Suvestinė redakcija nuo 2010-04-21 iki 2010-05-08

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 41-1119, i. k. 0982020ISAK00000151

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL ENERGETIKOS OBJEKTŲ, VAMZDYNŲ IR ELEKTROS TIEKIMO LINIJŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1998 m. balandžio 24 d. Nr. 151

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti šias energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisykles:

1.1. Neteko galios nuo 2010-04-21

Punkto naikinimas:

Nr. 4-299, 2010-04-14, Žin. 2010, Nr. 45-2198 (2010-04-20), i. k. 1102020ISAK0004-299

1.2. Magistralinių naftotiekių apsaugos taisykles (pridedama);

1.3. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos taisykles (pridedama).

2. Pripažinti netekusiomis galios Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1993 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 49 patvirtintas Elektros tinklų apsaugos taisykles (Žin., 1993, Nr. 59-1180).

ŪKIO MINISTRAS                                                                                            VINCAS BABILIUS

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2010-04-21

Priedo naikinimas:

Nr. 4-299, 2010-04-14, Žin. 2010, Nr. 45-2198 (2010-04-20), i. k. 1102020ISAK0004-299

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151

MAGISTRALINIŲ NAFTOTIEKIŲ APSAUGOS

T A I S Y K L Ė S

Bendroji dalis

1. Šios taisyklės nustato pagrindinius magistralinių naftotiekių (toliau – „naftotiekių“) apsaugai keliamus reikalavimus, užtikrinant jų saugų, patikimą ir efektyvų eksploatavimą ir siekiant išvengti avarijų, sutrikimų ir nelaimingų atsitikimų.

2. Jos taikomos projektuojant, statant ir eksploatuojant naftotiekius, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, pavaldumą bei paskirtį, taip pat vykdant darbus bei kitokią veiklą naftotiekių apsaugos zonose.

3. Be šių taisyklių, būtina vykdyti galiojančių standartų, techninių reglamentų ir normų, technologinių sąlygų, naftotiekių techninės eksploatacijos taisyklių, saugos taisyklių eksploatuojant naftotiekius, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisyklių, taip pat priešgaisrinę saugą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus.

4. Naftotiekiams, kuriems taikomos šios taisyklės, priklauso:

4.1. vamzdynai su atšakomis ir lupingais, uždaromąja armatūra, siurblinių ir kompresorinių prijungimo, valymo įrenginių paleidimo ir priėmimo, apskaitos mazgais;

4.2. elektrocheminės vamzdynų apsaugos nuo korozijos įrenginiai, technologinių ryšių linijos ir įrenginiai, vamzdynų telemechanikos priemonės;

4.3. vamzdynų uždaromosios armatūros distancinio valdymo įtaisai, elektros tiekimo linijos ir įrenginiai;

4.4. priešgaisrinės apsaugos priemonės ir įrenginiai, priešeroziniai ir apsauginiai įrenginiai;

4.5. vamzdynų eksploatavimo linijinės tarnybos statiniai;

4.6. skiriamieji ir signaliniai ženklai, privažiuojamieji keliai prie vamzdynų;

4.7. pagrindinės ir tarpinės siurblinės, rezervuarai, skirstymo stotys;

4.8. saugyklos;

4.9. perpylimo estakados bei prieplaukos;

4.10. naftos ir naftos produktų šildymo stotys.

Naftotiekių trasų žymėjimas vietovėje

5. Naftotiekių trasos žymimos gelžbetoniniais arba metaliniais žymėjimo ženklais, kurių aukštis – 1,5÷2,0 metrai nuo žemės (žr. priedą). Vamzdynų žymėjimo ženklai pastatomi remiantis techniniu projektu ir įforminami bendru vamzdynus eksploatuojančios įmonės ir žemės savininko (naudotojo) aktu. Žymėjimo ženklus pastato naftotiekį eksploatuojanti įmonė.

6. Naftotiekio susikirtimo su visų kategorijų keliais vietose žymėjimo ženklus pastato naftotiekį eksploatuojanti įmonė, suderinusi su Automobilių kelių direkcija, Vidaus vandens kelių direkcija ar SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ atitinkamai, o draudžiančiuosius ženklus – tuos kelius prižiūrinti įmonė naftotiekį eksploatuojančios įmonės teikimu ir jos lėšomis:

6.1. naftotiekio susikirtimo su visų kategorijų automobilių keliais vietose pastatomi ženklai „Sustoti draudžiama“;

6.2. naftotiekio susikirtimo su vandens keliais, kur vyksta laivyba, vietos krantuose pažymimos signaliniais ženklais sutinkamai su vidaus vandens transporto taisyklėmis;

6.3. naftotiekio susikirtimo su geležinkeliais vietose geležinkelio stotelių įrengimas ir traukinių sustojimai, išskyrus priverstinius, draudžiamas.

7. Nustatyta tvarka statybos rangovų bei užsakovo įforminta išpildomoji geodezinė nuotrauka turi būti perduota miestų ir rajonų savivaldybėms, kad ji būtų pažymėta rajonų žemės naudojimo žemėlapiuose.

8. Rajonų (miestų) savivaldybės teikia žinias apie naftotiekio vietą priežiūros institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą, suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, žemės savininkams ir naudotojams.

Naftotiekių apsaugos zonos

9. Reikiamoms naftotiekių eksploatacijos sąlygoms užtikrinti ir apsaugoti vamzdynus nuo pažeidimų nustatomos tokios naftotiekių apsaugos zonos:

9.1. išilgai naftotiekių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 50 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies. Žemės ir miškų ūkiui naudojamoje žemėje apsaugos zonos plotis – po 25 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies;

9.2. išilgai kelių eilių vamzdynų trasos – žemės juosta, kurios plotis – po 50 metrų nuo kraštinių vamzdynų ašies. Žemės ir miškų ūkiui naudojamose žemėse apsaugos zonos plotis – po 25 metrus nuo kraštinių vamzdynų ašies;

9.3. išilgai naftotiekių povandeninių trasų – vandens ruožai nuo paviršiaus iki dugno, esantis tarp lygiagrečių plokštumų 100 metrų atstumu į abi puses nuo vamzdyno ašies, arba po 100 metrų nuo kraštinių vamzdynų ašies, esant kelių eilių vamzdynui;

9.4. prie siurblinių, naftos apskaitos, skirstymo ir šildymo stočių, vamzdynų uždaromosios armatūros – žemės juosta, kurios plotis 100 metrų nuo nurodytųjų objektų teritorijos;

9.5. naftotiekio vamzdynų avarijos atveju – žemės juosta, kurios plotis 100 metrų nuo kraštinių vamzdynų ašies.

10. Žemės sklypai, esantys naftotiekių apsaugos zonose, yra riboto ūkinio naudojimo ir žemės savininkų (naudotojų) eksploatuojami laikantis šių taisyklių nustatytų reikalavimų.

Darbai naftotiekių apsaugos zonose

11. Naftotiekių apsaugos zonose draudžiama:

11.1. perstatyti, užversti ir laužyti skiriamuosius ženklus, kontrolinius matavimo punktus;

11.2. atidaryti neaptarnaujamųjų kabelinio ryšio punktų, kabelinės ir drenažinės apsaugos stočių, stebėjimo šulinių ir kitų linijinių įrenginių angas, vartus ir duris, atsukti ir užsukti sklendes, čiaupus, išjungti ir įjungti vamzdynų ryšio, elektros tiekimo ir telemechanikos įtaisus;

11.3. įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus bei druskų tirpalus;

11.4. ardyti vamzdyno pakrančių įtvirtinimus, vandens pralaidas, žemės bei kitus įrengimus, saugančius naftotiekį nuo pažeidimų, o šalia esančią teritoriją – nuo naftos išsiliejimo avarijos atveju;

11.5. vandens telkiniuose mesti ir vilkti inkarus, grandines, vilkikus ir tralus, gilinti vandens telkinių dugną, kasti bei siurbti žemę;

11.6. kurti ugnį ir naudoti atvirus arba uždarus ugnies šaltinius;

11.7. kasti žemę giliau kaip 0,3 metro;

11.8. organizuoti bet kokius renginius ir žmonių susibūrimus, nesusijusius su nustatyta tvarka leistais darbais.

