Suvestinė redakcija nuo 1993-05-29 iki 1994-02-02
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 4-74, i. k. 0911100NUTA00000470
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ ĮGYVENDINIMO
1991 m. lapkričio 15 d. Nr. 470
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. I-l548 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo ir taikymo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti parengtą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Teisinės sistemos komisijos ir tautininkų frakcijos pareikštas pastabas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarką (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1 piliečiui, kurio nuosavybės teisė atstatyta ar gali būti atstatyta, mirus po Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo (po 1991 m. rugpjūčio 1 d.), grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka;
2.2 valstybinių institucijų ir rajonų valdybų sprendimai dėl žemės ūkio paskirties žemės ir miško grąžinimo piliečiams suteikia jiems teisę valdyti žemę ar miško plotus ir jais naudotis, iki nustatytąja tvarka bus visiškai įforminta nuosavybės teisė;
2.3. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendina miestų ir rajonų valdybų, Žemės ūkio ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, kitų ministerijų ir valstybinių tarnybų, kurių reguliavimo sferoje yra grąžintini objektai, sudarytos tarnybos arba komisijos.
2.4. žemės sklypai, naudojami gyventojų asmeniniam ūkiui (iki 3 ha) prie vienkiemių ir kaimo gyvenviečių, privatinėn nuosavybėn grąžinami po 1992 m. rugsėjo 1 dienos;
Papildyta punktu:
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
2.5. tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti įrodytas teisme;
Papildyta punktu:
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
3. Pavesti Miškų ūkio ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai parengti ir iki 1992 m. sausio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų projektą.
4. Pavesti miestų ir rajonų valdyboms iki 1992 m. liepos 1 d. sudaryti grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkų aprūpinimo butais programas ir pateikti jas Ekonomikos ministerijai, kuri kartu su Finansų ministerija turi nuo 1993 metų numatyti savivaldybių biudžetuose lėšas šioms programoms realizuoti.
Rengiant programas, turi būti laikomasi nuostatos, kad per pirmuosius 5 metus gyvenamosios patalpos suteikiamos grąžintinų savininkams vienbučių gyvenamųjų namų nuomininkams, o gyvenantiems daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose nuomininkams – po 5 metų (išskyrus patuštinamus butus).
Tušti gyvenamieji namai arba jų dalys savininkams grąžinami nedelsiant.
5. Ekonomikos ministerija kartu su Finansų ministerija ir Teisingumo ministerija turi iki 1992 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl materialinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nekilnojamasis turtas neišliko, ir numatyti, kad ši žala pradedama atlyginti įvykdžius valstybinio ir visuomeninio turto privatizavimo programas.
6. Įpareigoti Teisingumo ministeriją, Ekonomikos ministeriją, Žemės ūkio ministeriją, Miškų ūkio ministeriją ir Statybos ir urbanistikos ministeriją teikti miestų ir rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir asmenims išaiškinimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo klausimais.
Suteikti Centrinei privatizavimo komisijai teisę aiškinti patvirtintą šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarką.
Punkto pakeitimai:
Nr. 166, 1992-03-14, Žin., 1992, Nr. 16-431 (1992-06-10), i. k. 0921100NUTA00000166
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 337 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" ĮGYVENDINIMO TVARKA
Bendroji dalis
1. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (toliau vadinama - įstatymas dėl nuosavybės teisių atstatymo) nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:
1.1. buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvoje;
1.2. mirus buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje netaikomas buvusiems tremtiniams ir jų vaikams bei vaikaičiams, taip pat asmenims, kurie už pasipriešinimą okupaciniams režimams buvo ištremti iš Lietuvos ar įkalinti.
2. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims atstatoma nuosavybės teisė į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą:
3. Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:
Prašymų atstatyti nuosavybės teises pateikimas ir nagrinėjimas
4. Buvęs turto savininkas, o jam mirus - jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ar sutuoktinis prašymus atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 1991 m. gruodžio 31 d., mirusio buvusio savininko mirusių vaikų sutuoktinis ir vaikai - iki 1992 m. sausio 31 d. pateikia miestų, rajonų valdyboms pagal šio turto buvimo vietą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 331 "Dėl piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos" (Žin., 1991, Nr. 27-747) nustatyta tvarka, o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir miškus - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 "Dėl agrarinės reformos parengiamųjų darbų" (Žin., 1991, Nr. 22-558, Nr. 28-777) nustatyta tvarka. Šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys, turintys teisę į žemės nuosavybės atstatymą miestų ir miesto tipo gyvenviečių teritorijoje, prašymus paduoda iki 1992 m. kovo 31 d., o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę, esančius kaimo vietovėje gyvenamuosius namus su priklausiniais bei mišką - iki 1992 m. gegužės 31 dienos.
Piliečiai, praleidę nurodytąjį terminą, netenka teisės susigrąžinti turtą (išskyrus asmenis, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje dėl ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams).
Kartu su prašymu pateikiami pilietybę patvirtinantys dokumentai, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pridedami kartu arba pateikiami vėliau.
Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, ipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei agrarinės reformos tarnyboms pateikti įvairių dokumentų - kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalinimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, reikalingų žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų bei turto nacionalizavimo aktų - nuorašai. Jeigu dokumentus, įrodančius žemės nuosavybės teisę, piliečiai išsaugojo ir juos pateikė apylinkės agrarinės reformos tarnybai, vietoj originalų prie prašymų gali būti pridedami apylinkės viršaičio patvirtinti tų dokumentų nuorašai.
Jeigu nuosavybės teisė atstatoma šios tvarkos 1 punkte nurodytiems mirusiojo savininko vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui, mirusio vaiko sutuoktiniui bei vaikams, pridedami (jeigu apylinkės agrarinės reformos tarnyba negali kitaip nustatyti asmens tapatumo) giminystę patvirtinantys dokumentai (tėvų gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, savininko ar jo vaikų mirties liudijimų nuorašai ir kt.).
Kai yra keli pretendentai į tą patį išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymą jie gali pateikti kartu arba atskirai.
5. Gavusi piliečių prašymus, kuriuos turi nagrinėti kitos institucijos, miesto, rajono valdyba surenka reikiamus dokumentus, rašo savo išvadas, nedelsdama perduoda šią medžiagą kartu su prašymais toms institucijoms, kurių kompetencijai nagrinėti jie priskirti, ir apie tai raštu praneša suinteresuotiems piliečiams.
6. Piliečių prašymus grąžinti žemės ūkio paskirties žemę ar mišką arba išmokėti už juos kompensaciją, atsižvelgdama į miesto, rajono (kurio teritorijoje yra žemė ar miškas ir kurio teritorijoje yra suteikiama lygiaverte natūra žemės ūkio paskirties žemė ar miškas) valdybos išvadą, nagrinėja ir sprendimus priima:
6.1. Žemės ūkio ministerija - kai žemės ūkio paskirties žemė yra kaimo vietovėje ir miškai - žemės ūkio įmonių žinioje;
6.2. Miškų ūkio ministerija - kai grąžinami miškų urėdijų ir nacionalinių parkų miškai ir miškų fondo žemė.
Piliečių prašymus grąžinti miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse esančią žemę, gyvenamuosius namus, ūkinius- komercinius pastatus, taip pat juose išlikusius įrengimus nagrinėja ir sprendimus priima miesto, rajono valdyba arba institucija, kurios reguliavimo sferai šie objektai priskirti.
Piliečių prašymus grąžinti ūkinius-komercinius pastatus, namus, priklausančius mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms, nagrinėja ir sprendimus priima institucija, kurios reguliavimo sferai priskirti šie objektai.
7. Šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos.
Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teises nagrinėjimo terminai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti pratęsti, jeigu jie dėl objektyvių priežasčių negali būti išnagrinėti nustatytu laiku. Prašymus pratęsti nagrinėjimo terminus Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos.
Nuosavybės teisės atstatomos asmenims, kurie iki šios tvarkos 4 punkte nurodytų terminų paduoti prašymus pabaigos pateikė dokumentus, kad jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvena Lietuvoje.
Nuosavybės teisės neatstatomos asmenims, kurie sprendimo priėmimo dieną nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat negyvena Lietuvoje.
Prireikus institucijos, priimančios sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo, turi gauti iš Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento atitinkamą dokumentą apie tai, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolat gyvena Lietuvoje.
Reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje netaikomas tik asmenims, išvardytiems šios tvarkos 1.2 punkto antrojoje pastraipoje.
8. Rajono valdyba išvadą dėl piliečių nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ar mišką atstatymo parengia (pagal pridedamą pavyzdį) remdamasi apylinkės agrarinės reformos tarnybos pateiktais nuosavybės teisę patvirtinančiais ir kitais reikiamais dokumentais, sprendimu dėl piliečių prašymų tenkinimo ir Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtu preliminariniu žemės reformos žemėtvarkos projektu. Rajono valdybos išvada rengiama dalyvaujant suinteresuotam asmeniui arba jo įgaliotam atstovui. Suinteresuotiems asmenims posėdžio vietą ir laiką raštu praneša apylinkės agrarinės reformos tarnyba.
Jeigu asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę ar mišką arba jo įgaliotas atstovas su rajono valdybos išvada sutinka, tai sutikimą savo parašu patvirtina rajono valdybos išvadoje. Asmeniui nesutinkant, rajono valdybos išvadoje nurodomos jo pretenzijos.
Rajono valdybos išvada su kitais reikiamais dokumentais ir preliminariniu žemės reformos žemėtvarkos projektu per 5 dienas pateikiami Žemės ūkio ministerijai ar Miškų ūkio ministerijai. Šioms institucijoms nagrinėjant piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę ar mišką atstatymo, dalyvauja tie asmenys arba jų įgalioti atstovai, kurie nesutinka su rajono valdybos išvada, taip pat rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovas arba jo įgaliotas šios tarnybos specialistas.
Institucijos, rengdamosi nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse esančią žemę, gyvenamuosius namus ir ūkinius-komercinius pastatus su priklausiniais atstatymo, ištiria, ar priklauso jų kompetencijai nagrinėti šiuos prašymus, patikrina, ar yra pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys ir kiti reikiami dokumentai, nustato kviestinius asmenis, piliečių prašymų nagrinėjimo vietą ir laiką. Kiekvienu atveju, nagrinėjant prašymą, dalyvauja suinteresuotas pilietis arba jo įgaliotas atstovas, taip pat dabartinis turto valdytojas arba jo įgaliotas atstovas. Jiems turi būti raštu pranešta, kada ir kur bus nagrinėjamas prašymas.
9. Išnagrinėjusi piliečio prašymą, institucija priima sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo (pagal šios tvarkos 1 priedą). Sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisės atstatymo data. Nuosavybės teisė į žemę įforminama pagal atitinkamos teritorijos žemėtvarkos kompleksinį žemės reformos projektą.
Kai yra keli piliečiai, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į tą patį nekilnojamąjį turtą, pagal jų raštišką susitarimą sprendimas priimamas vieno iš jų vardu, o jiems nesusitarus - atskirai kiekvieno asmens vardu.
Sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl nuosavybės teisės atstatymo būdo. Pagal piliečių pareiškimus šiuos ginčus nagrinėja teismas.
Sprendimo nuorašą dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 dienas institucija įteikia arba išsiunčia suinteresuotam piliečiui, o sprendimo dėl ūkinių-komercinių pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo nuorašą - dabartiniam turto valdytojui.
Žemės ūkio paskirties žemės grąžinimas
11. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims, jeigu jie dirba žemę arba grįžta ūkininkauti, žemės ūkio paskirties žemė grąžinama nuosavybėn pagal nustatytąja tvarka sudarytus atitinkamos teritorijos kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus. Jiems grąžinamas turėtas žemės sklypas arba suteikiamas lygiavertis sklypas kitoje vietoje ar vietovėje, tačiau abiem atvejais grąžinama ne daugiau kaip 50 ha žemės ūkio paskirties žemės ir bendras grąžinamos žemės (įskaitant mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas) plotas vienam buvusiam savininkui negali būti didesnis kaip 80 hektarų. Tais atvejais, kai žemės savininkas yra miręs, šios tvarkos 1.2 punkte nurodytiems asmenims grąžinamų sklypų bendras plotas turi atitikti turėtos žemės valdos plotą, tačiau negali būti didesnis kaip 80 hektarų.
Tais atvejais, kai žemės savininkas yra miręs, o iš šios tvarkos 1.2 punkte nurodytų asmenų žemė išperkama, jiems kompensuojama tik už tokį žemės plotą, į kokio dydžio plotą būtų atstatyta nuosavybės teisė savininkui esant gyvam.
Dirbančiais žemę laikomi nuolatiniai žemės ūkio įmonių darbuotojai ir žemės ūkio bendrovių nariai. Jiems prilyginami kiti nuolat kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys.
Turėta žemė taip pat grąžinama pensininkams, jeigu jie pageidauja ūkininkauti patys arba grąžintą žemę numato perduoti naudotis žemės ūkio bendrovei.
Grįžimu ūkininkauti laikomas šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų arba jų vaikų (kai ketinama dirbti kartu) realus pasirengimas ūkininkauti, tai yra apsigyvenimas arba kūrimasis kaimo vietovėje, arba žemės ūkio technikos ar inventoriaus, arba gyvulių turėjimas.
Asmenų pasirengimą ūkininkauti patvirtina apylinkės agrarinės reformos tarnyba. Pasirengusiais ūkininkauti laikomi asmenys, kurie iki įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo įsigaliojimo nuolatinai gyveno kaimo vietovėje arba kurie turi gamybinių ar ūkinių pastatų, arba žemės ūkio inventoriaus, arba indėlių banko įstaigose, arba galimybę gauti kreditus ir kurių šeimoje yra bent vienas darbingas asmuo.
Apylinkės agrarinės reformos tarnyba išvadą dėl asmenų pasirengimo ūkininkauti priima paprasta balsų dauguma. Išvadą pasirašo šios tarnybos vadovas ir protokolo sekretorius. Ši išvada pateikiama rajono valdybai.
Asmenims, turintiems teisę atstatyti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę, prie vienkiemių bei kaimo gyvenviečių asmeniniam ūkiui skirtuose neprivatizuojamos žemės plotuose sklypai iki 3 ha grąžinami nuosavybėn natūra arba lygiaverte natūra.
12. Nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę natūra atstatoma tais atvejais, kai šios tvarkos 11 punkte nurodyti asmenys pageidauja susigrąžinti žemę, kuri pagal šios tvarkos 58 punktą preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte nepriskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai.
13. Tais atvejais, kai šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys pageidauja gauti žemę pagal naująją gyvenamąją vietą arba kai turėtas sklypas negali būti grąžintas dėl šios tvarkos 58 punkte nurodytų priežasčių, jų pageidavimu suteikiamas lygiavertis sklypas pagal gyvenamąją vietą (jeigu yra privatizuotinos valstybinės žemės), laikantis šios pirmumo eilės:
13.1. asmenims, kuriems turėtas sklypas negali būti grąžintas dėl šios tvarkos 58 punkte nurodytų priežasčių, bet gyvenantiems toje vietovėje;
13.3. asmenims, dirbantiems žemę arba grįžtantiems ūkininkauti, jeigu tame ūkyje jau patenkinti prašymai asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635) 10 straipsnio 1 punkto 1-3 papunkčiuose.
Jeigu yra keli pretendentai su vienoda pirmumo teise, o galimos grąžinti žemės nepakanka, jiems siūlomi mažesni arba lygiaverčiai sklypai kitoje vietovėje. Jiems nesutikus, turėtą žemę išperka valstybė arba žemė jiems parduodama aukcione, neįskaitant į jos kainą nominalios vertės.
14. Vadovaujantis įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 4 straipsnio penktąja dalimi, vietoj turėto žemės sklypo suteikiamo lygiaverčio sklypo plotas apskaičiuojamas palyginus turėtos žemės valdos ir žemės reformos žemėtvarkos projekte numatomos žemėnaudos įvertinimą, tačiau visais atvejais sklypas negali būti didesnis kaip 80 hektarų.
15. Asmenims, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę, kartu su žeme grąžinami iš visų pusių jos ribojami ežerai, kanalai, tvenkiniai, šaltiniai ir kiti paviršinio vandens telkiniai, ne didesni kaip 5 ha ploto. Išimtiniais atvejais, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, jiems gali būti grąžinami ir didesni vandens telkiniai, bet ne daugiau kaip 10 ha ploto.
Vandens telkinio plotas įskaitomas į grąžinamos arba suteikiamos vietoj turėtosios žemės plotą.
Kiti asmenys gali naudotis vandens telkiniu poilsiui tik to telkinio savininkui sutikus ir su juo suderintomis sąlygomis.
16. Suinteresuoto piliečio pageidavimu grąžinus jam dalį žemės, privačiam ūkiui ar privačių namų valdai likusioji grąžintinos žemės dalis išperkama šios tvarkos skyriuje "Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas" numatytais išpirkimo (kompensavimo) būdais.
17. Piliečio motyvuotu prašymu atstatytos jo nuosavybės teisės, taip pat teisės į žemės grąžinimą natūra realizavimas (sklypo suteikimas natūra) gali būti atidėtas laikotarpiui iki 5 metų. Terminas, kuriam atidedamas nuosavybės teisės realizavimas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai. Nuosavybės teisės į žemę realizavimas atidedamas rajono valdybos sprendimu. Tuomet pagal patvirtintą kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą žemė skiriama nemokamai iš valstybinės žemės fondo, o esant galimybei ir piliečiui pageidaujant - ir turėtoji žemė.
Grąžinta arba vietoj jos suteikta kita žemė turi būti naudojama pagal tikslinę paskirtį (žemės ūkio produktų gamybai).
Žemės savininkas gali išnuomoti žemę kitiems asmenims tik apylinkės agrarinės reformos tarnybai patvirtinus jų pasirengimą ūkininkauti.
Jeigu per metus (pavasarį arba rudenį) nuo sklypo perdavimo asmuo nepradeda jo naudoti pagal tikslinę paskirtį (ariama žemė neapsėta arba nedirbama kaip pūdymas, pievos, ganyklos ir daugiamečių žolių plotai neganomi ar nešienaujami) arba nesilaiko nustatytų žemės naudojimo apribojimų, sklypas iš jo gali būti paimamas į valstybinės žemės fondą, o buvusiam savininkui išmokama kompensacija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl žemės paėmimo priima rajono valdyba apylinkės agrarinės reformos tarnybos arba apylinkės tarybos teikimu.
Miško grąžinimas
18. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims nuosavybės teisė į buvusius privataus miško plotus iki 25 ha (įskaitant apželdintus ar savaime apžėlusius plotus) atstatoma pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemėtvarkos projektus, bet pirmiausia nedideliuose miškų masyvuose. Visais atvejais turi būti formuojami atskiri privačių miškų masyvai.
19. Miškai, nurodyti šios tvarkos 59 punkte, iš šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų išperkami skyriuje "Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas" numatytais išpirkimo (kompensavimo) būdais.
Jeigu grąžinamos nusavintos žemės ūkio naudmenos miškų urėdijų žemėse naudojamos miškų ūkio reikmėms, miškų urėdijoms kompensuojamas atitinkamas žemės plotas iš valstybinės žemės fondo.
20. Suinteresuoto asmens pageidavimu grąžinus jam dalį miško, kita grąžintino miško dalis išperkama šios tvarkos skyriuje "Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas" numatytais išpirkimo (kompensavimo) būdais. Jeigu asmenims priklausančioje susigrąžinti žemėje miškai buvo paversti kitomis naudmenomis, miško plotai šių asmenų pageidavimu jiems suteikiami (kompensuojami) kitoje vietoje, bet ne didesni kaip 25 hektarų.
21. Jeigu savininkas mirė iki įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo įsigaliojimo, šios tvarkos 1.2 punkte nurodytiems asmenims atstatoma nuosavybės teisė tik į tokį miško plotą, kaip ir savininkui esant gyvam.
22. Miško sklypas, į kurį atstatyta nuosavybės teisė, turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą.
Pažeidusieji šias sąlygas traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
23. Atstačius nuosavybės teisę į buvusius privačių miškų plotus, jie negali būti 1993 metais kertami pardavimui, taip pat parduodami produkcijai gaminti.
Žemės sklypų suteikimas individualiai statybai miestuose (miesteliuose) ir kaimo vietovėse.
Prie gyvenamųjų namų esančių žemės sklypų, anksčiau nepriklausiusių namų savininkams privatinės nuosavybės teise, suteikimas (įsigijimas)
25. Įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais sklypas individualiai statybai suteikiamas neatlygintinai buvusiam žemės savininkui (o jam mirus - kiekvienam nurodytam šios tvarkos 1.2 punkte asmeniui po sklypą, kurių bendras plotas negali būti didesnis už savininko turėtą žemės plotą) Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone - ne didesnis kaip 0,2 ha, o kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse - ne didesnis kaip 0,3 ha.
Nurodyti sklypai suteikiami individualiai statybai miesto (miesto tipo gyvenvietės) teritorijoje, kurioje buvo savininko žemė. Tais atvejais, kai buvusių savininkų sklypai yra miestams ar miesto tipo gyvenvietėms plėsti numatytose pagal nustatytąja tvarka parengtus ir iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. suderintus projektus kaimo vietovių teritorijose, buvusiems savininkams šiose teritorijose suteikiami neatlygintinai tokio dydžio sklypai ir laikantis tokios tvarkos, kuri numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 2 d. nutarime Nr. 229 "Dėl miestų plėtimo teritorijų" (Žin., 1992, Nr. 17-476). Sklypai miesto (rajono) valdybos sprendimu suteikiami be eilės per 2 mėnesius nuo sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo priėmimo dienos.
Individualios statybos objektai statomi Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatyta tvarka.
26. Nuomininkai, gyvenantys buvusiems savininkams grąžintuose (grąžintinuose) gyvenamuosiuose namuose, turi teisę be eilės gauti nuosavybėn tai gyvenamajai vietovei nustatyto dydžio sklypą gyvenamojo namo statybai arba įstoti į gyvenamųjų namų statybos bendriją savivaldybių įrengtuose žemės sklypuose bei gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Šiais atvejais nuomininkai raštu įsipareigoja patuštinti nuomojamą namą ar butą per terminą, nurodytą įsipareigojime.
27. Nuomininkams, gyvenantiems grąžintuose (grąžintinuose) savininkams namuose ir pareiškusiems norą statytis individualų gyvenamąjį namą ar įstoti į gyvenamųjų namų statybos bendriją, suteikiama teisė gauti lengvatinėmis sąlygomis ilgalaikius kreditus, numatytus atitinkamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.
28. Jeigu prie sugrąžintino namo (arba jo dalių) esantis sklypas privatinės nuosavybės teise nepriklausė namo (arba jo dalių) savininkui, jis miesto, rajono valdybos sprendimu gali būti parduotas namo (arba jo dalių) savininkui neviršijant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatytų dydžių, arba nustatytąja tvarka išnuomotas.
29. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims, pageidaujantiems ūkininkauti, nuosavybės teisė į žemę atstatoma laikantis šios tvarkos skyriaus "Žemės ūkio paskirties žemės grąžinimas" nuostatų. Įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, kai šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys turi privatinės nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, jų pageidavimu vietoj turėto sklypo grąžinimo pripažįstama nuosavybės teisė į sklypą, esantį (inventorizuotą) prie šių namų.
Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims pageidaujant, nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus gali būti atstatomos neatlygintinai nuosavybėn suteikiant toje gyvenamojoje vietovėje nustatyto dydžio žemės sklypus individualiai statybai.
30. Tais atvejais, kai prie sugrąžinto namo (arba jo dalių) esantis sklypas privatinės nuosavybės teise priklausė namo (arba jo dalių) savininkui (pagal inventorizacinių bylų duomenis), nuosavybės teisė atstatoma į šį sklypą, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse (neįskaitant pastatų užimamos žemės).
Jeigu savininkas naudojasi didesniu sklypu, negu nurodyta šio punkto pirmojoje pastraipoje, ši sklypo dalis miesto, rajono valdybos sprendimu gali būti suteikta naudotis pagal nuomos sutartį arba panaudota miesto reikmėms pagal nustatytąja tvarka patvirtintą miesto planą.
Miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėse asmenims, turėjusiems nuosavybės teisę į privačių namų valdos sklypą ir perleidusiems tame sklype namą (jo dalį), nuosavybės teisė į šį sklypą (jo dalį) neatstatoma. Jeigu namą (jo dalį) perleido vienas iš buvusio savininko tėvų, sutuoktinių, vaikų ar vaikaičių, nuosavybės teisė į privačių namų valdos sklypą taip pat neatstatoma.
Namo (jo dalies) savininkui, įsigijusiam jį iš asmens, turėjusio nuosavybės teisę į privačių namų valdos sklypą, šis sklypas suteikiamas neatlygintinai. Suteikiamas sklypas negali būti didesnio ploto už tą, į kurį gali būti atstatyta nuosavybės teisė. Jeigu namo (jo dalies) savininkas, kuris buvo įsigijęs namą (jo dalį) iš asmens, turėjusio nuosavybės teisę į privačių namų valdos sklypą, yra miręs, šis sklypas neatlygintinai suteikiamas jo įpėdiniui (įpėdiniams). Namo (jo dalies) savininkas, kuriam žemė suteikiama neatlygintinai, prie prašymo suteikti žemės sklypą turi pateikti namo (jo dalies) perėjimo nuosavybėn dokumentus (atitinkamai perleidimo sutartį, valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymą, paveldėjimo teisės liudijimą ar testamentą, prireikus - ir kitus dokumentus).
Ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra arba vertybinių popierių (akcijų) išdavimas
31. Ūkiniai-komerciniai pastatai ir juose išlikę įrengimai natūra su sklypu, priklausiusiu savininkui, grąžinami tuo atveju, jeigu:
31.2. atstačius nuosavybės teisę į gamybinę veiklą vykdančią ūkinę-komercinę įmonę ir joje esančius įrengimus, savininkas su buvusiu šios įmonės steigėju sudarys sutartį iki 3 metų nekeisti šios įmonės pagrindinės veiklos pobūdžio, nesuderinęs neuždaryti įmonės rekonstravimui arba remontui ir nemažinti darbo vietų skaičiaus daugiau kaip 30 procentų per pirmuosius kalendorinius metus nuo nuosavybės teisės atstatymo dienos (išskyrus žemės ūkio įmones, privatizuojamas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. Šiose įmonėse pastatai ir įrengimai grąžinami buvusiems savininkams su sąlyga, kad iki žemės ūkio įmonės likvidavimo ar reorganizavimo savininkas sudarys sutartį su įmone, įsipareigodamas naudotis grąžintu jam objektu pagal buvusią šio objekto paskirtį ir nekeisti pagrindinės veiklos pobūdžio iki 5 metų).
32. Esminiu ūkinių-komercinių pastatų perstatymu (rekonstravimu) nepriklausomai nuo šių pastatų perstatymo (rekonstravimo) į kitos paskirties negyvenamuosius pastatus ar gyvenamuosius namus laikoma:
33. Tuo atveju, kai ūkiniai-komerciniai pastatai buvusiems savininkams grąžinami natūra, juose esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus ir kitas pagrindines priemones (toliau vadinama - įrengimai) leidžiama išpirkti už Lietuvos Respublikos pinigus arba konvertuojamą valiutą iš karto arba per 5 metus išsimokėtinai, imant 7 procentus palūkanų. Išperkant išsimokėtinai, iš karto turi būti sumokėta ne mažiau kaip 15 procentų įrengimų įkainojimo vertės. Leidimą išpirkti įrengimus duoda įmonės steigėjas. Valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus įkainoja (įvertina) įmonės, kurioje jie sumontuoti, administracija ir įformina tai aktu, kurį, suderinusios su Centrine privatizavimo komisija, tvirtina vietos savivaldybė, ministerija ar kita valstybinė tarnyba (priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sferai priskirta įmonė). Valstybei nuosavybės teise priklausantys įrengimai įkainojami nustatant jų likutinę vertę pagal buhalterinės apskaitos 1992 m. sausio 1 d. duomenis. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis įrengimai yra visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka naudoti, jie turi būti įkainoti šios įmonės ir jos steigėjo ekspertų. Visų parduodamų įrengimų likutinė vertė (kiekvieno įrengimo atskirai) indeksuojama laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 23 d. nutarime Nr. 180 "Dėl pagrindinių priemonių vertės bei investicinėse sąskaitose esančių lėšų indeksavimo ir gyventojų indėlių" (Žin., 1992, Nr. 16-438), 1992 m. balandžio 14 d. nutarime Nr. 265 "Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų dalinio pakeitimo ir papildymo" (Žin., 1992, Nr. 18-524) ir Finansų ministerijos 1992 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 47V "Dėl pagrindinių priemonių ir nebaigtų kapitalinių darbų indeksavimo" nustatytos tvarkos.
Asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į ūkinį- komercinį pastatą, turi būti pasiūlyta pirkti šiame pastate esantį įmonės apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas).
Įplaukos ir palūkanos, gautos už parduotus įrengimus ir apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas), kaupiamos Respublikiniame ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
Ginčus dėl įrengimų įkainojimo (įvertinimo) dydžio sprendžia buvusios valstybinės įmonės steigėjas. Patvirtinus įkainojimo (įvertinimo) aktą, asmuo pretenziją dėl turto įkainojimo (įvertinimo) turi pateikti Finansų ministerijai ne vėliau kaip per 20 dienų po šio akto gavimo.
Jeigu asmuo atsisako ūkinių-komercinių pastatų grąžinimo natūra ar nesutinka išpirkti juose esančių įrengimų, kurių negalima išmontuoti be žalos įrengimams ir pastatui, arba ūkiniam-komerciniam pastatui taikomos šio nutarimo 32 punkte išvardytos sąlygos, prarasto turto vertė šiam asmeniui kompensuojama vertybiniais popieriais (akcijomis).
34. Akcijas privalo išduoti tas ūkinis subjektas (įmonė), kurio balanse pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę apskaitomi grąžintini ūkiniai-komerciniai pastatai bei juose išlikę įrengimai. Bendra nominali išduotų akcijų arba jų sertifikatų vertė privalo atitikti grąžintinų objektų įkainojimą (įvertinimą), atmetus jų pagerinimo ar perstatymo išlaidas.
Kompensuojant buvusiems savininkams ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų vertę, akcijas buvusiems savininkams išduoda ūkinio subjekto (įmonės) admininstracija, remdamasi atitinkamos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę, sprendimu, nepriklausomai nuo ūkinio subjekto (įmonės) dydžio ir nuo to, ar pradėtas kaupti akcinis kapitalas.
35. Prieš atstatant nuosavybės teisę į ūkinį-komercinį pastatą (jo dalį) bei išlikusius įrengimus natūra arba vertybiniais popieriais (akcijomis), objektas turi būti įkainojamas (įvertinamas) pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę. Įkainojimą (įvertinimą) atlieka, taip pat pagerinimo ar perstatymo išlaidas nustato pagal faktinius duomenis ūkinio subjekto (įmonės) administracija, įformindama tai aktu. Aktą tvirtina vietos savivaldybė, ministerija ar kita valstybinė tarnyba priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sferai priskirtas ūkinis subjektas (įmonė).
Įkainojimas (įvertinimas) atliekamas remiantis ūkinių- komercinių pastatų bei juose išlikusių įrengimų likutine verte, įvertinant išlaidas, padarytas per naudojimo laikotarpį jų techninei būklei atstatyti. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis grąžintini objektai visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka toliau naudoti, jie privalo būti įkainojami ekspertų. Kilus nesutarimams dėl piliečiams grąžintino turto įkainojimo dydžio, ginčus sprendžia buvusios valstybinės įmonės steigėjas.
Patvirtinus įkainojimo (įvertinimo) aktą, pilietis pretenziją dėl turto įkainojimo (įvertinimo) pateikia Finansų ministerijai ne vėliau kaip per 20 dienų po šio akto gavimo.
36. Tuo atveju, kai objektai (įmonė ar jos dalis) buvusiems savininkams grąžinami natūra, jų vertė pagal įkainojimo (įvertinimo) aktą nurašoma nuo ūkinio subjekto (įmonės) balanso, tuo pačiu dydžiu mažinant pagrindinių priemonių likutinę vertę ir valstybinį kapitalą. Jeigu grąžinami natūra objektai pagal buhalterinės apskaitos duomenis yra visiškai susidėvėję, o įkainojimas nustatomas ekspertų, jų įkainota vertė nuo ūkinio subjekto (įmonės) balanso nenurašoma.
37. Akcijos (laikinieji akcininkų pažymėjimai) buvusiems savininkams turi būti išduotos per 60 dienų po įkainojimo (įvertinimo) akto patvirtinimo. Jeigu buvę savininkai pateikia pretenziją dėl įkainoto turto vertės, akcijos buvusiam savininkui išduodamos per 30 dienų po ginčo išsprendimo teisme.
38. Ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra ar vertybiniais popieriais (akcijomis) įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančioji ir priimančioji šalys.
39. Jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys pareiškia pretenzijas į dalį perskaičiuotos grąžintinų ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų (įstatinio kapitalo) vertės, atstačius nuosavybės teisę į jo dalį, objektas (įmonė) privatizuojamas Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus atstatymo sąlygos ir tvarka
41. Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) atstatomos grąžinant gyvenamuosius namus (arba jų dalis) natūra, lygiaverte natūra ar kita natūra arba kompensuojant jų vertę.
42. Gyvenamieji namai (arba jų dalys) grąžinami:
42.2. kai juos pertvarkius, perstačius ar pristačius, bendrasis plotas padidėjo ne daugiau kaip trečdaliu, jeigu naujai sukurto bendrojo ploto neįmanoma atskirti nuo buvusiojo, arba kai jų pagrindinės konstrukcijos (seni pamatai, visų aukštų išorinės sienos, perdangos, stogo konstrukcija neskaitant apšiltinimo ir dangos, taip pat laiptai, balkonų ir lodžijų plokštės) nėra pakeistos daugiau kaip 50 procentų;
42.4. kai grąžintinų namų nuomininkai laisva valia sutinka persikelti į jiems suteiktas kitas gyvenamąsias patalpas;
42.5 kai grąžintiname name gyvena buvę savininkai (jeigu buvę savininkai gyvena namo dalyje, jiems besąlygiškai grąžinama ta namo dalis);
43. Kai gyvenamieji namai (arba jų dalys) yra tušti arba kai grąžintinuose namuose (ar jų dalyse) gyvena buvę savininkai, namai (arba jų dalys) grąžinami nuo sprendimų juos grąžinti savininkams priėmimo dienos.
Kai gyvenamieji namai pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas, jie grąžinami per 3 mėnesius nuo sprendimų juos grąžinti savininkams priėmimo dienos.
44. Jeigu nuomininkas laisva valia sudaro su namą susigrąžinančiu asmeniu notariškai patvirtintą sutartį, kurioje nuomininkas įsipareigoja po jo aprūpinimo (ar apsirūpinimo) kita gyvenamąja patalpa patuštinti šiuo metu nuomojamą namą, butą, gyvenamasis namas (arba jo dalis) grąžinamas nuo sprendimo jį grąžinti savininkui priėmimo dienos. Namą (ar jo dalį) susigrąžinantis asmuo įsipareigoja nepažeisti įstatyme dėl nuosavybės teisių atstatymo nuomininkams nustatytų garantijų.
45. Grąžintinų gyvenamųjų namų nuomininkams siūlomos kitos gyvenamosios patalpos turi būti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tinkamai įrengtos pagal tos vietovės sąlygas ir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.
Suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa negali būti mažesnė už anksčiau turėtąją. Jeigu ankstesnėje gyvenamojoje patalpoje sąlyginis plotas, tenkantis kiekvienam šeimos nariui, buvo mažesnis už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytąjį, negalima suteikti mažesnio ploto už nustatytąjį.
Suteikiama patalpa turi būti tokia, kad viename kambaryje nebūtų apgyvendinti vyresni kaip devynerių metų skirtingos lyties asmenys, išskyrus sutuoktinius, ir atitikti šių asmenų sveikatos būklę bei kitas aplinkybes.
Nuomininko pageidavimu jam gali būti suteikta ir mažesnė gyvenamoji patalpa.
Apie tai, jog grąžintinų namų nuomininkams siūlomos kitos gyvenamosios patalpos ir jie laisva valia sutinka į jas persikelti, rašomas aktas (konkrečiai nurodant suteikiamas gyvenamąsias patalpas), kuriuo nuomininkai įsipareigoja patuštinti nuomojamas patalpas. Aktą pasirašo miesto, rajono valdybos įgaliotas pareigūnas ir grąžintino namo nuomininkai.
Jeigu grąžintinų namų nuomininkai arba dalis nuomininkų per vieną mėnesį nuo akto surašymo dienos atsisakė persikelti į miesto, rajono valdybos jiems pasiūlytas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas ir atsisakė sudaryti nuomos sutartį su būsimu savininku, jie gali būti iškeldinti teismine tvarka.
Teismine tvarka sprendžiamas nuomininkų iškeldinimo klausimas ir tuo atveju, kai nuomininkai buvo davę pasižadėjimą patuštinti nuomojamas patalpas po aprūpinimo (ar apsirūpinimo) kitu gyvenamuoju plotu.
Šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys, pretenduojantys susigrąžinti gyvenamąjį namą, gali pasiūlyti šiame name gyvenantiems nuomininkams savo nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Nuomininkams sutikus laisva valia į jas persikelti, nustatytąja tvarka apsikeičiama gyvenamosiomis patalpomis, ir nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (arba jo dalį) atstatomos pagal šios tvarkos reikalavimus.
Grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkai, laisva valia persikėlę į miesto, rajono valdybos (ar į pretendentų susigrąžinti gyvenamuosius namus jiems pasiūlytas savo nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo) tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas, įgyja teisę per pusę metų nusipirkti šias patalpas arba nuomoti jas nustatytąja tvarka.
Jeigu grąžintiname gyvenamajame name, kuriame gyvena daugiau kaip viena nuomininkų šeima, buvusiems savininkams grąžinta tik to namo dalis, tai šis gyvenamasis namas naudojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos" (Žin., 1991, Nr. 28-765) patvirtintas Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdines taisykles.
46. Jeigu nuomininkai nesutinka laisva valia persikelti į jiems siūlomas kitas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas, gyvenamieji namai (arba jų dalys) buvusiems savininkams negrąžinami.
47. Nuomininkai, gyvenantys buvusiam savininkui sugrąžintame name, mokestį už naudojimąsi gyvenamąja patalpa moka pagal šalių susitarimą, tačiau neviršijant nustatytąja tvarka patvirtintų tai gyvenamajai vietovei valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų nuomos maksimalių dydžių.
Mokestis už komunalines paslaugas mokamas papildomai prie mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa pagal nustatytąja tvarka patvirtintus tarifus.
Mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir komunalines paslaugas mokėjimo terminai nustatomi šalių susitarimu.
Grąžinto namo ar buto savininkui draudžiama keldinti nuomininkus tol, kol jiems nesuteiktos kitos lygiavertės gyvenamosios patalpos (ar jie neįsigijo kitų patalpų).
Gyvenamąją patalpą asmeniui, kuris gyvena sugrąžintame savininkui gyvenamajame name, suteikia atitinkamo miesto, rajono valdyba.
Bet kokie veiksmai siekiant priversti nuomininką išsikelti iš grąžinamo gyvenamojo namo, pažeidžiantys šiame skyriuje nustatytas sąlygas, yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.
48. Šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų pageidavimu nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus gali būti atstatoma lygiaverte natūra, perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo butus arba šios tvarkos 29 punkto trečiojoje pastraipoje numatytomis sąlygomis suteikiant sklypus namų statybai, arba nustatytąja tvarka išduodant valstybinio (savivaldybės) kapitalo akcijas.
49. Šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų pageidavimu nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) gali būti atstatoma suteikiant nuosavybėn butus pagal miesto, rajono valdybos sprendimą, kai:
49.1. kiekvienam jų šeimos nariui tenka mažiau kaip po 15 kv. metrų gyvenamojo ploto valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose;
49.2. jie gyvena kaip subnuomininkai valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose arba pagal nuomos sutartis individualių butų fondo namuose ir neturi kito gyvenamojo ploto;
49.4. jie gyvena namuose (gyvenamosiose patalpose), neatitinkančiuose sanitarinių ir techninių reikalavimų;
50. Apie tai, jog šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims buvo pasiūlyta atstatyti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus lygiaverte natūra perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo butus arba suteikiant žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai ar nustatytąja tvarka butus, arba išduodant valstybinio (savivaldybės) kapitalo akcijas, surašomas aktas, kurį pasirašo miesto, rajono valdybos įgaliotas pareigūnas ir asmuo, pretenduojantis atstatyti nuosavybės teises. Pastarasis šiame akte nurodo, ar sutinka su pateiktu pasiūlymu.
51. Atstačius nuosavybės teises į gyvenamuosius namus natūra arba lygiaverte natūra, šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys kartu su savo šeimos nariais privalo patuštinti jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas.
52. Gyvenamuosius namus ar butus atgaunantys savininkai privalo kompensuoti valstybei šių namų ar butų pagerinimo išlaidas. Taip pat kompensuojamos analogiškos išlaidos, kurių turėjo buvusieji grąžinamų namų ar butų nuomininkai.
53. Kompensuojant už grąžinamų gyvenamųjų namų ar butų pagerinimą, laikomasi šios tvarkos:
53.1. atliktų darbų apimtį nustato valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai, dalyvaujant suinteresuotų šalių atstovams (namus ar butus atgaunantiems savininkams, nuomotojams, nuomininkams ir kt.). Nurodoma konkrečiai, kas ir kokius darbus atliko, kad pagerintų namus ar butus;
53.2. gyvenamųjų namų ar butų pagerinimo išlaidų dydį pagal atliktus darbus 1984 metų kainomis (įvertinant nusidėvėjimą ir taikant įkainojimo akto surašymo dieną galiojantį Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vidutinį statybos ir montavimo darbų kainų padidėjimo indeksą) nustato miestų, rajonų valdybos. Šie duomenys įrašomi įkainojimo akte, nurodant valstybės ir kiekvieno asmens išlaidas namui ar butui pagerinti. Įkainojimo aktas turi būti įteiktas suinteresuotiems asmenims per 5 darbo dienas;
53.3. gyvenamąjį namą ar butą atgaunantys savininkai, priėmus sprendimą grąžinti namą ar butą natūra, jo įkainojimo akte nurodytą pagerinimui išleistą pinigų sumą perveda į savivaldybės biudžetą (pajamų klasifikacija 8.3 "Kitos pajamos iš valstybės turto") per 20 dienų nuo įkainojimo akto gavimo dienos;
53.4. tais atvejais, kai už namo ar buto pagerinimą turi būti kompensuojama iškeldinamam buvusiam nuomininkui, miesto, rajono valdyba pagal šio namo, buto įkainojimo aktą perveda iš savivaldybės biudžeto (pajamų klasifikacija 8.3. "Kitos pajamos iš valstybės turto") į nuomininko nurodytą asmeninę sąskaitą banko įstaigoje jam priklausančią namo ar buto pagerinimo išlaidų dalį. Lėšos pervedamos per 20 dienų po to, kai gyvenamąjį namą ar butą atgaunantis savininkas atlygina savivaldybei namo ar buto pagerinimo išlaidas.
54. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims prašant, taip pat jų sutikimu, kai nuosavybėn suteiktas butas kitame name neatitinka turėto gyvenamojo namo vertės, savininkams išmokamos atitinkamos kompensacijos.
Tais atvejais, kai nuosavybės teisė atstatoma tik į namo dalį, savininko teisė realizuojama išmokant jam atitinkamą kompensaciją už likusią negrąžintą namo dalį.
Kompensacijų už negrąžinamus gyvenamuosius namus (arba jų dalis) dydį nustato miesto, rajono valdyba, įvertinusi amortizacinį šių namų (arba jų dalių) nusidėvėjimą, taip pat investicijas šių namų kapitalinio remonto bei rekonstravimo darbams.
Gyvenamųjų namų (arba jų dalių) vertę nustato valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ir tvirtina miesto, rajono valdyba.
Visus ginčus, kilusius dėl šios tvarkos 52 ir 54 punktuose išdėstytų nuostatų įgyvendinimo, sprendžia teismas.
55. Nuosavybės teisė į turėtą žemės sklypą prie grąžintinų namų (arba jų dalių) atstatoma įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka.
56. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims taikomos įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 8 straipsnio nuostatos, jeigu jiems pagal galiojančius įstatymus, nesant galimybės pasirinkti, buvo išmokėtos piniginės kompensacijos. Tokiais atvejais kompensacijų sumos grąžinamos miesto, rajono valdybai ir toms įmonėms bei organizacijoms, kurios išmokėjo kompensacijas.
Sąlygos, kuriomis išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė
58. Valstybės reikmėms bei kitiems tikslams žemė iš šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų išperkama skyriuje "Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas" numatytais išpirkimo (kompensavimo) būdais, jeigu:
58.1. ji yra užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, uostų ir jų įrenginių arba šios žemės reikia valstybės sienos apsaugai.
Požeminių ryšių kabelių bei vamzdynų užimta žemė gali būti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys;
58.2. toje vietoje Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis yra įrengti vandens telkiniai, užveisti sodininkų bendrijų sodai, taip pat steigiamų valstybinių įmonių pramoniniai sodai;
58.3. pagal galiojusius įstatymus ji yra suteikta ūkininkui, užimta sodybinių sklypų bei tarnybinių žemės dalų (išskyrus šioje vietovėje gyvenančių asmenų naudojamą asmeninio ūkio žemę, grąžinamą privatinėn nuosavybėn natūra ar lygiaverte natūra) ar suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje.
Žemė, kurioje sklypai suteikti asmeniniam ūkiui po Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo (išskyrus ne didesnius kaip 2 ha sklypus privačių namų valdoms), vykdant žemės reformą, priskiriama grąžintinai žemei, jeigu pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, apsvarstytus rajono valdyboje, jos nenumatyta priskirti neprivatizuotinai žemei.
Žemės sklypai, po Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo suteikti fiziniams ir juridiniams asmenims individualiai gyvenamųjų namų, komercinių-ūkinių pastatų ar privačių gamybinių objektų statybai, jeigu ši statyba nepradėta, gali būti priskirti grąžintinai žemei ir paimti nurodytųjų žemės naudotojų pagal tarnybų, suteikusių šiuos sklypus, sprendimą. Tais atvejais, kai sklypai buvo suteikti ir numatomi paimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei paimti tokius sklypus teikia Žemės ūkio ministerija pagal apylinkės agrarinės reformos tarnybos, apylinkės tarybos arba rajono valdybos pateiktą išvadą. Kai žemės sklypai priskiriami grąžintinai žemei ir paimami iš žemės naudotojų savivaldybių sprendimu, išlaidos, padarytos žemės vertei padidinti, atlyginamos iš vietos savivaldybių biudžetų. Paimant nurodytuosius sklypus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, išlaidos, padarytos žemės vertei padidinti, atlyginamos buvusiems žemės naudotojams iš žemės reformos fondo lėšų;
58.4. ji nuo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo priklauso miestams, miesto tipo gyvenvietėms ir miesteliams arba pagal statybų projektus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintas schemas numatyta plėsti šias gyvenamąsias vietoves, taip pat pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus priskirta šių vietovių gyventojų rekreaciniams poreikiams.
Statybų projektais laikytini generaliniai planai, detalaus išplanavimo projektai arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus nustatytos priemiestinės zonos.
Miestų ir rajonų valdybos turi pasirūpinti, kad gyvenamųjų namų statybai plėtoti būtų numatyta pakankama teritorija, ir teikti šiais klausimais pasiūlymus Statybos ir urbanistikos ministerijai;
58.5. ji nustatytąja tvarka yra suteikta ar numatoma suteikti mokslo ir mokymo įstaigoms eksperimentams bei kitoms mokslo reikmėms;
58.6. ji yra ištirtų ir nustatytąja tvarka patvirtintų naudingųjų iškasenų telkinių teritorijoje.
Tokie sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys;
58.7. ji yra rezervatų teritorijoje.
Esamų ir projektuojamų pagal patvirtintą kompleksinę gamtos apsaugos schemą draustinių, nacionalinių parkų teritorija, gamtos, kultūros ir istorijos paminklų apsauginė žemė gali būti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas;
58.8. joje yra pastatyti arba projektuojami valstybinės nuosavybės objektai, taip pat yra aplinkos kokybės normatyvus ir standartus atitinkantys sklypai, kuriuose numatoma sandėliuoti atliekas;
58.9. sklype yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių negalimas technologinis komplektas, ir jiems eksploatuoti reikia minimalių žemės plotų (pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus normatyvus).
Reikalingi žemės plotai nustatomi laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 423 "Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo" (Žin., 1992, Nr. 1-13) numatytos tvarkos.
Tais atvejais, kai tik dalis grąžintinos žemės užimta pastatų ar kitų statinių, šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims ir žemės naudotojams susitarus dėl pastatų ir kitokių statinių nuosavybės teisės perleidimo, gali būti grąžinama ir ši žemės dalis.
59. Miškai iš šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų išperkami skyriuje "Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas" nustatyta tvarka, jeigu jie yra priskirti:
59.5. Baltijos jūros ir Kuršių marių apsauginėms juostoms (iki 7 km pločio), ypač vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių ar gyvenviečių esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
60. Ūkiniai-komerciniai pastatai išperkami šios tvarkos skyriuje "Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas" nustatyta tvarka.
61. Gyvenamieji namai valstybės išperkami, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi miestų, rajonų valdybų paklausimus, patvirtina, jog jie būtini valstybės reikmėms, arba jeigu:
61.1. gyvenamieji namai yra pertvarkyti (pristatyti priestatai, namai atstatyti arba perstatyti į negyvenamąsias patalpas) ir perduoti sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms;
61.2. mediniai gyvenamieji namai yra iš esmės pagerinti, taip pat gerinant namus padidintas plotas daugiau kaip trečdaliu (pristatyti priestatai, namai atstatyti arba perstatyti), naujai sukurto bendrojo ploto neįmanoma atskirti nuo buvusio.
Numatytus 61.1 ir šio punkto pirmojoje pastraipoje duomenis apie gyvenamojo namo pertvarkymą pateikia valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras.
Perstatyti, atstatyti arba kapitaliai suremontuoti gyvenamieji namai (išskyrus medinius) ir komerciniai-ūkiniai pastatai laikomi išlikusiais, jeigu išliko jų seni pamatai ir visų aukštų išorinės sienos.
Jeigu šių konstrukcijų (arba jų dalių) neišliko, nurodytieji statiniai laikomi neišlikusiais, išskyrus tuos komercinius-ūkinius pastatus, kurių išliko tik dalis pamatų ir išorinių sienų, tačiau ši išlikusioji dalis sudaro daugiau kaip 50 procentų visų laikančiųjų konstrukcijų (palyginamosiomis kainomis).
Atstatymo, perstatymo, kapitalinio remonto metu atliktas išlikusių pamatų ar išorinių sienų plyšių užtaisymas bei kitų defektų pašalinimas, nesusijęs su būtinumu sustiprinti šias konstrukcijas, taip pat jų fragmentų nugriovimas, langų ir durų angų užmūrijimas arba iškirtimas ryšium su priestatų statyba, mansardų įrengimu, patalpų perplanavimu ir kitais poreikiais, nepanaikina šių konstrukcijų išlikimo fakto.
62. Pagal įstatymą dėl nuosavybės teisių atstatymo negrąžintinuose savininkams ir valstybės išpirktuose namuose butai parduodami remiantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis, taikant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo metu galiojančią gyvenamųjų patalpų kainos indeksavimo tvarką.
Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas
63. Nustatyti, kad išlikęs nekilnojamasis turtas išperkamas šiais būdais:
63.2. suteikiant valstybės vienkartines išmokas ar vertybinius popierius (akcijas, obligacijas).
Sprendimą dėl valstybės vienkartinių išmokų skyrimo piliečio prašymu priima šios tvarkos 6 punkte nurodytos valstybinės institucijos. Jų sprendimu piliečiui išduodama valstybės vienkartinės išmokos pažyma (pagal šios tvarkos 2 priedą).
Pažyma išrašoma dviem egzemplioriais, abu jie išduodami piliečiui, kuris vieną egzempliorių pateikia banko įstaigai. Banko įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos banko, Lietuvos agropramoninio banko bei Lietuvos taupomojo banko 1991 m. balandžio 11 d. patvirtintomis Investicinių sąskaitų tvarkymo bei apmokėjimo už įsigyjamus privatizavimo objektus taisyklėmis, apskaito valstybės vienkartines išmokas piliečio investicinės sąskaitos nebalansinėje dalyje.
Piliečiui, kuriam skirta valstybės vienkartinė išmoka už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, didinama pinigų, kuriuos jis gali panaudoti privatizuojamiems objektams įsigyti, kvota. Didinamos kvotos suma yra lygi 5 procentams suteiktos valstybės vienkartinės išmokos už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Valstybės vienkartinės išmokos už jos išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti panaudojamos privatizuojamiems objektams įsigyti Lietuvos Respublikos įstatymų (Valstybinio turto pirminio privatizavimo, Butų privatizavimo ir Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo) nustatyta tvarka.
Piliečiui jo pageidavimu gali būti išduodamos akcijos tų įmonių, kurias privatizavus pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, iki 10 procentų akcijų lieka valstybei. Akcijas privalo išduoti įmonės administracija, remdamasi atitinkamos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę, sprendimu.
Tuo atveju, kai šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys pageidauja atstatyti nuosavybės teisę į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) išduodant valstybinio (savivaldybės) kapitalo akcijas, sprendimą dėl jų išdavimo, suderinusi su Centrine privatizavimo komisija, priima miesto, rajono valdyba arba kita institucija, kurios balanse apskaitomi grąžintini gyvenamieji namai (arba jų dalys);
63.3. įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto paėmimo.
Jeigu pilietis to pageidauja, išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybė išperka įskaitymu, panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto paėmimo iki įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo įsigaliojimo dienos.
Pinigine prievole laikoma negrąžinta paskola, kurią bankas yra skyręs piliečiui iš valstybės lėšų.
Banko paskolos apmokamos iš Respublikinio privatizavimo fondo lėšų Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
64. Nekilnojamojo turto išpirkimo būdą pasirenka pilietis (išskyrus ūkinių-komercinių pastatų ir gyvenamųjų namų išpirkimo atvejus).
65. Valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodamo natūra turto reali vertė išpirkimo metu turi būti lygi išperkamo turto vertei.
Vienkartinių valstybės išmokų dydis bei išduodamų akcijų rūšys ir skaičius nustatomi atsižvelgiant į realią turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas.
Nustatant išmokų dydį, išduodamų akcijų rūšis ir skaičių bei perduodant turtą natūra, turi būti gautas atitinkamas šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų sutikimas.
Priedo pakeitimai:
Nr. 337, 1993-05-17, Žin., 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337
Pavyzdys
________________ rajono valdybos
išvada
dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, mišką atstatymo piliečiui (-tei) _______________
__________________________________________________________________________________,
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
gyvenančiam (-ai) ___________________________________________________________________
(rajonas, miestas, apylinkė, kaimas, gatvė,
___________________________________________________________________________________
namo ir buto numeris)
Rajono valdyba, išnagrinėjusi piliečio (-tės) _________________________________________
_________________________ prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką atstatymo bei kitus __________________ apylinkės agrarinės reformos tarnybos pateiktus dokumentus ir 199__ m. _______________ mėn. ____ d. posėdyje apsvarsčiusi ______________________________________ instituto parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą, siūlo:
1. Piliečio (-tės) ___________________ prašymą patenkinti, atstatant jam (jai) nuosavybės teisę į _____ ha žemės ūkio paskirties žemę, _____ ha mišką taip:
1.1. ________ ha žemės, _________ ha miško grąžinti natūra _____________________ rajono ______________________ apylinkės ______________________ kaime;
1.2. vietoj _________ ha turėtos žemės, _________ ha miško suteikti neatlygintinai lygiaverte natūra __________ ha žemės, ________ ha miško ________________ rajono ____________________ apylinkės ________________ kaime;
1.3. pripažinti nuosavybės teisę į _________ ha žemės ūkio paskirties žemę, šios teisės realizavimą (sklypo suteikimą natūra) atidedant __________ metų laikotarpiui;
1.4. _______ ha žemės iš piliečio (-tės) išpirkti (kompensuoti), suteikiant neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai ______________ miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorijoje;
2. Piliečiui (-tei) suformuotą žemėnaudą sudarys:
3. Suprojektuotos žemėnaudos pagrindinis masyvas yra _______________ apylinkės ________________ kaime, sodyba ______ _______________ kaime.
Su išvada ir žemėnaudos projektu sutinku ir sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo nurodytuoju būdu prašau priimti man nedalyvaujant:
___________________________________________________________________________________
(piliečio (-tės) arba jo (jos) įgalioto atstovo vardas,
___________________________________________________________________________________
pavardė, tėvo vardas, parašas ir data)
Su valdybos išvada pilietis (-tė) nesutiko ____________________________________________
___________________________________________________________________________________
(nurodoma priežastis)
___________________________________________________________________________________
Rajono valdytojas (parašas) (vardo raidė, pavardė)
199__ m. ________________ mėn. ____ d. A.V
Papildyta forma:
Nr. 337, 1993-05-17, Žin., 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų"
įgyvendinimo tvarkos
1 priedas
___________________________________________________________________________________
(institucijos pavadinimas)
Sprendimas
199__ m. ____________ ____ d. Nr.
___________________________________________________________________________________
(miestas, rajonas)
Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) _____________________________________________
___________________________________________________________________________________
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" ir apsvarsčiusi piliečio (-tės) _____________________
________________________________________________ prašymą dėl nuosavybės teisės atstatymo į
__________________________________________________________________________________
(objektų pavadinimas)
___________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________,
_________________________________________________________________________ nusprendė:
(institucija)
1. Atstatyti piliečio (-ės) ________________________________________________________,
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
gyvenančio (-os) _____________________________________________________________________
(rajonas, miestas, apylinkė, kaimas,
__________________________________________________________________________________ ,
gatvė, namo ir buto numeris)
nuosavybės teisę į jo (jos) turėtą(-us) ____________________________________________________
(nurodyti nuosavybės
__________________________________________________________________________________.
objektus, esančius mieste, rajone, kaime, ir jų adresą)
3. Nuosavybės atstatymo būdai:
___________________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________ .
4. Apribojimai:
___________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________ .
5. Šis sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas piliečiui (-tei) __________________________________________________________________________________,
o kitas saugomas ____________________________________________________________________.
(nurodyti institucijos pavadinimą)
Institucijos vadovas (parašas) (vardo raidė, pavardė)
A.V.
Priedo pakeitimai:
Nr. 337, 1993-05-17, Žin., 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų"
įgyvendinimo tvarkos
2 priedas
_________________________ institucijos, miesto (rajono) valdybos
199 ____ m. _______________ mėn. ____ d. sprendimas Nr. ______
A.V.
Valstybės vienkartinės išmokos už jos išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą
pažyma Nr. ________
Teritorijos kodas _______, _______________________________________________ miestas, rajonas,
_________________________________ kaimas, gyvenvietė, ______________________ gatvė, kodas
______, namo Nr. __/__, buto Nr. ___, įmonės registro kodas ______.
Piliečiui (-tei) _______________________________________ skiriama valstybės vienkartinė išmoka:
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
| Eil. Nr |
Išlikęs valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas, už kurį suteikiama valstybės vienkartinė išmoka |
Valstybės vienkartinės išmokos suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
Bendra valstybės vienkartinės išmokos suma ______________________________________________
(žodžiais)
_____________________________________________________________ .
Pažymą užpildžiusio institucijos,
miesto (rajono) valdybos
darbuotojo pareigos (parašas) (vardo raidė, pavardė)
199 ____ m. ______________ mėn. ____ d.
Banko įstaigos žymos:
Valstybės vienkartinės išmokos sumą įskaitė:
Banko įstaigos darbuotojo
pareigos (parašas) (vardo raidė, pavardė)
199 ____ m. ______________ mėn. ____ d.
Priedo pakeitimai:
Nr. 337, 1993-05-17, Žin., 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 550, 1991-12-12, Žin., 1992, Nr. 6-138 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000550
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 ir 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 kai kurių punktų taikymo sustabdymo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir nekilnojamojo turto grąžinimo klausimais dalinio pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 166, 1992-03-14, Žin., 1992, Nr. 16-431 (1992-06-10), i. k. 0921100NUTA00000166
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 286, 1992-04-23, Žin., 1992, Nr. 17-504 (1992-06-20), i. k. 0921100NUTA00000286
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 454, 1992-06-11, Žin., 1992, Nr. 24-719 (1992-08-31), i. k. 0921100NUTA00000454
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir žemės grąžinimo klausimais dalinio pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 943, 1992-12-15, Žin., 1993, Nr. 1-17 (1993-01-10), i. k. 0921100NUTA00000943
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 337, 1993-05-17, Žin., 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo