų veikų, įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų asmenų skaičių per metus; duomenis apie pirminius nusikaltimus (nusikaltimai, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas), jeigu tokia informacija turima; turtą, kuriam buvo taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, jo vertę, teismo sprendimu konfiskuotą turtą, jo vertę per metus;
2) duomenis apie sėkmingą pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius panaudojimą (skaičių, procentinę dalį ir rezultatų aprašymą) per metus;
3) duomenis apie gautų, išsiųstų, atmestų ir iš dalies arba visiškai patenkintų užsienio valstybių institucijų, įgyvendinančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, prašymų dėl informacijos pateikimo skaičių (pagal užsienio valstybes) per metus; gautų bei išsiųstų teisinės pagalbos prašymų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo skaičių per metus;
4) apie žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
7. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu atsižvelgiama į Europos Komisijos atliktos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo Europos Sąjungos mastu rezultatus ir į Europos Sąjungos valstybėms narėms teikiamas rekomendacijas dėl nustatytai rizikai mažinti tinkamų priemonių. Jeigu nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu nusprendžiama nesilaikyti tam tikrų Europos Komisijos rekomendacijų, apie tai pranešama Europos Komisijai šio įstatymo 51 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodant sprendimo priežastis.
29 straipsnis. Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų vidaus kontrolės procedūros
1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su:
2) rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis;
9) mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais;
10) funkcijų finansų įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
2. Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika turi būti vertinama išskiriant bent šias rizikos rūšis:
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos vidaus kontrolės procedūros turi būti parengtos atsižvelgiant į:
1) Europos Komisijos ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus, nebent nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu nusprendžiama nesilaikyti tam tikrų Europos Komisijos rekomendacijų;
3) Europos priežiūros institucijų išleistus dokumentus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos klausimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi nustatyti tinkamas vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų atitikties ir (ar) audito procedūras šio įstatymo nuostatoms užtikrinti.
5. Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų vidaus kontrolės procedūras tvirtina vyresnysis vadovas arba finansų įstaigos ir kitų įpareigotųjų subjektų valdymo organas, tvirtinantis panašaus pobūdžio vidaus kontrolės procedūras (valdyba, tarnybos vadovas ar pan.).
6. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–9 dalyse nurodytos institucijos bei finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai periodiškai ar įvykus svarbiems finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų valdymo ir veiklos įvykiams ar pokyčiams vykdo vidaus kontrolės procedūrų įgyvendinimo bei pakankamumo stebėseną ir prireikus nurodo griežtinti, griežtina finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų taikomas vidaus kontrolės procedūras.
7. Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų rizikos, susijusios su pinigų plovimu ir (arba) teroristų finansavimu, valdymas turi būti neatskiriama bendros rizikos valdymo sistemos dalis. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, atsižvelgdami į savo veiklos mastą ir pobūdį, turi įdiegti procedūras ir sistemas, skirtas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti, ir veiksmingas šios rizikos mažinimo priemones.
8. Kriptoturto paslaugų teikėjai turi nustatyti ir įvertinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, susijusią su kriptoturto pervedimu į saviprieglobį adresą ar iš jo, ir turi būti nusistatę šios rizikos valdymo vidaus politikos priemones, procedūras ir kontrolės priemones, kurių bent viena būtų:
1) kriptoturto pervedimo į saviprieglobį adresą ar iš jo iniciatoriaus ar naudos gavėjo tapatybės arba tokio iniciatoriaus ar naudos gavėjo tikrojo savininko tapatybės nustatymas ir patikrinimas (galima pasikliauti trečiųjų asmenų turima informacija);
2) reikalavimas pateikti papildomą informaciją apie pervesto į saviprieglobį adresą ar iš jo kriptoturto kilmę ir paskirties vietą;
4) kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, taip pat tikslinių finansinių sankcijų bei su ginklų platinimo finansavimu susijusių tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir vengimo rizikos valdymo priemonės.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
PENKTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGŲ IR KITŲ ĮPAREIGOTŲJŲ SUBJEKTŲ PRIEŽIŪRA
30 straipsnis. Priežiūros institucijos
1. Šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą (toliau – priežiūra) atlieka:
3) Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai – pagal kompetenciją kitų įpareigotųjų subjektų (toliau šioje dalyje visos kartu išvardytos institucijos – priežiūros institucijos).
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos institucijos priežiūrą atlieka vadovaudamosi šiuo įstatymu ir priežiūros institucijų priimtais šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais.
3. Lietuvos bankas priežiūrą atlieka vadovaudamasis šiuo įstatymu, išskyrus 31, 32, 33, 35, 37, 38, 40–49 straipsnių nuostatas, ir Lietuvos banko veiklą reglamentuojančių teisės aktų, taip pat finansų rinką reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta Lietuvos bankui, nustatytais reikalavimais.
4. Lietuvos notarų rūmai prižiūri, ar notarai, notaro atstovai, o Lietuvos antstolių rūmai prižiūri, ar antstoliai, antstolio atstovai:
1) tvarko šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą ir klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą;
31 straipsnis. Pagrindai pradėti patikrinimą dėl šio įstatymo reikalavimų laikymosi
1. Priežiūros institucijos turi teisę savo iniciatyva pradėti šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo patikrinimus pagal priežiūros institucijos patikrinimų planą (priežiūros planą).
2. Priežiūros institucijos taip pat gali pradėti patikrinimus dėl galimų šio įstatymo pažeidimų gavusios pranešimą ar kitokius duomenis, kuriais užfiksuotos galimų šio įstatymo pažeidimų aplinkybės.
3. Priežiūros institucijos, šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalies atvejais nustačiusios, kad su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba suderintų taikomų papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, neužtenka, atlieka patikrinimą, ar finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai atsisakė pradėti arba nutraukė pinigines operacijas ar sandorį, dalykinius santykius su klientu, arba nutraukė veiklą trečiojoje valstybėje.
32 straipsnis. Priežiūros institucijų rengiami patikrinimai
1. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijų, išskyrus Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, įgalioti darbuotojai, be teisių, numatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę:
1) gauti žodinius arba rašytinius prižiūrimų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, jų vadovų ir darbuotojų, taip pat asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais, paaiškinimus;
2) reikalauti, kad šie asmenys arba jų atstovai atvyktų duoti paaiškinimus į patikrinimą atliekančio darbuotojo tarnybines patalpas;
3) apklausti visus kitus šios dalies 1 punkte nenurodytus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su patikrinimo dalyku susijusios informacijos;
4) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, laisvai įeiti į prižiūrimų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų patalpas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų patalpas, jų darbo metu, tikrinti dokumentus, darbuotojų užrašus, apskaitos dokumentus, kitus patikrinimui reikalingus duomenis, įskaitant banko paslaptį ar bet kokią kitą konfidencialią informaciją, gauti dokumentų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų arba ekspertų gauti išvadas;
5) laikinai paimti tikrinamų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatus ir advokatų padėjėjus, dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų dokumentus, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;
6) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, užantspauduoti finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų naudojamas patalpas, kuriose laikomi dokumentai (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui atlikti, tačiau ne ilgiau negu 3 kalendorinėms dienoms;
8) gauti informaciją apie abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, išskyrus naudotojus, kurie yra advokatai ir advokatų padėjėjai, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų;
2. Lietuvos auditorių rūmų, Lietuvos advokatūros, Lietuvos notarų rūmų ir Lietuvos antstolių rūmų įgalioti darbuotojai, be teisių, nustatytų jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi teisę atlikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 9 punktuose nurodytus veiksmus.
3. Patikrinimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą.
4. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, nustatytų šio straipsnio 1 dalies 8 punkte, pirmosios instancijos administraciniam teismui pateikiamas prašymas leisti atlikti šiuos veiksmus. Prašyme turi būti nurodyta juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti duomenys, kuriais grindžiamas įtarimas padarius šio įstatymo pažeidimus. Prašymą išduoti teismo leidimą rašytinio proceso tvarka išnagrinėja pirmosios instancijos administracinis teismas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Priežiūros institucija, nesutinkanti su teismo sprendimu atmesti prašymą, turi teisę per 7 kalendorines dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1603, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25182
5. Priežiūros institucijų reikalavimai, atliekant šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodytus veiksmus, yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą taikomos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės.
33 straipsnis. Patikrinimo tvarka ir patikrinimo metu surinktos informacijos vertinimas
2. Išnagrinėjusi patikrinimo metu surinktą informaciją, susijusią su įtariamu pažeidimu, priežiūros institucija priima sprendimą:
3. Priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti pažeidimo tyrimą (klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą), kai:
3) informacija, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas, ir jis yra asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, nežinomas bei gautas asmens prašymas nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą;
34 straipsnis. Šiurkštus šio įstatymo pažeidimas ir sistemingas pažeidimas
1. Šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu laikoma:
1) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 9–15 straipsniuose, nesilaikymas;
2) pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, nesilaikymas;
2. Sistemingu šio įstatymo pažeidimu laikoma:
1) kai šio įstatymo pažeidimas padaromas 3 ir daugiau kartų per metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo;
2) kai tuo pačiu metu nustatomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, apimantys kelias reikalavimų grupes:
a) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 9– 15 straipsniuose;
b) pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnyje;
35 straipsnis. Priežiūros institucijų duodami privalomi nurodymai
1. Privalomi nurodymai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui duodami siekiant panaikinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo.
2. Priežiūros institucija, duodama privalomą nurodymą, nustato terminą, iki kada finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalo pašalinti pažeidimus ar veiklos trūkumus.
3. Prieš spręsdama, ar duoti privalomus nurodymus, priežiūros institucija nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti ir praneša finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, kuriam ketina duoti privalomą nurodymą. Priežiūros institucija turi teisę neatsižvelgti į paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nurodytam paaiškinimų pateikimo terminui. Paaiškinimų per nurodytą terminą nepateikimas priežiūros institucijai netrukdo spręsti klausimo dėl privalomo nurodymo davimo.
4. Finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas privalo įvykdyti nurodymus per priežiūros institucijos nustatytą terminą ir apie veiksmus, kurių imasi dėl duotų nurodymų, privalo pranešti raštu priežiūros institucijai per jos nustatytą laikotarpį.
5. Jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas, kuriam buvo duotas privalomas nurodymas, jį gavęs raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo pagrindo duoti privalomo nurodymo, priežiūros institucija turi teisę atšaukti duotą privalomą nurodymą.
6. Motyvuotu finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto, kuriam duotas privalomas nurodymas, prašymu priežiūros institucija turi teisę privalomo nurodymo įvykdymo terminą atidėti, jeigu įvykdyti duoto privalomo nurodymo laiku finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali dėl objektyvių priežasčių ir priežiūros institucijai yra pateikti tai pagrindžiantys įrodymai.
7. Privalomų nurodymų davimas neatima teisės priežiūros institucijai kartu taikyti ir šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones.
8. Priežiūros institucija apie finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui duotą privalomą nurodymą, įskaitant informaciją apie privalomo nurodymo esmę ir finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto, kuriam skirtas privalomas nurodymas, pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, turi teisę paskelbti viešai.
36 straipsnis. Poveikio priemonės
1. Už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos šios poveikio priemonės:
1) finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto įspėjimas dėl šio įstatymo pažeidimų arba priežiūros institucijos duodamų privalomų nurodymų nevykdymo;
2) šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui;
3) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų arba finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų, reikalaujant, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis, ir (ar) būtų panaikinti jų įgaliojimai;
4) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas ar visam laikui vieno ar kelių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimas (apribojimas);
5) laikinas teisės finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose, ir (ar) kitu turtu apribojimas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-831, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27723
6) kai finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, kai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar laikinas jo galiojimo sustabdymas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas;
8) kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas uždraudimas (apribojimas) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
9) kai kitas įpareigotasis subjektas neįgyvendina priežiūros institucijos sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba kai, pasibaigus laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminui, aplinkybės, dėl kurių kitam įpareigotajam subjektui buvo laikinai uždrausta teikti vieną ar kelias paslaugas, nėra išnykusios, – visam laikui uždraudimas kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose nurodytas poveikio priemones.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
4. Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos auditorių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
5. Lietuvos notarų rūmai ir Lietuvos antstolių rūmai taiko šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytas poveikio priemones.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
7. Neteko galios nuo 2024-08-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
8. Neteko galios nuo 2024-08-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
9. Lietuvos advokatūra, įvertinusi, kad poveikio priemonių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose, taikymas nepasieks poveikio priemonės tikslų, patikrinimų dokumentus su atlikto patikrinimo išvadomis, kai nustatomas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatų pažeidimas (pažeidimai), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo išvadų surašymo perduoda nagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuri svarsto poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimą.
10. Jeigu priežiūros institucija, vadovaudamasi gauta informacija, nustato, kad elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, nesilaiko arba yra pagrindas manyti, kad nesilaikys šio įstatymo, priežiūros institucijos teisės aktų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, reikalavimų, priežiūros institucija informuoja apie tai užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso ši finansų įstaiga, priežiūros instituciją, prašydama imtis visų galimų veiksmų daromiems ar galimiems pažeidimams pašalinti.
12. Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų darbuotojams ir juridinių asmenų vadovams, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė.
361 straipsnis. Poveikio priemonių taikymas asmenims, pažeidusiems Reglamento (ES) 2023/1113 nuostatas
Mokėjimo paslaugų teikėjams ir kriptoturto paslaugų teikėjams, pažeidusiems Reglamento (ES) 2023/1113 nuostatas, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 36–42 straipsniai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
37 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo tvarka
1. Prieš spręsdama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, priežiūros institucija finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui ir, jeigu taikytina, 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam asmeniui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui (toliau visi kartu šiame skyriuje – asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės) nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti. Priežiūros institucija turi teisę neatsižvelgti į paaiškinimus, pateiktus pasibaigus jos nurodytam paaiškinimų pateikimo terminui. Paaiškinimų per nurodytą terminą nepateikimas priežiūros institucijai netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo.
2. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į:
2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti;
4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija;
6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui;
3. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą.
4. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą.
5. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad priežiūros institucija buvo atkreipusi dėmesį į prižiūrimos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto pažeidimus ar veiklos trūkumus, ar nevykdo privalomų nurodymų.
6. Poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo vietą, datą ir laiką priežiūros institucija registruotąja pašto siunta praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo dienos. Asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), jo atstovai turi teisę dalyvauti priežiūros institucijai nagrinėjant šį klausimą, tačiau asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), arba jo atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti, ar taikyti poveikio priemonę (priemones), jeigu asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), apie svarstymą buvo tinkamai pranešta.
7. Asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), turi teisę susipažinti su priežiūros institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato arba kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jeigu poveikio priemonės (priemonių) taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma (taikomos) poveikio priemonė (priemonės), turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus. Jeigu informacija, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį, yra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas poveikio priemonės (priemonių) taikymas, ir jis yra asmeniui, kuriam taikoma poveikio priemonė, nežinomas, asmuo, kuriam taikoma (taikomos) poveikio priemonė (priemonės), turi teisę prašyti nutraukti klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą.
8. Priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) turi būti motyvuotas ir grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), turėjo galimybę susipažinti, išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, šio įstatymo pažeidimo aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), paaiškinimai ir jų vertinimas.
9. Poveikio priemonė, kuri taikoma laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės taikymo nurodyto termino, kuris gali būti nurodytas kaip konkreti data, laiko tarpas arba susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima sprendimą ją atšaukti prieš nustatytą terminą.
10. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo. Poveikio priemonės (priemonių) taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų ir darbuotojų nuo civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio svarstyti klausimą dėl išduotų licencijų, leidimų galiojimo sustabdymo, panaikinimo.
11. Medžiaga apie šio įstatymo pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, perduodama ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymas sustabdomas. Jeigu ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama priežiūros institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymas yra tęsiamas. Sustabdžius poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą, stabdomas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Pratęsus poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymą, pratęsiamas šio straipsnio 13 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie kaltinamojo akto surašymą, klausimo dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo svarstymas nutraukiamas.
12. Priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos registruotąja pašto siunta išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, arba jam įteikiamas pasirašytinai.
38 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė netaikyti poveikio priemonių
Priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, ir kai nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.
39 straipsnis. Baudos finansų įstaigai ar užsienio finansų įstaigos filialui
1. Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę finansų įstaigai ar užsienio finansų įstaigos filialui skirti šias baudas:
2) už šio įstatymo pažeidimus, kai finansų įstaiga ar užsienio finansų įstaigos filialas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo – nuo 0,5 iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų (jeigu 10 procentų bendrųjų metinių pajamų yra daugiau kaip 5 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų (jeigu 10 procentų bendrųjų metinių pajamų yra mažiau kaip 5 100 000 eurų);
3) už šio įstatymo pagrindais priežiūros tikslais pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą per nustatytą terminą ar neteisingos informacijos pateikimą – nuo 0,1 iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
4) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų privalomų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – nuo 0,1 iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba
2. Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę finansų įstaigos dalyviui ar valdymo organo nariui už finansų įstaigos padarytus šio įstatymo pažeidimus, kai finansų įstaiga sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų.
3. Jeigu finansų įstaiga ar užsienio finansų įstaigos filialas yra patronuojančioji įstaiga arba priklauso patronuojančiajai grupės įstaigai ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
40 straipsnis. Baudos kitiems įpareigotiesiems subjektams
1. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką ir Lietuvos advokatūrą, pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
1) už šio įstatymo pažeidimus – nuo 0,5 iki 5 procentų metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje;
2) už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti);
3) už šio įstatymo pagrindais priežiūros tikslais pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą per nustatytą terminą ar neteisingos informacijos pateikimą – nuo 0,1 iki 0,5 procento metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje;
4) už priežiūros institucijos pagal šį įstatymą duotų privalomų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – nuo 0,1 iki 1 procento metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje;
5) už netinkamą veiksmų, kuriuos subjektas turi teisę atlikti tik gavęs priežiūros institucijos leidimą, atlikimą arba veiksmų atlikimą, negavus priežiūros institucijų leidimo, kai toks leidimas reikalingas, – nuo 0,1 iki 1,5 procento metinių pajamų, gautų iš profesinės ar kitos veiklos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje.
2. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
3. Jeigu kiti įpareigotieji subjektai yra patronuojančioji įmonė arba priklauso patronuojančiajai grupės įmonei ir rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas Įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra bendrosios metinės pajamos arba atitinkamos rūšies pajamos pagal apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis naujausiomis turimomis konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įstaigos valdymo organo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
41 straipsnis. Informacijos apie taikytas poveikio priemones viešinimas
1. Informacija apie įsiteisėjusį sprendimą dėl taikytų poveikio priemonių, įskaitant informaciją apie padaryto šio įstatymo pažeidimo esmę ir jį padariusio juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę, skelbiama priežiūros institucijų interneto svetainėse nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, po to, kai priežiūros institucijos sprendimas išsiunčiamas arba įteikiamas asmeniui, kuriam poveikio priemonė (priemonės) buvo pritaikyta (pritaikytos).
2. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę (priemones) yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie skundus, pateiktus dėl pritaikytų poveikio priemonių, ir jų nagrinėjimo rezultatus.
3. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas galėtų padaryti neigiamą įtaką finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui arba neproporcingą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, šios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį. Priežiūros institucijos turi teisę nuspręsti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos neskelbti, jeigu informacijos skelbimo atidėjimas, skelbiamos informacijos nuasmeninimas neužtikrina finansų rinkų stabilumo arba poveikio priemonė taikyta už mažareikšmį pažeidimą.
42 straipsnis. Piniginių baudų mokėjimas ir išieškojimas
1. Priežiūros institucijos paskirta piniginė bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus šį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.
2. Jeigu yra motyvuotas asmens prašymas, priežiūros institucija turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu asmuo negali laiku sumokėti baudos dėl objektyvių priežasčių.
3. Priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo priėmimo dienos ar teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.
43 straipsnis. Finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos narį (narius), administracijos vadovą (vadovus), vyresnįjį vadovą, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų pateikimo finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dienos asmuo, nušalintas nuo pareigų, neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo pateikimo finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui dienos jo priimti sprendimai yra negaliojantys.
2. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos narį (narius), finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų administracijos vadovą (vadovus), užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (arba) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (arba) nutraukti su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie priežiūros institucijos sprendimą nušalinti finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų valdybos narį (narius), administracijos vadovą (vadovus), vyresnįjį vadovą, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
44 straipsnis. Finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimas (apribojimas)
1. Finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos apribojimo.
2. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės teikti paslaugų. Finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos apribojimo terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai. Kai nustatoma, kad veiklos uždraudimo (apribojimo) pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, veiklos uždraudimo (apribojimo) terminas motyvuotu priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.
3. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės teikti paslaugų, o finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas, be to, privalo nedelsdamas priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą.
4. Apie priimtą sprendimą skelbti, pratęsti ar atšaukti finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimą (apribojimą) ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
45 straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir (ar) kitu turtu apribojimas
1. Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą poveikio priemonę, finansų įstaiga laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose esančiomis lėšomis ir (ar) kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir registruojamas Turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi priežiūros institucijos sprendimui Turto arešto aktų registre įregistruoti. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas Turto arešto aktų registre gali būti įregistruotas laikinai.
46 straipsnis. Licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar sustabdymas
1. Kai finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, ta priežiūros institucija, kuri išdavė licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, turi teisę panaikinti išduotą licenciją ar leidimą vykdyti veiklą ar laikinai sustabdyti licencijos ar leidimo galiojimą tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas.
2. Išnykus licencijos ar leidimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos ar leidimo galiojimą.
3. Jeigu licenciją ar leidimą vykdyti veiklą kitam įpareigotajam subjektui išdavė ne priežiūros institucija, priežiūros institucija, priėmusi sprendimą laikinai sustabdyti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos sustabdymo įforminimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Išnykus licencijos ar leidimo sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos atnaujinimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
4. Jeigu licenciją ar leidimą vykdyti veiklą kitam įpareigotajam subjektui išdavė ne priežiūros institucija, priežiūros institucija, priėmusi sprendimą panaikinti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos sustabdymo įforminimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Įsiteisėjus sprendimui panaikinti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, priežiūros institucija kreipiasi į licenciją ar leidimą išdavusią instituciją dėl kito įpareigotojo subjekto veiklos pasibaigimo įforminimo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
461 straipsnis. Laikinas ar visam laikui uždraudimas (apribojimas) kitiems įpareigotiesiems subjektams teikti vieną ar kelias paslaugas
1. Kitų įpareigotųjų subjektų paslaugų teikimo apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros institucijos sprendimas dėl laikino ar visam laikui uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas.
2. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas.
3. Laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 4 mėnesiai. Kai nustatoma, kad laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindu galinčios būti aplinkybės nėra išnykusios, šis terminas priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 4 mėnesiams.
4. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti (apriboti) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos priežiūros institucijai pateikia išorės audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitas įpareigotasis subjektas per priežiūros institucijos nurodytą ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateiktų pakartotinę išorės audito ataskaitą apie priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimo nutraukimą, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl sprendimo laikinai uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas vykdymo.
5. Išnykus laikino uždraudimo (apribojimo) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, priima sprendimą nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas.
6. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą visam laikui uždrausti kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas, kitas įpareigotasis subjektas neturi teisės teikti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų ir privalo nedelsdamas nutraukti priežiūros institucijos sprendime nurodytų paslaugų teikimą.
7. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) kitam įpareigotajam subjektui, kuris yra juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, teikti vieną ar kelias paslaugas arba apie priimtą sprendimą uždrausti vykdyti Juridinių asmenų registre registruojamą veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apie priimtą sprendimą taikyti, pratęsti ar nutraukti laikiną uždraudimą (apribojimą) arba taikyti visam laikui uždraudimą kitam įpareigotajam subjektui teikti vieną ar kelias paslaugas arba vykdyti veiklą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
8. Šis straipsnis netaikomas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, ir priežiūros institucijoms, kurios išdavė licenciją ar leidimą vykdyti veiklą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
47 straipsnis. Sprendimų apskundimas
1. Asmuo, nesutinkantis su priežiūros institucijos sprendimu, turi teisę apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kreipimasis į teismą nesustabdo sprendimo vykdymo, išskyrus sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytas baudas ir sprendimą panaikinti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, jeigu tokį sprendimą priėmė ne licenciją ar leidimą vykdyti veiklą kitam įpareigotajam subjektui išdavusi priežiūros institucija.
48 straipsnis. Priežiūros tikslais gautos informacijos apsauga
1. Informacija, gauta priežiūros tikslu, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama arba kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami arba buvę darbuotojai, priežiūros institucijos vardu veikiantys asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems buvo perduota priežiūros tikslu gauta informacija.
3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.
4. Priežiūros institucijos turi teisę priežiūros tikslu gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti tik atlikdamos joms pavestas funkcijas ir šiais tikslais:
1) tikrinti, kaip laikomasi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, vykdyti kitas šiame įstatyme numatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones;
5. Priežiūros tikslu gauta informacija gali būti perduota:
1) Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais pagrindais, jeigu ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti arba baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytoms institucijoms pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tikslams įgyvendinti;
2) Lietuvos Respublikos Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms, veikiančioms pagal Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą, jeigu informacija būtina jų funkcijoms atlikti;
3) užsienio valstybių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą atliekančioms institucijoms, jeigu ji reikalinga šios srities priežiūros funkcijai atlikti; trečiosios valstybės priežiūros institucijai informacija gali būti perduota tik tais atvejais, jeigu su šia valstybe sudaryta sutartis, numatanti apsikeitimą priežiūros tikslu gauta informacija, ir jeigu pagal tos valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame įstatyme;
4) Europos Komisijai, Europos priežiūros institucijoms, jeigu ši informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti;
5) prižiūrimos finansų įstaigos ir kito įpareigotojo subjekto arba įmonių grupės, kuriai priklauso prižiūrimas subjektas, auditoriams, taip pat Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms, atsakingoms už šių subjektų priežiūrą, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti, Europos Centriniam Bankui, kai pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, nuostatas finansų rinkos priežiūros funkciją atlieka Europos Centrinis Bankas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-555, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21223
6) kitoms valstybės institucijoms, jeigu ši informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jeigu tai būtina dėl finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų priežiūros ar pažeidimų prevencijos, jeigu joms keliami reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame įstatyme;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
7) kompetentingoms valstybės ar užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms ar tarptautinėms organizacijoms, ar pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones įgyvendinančioms institucijoms, jeigu nustatomi finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų kliento galimai nusikalstamos veikos ar kitų teisės aktų pažeidimų požymiai;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
8) mokesčių administravimo institucijoms, jeigu tai būtina dėl finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų klientų priežiūros ar pažeidimų prevencijos.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
6. Priežiūros tikslais gauti asmens duomenys teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
7. Priežiūros tikslais iš Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 5 dalies 2–6 punktus, jeigu yra gautas informaciją pateikusios institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
49 straipsnis. Penktojo skirsnio nuostatų taikymas
Grynųjų pinigų deklaravimui, muitinės įstaigų veiklai ir šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 252 straipsnyje nustatytų reikalavimų priežiūrai šio įstatymo penktojo skirsnio nuostatos netaikomos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
50 straipsnis. Piniginis vienetas
Šiame įstatyme nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami užsienio valiuta pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.
51 straipsnis. Informacijos pateikimas kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, Europos bankininkystės institucijai ir Europos Komisijai
1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie:
2) statistinę informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu, įskaitant metinę šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodytą statistinę informaciją;
3) valstybės informacines sistemas ir registrus, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius;
5) taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymo priemones pagal šio įstatymo 14 straipsnio 42 dalį ir procedūras, taikomas pagal šio įstatymo 141 straipsnį;
6) pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį pateiktą informaciją apie patikos paslaugų teikėjų skaičių ir jų ypatumus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 nuostatų, informuoja Europos bankininkystės instituciją apie finansų įstaigoms taikytas šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie visus su jomis susijusius skundus ir jų tyrimo rezultatus.
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija informuoja kitas Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Komisiją ir, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 nuostatų, – Europos bankininkystės instituciją apie atvejus, kai:
1) trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, atsižvelgus į visus teisinius apribojimus, kurie gali trukdyti tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, įskaitant konfidencialumo, informacijos apsaugos ir kitus keitimosi informacija apribojimus;
4. Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja statistinės informacijos apie pagal šio įstatymo 51 straipsnį pateiktus prašymus ir valstybės informacinėms sistemoms ar registrams, kuriuose kaupiami duomenys apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, pateiktus prašymus dėl nusikalstamų veikų, įvardytų Reglamento (ES) 2016/794 I priede, prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, rinkimą ir pateikimą Europos Komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-555, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21223
Lietuvos Respublikos
pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
prevencijos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2006/46/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366.
2. Neteko galios nuo 2024-12-30
Punkto naikinimas:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
3. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1113.
Punkto pakeitimai:
Nr. XIV-555, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21223
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
4. 2018 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/1108, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniais reguliavimo standartais ir jų funkcijas reglamentuojančiomis taisyklėmis.
5. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005.
6. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1153, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/TVR.
7. 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1113 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Priedo pakeitimai:
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-335, 2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-660, 2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-821, 2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Nauja įstatymo redakcija
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1485, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1716, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3431 (2003-07-25)
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1842, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2189, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1107, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. birželio 15 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1419, 2008-01-17, Žin., 2008, Nr. 10-335 (2008-01-24)
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)
Šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9–11 straipsnių nuostatas finansų įstaigos ir kiti subjektai taiko ir šio įstatymo įsigaliojimo momentu esamiems klientams.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis ir 16 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2008 m. birželio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-559, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6897 (2009-12-28)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1348, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2523 (2011-05-03)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 9 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1349, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2524 (2011-05-03)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 11, 13, 14, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1384, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3215 (2011-06-04)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 10 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1687, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6833 (2011-12-01)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 3, 4, 7 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012-01-01.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1877, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7768 (2011-12-31)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1885, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7774 (2011-12-31)
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 5, 11, 13, 23 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-894, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-06-02, i. k.2014-06007
LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 5, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14-1 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1038, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10865
LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1139, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13462
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 22 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2693, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26831
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-568, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12068
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1442, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11755
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1440, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11752
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2584, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20552
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7-1, 14-1, 25-1, 25-2 straipsniais įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-63, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-17, i. k. 2020-27624
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-291, 2021-05-13, paskelbta TAR 2021-05-27, i. k. 2021-11759
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 7, 11, 14, 15, 16, 22, 25-2, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1 straipsniu įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-249, 2021-04-15, paskelbta TAR 2021-04-28, i. k. 2021-08862
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 25-2 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-334, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12773
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-555, 2021-09-30, paskelbta TAR 2021-10-08, i. k. 2021-21223
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 5, 24, 48, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-831, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27723
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-915, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-27, i. k. 2022-01288
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 12 ir 25-2 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1374, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15464
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25-3 straipsniu įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1497, 2022-11-08, paskelbta TAR 2022-11-09, i. k. 2022-22685
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-831 7 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1603, 2022-11-24, paskelbta TAR 2022-12-09, i. k. 2022-25182
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 32 straipsnio pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2543, 2024-04-18, paskelbta TAR 2024-04-25, i. k. 2024-07537
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-1, 15-2, 46-1 straipsniais įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2884, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13493
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 25-3 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1374 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2883, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13492
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 7, 9, 14, 19, 20, 22, 25, 29, 36, 49, 51 straipsnių, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 36-1 straipsniu ir 25-1, 25-3 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas