Suvestinė redakcija nuo 2002-01-27 iki 2014-04-30
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 52-1518, i. k. 100110BISAK00000045
VALSTYBINĖS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL „SUTARTINIŲ TOPOGRAFINIŲ PLANŲ M 1:500, 1:1000, 1:2000 IR 1:5000 ŽENKLŲ“ TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2000 m. birželio 19 d. Nr. 45
Vilnius
Įgyvendinant geodezijos ir kartografijos techninio reglamento GKTR 1.01.01:1999 „Normatyvinių geodezijos ir kartografijos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas“ nuostatas ir vadovaujantis Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos nuostatų (Žin., 1997, Nr. 87-2205) 6.6 punktu, įsakau:
1. Nuo 2000 m. birželio 30 d. laikyti negaliojančia specifikaciją „Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartiniai ženklai“. Versija 1.0. Vilnius, 1997.
2. Tvirtinu techninių reikalavimų reglamentą GKTR 2.11.02:2000. „Sutartiniai topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai“.
PATVIRTINTA
Valstybinės geodezijos ir kartografijos
Tarnybos prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės direktoriaus
2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45
techninių reikalavimų REGLAMENTAS
GKTR 2.11.02:2000
Sutartiniai topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai
I. bendrosios nuostatos
Šis geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas nustato topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000, sudaromų 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94 (skersinėje cilindrinėje Merkatoriaus projekcijoje su ašiniu meridianu 24o ir mastelio koeficientu ties juo 0,9998; elipsoidas GRS 80), turinį ir jo elementus atitinkančius sutartinius ženklus bei jų grafinį vaizdavimą ir GKODUS.
Šis geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas privalomas visoms valstybinėms ir privačioms įmonėms, sudarančioms topografinius planus M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 skaitmeninėje ir analoginėje formoje.
Pastabas ir pasiūlymus dėl šio reglamento teikti Valstybinei geodezijos ir kartografijos tarnybai prie LRV.
Atnaujintas reglamentas išleidžiamas kas 5 metai.
ii. sutartiniai ženklai
Remiantis „Integruotų geoinformacinių sistemų (InGIS) geoduomenų specifikacija“, topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartiniai ženklai suskirstyti į temų grupes. Temų grupę sudaro tos pačios srities temos, kurios savo ruožtu susideda iš objektų pavadinimų (1 lentelė).
1 lentelė
Temų grupė |
Temų pavadinimai |
1. Geodezinis pagrindas |
Geodezinis pagrindas |
2. Reljefas |
Reljefas |
3. Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės |
Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės |
4. Hidrografija |
1. Hidrografiniai geoobjektai |
2. Hidrotechniniai ir vandens transporto geoobjektai |
|
5. Augalija ir žemėnaudos |
Augalija ir žemėnaudos |
6. Transporto infrastruktūra |
1. Automobilių kelių ir gatvių infrastruktūros geoobjektai |
2. Geležinkelių transporto infrastruktūros geoobjektai |
|
3. Tiltai |
|
7. Statiniai |
1. Pastatai ir jų dalys |
2. Kiti statiniai |
|
8. Inžineriniai tinklai |
1. Bendri tinklai ir įrenginiai |
2. Dujotiekis |
|
3. Elektros tinklas |
|
4. Buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas |
|
5. Lietaus nuotėkų tinklas |
|
6. Naftotiekis |
|
7. Ryšiai |
|
8. Šilumotiekis |
|
9. Vandentiekis |
Naudojant skaitmenines technologijas topografiniams planams braižyti, sutartiniai ženklai gali būti vaizduojami spalvotai:
vandens telkiniai – mėlyna, augmenija – žalia, reljefas – ruda, kita situacija – juoda.
Inžineriniai tinklai vaizduojami tokiomis spalvomis:
dujotiekis – mėlyna, elektros tinklas – raudona, buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas – ruda, lietaus nuotėkų tinklas ir uždaras drenažas – ruda, naftotiekis – juoda, ryšiai – juoda, šilumotiekis – mėlyna, vandentiekis – žalia.
Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartinių ženklų aprašymas pateikiamas 2 lentelėje, o jų grafinė išraiška – 3 lentelėje, kurios tarpusavyje siejamos per eilės numerį ir žymens kodą.
2 lentelėje yra 4 skiltys:
– pirmoje nurodomas objekto eilės numeris;
– antroje nurodomas plano objekto GKODAS pagal „Integruotų geoinformacinių sistemų (InGIS) geoduomenų specifikaciją“;
– trečioje pateikiamas objekto pavadinimas ir trumpas aprašymas;
– kevirtoje nurodomas žymens grafinio vaizdavimo kodas.
3 lentelėje („Sutartinių ženklų grafinis vaizdavimas“) yra 3 skiltys:
– pirmoje nurodomas žymens grafinio vaizdavimo kodas;
– antroje nurodomas objekto eilės numeris;
trečioje pateikiama grafinė sutartinio ženklo išraiška pagal mastelius.
1. Geodezinis pagrindas
2 lentelė
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
1. Geodezinis pagrindas |
|||
1.1 |
fp1 |
Valstybinio geodezinio tinklo punktai (trupmenos skaitiklyje – ženklo centro altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė, kairėje ženklo pusėje – jo pavadinimas) |
1100 |
1.2 |
fp11 |
Vietinio geodezinio tinklo punktai (kairėje pusėje – jų numeriai, skaitiklyje – punkto altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė) |
1105 |
1.3 |
fp11 |
Vietinio planimetrinio geodezinio tinklo punktai pastatų sienose |
1105 |
1.4 |
fp4 |
Topografinės nuotraukos pagrindo taškai (kairėje pusėje taško numeris, skaitiklyje – taško altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė), įtvirtinti nuolatiniais ženklais (pvz., markė betone) |
1107 |
1.5 |
fp41 |
Topografinės nuotraukos pagrindo taškai, įtvirtinti laikinais ženklais (kairėje pusėje taško numeris skaitiklyje – taško numeris, vardiklyje – jo altitudė) |
1108 |
1.6 |
fp42 |
Topografinės nuotraukos pagrindo taškai, įtvirtinti pastatų sienose |
1109 |
1.7 |
fp42 |
Topografinės nuotraukos pagrindo koordinuoti statinio kampai ir kiti taškai |
1109 |
1.8 |
fp44 |
Statybinio projekto taškai ir jų numeriai |
1111 |
1.9 |
fp45 |
Statybinio geodezinio tinklo ženklai ir pažymėtų statinio ašių taškai (kairėje pusėje – taško numeris, trupmenos skaitiklyje – punkto altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė) |
1112 |
1.10 |
fp3 |
Astronominiai punktai |
1106 |
1.11 |
fp2 |
Gruntiniai, sieniniai reperiai (trupmenos skaitiklyje – galvutės altitudė, vardiklyje – žemės paviršiaus altitudė, kairėje – reperio numeris) |
1202 |
1.12 |
fp21 |
Koordinuoti sieniniai, gruntiniai reperiai |
1203 |
1.13 |
fp22 |
Laikinieji reperiai |
1204 |
1.14 |
cs1 |
Koordinačių linijų sankirta LKS-94 |
1003 |
1. Topografiniuose planuose žymimi visi valstybinio geodezinio tinklo punktai, vietinio geodezinio tinklo punktai ir topografinės nuotraukos pagrindo geodeziniai taškai, naudojami topografinei nuotraukai atlikti vieningoje LKS–94 koordinačių sistemoje.
3. Prie valstybinio geodezinio tinklo punkto plane rašomas jo numeris (pavadinimas), centro ir žemės paviršiaus altitudės. Kai punktas yra kalvos viršūnėje, tai, rašant skaičius, leidžiama toje vietoje nutraukti horizontales. Punkto altitudė rašoma 1 cm tikslumu, žemės paviršiaus altitudė, kai reljefo laiptas 0,5 m, – 1 cm tikslumu, kai reljefo laiptas 1 m ir daugiau, – 1 dm tikslumu.
4. Nepaisant to, kur įrengtas punktas, plane jis braižomas pagal koordinates. Sutartinio ženklo centras privalo sutapti su punkto centru.
5. Vietinio geodezinio tinklo punkto sutartiniu ženklu plane rodomi GPS 3 klasės tinklo punktai ir poligonometrijos punktai.
6. Vietinio geodezinio tinklo punktai, esantys pastatų sienose, rodomi topografiniuose planuose M 1:500–1:2000. Jeigu jie vietovėje buvo sutvirtinti sieniniais reperiais ir nustatytos jų koordinatės, tai plane jie žymimi kaip ir kiti šios grupės punktai – kvadratas su tašku centre, užrašant punkto altitudę.
7. Topografinės nuotraukos pagrindo taškai plane rodomi skirtingais ženklais pagal tai, ar ženklas pastovus, ar laikinas. Pastoviais nuotraukos pagrindo taškais laikomi tie, kurie vietovėje sutvirtinti gelžbetoniniais stulpeliais, metaliniais įasfaltuotais, įbetonuotais ir pan. strypais bei koordinuotos pastatų dalys.
9. Nužymėto vietovėje projekto taškai statomi statybos aikštelės išorinės ribos kontūrui pažymėti ir statinio ašims sutvirtinti vietovėje.
10. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 rodomi visi esantys vietovėje statybinio tinklo ženklai.
12. Koordinuotas gruntinis arba sieninis reperis – tai reperis, kuris turi nustatytas LKS-94 koordinates, įrašytas į valstybinio geodezinio pagrindo koordinačių ir aukščių katalogą.
13. Laikinieji reperiai – tai laikinais ženklais įtvirtinti reperiai, kurių altitudės naudojamos topografiniam planui sudaryti.
