Nutarimas netenka galios 2000-11-04:

Lietuvos Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. VIII-2075, 2000-10-17, Žin., 2000, Nr. 94-2924 (2000-11-03), i. k. 1001010NUTAIII-2075

Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2000-09-01 iki 2000-11-03

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1992, Nr. 24-695, i. k. 0921010NUTA00I-2714

TAR pastaba. Įsigaliojus šiam įstatymui, Vilniuas pedagoginio universiteto statutas, patvirtintas  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr. I-2714 „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto“ (Žin., 1992, Nr. 24-695), galioja tiek, kiek jis neprieštarauja šiam įstatymui.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

N U T A R I M A S

DĖL VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO STATUTO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Patvirtinti Vilniaus pedagoginio universiteto statutą (pridedamas).

2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 1992 m. spalio 1 d. teisiškai įregistruoti Vilniaus pedagoginiam universitetui perduodamą valstybės turtą.

3. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. liepos 2 d.

Nr. I-2714

PATVIRTINTAS

Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos

1992 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. I-2714

VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO

STATUTAS

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

Vilniaus pedagoginis universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga, rengianti aukštos kvalifikacijos mokytojus, pedagogus ir mokslininkus. Jo veikla grindžiama humanistinėmis ugdymo nuostatomis.

Universiteto tikslai yra šie:

1) rengti aukštos kultūros specialistus Lietuvos Respublikos mokymo ir auklėjimo įstaigoms, teikti kvalifikacinius (bakalauro, magistro) laipsnius;

2) rengti mokslininkus, teikti mokslinius (daktaro, habilituoto daktaro) laipsnius ir pedagoginius (mokslo) vardus (docento, profesoriaus);

3) kelti švietimo darbuotojų pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją bei juos perkvalifikuoti;

4) rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, žinynus, mokymo priemones;

5) skleisti humanistines idėjas ir pedagogikos mokslų žinias.

II. UNIVERSITETO TEISINĖ PADĖTIS

Universitetas yra juridinis asmuo. Jo oficialus pavadinimas – Vilniaus pedagoginis universitetas, adresas – Studentų g. 39, 2034 Vilnius, Lietuvos Respublika.

Universitetas turi autonomiją, kurią suteikia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas ir reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei šis Statutas, naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise.

Pakeisti Universiteto teritorijos ribas, perduoti jo pastatus gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Senatui sutikus.

Universitetas pateikia savo finansinės veiklos ataskaitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Universitetas turi teisę:

1) nustatyti savo organizacinę ir valdymo struktūrą;

2) savarankiškai tvarkyti studijas ir mokslo darbą;

3) savarankiškai tvarkyti leidybos, ūkio, finansų reikalus;

4) stoti į Lietuvos bei tarptautines aukštųjų mokyklų edukacines ir kitas asociacijas;

5) kooperuotis su Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo įstaigomis bei kitomis edukacinėmis institucijomis;

6) keistis studentais ir darbuotojais su kitomis Lietuvos ir užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis;

7) nustatyti vidaus tvarkos taisykles;

8) steigti darbuotojų, studentų ir kitų studijų subjektų nepolitines organizacijas, kurių įstatai ir programa neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Universiteto Statutui ir vidaus tvarkos taisyklėms. Šias organizacijas registruoja rektoratas.

III. UNIVERSITETO STRUKTŪRA IR VALDYMAS

Universitetas susideda iš fakultetų (institutų), o fakultetai (institutai) – iš katedrų (skyrių) ir laboratorijų. Be to, Universitetas turi biblioteką, studijų, mokslo, ūkio veiklos organizavimo skyrius ir kitus mokymui ir mokslui reikalingus padalinius.

Universiteto Senatas

Aukščiausias sprendžiantysis Universiteto organas yra Senatas, renkamas penkeriems metams. Jo nutarimai privalomi visiems Universiteto padaliniams, darbuotojams ir studijų subjektams.

Senato nariai renkami kiekvieno fakulteto (instituto) visuotiniame darbuotojų, turinčių mokslinius laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus, susirinkime slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma. Senato nariai už savo veiklą atsiskaito juos rinkusiems kolektyvams. Rektorius negali būti Senato pirmininku.

Universiteto Senatas slaptu balsavimu renka pirmininką, pavaduotojus, sekretorių.

Senatas slaptu balsavimu paprasta visų Senato narių balsų dauguma renka Universiteto rektorių penkeriems metams.

Senatas nustato prorektorių skaičių ir jų veiklos sritis. Slaptu balsavimu paprasta visų Senato narių balsų dauguma tvirtina rektoriaus pasiūlytus prorektorius. Tokiu pat būdu rektoriui pasiūlius arba Senato iniciatyva prorektoriai atleidžiami. Senatas slaptu balsavimu dviejų trečdalių visų Senato narių balsų dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą rektoriumi. Tuo atveju skelbiami nauji rektoriaus rinkimai.

Universiteto Senato kompetencija:

1) tvirtinti Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatą;

2) spręsti Universiteto struktūros ir fakultetams nepavaldžių padalinių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus;

3) kasmet tvirtinti rektorato parengtą specialybių sąrašą ir studijų subjektų priėmimo kontingentą;

4) nustatyti bendruosius Universiteto studijų ir mokslo darbų organizavimo principus, spręsti finansavimo, vadovavimo ir kontrolės klausimus;

5) sudaryti įvairias komisijas;

6) tvirtinti Universiteto reglamentą ir vidaus tvarkos taisykles;

7) nustatyti įvairių kategorijų darbuotojų darbo užmokestį ir darbų normatyvus pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą (išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima reguliuojančius potvarkius);

8) dviejų trečdalių balsavime dalyvavusių Senato narių dauguma gali sustabdyti rektoriaus, prorektorių (direktorių), fakultetų tarybų, Universiteto padalinių ir jų vadovų priimtus nutarimus. Sustabdęs nutarimą, Senatas sudaro neutralią komisiją, kuri pateikia savo išvadas Senatui svarstyti ir spręsti. Pakartotinis ir galutinis sprendimas priimamas dviejų trečdalių balsavime dalyvavusių Senato narių dauguma.

Universiteto Senato nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsavusių Senato narių dauguma, išskyrus Universiteto rektoriaus rinkimą, prorektorių tvirtinimą ar atleidimą, nepasitikėjimo rektoriumi pareiškimą, rektoriaus, prorektorių (direktorių), fakultetų tarybų, Universiteto padalinių ir jų vadovų priimtų sprendimų sustabdymą. Nutarimai galioja, jei balsavime dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato nutarimus pasirašo ir skelbia rektorius.

Universiteto Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Ne mažiau kaip trečdaliui Senato narių arba Universiteto rektoriui pasiūlius, Senato posėdis šaukiamas per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.

Rektorius

Universiteto rektorius tiesiogiai vadovauja Universitetui, veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja.

Rektorius:

1) pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Senato patvirtintą Universiteto pajamų ir išlaidų metinę sąmatą, kontroliuoja jos vykdymą;

2) kasmet Universiteto Senatui pateikia savo veiklos ataskaitą;

3) siūlo Universiteto Senatui svarstytinus klausimus;

4) leidžia Universiteto darbuotojams ir studentams privalomus įsakymus;

5) įstatymų nustatyta tvarka priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus, taip pat nustatyta tvarka juos skatina ir baudžia;

6) pateikia Universiteto Senatui tvirtinti arba atleisti prorektorius.

Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.

Prorektoriai:

1) veikia savarankiškai Universiteto Senato jiems nustatytose srityse;

2) veikia pagal rektoriaus įgaliojimus ir vykdo jo pavedimus.

Atsistatydinus rektoriui, atsistatydina ir prorektoriai.

Rektoratas

Universiteto rektoratas – tai rektoriaus vadovaujamas kolegialus valdymo organas. Jį sudaro Universiteto rektorius, prorektoriai (direktoriai), fakultetų (institutų) dekanai.

Rektoratas:

1) derina ir kontroliuoja fakultetų ir kitų padalinių darbą;

2) skirsto ir perskirsto Universiteto patalpas;

3) koordinuoja ryšius su Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo, mokymo ir gamybos įstaigomis, taip pat keitimąsi pedagoginiais ir mokslo darbuotojais, daktarantais bei studentais;

4) svarsto reglamentus ir pateikia juos Universiteto Senatui tvirtinti;

5) svarsto fakultetų (institutų) ir kitų padalinių parengtus pajamų ir išlaidų sąmatų projektus bei bendrą Universiteto sąmatos projektą ir pateikia jį Universiteto Senatui tvirtinti.