12. Naftotiekių apsaugos zonose be raštiško juos eksploatuojančios įmonės sutikimo draudžiama:

12.1. statyti bet kokius statinius;

12.2. sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus;

12.3. krauti į stirtas šieną ir šiaudus, sandėliuoti kurą, pašarus, trąšas, statybines medžiagas bei įrengimus;

12.4. rišti ir laikyti gyvulius;

12.5. skirti žuvininkystės plotus, žvejoti ir gaudyti vandens gyvūnus;

12.6. įrengti girdyklas, kapoti bei pjauti ledą;

12.7. įrengti pervažas per naftotiekių vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos technikos aikšteles;

12.8. privažiuoti automobiliais ir kita technika prie vamzdynų;

12.9. vykdyti žemės melioravimo, drėkinimo ir sausinimo darbus, lyginti gruntą;

12.10. vykdyti sprogdinimo darbus;

12.11. vykdyti darbus, susijusius su gręžinių, iškasų įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ėmimu;

12.12. vykdyti geologinį kartografavimą, paieškas ir žvalgybą.

13. Žemės savininkai ir naudotojai, gavę raštišką sutikimą dirbti naftotiekio apsaugos zonoje šių taisyklių 12 punkte išvardytus darbus, privalo juos atlikti laikydamiesi sąlygų, užtikrinančių naftotiekio išsaugojimą nuo pažeidimų. Žemės ūkio darbai (arimas, kultivavimas, sėjimas, pjovimas ir kiti) leidžiami.

14. Rengiantis statyti bet kuriuos statinius 350 metrų atstumu nuo naftotiekio trasos, priešprojektinius pasiūlymus bei projektinę dokumentaciją būtina suderinti su naftotiekį eksploatuojančia įmone bei Valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

15. Jeigu naftotiekio apsaugos zonos sutampa su žemės ruožu išilgai geležinkelio, automobilių kelio, elektros tiekimo linijos ar kitų objektų apsaugos zonomis, darbus, susijusius su šių objektų eksploatavimu tose teritorijose, atlieka suinteresuotos šalys savitarpio susitarimu.

Naftotiekius eksploatuojančių įmonių teisės ir pareigos

16. Linijinę naftotiekio dalį aptarnauja ir prižiūri naftotiekį eksploatuojančios įmonės tarnybos.

17. Įmonėms, eksploatuojančioms naftotiekius, apsaugos zonose leidžiama:

17.1. privažiuoti automobiliais ir kita technika prie vamzdynų, juos techniškai aptarnaujant ir remontuojant, pagal suderintą su žemės naudotojais privažiavimo schemą; automobiliai ir kita technika turi būti specialiai paruošta, nekelianti pavojaus gaisrui ar sprogimui kilti;

17.2. aptarnauti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir dirbti kitus vamzdynų priežiūros darbus;

17.3. kasti iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrengimų būklei tikrinti bei dirbti kitus žemės darbus, kad būtų galima normaliai eksploatuoti naftotiekius, suderinus (ne vėliau kaip prieš 5 paras) šiuos darbus su žemės naudotojais;

17.4. kirsti medžius, įvykus naftotiekių avarijoms miške, būtinus avarijos likvidavimui, ir per 15 dienų po avarijos likvidavimo nustatytąja tvarka įforminant miško kirtimą ir pašalinant kirtimo liekanas.

18. Žemės valdų savininkai ir naudotojai, kurių teritorijoje nutiesti naftotiekiai, privalo:

18.1. užtikrinti, kad naftotiekiai nebūtų gadinami;

18.2. užtikrinti naftotiekius eksploatuojančių įmonių darbuotojams laisvą priėjimą ir privažiavimą prie naftotiekių;

18.3. po rekonstrukcijos priimant naudoti statinius, kurie yra naftotiekių apsaugos zonose, į priėmimo komisijos darbą pakviesti šiuos naftotiekius eksploatuojančių įmonių atstovus;

18.4. naftotiekių kapitaliniam remontui bei rekonstravimui atlikti ir pervažoms per juos įrengti naftotiekius eksploatuojančiai įmonei įstatymų nustatyta tvarka laikinam naudojimui suteikti žemių skyrimo naftotiekiams tiesti normatyvuose numatyto dydžio sklypus.

19. Jeigu nustatoma, kad dėl techninės būklės naftotiekį reikia remontuoti, eksploatuojanti naftotiekį įmonė turi teisę laikinai apriboti šių taisyklių 12 punkte nurodytų suderintų darbų vykdymą, iš anksto apie tai pranešusi žemės savininkams ir naudotojams.

20. Naftotiekį eksploatuojanti įmonė, neviršydama savo kompetencijos, turi teisę nutraukti darbus, kurie atliekami naftotiekio apsaugos zonoje pažeidžiant šių taisyklių reikalavimus.

21. Įvykus naftotiekio avarijai, sutrikimui, jį eksploatuojanti įmonė nedelsdama imasi šią avariją likviduoti, praneša apie tai specialiosioms tarnyboms, priežiūros institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą, Lietuvos geologijos tarnybai, rajono merui (savivaldybei) ir žemės naudotojui bei rajono aplinkos apsaugos agentūrai.

22. Naftotiekius eksploatuojančios įmonės, atlikusios planinius arba avarinius vamzdyno remonto bei atstatymo darbus, privalo atlyginti žemės savininkams arba naudotojams nurodytų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų teritorijoje sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal buvusią paskirtį, o įvykus aplinkos teršimui, atlygina gamtai padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.

23. Teritorijos ar vandens telkinių išvalymas nuo teršalų, atsiradusių dėl naftotiekių avarijos, derinamas su rajono aplinkos apsaugos agentūra ir Lietuvos geologijos tarnyba.

24. Įmonės, eksploatuojančios naftotiekius, privalo vykdyti aplinkos monitoringą jų įtakos teritorijoje.

25. Remontuojant naftotiekį arba likviduojant naftotiekio avarijos pasekmes, kai reikia pašalinti kelio dangą, naftotiekį eksploatuojanti įmonė nustatyta tvarka gauna kelio savininko leidimą ir dangos konstrukciją atstato savo lėšomis.

26. Rajonų aplinkos apsaugos agentūroms turi būti pranešta apie bet kurioje vietoje vykdomą naftotiekio vamzdyno remontą, susijusį su vamzdyno atidarymu.

27. Naftotiekio remonto darbai turi būti derinami:

27.1. su rajono aplinkos apsaugos agentūra, kurios teritorijoje vykdomi darbai, kai naftotiekis nutiestas per vandens telkinius;

27.2. su Vidaus vandens kelių direkcija, kai naftotiekis kerta vidaus vandens kelius;

27.3. su Automobilių kelių direkcija, kai naftotiekis kerta automobilių kelius;

27.4. su SPAB „Lietuvos geležinkeliai“, kai naftotiekis kerta geležinkelius.

28. Jeigu naftotiekis eina specialiųjų objektų teritorija, atitinkamos organizacijos privalo išduoti šį naftotiekį aptarnaujantiems darbuotojams leidimus apžiūrėti, remontuoti bei likviduoti naftotiekio avarijos pasekmes bet kuriuo paros metu.

29. Esant naftotiekiui pasienio ruože, naftotiekį aptarnaujanti įmonė privalo turėti specialų leidimą, išduotą Pasienio policijos departamento, o dirbantys pasienio ruože tos įmonės darbuotojai – iki Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo įsigaliojimo išduotą pasą (iki pase nurodytos jo galiojimo datos) arba asmens tapatybės kortelę ir tarnybinį pažymėjimą (leidimą).

Punkto pakeitimai:

Nr. 64, 2002-02-22, Žin., 2002, Nr. 20-785 (2002-02-27), i. k. 1022020ISAK00000064

30. Rajonų savivaldybės, Lietuvos Respublikos teisėtvarkos ir krašto apsaugos institucijos turi teikti naftotiekius eksploatuojančioms įmonėms maksimalią paramą, kad visos įmonės, įstaigos, organizacijos bei gyventojai laikytųsi šių taisyklių, ir padėti likviduoti naftotiekių avarijas bei jų pasekmes.

31. Asmenys, pastebėję naftotiekio gedimą ar naftos nuotėkį, privalo nedelsdami apie tai pranešti naftotiekį eksploatuojančiai įmonei arba rajono merui (savivaldybei).

Atsakomybė už šių taisyklių nesilaikymą

32. Už naftotiekių apsaugą yra atsakingi jų savininkai, taip pat darbuotojai, vykdantys naftotiekių eksploatavimą.

33. Šių taisyklių vykdymas privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims. Taisyklių vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtos institucijos.

34. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Priedas

prie Magistralinių naftotiekių apsaugos

taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos

ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 24 d.

įsakymu Nr. 151

MAGISTRALINIO NAFTOTIEKIO ŽYMĖJIMO ŽENKLO PAVYZDYS

Pastaba.

Užrašai rašomi šviesiame fone juodais, atmosferos poveikiui atspariais dažais.

Ženklo matmenys eskize nurodyti milimetrais.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos

1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151

ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS TIEKIMO TINKLŲ IR JŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS

T A I S Y K L Ė S

1. Šios taisyklės parengtos siekiant apsaugoti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jų įrenginius, sudaryti normalias jų eksploatavimo sąlygas ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Jos taikomos projektuojant, statant ir eksploatuojant šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jų įrenginius nepriklausomai nuo nuosavybės formos, taip pat šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos zonoje atliekant darbus bei kitokią veiklą.

2. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklams ir jų įrenginiams priskiriami: antžeminiai šilumos tiekimo vamzdynai, požeminės šilumos bei karšto vandens tiekimo trasos, praeinami kolektoriai, šiluminės kameros, sklendžių aptarnavimo paviljonai, drenažiniai šuliniai, termofikacinio vandens bei drenažinės siurblinės, šalia šiluminių trasų pakloti drenažiniai vamzdžiai, telesignalizacijos kabeliai ir kiti įrenginiai, skirti nurodytų tinklų aptarnavimui.

Už šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugą yra atsakingi jų savininkai, taip pat darbuotojai, eksploatuojantys šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jų įrenginius.

3. Siekiant apsaugoti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jų įrenginius, išvengti nelaimingų atsitikimų ir pertrūkių, aprūpinant vartotojus šilumine energija ir karštu vandeniu, nustatoma šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos zona po 5 m į abi puses nuo trasos kanalo (vamzdyno, drenažo) kraštų, statinių išorinių sienų.

4. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje draudimas statyti, rekonstruoti, remontuoti statinius netaikomas kitiems inžineriniams tinklams tiesti ir jų įrenginiams statyti tais atvejais, kai tinklai tiesiami miestų, miestelių ir kaimų gatvėse (tinklų koridoriuose). Minėtais atvejais atstumai tarp tinklų nustatomi vadovaujantis Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintais – teritorijų planavimo normomis ir statybos techniniais reglamentais.

5. Žemės valdų savininkai, naudotojai arba jų įpareigotos organizacijos, numatančios apsaugos zonoje rekonstruoti, remontuoti arba griauti įvairius statinius, įrenginius, požeminius tinklus, kloti kelių dangą arba vykdyti kitus darbus, privalo:

5.1. atlikti statinių, įrenginių, požeminių tinklų, kelio dangų projektus ir suderinti juos šilumos ir karšto vandens tinklus eksploatuojančioje organizacijoje. Nustatyta tvarka gauti leidimą žemės darbams, taip pat šilumos ir karšto vandens tinklus eksploatuojančios organizacijos raštišką sutikimą;

5.2. darbų paruošimą ir vykdymą pavesti asmenims, apmokytiems ir turintiems leidimą vykdyti atitinkamus darbus, taip pat darbus vykdančios organizacijos įgaliojimą;

5.3. darbus vykdančios organizacijos darbų vykdytojas privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki darbų pradžios į darbo vietą iškviesti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovą ir vykdyti darbus pagal raštu suderintas sąlygas, kurios įformintos kaip paskyra, protokolas arba aktas. Veikiančių tinklų apsauginėje zonoje darbus vykdyti dalyvaujant tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovui;

5.4. aptikus šilumos ir karšto vandens tinklus, nepažymėtus brėžiniuose, nutraukti darbus ir iškviesti tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovą, o aptikus sprogimui pavojingas medžiagas ar sprogmenis – policiją ir tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovą.