2. Reljefas
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
2. Reljefas |
|||
2.1 |
ri1 |
Pagrindinės horizontalės |
1301 |
2.2 |
ri1 |
Horizontalių atžymos m |
1302 |
2.3 |
ri12 |
Pastorintosios (kartotinės pagrindinio reljefo laipto parinktu intervalu) horizontalės |
1311 |
2.4 |
ri13 |
Pusinės horizontalės (pusė pagrindinio reljefo laipto) |
1312 |
2.5 |
ri14 |
Pagalbinės horizontalės (laisvai parinkto aukščio) |
1313 |
2.6 |
ri15 |
Nuolydžio krypties rodyklės (kalnabrūkšniai) |
1315 |
2.7 |
rt0 |
Taškų altitudės |
1300 |
2.8 |
re1 |
Skardžio viršus (skaičiai – aukštis m) |
1319 |
2.9 |
re15 |
Dinaminiai reljefo elementai, smegduobės (skaičiai – gylis m) |
1318 |
2.10 |
re8 |
Duobės, iškasinėtos vietos (skaičiai – gylis m) |
1305 |
2.11 |
re7 |
Natūralūs žemės pylimai, neišreiškiami horizontalėmis (skaičiai – aukštis m) |
1324 |
2.12 |
re16 |
Pavieniai akmenys – orientyrai (skaičiai – aukštis m): 1) nevaizduojami masteliu, 2) vaizduojami masteliu (ovalas – akmens dydis plane) |
1328 |
2.13 |
re16 |
Akmenų virtinė |
1326 |
2.14 |
re16 |
Akmenų sankaupa |
1327 |
2.15 |
ri2 |
Izobatos ir jų žymos |
3007 |
2.16 |
rt3 |
Vandens telkinių gyliai metrais |
3004 |
2.17 |
ri1 |
Horizontalės vandens telkinio dugno reljefui vaizduoti |
3008 |
2.18 |
re17 |
Upių slenksčiai (nemastelinių matmenų) |
3022 |
2.19 |
re17 |
Upių slenksčiai (mastelinių matmenų) |
3023 |
2.20 |
re3 |
Nesutvirtinti šlaitai (skaičius – šlaito aukštis m): plotis nevaizduojamas plano masteliu |
6095 |
2.21 |
re3 |
Nesutvirtinti šlaitai (skaičius – šlaito aukštis m): plotis vaizduojamas plano masteliu |
6096 |
2.22 |
re4 |
Sutvirtinti šlaitai (užrašas rodo sutvirtinimo būdą, skaičius – šlaito aukštis m): plotis nevaizduojamas plano masteliu |
6060 |
2.23 |
re4 |
Sutvirtinti šlaitai (užrašas rodo sutvirtinimo būdą, skaičius – šlaito aukštis m): plotis vaizduojamas plano masteliu |
6061 |
2.24 |
vp14 |
Piliakalniai (skaičiai – aukštis m): 1) vaizduojami masteliu, 2) nevaizduojami masteliu |
1322 |
15. Horizontalės nebrėžiamos, kai reikia kirsti vandens telkinius, vaizduojamas dviem linijomis upes ir kanalus, kelius, pastatus, griovas, dirbtines reljefo formas: pylimus, iškasas, duobes, karjerus, durpynus ir pan. Kai reljefo laiptas 1 m, storinama kas penkta horizontalė, o kai reljefo laiptas 0,5 m – kas ketvirta, atitinkanti lyginę altitudę. Pusinės horizontalės braižomos tarp pagrindinių kas pusę horizontalių laipto. Jos naudojamos būdingoms reljefo formoms vaizduoti, kai to negalima padaryti naudojant pagrindines horizontales. Pagalbinės horizontalės jungia taškus, turinčius laisvai pasirinktą altitudę. Jos turi nurodyti atskiras reljefo formas (įdubas, smulkias keteras ir gūbrius). Jų aukščiai turi būti užrašyti.
Nuolydžio krypties rodyklės (kalnabrūkšniai) brėžiamos statmenai horizontalėms, išryškinant vandenskyras. Šios rodyklės turi žymėti visas uždaras horizontales.
Horizontalių žymių užrašai turi būti orientuojami taip, kad skaitmenų pagrindas rodytų reljefo nuolydį. Horizontalių ir aukščių taškų užrašai plane išdėstomi taip, kad būtų galima lengvai skaityti reljefo formas.
16. Plane rašomos būdingų vietovių taškų altitudės. Jų skaičius viename kvadratiniame decimetre turi būti nuo 5 iki 10. Esant kitokiems reikalavimams, šis skaičius gali būti padidintas 3–4 kartus.
17. Topografiniame plane skardžio ženklas braižomas tuomet, kai jo aukštis vietovėje yra didesnis nei pusė naudojamo reljefo laipto.
19. Visų mastelių topografiniuose planuose, vaizduojant vandens telkinio dugną izobatomis ir žymint vandens telkinio dugno reljefą, stambių vandens telkinių gylis skaičiuojamas nuo vidutinio žemiausio vandens lygio. Vandens saugykloms – nuo nusistovėjusio vandens lygio.
3. Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
3. Administraciniai vienetai ir gyvenamosios vietovės |
|||
3.1 |
as1 |
Valstybės siena |
2000 |
3.2 |
zt2 |
Valstybės sienos ženklai ir jų numeriai |
2203 |
3.3 |
as2 |
Apskričių ribos |
2001 |
3.4 |
as3 |
Rajonų ribos |
2002 |
3.5 |
as51 |
Miestų ir miestelių ribos |
2005 |
3.6 |
as4 |
Seniūnijų ribos |
2004 |
3.7 |
np0, np1, nk1 |
Valstybės saugomų teritorijų ribos |
2205 |
3.8 |
zk2 |
Riboženkliai |
2006 |
3.9 |
sl1 |
Žemės naudojimo ribos |
2201 |
3.10 |
sl0 |
Žemės naudmenų ribos |
2207 |
21. Valstybių sienos turi atitikti demarkavimo (redemarkavimo) medžiagą. Linijinio sutartinio ženklo ašis privalo aiškiai rodyti sienos padėtį vietovėje. Jei valstybės siena eina upe arba ežeru, kuriuose yra salų ar seklumų, sienos ženklas braižomas taip, kad pastarųjų priklausomybė nekeltų abejonių. Rodant salos priklausomybę, sienos ženklo grandys braižomos prie salos kontūro nuo gretimos valstybės pusės.
22. Braižant valstybės sieną ar administracines ribas, būtina rodyti visus vietovėje pažymėtus posūkio taškus. Riba, einanti vietovėje pagal linijinį objektą, vaizduojama keturiomis ar penkiomis ženklo grandimis kas 4–5 cm. Jei tokia riba vietovėje praeina:
b) siauru linijiniu objektu (tvora, kvartalo linija) ir negali būti parodyta jo ašyje, tai ženklo grandys braižomos paeiliui iš abiejų šio objekto ar kontūro pusių;
23. Ribos posūkius reikia vaizduoti brūkšnine linija arba ženklo taškais, bet ne jo intervalais. Ribos ženklas prie plano rėmelio turi liestis brūkšneliu.
24. Miesto ir miesto tipo gyvenviečių ribų ženklais apvedamos ne tik jų teritorijos, bet ir joms priskirtos pavaldžios žemės, esančios už šios teritorijos.
25. Jei administracinė riba sutampa su taškine linija žymimu kontūru, tai ištisai braižomas ribos ženklas ją pakeičia.
26. Valstybės sienos ir pasienio ženklai braižomi pagal koordinates visi be išimties, užrašant jų numerius (pavadinimus).
4. Hidrografija
4.1. Hidrografiniai geoobjektai
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
4. Hidrografija: |
|||
4.1. Hidrografiniai geoobjektai |
|||
4.1.1 |
hk1 |
Vandens telkinių krantų linijos |
3000 |
4.1.2 |
hk2 |
Kintantys, pelkėti ir kt. krantai |
3017 |
4.1.3 |
ht3, rt2 |
Vandentakų tekėjimo kryptis, greitis m/s ir vandens lygio altitudės bei jų nustatymo datos |
3010 |
4.1.4 |
ht4 |
Vandentakų plotis m, gylis m ir dugno gruntas |
3011, 3012 |
4.1.5 |
hd2 |
Kanalų ir griovių charakteristikos (trupmenos skaitiklyje – viršaus ir dugno pločiai, vardiklyje – gylis m) |
3021 |
4.1.6 |
hd2 |
Sausi grioviai ir jų charakteristikos (trupmenos skaitiklyje – plotis, vardiklyje – gylis m; vienguba charakteristika – gylis m) |
3026 |
4.1.7 |
hd21 |
Drenažo žiotys sausinimo kanaluose (trupmenos skaitiklyje – vamzdžio apačios altitudė, vardiklyje – vamzdžio skersmuo m) |
3027 |
4.1.8 |
hd2 |
Kanalizuoti upeliai (vamzdžio skersmuo mm) |
3025 |
4.1.9 |
hd2 |
Kanalai ir melioruoti upelių ruožai |
3019 |
4.1.10 |
hk4 |
Statmenos akmeninės, betoninės ir gelžbetoninės krantinės |
3100 |
4.1.11 |
hk41 |
Nuožulnios akmeninės, betoninės ir gelžbetoninės krantinės |
3101 |
4.1.12 |
hk4 |
Statmenos medinės krantinės |
3151 |
4.1.13 |
hk41 |
Nuožulnios medinės krantinės |
3152 |
4.1.14 |
ht2 |
Arteziniai šuliniai ir gręžiniai |
3144 |
4.1.15 |
hd8 |
Neįrengti šaltiniai |
3178 |
4.1.16 |
hd8 |
Įrengti šaltiniai |
3179 |
4.1.17 |
hd6 |
Pelkės |
4403 |
28. Vandens telkinio kranto linija brėžiama toje vietoje, kurioje buvo topografinio plano sudarymo metu. Vandens lygio altitudė rašoma plane kas 15–20 cm, nurodant vandens lygio nustatymo vietą ir datą. Sudarant topografinius planus M 1:2000, 1:5000, kranto linija brėžiama pagal žemiausią vandens horizontą, o M 1:500 ir M 1:1000 – pagal esamą vandens lygį.
29. Nusistovėję upių ir vandens telkinių krantai brėžiami ištisa linija, kintantys – brūkšnine linija.
30. Jeigu atstumas tarp vandens telkinio krantų plane didesnis kaip 0,3 mm, tai plane brėžiamos abi kranto linijos.
31. Upių ir upelių pavadinimai bei charakteristikos išdėstomos išilgai tų objektų, atkartojant jų konfigūraciją. Stambių vandens telkinių pavadinimai ir charakteristikos rašomos lygiagrečiai pietiniam plano lapo rėmeliui.
32. Upių ir upelių vandens tekėjimo krypties, greičio ir pločio charakteristikos rašomos tarp krantų linijų. Šios charakteristikos plane rašomos kas 15 cm ir yra būtinos ištakose, prie intakų žiočių ir plano rėmelių. Srovės tekėjimo greitis išreiškiamas metrais per sekundę.
4.2. Hidrotechniniai ir vandens transporto geoobjektai
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
4. Hidrografija: |
|||
4.2. Hidrotechniniai ir vandens transporto geoobjektai |
|||
4.2.1 |
zz21 |
Kranto švyturiai |
3138 |
4.2.2 |
zz22 |
Plūduriuojantys švyturiai |
3163 |
4.2.3 |
zz23 |
Šviečiantys navigaciniai kranto ženklai |
3164 |
4.2.4 |
zz27 |
Bujos (šviečiančios ir kt.) |
3165 |
4.2.5 |
zz20 |
Kranto signalizacijos ženklai: 1) ant medinio stulpo, 2) ant metalinio stulpo |
3166 |
4.2.6 |
vu12 |
Atviros maudyklės, valčių prieplaukos ir kt. |
3159 |
4.2.7 |
zs22 |
Keltai su mechaniniais varikliais ir charakteristika: skaitiklyje – denio matmenys m, vardiklyje – keliamoji galia t |
5234 |
4.2.8 |
zs22 |
Nesavaeigiai keltai |
5235 |
4.2.9 |
zs22 |
Valčių perkėlos |
5236 |
4.2.10 |
zs26 |
Bangolaužiai, ledlaužiai |
3125 |
4.2.11 |
op1 |
Diukeriai |
3130 |
4.2.12 |
zs42 |
Vandens matavimo postai ir futštokai |
3135 |
4.2.13 |
zs42 |
Vandens matavimo postai ir futštokai su įrengtais hidrometriniais profiliais |
3160 |
4.2.14 |
re71 |
Užtvankos ir jų charakteristikos: statybinė medžiaga, viršutinės dalies plotis, viršutinio ir apatinio vandens telkinio altitudės bei jų nustatymo datos |
3161 |
34. Diukeris – tai hidrotechninis įrenginys, įrengtas po vandens telkiniu arba sankasa. Dažniausiai tai būna vienas ar keli (vienas šalia kito) pakloti metaliniai arba gelžbetoniniai vamzdžiai. Ilgi mažo skersmens diukeriai topografiniuose planuose vaizduojami atitinkamu požeminių tinklų sutartiniu ženklu.
35. Užtvanka – tai hidrotechninis statinys, užtveriantis upes, upelius, kad būtų galima pakelti vandens lygį ir sudaryti vandens saugyklą
36. Vandens matavimo postai įrengiami vandens lygiui matuoti upėse, upeliuose ir kituose vandens telkiniuose. Topografiniame plane prie vandens matavimo posto sutartinio ženklo užrašoma vandens lygio altitudė ir matavimo data.
5. Augalija ir žemėnaudos
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
5. Augalija ir žemėnaudos |
|||
5.1 |
ms1 |
Lapuočių miškas ir jo charakteristikos: skaitiklyje – vidutinis medžio aukštis m, vardiklyje – vidutinis medžio kamieno storis m, dešinėje – vidutinis atstumas tarp medžių m |
4101 |
5.2 |
ms2 |
Spygliuočių miškas ir jo charakteristikos |
4102 |
5.3 |
ms3 |
Mišrus miškas ir jo charakteristikos |
4103 |
5.4 |
ms11, ms21, ms31 |
Miškai natūralūs |
4100 |
5.5 |
ms12, ms22, ms32 |
Miško jaunuolynai (vidutinis aukštis m) |
4111 |
5.6 |
ms13, ms23, ms33 |
Jauni miško sodiniai (skaičiai – vidutinis aukštis m) |
4112 |
5.7 |
ms51 |
Vėjovartos (skaičius – išlaužyto miško procentas) |
4114 |
5.8 |
ms5 |
Išdegę ir išdžiūvę miško plotai |
4116 |
5.9 |
ms6 |
Kirtimai |
4109 |
5.10 |
lp0 |
Kvartalinės miško linijos ir proskynos (skaičiai – miško kvartalų numeriai) |
2302 |
5.11 |
mj1, mj2, |
Medžių želdinių juostos (mažiau kaip 2 mm pločio plane, iki 4 m aukščio; skaičius – |
4202 |
|
mj3, mj4 |
vidutinis medžių aukštis) |
|
5.12 |
mj1, mj2, mj3, mj4 |
Medžių želdinių juostos (mažiau kaip 2 mm pločio plane, 4 m ir aukštesni medžiai; skaičius – vidutinis medžių aukštis) |
4210 |
5.13 |
mj1, mj2, mj3, mj4 |
Medžių želdinių juostos (2–10 mm pločio plane, iki 4 m aukščio; skaičius – vidutinis medžių aukštis) |
4211 |
5.14 |
mj1, mj2, mj3, mj4 |
Medžių želdinių juostos (2–10 mm pločio plane, 4 m ir aukštesni medžiai; skaičius – vidutinis medžių aukštis) |
4212 |
5.15 |
mj1, mj2, mj3, mj4 |
Medžių želdinių juostos (10 mm ir didesnio pločio plane, iki 4 m aukščio; skaičius – vidutinis medžių aukštis) |
4213 |
5.16 |
mj1, mj2, mj3, mj4 |
Medžių želdinių juostos (10 mm ir didesnio pločio plane, 4 m ir aukštesni; skaičius – vidutinis medžių aukštis) |
4214 |
5.17 |
md1 |
Pavieniai medžiai – orientyrai (plačialapiai – ąžuolas, bukas, klevas, skroblas, liepa, uosis, guoba ir kt.) |
4301 |
5.18 |
md1 |
Pavieniai medžiai – orientyrai (siauralapiai – beržas, gluosnis, drebulė, alksnis, topolis ir kt.) |
4302 |
5.19 |
md3 |
Pavieniai medžiai – orientyrai (vaisiniai) |
4303 |
5.20 |
md2 |
Pavieniai medžiai – orientyrai (eglės) |
4304 |
5.21 |
md2 |
Pavieniai medžiai – orientyrai (pušys) |
4305 |
5.22 |
md2 |
Pavieniai medžiai – orientyrai (maumedžiai) |
4306 |
5.23 |
mk2 |
Atskirai augantys krūmai |
4307 |
5.24 |
mk1 |
Pavienių krūmų grupės |
4119 |
5.25 |
mk1 |
Brūzgynas (nurodant krūmų rūšį ir vidutinį aukštį m) |
4120 |
5.26 |
mg0 |
Krūmų juostos ir gyvatvorės (siauresnės negu 2 mm pločio plane; nurodant rūšį ir vidutinį aukštį m) |
4215 |
5.27 |
mg0 |
Krūmų juostos ir gyvatvorės (2–10 mm pločio plane; nurodant rūšį ir vidutinį aukštį m) |
4216 |
5.28 |
mg0 |
Krūmų juostos ir gyvatvorės (daugiau kaip 10 mm pločio plane; nurodant rūšį ir vidutinį aukštį m) |
4217 |
5.29 |
sd2 |
Pieva |
4021 |
5.30 |
sd11 |
Ariama |
4024 |
5.31 |
sd14 |
Ganyklos |
4025 |
5.32 |
ms10 |
Vejos, gėlynai |
4012 |
5.33 |
ms41 |
Vaismedžių sodai (skaičius – vidutinis aukštis m) |
4009 |
5.34 |
ms42 |
Uogynai |
4010 |
5.35 |
ms41 |
Vaismedžių sodai su uogynais |
4023 |
5.36 |
ed1, ed2 |
Durpynai (M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 – ne mažiau kaip 1 ženklas dm2) |
4019 |
5.37 |
sd42 |
Smėlynai |
4016 |
5.38 |
ms43 |
Nendrynai, meldynai |
4404 |
38. Miško sutartiniu ženklu žymimi medžiais apaugę plotai, kurie plane užima daugiau kaip 20 mm2. Ženklai miško kontūre išdėstomi tolygiai (bet netaisyklingai). Miško laukymės išskiriamos tada, kai jų plotas yra 20 mm2 ir daugiau. Jose tam tikrais sutartiniais ženklais parodomi vietovėje esantys objektai.
39. Miškai skirstomi į:
40. Vėjovartos, išdegęs, iškirstas ir žuvęs miškas išskiriami atskiru kontūru miško masyve, jei jų plotas didesnis kaip 20 mm2 (M 1:500–1:1000) ir didesnis kaip 15 mm2 (M 1:2000 ir 1:5000).
41. Siauros medžių juostos pradžia ir pabaiga žymima skrituliuku. Žymint krūmų juostas, jų pradžią ir pabaigą taip pat turi atitikti skrituliukas. Kai vietovėje yra plačių medžių juostų, topografiniame plane juosta braižoma pagal faktinius matmenis.
42. Pavieniai medžiai topografiniame plane rodomi ženklu tada, kai plane yra pakankamai vietos. Jeigu pavieniai medžiai turi orientyro ar istorinę–kultūrinę reikšmę, tai turi būti rodomi visais atvejais. Pavienių medžių aukštis ir storis topografiniame plane rodomas tik pagal specialų užsakymą.
44. Topografiniuose planuose M1:500–1:5000 pateikiamas vyraujančių medžių pavadinimas (pvz.: eglė, pušis ir t. t.).
45. Žemės naudmenos topografiniuose planuose viena nuo kitos atskiriamos taškine linija. Jei skirtingų žemės naudmenų ir augmenijos rūšių ribos sutampa su keliais, grioviais ir kitais linijiniais objektais, tai topografiniame plane jos nerodomos.
46. Žemės naudmenas topografiniame plane galima pavaizduoti naudojant sutartinius ženklus arba užrašant jų pavadinimus (ariama, pieva, daržas).
47. Uogynų sutartiniai ženklai išdėstomi laikantis kvadratinio tinklo, orientuojant ją pagal ilgiausią kontūrą. Mažuose plotuose ženklai išdėstomi lygiagrečiai pietiniam plano rėmeliui.
6. Transporto infrastruktūra
6.1. Automobilių kelių ir gatvių infrastruktūros geoobjektai
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
6. Transporto infrastruktūra |
|||
6.1. Automobilių kelių ir gatvių infrastruktūros geoobjektai |
|||
6.1.1 |
gc11 |
Magistraliniai keliai su skiriamąja juosta; kelių charakteristikos: skaičiai – važiuojamosios dalies plotis m ir eismo juostų skaičius, bendras kelio plotis m, raidė – dangos medžiaga; kelio numeris |
5042 |
6.1.2 |
gc1 |
Magistraliniai keliai; kelių charakteristikos: skaičius – važiuojamosios dalies plotis m, bendras kelio plotis m, raidės – dangos medžiaga, jos pasikeitimo vietos, atsišakojimo keliai; kelio numeris |
5043 |
6.1.3 |
gc12 |
Krašto, rajoniniai, vietiniai keliai (cementbetonio, asfalto dangos); kelių charakteristikos: skaičius – važiuojamosios dalies plotis m, bendras kelio plotis m, raidė – dangos medžiaga; kelio numeris |
5044 |
6.1.4 |
gc14 |
Krašto, rajoniniai, vietiniai keliai (žvyrkelis, grindinys); kelių charakteristikos: skaičius – bendras kelio plotis m, raidė – dangos medžiaga |
5045 |
6.1.5 |
gc15 |
Gruntkeliai ir jų charakteristika: skaičius – bendras kelio plotis m |
5046 |
6.1.6 |
gt1 |
Gatvių važiuojamoji dalis ir šaligatviai: (raidės – dangos medžiaga, skaitiklyje – bordiūro, |
5047 |
gt11 |
vardiklyje – gatvės prie bordiūro altitudės): |
5048 |
|
gt12 |
1) gatvių važiuojamoji dalis su bordiūru, |
5049 |
|
dc4 |
2) gatvių važiuojamoji dalis be bordiūro, |
5050 |
|
dc4 |
3) šaligatviai ir pėsčiųjų takeliai su kietąja danga, |
|
|
4) šaligatviai ir pėsčiųjų takeliai be kietosios dangos |
|
||
6.1.7 |
gc16 |
Lauko ir miško keliai |
5057 |
6.1.8 |
dn1 |
Pėsčiųjų ir dviračių takai |
5058 |
6.1.9 |
sgc11 |
Tiesiami magistraliniai keliai |
5053 |
6.1.10 |
sgc12 |
Tiesiami krašto keliai |
5054 |
6.1.11 |
sgc14 |
Tiesiami rajoniniai keliai |
5055 |
6.1.12 |
sgc15 |
Tiesiami vietiniai keliai |
5056 |
6.1.13 |
gc18 |
Aptverti bandotakiai (skaičiai – plotis m) |
5051 |
6.1.14 |
gc19 |
Neaptverti bandotakiai (skaičiai – plotis m) |
5052 |
6.1.15 |
ot44 |
Laiptai |
5016 |
6.1.16 |
vt13 |
Kilometriniai stulpai (skaičiai – kilometrų užrašai) |
5059 |
6.1.17 |
vt8 |
Kelio rodyklės, gyvenviečių ir upių pavadinimai |
5060 |
6.1.18 |
vt9 |
Kiti kelio ženklai |
5061 |
6.1.19 |
zz11 |
Kelių arkos ant atramų(skaičius – pralaidumo aukštis) |
5062 |
6.1.20 |
svt4 |
Neįrengtos autobusų ir troleibusų stotelės be paviljonų |
5065 |
6.1.21 |
vt4 |
Autobusų ir troleibusų stotelės su paviljonu ir paplatinta kelio dalimi |
5066 |
6.1.22 |
ot1, o C1 |
Automobilių kelio viadukai |
5224 |
6.1.23 |
pp0, pp1 |
Įvažiavimo keliai po arka |
6050 |
6.1.24 |
dc0, dc1 |
Įvažiavimas į antrą aukštą (apačios ir viršaus altitudės) |
6027 |
6.1.25 |
zs13 |
Degalinės |
6221 |
6.1.26 |
vt6 |
Technologinės ir pakrovimo estakados |
6238 |
6.1.27. |
vt10 |
Automobilių stovos skaitiklis |
|
Lentelės pakeitimai:
Nr. 2, 2002-01-11, Žin., 2002, Nr. 9-354 (2002-01-26), i. k. 102233TISAK00000002
49. Topografiniame plane M 1:5000 kelių ir gatvių ašinės linijos nurodomos tik pagal specialų užsakymą ir tik tiems keliams bei gatvėms, kurie vaizduojami dviem linijomis, kelių ir gatvių kelkraščiai rodomi tik pagal specialų užsakymą.
50. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 rašomi gatvių pavadinimai. Topografiniuose planuose M 1:5000 miesto tipo gyvenvietėse ir dideliuose kaimuose galima apsiriboti tik pagrindinių gatvių pavadinimais.
51. Lietuvos Respublikoje keliai pagal reikšmę suskirstyti į dvi grupes:
52. Visi valstybinės reikšmės keliai turi numerius, kurie turi būti parodyti topografiniuose planuose. Šie numeriai rašomi kas 10–15 cm simetriškai kelio sutartiniam ženklui. Magistralinio kelio numerį sudaro raidė A ir skaičius (pvz., A5). Krašto kelių numeris yra triženklis skaičius (pvz., 101). Rajoninių kelių numeris yra keturženklis skaičius (pvz., 2487).
6.2. Geležinkelių transporto infrastruktūros geoobjektai
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
6. Transporto infrastruktūra |
|||
6.2. Geležinkelių transporto infrastruktūros geoobjektai |
|||
6.2.1 |
gz1 |
Esantys geležinkeliai |
5131 |
6.2.2 |
sgz1 |
Tiesiami geležinkeliai |
5133 |
6.2.3 |
gz1 |
Elektrifikuotieji geležinkeliai |
5154 |
6.2.4 |
gz4 |
Siaurieji geležinkeliai |
5102 |
6.2.5 |
gz6 |
Funikulieriai |
5155 |
6.2.6 |
gz31 |
Stoties keliai (pagrindiniai) |
5135 |
6.2.7 |
gz32 |
Stoties keliai (šalutiniai) |
5136 |
6.2.8 |
gz5 |
Bėgių kelio galai (aklakeliai): 1) be atmušos, 2) su atmuša, 3) su atmuša ir balastine prizme |
5142, 5143, 5108 |
6.2.9 |
gz7 |
Geležinkelio elementai: 1) bėgio galvutės altitudės, 2) kilometrinio piketažo ženklai, 3) iešmai |
5139, 5140, 5141 |
6.2.10 |
gz71 |
Apsisukimo ratas |
5137 |
6.2.11 |
gz72 |
Geležinkelio pervažos |
5138 |
6.2.12 |
ot5 |
Įvažiavimai į tunelius |
5144 |
6.2.13 |
gz73 |
Ištisinis užkardas |
5145 |
6.2.14 |
gz74 |
Pusinis užkardas |
5146 |
6.2.15 |
gz75 |
Pervažų gabaritiniai vartai |
5147 |
6.2.16 |
vt33 |
Semaforai |
5148 |
6.2.17 |
vt31 |
Šviesoforai ant stulpų |
5149 |
6.2.18 |
vt34 |
Žemieji šviesoforai |
5150 |
6.2.19 |
vt32 |
Arkiniai šviesoforai |
5151 |
6.2.20 |
vt30 |
Perspėjantieji skydai, manevravimų ir pranešimų skydai, maršrutų rodyklės ir kiti geležinkelio ženklai |
5152 |
6.2.21 |
zz17 |
Geležinkelio gabaritiniai vartai |
5153 |
6.2.22 |
ot3, o C3 |
Geležinkelio viadukai |
5224 |
56. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 visi geležinkeliams priklausantys statiniai ir įrenginiai vaizduojami laikantis mastelio. Topografiniame plane M1:5000 rodomos tik geležinkelio linijos, mastelyje išreiškiami statiniai.
57. M 1:500–1:2000 geležinkelio linijos brėžiamos savo vietoje. M1:5000 – sutartiniu ženklu.
Kelių skaičių vaizduojantys skersiniai brūkšneliai brėžiami kas 4 cm. Siauriesiems geležinkeliams tas skaičius nenurodomas.
58. Geležinkeliams kertant automobilių kelius viename lygyje, geležinkelio sutartinis ženklas braižomas nepertrauktas, o automobilių kelių – su pertrūkiais.
59. Geležinkeliai tunelyje vaizduojami tik pagal specialų užsakymą. Kitais atvejais ženklas nutraukiamas ties tunelio ženklu.
60. Tiesiamiems geležinkeliams nenurodomas nei kelių skaičius, nei traukos rūšis. Braižomi visi nuotraukos sudarymo momentu vietovėje esantys statiniai.
61. Topografiniuose planuose turi būti braižomas stotyse esantis geležinkelių tinklas, atitinkantis padėtį vietovėje. Topografiniuose planuose M 1:2000–M 1:5000 pagrindinis kelias brėžiamas storesne linija.
6.3. Tiltai
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
6. Transporto infrastruktūra |
|||
6.3. Tiltai |
|||
6.3.1 |
ot1, o C1, ot3, o C3 |
Vienaangiai metaliniai tiltai ir jų charakteristikos: raidė – tarpatramių medžiaga, pirmas skaičius – angos aukštis virš upės vandens lygio, skaitiklyje – tilto ilgis ir jo važiuojamosios dalies plotis m, vardiklyje – keliamoji galia t |
5216 5226 |
6.3.2 |
ot1, o C1, ot3, o C3 |
Daugiaangiai metaliniai tiltai ir jų charakteristikos |
5217 |
6.3.3 |
ot1, o C1, ot3, o C3 |
Vienaangiai akmeniniai, betoniniai ir gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos |
5218 |
6.3.4 |
ot1, o C1, ot3, o C3 |
Daugiaangiai akmeniniai, betoniniai ir gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos |
5219 |
6.3.5 |
ot1, o C1, ot3, o C3 |
Vienaangiai mediniai tiltai |
5220 |
6.3.6 |
ot1, o C1, ot3, o C3 |
Daugiaangiai mediniai tiltai |
5221 |
6.3.7 |
ot1, o C1, ot3, o C3 |
Kabantys tiltai |
5222 |
6.3.8 |
ot1, o C1, ot3, o C3 |
Maži mediniai tiltai ir jų charakteristikos: M 1:500, M 1:1000 raidės – angos (perdenginio) statybinė medžiaga, skaitiklyje – važiuojamos dalies ilgis ir plotis m, vardiklyje – keliamoji galia t; M 1:5000 – keliamoji galia t |
5227 |
6.3.9 |
ot1, o C1, ot3, o C3 |
Maži akmeniniai, betoniniai, gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos |
5228 |
6.3.10 |
oc2, ot21 |
Pėsčiųjų tiltai |
5231 |
6.3.11 |
oc2, ot21 |
Kabamieji pėsčiųjų tiltai |
5232 |
6.3.12 |
oc2, ot21, ot16 |
Maži akmeniniai, betoniniai, gelžbetoniniai tiltai ir jų charakteristikos |
5228 |
63. Tuneliai žymimi užrašu „Tunelis“ ir charakteristika (skaitiklyje – aukštis ir plotis m, vardiklyje – ilgis m).
64. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 visi tiltų, tunelių, statinių ir jų elementų matmenys ir išdėstymas turi atitikti padėtį vietovėje.
65. Mažas tiltas, kurio ilgis iki 1,5 m, nuo vandens pralaidos skiriasi tuo, kad virš pralaidos nuo viršutinio skliauto iki kelio dangos yra žemės sluoksnis, o prie tilto žemės pylimas baigiasi.
66. Topografiniuose planuose M1:5000 turi būti parodytos ilgesnių kaip 13 m tiltų tarpinės atramos upėje (jeigu tokios yra). Kranto atramos nevaizduojamos.
7. Statiniai
7.1. Pastatai ir jų dalys
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
7. Statiniai |
|||
7.1. Pastatai ir jų dalys |
|||
7.1.1 |
pa1 |
Gyvenamieji ugniai atsparūs pastatai: 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto (skaičiai – aukštų skaičius, raidės – statybinių medžiagų ir pastato paskirties charakteristika) |
6001, 6002 |
7.1.2 |
pa3 |
Negyvenamieji ugniai atsparūs pastatai: 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto |
6003, 6004 |
7.1.3 |
pa1 |
Gyvenamieji ugniai neatsparūs pastatai (mediniai ir kt.): 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto |
6005, 6006 |
7.1.4 |
pa3 |
Negyvenamieji ugniai neatsparūs pastatai:1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto |
6007, 6008 |
7.1.5 |
pa1 |
Gyvenamieji mišrūs pastatai (apatinis aukštas – mūrinis, viršutinis – medinis; mediniai pastatai su plytų apdaila ir pan.): 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto |
6009, 6010 |
7.1.6 |
pa3 |
Negyvenamieji mišrūs pastatai: 1) vieno aukšto, 2) daugiau kaip vieno aukšto |
6011, 6012 |
7.1.7 |
pd0 |
Pastatų kolonomis |
6013 |
7.1.8 |
spa0 |
Statomi pastatai |
6014 |
7.1.9 |
gpa0 |
Nugriauti, sugriuvę arba dalinai nugriauti pastatai |
6015 |
7.1.10 |
pa22 |
Požeminiai statiniai (garažai) |
6019 |
7.1.11 |
pa63 |
Bokštinio tipo statiniai (vandentiekio ir siloso bokštai, aušinimo bokštai, ugniagesių bokštai ir kt.) |
6030 |
7.1.12 |
pa66 |
Lengvojo tipo bokšteliai (mobilaus ryšio, stebėjimo, apšvietimo, sportiniai ir kt.) |
6031 |
7.1.13 |
pa41, pa42, pa46 |
Krikščionių maldos namai (bažnyčios, kirchės, cerkvės): 1) mūrinės, 2) medinės |
6020, 6021 |
7.1.14 |
pa43 |
Judėjų maldos namai: 1) mūriniai, 2) mediniai |
6022, 6023 |
7.1.15 |
pa44 |
Mečetės: 1) mūrinės, 2) medinės |
6024, 6025 |
7.1.16 |
pa45 |
Varpinės: 1) mūrinės, 2) medinės |
6046, 6047 |
7.1.17 |
pd1 |
Pastatų dalys be atramų (vitrinos, iškyšos) |
6034 |
7.1.18 |
pd15 |
Antžeminės perėjos ir galerijos transporteriams tarp pastatų |
6035 |
7.1.19 |
pd11 |
Pastogės tarp pastatų |
6036 |
7.1.20 |
pd10 |
Uždari mūriniai priebučiai |
6028 |
7.1.21 |
pd10 |
Uždari mediniai priebučiai |
6029 |
7.1.22 |
pd11 |
Atviri priebučiai: 1) laiptai į viršų, 2) laiptai žemyn |
6032, 6033 |
7.1.23 |
pa61 |
Katilinių dūmtraukiai |
6016 |
7.1.24 |
pa83, pa7 |
Pavėsinės |
6048 |
7.1.25 |
pa9 |
Rūsiai |
6043 |
7.1.26 |
pa58 |
Daržovių saugyklos, oranžerijos ir šiltnamiai |
6013 |
7.1.27 |
pa2 |
Gamybinės paskirties pastatai |
6049 |
7.1.28 |
pa87 |
Telefonų būdelės |
7038 |
7.1.29 |
pa65 |
Vėjo jėgainės |
6229 |
7.1.30 |
pa65 |
Vėjo malūnai: 1) mūriniai, 2) mediniai |
6245, 6246 |
7.1.31 |
pa59 |
Vandens malūnai |
6228 |
7.1.32 |
pa67 |
Vandens lentpjūvės |
6247 |
7.1.33 |
pa84 |
Atmatų duobės |
6045 |
7.1.34 |
pa55 |
Naftos baseinai ir duobės |
6236 |
7.1.35 |
pa56 |
Degalų bakai ir cisternos, dujų rezervuarai (skaičiai – atramų aukščiai m) |
6216 |
7.1.36 |
pa51 |
Transformatorinės būdelės, jų numeriai ir elektros pastotės, jų numeriai |
7034 |
7.1.37 |
pa62 |
Radijo ir televizijos stiebai bei bokštai, radioreliniai ir retransliatorių stiebai – bokšteliai (skaičiai – stiebų ir bokštų aukščiai m) |
6051 |
69. Topografiniuose planuose M 1:500 ir 1:1000 rodomi visi nuolatiniai statiniai. Topografiniuose planuose M 1:2000 rodomi prieangiai, verandos ir kita, jeigu jų matmenys plane didesni kaip 0,5 mm.
70. Topografiniame plane M 1:5000 rodomi visi pastatai, atmetant prie jų esančius įvairius mažus priestatus (verandas, laiptus ir kt.).
71. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 rašomi visų gatvių pavadinimai, namų numeriai. M1:5000 – tik pagrindinių gatvių pavadinimai, kvartalų kampuose rašomi esančių pastatų numeriai.
72. Visi statiniai, vaizduojami topografiniuose planuose M1:500–1:5000, skirstomi:
h) daugiaaukščiai.
Gyvenamaisiais laikomi ir tie pastatai, kurie buvo naudojami kitiems reikalams, o vėliau pritaikyti gyventi.
Topografiniuose planuose M1:5000 pastatai vaizduojami taip:
73. Braižant maldos namus ir koplyčias, kontūro viduje talpinamas ženklas, nurodantis, kokiai konfesijai priklauso maldos namai. Pageidautina, kad būtų nurodyti visi pastato bokštai, žymint juos 1,5 mm skersmens skrituliukais.
74. Gamyklų, fabrikų, katilinių, elektrinių ir kitų objektų topografiniai planai M 1:500–1:2000 sudaromi naudojant įvairių sutartinių ženklų junginius. Sudarant planus, reikia prie visų, aukštesnių kaip 50 m bokštinio tipo statinių, rašyti jų aukštį. Prie aukštuminių statinių (bokštų, retransliatorių, varpinių, elevatorių ir kt.) rašoma statinio medžiaga.
75. Visų mastelių topografiniuose planuose rodomi naftos gręžiniai užrašant jų numerius (pavadinimus).
7.2. Kiti statiniai
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
7. Statiniai |
|||
7.2. Kiti statiniai |
|||
7.2.1 |
vp11 |
Skulptūros |
6113 |
7.2.2 |
vp11 |
Paminklai, monumentai, jų pavadinimai |
6101, 6102 |
7.2.3 |
vp13 |
Koplytėlės, koplytstulpiai |
6115 |
7.2.4 |
vp13 |
Pavieniai kryžiai |
6105 |
7.2.5 |
vp1 |
Kapinės |
6107 |
7.2.6 |
ur65 |
Troleibusų kontaktinio tinklo standaus pakabinimo atramos |
5063 |
7.2.7 |
ur66 |
Troleibusų kontaktinio tinklo išilginio-grandininio pakabinimo atramos |
5064 |
7.2.8 |
ur61 |
Medinės atramos (mediniai stulpai ir santvaros) |
7015 |
7.2.9 |
ur62 |
Medinės atramos (mediniai stulpai su paramsčiais ir atotampomis) |
7016 |
7.2.10 |
ur63 |
Metalinės atramos (stulpai ir santvaros) |
7017 |
7.2.11 |
ur64 |
Gelžbetoninės atramos (stulpai ir santvaros) |
7018 |
7.2.12 |
tv31 |
Akmeninės ir gelžbetoninės tvoros, aukštesnės kaip 1 m, istorinės sienos |
6248 |
7.2.13 |
tv32 |
Akmeninės ir gelžbetoninės tvoros žemesnės kaip 1 m |
6249 |
7.2.14 |
tv51 |
Metalinės tvoros (su betoniniais arba metaliniais stulpais), aukštesnės kaip 1 m |
6250 |
7.2.15 |
tv52 |
Metalinės tvoros (su betoniniais arba metaliniais stulpais), žemesnės kaip 1 m |
6251 |
7.2.16 |
tv61 |
Metalinės tvoros (su betoniniais arba metaliniais stulpais) ant akmeninio, betoninio arba plytų pamato |
6252 |
7.2.17 |
tv41 tv42 tv62 tv53 |
Medinės tvoros: 1) aklinosios su vartais, 2) statinių (su tarpais), 3) ant akmeninio, betoninio arba plytų pamato, 4) su betoniniais, metaliniais stulpais |
6253 6254 6255 6256 |
7.2.18 |
tv41 |
Spygliuotos vielos tvoros |
6257 |
7.2.19 |
tv42 |
Lygios vielos tvoros |
6258 |
7.2.20 |
tv43 |
Vielos tinklo tvoros |
6259 |
7.2.21 |
tv44 |
Pynučių (žiogrių) tvoros, pintinės tvorelės vijokliniams augalams |
6260 |
7.2.22 |
vk31 |
Fontanai |
3177 |
7.2.23 |
ur67 |
Įrengti paplūdimiai |
3167 |
7.2.24 |
ur60 |
Šuliniai |
3168 |
7.2.25 |
ur61 |
Šuliniai su velenu |
3169 |
7.2.26 |
ur62 |
Šuliniai ir gręžiniai su rankiniu siurbliu |
3170 |
7.2.27 |
ur63 |
Šuliniai su svirtimi |
3171 |
7.2.28 |
ur64 |
Šuliniai ir gręžiniai su vėjo varikliu |
3172 |
77. Topografiniuose planuose M 1:500–1:2000 vaizduojami atskirai stovintys kryžiai, koplytstulpiai. Mastelyje 1:5000 šie objektai rodomi tik neužstatytose teritorijose. Kapinės braižomos sutartiniu ženklu, topografiniame plane M 1:500–1:2000 parodant visus kelius ir takus, esančius kapinėse. Jeigu kapinės apaugusios, tai pateikiama medžių charakteristika ir braižomi jų sutartiniai ženklai. M 1:5000 braižomas kapinių sutartinis ženklas ir nurodama medžių rūšis ir jų charakteristika. Topografiniame plane M 1:5000 skulptūrinių figūrų, monumentų ir kapinių pavadinimai rašomi tik pagal specialų užsakymą ir tik tada, kai plane pakankamai vietos.
78. Stulpai ir atramos topografiniuose planuose braižomos naudojant atramos medžiagą atitinkantį sutartinį ženklą. Stulpai ir atramos gali būti:
79. Tvorų sutartinis ženklas braižomas taip, kad išsikišančios dalys būtų orientuotos į kontūro vidų. Jeigu tvoros ilgis plane mažesnis kaip 0,5 cm, tai tvora (nepaisant medžiagos) brėžiama vienodai – plona linija. Topografiniuose planuose M 1:500 ir M 1:1000 rodomi visi vartai, M 1:2000 – tik tie, kurių matmenis įmanoma pavaizduoti. Sodybų kiemuose tvorų galima nebraižyti. Jeigu tvoros plotį įmanoma pavaizduoti, tai tvora brėžiama dviem linijomis. Jeigu tvora turi pamatą, tai jis rodomas tik M 1:500 ir M 1:1000 topografiniuose planuose.
8. Inžineriniai tinklai
8.1. Bendri tinklai ir įrenginiai
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
8. Inžineriniai tinklai: |
|||
8.1. Bendri tinklai ir įrenginiai |
|||
8.1.1 |
bk1 |
Kanalizacijos kolektorius ir jo charakteristika: 1) vaizduojami masteliu (skaičius – liuko numeris), 2) nevaizduojami masteliu (skaičiai – kolektoriaus aukštis ir plotis mm) |
7230 7231 |
8.1.2 |
bk3 |
Kolektoriaus–tunelio kamera ir jos numeris |
7254 |
8.1.3 |
bk1 |
Kolektorius–tunelis ir jo charakteristika |
7255 |
8.1.4 |
bk33 |
Kolektoriaus–tunelio pjūvio (eskizo) vieta |
7256 |
8.1.5 |
bk20 |
Prieškorozinės apsaugos kontaktinis įrenginys |
7271 |
8.1.6 |
bk21 |
Prieškorozinės apsaugos protektorius |
7272 |
8.1.7 |
bk22 |
Prieškorozinės apsaugos katodinė stotis |
7273 |
8.1.8 |
bk24 |
Prieškorozinės apsaugos anodinis įžeminimas |
7274 |
8.1.9 |
bk28 |
Požeminių tinklų altitudės: 1) tinklai, 2) žemės paviršiaus |
7275, 7276 |
8.1.10 |
bk34 |
Suspausto oro linija ir jos charakteristika |
7268 |
8.1.11 |
bk32 |
Požeminių tinklų atpažinimo ženklas (sargelis) |
7277 |
8.1.12 |
bk35 |
Kontrolinė matavimų kolonėlė |
7247 |
8.1.13 |
bk36 |
Prapūtimo žvakė |
7249 |
80. Kiekviename topografinio plano koordinačių tinklu apribotame dm2 šuliniai, sklendės, hidrauliniai uždoriai ir kiti įrenginiai, nepaisant jų paskirties bei tinklų rūšies, numeruojami: pirmame dm2 – nuo 1 iki 10, antrame – nuo 11 iki 20 ir t. t. Jei dm2 yra daugiau kaip dešimt įrenginių, tai jie numeruojami prie skaičiaus rašant mažąsias abėcėlės raides (pvz., 7a).
81. Požeminių tinklų vamzdžiai, įeinantys ir išeinantys iš šulinio, numeruojami šia tvarka: svarbiausias įeinantis vamzdis – 1, svarbiausias išeinantis vamzdis – 2, visi kiti vamzdžiai numeruojami eilės tvarka pagal laikrodžio rodyklę, pradedant nuo 3.
83. Ryšių kanalizacijos šuliniuose visi, viena kryptimi einantys vamzdžiai (vamzdžių pluoštas), žymimi vienu numeriu. Ant ryšių kanalizacijos trasos rašomas vamzdžių skaičius ir jų skersmuo.
85. Topografiniuose planuose M 1:500 ir 1:1000 rodomos visos požeminių tinklų linijos, šuliniai ir kiti įrenginiai. Topografiniuose planuose M 1:2000 rodomi visi šuliniai. Pagal specialų užsakymą braižomi požeminiai tinklai. Topografiniuose planuose M1:5000 šuliniai ir požeminiai tinklai rodomi tik pagal specialų užsakymą, požeminių tinklų linijos braižomos dvigubai plonesnės negu parodyta sutartiniuose ženkluose. Išimtis – magistraliniai dujotiekiai, naftotiekiai, kurie rodomi visų mastelių topografiniuose planuose.
8.2. Dujotiekis
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
8.2. Dujotiekis |
|||
8.2.1 |
id4 |
Dujotiekio šulinys ir jo numeris |
7235 |
8.2.2 |
id6 |
Dujotiekio hidraulinis uždoris ir jo numeris |
7236 |
8.2.3 |
id7 |
Dujotiekio kondensato rinktuvas ir jo numeris |
7237 |
8.2.4 |
id28 |
Dujotiekio kontrolinis vamzdelis ir jo numeris |
7238 |
8.2.5 |
id29 |
Dujotiekio kontrolinis laidininkas ir jo numeris |
7239 |
8.2.6 |
id0 |
Dujotiekio linija |
7240 |
8.2.7 |
id22 |
Dujotiekis apsauginiame vamzdyje |
7241 |
8.2.8 |
id2 |
Antžeminis dujotiekis |
7242 |
8.2.9 |
id27 |
Dujotiekio magistralinė trasa – Dj |
7243 |
8.2.10 |
id9 |
Dujų fakelai |
6235 |
8.2.11 |
id30 |
Kilometrinis dujotiekio žymėjimas |
7248 |
8.2.12 |
id31 |
Dujų paskirstymo stotis |
7246 |
8.3. Elektros tinklas
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
8.3. Elektros tinklas |
|||
8.3.1 |
ie8, ie9 |
Žemos įtampos elektros linija ir jos charakteristika (a – mova) |
7258 |
8.3.2 |
ie70 |
Požeminis troleibusų kontaktinio tinklo kabelis |
7259 |
8.3.3 |
ie6, ie7 |
Aukštos įtampos elektros linija ir jos charakteristika |
7260 |
8.3.4 |
ie15 |
Kabelinės aukštos įtampos elektros linijos šulinys ir jo numeris |
7261 |
8.3.5 |
ie33 |
Aukštos įtampos elektros linija apsauginiame vamzdyje ir jos charakteristika, vamzdžiuose pakloti kabeliai (5 – vamzdžių skaičius) |
7262, 7266 |
8.3.6 |
ie11 |
Vienoje tranšėjoje pakloti kabeliai: 1) užimantys juostą, nevaizduojamą masteliu, 2) užimantys juostą, vaizduojamą masteliu (3 ir 5 – kabelių skaičius) |
7264, 7265 |
8.3.7 |
ie25 |
Žaibolaidžiai ant stulpų: 1) medinis, 2) metalinis, 3) gelžbetoninis |
7019, 7020, 7021 |
8.3.8 |
ie18 |
Elektriniai šviestuvai: 1) ant metalinių stulpų, 2) ant gelžbetoninių stulpų |
7022, 7023 |
8.3.9 |
ie39 |
Elektriniai laikrodžiai ant stulpų |
7024 |
8.3.10 |
ie21 |
Prožektoriai ant stulpų |
7025 |
8.3.11 |
ie21 |
Žemi nuolatiniai prožektoriai |
7026 |
8.3.12 |
ie6 |
Aukštos įtampos elektros linijos užstatytoje teritorijoje: 1) ant metalinių santvarų, 2) ant medinių santvarų, 3) ant stulpų, 4) kabelinė ant stulpų |
7027, 7028, 7029, 7030 |
8.3.13 |
ie8 |
Žemos įtampos elektros linija ant stulpų |
7031 |
8.3.14 |
ie39 |
Transformatorių ir kitų įrenginių įžeminimo kontūras |
7270 |
8.4. Buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
8.4. Buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas |
|||
8.4.1 |
ik16 |
Nuotėkų kanalizacijos šulinys ir jo numeris |
7225 |
8.4.2 |
ik28 |
Nuotėkų kanalizacijos revizinis įtaisas ir jo numeris |
7226 |
8.4.3 |
ik6 |
Nuotėkų kanalizacijos linija ir jos charakteristika |
7227 |
8.4.4 |
ik15 |
Slėginė kanalizacija ir jos charakteristika: skaičiai – šulinio numeris ir linijos skersmuo |
7232 |
8.5. Lietaus nuotėkų tinklas ir uždaras drenažas
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
8.5. Lietaus nuotėkų tinklas ir uždaras drenažas |
|||
8.5.1 |
il4 |
Lietaus kanalizacijos šulinys ir jo numeris |
7225 |
8.5.2 |
il5 |
Lietaus kanalizacijos grotelės ir jų numeris |
7228 |
8.5.3 |
il9 |
Lietaus kanalizacijos linija ir jos charakteristika |
7229 |
8.5.4 |
il4 |
Drenažo šulinys ir jo numeris |
7233 |
8.5.5 |
il9 |
Drenažo linija ir jos charakteristika |
7234 |
8.6. Naftotiekis
8.7. Ryšiai
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
8.7. Ryšiai |
|||
8.7.1 |
ir2 |
Kabelinė ryšių linija ir jos charakteristika |
7257 |
8.7.2 |
ir8 |
Signalizacijos kabelis (kontrolinis) ir jo charakteristika |
7263 |
8.7.3 |
ir0 |
Ryšių linijos |
7032 |
8.7.4 |
ir13 |
Ryšio linijų paskirstymo spintos |
7039 |
8.7.5 |
ir11 |
Ryšių kanalizacijos šulinys, kamera |
7278, 7279 |
8.7.6 |
ir4, ir1 |
Antžeminė ir požeminė ryšių linija ir jos charakteristika |
7280 |
8.8. Šilumotiekis
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
8.8. Šilumotiekis |
|||
8.8.1 |
is3 |
Šilumotiekio kamera ir jos numeris |
7250 |
8.8.2 |
is2 |
Šilumotiekio grunte paklotoji trasa ir jos charakteristika |
7251 |
8.8.3 |
is18 |
Šilumotiekio kanale paklotoji trasa ir jos charakteristika |
7252 |
8.8.4 |
is14 |
Šilumotiekio nejudamoji atrama |
7253 |
8.9. Vandentiekis
2 lentelės tęsinys
Eil. Nr. |
GKODAS |
Objekto pavadinimas |
Žymens kodas |
8.9. Vandentiekis |
|||
8.9.1 |
iv0 |
Vandentiekis (skaičiai 21, 25 – įrenginių numeriai, 1, 2 – vamzdžių numeriai) |
|
8.9.2 |
iv5 |
Šulinys ir jo numeris |
7220 |
8.9.3 |
iv2 |
Kamera ir jos numeris |
7221 |
8.9.4 |
iv3 |
Hidrantas ir jo numeris |
7222 |
8.9.5 |
iv6 |
Sklendė |
7223 |
8.9.6 |
iv1 |
Vandentiekio linija ir jos charakteristika (skaičius –vamzdžio skersmuo mm) |
7224 |
8.9.7 |
iv8 |
Vandentiekio kolonėlės |
3173 |
8.9.8 |
iv81 |
Artezinio vandens kolonėlės |
3174 |
8.9.9 |
iv82 |
Geriamojo vandens kolonėlės |
3175 |
8.9.10 |
iv7 |
Hidrantai (gaisrininkų, laistymo ir kt.) |
3176 |
9. Sutartinių ženklų grafinis vaizdavimas
Naudojant sutartinius ženklus, būtina laikytis šių paaiškinimų ir reikalavimų:
87. Jeigu plane sutartiniai ženklai turi būti brėžiami su tarpu tarp jų (pvz., braižant gretimus objektus, kurie vietovėje nesiliečia vienas su kitu), tai plane nustatomas mažiausias tarpelis – 0,3 mm. Ženklai, naudojami masteliu neišreiškiamiems objektams vaizduoti, plane brėžiami statmenai pietiniam plano lapo rėmeliui. Išimtis daroma tik tiems objektams, kurių sutartinių ženklų paaiškinimuose tai aptariama. Tokiu atveju sutartinis ženklas brėžiamas pagal faktinę objekto padėtį vietovėje. Braižant svarbių objektų sutartinius ženklus, leidžiama gretimus ženklus braižyti su nedideliu polinkiu.
88. Nemasteliniai sutartiniai ženklai – tai ženklai, kurie dėl savo dydžio ir konfigūracijos bei kitų savybių negali būti išreikšti plano masteliu. Prie tokių skiriami: geodeziniai ženklai, stulpai, medžiai, pavieniai akmenys ir kt.
89. Objekto padėtį vietovėje atitinka šie nemastelinio ženklo taškai plane:
b) ženklams, išreiškiantiems objektą perspektyvoje (švyturiai, vandens matavimo postai ir kt.) – ženklo pagrindo vidurys,
c) ženklams, kurių pagrinde yra status kampas (medžiai, kilometriniai stulpai ir kt.) – kampo viršūnė,
90. Prie ženklo piešinio rašomas skaičius, kuris rodo ženklo dydį mm. Jeigu rašomi du skaičiai, tai pirmas iš jų rodo ženklo aukštį, antras – plotį. Kada rašomas vienas skaičius, tai reiškia, kad ženklo aukštis ir plotis yra vienodi. Visų sutartinių ženklų matmenys pateikiami vidutinio tankio planams. Kai objektų daug (pvz., miestai ir pramonės rajonai) arba braižant mažame plote, nemastelinio sutartinio ženklo dydį galima sumažinti 30%–40%. Priešingai, kai kontūrų plane yra mažai, tai, norint išskirti svarbius objektus, nemastelinius sutartinius ženklus galima didinti 30%–40%.
91. Sutartinių ženklų lentelėse nurodyti atstumai tarp ženklų, naudojamų žemės naudmenoms vaizduoti. Dideliems plotams (daugiau kaip 25 cm2) atstumai tarp ženklų gali būti padidinami nuo 1,5 iki 2 kartų.
92. Sutartiniu ženklu galima nepildyti viso apibrėžto ploto, o plote vaizduoti tik vieną žymenį. Tai taikoma šiems sutartiniams ženklams: 4.1.19, 5.7, 5.8, 5.9, 5.10, 5.16, 5.17, 5.25, 5.26, 5.30, 5.32, 5.33, 5.34, 5.39, 7.2.5.
93. Nedidelius plotus plane (plotas plane mažesnis negu 4 cm2) galima užpildyti žymenį skaidant į atskiras dalis. Tai taikoma šiems sutartiniams ženklams: 4.1.19, 5.7, 5.8, 5.9, 5.10, 5.16, 5.17, 5.25, 5.26, 5.30, 5.32, 5.33, 5.34, 5.39, 7.2.5.
94. Jeigu sutartinio ženklo centras patenka ant plano rėmelio, tai jis brėžiamas abiejuose gretimuose lapuose. Jeigu ženklo centras yra prie rėmelio, tai sutartinis ženklas braižomas visas, o rėmelis toje vietoje brėžiamas su tarpeliu.
95. Jeigu visų mastelių planams numatomas vienas bendras nemastelinis sutartinis ženklas, tai jo dydis nurodomas M1:2000 ir M 1:5000. M 1:500 ir M 1:1000 sutartinio ženklo dydis gali būti padidintas iki dviejų kartų, jeigu tai numatyta techniniame projekte arba nuotraukos darbų programoje ir kuomet numatoma transformuoti topografinį planą į kitą smulkesnį mastelį.
96. Žymint įvairius kontūrus plane brūkšnine linija, ją reikia brėžti taip, kad plane aiškiai būtų matomi kontūro kampai, posūkiai ir vingiai.
97. Kontūrus skirianti taškinė linija plane nebrėžiama, jeigu ji sutampa su administracine riba, linijiniu objektu arba jeigu ji eina šalia linijinio objekto mažesniu nei 1mm atstumu. Oro arba požemines linijas žymintis ženklas negali būti kontūro riba.
98. Topografinio objekto skaitmenines charakteristikas plane reikia išdėstyti taip, kaip pateikiama lentelėse prie tam tikro sutartinio ženklo. Jeigu plane trūksta vietos, tai leidžiama kitaip išdėstyti skaičius.
Lentelės pakeitimai:
Nr. 2, 2002-01-11, Žin., 2002, Nr. 9-354 (2002-01-26), i. k. 102233TISAK00000002
iv. sutrumpinimai ir santrumpos
Žemiau pateikti sutrumpinimai ir santrumpos naudojami topografinių planų turinio elementų įvardijimui. Be pastoviai naudojamų, pateikti ir tie, kurie naudojami vykdant specialius užsakymus. Šie sutrumpinimai ir santrumpos naudojami topografiniuose planuose M 1:2000 ir M1:5000. Topografiniuose planuose M 1:500 ir M 1:1000, esant pakankamai vietos, galima rašyti pilną pavadinimą.
4 lentelė
Trumpinamas užrašas |
Santrumpa |
|
|
aerodromas |
aer. |
agregatai, žolės miltų |
ž. m. |
aikštė, aikštelė |
a. |
akacija |
ak |
akmeniniai |
Ak |
akmuo, skaldytas |
As |
akmuo, tašytas |
At |
akmenynai |
akm. |
alėja |
al. |
alyva |
al |
alksnis (baltalksnis) |
ba |
ambulatorija |
amb. |
amoniakinis vanduo |
am. v. |
angaras |
ang. |
apylinkė |
apyl. |
apšvietimas |
apšv. |
archeologinis |
archl. |
architektūrinis |
archt. |
arklidė |
arkl. |
artezinis |
art. |
asbestcementiniai |
asbc. |
asfaltbetonis |
A |
astronominis |
astr. |
autobusų stotis |
aut. st. |
automobilių remonto dirbtuvės |
autorem. |
avidė |
avd. |
ąžuolas |
ą |
bandotakis |
bt. |
baseinas |
bas. |
bendrija, sodų |
bendr. |
betoninis |
B |
beržas |
b |
biblioteka |
bibl. |
bitynas |
bit. |
blindė |
bl |
bokštas, mobiliojo ryšio |
mobil. |
bokštas, siloso |
SLB |
bokštas, stebėjimo |
SB |
bokštas, šienainio |
ŠB |
bokštas, vandentiekio |
VB |
bukas |
bk |
bunkeris, apžiūros |
apž. b. |
cementbetonis |
CB |
cisterna |
cist. |
cūga |
c |
chemijos |
chem. |
darželis, vaikų |
vk. drž. |
daržinė |
držn. |
degalinė |
deg. |
depas, vagonų |
vag. d. |
dujotiekis, magistralinis |
Dj |
dujų paskirstymo stotis |
DPS |
draustinis |
draust. |
drebulė |
d |
drenažas |
D |
durpynas, nerekultivuotas |
nrk. d. |
dūmtraukis |
d. |
džiovykla |
džiov. |
eiguva |
eig. |
eglė |
e |
elektrinė |
ES |
elektros pastotė |
el. past. |
ežeras |
ež. |
ferma |
frm. |
gaisrinė |
gaisr. |
gamtos |
gmt. |
garažas |
gar. |
geležinkelio stotis |
glžk. st. |
geologinis |
geol. |
gelžbetonis |
GB |
girininkija |
gir. |
gluosnis |
g |
gręžinys |
gręž. |
griuvėsiai |
griuv. |
gudobelė |
gd |
guoba |
gb |
hidroelektrinė |
HE |
ieva |
I |
istorinis |
ist. |
įtampa, aukštoji |
a. įt. |
įtampa, žemoji |
ž. įt. |
jaunuolynai, sodinti |
sod. |
juodalksnis |
ja |
kabelis, signalizacijos |
S |
kabelio viršus |
k. |
kadagys |
kd |
kanalizacijos kolektorius |
KK |
kanalizacija, lietaus |
KL |
kanalizacija, nuotėkų |
KF |
kanalizacija, ryšių |
T |
kanalizacija, slėginė |
KS |
kanalas |
kan. |
kanalo apačia |
k. a. |
kanalo dugnas |
k. d. |
kanalo lubos |
k. l. |
kanalo viršus |
k. v. |
kapai, bendri |
bn. kp. |
kareivinės |
kar. |
karstas |
krst. |
karvidė |
karv. |
kaštonas |
kš |
katilinė |
katil. |
kelių policija |
KP |
kelių policijos postas |
KPP |
kelio rodyklė |
k. r. |
kelio ženklas |
k. ž. |
keraminiai |
ker. |
ketiniai |
ket. |
kėnis |
kn |
kiaulidė |
kiaul. |
klevas |
k |
klinkeris |
Kl |
kolonėlė, kontrolinė matavimo |
KMK |
kombinatas |
komb. |
kompresorius |
kompr. |
koordinuotas |
krd. |
kranų mazgas |
KM |
krioklys |
kr. |
krovimo aikštelė |
kr. a. |
kūdra |
kdr. |
lazdynas |
lz |
lentpjūvė |
lent. |
liepa |
l |
ligoninė |
lig. |
maitavietė |
mtv. |
malūnas |
mal. |
maumedis |
m |
medelynas |
medel. |
medelynai, miško |
mšk. medel. |
medelynai, vaismedžių |
s. medel. |
medinis |
Md |
metalinis |
Met |
meteorologijos stotis |
meteor. st. |
mokykla |
mok. |
molis, molio |
mol. |
mėšlidė |
mėšl. |
muitinė |
muit. |
mūrinis |
M |
nafta |
nft. |
naftotiekis |
N |
naftotiekis, magistralinis |
Nf |
naftos produktų linija |
Z |
nerekultivuotas |
nrk. |
nuošliauža |
nšlž. |
orientacinis |
or. |
oro uostas |
aer. |
parduotuvė |
pard. |
parkas |
park. |
pastatas, gyvenamasis |
G |
pastatas, trijų aukštų gyvenamasis |
3G |
pastatas, gyvenamasis mišrus (plytos, mediena) |
DG |
pastatas, dviejų aukštų gyvenamasis mišrus |
2DG |
pastatas, mūrinis gyvenamasis |
MG |
pastatas, dviejų aukštų gyvenamasis |
2MG |
pastatas, negyvenamasis |
N |
pastatas, dviejų aukštų negyvenamasis |
2N |
pastatas, mišrus negyvenamasis |
DN |
pastatas, dviejų aukštų mišrus negyvenamasis |
2DN |
pastatas, mūrinis negyvenamasis |
MN |
pastatas, dviejų aukštų mūrinis negyvenamasis |
2MN |
paukštynas |
paukšt. |
pavėsinė |
pvs. |
pieninė |
pien. |
piliakalnis |
pilk. |
plastmasiniai |
plstm. |
platforma |
platf. |
plieniniai |
plien. |
plytinė |
plt. |
pocūgė |
pc |
policija, kelių |
KP |
policijos, kelių, postas |
KPP |
poliklinika |
polikl. |
postas, blokavimo |
blok. p. |
pralanka |
pral. |
prieplauka |
priepl. |
pušis |
p |
radiorelinis |
RR |
rekultivacija |
rk. |
remonto dirbtuvės |
rem. |
rezervuaras |
rez. |
riešutmedis |
r |
sanatorija |
san. |
sandėlis |
snd. |
savivaldybė |
saviv. |
seniūnija |
sen. |
signalizacijos kabelis |
S |
siloso |
sil. |
sistema, globalinės padėties nustatymo |
GPS |
siurblinė |
srbl. |
skalda |
Sk |
skersmuo |
d |
skirpstas |
sk |
skirstymas |
skirs. |
skroblas |
s |
slėgis, aukštas |
a. s. |
slėgis, vidutinis |
v. s. |
slėgis, žemas |
ž. s. |
smegduobė |
smegd. |
smėlis |
S |
sodų bendrija |
bendr. |
sporto |
sport. |
stadionas |
stad. |
statomas |
stat. |
stebėjimo |
steb. |
šaldytuvas |
šald. |
šaltinis |
šalt. |
šaltalankis |
šl |
šaltekšnis |
šk |
šienainis |
šien. |
šiltnamis |
šilt. |
šermukšnis |
š |
šlakas |
Šl |
tiltas, kabamasis |
kab. |
tiltai, pėsčiųjų |
p. |
transformatorius |
TR |
transformatorinė būdelė |
tr. b. |
transporteris |
transp. |
trąšos |
tr. |
tuja |
tj |
tuopa |
t |
turgavietė |
turg. |
tvenkinys |
tv. |
upelis |
upl. |
uosis |
u |
uostas |
uost. |
vaistinė |
vst. |
valymo įrengimai |
val. |
vandens |
vnd. |
valstybinis |
valst. |
vandentiekis |
V |
vandentiekis, pramoninis |
VP |
vamzdžio apačia |
v. a. |
vamzdžio latakas |
v. l. |
vamzdžio viršus |
v. v. |
vamzdžio, apsauginio, apačia |
a. v. a. |
vamzdžio, apsauginio, viršus |
a. v. v. |
varpinė |
vrp. |
versmė |
vrs. |
veršidė |
verš. |
veterinarijos punktas |
vet. |
vienuolynas |
vien. |
viešbutis |
viešb. |
vinkšna |
v |
visuomeninis |
vsm. |
žolės miltų agregatai |
ž. m. |
žuvies |
žuv. |
žvalgybinis |
žvalg. |
žvėrininkystės ūkis |
žvėr. |
žvyras |
Ž |
v. TOPOGRAFINIŲ PLANŲ M 1:500, 1:1000, 1:2000 IR 1:5000 LAPŲ NOMENKLATŪRA
Topografinio žemėlapio M 1:10 000 skaidymas lapais
Žemėlapių skaidymui lapais baziniu pasirinktas M 1: 10 000. Tam Lietuvos teritorija yra suskaidoma eilutėmis, statmenomis ašiniam 240 meridianui, ir stulpeliais, lygiagrečiais ašiniam meridianui. Skaidymo žingsnis – kas 5 km. Eilutės numeruojamos dviženkliais skaičiais pietų–šiaurės kryptimi nuo 00 iki 99, o stulpeliai vakarų–rytų kryptimi taip pat nuo 00 iki 99. Nulinės eilutės abscisė lygi 5900 km, o nulinio stulpelio ordinatė lygi 200 km. Lapo M 1:10 000 nomenklatūra nustatoma rašant per brūkšnelį susikertančius stulpelio ir eilutės numerius (pirmas – stulpelio numeris, antras – eilutės numeris). Lapo matmenys 50 x 50 cm.
Topografinio plano M 1:5000 skaidymas lapais
Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į keturias dalis ir numeruojamas nuo 1 iki 4. Topografinio plano M 1:5000 nomenklatūra gaunama prie M 1:10 000 lapo numerio per brūkšnelį rašant jame esančio M 1:5000 lapo numerį (pvz., 56/36-3, žiūrėti topografinio plano M 1:5000 apiforminimą, 4 priedas).
1 |
2 |
3 |
4 |
Topografinio plano M 1:2000 skaidymas lapais
Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į 25 dalis, kurios numeruojamos iš kairės į dešinę dviženkliais skaičiais nuo 01 iki 25. Nomenklatūrą sudaro topografinio žemėlapio M 1: 10 000 lapo numeris ir per brūkšnelį – jame esančio M 1:2000 lapo numeris (pvz., 56/36-21, 3 priedas).
01 |
02 |
03 |
04 |
05 |
06 |
07 |
08 |
09 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
23 |
24 |
25 |
Topografinio plano M 1:1000 skaidymas lapais
Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į 100 dalių, kurios numeruojamos iš kairės į dešinę triženkliais skaičiais nuo 001 iki 100. Nomenklatūrą sudaro topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapo numeris ir per brūkšnelį – jame esančio topografinio plano M 1:1000 numeris (pvz., 56/36-091, 2 priedas).
001 |
002 |
003 |
004 |
004 |
006 |
007 |
008 |
009 |
010 |
011 |
012 |
013 |
014 |
015 |
016 |
017 |
018 |
019 |
020 |
021 |
022 |
023 |
024 |
025 |
026 |
027 |
028 |
029 |
030 |
031 |
032 |
033 |
034 |
035 |
036 |
037 |
038 |
039 |
040 |
041 |
042 |
043 |
044 |
045 |
046 |
047 |
048 |
049 |
050 |
051 |
052 |
053 |
054 |
055 |
056 |
057 |
058 |
059 |
060 |
061 |
062 |
063 |
064 |
065 |
066 |
067 |
068 |
069 |
070 |
071 |
072 |
073 |
074 |
075 |
076 |
077 |
078 |
079 |
080 |
081 |
082 |
083 |
084 |
085 |
086 |
087 |
088 |
089 |
090 |
091 |
092 |
093 |
094 |
095 |
096 |
097 |
098 |
099 |
100 |
Topografinio plano M 1:500 skaidymas lapais
Topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapas skaidomas į 400 dalių, kurios numeruojamos iš kairės į dešinę keturženkliais skaičiais nuo 0001 iki 0400. Nomenklatūra – M 1:10 000 numeris ir per brūkšnelį jame esančio topografinio plano M 1:500 numeris (pvz., 56/36-0381, 1 priedas).
0001 |
0002 |
0003 |
0004 |
... |
0017 |
0018 |
0019 |
0020 |
0021 |
0022 |
0023 |
0024 |
... |
0037 |
0038 |
0039 |
0040 |
0041 |
0042 |
0043 |
0044 |
... |
0057 |
0058 |
0059 |
0060 |
0061 |
0062 |
0063 |
0064 |
... |
0077 |
0078 |
0079 |
0080 |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
... |
0321 |
0322 |
0323 |
0324 |
... |
0337 |
0338 |
0339 |
0340 |
0341 |
0342 |
0343 |
0344 |
... |
0357 |
0358 |
0359 |
0360 |
0361 |
0362 |
0363 |
0364 |
... |
0377 |
0378 |
0379 |
0380 |
0381 |
0382 |
0383 |
0384 |
... |
0397 |
0398 |
0399 |
0400 |
vi. TOPOGRAFINIŲ PLANŲ M 1:500, 1:1000, 1:2000 IR 1:5000 LAPŲ APIforminimas
Užrėmelinio apiforminimo tekstui rekomenduojama naudoti Helvetica šriftą. Jeigu planas sudaromas naudojant programas, kuriose tokio šrifto nėra, tai rekomenduojama naudotis kitais panašiais šriftais. Užrašų dydžiai pavyzdžiuose pateikiami milimetrais.
Topografinių planų M 1:500–1:5000 lapų kampai privalo atitikti Lietuvos Respublikos teritorijos standartinį skaidymą LKS–94 koordinačių sistemoje. Taip pat vaizduojamas vietinis koordinačių tinklas.
Topografinio plano M 1:500 lapų apiforminimas
Miestų, stambių gyvenviečių ir pramonės objektų topografinių planų M 1:500 lapų šiaurinio rėmelio kairėje pusėje rašomas miesto, gyvenvietės, pramonės objekto pavadinimas. Jeigu sudaromas stambaus miesto planas, dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje rašomas miesto rajono pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma lapo nomenklatūra. Koordinačių sistemos, kurioje sudaromas planas, pavadinimas rašomas dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš miesto, gyvenvietės ar pramonės objekto pavadinimo. Žemiau pietinio rėmelio, ties viduriu, rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Kairėje pusėje braižomas kvadratas, kuriame nurodomi plano rėmelių teoriniai matmenys. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Vidiniu rėmeliu apribotame plote braižomas koordinačių tinklelis. Jis brėžiamas kas 10 cm. Tarp vidinio ir išorinio lapo rėmelių pratęsiamas koordinačių tinklelis ir kampuose rašomos stačiakampės koordinatės. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje, rašomi gretimų lapų numeriai.
Topografinio plano M 1:500 apiforminimo pavyzdys (1 priedas).
Topografinio plano M 1:1000 lapų apiforminimas
Kairėje šiaurinio rėmelio pusėje rašomas vietovės pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma lapo nomenklatūra. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš vietovės pavadinimo rašomas koordinačių sistemos pavadinimas. Žemiau pietinio rėmelio, kairėje pusėje braižomas keturkampis, kuriame rašomi plano rėmelio teoriniai matmenys. Ties pietinio rėmelio viduriu, žemiau jo, užrašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Koordinatės rašomos plano kampuose. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai.
Topografinio plano M 1:1000 apiforminimo pavyzdys (2 priedas).
Topografinio plano M1:2000 lapų apiforminimas
Kairėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš jo rašomas miesto ar rajono pavadinimas. Dešinėje šio rėmelio pusėje rašomas miesto rajono ar kaimo pavadinimas. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, aukščiau teksto rašomas koordinačių sistemos pavadinimas. Aukščiau šiaurinio rėmelio, ties viduriu, rašoma plano nomenklatūra. Žemiau pietinio rėmelio, ties viduriu, rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Kairėje pusėje braižomas kvadratas, kuriame surašomi plano rėmelio teoriniai matmenys. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai. Koordinatės rašomos plano kampuose.
Topografinio plano M 1:2000 apiforminimo pavyzdys (3 priedas).
Topografinio plano M 1:5000 lapų apiforminimas
Kairėje topografinio plano lapo šiaurinio rėmelio pusėje rašomas miesto, rajono pavadinimas. Dešinėje pusėje – miesto rajono, kaimo pavadinimas. Dešinėje šiaurinio rėmelio pusėje, virš užrašo rašomas koordinačių sistemos pavadinimas. Ties šiaurinio rėmelio viduriu rašoma plano nomenklatūra. Ties pietinio rėmelio viduriu, žemiau jo rašomas plano mastelis, reljefo laiptas, aukščių sistema. Žemiau pietinio rėmelio dešinėje pusėje nurodoma organizacijos, kurios nuosavybė yra planas ar skaitmeninė topografinių duomenų bazė (TDB), pavadinimas; sudariusios organizacijos pavadinimas, išleidimo metai; plano, TDB sudarymo metodas; pagrindinė topografinė medžiaga, naudojama TDB sudaryti, šios medžiagos paruošimo metai. Išorinio rėmelio viduryje, vidinėje pusėje surašomi gretimų lapų numeriai. Lapo kampuose rašomos vidinio rėmelio stačiakampės koordinatės.
Topografinio plano M 1:5000 apiforminimo pavyzdys (4 priedas).
______________
______________
Pakeitimai:
1.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Įsakymas
Nr. 2, 2002-01-11, Žin., 2002, Nr. 9-354 (2002-01-26), i. k. 102233TISAK00000002
Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.11.02:2000 papildymo