Suvestinė redakcija nuo 1992-03-04 iki 1992-03-13
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 4-74, i. k. 0911100NUTA00000470
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ ĮGYVENDINIMO
1991 m. lapkričio 15 d. Nr. 470
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. I-l548 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo ir taikymo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti parengtą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Teisinės sistemos komisijos ir tautininkų frakcijos pareikštas pastabas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarką (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1 piliečiui, kurio nuosavybės teisė atstatyta ar gali būti atstatyta, mirus po Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo (po 1991 m. rugpjūčio 1 d.), grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka;
2.2 valstybinių institucijų ir rajonų valdybų sprendimai dėl žemės ūkio paskirties žemės ir miško grąžinimo piliečiams suteikia jiems teisę valdyti žemę ar miško plotus ir jais naudotis, iki nustatytąja tvarka bus visiškai įforminta nuosavybės teisė;
2.3. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendina miestų ir rajonų valdybų, Žemės ūkio ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, kitų ministerijų ir valstybinių tarnybų, kurių reguliavimo sferoje yra grąžintini objektai, sudarytos tarnybos arba komisijos.
3. Pavesti Miškų ūkio ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai parengti ir iki 1992 m. sausio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų projektą.
4. Pavesti miestų ir rajonų valdyboms iki 1992 m. liepos 1 d. sudaryti grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkų aprūpinimo butais programas ir pateikti jas Ekonomikos ministerijai, kuri kartu su Finansų ministerija turi nuo 1993 metų numatyti savivaldybių biudžetuose lėšas šioms programoms realizuoti.
Rengiant programas, turi būti laikomasi nuostatos, kad per pirmuosius 5 metus gyvenamosios patalpos suteikiamos grąžintinų savininkams vienbučių gyvenamųjų namų nuomininkams, o gyvenantiems daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose nuomininkams – po 5 metų (išskyrus patuštinamus butus).
Tušti gyvenamieji namai arba jų dalys savininkams grąžinami nedelsiant.
5. Ekonomikos ministerija kartu su Finansų ministerija ir Teisingumo ministerija turi iki 1992 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl materialinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nekilnojamasis turtas neišliko, ir numatyti, kad ši žala pradedama atlyginti įvykdžius valstybinio ir visuomeninio turto privatizavimo programas.
6. Įpareigoti Teisingumo ministeriją, Ekonomikos ministeriją, Žemės ūkio ministeriją, Miškų ūkio ministeriją ir Statybos ir urbanistikos ministeriją teikti miestų ir rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir asmenims išaiškinimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo klausimais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ ĮGYVENDINIMO TVARKA
BENDROJI DALIS
1. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau vadinama – įstatymas dėl nuosavybės teisių atstatymo) nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:
1.1 buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis, turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
1.2. mirus buvusiam savininkui – jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.
Reikalavimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas buvusiems tremtiniams ir jų vaikams bei vaikaičiams, taip pat asmenims, kurie už pasipriešinimą okupaciniams režimams buvo ištremti iš Lietuvos ar įkalinti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
2. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims atstatoma nuosavybės teisė į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą:
3. Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma šia tvarka:
3.2. suteikiamos valstybės vienkartinės išmokos, kompensuojama vertybiniais popieriais (akcijomis), jeigu neįmanoma grąžinti nusavinto turto natūra arba šios tvarkos 1 punkto nurodyti asmenys nepageidauja, kad turtas būtų grąžintas natūra.
Punkto pakeitimai:
Nr. 550, 1991-12-12, Žin., 1992, Nr. 6-138 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000550
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
PRAŠYMŲ ATSTATYTI NUOSAVYBĖS TEISES PATEIKIMAS IR NAGRINĖJIMAS
4. Buvęs turto savininkas, o jam mirus – jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ar sutuoktinis prašymus atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 1991 m. gruodžio 31 d., mirusio buvusio savininko mirusių vaikų sutuoktinis ir vaikai – iki 1992 m. sausio 31 d. pateikia miestų, rajonų valdyboms pagal šio turto buvimo vietą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio l5 d. nutarimo Nr. 33l nustatyta tvarka, o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir miškus – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 376 redakcija).
Piliečiai, praleidę nurodytąjį terminą, netenka teisės susigrąžinti turtą (išskyrus asmenis, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje dėl ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams).
Kartu su prašymu pateikiami pilietybę patvirtinantys dokumentai, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pridedami kartu arba pateikiami vėliau.
Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti žemės perleidimo aktai ir sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, ipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams taip pat prilyginami iš valstybinių archyvų gauti ir agrarinės reformos tarnyboms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalinimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, reikalingų žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą l940 metais į valstybinį fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų bei turto nacionalizavimo aktų – nuorašai. Jeigu dokumentus, įrodančius žemės nuosavybės teisę, piliečiai išsaugojo ir juos pateikė apylinkės agrarinės reformos tarnybai, vietoj originalų prie prašymų gali būti pridedami apylinkės viršaičio patvirtinti tų dokumentų nuorašai.
Jeigu nuosavybės teisė atstatoma šios tvarkos 1 punkte nurodytiems mirusiojo savininko vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui, mirusio vaiko sutuoktiniui bei vaikams, pridedami (jeigu apylinkės agrarinės reformos tarnybos negali kitaip nustatyti asmens tapatumo) giminystę patvirtinantys dokumentai (tėvų gimimo liudijimų, santuokos liudijimo, savininko ar jo vaikų mirties liudijimų nuorašai ir kt.).