Fakulteto (instituto) taryba

Fakulteto taryba yra aukščiausiasis fakulteto valdymo organas, renkamas penkeriems metams. Jos nutarimai privalomi visiems fakulteto padaliniams, darbuotojams bei studentams.

Fakulteto tarybos narių skaičių nustato ir narius renka fakulteto darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius ar pedagoginius (mokslo) vardus, susirinkimas slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma. Dekanas negali būti tarybos pirmininku.

Fakulteto taryba slaptu balsavimu paprasta visų tarybos narių balsų dauguma renka fakulteto dekaną penkeriems metams.

Fakulteto taryba nustato prodekanų skaičių ir jų darbo sritis. Slaptu balsavimu paprasta visų tarybos narių balsų dauguma taryba tvirtina dekano pasiūlytus fakulteto prodekanus arba nerenkamus padalinių vadovus. Tokiu pat būdu dekanui pasiūlius arba tarybos iniciatyva atleidžiami prodekanai arba nerenkamieji padalinių vadovai.

Taryba slaptu balsavimu dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą dekanu. Šiuo atveju skelbiami nauji dekano rinkimai.

Fakulteto tarybos kompetencija:

1) tvirtinti fakulteto studijų planus, numatyti specialybių sąrašus bei studentų kontingentą;

2) svarstyti ir tvirtinti katedrų sudarytas studijų programas;

3) asmenims, įvykdžiusiems studijų planą, suteikti specialybę ir kvalifikaciją;

4) konkurso būdu rinkti katedrų vedėjus, pedagoginį ir mokslo personalą;

5) tvirtinti fakulteto vidaus tvarkos taisykles;

6) svarstyti ir tvirtinti fakulteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

7) steigti, pertvarkyti ir likviduoti fakultetui priklausančias katedras, laboratorijas ir kitus padalinius;

8) savo nutarimu siūlyti rektoriui atleisti mokslo ir pedagoginio personalo narius;

9) svarstyti rektoriaus, Universiteto Senato, rektorato, dekano, katedrų pateiktus klausimus;

10) fakulteto taryba dviejų trečdalių balsų dauguma gali sustabdyti dekano, prodekano ir fakulteto padalinių vadovų nutarimus. Sustabdžiusi nutarimą, taryba sudaro neutralią komisiją, kuri pateikia savo išvadas tarybai svarstyti ir spręsti. Pakartotinis ir galutinis sprendimas priimamas dviejų trečdalių balsavime dalyvavusių tarybos narių balsų dauguma.

Fakulteto tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Ne mažiau kaip trečdaliui fakulteto narių arba dekanui pasiūlius, tarybos posėdis šaukiamas per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo tarybos pirmininkui. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsavusių tarybos narių dauguma, išskyrus fakulteto dekano rinkimą, fakulteto prodekanų arba nerenkamųjų padalinių vadovų tvirtinimą, nepasitikėjimo prodekanu pareiškimą bei dekano, prodekano ir fakulteto padalinių vadovų nutarimų sustabdymą. Nutarimai galioja, jei balsavime dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių.

Fakulteto dekanas

Fakulteto dekanas:

1) vadovauja fakultetui, veikia fakulteto vardu ir atsako už fakulteto veiklą;

2) kasmet pateikia fakulteto tarybai savo veiklos ataskaitą;

3) priima ir šalina studentus bei kitus studijų subjektus;

4) pateikia fakulteto tarybai tvirtinti arba atleisti prodekanus ir fakulteto padalinių nerenkamuosius vadovus.

Dekaną pavaduoja jo įsakymu paskirtas prodekanas arba kitas asmuo.

Fakulteto prodekanai:

1) veikia savarankiškai fakulteto tarybos jiems nustatytose srityse;

2) veikia pagal dekano įgaliojimus ir vykdo jo pavedimus.

Katedra

Katedra yra pagrindinė Universiteto studijų bei mokslinės veiklos institucija, kuri vykdo šias funkcijas:

1) vadovauja dalykų studijoms;

2) rengia ir siūlo fakulteto tarybai tvirtinti dalykų studijų programas, siūlomų specialybių studijų planus ir studijų medžiagą;

3) siūlo kandidatus profesoriaus bei docento vardui, kandidatus į katedros vedėjus;

4) pristato fakulteto tarybai atleisti renkamus mokslo ir mokymo personalo narius;

5) rektoriaus pavedimu ar savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis su mokymo, studijų, mokslo ir kitomis institucijomis.

Katedrai vadovauja katedros vedėjas, fakulteto tarybos išrinktas 5 metams. Jis vadovauja studijų ir mokslo darbui katedroje. Katedros vedėją pavaduoja jo paskirtas asmuo.

Visuotinis katedros darbuotojų susirinkimas gali reikalauti išklausyti katedros vedėjo ataskaitą ir slaptu balsavimu dviejų trečdalių visų turinčių sprendimo teisę balsų daugumos nutarimu siūlyti fakulteto tarybai svarstyti katedros vedėjo kompetencijos klausimą.

IV. PEDAGOGINIS IR MOKSLO PERSONALAS, KITI DARBUOTOJAI

Universiteto pedagoginį personalą sudaro:

1) katedros vedėjai – profesoriai arba docentai;

2) profesoriai;

3) docentai;

4) vyresnieji asistentai, asistentai.

Mokslo personalą sudaro:

1) vyriausieji moksliniai bendradarbiai;

2) vyresnieji moksliniai bendradarbiai;

3) moksliniai bendradarbiai;

4) asistentai.

Universitete taip pat yra inžinerinis, techninis, pagalbinis mokymo ir mokslo, administracijos bei ūkio personalas.

Mokslo ir pedagoginio personalo nariais gali būti visi asmenys, nepaisant lyties, rasės, politinių ir religinių įsitikinimų, tautybės ir pilietybės.

Mokslo ir pedagoginio personalo pareigos užimamos pagal konkursą.

Pedagoginiam personalui akademinį darbo krūvį skiria katedra. Mokslo ir administracijos darbuotojai gali dirbti pedagoginį darbą už etatinį arba valandinį atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pedagoginio personalo nariai, dirbantys mokslo darbą ar rengiantys vadovėlius, gali būti įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo akademinio darbo. Už veiklą atsiskaitoma nustatyta tvarka.

Universiteto darbuotojai turi teisę:

1) rinkti (turintys mokslo laipsnius arba pedagoginius (mokslo) vardus) arba būti išrinkti į Universiteto Senatą ar fakulteto tarybą;

2) spręsti (visi pedagoginio ir mokslo personalo darbuotojai) įvairius pedagoginės bei mokslinės veiklos klausimus;

3) prisidėti prie studijų, mokslo ir kitų klausimų svarstymo;

4) mokslo ir studijų tikslais naudotis Universiteto baze bei paslaugomis;

5) dalyvauti įvairiose konferencijose, seminaruose, diskusijose ir kituose renginiuose.

V. STUDIJŲ SUBJEKTAI

Universiteto studijų subjektai yra stacionarių studijų pirmosios ir antrosios pakopų studentai, neakivaizdinių studijų studentai, parengiamųjų bei vakarinių studijų klausytojai, daktarantai (Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus), švietimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kursų klausytojai, perkvalifikavimo kursų klausytojai, laisvieji studentai.

Universiteto studentais gali tapti asmenys, baigę vidurinį mokslą. Į studentų sąrašus jie įrašomi fakulteto dekano įsakymu pagal priėmimo komisijos rekomendaciją. Priėmimo taisyklės rektoriaus vardu skelbiamos Lietuvos Respublikos spaudoje.

Studijų eigą, atestacijas, trukmę, suteikiamą kvalifikaciją nustato specialybių studijų planai. Studentų statusą apibrėžia Universiteto reglamentas.

Universiteto baigimo diplomų tekstai ir blankai yra saviti. Diplomus pasirašo rektorius, fakulteto dekanas ir baigiamųjų egzaminų komisijos pirmininkas.

Kiti studijų subjektai priimami ir jų studijų tvarka nustatoma Universiteto reglamente.

VI. MOKSLO DARBAS

Mokslo darbai ir mokslinės kvalifikacijos kėlimas Universitete organizuojami ir finansuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu.

Pedagoginio ir mokslo personalo darbą planuoja ir koordinuoja katedros.

Mokslo darbai atliekami katedrose, laboratorijose individualiai arba sudarant laikinąsias grupes pagal interesus.

Mokslo darbas finansuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Universitetas turi teisę sudaryti ūkines ir kitokias sutartis (taip pat ir su užsienio organizacijomis) mokslo darbui skatinti, sudaryti įvairius fondus, kurie naudojami pagal Universiteto Senato patvirtintą sąmatą.

Universitete Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka veikia doktorantūra. Daktarantams mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas pareiginis atlyginimas.

Fakultetų tarybų siūlymu Universiteto Senatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, sudaro mokslo laipsnių teikimo institucijas. Jų nariais gali būti Universiteto, kitų Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų darbuotojai.

VII. TURTAS IR LĖŠOS

Universiteto turtą sudaro žemė, pastatai, kilnojamasis turtas, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (tiek, kiek nepažeidžiamos autoriaus teisės) bei kitos įstatymų nedraudžiamos turėti vertybės. Šiuo turtu Universitetas naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Universitetui lėšos skiriamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Universitetas gali naudotis lėšomis iš kitų šaltinių:

1) organizacijų įmokomis už atliktus mokslo darbus, produkciją ir paslaugas, mokamus kursus, kultūrinius renginius ir kt.;

2) organizacijų ir asmenų dotacijomis, kooperuotomis lėšomis ir kt.;

3) įmokomis už mokymo ir mokslo paslaugas ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis.

Visas turimas lėšas Universitetas naudoja savarankiškai. Jo ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Senato sudaryta Universiteto kontrolės komisija.

Iš pelno, gauto už pagal sutartis su užsakovais atliekamus mokslinius tyrimus bei iš kitos komercinės veiklos, Universitetas moka mokestį į biudžetą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Universitetas turi teisę:

1) laisvai disponuoti išlaidų sąmatoje numatytomis lėšomis;

2) sudarinėti ūkines ir kitokias sutartis (taip pat ir su užsienio partneriais) visais savo veiklos klausimais;

3) įsigyti reikalingos technikos, medžiagų ir kitų vertybių (taip pat ir užsienyje) įvairiomis atsiskaitymo formomis;

4) įstatymų nedraudžiama tvarka nustatyti įvairių kategorijų darbuotojų etatus.

VIII. PROFESINĖS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS

Universiteto darbuotojai ir studijų subjektai turi socialines ir profesines garantijas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose bei šiame Statute.

Rektoriui ir prorektoriams, pasibaigus kadencijai, garantuojamos ankstesnės pareigos. Jeigu jie buvo išrinkti ne iš Universiteto darbuotojų, tai, pasibaigus kadencijai, jiems skiriamos pareigos, atitinkančios jų mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją.

Universiteto darbuotojai, profesinių sąjungų nariai, užėmę pareigas ne konkurso tvarka, negali būti atleisti iš darbo be atitinkamo Universiteto profesinių sąjungų sutikimo.

Pedagoginiams ir mokslo darbuotojams, išėjusiems į pensiją, gali būti sudaromos sąlygos dirbti pedagoginį, mokslinį arba visuomeninį darbą ir naudotis Universiteto baze. Katedrai pasiūlius ir fakulteto tarybai pritarus, jie gali nustatytą laiką užimti pedagoginio (mokslo) darbuotojo ketvirtį ar pusę etato.

Universiteto darbuotojai, priimti į darbą konkurso būdu, nepasibaigus kadencijai, negali būti atleisti iš užimamų pareigų be Universiteto Senato sprendimo.

Habilituoti daktarai-profesoriai, turintys ne mažiau kaip 10 metų pedagoginį darbo stažą ir sėkmingai dirbę ne mažiau kaip dvi kadencijas Universitete, gali atitinkamas pareigas užimti be perrinkimų iki 65 metų amžiaus. Tokią pat teisę turi ir buvę Universiteto rektoriai, išdirbę visą kadenciją.

Darbuotojams, išėjusiems į pensiją ir paskutiniuosius 20 metų dirbusiems Universitete, ne rečiau kaip kas 5 metai gali būti skiriamas kelialapis į sanatoriją ar poilsio namus. Visi buvę Universiteto darbuotojai pensininkai turi teisę naudotis Universiteto poilsio bazėmis.

IX. STATUTO PRIĖMIMAS

Siūlymus dėl Statuto keitimo ir papildymo svarsto Universiteto Senatas.

Universiteto Statutas priimamas arba keičiamas Universiteto darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius arba pedagoginius (mokslo) vardus, susirinkime paprasta dalyvaujančių balsų dauguma atviru arba vardiniu balsavimu.

Statutą tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1586, 2000-03-21, Žin., 2000, Nr. 27-715 (2000-03-31), i. k. 1001010ISTAIII-1586

Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas