Suvestinė redakcija nuo 1995-05-18 iki 1995-12-22
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 4-74, i. k. 0911100NUTA00000470
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ“ ĮGYVENDINIMO
1991 m. lapkričio 15 d. Nr. 470
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. I-l548 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo ir taikymo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti parengtą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Teisinės sistemos komisijos ir tautininkų frakcijos pareikštas pastabas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarką (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1 piliečiui, kurio nuosavybės teisė atstatyta ar gali būti atstatyta, mirus po Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo (po 1991 m. rugpjūčio 1 d.), grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka;
2.2 valstybinių institucijų ir rajonų valdybų sprendimai dėl žemės ūkio paskirties žemės ir miško grąžinimo piliečiams suteikia jiems teisę valdyti žemę ar miško plotus ir jais naudotis, iki nustatytąja tvarka bus visiškai įforminta nuosavybės teisė;
Punkto pakeitimai:
TAR pastaba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“ dalinio pakeitimo“ 2.2 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio antrajai daliai ir Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.
1994-07-15, Žin., 1994, Nr. 56-1103 (1994-07-22), i. k. 0941000NUTARG940212
2.3. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendina apskričių valdytojai, dalyvaujant savivaldybių vykdomosioms institucijoms, Žemės ūkio ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, kitų ministerijų ir valstybinių tarnybų, kurių reguliavimo sferoje yra grąžintini objektai, sudarytos tarnybos arba komisijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
2.4. žemės sklypai, naudojami gyventojų asmeniniam ūkiui (iki 3 ha) prie vienkiemių ir kaimo gyvenviečių, privatinėn nuosavybėn grąžinami po 1992 m. rugsėjo 1 dienos;
Papildyta punktu:
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
2.5. tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti įrodytas teisme;
Papildyta punktu:
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
3. Pavesti Miškų ūkio ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai parengti ir iki 1992 m. sausio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų projektą.
4. Pavesti miestų ir rajonų valdyboms iki 1992 m. liepos 1 d. sudaryti grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkų aprūpinimo butais programas ir pateikti jas Ekonomikos ministerijai, kuri kartu su Finansų ministerija turi nuo 1993 metų numatyti savivaldybių biudžetuose lėšas šioms programoms realizuoti.
Rengiant programas, turi būti laikomasi nuostatos, kad per pirmuosius 5 metus gyvenamosios patalpos suteikiamos grąžintinų savininkams vienbučių gyvenamųjų namų nuomininkams, o gyvenantiems daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose nuomininkams – po 5 metų (išskyrus patuštinamus butus).
Tušti gyvenamieji namai arba jų dalys savininkams grąžinami nedelsiant.
5. Ekonomikos ministerija kartu su Finansų ministerija ir Teisingumo ministerija turi iki 1992 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl materialinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nekilnojamasis turtas neišliko, ir numatyti, kad ši žala pradedama atlyginti įvykdžius valstybinio ir visuomeninio turto privatizavimo programas.
6. Įpareigoti Teisingumo ministeriją, Ekonomikos ministeriją, Žemės ūkio ministeriją, Miškų ūkio ministeriją ir Statybos ir urbanistikos ministeriją teikti apskričių valdytojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir asmenims išaiškinimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo klausimais.
Suteikti Centrinei privatizavimo komisijai teisę aiškinti patvirtintą šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarką.
Punkto pakeitimai:
Nr. 166, 1992-03-14, Žin., 1992, Nr. 16-431 (1992-06-10), i. k. 0921100NUTA00000166
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 337 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" ĮGYVENDINIMO TVARKA
Bendroji dalis
1. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau vadinama – įstatymas dėl nuosavybės teisių atstatymo) nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:
1.1. buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos Respublikos pilietis, turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvoje;
1.2. mirus buvusiam savininkui – jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvoje.
Reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje netaikomas buvusiems tremtiniams ir jų vaikams bei vaikaičiams, taip pat asmenims, kurie už pasipriešinimą okupaciniams režimams buvo ištremti iš Lietuvos ar įkalinti;
1.3. asmenims, kuriems buvusieji turto savininkai arba šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytieji asmenys teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleido notariškai patvirtinta sutartimi, – savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams (toliau vadinama – nuosavybės teisių perėmėjai). Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą šiems nuosavybės teisių perėmėjams atstatoma ta pačia tvarka, kaip ir šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytiems asmenims.
2. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims atstatoma nuosavybės teisė į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą:
3. Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma šiais būdais:
3.3. šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims suteikiamos valstybės vienkartinės išmokos, įgalinančios perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba išduodamos valstybinio kapitalo akcijos;
Skirsnio pakeitimai:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
Prašymų atstatyti nuosavybės teises pateikimas ir nagrinėjimas
4. Buvęs turto savininkas, o jam mirus – jo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ar sutuoktinis prašymus atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 1991 m. gruodžio 31 d., mirusio buvusio savininko mirusių vaikų sutuoktinis ir vaikai – iki 1992 m. sausio 31 d. pateikia miestų, rajonų valdyboms pagal šio turto buvimo vietą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 331 „Dėl Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 27-747) nustatyta tvarka, o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl agrarinės reformos parengiamųjų darbų“ (Žin., 1991, Nr. 22-558, Nr. 28-777) nustatyta tvarka. Šios tvarkos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytieji asmenys prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių teritorijoje, paduoda iki 1992 m. kovo 31 d., prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę, gyvenamuosius namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško žemėje, ir į mišką – iki 1992 m. gegužės 31 d., o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir mišką Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis – iki 1993 m. rugsėjo 10 dienos.
Piliečiai, praleidę nurodytąjį terminą, netenka teisės susigrąžinti turtą (išskyrus asmenis, neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje dėl ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams).
Kartu su prašymu pateikiami pilietybę patvirtinantys dokumentai, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti pridedami kartu arba pateikiami vėliau.
Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti:
žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, ipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesni išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginti ir iš valstybinių archyvų gauti bei agrarinės reformos tarnyboms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalinimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, reikalingų žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų bei turto nacionalizavimo aktų nuorašai. Jeigu dokumentus, įrodančius žemės nuosavybės teisę, piliečiai išsaugojo ir juos pateikė agrarinės reformos tarnybai, vietoj originalų prie prašymų gali būti pridedami apylinkės viršaičio patvirtinti tų dokumentų nuorašai;
dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ (Žin., 1993, Nr. 17-441).
Jeigu nuosavybės teisė atstatoma šios tvarkos 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytiesiems asmenims, pridedami (kai agrarinės reformos tarnyba negali kitaip nustatyti asmens tapatumo) giminystę patvirtinantys dokumentai (tėvų gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, savininko ar jo vaikų mirties liudijimų nuorašai ir kt.).
Tuo atveju, kai yra nustatomas juridinis faktas dėl žemės valdymo nuosavybės teise, pateiktini teismui dokumentai rengiami suinteresuoto asmens lėšomis.
Kai yra keli pretendentai į tą patį išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymą jie gali pateikti kartu arba atskirai. Jeigu šie pretendentai įstatymo nustatytu laiku nepateikė prašymų, laikoma, kad šie asmenys (asmuo) atsisakė savo teisės susigrąžinti turto dalį kitų pretendentų naudai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
5. Kai pretendentai į tą pačią žemės ar miško valdą pageidauja mažesnės arba didesnės negu jam priklauso pagal įstatymą turto dalies, nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma vadovaujantis pretendentų tarpusavio susitarimu pagal Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1991, Nr. 28-777; 1992, Nr. 12-324) 5 priede pateiktą formą.
6. Piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę ar mišką nagrinėja ir sprendimus priima apskričių, kuriose yra turėtoji žemė ar miškas, arba kuriose žemė ar miškas sugrąžinami ekvivalentine natūra, valdytojai, o kai grąžinami natūra arba ekvivalentine natūra žemė ar miškas (išskyrus buvusių žemės ūkio įmonių sistemos miškus) yra miškų urėdijų teritorijose ir Miškų ūkio ministerijos reguliavimo srityje esančių nacionalinių parkų teritorijose – Miškų ūkio ministerija, atsižvelgdami į apskričių administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybų išvadas.
Piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, nagrinėja ir sprendimus priima apskričių valdytojai, atsižvelgdami į šių apskričių administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybų išvadas. Sprendimas atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, priimamas gavus miesto (rajono) mero pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo vietos ir dydžio.
Piliečių prašymus grąžinti gyvenamuosius namus ir ūkinius- komercinius pastatus su priklausiniais nagrinėja ir sprendimus priima institucija, kurios reguliavimo sričiai priskirti šie objektai.
Piliečių prašymus grąžinti ūkinius-komercinius pastatus, namus, priklausančius mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms, nagrinėja ir sprendimus priima institucija, kurios reguliavimo sferai priskirti šie objektai.
Piliečiai gali prašyti pakeisti nuosavybės teisės atstatymo į žemės ūkio paskirties žemę ir mišką būdą ne vėliau negu agrarinės reformos tarnyba padaro išvadą dėl šių piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę ir mišką tenkinimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
7. Šios tvarkos 6 punkte nurodytosios institucijos (toliau vadinama – institucijos) turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo (išskyrus žemės ūkio paskirties žemės ir miško grąžinimą) per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos, o dėl žemės ūkio paskirties žemės ir miško grąžinimo – per 3 mėnesius nuo to laiko, kai apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos padaro išvadą dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo.
Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teises nagrinėjimo terminai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti pratęsti. Prašymus pratęsti nagrinėjimo terminus Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia nurodytosios institucijos.
Nuosavybės teisės atstatomos asmenims, kurie nepasibaigus šios tvarkos 4 punkte nurodytiems terminams paduoti prašymus pateikė dokumentus, kad jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvena Lietuvoje.
Prireikus institucijos, priimančios sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo, turi gauti iš Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento atitinkamą dokumentą, patvirtinantį, jog asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolat gyvena Lietuvoje.
Reikalavimas nuolat gyventi Lietuvoje netaikomas tik asmenims, nurodytiems šios tvarkos 1.2 punkto antrojoje pastraipoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
8. Sprendimai dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą priimami šia tvarka:
8.1. apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos parengia (pagal pridedamą pavyzdį) išvadas dėl piliečių nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką atstatymo, remdamosi:
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
8.1.1. agrarinės reformos tarnybos pateiktomis išvadomis dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo. Prireikus agrarinės reformos tarnyba pateikia piliečių nuosavybės teises į turėtąją žemę ir mišką patvirtinančius dokumentus bei piliečių giminystės ryšį su žemės savininku įrodančius dokumentus, taip pat rajono ekspertų komisijos nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo klausimams nagrinėti pasiūlymus ir išvadas (jeigu nėra šios tvarkos 4 punkte nurodytų dokumentų);
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
8.1.2. agrarinės reformos tarnybos išduota pažyma apie praktinio darbo žemės ūkyje patirtį arba apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio valdybos išduota pažyma apie kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti, parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl ūkininkavimo žinių minimumo patikrinimo, ūkininkų kvalifikacijos kėlimo bei fizinių ir juridinių asmenų, besiverčiančių žemės ūkio veikla, konsultavimo sistemos sukūrimo“ (Žin., 1993, Nr. 1-11; Nr. 12-308; Nr. 62-1178), kai piliečiai susigrąžina žemę ūkininko ūkiui kurti arba plėsti, arba notariškai patvirtintu susitarimu dėl žemės išnuomojimo žemės ūkiu besiverčiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
8.1.3. žemės reformos žemėtvarkos projektu, apsvarstytu apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje.
Apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada parengiama dalyvaujant asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotam atstovui). Savo sutikimą su apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada šis asmuo patvirtina parašu. Jeigu asmuo su šios tarnybos išvada nesutinka, joje nurodomos iškeltos pretenzijos.
Apskrities valdytojui arba Miškų ūkio ministerijai priimant sprendimą, dalyvauja asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotas atstovas), bet tik tuo atveju, jeigu jis nesutinka su apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvada. Posėdžio vietą ir laiką šiam asmeniui raštu praneša agrarinės reformos tarnyba.
Apskrities valdytojas ir Miškų ūkio ministerija atstato nuosavybės teises į visą piliečiui priklausantį turėtosios žemės ar miško plotą, arba piliečio pageidavimu – į jo dalį. Sprendime nurodomi sugrąžintos ir nesugrąžintos žemės valdos plotai bei likusios žemės valdos dalies grąžinimo sąlygos
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
8.2. apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pasiūlymus dėl piliečių nuosavybės teisių į miestuose esančią žemę ir mišką atstatymo parengia, remdamosi:
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
8.2.1. šios tvarkos 4 punkte nurodytais dokumentais, o jeigu jų nėra – miesto, rajono ekspertų komisijos nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo klausimams nagrinėti pateiktais pasiūlymais bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku įrodančiais dokumentais;
8.2.2. valstybinio žemės kadastro informacija apie asmenims, pageidaujantiems atstatyti nuosavybės teisę į žemę ar mišką, nustatytąja tvarka suteiktus naudoti žemės sklypus miestuose (asmenims, kurie prašo suteikti šiuos sklypus nuosavybėn neatlygintinai);
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
8.2.3. miesto, rajono mero pateiktais detaliais planais apie individualiai statybai ir kitai paskirčiai suprojektuotus bei galimus privatizuoti žemės sklypus miestuose;
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
8.2.4. miesto, rajono mero parengtais sąrašais asmenų, turinčių teisę įsigyti neatlygintinai žemės sklypus individualiai statybai bei kitai paskirčiai miestuose.
Apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pasiūlymus apskričių valdytojams dėl piliečių nuosavybės teisių į miestuose turėtąją žemę ir mišką atstatymo pateikia per mėnesį nuo piliečių nuosavybės teises į turėtąją žemę ir mišką įrodančių dokumentų pripažinimo pakankamais, kad būtų patvirtintas žemės ir miško valdymo nuosavybės teise faktas. apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pasiūlymuose turi būti nurodyta turėtosios žemės valdos plotas ir naudojimo paskirtis, siūlomas suteikti neatlygintinai žemės sklypo plotas ir jo naudojimo paskirtis, jo vieta ir ribos, valstybės išperkamos žemės sklypo plotas ir jo kaina. Turi būti ir įrašas, jog pasiūlymai suderinti su asmeniu, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką.
Priimant apskrities valdytojo sprendimą dėl nuosavybės teisės į miestuose turėtąją žemę ar mišką atstatymo, suteikiant neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, arba turėtąją žemę ar mišką išperkant, dalyvauja asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę ar mišką (arba jo įgaliotas atstovas), jeigu jis nesutinka su apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pasiūlymu arba nori pareikšti savo pastabas;
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
8.3. institucijos, rengdamosi nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus ir ūkinius- komercinius pastatus su priklausiniais atstatymo, ištiria, ar priklauso jų kompetencijai nagrinėti šiuos prašymus, patikrina, ar yra pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys ir kiti reikiami dokumentai, nustato kviestinius asmenis, piliečių prašymų nagrinėjimo vietą ir laiką. Nagrinėjant prašymą, kiekvienu atveju dalyvauja suinteresuotas asmuo (arba jo įgaliotas atstovas), taip pat dabartinis turto valdytojas (arba jo įgaliotas atstovas). Jiems turi būti raštu pranešta, kada ir kur bus nagrinėjamas prašymas.
9. Išnagrinėjusi piliečio prašymą, institucija priima sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo (pagal šios tvarkos 1 priedą). Sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisės atstatymo diena.
Kai yra keli piliečiai, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į tą patį nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemę ir mišką), pagal jų raštišką susitarimą sprendimas priimamas vieno iš jų vardu, o jiems nesusitarus – atskirai kiekvieno asmens vardu.
Jeigu nuosavybės teisė į žemę ar mišką atstatoma grąžinant arba suteikiant neatlygintinai žemės ar miško sklypą bendrojon nuosavybėn, sprendimas priimamas visų bendrasavininkių vardu, nurodant jų dalį bendrojoje nuosavybėje.
Jeigu nuosavybės teisė į žemę ar mišką atstatoma už visą arba dalį turėtosios žemės valdos kompensuojant įstatymų numatytais išpirkimo būdais, prie sprendimo pridedama apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pažyma apie valstybės išperkamą žemę (mišką) – pagal pridedamą pavyzdį.
Sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl nuosavybės atstatymo būdo. Pagal piliečių prašymus šiuos ginčus nagrinėja teismas.
Sprendimo nuorašą dėl nuosavybės teisės atstatymo per 3 dienas institucija įteikia arba išsiunčia suinteresuotam piliečiui, o sprendimo dėl ūkinių-komercinių pastatų ir gyvenamųjų namų grąžinimo nuorašą – dabartiniam turto valdytojui.
Priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo juos grąžinant natūra, ekvivalentine natūra ar suteikiant neatlygintinai, taip pat sprendimus dėl žemės ar miško sklypų suteikimo neatlygintinai, kompensuojant už valstybės išperkamą žemę ar mišką, apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo turi įregistruoti šiuos privačios žemės ar miško sklypus miesto (rajono) Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Prieš įregistruojant žemės ar miško sklypus, apskrities valdytojas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi priimti potvarkį dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų bei dėl žemės servitutų šiems sklypams nustatymo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1177, 1994-11-24, Žin., 1994, Nr. 92-1805 (1994-11-29), i. k. 0941100NUTA00001177
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
10. Institucijos sprendimas dėl nuosavybės teisės atstatymo per 20 dienų gali būti apskųstas teismui.
Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo valstybinės rinkliavos.
Skirsnio pakeitimai:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas
11. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma grąžinant ją natūra arba ekvivalentine natūra pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Pagal preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus nuosavybės teisė atstatoma: asmenims, turintiems teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui; kaime gyvenantiems asmenims, susigrąžinantiems toje vietovėje esančią žemę natūra; asmenims, kuriems žeme buvo leista naudotis pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo nustatytu laiku įformintas; kaimo vietovėje gyvenantiems asmenims, kurių turėtoji žemė buvo suteikta kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą; kitiems asmenims, susigrąžinantiems žemę natūra; vietos gyventojams, susigrąžinantiems ekvivalentine natūra toje buvusioje žemės ūkio įmonėje ir toje buvusioje apylinkėje turėtą žemę. Preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 55-1075) nustatyta tvarka. Kitiems asmenims nuosavybės teisė į žemės ūkio paskirties žemę ir mišką atstatoma pagal kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurie rengiami, svarstomi ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarime Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 1-13, 6-126, 14-398, 27-786; 1993, Nr.) nustatyta tvarka.
Asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti kitą kaimo vietovėje esančią žemę natūra, nuosavybės teisė atstatoma suformavus sugrąžinamo žemės sklypo ribas pagal preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą arba kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Asmenims, pageidaujantiems gauti kompensaciją už visą turėtąją žemę ir (ar) mišką arba šios žemės ir (ar) miško dalį, nuosavybės teisė atstatoma kompensuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 „Dėl Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 72-1362) nustatyta tvarka, bet ne daugiau kaip už 80 ha turėtosios žemės valdos ir (ar) miško ploto.
Formuojant racionalią žemėnaudą, grąžinamo natūra žemės sklypo vieta gali būti keičiama tik to kaimo, kur buvo turėtoji žemė, teritorijoje. Grąžinamas ekvivalentine natūra žemės sklypas suprojektuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje ir turi būti lygiavertis turėtajai žemei. Laisva valstybinio fondo žeme laikomi tie plotai, kurie nepriskirti valstybės išperkamai žemei, jų nepretenduoja susigrąžinti natūra šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys ir kuriuos galima parduoti privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą. Žemės ploto lygiavertiškumas nustatomas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.
Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas, už turėtosios žemės ūkio paskirties žemės plotą gali būti kompensuojama miško plotu.
Kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, buvusioje teritorijoje žemė grąžinama tik pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką suprojektavus visų šioje teritorijoje susigrąžinusių žemę natūra asmenų žemės sklypų išdėstymą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
12. Atstatant nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė grąžinama:
12.2. asmenims, susigrąžinantiems žemę natūra, – jeigu jie susigrąžintą žemę, būtiną žemės ūkio įmonių gamybiniams pastatams eksploatuoti arba užimtą specializuotų žemės ūkio įmonių sodų, uogynų, medelynų, daržų su įrengtomis drėkinimo sistemomis, nustatytąja tvarka priskirtą valstybės išperkamai žemei, išnuomos naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms ar kitiems gamybinių pastatų savininkams, iki šios įmonės nutrauks savo veiklą. Šios žemės ūkio įmonės neturi teisės atsisakyti išsinuomoti susigrąžinamą privatinėn nuosavybėn žemę, jeigu būsimo žemės nuomotojo pasiūlytas žemės nuomos mokestis yra ne didesnis už nustatytą šiai žemei valstybinės žemės nuomos mokestį arba už žemės nuomos mokestį, įrašytą su buvusiu šios žemės nuomotoju sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje, pridėjus tą žemės mokestį, kurį jos savininkas turi mokėti valstybei. Likusi nesugrąžinta žemė šiems asmenims gali būti grąžinama ekvivalentine natūra, nustatytąja tvarka suformavus grąžinamos žemės sklypus žemės reformos žemėtvarkos projekte;
12.3. žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių nariams, susigrąžinantiems ekvivalentine natūra žemę, kurios kiti pretendentai nepageidauja susigrąžinti natūra plote, reikalingame žemės ūkio įmonių gamybiniams pastatams eksploatuoti arba užimtame specializuotų žemės ūkio įmonių sodų, uogynų, medelynų, daržų su įrengtomis drėkinimo sistemomis, nustatytąja tvarka priskirtame valstybės išperkamai žemei, jeigu jie šią žemę išnuomos naudojančioms ją žemės ūkio įmonėms, iki šios įmonės nutrauks savo veiklą;
12.4. asmenims, kurie susigrąžintą žemę arba jos dalį, nereikalingą žemės savininko šeimos poreikiams, išnuomos ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui žemės ūkiu besiverčiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (ūkininkams, pasirengusiems ūkininkauti asmenims arba žemės ūkio bendrovėms ir kt.). Pirmumą išsinuomoti šią žemę turi dabartinis jos naudotojas;
12.5. asmenims, kurie susigrąžintą žemę naudos asmeninio ūkio poreikiams.
Šios tvarkos 12.2-12.4 punktuose nurodytieji asmenys žemę gali susigrąžinti tik tuo atveju, jeigu su būsimaisiais tos žemės nuomininkais pasirašomas notariškai patvirtintas susitarimas.
Žemės savininkai, išnuomoję žemę žemės ūkio bendrovėms, gali naudotis kreditoriaus teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme.
Jeigu žemės ūkio gamybinius pastatus įsigyja vienas asmuo, žemė, kurios reikia jiems eksploatuoti, gali būti grąžinta jam natūra arba ekvivalentine natūra ūkininko ūkiui steigti.
Į grąžinamą žemės ūkio paskirties žemę įtraukiami pretendentui nustatytąja tvarka skirti asmeniniam ūkiui žemės plotai arba jo naudojamas (nuomos pagrindu) kaimo vietovėje privačių namų valdos žemės sklypas.
Grąžinamas natūra buvusios valdos sklypas gali būti padalintas pretendentams, kuriems atstatoma nuosavybės teisė į tą patį žemės ar miško sklypą, jeigu šie asmenys gyvena kaimo vietovėje arba kiekvienam iš jų tenka ne mažiau kaip 20 ha, arba šie asmenys pagal notariškai patvirtintą susitarimą žemę susigrąžina vienam ūkininko ūkiui steigti, ją valdydami bendrosios nuosavybės teise.
13. Grąžinant natūra arba ekvivalentine natūra kaimo vietovėje esančią žemę, laikomasi šios tvarkos: grąžinamas buvusio savininko turėto dydžio arba lygiavertis turėtajam žemės sklypas, bet ne didesnis kaip 80 ha bendro ploto ir 50 ha žemės ūkio naudmenų. Pretendentams, sudarantiems vieną šeimą, grąžinamos žemės plotas neturi būti didesnis kaip 80 ha bendro ploto (įskaitant mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas) ir 50 ha žemės ūkio naudmenų. Jeigu grąžinama kitoje vietoje (ekvivalentine natūra) prastesnė žemė, maksimalus jos plotas gali būti ekvivalentiškai padidintas.
14. Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose žemės ūkio paskirties žemė grąžinama tik asmenims, kurie nuolat gyvena šiose teritorijose, ir buvusių savininkų valdos neskaidomos į dalis.
Valstybiniuose parkuose žemė grąžinama tik nustatytąja tvarka parengus ir patvirtinus kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Saugomose teritorijose žemė grąžinama tik ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys sutinka su Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos nustatytomis sąlygomis, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis arba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
15. Sugrąžinama asmenims ekvivalentine natūra žemė projektuojama žemės reformos žemėtvarkos projekte, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos pretendentų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę eilės tvarkos. Jeigu projektuojamą sugrąžinti ekvivalentine natūra žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja įsigyti keli pretendentai, turintys vienodą pirmumo teisę, žemė jiems parduodama aukcione, neįskaitant į jos kainą nominalios vertės.
16. Kaimo vietovėje turėta ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemė grąžinama natūra, jeigu ji nėra priskirta valstybės išperkamai žemei. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribos suformuojamos žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma pagal teritorinio planavimo dokumentus.
17. Grąžinami natūra arba ekvivalentine natūra žemės sklypai formuojami laikantis privačių žemėnaudų išdėstymo ir jų ribų nustatymo metodinių reikalavimų. Kartu su šiais žemės sklypais grąžinami į juos įsiterpę ežerai, kanalai, tvenkiniai, šaltiniai ir kiti ne didesni kaip 5 ha ploto paviršinio vandens telkiniai. Vandens telkinio plotas įskaitomas į grąžinamos arba suteikiamos vietoj turėtosios žemės plotą.
18. Suinteresuoto asmens pageidavimu galima grąžinti mažesnį žemės plotą, o likusią grąžintinos žemės dalį išpirkti, arba išpirkti visą turėtąją žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 967 nustatyta tvarka. Jeigu iki kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios, nustatytos pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą šių projektų rengimo grafiką, asmuo neapsisprendė dėl žemės, įeinančios į valstybės išperkamos žemės ribas, susigrąžinimo ekvivalentine natūra, jo prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl turėtosios žemės išpirkimo.
19. Grąžinta kaimo vietovėje žemė turi būti naudojama pagal jai nustatytą pagrindinę tikslinę paskirtį. Žemės ūkio paskirties žemėje už nenaudojamas, apleistas bei nualintas žemės ūkio naudmenas (tai nustatoma laikantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintos tvarkos) žemės savininkams taikomos įstatymų nustatytos ekonominės ir administracinės sankcijos. Jeigu asmenys, susigrąžinę žemės ūkio paskirties žemę, daugiau kaip dvejus metus nenaudojo jos pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, žemė iš jų išperkama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
Skirsnio pakeitimai:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
Nuosavybės teisės į buvusius privačius miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka
20. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į miško plotus atstatoma pagal nustatytąja tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vienai šeimai grąžinama iki 25 ha miško natūra arba ekvivalentine natūra (suteikiamas neatlygintinai lygiavertis miško plotas kitoje vietoje), formuojant privačių miškų ūkio paskirties žemės sklypų masyvus.
Grąžinamame žemės sklype esantys miškai, kurie Miškų ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos leisti įsavinti į žemės ūkio naudmenas ar kitaip panaudoti ne miškų ūkio veiklai, laikomi žemės ūkio paskirties žeme.
Vietoj turėtų privatinės nuosavybės teise miško plotų, kurie buvo paversti žemės ūkio naudmenomis, šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims jų pageidavimu gali būti grąžinama ekvivalentine natūra žemės ūkio paskirties žemė arba miško plotas kitoje vietoje.
Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas, už turėto miško plotą gali būti kompensuojama žemės ūkio paskirties žemės plotu.
Miško plotų bei miško ir žemės ūkio paskirties žemės plotų lygiavertiškumas nustatomas pagal Miškų ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
21. Urėdijų ir nacionalinių parkų miškų masyvuose, didesniuose kaip 200 ha, miškas gali būti grąžinamas tik asmenims, kurie jį naudos ir valdys bendrosios nuosavybės teise, išskyrus toje vietoje nuolat gyvenančius asmenis, susigrąžinančius žemę ir mišką. Kai kuriais atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra netaisyklingos konfigūracijos, suderinus su Miškų ūkio ministerija, jie gali būti grąžinami natūra arba ekvivalentine natūra ir didesniuose kaip 200 ha miškų masyvuose.
Toje vietovėje gyvenančiais laikomi asmenys, gyvenantys toje pačioje apylinkėje, kurioje grąžinamas miško sklypas, arba gyvenantys gretimoje apylinkėje, arba gyvenantys mieste (išskyrus respublikos pavaldumo miestus), besiribojančiuose su buvusia apylinke, kurioje yra grąžinamas miško sklypas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
22. Valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose miškai grąžinami natūra iki 25 ha ploto tik asmenims, nuolat gyvenantiems šiose teritorijose, ir buvusių savininkų valdos neskaidomos į dalis.
Valstybiniuose parkuose miškas grąžinamas tik nustatytąja tvarka parengus ir patvirtinus kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.
Saugomose teritorijose miškas grąžinamas tik ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys sutinka su Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos nustatytomis sąlygomis, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, arba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos nustatytomis miško naudojimo sąlygomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
23. Sugrąžintas natūra arba ekvivalentine natūra miško sklypas turi būti tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą.
24. Miškai, nurodytieji šios tvarkos 59 punkte, bei miškų sklypai arba jų dalys, kurių šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys nepageidauja susigrąžinti, išperkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 967 nustatyta tvarka
Skirsnio pakeitimai:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
Nuosavybės teisės į miestų žemę atstatymo sąlygos ir tvarka
25. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemę, esančią miestų teritorijose bei šiems miestams iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, atstatoma taip:
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
25.1. asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti turėtąją žemės ūkio paskirties žemę ekvivalentine natūra, nuosavybės teisė atstatoma suteikiant lygiavertį žemės sklypą norimoje kaimo vietovėje šios tvarkos skyriuje „Kaimo vietovėje esančios žemės grąžinimas“ nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šiuo atveju mieste žemės sklypas neatlygintinai nesuteikiamas;
25.2. kitiems asmenims:
25.2.1. suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui jo naudojamą mieste žemės sklypą (jo dalį), nenumatytą panaudoti miesto ūkio, valstybės ar visuomenės poreikiams bei individualiai statybai;
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
25.2.2. suteikiant neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui naują žemės sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste, kur buvo turėtoji žemė, arba šių asmenų pageidavimu pagal jų gyvenamąją vietą tame mieste (išskyrus respublikos pavaldumo miestus).
Minimalus suteikiamo neatlygintinai naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha. Maksimalus suteikiamo neatlygintinai naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje ir Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose. Ši nuostata netaikoma Neringoje.
Kai šios tvarkos 25.2.1 ir šiame punktuose nurodytu būdu suteikiamas neatlygintinai žemės plotas yra mažesnis už turėtąjį šiame mieste žemės plotą, už trūkstamą jo dalį (jeigu turėtoji žemės valda nebuvo naudojama žemės ūkio ar miškų ūkio paskirčiai) kiekvienam pretendentui kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka.
Suteikiamo neatlygintinai naudojamo arba naujo žemės sklypo individualiai statybai ar kitai paskirčiai (daržui, sodui, ganyklai, želdynams, rekreacijai ir kt.) dydį miesto administracinėje teritorijoje nustato miesto (rajono) savivaldybė, atsižvelgdama į turimą individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirtinos žemės plotą ir poreikį.
Pretendentų pageidavimu nustatyto dydžio sklypai gali būti suteikiami ir miestui priskirtose teritorijose;
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
26. Suteikiamų neatlygintinai naudojamų ir naujų sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai ribos turi būti nustatytos, paženklintos vietoje, nurodytos ribų posūkio taškų koordinatės, parengti sklypų ribų planai ir šie sklypai įbraižyti žemės kadastro žemėlapyje tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodami žemės sklypai.
27. Trūkstant individualiai statybai skirtinos žemės, miesto, rajono tarybos sprendimu gali būti nuspręsta naujus žemės sklypus individualiai statybai suteikti tik tiems asmenims, turintiems teisę į nuosavybės atstatymą, kurie gyvena tame mieste, arba pirmiausia tenkinti prašymus asmenų, turinčių teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, taip pat prašymus asmenų, iškeliamų iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų, ir prašymus buvusių gyvenamųjų namų savininkų, kai jiems namai negrąžinami.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
28. Jeigu asmuo, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į žemę, naudojasi didesniu žemės sklypu, negu jam suteikiamas neatlygintinai, likusi žemės sklypo dalis (viršplotis) apskrities valdytojo sprendimu gali būti paimta į valstybinį žemės fondą ir panaudota miesto reikmėms arba išnuomota žemę naudojusiam asmeniui laikotarpiui, iki ji bus panaudota pagal naują paskirtį, numatytą statybos projekte.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
29. Nuomininkai, gyvenantys buvusiems savininkams grąžintuose (grąžintinuose) gyvenamuosiuose namuose, turi teisę gauti nuosavybėn tai gyvenamajai vietovei nustatyto dydžio sklypą individualiai statybai arba įstoti į gyvenamųjų namų statybos (savivaldybių įrengtuose žemės sklypuose) bendriją bei gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Šiais atvejais nuomininkai raštu įsipareigoja patuštinti nuomojamą namą ar butą per terminą, nurodytą įsipareigojime.
30. Nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintuose (grąžintinuose) gyvenamuosiuose namuose ir pareiškusiems norą statyti individualų namą ar įstoti į gyvenamųjų namų statybos bendriją, suteikiama teisė gauti lengvatinėmis sąlygomis ilgalaikius kreditus, numatytus atitinkamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
31. Jeigu prie sugrąžinto namo (arba jo dalių) esantis sklypas privatinės nuosavybės teise nepriklausė namo (arba jo dalių) savininkui, jis miesto, rajono valdybos sprendimu gali būti parduotas namo (arba jo dalių) savininkui, neviršijant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatytų dydžių, arba nustatytąja tvarka išnuomotas
Skirsnio pakeitimai:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
Ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra arba vertybinių popierių (akcijų) išdavimas
31. Ūkiniai-komerciniai pastatai ir juose išlikę įrengimai natūra su sklypu, priklausiusiu savininkui, grąžinami tuo atveju, jeigu:
31.2. atstačius nuosavybės teisę į gamybinę veiklą vykdančią ūkinę-komercinę įmonę ir joje esančius įrengimus, savininkas su buvusiu šios įmonės steigėju sudarys sutartį iki 3 metų nekeisti šios įmonės pagrindinės veiklos pobūdžio, nesuderinęs neuždaryti įmonės rekonstravimui arba remontui ir nemažinti darbo vietų skaičiaus daugiau kaip 30 procentų per pirmuosius kalendorinius metus nuo nuosavybės teisės atstatymo dienos (išskyrus žemės ūkio įmones, privatizuojamas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą. Šiose įmonėse pastatai ir įrengimai grąžinami buvusiems savininkams su sąlyga, kad iki žemės ūkio įmonės likvidavimo ar reorganizavimo savininkas sudarys sutartį su įmone, įsipareigodamas naudotis grąžintu jam objektu pagal buvusią šio objekto paskirtį ir nekeisti pagrindinės veiklos pobūdžio iki 5 metų).
32. Esminiu ūkinių-komercinių pastatų perstatymu (rekonstravimu) nepriklausomai nuo šių pastatų perstatymo (rekonstravimo) į kitos paskirties negyvenamuosius pastatus ar gyvenamuosius namus laikoma:
33. Tuo atveju, kai ūkiniai-komerciniai pastatai buvusiems savininkams grąžinami natūra, juose esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus ir kitas pagrindines priemones (toliau vadinama – įrengimai) bei apyvartinį turtą leidžiama išpirkti už Lietuvos Respublikos pinigus iš karto arba per 5 metus išsimokėtinai.
Išperkant išsimokėtinai, iš karto turi būti sumokėta ne mažiau kaip 15 procentų įrengimų ir apyvartinio turto įkainojimo vertės. Leidimą išpirkti įrengimus ir apyvartinį turtą duoda įmonės steigėjas. Valstybei nuosavybės teise priklausančius įrengimus įkainoja (įvertina) įmonės, kurioje jie sumontuoti, administracija ir įformina tai aktu, kurį, suderinusios su Centrine privatizavimo komisija, tvirtina vietos savivaldybė, ministerija ar kita valstybinė tarnyba (priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sferai priskirta įmonė). Valstybei nuosavybės teise priklausantys įrengimai įkainojami nustatant jų likutinę vertę pagal buhalterinės apskaitos 1992 m. sausio 1 d. duomenis. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis įrengimai yra visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka naudoti, jie turi būti įkainoti šios įmonės ir jos steigėjo ekspertų. Visų parduodamų įrengimų likutinė vertė (kiekvieno įrengimo atskirai) indeksuojama laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 23 d. nutarime Nr. 180 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų turto vertės bei investicinėse sąskaitose esančių lėšų indeksavimo ir gyventojų indėlių“ (Žin., 1992, Nr. 16-438, Nr. 18-524) ir Finansų ministerijos 1992 m. balandžio 15 d. rašte Nr. 47V „Dėl pagrindinių priemonių ir nebaigtų kapitalinių darbų indeksavimo“ nustatytos tvarkos bei kitų vėliau priimtų sprendimų dėl pagrindinių priemonių ir įrengimų indeksavimo.
Asmeniui, kuriam atstatoma nuosavybės teisė į ūkinį- komercinį pastatą, turi būti pasiūlyta pirkti šiame pastate esantį įmonės apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas).
Perimamuose pastatuose esantis apyvartinis turtas, kuris įsigytas iš banko kredito, turi būti perduodamas šalių susitarimu.
Įplaukos ir palūkanos, gautos už parduotus įrengimus ir apyvartinį turtą (išskyrus įmonės pinigines lėšas), kaupiamos Respublikiniame ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fonduose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. I- 1544 „Dėl Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1991, Nr.) patvirtintais Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatais.
Ginčus dėl įrengimų įkainojimo (įvertinimo) dydžio sprendžia buvusios valstybinės įmonės steigėjas. Ginčus ir nesutarimus dėl išsimokėtinai įsigyjamo valstybinio turto apmokėjimo būdų ir terminų sprendžia Finansų ministerija.
Jeigu asmuo atsisako ūkinių-komercinių pastatų grąžinimo natūra per mėnesį po įrengimų įkainojimo (įvertinimo) akto patvirtinimo ar nesutinka išpirkti juose esančių įrengimų, kurių negalima išmontuoti be žalos įrengimams ir pastatui, arba ūkiniam-komerciniam pastatui taikomos šios tvarkos 32 punkte nurodytos sąlygos, prarasto turto vertė šiam asmeniui kompensuojama vertybiniais popieriais (akcijomis)
Punkto pakeitimai:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
34. Akcijas privalo išduoti tas ūkinis subjektas (įmonė), kurio balanse pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę apskaitomi grąžintini ūkiniai-komerciniai pastatai bei juose išlikę įrengimai. Bendra nominali išduotų akcijų arba jų sertifikatų vertė privalo atitikti grąžintinų objektų įkainojimą (įvertinimą), atmetus jų pagerinimo ar perstatymo išlaidas.
Kompensuojant buvusiems savininkams ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų vertę, akcijas buvusiems savininkams išduoda ūkinio subjekto (įmonės) admininstracija, remdamasi atitinkamos institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę, sprendimu, nepriklausomai nuo ūkinio subjekto (įmonės) dydžio ir nuo to, ar pradėtas kaupti akcinis kapitalas.
35. Prieš atstatant nuosavybės teisę į ūkinį-komercinį pastatą (jo dalį) bei išlikusius įrengimus natūra arba vertybiniais popieriais (akcijomis), objektas turi būti įkainojamas (įvertinamas) pagal 1991 m. liepos 1 d. būklę. Įkainojimą (įvertinimą) atlieka, taip pat pagerinimo ar perstatymo išlaidas nustato pagal faktinius duomenis ūkinio subjekto (įmonės) administracija, įformindama tai aktu. Aktą tvirtina vietos savivaldybė, ministerija ar kita valstybinė tarnyba priklausomai nuo to, kieno reguliavimo sferai priskirtas ūkinis subjektas (įmonė).
Įkainojimas (įvertinimas) atliekamas remiantis ūkinių- komercinių pastatų bei juose išlikusių įrengimų likutine verte, įvertinant išlaidas, padarytas per naudojimo laikotarpį jų techninei būklei atstatyti. Tuo atveju, jeigu pagal buhalterinės apskaitos duomenis grąžintini objektai visiškai susidėvėję, tačiau faktiškai tinka toliau naudoti, jie privalo būti įkainojami ekspertų. Kilus nesutarimams dėl piliečiams grąžintino turto įkainojimo dydžio, ginčus sprendžia buvusios valstybinės įmonės steigėjas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
36. Tuo atveju, kai objektai (įmonė ar jos dalis) buvusiems savininkams grąžinami natūra, jų vertė pagal įkainojimo (įvertinimo) aktą nurašoma nuo ūkinio subjekto (įmonės) balanso, tuo pačiu dydžiu mažinant pagrindinių priemonių likutinę vertę ir valstybinį kapitalą. Jeigu grąžinami natūra objektai pagal buhalterinės apskaitos duomenis yra visiškai susidėvėję, o įkainojimas nustatomas ekspertų, jų įkainota vertė nuo ūkinio subjekto (įmonės) balanso nenurašoma.
37. Akcijos (laikinieji akcininkų pažymėjimai) buvusiems savininkams turi būti išduotos per 60 dienų po įkainojimo (įvertinimo) akto patvirtinimo. Jeigu buvę savininkai pateikia pretenziją dėl įkainoto turto vertės, akcijos buvusiam savininkui išduodamos per 30 dienų po ginčo išsprendimo teisme.
38. Ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų grąžinimas natūra ar vertybiniais popieriais (akcijomis) įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančioji ir priimančioji šalys.
39. Jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys pareiškia pretenzijas į dalį perskaičiuotos grąžintinų ūkinių-komercinių pastatų ir juose išlikusių įrengimų (įstatinio kapitalo) vertės, atstačius nuosavybės teisę į jo dalį, objektas (įmonė) privatizuojamas Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus atstatymo sąlygos ir tvarka
41. Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) atstatomos grąžinant gyvenamuosius namus (arba jų dalis) natūra, lygiaverte natūra ar kita natūra arba kompensuojant jų vertę.
42. Gyvenamieji namai (arba jų dalys) grąžinami:
42.2. kai juos pertvarkius, perstačius ar pristačius, bendrasis plotas padidėjo ne daugiau kaip trečdaliu, jeigu naujai sukurto bendrojo ploto neįmanoma atskirti nuo buvusiojo, arba kai jų pagrindinės konstrukcijos (seni pamatai, visų aukštų išorinės sienos, perdangos, stogo konstrukcija neskaitant apšiltinimo ir dangos, taip pat laiptai, balkonų ir lodžijų plokštės) nėra pakeistos daugiau kaip 50 procentų;
42.4. kai grąžintinų namų nuomininkai laisva valia sutinka persikelti į jiems suteiktas kitas gyvenamąsias patalpas;
42.5 kai grąžintiname name gyvena buvę savininkai (jeigu buvę savininkai gyvena namo dalyje, jiems besąlygiškai grąžinama ta namo dalis);
43. Kai gyvenamieji namai (arba jų dalys) yra tušti arba kai grąžintinuose namuose (ar jų dalyse) gyvena buvę savininkai, namai (arba jų dalys) grąžinami nuo sprendimų juos grąžinti savininkams priėmimo dienos.
Kai gyvenamieji namai pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas, jie grąžinami per 3 mėnesius nuo sprendimų juos grąžinti savininkams priėmimo dienos.
44. Jeigu nuomininkas laisva valia sudaro su namą susigrąžinančiu asmeniu notariškai patvirtintą sutartį, kurioje nuomininkas įsipareigoja po jo aprūpinimo (ar apsirūpinimo) kita gyvenamąja patalpa patuštinti šiuo metu nuomojamą namą, butą, gyvenamasis namas (arba jo dalis) grąžinamas nuo sprendimo jį grąžinti savininkui priėmimo dienos. Namą (ar jo dalį) susigrąžinantis asmuo įsipareigoja nepažeisti įstatyme dėl nuosavybės teisių atstatymo nuomininkams nustatytų garantijų.
45. Grąžintinų gyvenamųjų namų nuomininkams siūlomos kitos gyvenamosios patalpos turi būti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, tinkamai įrengtos pagal tos vietovės sąlygas ir atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.
Suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa negali būti mažesnė už anksčiau turėtąją. Jeigu ankstesnėje gyvenamojoje patalpoje sąlyginis plotas, tenkantis kiekvienam šeimos nariui, buvo mažesnis už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytąjį, negalima suteikti mažesnio ploto už nustatytąjį.
Suteikiama patalpa turi būti tokia, kad viename kambaryje nebūtų apgyvendinti vyresni kaip devynerių metų skirtingos lyties asmenys, išskyrus sutuoktinius, ir atitikti šių asmenų sveikatos būklę bei kitas aplinkybes.
Nuomininko pageidavimu jam gali būti suteikta ir mažesnė gyvenamoji patalpa.
Apie tai, jog grąžintinų namų nuomininkams siūlomos kitos gyvenamosios patalpos ir jie laisva valia sutinka į jas persikelti, rašomas aktas (konkrečiai nurodant suteikiamas gyvenamąsias patalpas), kuriuo nuomininkai įsipareigoja patuštinti nuomojamas patalpas. Aktą pasirašo miesto, rajono valdybos įgaliotas pareigūnas ir grąžintino namo nuomininkai.
Jeigu grąžintinų namų nuomininkai arba dalis nuomininkų per vieną mėnesį nuo akto surašymo dienos atsisakė persikelti į miesto, rajono valdybos jiems pasiūlytas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas ir atsisakė sudaryti nuomos sutartį su būsimu savininku, jie gali būti iškeldinti teismine tvarka.
Teismine tvarka sprendžiamas nuomininkų iškeldinimo klausimas ir tuo atveju, kai nuomininkai buvo davę pasižadėjimą patuštinti nuomojamas patalpas po aprūpinimo (ar apsirūpinimo) kitu gyvenamuoju plotu.
Šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys, pretenduojantys susigrąžinti gyvenamąjį namą, gali pasiūlyti šiame name gyvenantiems nuomininkams savo nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Nuomininkams sutikus laisva valia į jas persikelti, nustatytąja tvarka apsikeičiama gyvenamosiomis patalpomis, ir nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (arba jo dalį) atstatomos pagal šios tvarkos reikalavimus.
Grąžintinų savininkams gyvenamųjų namų nuomininkai, laisva valia persikėlę į miesto, rajono valdybos (ar į pretendentų susigrąžinti gyvenamuosius namus jiems pasiūlytas savo nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo) tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas, įgyja teisę per pusę metų nusipirkti šias patalpas arba nuomoti jas nustatytąja tvarka.
Jeigu grąžintiname gyvenamajame name, kuriame gyvena daugiau kaip viena nuomininkų šeima, buvusiems savininkams grąžinta tik to namo dalis, tai šis gyvenamasis namas naudojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 "Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos" (Žin., 1991, Nr. 28-765) patvirtintas Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdines taisykles.
46. Neteko galios nuo 1994-06-30
Punkto naikinimas:
Nr. 511, 1994-06-23, Žin. 1994, Nr. 49-921 (1994-06-29), i. k. 0941100NUTA00000511
47. Nuomininkai, gyvenantys buvusiam savininkui sugrąžintame name, mokestį už naudojimąsi gyvenamąja patalpa moka pagal šalių susitarimą, tačiau neviršijant nustatytąja tvarka patvirtintų tai gyvenamajai vietovei valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų nuomos maksimalių dydžių.
Mokestis už komunalines paslaugas mokamas papildomai prie mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa pagal nustatytąja tvarka patvirtintus tarifus.
Mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir komunalines paslaugas mokėjimo terminai nustatomi šalių susitarimu.
Grąžinto namo ar buto savininkui draudžiama keldinti nuomininkus tol, kol jiems nesuteiktos kitos lygiavertės gyvenamosios patalpos (ar jie neįsigijo kitų patalpų).
Gyvenamąją patalpą asmeniui, kuris gyvena sugrąžintame savininkui gyvenamajame name, suteikia atitinkamo miesto, rajono valdyba.
Bet kokie veiksmai siekiant priversti nuomininką išsikelti iš grąžinamo gyvenamojo namo, pažeidžiantys šiame skyriuje nustatytas sąlygas, yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.
48. Šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų pageidavimu nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus gali būti atstatoma lygiaverte natūra, perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo butus arba šios tvarkos 29 punkto trečiojoje pastraipoje numatytomis sąlygomis suteikiant sklypus namų statybai, arba nustatytąja tvarka išduodant valstybinio (savivaldybės) kapitalo akcijas.
49. Šios tvarkos 1 punkte nurodytų asmenų pageidavimu nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) gali būti atstatoma suteikiant nuosavybėn butus pagal miesto, rajono valdybos sprendimą, kai:
49.1. kiekvienam jų šeimos nariui tenka mažiau kaip po 15 kv. metrų gyvenamojo ploto valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose;
49.2. jie gyvena kaip subnuomininkai valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose arba pagal nuomos sutartis individualių butų fondo namuose ir neturi kito gyvenamojo ploto;
49.4. jie gyvena namuose (gyvenamosiose patalpose), neatitinkančiuose sanitarinių ir techninių reikalavimų;
50. Apie tai, jog šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims buvo pasiūlyta atstatyti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus lygiaverte natūra perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo butus arba suteikiant žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai ar nustatytąja tvarka butus, arba išduodant valstybinio (savivaldybės) kapitalo akcijas, surašomas aktas, kurį pasirašo miesto, rajono valdybos įgaliotas pareigūnas ir asmuo, pretenduojantis atstatyti nuosavybės teises. Pastarasis šiame akte nurodo, ar sutinka su pateiktu pasiūlymu.
51. Atstačius nuosavybės teises į gyvenamuosius namus natūra arba lygiaverte natūra, šios tvarkos 1 punkte nurodyti asmenys kartu su savo šeimos nariais privalo patuštinti jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas.
52. Gyvenamuosius namus ar butus atgaunantys savininkai privalo kompensuoti valstybei šių namų ar butų pagerinimo išlaidas. Taip pat kompensuojamos analogiškos išlaidos, kurių turėjo buvusieji grąžinamų namų ar butų nuomininkai.
53. Kompensuojant už grąžinamų gyvenamųjų namų ar butų pagerinimą, laikomasi šios tvarkos:
53.1. atliktų darbų apimtį nustato valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai, dalyvaujant suinteresuotų šalių atstovams (namus ar butus atgaunantiems savininkams, nuomotojams, nuomininkams ir kt.). Nurodoma konkrečiai, kas ir kokius darbus atliko, kad pagerintų namus ar butus;
53.2. gyvenamųjų namų ar butų pagerinimo išlaidų dydį pagal atliktus darbus 1984 metų kainomis (įvertinant nusidėvėjimą ir taikant įkainojimo akto surašymo dieną galiojantį Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vidutinį statybos ir montavimo darbų kainų padidėjimo indeksą) nustato miestų, rajonų valdybos. Šie duomenys įrašomi įkainojimo akte, nurodant valstybės ir kiekvieno asmens išlaidas namui ar butui pagerinti. Įkainojimo aktas turi būti įteiktas suinteresuotiems asmenims per 5 darbo dienas;
53.3. gyvenamąjį namą ar butą atgaunantys savininkai, priėmus sprendimą grąžinti namą ar butą natūra, jo įkainojimo akte nurodytą pagerinimui išleistą pinigų sumą perveda į savivaldybės biudžetą (pajamų klasifikacija 8.3 "Kitos pajamos iš valstybės turto") per 20 dienų nuo įkainojimo akto gavimo dienos;
53.4. tais atvejais, kai už namo ar buto pagerinimą turi būti kompensuojama iškeldinamam buvusiam nuomininkui, miesto, rajono valdyba pagal šio namo, buto įkainojimo aktą perveda iš savivaldybės biudžeto (pajamų klasifikacija 8.3. "Kitos pajamos iš valstybės turto") į nuomininko nurodytą asmeninę sąskaitą banko įstaigoje jam priklausančią namo ar buto pagerinimo išlaidų dalį. Lėšos pervedamos per 20 dienų po to, kai gyvenamąjį namą ar butą atgaunantis savininkas atlygina savivaldybei namo ar buto pagerinimo išlaidas.
54. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims prašant, taip pat jų sutikimu, kai nuosavybėn suteiktas butas kitame name neatitinka turėto gyvenamojo namo vertės, savininkams išmokamos atitinkamos kompensacijos.
Tais atvejais, kai nuosavybės teisė atstatoma tik į namo dalį, savininko teisė realizuojama išmokant jam atitinkamą kompensaciją už likusią negrąžintą namo dalį.
Kompensacijų už negrąžinamus gyvenamuosius namus (arba jų dalis) dydį nustato miesto, rajono valdyba, įvertinusi amortizacinį šių namų (arba jų dalių) nusidėvėjimą, taip pat investicijas šių namų kapitalinio remonto bei rekonstravimo darbams.
Gyvenamųjų namų (arba jų dalių) vertę nustato valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ir tvirtina miesto, rajono valdyba.
Visus ginčus, kilusius dėl šios tvarkos 52 ir 54 punktuose išdėstytų nuostatų įgyvendinimo, sprendžia teismas.
55. Nuosavybės teisė į turėtą žemės sklypą prie grąžintinų namų (arba jų dalių) atstatoma įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka.
56. Šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims taikomos įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo 8 straipsnio nuostatos, jeigu jiems pagal galiojančius įstatymus, nesant galimybės pasirinkti, buvo išmokėtos piniginės kompensacijos. Tokiais atvejais kompensacijų sumos grąžinamos miesto, rajono valdybai ir toms įmonėms bei organizacijoms, kurios išmokėjo kompensacijas.
Sąlygos, dėl kurių išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
58. Valstybės reikmėms bei kitiems tikslams žemė iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų išperkama grąžinant ją ekvivalentine natūra arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka, jeigu:
58.1. ji yra užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, uostų ir jų įrenginių arba šios žemės reikia valstybės sienos apsaugai;
58.2. ji yra užimta požeminių ryšių kabelių bei vamzdynų. Ši žemė gali būti grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys;
58.3. joje biudžeto lėšomis įrengti vandens telkiniai, yra užveisti sodininkų bendrijų sodai, įsteigti arba steigiami valstybinių įmonių pramoniniai sodai, taip pat sodai, uogynai ir medelynai, privatizuojami pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą;
58.4 pagal galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui steigti bei asmenims, statantiems ūkininko sodybas; joje yra žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje; ji suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės daloms ir paženklinta vietovėje. Į šią valstybės išperkamą žemę neįtraukiami asmeninio ūkio žemės sklypai, esantys iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų plotuose prie vienkiemių, kuriuos šiuose vienkiemiuose gyvenantys gyvenamųjų namų savininkai pageidauja susigrąžinti natūra. Asmenims, kurie toje vietoje naudojosi asmeninio ūkio žeme, asmeninio ūkio žemės sklypai išmatuojami ir paženklinami kitoje vietoje – valstybės išperkamoje žemėje arba laisvo valstybinio žemės fondo žemėje. Vienkiemiais nelaikomos sodybos, suformuotos pagal žemės sklypo suteikimo individualiai statybai kaimo gyvenvietėje dokumentus, taip pat įeinančios į kompaktiškai užstatytą teritoriją arba į kaimo gyvenvietės generaliniame plane ar kvartalo detaliajame plane nustatytas kaimo gyvenvietės ribas
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
58.5. ji 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo miesto ir miesto tipo gyvenvietės administracinėje teritorijoje arba miesto ar miesto tipo gyvenvietės poreikiams priskirtoje teritorijoje;
58.6. ji 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo numatyta priskirti miestų ir miesto tipo gyvenvietėms plėsti pagal nustatytąja tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus detalius planus, tačiau miestams ir miesto tipo gyvenvietėms priskirta po 1991 m. rugpjūčio 1 dienos.
Už šią žemę kompensuojama suteikiant kiekvienam pretendentui neatlygintinai jų esamų namų valdų žemės sklypus arba naujus žemės sklypus individualiai statybai, o už ploto skirtumą tarp turėtosios žemės ploto (į kurį atstatoma nuosavybės teisė) ir suteikiamo neatlygintinai žemės ploto (arba piliečio pageidavimu – už visą valstybės išperkamą plotą) kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka;
58.7. ji buvo numatyta priskirti miestui ar miesto tipo gyvenvietei plėsti ir detalūs planai nustatytąja tvarka parengti ir patvirtinti po 1991 m. rugpjūčio 1 d. bet ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 31 dienos.
Už šią žemę kompensuojama po to, kai ji priskiriama miestui ar miesto tipo gyvenvietei ir tokiomis pat sąlygomis bei tvarka, kaip ir už žemę, nurodytą šios tvarkos 58.6 punkte;
58.8. ji pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus priskirta miesto gyventojų rekreaciniams poreikiams.
Nuosavybės teisę į šią žemę atstato apskrities valdytojas pagal žemės buvimo vietą, suteikdama neatlygintinai esamos namų valdos žemės sklypą, o už skirtumą tarp ploto, į kurį atstatoma nuosavybės teisė, ir suteikiamo neatlygintinai žemės ploto (arba piliečio pageidavimu – už visą valstybės išperkamą plotą) kompensuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 967 nustatyta tvarka;
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
58.9. ji nustatytąja tvarka yra suteikta naudotis mokslo ir mokymo įstaigoms arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirta eksperimentams bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemėje;
58.10. ji yra ištirtų ir nustatytąja tvarka patvirtintų naudingųjų telkinių teritorijoje.
Tokie sklypai, suderinus su Valstybine geologijos tarnyba, gali būti grąžinami ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys;
58.11. ji yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje;
58.12. ji yra valstybinių draustinių, valstybinių parkų žemė, išskyrus žemę, grąžinamą asmenims, kurie nuolat gyvena šioje teritorijoje.
saugomose teritorijose žemė gali būti grąžinama tik ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šios tvarkos 1 punkte nurodytieji asmenys sutinka su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos arba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis;
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
58.13. ji yra valstybinių socialinės globos ir rūpybos įstaigų užimta arba šių įstaigų naudojama žemės ūkio paskirties žemė ar miškas, taip pat žemė, kurioje yra pastatyti arba projektuojami valstybinės nuosavybės objektai, bei žemė, suteikta valstybinėms įmonėms ir įstaigoms. Žemė, kuri 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatytąja tvarka suteikta neterminuotai naudotis ne žemės ūkio paskirties įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, tačiau ten niekas nebuvo pastatyta ir nebuvo kitaip panaudota pagal paskirtį, taip pat žemė, kurią buvo numatyta skirti šioms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms pagal suderintą su rajono savivaldybe vietos parinkimo brėžinį, priskiriama valstybės išperkamai žemei tik po to, kai Žemės ūkio ministerija parengia išvadą apie šios žemės skyrimo ne žemės ūkio veiklai tikslingumą. Vadovaudamasi šia išvada, apskrities valdytojas priima sprendimą dėl šios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei ir pasiūlo žemę suteikusiai institucijai perduoti likusį suteiktos ne žemės ūkio paskirties žemės plotą į valstybinį žemės fondą;
Punkto pakeitimai:
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
58.14. sklype yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių technologinis komplektas negali funkcionuoti, ir šiems pastatams eksploatuoti reikia žemės ūkio naudmenų plotų pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.
Buvusiems sėklininkystės ūkių bei veislynų gamybiniams pastatams, kuriuos įsigis nuosavybėn specializuotos sėklininkystės ir veislininkystės žemės ūkio bendrovės, eksploatuoti reikalingas plotas nustatomas atsižvelgiant į šiuose pastatuose laikomų gyvulių aprūpinimą visų rūšių pašarais ir žemės poreikį labai gerų reprodukcijų veislinei sėklai bei kitai prekinei augalininkystės produkcijai išauginti pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus. Kitų žemės ūkio įmonių pastatams eksploatuoti reikalingas žemės plotas nustatomas atsižvelgiant į juose laikomų gyvulių aprūpinimą žoliniais pašarais pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.
Šie žemės sklypai išperkami, išskyrus atvejus, kai žemė grąžinama šios tvarkos 12.2 punkte nurodytomis sąlygomis;
58.15. žemė, kurioje yra specializuotų žemės ūkio bendrovių sodai, uogynai, medelynai, daržai su įrengtomis drėkinimo sistemomis. Šie žemės sklypai išperkami, išskyrus atvejus, kai žemė grąžinama šios tvarkos 12.2 punkte nurodytomis sąlygomis;
58.16. žemė, kurioje yra įrengtos drėkinimo sistemos pašariniams plotams lietinti gyvulininkystės kompleksų nutekamaisiais vandenimis;
58.17. Neteko galios nuo 1994-11-30
Punkto naikinimas:
Nr. 1177, 1994-11-24, Žin. 1994, Nr. 92-1805 (1994-11-29), i. k. 0941100NUTA00001177
58.18. Neteko galios nuo 1994-11-30
Punkto naikinimas:
Nr. 1177, 1994-11-24, Žin. 1994, Nr. 92-1805 (1994-11-29), i. k. 0941100NUTA00001177
58.19. Neteko galios nuo 1994-11-30
Punkto naikinimas:
Nr. 1177, 1994-11-24, Žin. 1994, Nr. 92-1805 (1994-11-29), i. k. 0941100NUTA00001177
58.20. žemė, paimta į valstybinį žemės fondą valstiečio ūkiui steigti, jeigu ją šiuo metu nuomoja faktiškai ūkininkaujantys ir turintys gamybinius pastatus asmenys, negalintys šios žemės susigrąžinti natūra
Punkto pakeitimai:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
59. Miškai iš šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų išperkami skyriuje „Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas“ nustatyta tvarka, jeigu jie yra priskirti:
59.2. valstybiniams draustiniams, valstybinių parkų miškams, išskyrus miškus, grąžinamus asmenims, kurie nuolat gyvena šiose teritorijose;
59.6. Baltijos jūros ir Kuršių marių apsauginėms juostoms (iki 7 km pločio), ypač vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių ar gyvenviečių esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Punkto pakeitimai:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
60. Ūkiniai-komerciniai pastatai išperkami šios tvarkos skyriuje "Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas" nustatyta tvarka.
61. Gyvenamieji namai valstybės išperkami, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi miestų, rajonų valdybų paklausimus, patvirtina, jog jie būtini valstybės reikmėms, arba jeigu:
61.1. gyvenamieji namai yra pertvarkyti (pristatyti priestatai, namai atstatyti arba perstatyti į negyvenamąsias patalpas) ir perduoti sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių įstaigoms;
61.2. mediniai gyvenamieji namai yra iš esmės pagerinti, taip pat gerinant namus padidintas plotas daugiau kaip trečdaliu (pristatyti priestatai, namai atstatyti arba perstatyti), naujai sukurto bendrojo ploto neįmanoma atskirti nuo buvusio.
Numatytus 61.1 ir šio punkto pirmojoje pastraipoje duomenis apie gyvenamojo namo pertvarkymą pateikia valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras.
Perstatyti, atstatyti arba kapitaliai suremontuoti gyvenamieji namai (išskyrus medinius) ir komerciniai-ūkiniai pastatai laikomi išlikusiais, jeigu išliko jų seni pamatai ir visų aukštų išorinės sienos.
Jeigu šių konstrukcijų (arba jų dalių) neišliko, nurodytieji statiniai laikomi neišlikusiais, išskyrus tuos komercinius-ūkinius pastatus, kurių išliko tik dalis pamatų ir išorinių sienų, tačiau ši išlikusioji dalis sudaro daugiau kaip 50 procentų visų laikančiųjų konstrukcijų (palyginamosiomis kainomis).
Atstatymo, perstatymo, kapitalinio remonto metu atliktas išlikusių pamatų ar išorinių sienų plyšių užtaisymas bei kitų defektų pašalinimas, nesusijęs su būtinumu sustiprinti šias konstrukcijas, taip pat jų fragmentų nugriovimas, langų ir durų angų užmūrijimas arba iškirtimas ryšium su priestatų statyba, mansardų įrengimu, patalpų perplanavimu ir kitais poreikiais, nepanaikina šių konstrukcijų išlikimo fakto.
62. Pagal įstatymą dėl nuosavybės teisių atstatymo negrąžintinuose savininkams ir valstybės išpirktuose namuose butai parduodami remiantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis, taikant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo metu galiojančią gyvenamųjų patalpų kainos indeksavimo tvarką.
Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas
63. Nustatyti, kad išlikęs nekilnojamasis turtas išperkamas šiais būdais:
63.3. suteikiant valstybės vienkartines išmokas (išskyrus žemę ar mišką).
Sprendimą dėl valstybės vienkartinių išmokų skyrimo priima šios tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos. Kai turtas išperkamas piliečių prašymu, šios institucijos, priėmusios sprendimą, išduoda šiems piliečiams valstybės vienkartinės išmokos už jos išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą pažymas (pagal šios tvarkos 2 priedą).
Pažyma išrašoma dviem egzemplioriais, abu jie išduodami piliečiui, kuris vieną egzempliorių pateikia banko įstaigai. Banko įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos banko, Lietuvos agropramoninio banko bei Lietuvos taupomojo banko 1991 m. balandžio 11 d. patvirtintomis Investicinių sąskaitų tvarkymo bei apmokėjimo už įsigyjamus privatizavimo objektus taisyklėmis, apskaito vienkartines išmokas piliečio investicinės sąskaitos nebalansinėje dalyje.
Piliečiui, kuriam skirta valstybės vienkartinė išmoka už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, didinama pinigų, kuriuos jis gali panaudoti privatizuojamiems objektams įsigyti, kvota. Didinamos kvotos suma yra lygi 5 procentams suteiktos valstybės vienkartinės išmokos už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Valstybės vienkartinės išmokos už jos išperkamą nekilnojamąjį turtą gali būti panaudojamos privatizuojamiems objektams įsigyti Lietuvos Respublikos įstatymų (Valstybinio turto pirminio privatizavimo, Butų privatizavimo ir Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo) nustatyta tvarka;
63.4. įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto (išskyrus žemę ir mišką) paėmimo.
Jeigu pilietis to pageidauja, išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybė išperka įskaitymu, panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto paėmimo iki įstatymo dėl nuosavybės teisių atstatymo įsigaliojimo dienos.
Pinigine prievole laikoma negrąžinta paskola, kurią bankas yra skyręs piliečiui iš valstybės lėšų.
Šios piliečio piniginės prievolės priskiriamos valstybės vidaus skolai ir padengiamos nustatytąja tvarka iš Respublikinio privatizavimo fondo lėšų;
64. Nekilnojamojo turto išpirkimo būdą pasirenka pilietis (išskyrus ūkinių-komercinių pastatų ir gyvenamųjų namų išpirkimo atvejus). Jeigu pilietis neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar mišką būdų iki teritorijos, kur buvo turėtoji žemė ar miškas kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, su juo atsiskaitoma valstybės vienkartinėmis išmokomis arba pinigais po to, kai bus patenkinti kitų asmenų prašymai gauti kompensaciją už valstybės išperkamą žemę ar mišką pinigais.
65. Valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodamo natūra turto reali vertė išpirkimo metu turi būti lygi išperkamo turto vertei.
Vienkartinių valstybės išmokų dydis, išduodamų akcijų rūšys ir skaičius nustatomi atsižvelgiant į realią turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas.
Nustatant išmokų dydį bei perduodant nuosavybėn neatlygintinai turtą natūra, turi būti gautas šios tvarkos 1 punkte nurodytųjų asmenų sutikimas
Skirsnio pakeitimai:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
Priedo pakeitimai:
Nr. 337, 1993-05-17, Žin., 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337
Pavyzdys
__________ rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos išvada
dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę, mišką atstatymo piliečiui(-tei) ..................
....................................................... , gyvenančiam(-ai) ..............................................................
(vardas, pavardė, tėvo vardas) (rajonas, miestas, apylinkė, kaimas, gatvė,
....................................................................................................................................................
namo ir buto numeris)
Rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba, išnagrinėjusi piliečio(-tės) ............................................
prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką atstatymo bei kitus ........................................ apylinkės agrarinės reformos tarnybos pateiktus dokumentus, rajono ekspertų komisijos nuosavybės teisės į žemę atstatymo klausimams nagrinėti pasiūlymus, pažymą apie piliečio(-tės) ................................................. praktinio darbo žemės ūkyje patirtį arba kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti (jeigu žemė susigrąžinama ūkininko ūkiui steigti arba plėsti), 199 ..... m. ............................ mėn. ....... ___ d. apsvarsčiusi ...................................................................................
................................................................................................................................................................
instituto parengtą buvusios ........................................ žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos projektą, siūlo:
1. Piliečio(-tės) ............................................................ prašymą patenkinti, atstatant jam(jai) nuosavybės teisę į .................. ha žemės ūkio paskirties žemę, .................... ha mišką taip:
1.1. iš turėtųjų ............................. rajono ........................... apylinkės ..................... kaime .............. ha žemės, ........... ha miško grąžinti natūra ............. ha bendrą žemės plotą, iš jo ............... ha miško, ................ ha mišku apaugusios žemės, .............. ha žemės ūkio naudmenų, .............. ha kitos žemės;
1.2. vietoj turėtųjų ...................... rajono .................... apylinkės .......................... kaime .............. ha žemės, ............... ha miško grąžinti ekvivalentine natūra ................... ha bendrą žemės plotą, iš jo ................ ha miško ir mišku apaugusios žemės, ................ ha žemės ūkio naudmenų, .................. ha kitos žemės ................... rajono ....................... apylinkės ........................ kaime;
1.3. .............. ha žemės, turėtos ...................... rajono ...................... apylinkės .......................... kaime, iš piliečio(-tės) išpirkti, suteikiant teisę pasirinkti kompensavimo būdus, atitinkančius šios valstybės išperkamos žemės kainą (.............................. Lt);
1.4. .................. ha miško, turėto ......................... rajono ............................... apylinkės ............................... kaime, iš piliečio(-tės) išpirkti, suteikiant teisę pasirinkti kompensavimo būdus, atitinkančius šios valstybės išperkamo miško kainą ( .................................. Lt);
1.5. nuosavybės teisę į ................ ha žemės, ................. ha miško atstatyti vėliau dėl šių priežasčių:
................................................................................................................................................................
............................................................................................................................................................... .
2. Nuosavybės teisė į dalį turėtos žemės valdos ( ............. ha žemės, ................ ha miško) atstatyta anksčiau ................................................................................................................................................................
(institucijos pavadinimas, sprendimo numeris ir priėmimo data)
3. Piliečiui(-tei) suformuotą privačią žemėnaudą sudarys:
3.1. žemė, susigrąžinama ūkininko ūkiui kurti arba plėsti: .............. ha bendro ploto, iš jo ................. ha žemės ūkio naudmenų, ................ ha miško;
3.2. žemė, susigrąžinama išnuomojant ją ...................................................................................
(būsimojo ūkininko vardas, pavardė, tėvo vardas)
.................. ha bendro ploto;
4. Suprojektuotos privačios žemėnaudos pagrindinis masyvas yra .............................. apylinkės ................................. kaime, sodyba .............................. kaime.
5. Žemė, kuri sugrąžinama bendrosios nuosavybės teise vienam ūkininko ūkiui steigti, sudaro ..................... ha. Ūkininko ūkis, registruojamas ..........................................................................................................
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
vardu, sudaro .............. ha bendro ploto, iš jo ................ ha žemės ūkio naudmenų, ............. ha miško.
Su išvada ir suprojektuotu žemėnaudos išdėstymu bei ribomis sutinku ir sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo nurodytuoju būdu prašau priimti man nedalyvaujant:
................................................................................................................................................................
(piliečio(-tės) arba jo(jos) įgalioto atstovo vardas, pavardė, tėvo vardas, parašas ir data)
Su valdybos išvada pilietis(-tė) nesutiko ....................................................................................
(nurodoma priežastis)
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Rajono valdybos žemėtvarkos
tarnybos vadovas (parašas) (vardo raidė ir pavardė)
A. V.
199 _ m. ___________ mėn. __ d.
Formos pakeitimai:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių
į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atstatymo tvarkos ir sąlygų“
įgyvendinimo tvarkos
1 priedas
.........................................................................................................
institucijos pavadinimas
Sprendimas
199 .... m. ........................ mėn. ....... d. Nr. ............
dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui(-tei) ........................................................................
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir apsvarsčiusi piliečio(-tės) ......................................................................
........................................................ prašymą dėl nuosavybės teisės atstatymo į ....................................
................................................................................................................................................................
(objektų pavadinimas)
.....................................................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................................................
(institucijos pavadinimas)
nusprendė:
1. Atstatyti piliečio(-tės) ........................................................................................................... ,
(vardas, pavardė, tėvo vardas) gyvenančio(-os)
................................................................................................................................................................
(rajonas, miestas, apylinkė, kaimas, gatvė, namo ir buto numeris)
................................................................................................................................................................
nuosavybės teisę į jo(jos) turėtą(-us) ......................................................................................................
(nurodyti nuosavybės objektus, esančius mieste,
.....................................................................................................................................................................................................................
rajone, kaime, ir jų adresą, žemės (miško) plotą ir kainą)
.....................................................................................................................................................................................................................
3. Nuosavybės atstatymo būdai:
3.1. atstatant nuosavybės teisę į žemę ar mišką:
3.1.3. suteikti neatlygintinai ................ ha žemės sklypą bendros ......................... Lt vertės ................................... mieste (miesto tipo gyvenvietėje);
3.1.4. išpirkti .................. ha bendros ............... Lt vertės turėtos žemės plotą ir ................ ha bendros .................. Lt vertės turėto miško plotą šiais būdais:
.....................................................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................................................
.................................................................................................................................................................................................................... ;
3.2. atstatant nuosavybės teisę į kitą turtą .................................................................................
.....................................................................................................................................................................................................................
.................................................................................................................................................................................................................... .
4. Apribojimai: ...........................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................................................
.................................................................................................................................................................................................................... .
5. Nuosavybės teisė į turėtosios žemės valdos dalį .............. ha žemės, ................ ha miško) bus atstatyta vėliau, esant šioms sąlygoms:
.....................................................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................................................
.................................................................................................................................................................................................................... .
6. Nuosavybės teisė į turėtosios žemės valdos dalį ............... ha žemės, ............... ha miško) yra atstatyta anksčiau .................................................................................................................................................
(institucijos pavadinimas ir sprendimo data)
sprendimu Nr. ................... .
7. Šis sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas piliečiui(-tei) ............................................................, o kitas saugomas ..................................................................... .
(nurodyti institucijos pavadinimą)
Institucijos vadovas (parašas) (vardo raidė ir pavardė)
A. V.
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 337, 1993-05-17, Žin., 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų"
įgyvendinimo tvarkos
2 priedas
_________________________ institucijos, miesto (rajono) valdybos
199 ____ m. _______________ mėn. ____ d. sprendimas Nr. ______
A.V.
Valstybės vienkartinės išmokos už jos išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą
pažyma Nr. ________
Teritorijos kodas _______, _______________________________________________ miestas, rajonas,
_________________________________ kaimas, gyvenvietė, ______________________ gatvė, kodas
______, namo Nr. __/__, buto Nr. ___, įmonės registro kodas ______.
Piliečiui (-tei) _______________________________________ skiriama valstybės vienkartinė išmoka:
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
| Eil. Nr |
Išlikęs valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas, už kurį suteikiama valstybės vienkartinė išmoka |
Valstybės vienkartinės išmokos suma |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
|
Bendra valstybės vienkartinės išmokos suma ______________________________________________
(žodžiais)
_____________________________________________________________ .
Pažymą užpildžiusio institucijos,
miesto (rajono) valdybos
darbuotojo pareigos (parašas) (vardo raidė, pavardė)
199 ____ m. ______________ mėn. ____ d.
Banko įstaigos žymos:
Valstybės vienkartinės išmokos sumą įskaitė:
Banko įstaigos darbuotojo
pareigos (parašas) (vardo raidė, pavardė)
199 ____ m. ______________ mėn. ____ d.
Priedo pakeitimai:
Nr. 337, 1993-05-17, Žin., 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337
Pavyzdys
Pažyma Nr. ....................
apie valstybės išperkamą žemę (mišką)
Pil. .......................................................................................... , gyvenančiam(-ai) ....................
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
................................................................ valstybės išperkamos žemės (miško) plotas ................. ha, į
(namų adresas)
kurį atstatyta nuosavybės teisė, .............................................................................................................
(institucijos
................................................................................................................................................................
pavadinimas, sprendimo (protokolo) numeris ir data)
įvertintas: žemė – .................... Lt, miškas – .................... Lt, iš viso .................... Lt. Iš jų žemės (miško), įeinančios į ....................miesto (miesto tipo gyvenvietės) teritoriją arba priskirtos miestui (miesto tipo gyvenvietei) iki 1991 m. rugpjūčio 1 d., – .................... Lt; žemės (miško), įeinančios į miestui ir miesto tipo gyvenvietei plėsti reikalingą teritoriją, – .................... Lt, kitos žemės ūkio paskirties žemės – .................... Lt, kitos žemės – .................... Lt, miško – .................... Lt.
Pil. ....................................................................... byla apie nuosavybės teisės į žemę (mišką)
(vardas, pavardė, tėvo vardas)
atstatymą bus saugoma ........................................................ valdybos žemėtvarkos tarnyboje.
(miesto, rajono pavadinimas)
........................ instituto
darbuotojo pareigos (parašas) (vardo raidė ir pavardė)
.......................... miesto (rajono)
valdybos žemėtvarkos tarnybos
vadovas (parašas) (vardo raidė ir pavardė)
A. V.
Įrašai apie žemės (miško) išpirkimą (nurodant kompensavimo būdus ir kompensuotą sumą):
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
................................................................................................................................................................
Pastaba. Įrašus padarę pareigūnai nurodo savo įstaigos pavadinimą, pareigas, pavardę, vardą bei datą, pasirašo ir patvirtina įstaigos antspaudu.
______________
Papildyta forma:
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 550, 1991-12-12, Žin., 1992, Nr. 6-138 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000550
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 ir 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 473 kai kurių punktų taikymo sustabdymo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 145, 1992-03-04, Žin., 1992, Nr. 14-398 (1992-05-20), i. k. 0921100NUTA00000145
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir nekilnojamojo turto grąžinimo klausimais dalinio pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 166, 1992-03-14, Žin., 1992, Nr. 16-431 (1992-06-10), i. k. 0921100NUTA00000166
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 286, 1992-04-23, Žin., 1992, Nr. 17-504 (1992-06-20), i. k. 0921100NUTA00000286
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 454, 1992-06-11, Žin., 1992, Nr. 24-719 (1992-08-31), i. k. 0921100NUTA00000454
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 536, 1992-07-14, Žin., 1992, Nr. 27-786 (1992-09-30), i. k. 0921100NUTA00000536
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir žemės grąžinimo klausimais dalinio pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 943, 1992-12-15, Žin., 1993, Nr. 1-17 (1993-01-10), i. k. 0921100NUTA00000943
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 337, 1993-05-17, Žin., 1993, Nr. 17-440 (1993-05-28), i. k. 0931100NUTA00000337
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 55, 1994-01-26, Žin., 1994, Nr. 9-150 (1994-02-02), i. k. 0941100NUTA00000055
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo tvarkos dalinio pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 511, 1994-06-23, Žin., 1994, Nr. 49-921 (1994-06-29), i. k. 0941100NUTA00000511
Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo tvarkos 46 punkto pripažinimo netekusiu galios
11.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1994-07-15, Žin., 1994, Nr. 56-1103 (1994-07-22), i. k. 0941000NUTARG940212
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 17 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo" dalinio pakeitimo" 2.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos įstatymui "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų"
12.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1177, 1994-11-24, Žin., 1994, Nr. 92-1805 (1994-11-29), i. k. 0941100NUTA00001177
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 dalinio pakeitimo
13.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 655, 1995-05-10, Žin., 1995, Nr. 41-1003 (1995-05-17), i. k. 0951100NUTA00000655
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos, žemėtvarkos ir žemės kadastro klausimais dalinio pakeitimo