Kai yra keli pretendentai į tą patį išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymą jie gali pateikti kartu arba atskirai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
5. Gavusi piliečių prašymus, kuriuos turi nagrinėti kitos institucijos, miesto, rajono valdyba surenka reikiamus dokumentus, rašo savo išvadas, nedelsdama perduoda šią medžiagą kartu su prašymais toms institucijoms, kurių kompetencijai nagrinėti jie priskirti, ir apie tai raštu praneša suinteresuotiems piliečiams.
6. Piliečių prašymus grąžinti žemės ūkio paskirties žemę ar mišką arba išmokėti už juos kompensaciją, atsižvelgdama į miesto, rajono (kurio teritorijoje yra žemė ar miškas ir kurio teritorijoje yra suteikiama ekvivalentine natūra žemės ūkio paskirties žemė ar miškas) valdybos išvadą, nagrinėja ir sprendimus priima:
6.1. Žemės ūkio ministerija – kai žemės ūkio paskirties žemė yra kaime ir miškai – žemės ūkio įmonių žinioje;
6.2. Miškų ūkio ministerija – kai grąžinami miškų urėdijų ir nacionalinių parkų miškai ir miškų fondo žemė.
Piliečių prašymus grąžinti miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse esančią žemę, gyvenamuosius namus, ūkinius- komercinius pastatus, taip pat juose išlikusius įrengimus nagrinėja ir sprendimus priima miesto, rajono valdyba arba institucija, kurios reguliavimo sferai šie objektai yra priskirti.
Piliečių prašymus grąžinti ūkinius-komercinius pastatus, namus, priklausančius mokslo, gydymo, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms, nagrinėja ir sprendimus priima institucija, kurios reguliavimo sferoje yra šie objektai.
7. Šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos.
8. Rengdamosi nagrinėti piliečio prašymą, institucijos ištiria, ar priklauso jų kompetencijai nagrinėti tą prašymą, patikrina, ar yra pateikti nuosavybės teisę, taip pat giminystę patvirtinantys dokumentai, nustato kviestinus asmenis, piliečio prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką.
Institucijos raštu praneša suinteresuotam asmeniui, kada ir kur bus nagrinėjamas jo prašymas.
Pranešimas apie suinteresuoto piliečio prašymo nagrinėjimą siunčiamas ir dabartiniam turto valdytojui.
9. Prašymas nagrinėjamas dalyvaujant suinteresuotam piliečiui arba jo įgaliotam atstovui, taip pat dabartiniam turto valdytojui ar jo atstovui.
Išnagrinėjusi piliečio prašymą, institucija priima sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo (pagal šios tvarkos 1 priedą). Sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisės atstatymo data. Nuosavybės teisė į žemę įforminama pagal atitinkamos teritorijos kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Kai yra keli piliečiai, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į tą patį nekilnojamąjį turtą, pagal jų raštišką susitarimą sprendimas priimamas vieno iš jų vardu, o jiems nesusitarus atskirai kiekvieno asmens vardu.
Sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl nuosavybės teisės atstatymo būdo. Pagal piliečių pareiškimus šiuos ginčus nagrinėja teismas.
Sprendimo nuorašą dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 dienas institucija įteikia arba išsiunčia suinteresuotam piliečiui, o sprendimo dėl ūkinių-komercinių pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo nuorašą – dabartiniam turto valdytojui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS GRĄŽINIMAS
11. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims, jeigu jie dirba žemę arba grįžta ūkininkauti, žemės ūkio paskirties žemė grąžinama nuosavybėn pagal nustatytąja tvarka sudarytus atitinkamos teritorijos kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus. Jiems grąžinamas turėtas žemės sklypas arba suteikiamas lygiavertis sklypas kitoje vietoje ar vietovėje, tačiau abiem atvejais grąžinama ne daugiau kaip 50 ha žemės ūkio paskirties žemės, ir bendras grąžinamos žemės (įskaitant mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas) sklypas vienam buvusiam savininkui negali būti didesnis kaip 80 ha. Tais atvejais, kai žemės savininkas yra miręs, šios tvarkos 1.2 punkte nurodytiems asmenims grąžinamų sklypų bendras plotas turi atitikti turėtos žemės valdos plotą, tačiau negali būti didesnis kaip 80 hektarų.
Tais atvejais, kai žemės savininkas yra miręs, o iš šios tvarkos 1.2 punkte nurodytų asmenų žemė išperkama, kompensuojama tik už tokį žemės plotą, į kokio dydžio plotą būtų atstatyta nuosavybės teisė savininkui esant gyvam.
Pagal įstatymą dirbančiais žemę laikomi nuolatiniai valstybinių ūkių darbuotojai ir kolūkiečiai. Jiems prilyginami kiti nuolat kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys.
Turėta žemė taip pat grąžinama pensininkams, jeigu jie pageidauja ūkininkauti patys arba grąžintą žemę numato perduoti naudotis žemės ūkio bendrovei.
Grįžimu ūkininkauti laikomas šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų arba jų vaikų (kai ketinama dirbti kartu) realus pasirengimas ūkininkauti, tai yra apsigyvenimas ar kūrimasis kaimo vietovėje, arba žemės ūkio technikos ar inventoriaus, arba gyvulių turėjimas.
Asmenų pasirengimą ūkininkauti patvirtina apylinkės agrarinės reformos tarnyba. Pasirengusiais ūkininkauti laikomi asmenys, kurie iki įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo įsigaliojimo nuolatinai gyveno kaime arba kurie turi gamybinių ar ūkinių pastatų arba žemės ūkio inventoriaus, arba indėlių banko įstaigose, arba galimybę gauti kreditus ir kurių šeimoje yra bent vienas darbingas asmuo.