6. Šilumos ir karšto vandens tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovas darbų vykdymo eigoje nustatęs, kad darbai vykdomi nesilaikant suderintų sąlygų arba jos nepakankamos, kad apsaugotų šilumos ir karšto vandens tinklus nuo pažeidimų, turi teisę sustabdyti darbus ir pareikalauti imtis papildomų priemonių šilumos ir karšto vandens tinklams apsaugoti. Darbai tęsiami tik gavus pakartotinį tinklus eksploatuojančios įmonės sutikimą.

7. Žemės valdų savininkai, naudotojai, kurių teritorijoje pakloti šilumos ir karšto vandens tinklai, privalo:

7.1. užtikrinti, kad jų teritorijoje esantys tinklai nebūtų gadinami, miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai privalo užtikrinti, kad nebūtų gadinami tinklai, einantys per jų tarnybines sodybvietes bei gamybines teritorijas;

7.2. užtikrinti priėjimą ir privažiavimą prie šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų vamzdynų, kamerų, drenažo šulinių ir kitų statinių, taip pat neleisti užpilti kelio danga arba gruntu kamerų ir šulinių dangčių, neleisti asfaltuoti, betonuoti, kloti trinkelės, sandėliuoti virš šilumos ir karšto vandens tinklų trasų statybines medžiagas, konstrukcijas, įrengimus bei pilti iškastą gruntą be tinklus eksploatuojančios organizacijos raštiško sutikimo; gavus sutikimą darbų vykdymo vietą užpilti atvežtu gruntu, o užpylus ir išlyginus atitinkamuose išpildymo brėžiniuose padaryti pataisas apie paviršiaus altitudžių ir tinklų įgilinimo pasikeitimus;

7.3. priimant naudoti po rekonstrukcijos remonto objektus, esančius šilumos ir karšto vandens tinklų apsaugos zonoje, į priėmimo komisijos darbą kviesti šiuos tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovus;

7.4. užtikrinti šilumos tinklų apsaugą nuo elektros korozijos, kurią gali sukelti įmonių nuolatinės srovės įrenginių ir elektrifikuoto transporto skleidžiamos klaidžiojančios srovės;

7.5. leisti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios organizacijos atstovams apžiūrėti tinklus ir vykdyti reikalingus darbus.

8. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje draudžiama:

8.1. statyti pastovius ir laikinus statinius bei įrenginius. Tinklams praeinant pastatų rūsiais ir techniniais koridoriais, savavališkai įrengti sandėlius, pagalbines patalpas;

8.2. savavališkai tiesti ir prijungti prie veikiančių šilumos ir karšto vandens tinklų naujų arba rekonstruotų objektų įvadus;

8.3. savavališkai atidengti šiluminių kamerų ir drenažo šulinių dangčius, lipti į kameras, tunelius, šulinius ir techninius koridorius, atidarinėti arba uždarinėti juose šilumos tinklų ir karšto vandens tinklų vamzdynų armatūrą, išjungti arba įjungti ryšio ar elektros tiekimo įtaisus, imti vandenį, mesti sniegą, gruntą, šiukšles ir kitas atliekas, nuleisti paviršinius ar kitokius vandenis bei skysčius į šilumines kameras ar drenažo šulinius;

8.4. laužyti mechanizmais sušalusį gruntą, mėtyti daiktus, sveriančius daugiau nei 50 kg, dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 m, taip pat lyginti gruntą požeminių šilumos ir karšto vandentiekio tinklų apsaugos zonoje. Pilti rūgštis bei šarmus arčiau kaip 10 m nuo kanalo (vamzdyno) krašto;

8.5. naudoti šilumos ir karšto vandens tinklų konstrukcijas ir vamzdynus kitų įrenginių ir statinių konstrukcijoms, takelažo darbams ir kabinti ant jų rankinio kėlimo mechanizmus;

8.6. sodinti medžius ir krūmus taip, kad medžio kamienas ar krūmas būtų arčiau kaip 2 m nuo tinklų kanalo (vamzdyno, drenažo) kraštų, kamerų išorinių sienų;

8.7. įrengti sąvartynus ir nuodingų atliekų saugojimo aikšteles.

9. Apgadinus šilumos ir karšto vandens tinklus, darbams vadovaujantis asmuo privalo nedelsdamas pranešti apie tai šiuos tinklus eksploatuojančiai organizacijai ir imtis priemonių, kad per trumpiausią laiką avarija ar gedimas būtų likviduotas.

10. Žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs šilumos ir karšto vandens tinklų gedimą, turi nedelsdamas pranešti apie tai šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančiai organizacijai.

11. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančioms organizacijoms leidžiama tinklų apsaugos zonoje dirbti žemės darbus, jeigu tai būtina remontuojant šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus. Taip pat jos turi teisę avarijos atveju šalinti medžius ir krūmus, esančius šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir jų įrenginių apsaugos zonoje, neatlygintinai be raštiško leidimo ar sutikimo. Jeigu šie medžiai ar krūmai nupjaunami miške, nustatyta tvarka (per 15 dienų po avarijos) turi būti įforminti leidimai jiems nukirsti.

Planinis šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų remontas atliekamas suderinus su kelio savininkais ir su žemės savininkais ar naudotojais, kai šios naudmenos neužsėtos žemės ūkio kultūromis arba kai įmanoma šias kultūras išsaugoti.

Darbai, kuriais siekiama išvengti avarijų arba likviduoti jų padarinius, gali būti dirbami bet kuriuo metų laiku, pranešus žemės savininkams ir naudotojams apie atliekamus darbus.

Baigus nurodytus darbus, šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios organizacijos kelio sankasą ir dangą turi atstatyti savo lėšomis, taip pat sutvarkyti žemės savininkų ir naudotojų teritorijas taip, kad jos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį, taip pat atlyginti žemės savininkams ar žemės naudotojams nuostolius, padarytus atliekant šiuos darbus. Nuostoliai nustatomi ir atlyginami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

12. Statybos rangovų bei užsakovo įforminta tinklų išpildomoji geodezinė nuotrauka turi būti perduota miestų ir rajonų savivaldybėms, kad ji būtų pažymėta rajonų žemės naudojimo žemėlapiuose.

Rajonų (miestų) savivaldybės teikia žinias apie šilumos ir karšto vandens tinklų vietą suinteresuotoms organizacijoms, žemės savininkams ir naudotojams.

13. Savivaldybės padeda šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančioms organizacijoms užkirsti kelią avarijoms šalinant jų padarinius, taip pat privalo sudaryti sąlygas tinklus eksploatuojančios organizacijos darbuotojams (pateikus pažymą) patekti prie šilumos ir karšto vandens tinklų, praeinančių tranzitu per įvairius jų balanse esančius statinius.

14. Organizacija, asmuo, apgadinęs šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus ir jo statinius, už padarytą žalą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimo klausimus. Ginčai dėl apsaugos zonoje savavališkai pastatytų pastatų ar įrenginių, statybos taisyklių ar leidimo statybai tvarkos pažeidimo bei žalos, padarytos tokiu pažeidimu, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka.

15. Pareigūnai ir piliečiai, kalti dėl šių taisyklių reikalavimų pažeidimo, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 64, 2002-02-22, Žin., 2002, Nr. 20-785 (2002-02-27), i. k. 1022020ISAK00000064

Dėl Magistralinių naftotiekių apsaugos taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 1998 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 151 "Dėl energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklių patvirtinimo", dalinio pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 4-299, 2010-04-14, Žin., 2010, Nr. 45-2198 (2010-04-20), i. k. 1102020ISAK0004-299

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 151 "Dėl Energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 4-432 "Dėl Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios