Įsakymas netenka galios 2017-01-01:
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas
Nr. 1-320, 2016-12-05, paskelbta TAR 2016-12-08, i. k. 2016-28490
Dėl Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos energijos apskaičiavimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 43-1695, i. k. 109203NISAK00001-33
LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBĖS MASTU SUTAUPYTO ENERGIJOS KIEKIO SKAIČIAVIMO
TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2009 m. balandžio 10 d. Nr. 1-33
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 83-3296) 3 punktu ir įgyvendindamas 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančios Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64), IV priedo nuostatas,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2009 m. balandžio 10 d.
įsakymu Nr. 1-33
VALSTYBĖS MASTU SUTAUPYTO ENERGIJOS KIEKIO SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės mastu sutaupyto energijos kiekio skaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato valstybės mastu sutaupyto energijos išteklių ir energijos (toliau – energija) kiekio, įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones (toliau – Priemonės), skaičiavimo taisykles, skaičiavimuose naudojamus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius ir jų apskaičiavimo tvarką.
2. Taisyklių nuostatos taikomos, atliekant valstybės mastu sutaupyto energijos kiekio skaičiavimus ir rengiant energijos efektyvumo veiksmų planus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 4-271 „Dėl 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančios Tarybos direktyvą 93/76/EEB, 14 straipsnio įgyvendinimo“ (Žin., 2006, Nr. 78-3087).
3. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:
3.1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą (Žin., 2002, Nr. 56-2224);
3.2. Efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo stebėsenos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 692 (Žin., 2008, Nr. 83-3296);
3.3. Energijos efektyvumo veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 4-270 (Žin., 2007, Nr. 76-3024; 2009, Nr. 2-38);
3.4. Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-184 (Žin., 2008, Nr. 55-2097);
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Atskaitos kreivės – energijos sąnaudų arba energijos vartojimo efektyvumo rodiklių kitimo per tam tikrą laiką tendencijos, naudojamos kaip atskaitos bazė Priemonių įtakai įvertinti ir sutaupytam energijos kiekiui apskaičiuoti.
Atrankinis tyrimas – statistinių tyrimų rūšis, kai tiriami ne visi objektai, o objektų visumos dalis, apibrėžiama kaip tyrimo imtis.
Bendrasis sutaupytas energijos kiekis – šalyje, ekonominės veiklos sektoriuje ar galutinio energijos vartojimo sektoriuje dėl įgyvendintų Priemonių sutaupytas energijos kiekis.
Direktyvinis sutaupytas energijos kiekis – bendrojo sutaupyto energijos kiekio dalis, priskiriama 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančios Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64) (toliau – Direktyva), taikymo sričiai.
Energijos vartojimo efektyvumo rodikliai (toliau – EVE rodikliai) – santykiniai dydžiai, susiejantys energijos sąnaudas ekonominės veiklos sektoriuose ar galutinio energijos vartojimo sektoriuose su atitinkamais makroekonominiais ar fizikiniais (natūriniais) tos veiklos rezultatais.
Horizontaliosios priemonės – veiksmai, dėl kurių energija tiesiogiai netaupoma, tačiau kurie sudaro sąlygas arba sukuria prielaidas didinti energijos vartojimo efektyvumą (pvz., mokesčiai, informavimo kampanijos).
Kontrolinė grupė – objektų grupė, kurioje Priemonės neįgyvendinamos ir kurios charakteristikos naudojamos palyginti su objektų, kuriuose Priemonės įgyvendinamos, charakteristikomis, siekiant nustatyti įgyvendinamų Priemonių poveikį.
Multiplikatoriaus efektas – dėl Priemonės, kuriai įgyvendinti buvo teikiama parama arba kurią buvo skatinama įgyvendinti, prasidedantis procesas, kai Priemonę savanoriškai įgyvendina asmenys, kurie nėra skatinami tai daryti ir negaunantys paramos.