Apylinkės agrarinės reformos tarnyba išvadą dėl asmenų pasirengimo ūkininkauti priima paprasta balsų dauguma. Išvadą pasirašo šios tarnybos vadovas ir protokolo sekretorius. Ši išvada pateikiama rajono valdybai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
12. Nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę natūra atstatoma tais atvejais, kai šios tvarkos 11 punkte nurodyti asmenys pageidauja susigrąžinti žemę, kuri pagal šios tvarkos 51 punktą preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte nepriskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai.
13. Tais atvejais, kai šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys pageidauja gauti žemę pagal naująją gyvenamąją vietą arba kai turėtas sklypas negali būti grąžintas dėl šios tvarkos 51 punkte nurodytų priežasčių, jų pageidavimu suteikiamas lygiavertis sklypas pagal gyvenamąją vietą (jeigu yra privatizuotinos valstybinės žemės), laikantis šios pirmumo eilės:
13.1. asmenims, kuriems turėtas sklypas negali būti grąžintas dėl šios tvarkos 51 punkte nurodytų priežasčių, bet gyvenantiems toje vietovėje;
13.3. asmenims, dirbantiems žemę arba grįžtantiems ūkininkauti, jeigu tame ūkyje jau patenkinti prašymai asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1–3 papunkčiuose.
Jeigu yra keli pretendentai su vienoda pirmumo teise, o galimos grąžinti žemės nepakanka, jiems siūlomi mažesni sklypai arba lygiaverčiai sklypai kitoje vietovėje. Jiems nesutikus, turėtą žemę išperka valstybė arba žemė jiems parduodama aukcione, neįskaitant į jos kainą nominalios vertės.
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
14. Vadovaujantis įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 4 straipsnio penktąja dalimi, vietoj turėto žemės sklypo suteikiamo kito lygiaverčio sklypo plotas apskaičiuojamas palyginus turėtos žemės valdos ir žemės reformos žemėtvarkos projekte numatomos žemėnaudos įvertinimą, tačiau visais atvejais sklypas negali būti didesnis kaip 80 hektarų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
15. Asmenims, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę, kartu su žeme grąžinami iš visų pusių jos ribojami ežerai, kanalai, tvenkiniai, šaltiniai ir kiti paviršinio vandens telkiniai, ne didesni kaip 5 ha ploto. Išimtiniais atvejais, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, jiems gali būti grąžinami ir didesni vandens telkiniai, bet ne daugiau kaip 10 ha ploto.
Vandens telkinio plotas įskaitomas į grąžinamos arba suteikiamos vietoj turėtosios žemės plotą.
Kiti asmenys gali naudotis vandens telkiniu poilsiui tik to telkinio savininkui sutikus ir su juo suderintomis sąlygomis.
16. Suinteresuoto piliečio pageidavimu grąžinus jam dalį žemės privačiam ūkiui ar privačių namų valdai, likusioji grąžintinos žemės dalis išperkama šios tvarkos skyriuje „Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas“ numatytais išpirkimo (kompensavimo) būdais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
17. Piliečio motyvuotu prašymu, atstatytos jo nuosavybės teisės, taip pat teisės į žemės grąžinimą natūra realizavimas (sklypo suteikimas natūra) gali būti atidėtas laikotarpiui iki 5 metų. Terminas, kuriam atidedamas nuosavybės teisės realizavimas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai. Nuosavybės teisės į žemę realizavimas atidedamas rajono valdybos sprendimu. Tuomet pagal patvirtintą kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą žemė skiriama nemokamai iš valstybinės žemės fondo, o esant galimybei ir piliečiui pageidaujant, – ir turėtoji žemė.
Grąžinta arba vietoj jos suteikta kita žemė turi būti naudojama pagal tikslinę paskirtį (žemės ūkio produktų gamybai) ir negali būti parduodama, įkeičiama ar kitokiu būdu perleidžiama bei išnuomojama 5 metus nuo jos grąžinimo ar kito sklypo suteikimo dienos.
Sklypas gali būti perduotas naudotis žemės ūkio bendrovei tik tuo atveju, kai jo savininkas dirba šioje bendrovėje arba yra pensininkas.
Jeigu per metus (pavasarį arba rudenį) nuo sklypo perdavimo asmuo nepradeda jo naudoti pagal tikslinę paskirtį (ariama žemė neapsėta arba nedirbama kaip pūdymas, pievos, ganyklos ir daugiamečių žolių plotai neganomi ar nešienaujami) arba nesilaiko nustatytų žemės naudojimo apribojimų, sklypas iš jo gali būti paimamas į valstybinės žemės fondą, o buvusiam savininkui išmokama kompensacija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl žemės paėmimo priima rajono valdyba apylinkės agrarinės reformos tarnybos arba apylinkės Tarybos teikimu.
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
MIŠKO GRĄŽINIMAS
18. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims nuosavybės teisė į buvusius privataus miško plotus iki l0 ha atstatoma pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemėtvarkos projektus, bet pirmiausia nedideliuose miškų masyvuose. Visais atvejais turi būti formuojami atskiri privačių miškų masyvai.
19. Jeigu valstybės reikmėms reikalingi miškai pagal sąlygas, nurodytas šios tvarkos 52 punkte, priskirti pirmosios grupės miškams, jie iš šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų išperkami skyriuje „Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas“ numatytais išpirkimo (kompensavimo) būdais. Suderinus su Miškų ūkio ministerija, gali būti atstatyta nuosavybės teisė ir į nedidelius pirmosios grupės miško sklypus, įsiterpusius tarp grąžinamų žemės naudmenų.
Jeigu grąžinamos nusavintos žemės ūkio naudmenos miškų urėdijų žemėse naudojamos miškų ūkio reikmėms arba tarnybinėms daloms, miškų urėdijoms kompensuojamas atitinkamas žemės plotas iš valstybinės žemės fondo.
20. Suinteresuoto asmens pageidavimu grąžinus jam dalį miško, kita grąžintino miško dalis išperkama šios tvarkos skyriuje „Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas“ numatytais išpirkimo (kompensavimo) būdais.
21. Jeigu savininkas mirė iki įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo įsigaliojimo, šios tvarkos 1.2 punkte nurodytiems asmenims atstatoma nuosavybės teisė tik į tokį miško plotą, kaip ir savininkui esant gyvam
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
22. Miško plotas, į kurį atstatyta nuosavybės teisė, turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais 5 metus po grąžinimo arba suteikimo (kaip kompensacija) jis negali būti parduodamas, įkeičiamas ar kitaip perleidžiamas. Jeigu grąžintas arba suteiktas (kaip kompensacija) miškas įeina į nacionalinių, regioninių parkų ar gamtos draustinių teritoriją, per tą patį 5 metų laikotarpį visais atvejais jis negali būti parduodamas be Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir Miškų ūkio ministerijos sutikimo.
Pažeidusieji šias sąlygas traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
23. Atstačius nuosavybės teisę į buvusius privačių miškų plotus, jie negali būti 1992 metais kertami pardavimui, taip pat parduodamai produkcijai gaminti.
ŽEMĖS SKLYPŲ SUTEIKIMAS INDIVIDUALIAI STATYBAI MIESTUOSE(MIESTELIUOSE) IR KAIMO VIETOVĖSE. PRIE GYVENAMŲJŲ NAMŲ ESANČIŲ ŽEMĖS SKLYPŲ, ANKSČIAU NEPRIKLAUSIUSIŲ NAMŲ SAVININKAMS PRIVATINĖS NUOSAVYBĖS TEISE, SUTEIKIMAS (ĮSIGIJIMAS)
25. Įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais sklypai individualiai statybai suteikiami neatlygintinai buvusiam žemės savininkui, o jam mirus – ir kiekvienam išvardytam šios tvarkos 1.2 punkte asmeniui, bet ne didesni už savininko turėtą žemės plotą, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone – ne didesni kaip 0,2 ha, o kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse – ne didesni kaip 0,3 ha.
Nurodyti sklypai suteikiami individualiai statybai to miesto (miesto tipo gyvenvietės), kuriame buvo savininko turėta žemė, teritorijoje. Sklypai suteikiami be eilės per 2 mėnesius nuo sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo priėmimo dienos miesto, rajono valdybos sprendimu.
Individualios statybos objektai statomi Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
26. Nuomininkai, gyvenantys buvusiems savininkams sugrąžintuose gyvenamuosiuose namuose, turi teisę be eilės neatlygintinai gauti nuosavybėn Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintuose Individualios statybos nuostatuose nurodyto dydžio sklypą gyvenamojo namo statybai arba įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą savivaldybių įrengtuose žemės sklypuose.
27. Nuomininkams, gyvenantiems sugrąžintuose savininkams namuose ir pareiškusiems norą statytis individualų gyvenamąjį namą ar įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, suteikiama teisė gauti lengvatinėmis sąlygomis ilgalaikius kreditus, numatytus atitinkamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.
28. Jeigu prie sugrąžintino namo (arba jų dalių) esantis sklypas privatinės nuosavybės teise nepriklausė namo (arba jo dalių) savininkui, miesto, rajono Tarybos sprendimu jis gali būti parduotas namo (arba jo dalių) savininkui, neviršijant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatytų dydžių, arba nustatytąja tvarka išnuomotas.
29. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims, pageidaujantiems ūkininkauti, nuosavybės teisė į žemę atstatoma laikantis šios tvarkos skyriaus „Žemės ūkio paskirties žemės grąžinimas“ nuostatų.
Įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, kai šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys turi privatinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, jų pageidavimu vietoj turėto sklypo grąžinimo pripažįstama nuosavybės teisė į sklypą, esantį (inventorizuotą) prie šių namų.
30. Tais atvejais, kai prie sugrąžinto namo (arba jo dalių) esantis sklypas privatinės nuosavybės teise priklausė namo (arba jo dalių) savininkui (pagal inventorizacinių bylų duomenis), nuosavybės teisė atstatoma į šį sklypą, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, neįskaitant pastatų užimamos žemės.
Jeigu savininkas naudojasi didesniu sklypu, negu nurodyta šio punkto pirmojoje pastraipoje, ši sklypo dalis miesto, rajono valdybos sprendimu gali būti suteikta naudotis pagal nuomos sutartį arba panaudota miesto reikmėms pagal nustatytąja tvarka patvirtintą miesto planą.
ŪKINIŲ-KOMERCINIŲ PASTATŲ IR JUOSE IŠLIKUSIŲ ĮRENGIMŲ GRĄŽINIMAS NATŪRA ARBA VERTYBINIŲ POPIERIŲ (AKCIJŲ) IŠDAVIMAS
31. Ūkiniai-komerciniai pastatai ir juose išlikę įrengimai natūra su sklypu, priklausiusiu savininkui, grąžinami tuo atveju, jeigu:
31.2. šių pastatų ar įrengimų, kurių negalima pakeisti analogais, atskyrimas ar demontavimas nesustabdys ūkinio subjekto veiklos (išskyrus žemės ūkio įmones, privatizuojamas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. Šiose įmonėse pastatai ir įrengimai grąžinami buvusiems savininkams su sąlyga, kad iki žemės ūkio įmonės likvidavimo ar reorganizavimo savininkas sudarys sutartį su įmone naudotis grąžintu jam objektu pagal buvusią šio objekto paskirtį nekeičiant pagrindinės veiklos pobūdžio ne daugiau kaip 5 metus).
32. Ūkinių-komercinių pastatų perstatymu laikoma:
33. Jeigu pilietis pats atsisako grąžinimo natūra arba ūkiniams-komerciniams pastatams ir juose esantiems įrengimams taikomos 31 ir 32 punktuose išvardytos sąlygos, prarasto turto vertė jam kompensuojama išduodant vertybinius popierius (akcijas), o kai to neįmanoma padaryti, nustatytąja tvarka skiriama valstybės vienkartinė išmoka.
34. Akcijas privalo išduoti tas ūkinis subjektas (įmonė), kurio balanse pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę apskaitomi grąžintini ūkiniai-komerciniai pastatai bei juose išlikę įrengimai. Bendra nominali išduotų akcijų arba jų sertifikatų vertė privalo atitikti grąžintino objekto įkainojimą (įvertinimą), atmetus jo pagerinimo ar perstatymo išlaidas.
Kompensuojant buvusiems savininkams ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų vertę, akcijas buvusiems savininkams išduoda ūkinio subjekto (įmonės) administracija, remdamasi atitinkamos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę, sprendimu, nepriklausomai nuo ūkinio subjekto (įmonės) dydžio ir nuo to, ar pradėtas kaupti akcinis kapitalas.
35. Prieš atstatant nuosavybės teisę į ūkinį-komercinį pastatą (jo dalį) bei jame išlikusius įrengimus natūra arba vertybiniais popieriais (akcijomis), objektas turi būti įkainojamas (įvertinamas) pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę. Įkainojimą (įvertinimą) atlieka, taip pat pagerinimo ar perstatymo išlaidas nustato pagal faktinius duomenis ūkinio subjekto (įmonės) administracija, įformindama tai aktu. Aktą tvirtina vietos savivaldybė, ministerija ar departamentas priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sferai priskirtas ūkinis subjektas (įmonė).
Įkainojimas (įvertinimas) atliekamas remiantis ūkinių- komercinių pastatų bei juose išlikusių įrengimų likutine verte, įvertinant išlaidas, padarytas per naudojimo laikotarpį jų techninei būklei atstatyti. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis grąžintini objektai visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka toliau naudoti, jie privalo būti įkainojami ekspertų. Kilus nesutarimams dėl piliečiams grąžintino turto įkainojimo dydžio, ginčus sprendžia buvusios valstybinės įmonės steigėjas. Patvirtinus įkainojimo (įvertinimo) aktą, pilietis pretenziją dėl turto įkainojimo (įvertinimo) pateikia Finansų ministerijai ne vėliau kaip per 20 dienų po šio akto gavimo.
36. Tuo atveju, kai objektai (įmonė ar jos dalis) buvusiems savininkams grąžinami natūra, jų vertė pagal įkainojimo (įvertinimo) aktą nurašoma nuo ūkinio subjekto balanso, tuo pačiu dydžiu mažinant pagrindinių priemonių likutinę vertę ir valstybinį kapitalą. Jeigu grąžinami natūra objektai pagal buhalterinės apskaitos duomenis yra visiškai susidėvėję, o įkainojimas nustatomas ekspertų, jų įkainota vertė nuo ūkinio subjekto balanso nenurašoma.
37. Akcijos (laikinieji akcijų pažymėjimai) buvusiems savininkams turi būti išduotos per 60 dienų po įkainojimo (įvertinimo) akto patvirtinimo. Jeigu buvę savininkai pateikia pretenziją dėl įkainoto turto vertės, akcijos buvusiam savininkui išduodamos per 30 dienų po ginčo išsprendimo teisme.
38. Ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra ar vertybiniais popieriais (akcijomis) įforminamas perdavimo-priėmimo aktu, kurį pasirašo perduodančioji ir priimančioji šalys.
39. Jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys pareiškia pretenzijas į dalį perskaičiuotos grąžintinų ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų (įstatinio kapitalo) vertės, atstačius nuosavybės teisę į jo dalį, objektas (įmonė) privatizuojama Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
GYVENAMŲJŲ NAMŲ (ARBA JŲ DALIŲ) GRĄŽINIMAS
40. Nustatyti, kad gyvenamieji namai (arba jų dalys), jeigu jie įstatymo numatytais atvejais nėra valstybės išperkami, grąžinami:
40.1. kai jie yra tušti nuo miesto, rajono valdybos sprendimo grąžinti juos savininkui priėmimo dienos;
40.2. kai jie pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas – per 3 mėnesius nuo miesto, rajono valdybos, institucijos, kurios reguliavimo sferai jie priskirti, sprendimo grąžinti juos savininkui priėmimo dienos;
40.3. kai jie yra vienbučiai nuo miesto, rajono valdybos sprendimo grąžinti juos savininkui priėmimo dienos;
40.4. kai grąžintinų namų, kuriuose gyvena daugiau kaip viena nuomininkų šeima, nuomininkai supažindinami su galimybe laisva valia persikelti į miesto, rajono valdybos jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas. Šie namai gali būti grąžinti ir dalimis;
41. Nustatyti, kad šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims taikomos įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 8 straipsnio nuostatos, jeigu jiems pagal iki šiol galiojančius įstatymus, nesant galimybės pasirinkti, buvo išmokėtos piniginės kompensacijos. Tokiais atvejais kompensacijų sumos grąžinamos miestų, rajonų valdyboms ir toms įmonėms bei organizacijoms, kurios išmokėjo kompensacijas.
42. Šios tvarkos 40.4 punkte numatytais atvejais grąžintinų namų nuomininkai supažindinami su galimybe laisva valia persikelti tik konkrečiai nurodant suteikiamas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias Lietuvos Respublikos butų kodekso 94 straipsnio reikalavimus.
Grąžintinuose vienbučiuose namuose gyvenantiems nuomininkams gyvenamosios patalpos suteikiamos per pirmuosius 5 metus, o gyvenantiems daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose nuomininkams – po 5 metų.
Grąžintinų savininkams daugiabučių namų butuose gyvenančių asmenų sąrašus sudaro miesto, rajono valdyba. Pirmąja eile suteiktini butai socialiai remtinoms šeimoms, šeimoms, kuriose yra invalidų ar asmenų, slaugančių ligonius, sergančius ligomis, kurios įtrauktos į specialųjį sąrašą.
Apie tai, jog grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkai supažindinti su galimybe laisva valia persikelti į miesto, rajono valdybos jiems suteikiamas gyvenamąsias patalpas, rašomas aktas, kurį pasirašo miesto, rajono valdybos įgaliotas pareigūnas ir grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkai.
Jeigu grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkai arba dalis nuomininkų per vieną mėnesį nuo akto surašymo dienos atsisakė persikelti į miesto, rajono valdybos jiems pasiūlytas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas ir atsisakė sudaryti nuomos sutartį su būsimu savininku, jie gali būti iškeldinti teismine tvarka, o gyvenamieji namai (arba jų dalys), kuriuose gyvena šie nuomininkai, miesto, rajono valdybos sprendimu grąžinami šių namų savininkams tuoj pat po nuomininkų iškeldinimo.
43. Grąžintinų savininkams vienbučių gyvenamųjų namų nuomininkus miestų, rajonų valdybos įtraukia į atskirą eilę asmenų, kuriems reikia suteikti gyvenamąsias patalpas, ir per 5 metus nuo nuosavybės teisės atstatymo dienos suteikia jiems butus arba be eilės suteikia teisę įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, prilygindamos juos prie asmenų, neturinčių gyvenamojo ploto. Pirmenybės teisę gauti butą turi socialiai remtinos šeimos, šeimos, kuriose yra invalidų ar asmenų, slaugančių ligonius, sergančius ligomis, kurios įtrauktos į specialųjį sąrašą.
44. Jeigu grąžintinuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose gyvena daugiau kaip viena nuomininkų šeima, buvusiems savininkams grąžinta tik to namo dalis, tai šis gyvenamasis namas naudojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintas Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdines taisykles.
45. Grąžintų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkai, laisva valia persikėlę į miesto, rajono valdybos jiems pasiūlytas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas, įgyja teisę per pusę metų nusipirkti šias patalpas arba nuomoti nustatytąja tvarka.
46. Nuomininkai, gyvenantys buvusiam savininkui sugrąžintame name, mokestį už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis moka pagal šalių susitarimą, tačiau neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių nuomos dydžių.
Mokestis už komunalines paslaugas mokamas papildomai prie mokesčio už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis pagal nustatytąja tvarka patvirtintus tarifus.
Šios tvarkos 40.3 punkte numatytais atvejais savininkui draudžiama iškeldinti nuomininkus per 10 metų nuo nuosavybės teisės atstatymo dienos, išskyrus atvejus, kai iškeldinimas vykdomas kaip sankcija už įstatymo ir nuomos sutarties pažeidimus.
Gyvenamąją patalpą asmeniui, kuris gyvena sugrąžintame savininkui gyvenamajame name, suteikia atitinkamo miesto, rajono valdyba.
Nuomininkai, gyvenantys buvusiems savininkams sugrąžintuose gyvenamuosiuose namuose, turi teisę neatlygintinai gauti nuosavybėn žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, įstoti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, gauti šiam reikalui kreditus lengvatinėmis sąlygomis.
Jeigu gyvenamojo namo savininkas parduoda sugrąžintą gyvenamąjį namą (jo dalį), nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti. Naujajam savininkui galioja šio punkto trečiojoje pastraipoje numatytas apribojimas.
Veiksmai, kuriais siekiama priversti nuomininką išsikelti iš grąžinto gyvenamojo namo neužtikrinant šiame skyriuje nurodytų garantijų, yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
47. Šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų pageidavimu, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus gali būti atstatoma ekvivalentine natūra, tai yra perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ar visuomeninio butų fondo butus pagal miesto, rajono valdybos sprendimą (įvertinus šių gyvenamųjų namų likutinę vertę).
48. Šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų pageidavimu, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus gali būti atstatoma ekvivalentine natūra, tai yra suteikiant nuosavybėn butus pagal miesto, rajono valdybos sprendimą, kai:
48.1. kiekvienam jų šeimos nariui tenka mažiau kaip po 15 kv. metrų gyvenamojo ploto valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose;
48.2. jie gyvena kaip subnuomininkiai valstybinio ar visuomeninio butų fondo namuose arba pagal nuomos sutartis namuose, priklausančiuose gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams, arba individualių butų fondo namuose ir neturi kito gyvenamojo ploto;
48.4. jie gyvena namuose (gyvenamosiose patalpose), neatitinkančiuose sanitarinių ir techninių reikalavimų;
49. Atstačius nuosavybės teisę į gyvenamuosius namus natūra arba ekvivalentine natūra, šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys kartu su savo šeimos nariais privalo patuštinti jų nuomojamas iš valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas.
50. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims jų prašymu, taip pat jų sutikimu ir tais atvejais, kai atstatant nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą natūra grąžinama tik namo dalis arba kai nuosavybėn suteiktas butas kitame name nepadengia turėto gyvenamojo namo vertės, išduodamos valstybės vienkartinės išmokos, kurių dydis nustatomas pagal realią negrąžinamų gyvenamųjų namų (arba jų dalių) vertę, įvertinus amortizacinį šių namų (arba jų dalių) nusidėvėjimą, taip pat investicijas šių namų kapitalinio remonto darbams.
Gyvenamųjų namų (arba jų dalių) vertę esamomis kainomis nustato miestų, rajonų valdybos ir šiuos duomenis pateikia tvirtinti miestų, rajonų privatizavimo komisijoms. Kilusius nesutarimus dėl vertės nustatymo sprendžia Centrinė privatizavimo komisija.
SĄLYGOS, KURIOMIS IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ IŠPERKA VALSTYBĖ
51. Valstybės reikmėms bei kitiems tikslams žemė iš šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų išperkama skyriuje „Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas“ numatytais išpirkimo (kompensavimo) būdais, jeigu:
51.1. ji yra užimta kelių, aerodromų, aerouostų, karinių dalinių, uostų ir jų įrenginių arba šios žemės reikia valstybinės sienos apsaugai.
Požeminių ryšių kabelių bei vamzdynų užimta žemė gali būti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys;
51.2. toje vietoje Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis yra įrengti vandens telkiniai, užveisti sodininkų bendrijų sodai, taip pat steigiamų valstybinių įmonių pramoniniai sodai;
51.3. pagal galiojusius įstatymus ji yra suteikta ūkininkui, taip pat užimta sodybinių sklypų ar suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje.
Žemė, kurioje sklypai suteikti asmeniniam ūkiui po Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo (išskyrus ne didesnius kaip 2 ha sklypus privačių namų valdoms), vykdant žemės reformą, priskiriama grąžintinai žemei, jeigu pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, apsvarstytus rajono valdyboje, jos nenumatyta priskirti neprivatizuotinai žemei;
Žemės sklypai, po Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo suteikti fiziniams ir juridiniams asmenims individualiai gyvenamajai, komercinių-ūkinių pastatų ar privačių gamybinių objektų statybai, jeigu ši statyba nepradėta, gali būti priskirti grąžintinai žemei, iš nurodytųjų žemės naudotojų paimant juos organų, suteikusių šiuos sklypus, sprendimu. Tais atvejais, kai sklypai buvo suteikti ir bus paimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei paimti tokius sklypus teikia Žemės ūkio ministerija pagal apylinkės agrarinės reformos tarnybos, apylinkės tarybos arba rajono valdybos pateiktą išvadą. Kai žemės sklypai priskiriami grąžintinai žemei ir paimami iš žemės naudotojų savivaldybių sprendimu, išlaidos, padarytos žemės vertei padidinti, atlyginamos iš vietos savivaldybių biudžetų. Paimant nurodytuosius sklypus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, išlaidos, padarytos žemės vertei padidinti, atlyginamos buvusiems žemės naudotojams iš žemės reformos fondo lėšų;
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
51.4. ji šio įstatymo įsigaliojimo dieną priklauso miestams, miesto tipo gyvenvietėms ir miesteliams arba pagal užstatymo projektus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintas schemas numatyta plėsti šias gyvenamąsias vietoves, taip pat pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus priskirta šių vietovių gyventojų rekreaciniams poreikiams.
Užstatymo projektais laikytini generaliniai planai, detalaus išplanavimo projektai arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus nustatytos priemiestinės zonos.
Miestų ir rajonų valdybos turi pasirūpinti, kad gyvenamųjų namų statybai plėtoti būtų numatyta pakankama teritorija, ir teikti šiais klausimais pasiūlymus Statybos ir urbanistikos ministerijai;
51.5. ji nustatytąja tvarka yra suteikta ar numatoma suteikti mokslo ir mokymo įstaigoms eksperimentams bei kitoms mokslo reikmėms;
51.6. ji yra ištirtų ir nustatytąja tvarka patvirtintų naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoje.
Tokie sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys;
51.7. ji yra rezervatų teritorijoje.
Esamų ir projektuojamų pagal patvirtintą kompleksinę gamtos apsaugos schemą draustinių, nacionalinių parkų teritorija, gamtos, kultūros ir istorijos paminklų apsauginė žemė gali būti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas;
51.8. joje yra pastatyti arba projektuojami valstybinės nuosavybės objektai, taip pat yra aplinkos kokybės normatyvus ir standartus atitinkantys sklypai, kuriuose numatoma sandėliuoti atliekas;
51.9. sklype yra gamybiniai žemės ūkio įmonių pastatai ir jiems eksploatuoti nustatomi reikalingi žemės plotai.
Reikalingi žemės plotai nustatomi laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ numatytos tvarkos.
Tais atvejais, kai tik dalis grąžintinos žemės užstatyta pastatais ar kitokiais statiniais, šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims ir žemės naudotojams susitarus dėl pastatų ir kitokių statinių nuosavybės teisės perleidimo, gali būti grąžinama ir ši žemės dalis.
52. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus valstybės reikmėms reikalingi miškai priskirti pirmosios grupės miškams, jie iš šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų išperkami skyriuje „Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas“ numatytais išpirkimo (kompensavimo) būdais.
53. Ūkiniai-komerciniai pastatai išperkami šios tvarkos skyriuje „Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas“ nustatyta tvarka.
54. Gyvenamieji namai valstybės išperkami, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi miestų, rajonų valdybų paklausimus, patvirtina, jog jie būtini valstybės reikmėms, arba jeigu:
54.1. gyvenamieji namai yra pertvarkyti (pristatyti priestatai, namai atstatyti arba perstatyti į negyvenamąsias patalpas) ir perduoti mokslo, gydymo, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms;
54.2. mediniai gyvenamieji namai yra iš esmės pagerinti, taip pat namai yra pagerinti padidinant bendrąjį plotą daugiau kaip trečdaliu (pristatyti priestatai, namai atstatyti arba perstatyti) ir jeigu naujai pastatyto bendrojo ploto neįmanoma atskirti nuo buvusio.
Numatytus 54.1 ir 54.2 punktuose duomenis apie gyvenamojo namo pertvarkymą pateikia techninio inventorizavimo ir projektavimo biurai.
55. Pagal įstatymą dėl nuosavybės teisių atstatymo negrąžinti savininkams gyvenamieji namai privatizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis.
IŠLIKUSIO NEKILNOJAMOJO TURTO IŠPIRKIMAS
56. Nustatyti, kad išlikęs nekilnojamasis turtas išperkamas šiais būdais:
56.2. suteikiant valstybės vienkartines išmokas ar vertybinius popierius (akcijas, obligacijas).
Sprendimą dėl valstybės vienkartinių išmokų skyrimo piliečio prašymu priima šios tvarkos 6 punkte nurodytos valstybinės institucijos. Pagal jų sprendimą piliečiui išduodama valstybės vienkartinės išmokos pažyma (pagal šios tvarkos 2 priedą).
Pažyma išrašoma dviem egzemplioriais, abu jie išduodami piliečiui, kuris vieną egzempliorių pateikia banko įstaigai. Banko įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos banko, Lietuvos agropramoninio banko bei Lietuvos taupomojo banko 1991 m. balandžio 11 d. patvirtintomis Investicinių sąskaitų tvarkymo bei apmokėjimo už įsigyjamus privatizavimo objektus taisyklėmis, apskaito valstybės vienkartines išmokas piliečio investicinės sąskaitos nebalansinėje dalyje.
Piliečiui, kuriam skirta valstybės vienkartinė išmoka už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, didinama pinigų, kuriuos jis gali panaudoti privatizuojamiems objektams įsigyti, kvota. Didinamos kvotos suma yra lygi 5 procentams suteiktos valstybės vienkartinės išmokos už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Valstybės vienkartinės išmokos už jos išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti panaudojamos privatizuojamiems objektams įsigyti Lietuvos Respublikos įstatymų (Valstybinio turto pirminio privatizavimo, Butų privatizavimo ir Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo) nustatyta tvarka.
Piliečiui pageidaujant, jam gali būti išduodamos akcijos tų įmonių, kurias privatizavus pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, iki 10 procentų akcijų lieka valstybei. Akcijas privalo išduoti įmonės administracija, remdamasi atitinkamos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę, sprendimu;
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
56.3. įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo.
Išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybė išperka įskaitymu, panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto paėmimo iki įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu pilietis to pageidauja.
Pinigine prievole laikoma negrąžinta paskola, kurią bankas yra skyręs piliečiui iš valstybės finansinių lėšų.
Banko paskolos dengiamos iš Respublikinio privatizavimo fondo lėšų Finansų ministerijos nustatyta tvarka;
57. Nekilnojamojo turto išpirkimo būdą pasirenka pilietis (išskyrus ūkinių-komercinių pastatų ir gyvenamųjų namų išpirkimo atvejus,).
Punkto pakeitimai:
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos
1 priedas
___________________________________________________
(institucijos pavadinimas)
Sprendimas
199_____ m._________mėn.___d.
________________________________________________________________________________
(miestas, rajonas)
Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil._____________________________________________
(pavardė, vardas,)
________________________________________________________________________________
(tėvo vardas)
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir apsvarsčiusi pil.___________________________________________
prašymą dėl nuosavybės teisės atstatymo į ________________________________________
(objektų pavadinimas)
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
______________________________________________________________________ nusprendžia:
(institucija)
1. Atstatyti pil.___________________________________________________________________ ,
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
gyvenančiam _____________________________________________________________________
(rajonas, miestas, apylinkė, kaimas, gatvė, namo ir
________________________________________________________________________________
buto numeris)
nuosavybės teisę į jo turėtą (-us) ______________________________________________________
(nurodyti nuosavybės objektus,
________________________________________________________________________________
esančius mieste, rajone, kaime, ir jų adresą)
3. Nuosavybės atstatymo būdai:
__________________________________________________________________________________________________________________________________________________
5. Šis sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas pil., o kitas saugomas.
Institucijos vadovas (parašas) vardo raidė, pavardė
(antspaudo vieta)
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos
ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos
2 priedas
_______________ institucija, miesto (rajono) valdyba
Sprendimas Nr. ________
(antspaudo vieta)
____________
(data)
Valstybės vienkartinės išmokos už jos išperkamą išlikusį
nekilnojamąjį turtą
pažyma Nr. __________
Teritorijos kodas ____________, _____________________________________________________
___________________________________________________ miestas, rajonas, _______________
________________ kaimas, gyvenvietė, __________________________________________ gatvė,
kodas, namo Nr._____/_____, buto Nr. _____, įmonės registro
kodas_____.
Piliečiui _________________________________________________________________________
(pavardė, vardas, tėvo vardas)
skiriama valstybės vienkartinė išmoka:
| Eil. Nr. |
Išlikęs valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas, už kurį suteikiama valstybės vienkartinė išmoka |
Valstybės vienkartinės išmokos suma (rubliais) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
|
Bendra valstybės vienkartinės išmokos suma____________________________________________
(žodžiais)
__________________________________________________________________________ rublių.
Pažymą užpildžiusio institucijos, miesto (rajono) valdybos darbuotojo pareigos (parašas) vardo raidė, pavardė
_____________
(data)
________________________________________________________________________________
Banko įstaigos žymos:
Valstybės vienkartinės išmokos sumą įskaitė
________________________________________________________________________________
(banko įstaigos darbuotojo pareigos) (parašas) vardo raidė, pavardė
_____________
(data) (antspaudo vieta)
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 550, 1991-12-12, Žin., 1992, Nr. 6-138 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000550
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 ir 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 kai kurių punktų taikymo sustabdymo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir nekilnojamojo turto grąžinimo klausimais dalinio pakeitimo