Normalizavimas – faktiškai sunaudoto energijos kiekio perskaičiavimas esant norminėms išorės sąlygoms (išorės oro sąlygos, pastato ar patalpų užimtumo lygis, negyvenamųjų pastatų naudojimo valandos, sumontuotos įrangos intensyvumas, produkcijos asortimentas, gamybos našumas, gamybos lygis, apimtis arba pridėtinė vertė, įskaitant BVP lygio pakitimus, įrenginių ir transporto priemonių darbo grafikai ir pan.), turinčioms įtakos suvartojamam energijos kiekiui.
Objektas – bet kokia apibrėžtas ribas turinti ūkinės veiklos sritis, pastatas, procesas, kuriame naudojama energija ir įgyvendinamos (arba gali būti įgyvendinamos) Priemonės.
Regresinės analizės metodas – tai metodas, naudojamas skaitinių duomenų analizei siekiant nustatyti ir apibrėžti ryšį tarp priklausomo kintamojo (išmatuoto ar kitaip nustatyto dydžio, pvz., suvartoto energijos kiekio) ir vieno ar kelių nepriklausomų kintamųjų (pvz., pagamintos produkcijos, klimato sąlygų, energijos kainų) regresine lygtimi.
Sutaupytas energijos kiekis – įvertintas energijos sąnaudų skirtumas tarp energijos sąnaudų iki Priemonės įgyvendinimo ir po to, kai Priemonė buvo įgyvendinta, kuris yra išmatuojamas arba apskaičiuojamas, atliekant normalizavimą.
Galiojimo trukmė – metais išreikštas laikotarpis, per kurį įgyvendinta Priemonė turi energijos vartojimo efektyvumo didinimo poveikį.
III. VALSTYBĖS MASTU SUTAUPYTO ENERGIJOS KIEKIO SKAIČIAVIMO PRINCIPAI
6. Valstybės mastu sutaupyto energijos kiekio skaičiavimus atlieka valstybės įmonė Energetikos agentūra (toliau – Energetikos agentūra).
7. Energetikos agentūra kiekvienais metais iki gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai (toliau – Energetikos ministerija) pateikia praėjusiais kalendoriniais metais valstybės mastu sutaupyto energijos kiekio ataskaitą, kurioje turi būti pateikta:
7.3. EVE rodikliai ir jų kitimo tendencijos šalies ekonominės veiklos sektoriuose ir energijos galutinio vartojimo sektoriuose;
8. Energetikos agentūra, rengdama Taisyklių 7 punkte nurodytą ataskaitą:
8.1. organizuoja informacijos surinkimą iš už Taisyklių 3.3 punkte nurodytame teisės akte pateiktų Priemonių įgyvendinimą atsakingų institucijų;
8.2. kaupia ir tvarko duomenis, surinktus valstybės mastu sutaupytam energijos kiekiui apskaičiuoti ir patikrinti;
8.3. teikia pasiūlymus Energetikos ministerijai ir organizuoja valstybės mastu sutaupytam energijos kiekiui apskaičiuoti reikalingus tyrimus ir apklausas;
9. Atliekant sutaupyto energijos kiekio skaičiavimus, naudojami:
9.1. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) renkami duomenys;
9.2. iš energetikos įmonių Taisyklių 3.5 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka renkami duomenys;
10. Sutaupytas energijos kiekis ir EVE rodikliai gali būti skaičiuojami valstybės mastu, atskiriems ekonominės veiklos ir galutinio energijos vartojimo sektoriams.
11. Sutaupytas energijos kiekis gali būti skaičiuojamas atskiroms energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoms bei mechanizmams, jeigu jų poveikis energijos vartojimo efektyvumo padidėjimui gali būti išmatuotas arba apskaičiuotas ir patikrintas.
12. Vertinant horizontaliąsias priemones, galima naudoti EVE rodiklius, jeigu įmanoma nustatyti jų raidos tendencijas tuo atveju, jeigu šios priemonės nebūtų įgyvendintos. Tačiau turi būti įmanoma užtikrinti, kad nebus pakartotinai įskaičiuojamas energijos kiekis, sutaupytas įgyvendinant kitas Priemones.
13. Skaičiuojant bendrąjį sutaupytą energijos kiekį, priklausomai nuo turimų duomenų naudojamas metodas „nuo bendro prie atskiro“ ir (arba) metodas „nuo atskiro prie bendro“.
14. Skaičiuojant Direktyvinį sutaupytą energijos kiekį:
14.1. sutaupytas energijos kiekis ir EVE rodikliai nustatomi kombinuojant metodus „nuo bendro prie atskiro“ ir „nuo atskiro prie bendro“. „Nuo atskiro prie bendro“ metodu įvertinto sutaupyto energijos kiekio dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 20 % sutaupyto energijos kiekio. Kombinuojant metodus, reikia įvertinti:
14.1.1. multiplikatoriaus efektą. Multiplikatoriaus efektas įvertinamas reguliariai atliekamais statistiniais tyrimais ir atrankiniais tyrimais pagal įgyvendinamą veiklą, nustatant savanoriškai įgyvendintų Priemonių santykį su Priemonėmis, kurios buvo įgyvendintos dėl skatinimo ar paramos;
14.1.2. dvigubos apskaitos galimybę (galimas dviejų ar daugiau įgyvendinamų Priemonių poveikio dubliavimasis). Dvigubos apskaitos išvengiama, tvarkant įgyvendinamų Priemonių apskaitą, patikrinant konkrečiame objekte įgyvendintas ir įgyvendinamas Priemones ir joms priskirtus sutaupytus energijos kiekius;
14.2. metiniai sutaupytos energijos kiekiai skaičiuojami 2007 metų energijos vartojimo efektyvumo lygiui, įvertinant sutaupytą energijos kiekį dėl nuo 1995 metų įgyvendintų Priemonių. Priemonių, kurių poveikis vertinamas, galiojimo trukmė turi baigtis ne anksčiau kaip 2016 metais;
14.3. apskaičiuojant EVE rodiklius ir sutaupytos energijos kiekius, įvertinamas gauto rezultato tikslumas ir patikimumas (pvz., 90 % patikimumu nustatyto sutaupyto energijos kiekio vertės tikslumas yra ±20 %). Atliekant sutaupyto energijos kiekio skaičiavimus, įvertinamos tokios paklaidos:
14.3.1. matematinio modeliavimo paklaidos, galinčios kilti dėl netinkamos funkcinės išraiškos, netinkamų kintamųjų įtraukimo arba svarbių kintamųjų neįtraukimo į matematinį modelį ir pan.;
14.3.2. atrankinio tyrimo paklaidos, atsirandančios, kai atliekami tik dalies įgyvendintų Priemonių matavimai ir patikra arba naudojamas šališkas atrankos metodas (tiriami ne visi objektai arba matavimai atliekami ne visą laiką, o tam tikrais laiko intervalais);
14.3.3. matavimo paklaidos, atsirandančios dėl jutiklių tikslumo, duomenų fiksavimo paklaidų, netikslių matavimų ir pan. Tokių paklaidų dydžiai paprastai pateikiami matavimo prietaiso gamintojo dokumentacijoje;
IV. EVE RODIKLIAI
15. Vertinant šalies energijos vartojimo efektyvumo lygmenį, naudojami šie EVE rodikliai:
15.1. energijos intensyvumas – energijos sąnaudos bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) arba pridėtinės vertės (toliau – PV) vieneto sukūrimui (ktne/mln. Eur arba MWh/mln. Eur), apskaičiuojamas valstybės mastu arba ekonominės veiklos sektoriams, metines energijos sąnaudas dalijant iš tais metais sukurto BVP arba PV;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-335, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21329
15.2. energijos vartojimo efektyvumo indeksas – savitųjų energijos sąnaudų pokytis bazinių dydžių atžvilgiu (toliau – EVE indeksas). Baziniai dydžiai yra pasirinktų atskaitos metų savitųjų energijos sąnaudų rodikliai;
15.3. numatytoji vertė – nustatyta fiksuota dėl konkrečios Priemonės (pvz., langų keitimas, sienų šiltinimas, tam tikros efektyvumo klasės įrangos įsigijimas ir pan.) įgyvendinimo sutaupyto energijos kiekio vertė, naudojama skaičiavimuose, kai nėra galimybės išmatuoti sutaupyto energijos kiekio (pvz., kWh/m2 šildomo ploto, kWh/pakeistų langų plotui, kWh/lempai ir pan.);
15.4. savitosios energijos sąnaudos – energijos sąnaudos fizikiniam (natūriniam) veiklos rezultatui sukurti (pvz., pramonės produkcijos vienetui, pastato ploto vienetui, pervežto krovinio kiekio vienetui, aptarnaujamam klientų skaičiui), apskaičiuojamos atitinkamas metines energijos sąnaudas dalijant iš metinio veiklos rezultato.
V. VALSTYBĖS MASTU SUTAUPYTO ENERGIJOS KIEKIO SKAIČIAVIMAS „NUO BENDRO PRIE ATSKIRO“ METODU
16. Naudojant metodą „nuo bendro prie atskiro“, sutaupytas energijos kiekis apskaičiuojamas pradiniu tašku laikant nacionalinius ar sektorinius sutaupyto energijos kiekio lygius. Metiniai duomenys tikslinami, atsižvelgiant į šalutinius veiksnius, pavyzdžiui, dienolaipsnius, struktūrinius pokyčius, produkcijos asortimentą ir t. t. Šiuo metodu negaunami tikslūs, didelio detalumo lygio išmatavimai ir neparodoma priežasties ir pasekmės ryšys tarp Priemonių ir jas įgyvendinus sutaupyto energijos kiekio. Šiuo metodu parodomi energijos vartojimo efektyvumo pokyčiai.
17. Sutaupytas energijos kiekis ir EVE rodikliai „nuo bendro prie atskiro“ metodu apskaičiuojami naudojant EVE rodiklių pokyčius atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose ar galutinio energijos vartojimo sektoriuose, nustatytus Statistikos departamento ir kitų nacionaliniu mastu renkamų duomenų pagrindu.
18. Energetikos sektoriuje EVE rodikliai apskaičiuojami pagal atskirą veiklą – gamybai (transformavimui) ir transportavimui.
19. Sutaupytas energijos kiekis apskaičiuojamas pagal energijos intensyvumo pokyčius arba EVE indeksus ir jų metinius pokyčius.
20. Regresinės analizės metodu naudojant statistinius duomenis, kiekvienam skaičiuojamajam ekonominės veiklos sektoriui ar galutinio energijos vartojimo sektoriui nustatomos atskaitos kreivės, įvertinančios EVE rodiklių kitimą per tam tikrą laiką.
21. Naudojant energijos intensyvumą, bendrasis sutaupytas energijos kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 20 punkte nurodytu būdu nustatytos energijos intensyvumo atskaitos kreivės metų, nuo kurių skaičiuojamas sutaupytas energijos kiekis, energijos intensyvumo reikšmės ir faktinio skaičiuojamųjų metų energijos intensyvumo skirtumą dauginant iš makroekonominio rodiklio.
22. Sutaupytas energijos kiekis gali būti skaičiuojamas sumuojant sutaupytus energijos kiekius atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, naudojant Taisyklių 20–21 punktuose nurodytą skaičiavimo būdą.
23. Metinis bendrasis sutaupytas energijos kiekis, išreikštas EVE indeksu, atskirame ekonominės veiklos sektoriuje ar galutinio energijos vartojimo sektoriuje apskaičiuojamas faktines energijos sąnaudas skaičiuojamaisiais metais dauginant iš EVE indekso reikšmės skaičiuojamaisiais ir prieš tai buvusiais metais skirtumo ir dalijant iš šimto (100).
VI. VALSTYBĖS MASTU SUTAUPYTO ENERGIJOS KIEKIO SKAIČIAVIMAS „NUO ATSKIRO PRIE BENDRO“ METODU
24. Naudojant metodą „nuo atskiro prie bendro“ vertinamas sutaupytas energijos kiekis dėl kiekvienos atskirai įgyvendintos Priemonės, matuojamas energijos kiekio matavimo vienetais, taip pat pridedant sutaupytą energijos kiekį, įgyvendinant kitas Priemones.
25. Metodu „nuo atskiro prie bendro“ apskaičiuojant valstybės mastu sutaupytą energijos kiekį sumuojami sutaupyti energijos kiekiai pagal atskiras įgyvendinamas Priemones.
26. Atskirų Priemonių sutaupytos energijos kiekiai gali būti įvertinami:
26.1. naudojant matavimais pagrįstus duomenis:
26.1.1. tiesiogiai matuojant energijos suvartojimą objekte, kuriame buvo įgyvendinta Priemonė (konkretaus technologinio įrenginio, proceso, pastato šildymo sistemos, apšvietimo prietaisų ir pan.);
26.1.2. suvartotos energijos atitinkamo laikotarpio sąskaitų, kurias pateikia energetikos įmonės iki įgyvendinant Priemonę ir ją įgyvendinus, duomenis;
26.1.3. energetikos įmonių energijos pardavimo duomenis, sukauptus prieš įgyvendinant Priemonę ir ją įgyvendinus;
27. Kai įmanoma, nustatyti sutaupyti energijos kiekiai palyginami su vidutiniais toje vartojimo srityje arba kontrolinės grupės, kurioje Priemonė nebuvo įgyvendinta, EVE rodikliais.
28. Metinis sutaupytas energijos kiekis, įgyvendinus Priemonę, kai žinomas energijos suvartojimas iki įgyvendinant Priemonę ir ją įgyvendinus, apskaičiuojamas iš metinio energijos suvartojimo iki Priemonės įgyvendinimo atimant metinį energijos suvartojimą Priemonę įgyvendinus.
29. Kai nėra galimybės išmatuoti energijos suvartojimą iki įgyvendinant Priemonę ir ją įgyvendinus arba tai atlikti yra ekonomiškai netikslinga, sutaupytam energijos kiekiui apskaičiuoti naudojamos numatytosios vertės. Šiuo atveju sutaupytas energijos kiekis apskaičiuojamas numatytąją vertę dauginant iš įgyvendintų Priemonių skaičiaus.
30. Tais atvejais, kai nėra matavimų duomenų apie energijos suvartojimą iki įgyvendinant Priemonę, vietoj metinių energijos sąnaudų naudojamos atskaitos kreivės:
30.1. Kai vertinamas sutaupytas energijos kiekis dėl sugriežtintų šiluminių techninių reikalavimų pastatų atitvaroms projektuoti, atskaitos kreivė nustatoma pagal iki šių reikalavimų galiojusius reikalavimus, nustatant vidutines savitąsias pastatų energijos sąnaudas. Sutaupytas energijos kiekis apskaičiuojamas savitųjų energijos sąnaudų pastatuose pastatytų iki naujų reikalavimų įsigaliojimo ir pastatų, atitinkančių naujus reikalavimus, skirtumą dauginant iš pastatytų pastatų ploto.
30.2. Kai vertinamas sutaupytas energijos kiekis modernizuotuose pastatuose, atskaitos kreivė nustatoma pagal šalies vidutines savitąsias energijos sąnaudas esamuose pastatuose. Sutaupytas energijos kiekis apskaičiuojamas šalies vidutinių savitųjų energijos sąnaudų esamuose pastatuose ir modernizuotų pastatų savitųjų energijos sąnaudų skirtumą dauginant iš modernizuotų pastatų ploto.
30.3. Kai vertinamas sutaupytas energijos kiekis dėl naujų įrenginių, prietaisų įrengimo, atskaitos kreivė nustatoma pagal vidutinį parduodamų įrenginių, prietaisų gamintojų deklaruojamų energijos sąnaudų lygmenį. Sutaupytas energijos kiekis apskaičiuojamas atskaitos kreivės reikšmės ir naujų įrenginių, prietaisų savitųjų energijos sąnaudų skirtumą dauginant iš įrengtų naujų įrenginių, prietaisų skaičiaus.
30.4. Kai vertinamas sutaupytas energijos kiekis dėl esamų įrenginių, prietaisų modernizavimo, atskaitos kreivė nustatoma pagal vidutines naudojamų įrenginių, prietaisų savitąsias energijos sąnaudas. Sutaupytas energijos kiekis apskaičiuojamas atskaitos kreivės reikšmės ir modernizuotų įrenginių, prietaisų savitųjų energijos sąnaudų skirtumą dauginant iš modernizuotų įrenginių, prietaisų skaičiaus.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Įsakymas
Nr. 1-335, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21329
Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1-33 „Dėl Valstybės mastu sutaupyto energijos kiekio skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo