Suvestinė redakcija nuo 2011-02-09

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 90-4086, i. k. 103301MISAK00000325

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL STR 2.01.08:2003 „LAUKO SĄLYGOMIS NAUDOJAMOS ĮRANGOS Į APLINKĄ SKLEIDŽIAMO TRIUKŠMO VALDYMAS“ PATVIRTINIMO

2003 m. birželio 30 d. Nr. 325

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 11.5 punktu,

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“ (toliau – Reglamentas) (pridedama).

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodytas reglamentas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Susisiekimo ministras,

pavaduojantis aplinkos ministrą                                                                                Zigmantas Balčytis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2003 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 325

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.01.08:2003 „LAUKO SĄLYGOMIS NAUDOJAMOS ĮRANGOS Į APLINKĄ SKLEIDŽIAMO TRIUKŠMO VALDYMAS“

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato į Lietuvos rinką ir į bet kurios Europos Sąjungos šalies rinką (toliau – rinką) teikiamos lauko sąlygomis naudojamos įrangos (toliau – lauko įrangos) skleidžiamo triukšmo ribojimo bei ženklinimo reikalavimus ir atitikties šiems reikalavimams įvertinimo tvarką, siekiant informuoti apie kenksmingą triukšmo poveikį aplinkai ir toje aplinkoje esančių žmonių sveikatai [8.3]. Reglamente pateikti privalomieji spinduliuojamojo triukšmo standartai, galimos atitikties vertinimo procedūros, ženklinimo taisyklės bei techninių dokumentų ir duomenų apie lauko įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą kaupimo reikalavimai.

2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. gegužės 8 d. direktyva 2000/14/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu triukšmu, suderinimo“, paskelbta žurnale „Official Journal of the European Communities“ (toliau – „OJ“), Nr. L 162, 2000-07-03, ir Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. gruodžio 14 d. direktyva 2005/88/EB „Iš dalies keičianti direktyvą 2000/14/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu triukšmu, suderinimo“ („OJ“, Nr. L 344, 2005-12-27).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-652, 2005-12-29, Žin., 2006, Nr. 2-22 (2006-01-05), i. k. 105301MISAK00D1-652

3. Reglamentas privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie gamina ir tiekia į rinką ar pradeda naudoti Lietuvoje lauko įrangą: gamintojams ir gamintojų įgaliotiesiems atstovams Lietuvoje ir Europos Bendrijoje (toliau – įgaliotiesiems atstovams). Jis skirtas sklandaus rinkos funkcionavimui.

4. Jei importuotojas pirmą kartą pateikia į rinką lauko sąlygomis naudojamą įrangą ir jei tos įrangos gamintojas ar gamintojo įgaliotasis atstovas nėra registruoti Lietuvoje ar bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, tuo atveju šio Reglamento reikalavimai tampa privalomi ir įrangos tiekėjui. Jei nei gamintojas, nei jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje nėra įsisteigę, bet kuris importuotojas, kuris pirmą kartą teikia įrangą į rinką ar pradeda ją naudoti, privalo vykdyti Reglamento reikalavimus.

5. Reglamentas taikomas visai 1 priede apibūdintai lauko įrangai, kuri yra tiekiama į rinką ar pradedama naudoti pagal paskirtį kaip vientisas agregatas bei yra detaliai išvardyta Reglamento 2 ir 3 prieduose.

6. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas privalo deklaruoti, kad gaminys atitinka šio Reglamento reikalavimus, išrašydamas atitikties deklaraciją kiekvienam gaminamam lauko įrangos tipui lietuvių ir anglų kalbomis. Privaloma atitikties deklaracijos forma yra pateikiama Reglamento 6 priede.

7. Šis Reglamentas netaikomas:

7.1. nevarikliniams priedams, kurie į rinką pateikiami arba pradedami naudoti atskirai, išskyrus rankinius betono trupintuvus ir kirtiklius bei hidraulinius kūjus;

7.2. visai įrangai, visų pirma skirtai prekėms ar žmonėms gabenti keliais, geležinkeliu, oro ar vandens keliais;

7.3. įrangai, visų pirma projektuotai ir konstruotai kariniams tikslams bei policijai ir avarinių tarnybų įrangai.

II SKYRIUS. NUORODOS

8. Šio Reglamento tekste pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir standartus:

8.1. Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 35-972);

8.2. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 92-2542);

8.3. Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. gegužės 8 d. direktyva 2000/14/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu triukšmu, suderinimo“ („OJ“, Nr. L162, 2000-07-03) ir Europos Parlamento ir Tarybos 2005 m. gruodžio 14 d. direktyva 2005/88/EB „Iš dalies keičianti direktyvą 2000/14/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamu triukšmu, suderinimo“ („OJ“ Nr. L 344, 2005-12-27).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-652, 2005-12-29, Žin., 2006, Nr. 2-22 (2006-01-05), i. k. 105301MISAK00D1-652

8.4. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 92-2542);

8.5. Europos Parlamento ir Komisijos 2002 m. birželio 25 d. direktyvą 2002/49/EB „Dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo“ (2002/49/EC; „OJ“ L 189; 18/7/2002, P. 0001-0012);

8.6. standartizacijos dokumentą SD P ISO/IEC GUIDE 2 „Standartizacija ir su ja susijusi veikla. Bendrieji terminai ir apibrėžimai“;

8.7. Europos Tarybos 1998 m. gruodžio 21 d. direktyvą 89/106/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo“;

8.8. 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/37/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo“ (98/37/EC; „OJ“ L 207; 23/07/1998 P. 0001-0046);

8.9. Europos Bendrijos Tarybos 1993 m. liepos 22 d. nutarimą „Dėl techninio derinimo direktyvoms skirtų atitikties įvertinimo procedūrų įvairių etapų modulių ir atitikties ženklo „CE“ žymėjimo taisyklių“ (93/465/EEC; „OJ“ L 220; 30/08/1993 Vol. 36);

8.10. statybos techninį reglamentą STR 1.03.02:2002 „Statybos produktų atitikties deklaravimas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2142);

8.11. statybos techninį reglamentą STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas: (Žin., 2002, Nr. 54-2140; 2003, Nr. 51-2295);

8.12. paskelbtųjų (notifikuotų) atitikties įvertinimo įstaigų paskyrimo taisykles (Žin., 1999, Nr. 62-2058; 2002, Nr. 111-4937);

8.13. LST EN ISO/IEC 17025:2000 Bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencija. Bendrieji reikalavimai;

8.14. LST EN ISO 3744:2000; Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustatymas matuojant garso slėgį. Ekspertinis beveik laisvojo lauko virš atspindinčiosios plokštumos metodas;

8.15. LST EN ISO 3746:2000; Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustatymas matuojant garso slėgį. Apžvalginis šaltinį gaubiančio matuojamojo paviršiaus virš atspindinčiosios plokštumos metodas;

8.16. LST ISO 6395+A1:2002; Akustika. Žemės kasimo mašinų išorėje spinduliuojamo triukšmo matavimas. Dinaminio bandymo sąlygos;

8.17. LST ISO 7960:2002; Staklių spinduliuojamas ore sklindantis triukšmas. Medienos apdirbimo staklių veikimo sąlygos;

8.18. LST ISO 11094:2002; Akustika. Variklinių vejapjovių, vejų traktorių, daržų ir sodų traktorių, profesionaliųjų žoliapjovių, daržų ir sodų traktorių su prikabinamais pjaunamaisiais aparatais spinduliuojamo ore sklindančio triukšmo tyrimų programa;

8.19. LST ISO 10884:2002; Nešiojamosios rankinės krūmapjovės ir žoliapjovės su vidaus degimo varikliu. Garso galios lygių nustatymas. Ekspertinis metodas (antrojo laipsnio);

8.20. LST ISO 9207:2002; Nešiojamieji rankiniai grandininiai pjūklai su vidaus degimo varikliu. Garso galios lygių nustatymas. Ekspertinis metodas (antrojo laipsnio);

8.21. LST EN 791:2000; Gręžimo mašinos. Sauga;

8.22. LST ISO 8528-10:2002; Kintamosios srovės generatoriaus agregatas, varomas stūmokliniu vidaus degimo varikliu. 10 dalis. Ore sklindančio triukšmo matavimas gaubiamojo pavirčiaus metodu;

8.23. LST ISO 1180+A1:2002; Pneumatinių įrankių antgaliai ir jų griebtuvų įvorių matmenys;

8.24. LST EN 500-4:2000; Judriosios kelių tiesybos mašinos. Sauga. 4 dalis. Ypatingieji reikalavimai sutankinimo mašinoms;

8.25. LST EN 786+AC:2000/A1:2001; Sodo įrenginiai. Elektrinės stumiamosios ir rankinės vejapjovės ir vejos pakraščių pjaunamosios. Mechaninė sauga;

8.26. LST EN 840-1:2000; Kilnojamieji atliekų konteineriai. 1 dalis. Nuo 80 l iki 390 l talpos dviračiai konteineriai, skirti šakiniams keltuvams. Matmenys ir konstrukcija;

8.27. LST EN 206-1:2002; Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis;

8.28. LST EN ISO 9001:2001; Kokybės vadybos sistema. Reikalavimai.

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

9.1. Lauko sąlygomis naudojama įranga (toliau – lauko įranga) – visi mechanizmai, apibrėžti 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/37/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, derinimo“ 1 straipsnio 2 dalyje, kurie gali būti savaeigiai arba nešiojamojo tipo ir kurie nepriklausomai nuo varomojo (-ųjų) elemento (-ų) bei atsižvelgiant į jų tipą skirti naudoti lauko sąlygomis bei prisideda prie aplinkos triukšmo poveikio didinimo. Laikoma, kad įranga naudojama lauko sąlygomis, jei ji naudojama aplinkoje, kuri neturi įtakos garso perdavimui arba veikia jį nežymiai (pvz., palapinėse, po stogu, apsaugančiu nuo lietaus ar pastatų karkasuose). Taip pat šis apibrėžimas aprėpia pramoninės paskirties arba aplinkos darbams naudojamą nevariklinę įrangą, kuri, atsižvelgiant į jos tipą, yra tinkama naudoti lauko sąlygomis bei prisideda prie aplinkos triukšmo poveikio didinimo. Visi šie įrangos tipai toliau vadinami „lauko įranga“ [8.3];

9.2. garso galios lygis L_WA – A – svertinė garso galia matuojama dB nuo 1 pW, kuris yra atskaitos garso galia, kaip apibrėžta standartuose LST EN ISO 3744:2000 ir LST EN ISO 3746:2000 [8.3; 8.13; 8.14];

9.3. išmatuotas garso galios lygis – garso galios lygio vertė, išmatuota tiksliai laikantis Reglamento 4 ir 5 priedų reikalavimų; tai gali būti vienos išmatuotos mašinos, atstovaujančios įrangos tipą, vertė arba kelių išmatuotų mašinų vidutinė vertė [8.3];

9.4. garantuotas garso galios lygis – garso galios lygio vertė, nustatyta tiksliai laikantis Reglamento 4 ir 5 priedų reikalavimų ir įvertinant neapibrėžtis, atsirandančias dėl gamybos proceso ir matavimo metodų nuokrypių. Šia verte gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje patvirtina, kad su panauduotais techniniais prietaisais gauti dydžiai nurodyti techniniuose dokumentuose ir neviršija ribinių verčių [8.3];

9.5. kenksmingi poveikiai – neigiami poveikiai žmogaus sveikatai [8.4];

9.6. paskelbtoji (notifikuota) įstaiga – bandymų laboratorija, sertifikacijos ar kontrolės įstaiga, kurią valstybė paskiria atsakinga už atitikties įvertinimą ir apie tai praneša kitoms valstybėms [8.4]. Įstaiga, kurią valstybė paskyrė atsakinga už atitikties įvertinimą, tačiau apie tai dėl tam tikrų priežasčių dar nepranešė kitoms valstybėms, vadinama paskirtąja [8.10];

9.7. „CE“ ženklinimas – tai matomo, įskaitomo ir nenutrinamo „CE“ ženklo, nustatyto Komisijos 93/465/EB sprendimu, pritvirtinimas ant lauko įrangos kartu su garantuoto garso galios lygio vertės rodmens ženklu [8.8];

9.8. atitikties įvertinimas – veikla, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, kiek produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus [8.2];

9.9. atitikties sertifikatas – dokumentas, išduotas pagal sertifikacijos sistemos taisykles, liudijantis, kad reikiamu būdu identifikuotas gaminys, procesas ar paslauga atitinka standartą ar kitą norminį dokumentą [8.2];

9.10. atitikties deklaravimas – procedūra, kuria tiekėjas raštu patvirtina, kad produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus [8.10];

9.11. sertifikavimas – procedūra, kuria sertifikacijos įstaiga patvirtina, kad produktas, procesas, paslauga ar fizinio asmens kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus [8.2];

9.13. sertifikacijos įstaiga – juridinis asmuo, taip pat įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, atliekantys sertifikavimo procedūrą [8.2];

9.14. įgaliota institucija – institucija, kuriai įstatymu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pavestos valdymo funkcijos, susijusios su atitikties įvertinimu [8.2];

9.15. reglamentas – valdžios institucijų priimtas dokumentas, kuriame nustatytos būtinos teisinės normos [8.3];

9.16. techninis reglamentas – reglamentas, kuriame techniniai reikalavimai pateikiami betarpiškai arba nuorodomis į standartą, technines sąlygas ar taisykles arba kuriame atsispindi minėtų dokumentų esmė [8.5 ];

9.17. standartas – sutarimu parengtas ir pripažintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas įvesti optimalią tvarką tam tikroje srityje [8.5]. Darnusis Lietuvos standartas yra Lietuvos standartu perimtas darnusis Europos standartas, kurį Europos standartizacijos organizacijos parengia ir priima Europos Komisijos pavedimu [8.1].

IV SKYRIUS. ŽENKLINIMAS

10. Visa Reglamento 1 priede išvardyta lauko įranga, kuri atitinka Reglamento nuostatas, turi būti paženklinta „CE“ atitikties ženklu (toliau – „CE“ ženklas). Ženklą sudaro didžiosios raidės „CE“, ženklo forma yra pateikta Reglamento 6 priede.

11. Lauko įranga kartu su „CE“ ženklu turi būti paženklinta ir garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu, kurio pavyzdys yra pateiktas Reglamento 6 priede.

12. Garantuotas garso galios lygis turi būti nurodomas suapvalintas iki artimiausio sveiko skaičiaus (mažesnis negu 0,5 dydis – atmetamas, o didesnis ar lygus 0,5 – padidinamas iki artimiausio sveiko skaičiaus).

13. Ant kiekvieno įrangos vieneto turi būti pritvirtinti atitikties „CE“ ženklas ir garantuoto garso galios lygio rodmens ženklas. Jie turi būti gerai matomi, įskaitomi ir nenutrinami.

14. Ant lauko įrangos draudžiama tvirtinti ženklus ar užrašus, kurie galėtų klaidinti dėl „CE“ ženklo ar garantuoto garso galios lygio rodmens ženklo prasmės. Ant lauko įrangos galima tvirtinti bet kokius kitus ženklus, jei dėl to nesumažėja „CE“ ženklo ir garantuoto garso galios lygio rodmens ženklo matomumas ir įskaitomumas.

15. Jeigu lauko įrangai yra taikytinos kitų reglamentų nuostatos, kurios taip pat numato „CE“ ženklinimą, ženklinimas rodo, kad tokia lauko įranga taip pat atitinka ir kitų reglamentų reikalavimus.

16. Kai nėra kitų įrodymų, pripažįstama, kad lauko įranga, kuri yra paženklinta „CE“ ženklu ir garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu, bei kartu su ja pateikta atitikties deklaracija, atitinka šio Reglamento nuostatas.

V SKYRIUS. LAUKO ĮRANGOS TRIUKŠMO RIBOJIMAS

17. Lauko įrangos ribiniai (leidžiami) garso galios lygiai, atitikti kuriems turi garantuoti įrangos teikėjas, yra nustatyti 22 iš 57 įrenginių tipų, aprašytų Reglamento 1 priede. Detalus šių lauko įrangos tipų sąrašas yra pateikiamas Reglamento 2 priede bei leidžiamų garso galios lygių verčių 1 lentelėje.

18. Leidžiamų I ir II pakopos garso galios lygių vertės bei leidžiamų garso galios lygių įsigaliojimo terminai yra nurodyti 1 lentelėje. Garantuotas garso galios lygis priklausomai nuo lauko įrangos tipo neturi viršyti vieno iš 1 lentelėje pateiktų leidžiamų garso galios lygių.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-652, 2005-12-29, Žin., 2006, Nr. 2-22 (2006-01-05), i. k. 105301MISAK00D1-652

VI SKYRIUS. ATITIKTIES ĮVERTINIMO PROCEDŪROS

19. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, prieš pateikdamas į rinką ar atiduodamas naudoti bet kurią Reglamento 2 priede nurodytą įrangą, kiekvienam lauko įrangos tipui atlieka vieną iš šių atitikties vertinimo procedūrų:

19.1. vidaus gaminių kontrolę, nurodytą Reglamento 8 priede, įvertinant techninius dokumentus bei atliekant periodinę jų patikrą;

19.2. gaminio vieneto patikros procedūrą, nurodytą Reglamento 9 priede;

19.3. visiškos kokybės užtikrinimo procedūrą, nurodytą Reglamento 10 priede.

20. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, prieš pateikdamas į rinką ar atiduodamas naudoti bet kurią Reglamento 3 priede nurodytą lauko įrangą, kiekvienam lauko įrangos tipui atlieka vidinės gaminių kontrolės procedūrą, nurodytą Reglamento 7 priede.

21. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, atliekantys lauko įrangos atitikties įvertinimą pagal Reglamento 8 priedo reikalavimus, privalo:

21.1. parengti techninę dokumentaciją, kurią Valstybinės rinkos priežiūros institucijos inspektavimui saugo ne trumpiau kaip 10 metų nuo įrangos tipo gamybos pabaigos ar paveda saugoti techninę dokumentaciją kitam asmeniui, lauko įrangos atitikties deklaracijoje nurodydamas įgaliotojo asmens duomenis ir adresą;

21.2. pakviesti įstaigos, nurodytos Reglamento 42 punkte, atstovus atlikti techninių dokumentų ekspertizę, įrangos gamybos ekspertizę bei gamybos priežiūrą. Gamybos proceso patikra atliekama šios įstaigos nustatytu periodiškumu, atsižvelgiant į ankstesnių įvertinimų rezultatus, tačiau ne rečiau kaip kartą per 3 metus;

21.3. ženklinti kiekvieną įrangos tipo vienetą „CE“ ženklu, garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu ir išrašyti atitikties deklaraciją, kai įstaigos, nurodytos Reglamento 42 punkte, atstovai parengia ataskaitą, patvirtinančią, kad techninė dokumentacija atitinka Reglamento nuostatas.

22. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, atliekantys lauko įrangos atitikties įvertinimą pagal Reglamento 9 priedo reikalavimus, privalo:

22.1. pateikti paraišką įstaigai, nurodytai Reglamento 42 punkte, atlikti gaminio vieneto patikrą;

22.2. gauti, jei lauko įranga atitinka Reglamento reikalavimus, iš paskelbtosios (notifikuotos) įstaiga atitikties sertifikatą, o jei lauko įranga neatitinka Reglamento reikalavimų ir atitikties sertifikatas neišduodamas, paraiškos atmetimo sąlygų išaiškinimą;

22.3. ženklinti kiekvieną sertifikuotos įrangos vienetą „CE“ ženklu, garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu, ir išrašyti atitikties deklaraciją;

22.4 kartu su technine dokumentacija saugoti atitikties sertifikato kopiją 10 metų nuo paskutinio įrangos tipo pateikimo į rinką.

1 lentelė

Lauko įrangos leidžiami garso galios lygiai

Įrangos grupė pagal leidžiamą garso galios lygį	Įrangos tipas	Instaliuota galia neto P, kW Elektros galia Pel^1, kW Įrangos svoris m, kg Pjovimo plotis L, cm	Leidžiamas garso galios lygis dB (nuo 1 pW)
			I pakopa, kuri galios iki 2006 m. sausio 2 d.	II pakopa, kuri įsigalios nuo 2006 m. sausio 3 d.
I	Sutankinimo mašinos (vibruojamieji volai, vibruojamosios plokštės, vibruojamieji plūktuvai)	P≤8 8<P≤70 P>70	108 109 89 + 11 lg P	105^(2) 106^(2) 86 + 11 lg P^(2)
II	Vikšriniai buldozeriai, vikšriniai krautuvai, vikšriniai ekskavatoriai-krautuvai	P≤55 P>55	106 87 + 11 lg P	103^(2) 84 + 11 lg P^(2)
III	Ratiniai buldozeriai, ratiniai krautuvai, ratiniai ekskavatoriai-krautuvai, automobiliniai savivarčiai, greideriai, sąvartynų atliekų plūktuvai-krautuvai, automobiliniai krautuvai su atsvaru, varomi vidaus degimo varikliu, judrieji kranai, sutankinimo mašinos (nevibruojamieji volai), kelių dangos klotuvai, hidrauliniai agregatai	P≤55 P>55	104 85 + 11 lg P	101^(2) (3) 82 + 11 lg P^(2) (3)
IV	Ekskavatoriai, krovininiai statybiniai keltuvai, statybinės gervės, varikliniai kultivatoriai	P≤15 P>15	96 83 + 11 lg P	93 80 + 11 lg P
V	Rankiniai betono trupintuvai ir kirtikliai	m≤15 15<m< 30 m≥30	107 94 + 11 lg m 96 + 11 lg m	105 92 + 11 lg m^(2) 94 + 11 lg m
VI	Bokštiniai kranai		98 + lg P	96 + lg P
VII	Suvirinimo generatoriai ir elektros energijos generatoriai	Pel≤2 2<Pel ≤10 Ple>10	97 + lg Pel 98 + lg Pel 97 + lg Pel	95+lg Pel 96 + lg Pel 95 + lg Pel
VIII	Kompresoriai	P≤15 P>15	99 97 + 2 lg P	97 95 + 2 lg P
IX	Vejapjovės, vejos pjaunamosios/vejos pakraščių pjaunamosios	L≤50	96	94^(2)
^(1) Suvirinimo generatorių Pel: standartinės suvirinimo srovės ir apkrovos standartinės įtampos sandauga, kai gamintojo nurodyto įrangos panaudojimo faktoriaus vertė yra mažiausia. Elektros energijos generatorių Pel: pirminė elektros galia pagal LST ISO 8528-1:2002 13.3.2 punktą. ^(2) Indikaciniai skaičiai, taikomi II pakopai ir tik nurodytos įrangos tipams: – stumdomi vibruojamieji volai; – vibruojamosios plokštės (>3 kW); – vibruojamieji plūktuvai; – buldozeriai (plieniniais vikšrais); – krautuvai (plieniniais vikšrais > 55kW); – automobiliniai krautuvai su atsvaru, varomi vidaus degimo variklio; – kompaktiški išlyginantys kelių dangos klotuvai; – rankiniai betono trupintuvai ir kirtikliai su vidaus degimo varikliu (15<m<30); – vejapjovės, vejos pjaunamosios/vejos pakraščių pjaunamosios. Galutiniai skaičiai priklausys nuo Direktyvos papildymo pagal ataskaitą, numatytą straipsnyje 20(1). Nesant tokio papildymo, I pakopos skaičiai ir toliau galios II pakopai. ^(3) Vieno variklio mobiliems kranams I pakopai numatyti dydžiai taikomi iki 2008 m. sausio 3 d. Po šios datos taikomi II pakopai numatyti dydžiai.
Pastaba. Leistinos garso galios lygio reikšmės turėtų būti apvalinamos į didesnę ar mažesnę pusę iki artimiausio sveikojo skaičiaus (< 0,5 apvalinti iki mažesnio skaičiaus, ≥ 0,5 apvalinti iki didesnio skaičiaus).

Lentelės pakeitimai:

Nr. D1-652, 2005-12-29, Žin., 2006, Nr. 2-22 (2006-01-05), i. k. 105301MISAK00D1-652

23. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, atliekantys lauko įrangos atitikties įvertinimą pagal Reglamento 10 priedo reikalavimus, privalo:

23.1. taikyti patvirtintą ir prižiūrimą, kaip nurodyta Reglamento priedo 4 punkte, projektavimo, gamybos ir produkcijos inspektavimo bei bandymų kokybės užtikrinimo sistemą, nurodytą šio priedo 3 punkte;

23.2. pateikti paraišką įstaigai, nurodytai Reglamento 42 punkte, lauko įrangos gamybos kokybės užtikrinimo sistemai įvertinti;

23.3. paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos priežiūroje tiksliai laikytis patvirtintos kokybės užtikrinimo sistemos įsipareigojimų;

23.4. jei kokybės užtikrinimo sistema garantuoja, kad gaminama lauko įranga atitinka Reglamento reikalavimus, ženklinti kiekvieną įrangos tipo vienetą „CE“ ženklu, garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu ir išrašyti atitikties deklaraciją;

23.5. saugoti šiuos duomenis ne mažiau kaip 10 metų nuo paskutinio lauko įrangos tipo pagaminimo datos, t. y.:

a – kokybės užtikrinimo sistemos dokumentus;

b – duomenis, susijusius su visiškos kokybės užtikrinimo sistemos atnaujinimu;

c – paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos sprendimus ir ataskaitas.

24. Atliekant Reglamento 7 priede pateiktą procedūrą, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas parengia techninius dokumentus, aprašytus 7 priedo 3 punkte, ir saugo juos valstybinės rinkos priežiūros institucijos inspektavimo tikslams ne mažiau kaip 10 metų nuo lauko įrangos tipo gamybos pabaigos ar paveda saugoti techninius dokumentus kitam asmeniui. Šiuo atveju atitikties deklaracijoje jis turi nurodyti įgalioto asmens duomenis ir adresą.

25. Gamintojas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad pagaminta įranga nuolat atitiktų techninius dokumentus ir Reglamento reikalavimus.

26. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, Europos Komisijai ir valstybinei rinkos priežiūros institucijai pagrįstai prašant, suteikia visą informaciją, panaudotą atitikties įvertinimo metu 3 priede nurodytiems lauko įrangos tipams, ir ypač techninę dokumentaciją, nurodytą Reglamento 7 priedo 3 punkte.

27. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, Europos Komisijai ir valstybinei rinkos priežiūros institucijai pagrįstai prašant, suteikia visą informaciją, panaudotą atitikties įvertinimo metu 2 priede nurodytiems lauko įrangos tipams, ir ypač techninę dokumentaciją, nurodytą Reglamento 8 priedo 3 punkte, 9 priedo 3 punkte, 10 priedo 3.1 ir 3.3 punktuose.

28. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga privalo kitai Europos Komisijos paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai pagal užklausimą teikti atitinkamą informaciją, susijusią su visiškos kokybės užtikrinimo sistemos patvirtinimais ir atšaukimais.

29. Gamintojas ar jo įgaliotas atstovas gali pasirinkti bet kurią vieną iš Europos paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų atlikti Reglamente numatytas atitikties vertinimo procedūras.

VII SKYRIUS. TEIKIMAS Į RINKĄ IR RINKOS PRIEŽIŪRA

30. Reglamento 2 priede išvardytą lauko įrangą draudžiama teikti į rinką ar pradėti naudoti anksčiau, negu gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas užtikrina, kad:

30.1. lauko įranga tenkina triukšmo spinduliavimo į aplinką reikalavimus, t. y. kai garantuotas garso galios lygis neviršija leidžiamų garso galios lygių verčių;

30.2. bent viena iš Reglamento 8, 9 ar 10 prieduose pateiktų atitikties įvertinimo procedūrų yra užbaigta;

30.3. yra atitikties deklaracija;

30.4. įranga paženklinta „CE“ ženklu bei garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu.

31. Reglamento 3 priede išvardytą lauko įrangą draudžiama teikti į rinką ar pradėti naudoti anksčiau, negu gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas Bendrijoje užtikrina, kad:

31.1. Reglamento 7 priede pateikta atitikties įvertinimo procedūra yra užbaigta;

31.2. yra atitikties deklaracija;

31.3. įranga paženklinta „CE“ ženklu bei garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu.

32. Reglamento 30-31 punktuose nurodytas draudimas negalioja įrangai prekybos mugėse, parodose, pristatymuose ir panašiuose renginiuose su sąlyga, kad:

32.1. aiškiai matomas ženklas rodo, kad lauko įranga neatitinka Reglamento nuostatų;

32.2. lauko įranga nebus pateikta į rinką ar pradėta naudoti tol, kol gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas neužtikrins jos atitikties Reglamento nuostatoms;

32.3. bus imamasi būtinų saugos priemonių, kurios demonstravimo metu užtikrintų žmonių saugą ir ribotų kenksmingą triukšmo poveikį.

33. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, pirmą kartą teikiant lauko įrangą į rinką ar pradedant naudoti Lietuvoje, siunčia valstybinei rinkos priežiūros institucijai ir Europos Komisijai atitikties deklaracijos kopiją kiekvienam lauko įrangos tipui, nurodytam Reglamento 2 ir 3 prieduose.

34. Negalima drausti, riboti ar trukdyti teikti į Lietuvos rinką ar pradėti naudoti LR teritorijoje įrangą, atitinkančią visas Reglamento nuostatas, jei ji turi atitikties deklaraciją, paženklinta „CE“ ženklu ir garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu.

35. Jeigu yra pagrindo abejoti ženklinimo ir deklaravimo atitiktimi, rinkos priežiūros ir valstybinės priežiūros institucijos turi teisę gauti visą dokumentaciją, kuri buvo panaudota atitikties įvertinimui, ir pateiktą informaciją patikrinti.

36. Kai rinkos priežiūros institucijos nustato, kad pateikta į rinką ar pradėta naudoti lauko įranga neatitinka Reglamento reikalavimų, jos turi imtis visų reikiamų priemonių, kad gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas sutvarkytų įrangą taip, kad ji atitiktų Reglamento nuostatas.

37. Visos priemonės, kurių valstybės įgaliotos institucijos imasi, kad įranga, kuriai taikomas Reglamentas, nepatektų į rinką arba nebūtų pradėta naudoti, turi būti pagrįstos. Gamintojui ar jo įgaliotajam atstovui kiek įmanoma greičiau turi būti pranešta apie tai, kad tokių priemonių imtasi. Kartu turi būti nurodyti galimi teisėti pagal Lietuvos galiojančius įstatymus būdai padėčiai ištaisyti bei laikotarpis, per kurį tai galima padaryti.

38. Kai lauko įranga viršija nurodytus leidžiamus garso galios lygius ar lauko įranga vis dar neatitinka kitų Reglamento nuostatų, po to, kai buvo pritaikytos Reglamento 36 punkte numatytos priemonės, valstybės įgaliotos institucijos imasi visų įmanomų būdų apriboti ar uždrausti pateikti į rinką tokią įrangą ar uždrausti pradėti ją naudoti iki šios visiško išėmimo iš rinkos. Europos Komisija ir kitos valstybės narės iš karto turi būti informuojamos apie taikytas priemones.

39. Sprendimą uždrausti teikti lauko įrangą, sustabdyti jos laisvą judėjimą arba pašalinti iš rinkos dėl to, kad ji neatitinka Reglamento nuostatų, rinkos priežiūros institucijos privalo pagrįsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bei pranešti apie tai Europos Komisijai, nurodant priimto sprendimo priežastis.

40. Valstybinės rinkos priežiūros institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka pagal joms priskirtas funkcijas gali taikyti administracines priemones, kad į rinką būtų pateikiama tik Reglamentą atitinkanti produkcija.

41. Valstybių narių kompetentingos institucijos padeda viena kitai vykdyti rinkos priežiūros pareigas.

VIII SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42. Lauko įrangos atitikties įvertinimą pagal Reglamento nuostatas atlieka LR aplinkos ministerijos paskirtosios ar paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos. Paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų paskyrimas ir atšaukimas vykdomas vadovaujantis Reglamento 11 priede išvardytais bendraisiais reikalavimais ir Paskelbtųjų (notifikuotų) atitikties įvertinimo įstaigų paskyrimo taisyklėmis.

43. Vadovaujantis Reglamento nuostatomis, Aplinkos ministerija skiria atsakingas įstaigas lauko įrangos atitikties įvertinimui bei į aplinką skleidžiamo triukšmo bandymams.

44. Aplinkos ministerija informuoja Europos Komisiją ir kitas valstybės nares apie atsakingų įstaigų paskyrimą ir bandomus objektus bei įvertinimo procedūras, kurias šios įstaigos gali atlikti.

45. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga Europos Komisijai ir valstybėms narėms pagrįstai prašant, suteikia išsamią informaciją apie atliktus atitikties įvertinimus bei pateikia turimą konkrečios įrangos techninę dokumentaciją.

46. Aplinkos ministerija skiria savo atstovą (-us) į Nuolatinį komitetą, įsteigtą prie Europos Komisijos, pagal direktyvos 2000/14/EB reikalavimus.

47. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija turi rengti ir teikti Reglamento 46 punkte nurodytam komitetui pastabas bei pasiūlymus dėl lauko įrangos triukšmo reikalavimų vykdymo bei skelbti informaciją apie lauko įrangos triukšmo reglamentavimo pataisas leidinyje „Valstybės žinios“.

48. Asmenys, pažeidžiantys Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

STR 2.01.08:2003

1 priedas

LAUKO ĮRANGOS APIBRĖŽIMAI

1. Kabamosios keliamosios platformos su vidaus degimo varikliais

Įranga sudaryta iš darbo platformos, ilginančiosios konstrukcijos ir važiuoklės. Darbo platforma yra aptverta platforma arba kabina, kuri su kroviniu gali būti pakelta į reikiamą darbo vietą. Ilginančioji konstrukcija yra sujungta su važiuokle ir laiko darbo platformą, jos padedama darbo platforma gali judėti į reikiamą padėtį.

2. Krūmapjovė

Vidaus degimo variklio varomas nešiojamasis rankinis įrenginys su sukamąja pjūklo geležte, pagaminta iš metalo ar plastiko, skirtas piktžolėms, krūmams, mažiems medeliams ir panašiai augmenijai pjauti. Pjovimo mechanizmas dirba plokštumoje, maždaug lygiagrečioje su žemės paviršiumi.

3. Krovininis statybinis keltuvas

Laikinai įrengtas variklinis statybinis keltuvas, aptarnaujamas asmenų, turinčių leidimą būti gamybos ar statybų vietose:

3.1. turi kraunamą platformą, kuri:

3.1.1. sukonstruota tik kroviniams kelti;

3.1.2. žmonės joje gali būti tik krovimo ir iškrovimo metu;

3.1.3. žmonės joje gali būti ir važiuoti tik su leidimu keltuvą surenkant, išardant ar remontuojant;

3.1.4. yra valdoma;

3.1.5. yra judanti vertikaliai arba išilgai kreipiamosios, su vertikale sudarančios ne didesnį kaip 15° kampą;

3.1.6. yra pakabinama ar palaikoma viela, lynu, grandine, srieginiu sraigtu ir veržle, keliamuoju mechanizmu ir krumpliaračiu, hidrauliniu cilindru (tiesioginiu ar netiesioginiu) ar stūmokliniu svirtiniu mechanizmu;

3.1.7. laikančiai konstrukcijai gali būti panaudoti atskiri tvirtinimo elementai;

3.2. turi krovinio kėlimo pavarą, kai platformos krovimo ar aptarnavimo aukštis siekia valdymo zonos pabaigą (pvz., iki stogo), bei:

3.2.1. sukonstruota tik kroviniams kelti;

3.2.2. lipti žmonėms ant jos, norint pakrauti ar iškrauti, remontuoti, surinkti ar išardyti draudžiama;

3.2.3. yra valdoma pastovaus slėgio valdymo įtaisais;

3.2.4. konstrukcija numato judėjimą kreipiamąja, su vertikale, sudarančia bent 30° kampą, tačiau gali būti naudojama bet kokiu kampu;

3.2.5. laikoma plieniniu lynu ir standžios pavaros sistema;

3.2.6. įrengta be jokio atsvaro;

3.2.7. kurios didžiausia norminė apkrova yra 300 kg;

3.2.8. kurios didžiausias greitis yra 1m/s;

3.2.9. kurios kreipiamąsias laiko atskiros konstrukcijos.

4. Statybiniai juostiniai pjūklai

Rankinio užvedimo variklinė mašina, sverianti mažiau kaip 200 kg, turinti vieną ištisinės juostos pavidalo pjūklo geležtę, judančią tarp dviejų ar daugiau skriemulių.

5. Statybiniai diskiniai pjūklai

Rankinio užvedimo variklinė mašina, sverianti mažiau kaip 200 kg, su viena apskrita nuo 350 mm iki 500 mm skersmens pjūklo geležte (tik ne pjautinio pjūklo), kuri įprasto pjovimo metu yra pritvirtinta, ir turinti horizontalų stalą, kurio visos dalys pjovimo metu yra pritvirtintos. Pjūklo geležtė uždėta ant horizontalaus nepakreipiamo veleno, kurio padėtis pjovimo metu nekinta. Mašina gali turėti šias charakteristikas:

5.1. pjūklo geležtės pakėlimo ir nuleidimo per stalą galimybę;

5.2. mašinos rėmas po stalu gali būti atidarytas ar uždarytas;

5.3. pjūklas gali turėti papildomą rankiniu būdu valdomą judamąjį stalą, kurio pjūklo geležtės neliečia.

6. Nešiojamasis grandininis pjūklas

Variklinis įrankis, skirtas medžiui pjauti pjovimo grandine, sudarytas iš vientiso kompaktiško bloko, susidedančio iš rankenų, maitinimo šaltinio ir pjovimo mechanizmo, kurio konstrukcija numato, kad dirbant jis laikomas abiem rankomis.

7. Kombinuotasis automobilinis aukštaslėgis plautuvas ir siurblys

Transporto priemonė, kuri gali dirbti kaip aukšto slėgio plautuvas ar kaip siurbimo mašina (žr. 26 skirsnį).

8. Sutankinimo mašinos

Mašina, kuri sutankina medžiagas, pvz., dirbančiuoju įrankiu lygina skaldos užpilą, žemę arba asfaltą volavimo, plūkimo ar vibravimo būdu. Ji gali būti savaeigė, traukiama, pėsčiojo valdoma ar būti priedu prie traukiančios transporto priemonės. Sutankinimo mašinos skirstomos:

8.1. volai su sėdyne operatoriui: vieną metalinį ritinį (būgną) ar daugiau būgnų ar gumines padangas turinčios savaeigės sutankinimo mašinos, kai operatoriaus kabina yra sudedamoji mašinos dalis;

8.2. pėsčiojo valdomi volai: vieną metalinį ritinį (būgną) ar daugiau būgnų ar gumines padangas turinčios savaeigės sutankinimo mašinos, kurių riedėjimo, krypties parinkimo, stabdymo ir vibravimo funkcijų valdymo priemonės išdėstytos tokiu būdu, kad mašinos turi būti valdomos šalia esančio operatoriaus ar nuotoliniu valdymu;

8.3. traukiamas volas: vieną metalinį ritinį (būgną) ar daugiau būgnų ar gumines padangas turinčios sutankinimo mašinos, kurios neturi nepriklausomos valdymo sistemos ir yra operatorius valdomos iš traukimo priemonėje esančios kabinos;

8.4. vibruojamosios plokštės ir vibruojamieji plūktuvai: sutankinimo mašinos su vibruojančiomis plokščiomis pagrindo plokštėmis ir valdomos arba šalia esančio operatorius, arba yra naudojamos, kaip priedas prie traukiančios mašinos;

8.5. sprogstamieji plūktuvai: sutankinimo mašinos, dažniausiai turinčios plokščią sutankinimo įrankį, kuris, sprogimo slėgio veikiamas, juda vertikalia kryptimi. Mašiną valdo šalia esantis operatorius.

9. Kompresorius

Visos mašinos, kurios yra skirtos naudoti su keičiama įranga, skirta slėgti orą, dujas ar garus iki slėgio, didesnio nei slėgis įleidžiamojoje angoje. Kompresorių sudaro pats kompresorius, pirminis energijos šaltinis ir bet koks teikiamas komponentas ar įtaisas, užtikrinantis saugų kompresoriaus darbą.

9.1. šių kategorijai nepriskiriami šie įtaisai:

9.1.1. ventiliatoriai, t. y. įtaisai, užtikrinantys oro cirkuliavimą, esant ne didesniam kaip 110 000 paskalių teigiamam slėgiui;

9.1.2. vakuuminiai siurbliai, t. y. įtaisai ar aparatai orui siurbti iš uždarosios erdvės, kurioje slėgis yra ne didesnis kaip atmosferos slėgis;

9.1.3. dujų turbinų varikliai.

10. Rankiniai betono trupintuvai ir kirtikliai

Varikliniai (nesvarbu, kokio tipo variklis) betono trupintuvai ir kirtikliai, skirti civilinės statybos darbams ir darbams statybos aikštelėse.

11. Betono ar skiedinio maišytuvas

Mašina betonui ar skiediniui ruošti, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu vyksta krovimo, maišymo ir išpylimo procesas. Maišytuvai dirba su pertraukomis arba nepertraukiamai. Betono maišytuvai, įrengti sunkvežimiuose, vadinami automobilinėmis betonmaišėmis (žr. 55 apibrėžimą).

12. Statybinė gervė

Laikinai įrengtas variklinis kėlimo mechanizmas, turintis įtaisą prikabintam kroviniui pakelti ir nuleisti.

13. Betono ir skiedinio teikimo ir purškimo mašina

Agregatai, pumpuojantys ir purškiantys betoną ar skiedinį, su maišytuvu arba be jo, kai gabenimui skirta medžiaga teikiama vamzdžiais, skirstomaisiais įtaisais ar skirstomaisiais stiebais.

13.1. Gabenimo būdas:

13.1.1. betonas gabenamas mechaniškai, stūmokliniu ar rotoriniu siurbliais;

13.1.2. skiedinys gabenamas mechaniškai stūmokliniu, sraigtiniu, žarniniu ir rotoriniu siurbliais arba pneumatiniu būdu kompresoriais, turinčiais oro kamerą arba be jos.

Šios mašinos gali būti įrengtos sunkvežimiuose, priekabose ar specialiose transporto priemonėse.

14. Juostinis konvejeris

Laikinai įrengta mašina, tinkama medžiagai transportuoti varikliu varoma juosta.

15. Automobilinis šaldiklis

Šaldymo agregatas su krovinio talpykla, įrengtas N₂, N₃, O₃ ir O₄ kategorijų transporto priemonėse.

Šaldymo agregatas gali būti maitinamas šaltiniu, su šaldymo agregatu sudarančiu vientisą bloką, atskiru maitinimo bloku, įrengtu transporto priemonės kėbule, transporto priemonę varančiu varikliu ar nepriklausomu arba avariniu maitinimo šaltiniu.

16. Buldozeris

Savaeigė ratinė ar vikšrinė mašina, skirta stumti ar traukti, panaudojant prie jos prijungtą įrangą.

17. Gręžimo agregatas

Mašina, naudojama statybos aikštelėse skylėms gręžti:

17.1. smogiamojo gręžimo būdu;

17.2. sukamojo gręžimo būdu;

17.3. sukamojo ir smogiamojo gręžimo būdu.

Gręžimo agregatai gręžimo metu yra stacionarioje padėtyje. Jie gali būti perkeliami iš vienos darbo vietos į kitą, naudojant autonominę pavarą. Savaeigiams gręžimo agregatams priklauso agregatai, įrengti sunkvežimiuose, ratinėse važiuoklėse, traktoriuose, vikšriniuose traktoriuose, pavažose (traukiamose suktuvu). Kai gręžimo agregatai yra įrengti sunkvežimiuose, traktoriuose ir priekabose ar kai jie turi savo ratus, gabenti juos galima didesniu greičiu ir bendro naudojimo keliais.

18. Automobilinis savivartis

Savaeigės ratinės ar vikšrinės mašinos, turinčios atvirą kėbulą, kurios gabena ir išverčia arba išsklaido medžiagas. Automobiliniai savivarčiai gali turėti savarankišką krovimo įrangą.

19. Automobilinių cisternų ir bunkerių krautuvas

Prie bunkerius arba cisternas gabenančių sunkvežimių prijungti varikliniai įtaisai, skirti skysčiams ar birioms medžiagoms pervežti, krauti ar iškrauti naudojant siurblius ar panašią įrangą.

20. Hidraulinis ar lynais valdomas ekskavatorius

Savaeigė ratinė ar vikšrinė mašina, kurios viršutinė konstrukcija gali pasisukti ne mažesniu kaip 360° kampu ir kasti, pernešti ir išversti medžiagas, naudodama kaušą, pritvirtintą prie stiebo ir strėlės ar prie teleskopinio stiebo, važiuoklei arba važiuojamajai daliai nejudant bet kurio mašinos darbo ciklo metu.

21. Ekskavatorius krautuvas

Savaeigė ratinė ar vikšrinė mašina, kurios pagrindinė laikančioji konstrukcija skirta laikyti priekyje įrengtą kaušinį krovimo mechanizmą ir užpakalyje įrengtą atbulinį kaušą. Naudojama kaip atbulinis kaušas, mašina, kaušui judant link mašinos, normaliai kasa žemiau žemės lygio. Kai mašina yra nejudamojoje padėtyje, atbulinis kaušas pakelia, perneša ir išpila medžiagą. Mašina, naudojama kaip krautuvas, krauna ar kasa, o judėdama į priekį ir kelia, gabena, iškrauna medžiagą.

22. Stiklo atliekų konteineris

Konteineris, pagamintas iš bet kokios rūšies medžiagos, naudojamas buteliams rinkti. Jis turi bent vieną angą buteliams dėti ir kitą angą konteineriui ištuštinti.

23. Greideris

Savaeigė mašina, turinti tarp priekinio ir užpakalinio tiltų įrengtą reguliuojamą verstuvą, kuris pjauna, perstumia ir sklaido medžiagą, paprastai, kai reikia lyginti paviršių.

24. Žolės pjaunamoji/žolės pakraščių pjaunamoji

Vidaus degimo varikliu varomas nešiojamasis rankinio valdymo blokas, turintis lankstųjį (-iuosius) lyną (-us), virvutę (-es) ar panašius nemetalinius lanksčiuosius pjovimo elementus, pvz., pasukamus peilius, skirtus piktžolėms, žolei ar panašiai minkštai augmenijai pjauti. Pjovimo mechanizmas dirba plokštumoje, maždaug lygiagrečioje (žolės pjaunamoji) ar statmenoje (žolės pakraščių pjaunamoji) žemės paviršiui.

25. Gyvatvorių žirklės

Rankinis įrenginys, skirtas dirbti vienam operatoriui, su integruota pavara gyvatvorėms ar krūmams pjauti, naudojant vieną ar daugiau eisiško slankiojamojo judesio peilių.

26. Aukštaslėgė plovimo mašina

Transporto priemonė su įranga kanalizacijos šuliniams ar panašiems įrenginiams plauti didelio slėgio vandens srove. Įrenginys gali būti sumontuotas automobilio važiuoklėje ar įrengtas jam pritaikytos konstrukcijos važiuoklėje. Įranga gali būti stacionari ar nuimama kaip keičiamų kėbulų sistemų.

27. Aukštaslėgis vandensvydis

Mašina su purkštukais ar kitokiomis srauto greitį didinančiomis angomis, kuriomis vanduo, taip pat vanduo su priedais išteka laisva čiurkšle. Bendruoju atveju aukštaslėgius vandensvydžius sudaro pavaros blokas, slėgio generatorius, žarnos, purškimo įtaisai, saugos mechanizmai, valdymo ir matavimo įtaisai. Aukštaslėgiai vandensvydžiai gali būti judrieji ar stacionarūs:

27.1. judrieji aukštaslėgiai vandensvydžiai yra lengvai gabenamos mašinos, kurių konstrukcija leidžia jas naudoti įvairiose vietose, ir šiam tikslui mašinos paprastai turi nuosavą važiuoklę ar yra įrengtos transporto priemonėje. Visos reikalingos teikimo linijos yra lanksčios ir lengvai ardomos;

27.2. stacionarių aukštaslėgių vandensvydžių konstrukcija numato juos ilgą laiką naudoti vienoje vietoje, tačiau taikant atitinkamą įrangą jas galima perkelti į kitą vietą. Paprastai šios mašinos yra įrengiamos ant pavažų ar rėme ir taip, kad teikimo liniją galima būtų atjungti.

28. Hidraulinis kūjis

Įranga, naudojanti gabenančios mašinos hidraulinės energijos šaltinį stūmokliui greitinti (kartais dujų srove), kuris smūgiuoja į įrankį. Kinetinio veiksmo sukelta smūgio banga per įrankį persiduoda medžiagai, tuo ją suskaldydama. Hidraulinių kūjų darbui reikalingas suslėgtos alyvos teikimas. Visą gabenančios mašinos ir hidraulinio kūjo agregatą valdo vienas operatorius, paprastai sėdintis gabenančios mašinos kabinoje.

29. Hidraulinis agregatas

Visos mašinos, skirtos dirbti su keičiama įranga, kurios suslegia skysčius iki slėgio, didesnio nei slėgis įleidžiamojoje angoje. Tai yra agregatas, kurį sudaro pirminis energijos šaltinis, siurblys, su talpykla ar be jos, ir priedai (pvz., valdymo elementai, apsauginis vožtuvas).

30. Sandūrų pjautuvas

Judrioji mašina, skirta sandūroms betone, asfalte ir panašiuose kelių paviršiuose daryti. Pjovimo įrankis yra dideliu greičiu besisukantis diskas. Sandūrų pjautuvas į priekį gali būti stumiamas:

30.1. rankiniu būdu;

30.2. rankiniu ir mechaniniu būdu;

30.3. varikliniu būdu.

31. Sąvartynų atliekų plūktuvas-krautuvas su kaušu

Savaeigė ratinė sutankinimo mašina su priekyje įrengta bendra krautuvo ir kaušo konstrukcija, turinti plieninius ratus (būgnus), visų pirma skirta sutankinti, stumti, lyginti ir krauti gruntą, užkasamas atliekas ar šiukšles.

32. Vejapjovė

Pėsčiojo valdoma ar su įrengta vairuotojo sėdyne žolės pjovimo mašina ar mašina su žolės pjovimo mechanizmu (-ais), kurios pjovimo mechanizmas dirba su žemės paviršiumi maždaug lygiagrečioje plokštumoje, kurios pjovimo aukštis nustatomas pagal žemės paviršių naudojant ratus, oro pagalvę ar pavažas ir t. t. ir kurioje kaip energijos šaltinis naudojamas vidaus degimo variklis ar elektros variklis. Pjovimo įtaisai yra:

32.1. standūs pjovimo elementai;

32.2. nemetalinis (-iai) siūlas (-ai) ar laisvai pasukamas (-i) nemetalinis (-iai) peilis (-iai), kurių kiekvieno kinetinė energija yra ne didesnė kaip 10 J, kai kinetinė energija nustatoma taikant LST EN 786+AC:2000/A1:2001 B priedą.

Taip pat pėsčiojo valdoma ar vairuotojo sėdynę turinti žolės pjovimo mašina ar mašina su žolės pjovimo įtaisu (-ais), kurios pjovimo mechanizmas, sukdamasis apie horizontalią ašį, kerpa stacionariu pjovimo mechanizmu ar peiliu (būgninė vėjapjovė).

33. Vejos pjaunamoji/vejos pakraščių pjaunamoji

Žolei ar panašiai minkštai augmenijai pjauti skirta elektrinė, pėsčiojo valdoma ar rankinė žolės pjovimo mašina, kurios pjovimo elementas (-ai) yra nemetalinis (-iai) siūlas (-ai) ar laisvai pasukami nemetaliniai peiliai, kurių kiekvieno kinetinė energija yra ne didesnė kaip 10 J. Pjovimo elementas (-ai) dirba su žemės paviršiumi maždaug lygiagrečioje (vejos pjaunamoji) ar statmenoje (vejų pakraščių pjaunamoji) plokštumoje. Kinetinė energija nustatoma pagal LST EN 786+AC:2000/A1:2001 B priedą.

34. Lapų pūstuvas

Variklinė mašina, tinkama lapams ir kitoms medžiagoms šluoti nuo vejų, takų, kelių, gatvių ir panašiai, taikant didelio greičio oro srautą. Ji gali būti nešiojamoji (rankinė) ar nenešiojama, bet judrioji.

35. Lapų surinktuvas

Variklinė mašina, tinkama lapams ir kitoms šiukšlėms rinkti naudojant siurbiantį įtaisą, kurį sudaro energijos šaltinis, mašinos viduje sukuriantis vakuumą, siurbimo antgalis ir konteineris surinktai medžiagai. Lapų surinktuvas gali būti nešiojamasis (rankinis) ar nenešiojamas, bet judrusis.

36. Automobilinis krautuvas su atsvaru

Ratinis vidaus degimo varikliu varomas krautuvas su atsvaru ir kėlimo įranga (stiebu, teleskopine svirtimi ar lankstine svirtimi). Šie krautuvai yra:

36.1. nelygioje vietovėje naudojami automobiliniai krautuvai (ratiniai automobiliniai krautuvai su atsvaru, skirti visų pirma dirbti neišlygintoje natūralioje vietovėje ir perkastoje vietovėje, pvz., statybų aikštelėse);

36.2. kiti automobiliniai krautuvai su atsvaru, išskyrus tuos automobilinius krautuvus su atsvaru, kurie yra specialiai sukonstruoti konteineriams krauti.

37. Krautuvas

Savaeigė ratinė ar vikšrinė mašina su priekyje įrengtu kaušu ir jos valdymo mechanizmu, kuri pasikrauna ar kasa judėdama į priekį ir kelia, gabena, iškrauna medžiagas.

38. Judrusis kranas

Judrusis kranas su strėle, kuriam judėti su kroviniu arba be jo nereikia stacionarių, kranui skirtų bėgių ir kurio stabilumas užtikrinamas sunkio jėga. Jis gali būti ratinis, vikšrinis arba naudoti kitas judrumą užtikrinančias priemones. Stacionarioje padėtyje kranas gali remtis į išleidžiamąsias atramas ar kitus stabilumą didinančius priedus. Judriojo krano viršutinė dalis gali būti tokio tipo, kad suktųsi visą apskritimą, riboto sukimosi tipo ar visiškai nepasukama. Kranas paprastai turi vieną ar daugiau keltuvų ir/ar hidrocilindrus strėlei ir kroviniui kelti ar nuleisti. Judrieji kranai turi tokias konstrukcijas: teleskopines strėles, šarnyrines strėles, grotelių strėles ar jų derinį, kad jos galėtų būti lengvai nuleidžiamos. Ant strėlės pakabinti kroviniai gali būti manipuliuojami kablių blokais ar kitais specialios paskirties krovinių kėlimo įtaisais.

39. Judrusis atliekų konteineris

Dangtį turintis atitinkamos konstrukcijos konteineris ant ratų, skirtas atliekoms laikinai laikyti.

40. Variklinis kultivatorius

Pėsčiojo valdoma savaeigė mašina:

40.1. su atramos ratu (-ais) arba be rato (-ų), kurios darbinės dalys kaip purenimo įnagiai kartu užtikrina judėjimą į priekį (variklinis kultivatorius);

40.2. traukiama vieno ar kelių ratų, kurį (-iuos) tiesiogiai varo variklis, ir turinti purenimo įnagius (variklinis kultivatorius su varančiuoju (-aisiais) ratu (-ais).

41. Kelių dangos klotuvas

Judrioji kelių statybos mašina, naudojama kelių dangą sudarančios medžiagos, pvz., asfalto mišinio, betono ir žvyro sluoksniams ant paviršių kloti. Kelių dangos klotuvai gali turėti didelio sutankinimo laipsnio lygintuvą.

42. Poliakalė

Polių kalimo ir traukimo įranga, kurią sudaro poliams kalti ir rauti naudojamų mechanizmų ir komponentų komplektas, pvz., polių kalimo tvoklės, trauktuvai, vibratoriai ar statinio polių stūmimo/traukimo įtaisai, kuriems taip pat priklauso:

42.1. polių kalimo įrenginys, kurį sudaro gabenimo mašina (su vikšrine, ratine ar bėgine važiuokle), kreipiamųjų tvirtinimo įtaisas, kreipiamasis stiebas ar kreipiamųjų sistema;

42.2. priedai, kaip polių užmovos, šalmai, plokštės, sekimo mechanizmai, suveržimo įtaisai, polių manipuliavimo įtaisai, polių kreipiamosios, akustiniai apsaugai ir smūgį/vibraciją sugeriantys įtaisai, energijos agregatai/generatoriai ir operatorių kėlimo įtaisai ar platformos.

43. Vamzdžių klotuvas

Savaeigė vikšrinė ar ratinė mašina, specialiai sukonstruota vamzdžiams manipuliuoti ir kloti bei vamzdynų įrangai pervežti. Mašina, sukonstruota traktoriaus pagrindu, turi specialios konstrukcijos komponentus, kaip važiuoklę, pagrindinį rėmą, atsvarą, strėlę bei krovinio kėlimo mechanizmą ir vertikaliai besisukančią šoninę strėlę.

44. Vikšrinė slidžių trasos paruošimo mašina

Savaeigė vikšrinė mašina, kurios įranga naudojama sniegui ir ledui stumti arba traukti.

45. Elektros energijos generatorius

Bet koks įtaisas, kurį sudaro vidaus degimo variklis, sukantis elektros generatorių, gaminantį nuolat tiekiamą elektros energiją.

46. Šlavimo mašina

Mašina šiukšlėms šluoti, kurios įranga šluoja šiukšles link siurbiamosios angos, nuo kurios jos toliau didelio greičio oro srove ar mechaninio surinkimo sistema surenkamos ir siunčiamos į surinkimo bunkerį. Šlavimo ir rinkimo įtaisai gali būti įrengti transporto priemonės važiuoklėje ar specialiai jiems skirtoje važiuoklėje. Įranga gali būti stacionari arba išardoma kaip keičiamų kėbulų sistemos.

47. Šiukšliavežis

Transporto priemonė, skirta rinkti ir gabenti buitines ir didelio tūrio atliekas, kuri kraunama iš konteinerių arba rankiniu būdu. Transporto priemonė gali turėti sutankinimo mechanizmą. Atliekų surinkimo mašiną sudaro važiuoklė su kabina, ant kurios įrengtas kėbulas. Jis gali turėti konteinerio kėlimo įtaisą.

48. Kelių dangos freza

Judrioji mašina, skirta kelio dangos medžiagai šalinti, naudojant varikliu varomą ritinio formos korpusą, ant kurio paviršiaus įtaisyti frezavimo įrankiai. Frezavimo mašinos (frezos) būgnai dangos pjovimo metu sukasi.

49. Kultivatorius-purentuvas

Valdoma einant iš paskos ar su įrengta vairuotojo sėdyne variklinė mašina, kuri pagal žemės paviršių nustato pjovimo gylį, ir kurioje įrengtas agregatas, tinkamas rėžti ar kapstyti vejos paviršių soduose, parkuose ir kitose panašiose vietose.

50. Trupintuvas/smulkintuvas

Variklinė mašina, skirta naudoti stacionarioje padėtyje, turinti vieną ar daugiau kapojimo įtaisų, kuriais smulkinamos organinės medžiagos. Paprastai ją sudaro teikimo įrenginio anga, pro kurią medžiaga įkišama (gali būti įkišama taikant tam tikrą įrangą arba be jos), įtaisas, kuris kokiu nors būdu (pjaustydamas, kapodamas, traiškydamas ar kitu metodu) smulkina medžiagą ir iškrovimo anga, per kurią susmulkinta medžiaga yra iškraunama. Gali būti prijungtas surinkimo įtaisas.

51. Sniego valymo mašina su sukamaisiais įrankiais

Mašina, kurios sukamosiomis priemonėmis galima šalinti sniegą nuo važiuojamosios kelio dalies, šalinimą greitinant pūtimo įtaisu.

52. Automobilinis siurblys

Transporto priemonė, turinti vakuuminį įtaisą vandeniui, purvui, dumblui, atmatoms ar panašioms medžiagoms siurbti iš kanalizacijos kolektorių ar panašių įrenginių. Įtaisas gali būti įrengtas transporto priemonės važiuoklėje ar specialiai jam skirtoje važiuoklėje. Įrenginys gali būti stacionarus ar išardomas kaip keičiamų kėbulų sistema.

53. Bokštinis kranas

Kranas su pasukamąja strėle, kuri įrengta bokšto viršuje, darbui atlikti statomas maždaug vertikaliai. Šis variklinis įrenginys turi priemonę kroviniams pakelti ir nuleisti, taip pat šiems kroviniams perkelti, keičiant krovinio kėlimo spindulį, strėlės pasukimo laipsnį, važiuojant visam įrenginiui. Kai kurie įrenginiai daro kelis, bet nebūtinai visus šiuos judesius. Kranas gali būti įrengtas nejudamoje padėtyje, turėti pasislinkimo ar pakilimo priemonę.

54. Grioviakasė

Savaeigė, sėdynėje sėdinčio vairuotojo ar pėsčiojo valdoma vikšrinė arba ratinė mašina, su priekyje arba užpakalyje įrengtu ekskavatoriumi ir priedu, pirmiausiai, mašinai nepertraukiamai judant, skirta grioviams kasti.

55. Automobilinė betonmaišė

Transporto priemonė su būgnu, kuriame į statybos vietą gabenamas betono maišymo gamykloje pagamintas betono mišinys. Būgnas gali suktis, kai transporto priemonė važiuoja ar stovi vietoje. Būgnas statybos vietoje ištuštinamas jį sukant. Būgnas sukamas transporto priemonę varančiu varikliu ar papildomu varikliu.

56. Vandens siurblys

Mašina, kurią sudaro pats vandens siurblys ir pavaros sistema. Vandens siurblys – tai mašina vandeniui kelti iš lygio, kurio mažesnė energija, į lygį su didesne energija.

57. Suvirinimo generatorius

Bet kokios konstrukcijos sukamasis įtaisas, gaminantis elektros srovę suvirinimo aparatui.

______________

STR 2.01.08:2003

2 priedas

LAUKO ĮRANGA, KURIAI TAIKOMOS RIBINĖS TRIUKŠMO VERTĖS

Krovininis statybinis keltuvas (su vidaus degimo varikliu)

Apibrėžimas: I priedo 3 skirsnis. Matavimas: V priedo 3 skirsnis, IV grupė pagal L_w

Sutankinimo mašinos

Apibrėžimas: I priedo 8 skirsnis. Matavimas: V priedo 8 skirsnis

Tik vibruojamieji volai, vibruojamosios plokštės, vibruojamieji plūktuvai:

I grupė pagal L_w

Nevibruojamieji volai: III grupė pagal L_w

Kompresorius (< 350 kW)

Apibrėžimas: I priedo 9 skirsnis. Matavimas: V priedo 9 skirsnis, VIII grupė pagal L_w

Rankiniai betono trupintuvai ir kirtikliai

Apibrėžimas: I priedo 10 skirsnis. Matavimas: V priedo 10 skirsnis, V grupė pagal L_w

Statybinė gervė (su vidaus degimo varikliu)

Apibrėžimas: I priedo 12 skirsnis. Matavimas: V priedo 12 skirsnis, IV grupė pagal L_w

Buldozeris (< 500 kW)

Apibrėžimas: I priedo 16 skirsnis. Matavimas: V priedo 16 skirsnis

Vikšrinis buldozeris: II grupė pagal L_w

Ratinis buldozeris: III grupė pagal L_w

Automobiliniai savivarčiai (< 500 kW)

Apibrėžimas: I priedo 18 skirsnis. Matavimas: V priedo 18 skirsnis, III grupė pagal L_w

Hidraulinis ar lynais valdomas ekskavatorius (< 500 kW)

Apibrėžimas: I priedo 20 skirsnis. Matavimas: V priedo 20 skirsnis, IV grupė pagal L_w

Ekskavatorius krautuvas (< 500 kW)

Apibrėžimas: I priedo 21 skirsnis. Matavimas: V priedo 21 skirsnis

Vikšrinis ekskavatorius krautuvas: II grupė pagal L_w

Ratinis ekskavatorius krautuvas:_: III grupė pagal L_w

Greideris (< 500 kW)

Apibrėžimas: I priedo 23 skirsnis. Matavimas: V priedo 23 skirsnis, III grupė pagal L_w

Hidrauliniai agregatai

Apibrėžimas: I priedo 29 skirsnis. Matavimas: V priedo 29 skirsnis, III grupė pagal L_w

Sąvartynų atliekų plūktuvas-krautuvas (< 500 kW)

Apibrėžimas: I priedo 31 skirsnis. Matavimas: V priedo 31 skirsnis, III grupė pagal L_w

Vejapjovė (išskyrus žemės ūkio ir miškų ūkio įrangą ir universaliuosius įtaisus, kurių pagrindinio variklinio komponento instaliuotoji galia yra didesnė kaip 20 kW)

Apibrėžimas: I priedo 32 skirsnis. Matavimas: V priedo 32 skirsnis, IX grupė pagal L_w

Vejos pjaunamoji/vejos pakraščių pjaunamoji

Apibrėžimas: I priedo 33 skirsnis. Matavimas: V priedo 33 skirsnis, IX grupė pagal L_w

Automobilinis krautuvas su atsvaru (su vidaus degimo varikliu)

(išskyrus „kitus automobilinius krautuvus su atsvaru“, kaip apibrėžta I priedo 36 punkto antrojoje įtraukoje, kurių norminė keliamoji galia yra ne didesnė kaip 10 tonų)

Apibrėžimas: I priedo 36 skirsnis. Matavimas: V priedo 36 skirsnis, III grupė pagal L_w

Krautuvas (< 500 kW)

Apibrėžimas: I priedo 37 skirsnis. Matavimas: V priedo 37 skirsnis

Vikšrinis krautuvas: II grupė pagal L_w

Ratinis krautuvas: III grupė pagal L_w

Judrusis kranas

Apibrėžimas: I priedo 38 skirsnis. Matavimas: V priedo 38 skirsnis, III grupė pagal L_w

Variklinis kultivatorius (< 3 kW)

Apibrėžimas: I priedo 40 skirsnis. Matavimas: V priedo 40 skirsnis, IV grupė pagal L_w

Kelių dangos klotuvas (išskyrus kelių dangos klotuvus su didelio laipsnio sutankinimo lygintuvu)

Apibrėžimas: I priedo 41 skirsnis. Matavimas: V priedo 41 skirsnis, III grupė pagal L_w

Elektros energijos generatorius (< 400 kW)

Apibrėžimas: I priedo 45 skirsnis. Matavimas: V priedo 45 skirsnis), VII grupė pagal L_w

Bokštinis kranas

Apibrėžimas: I priedo 53 skirsnis. Matavimas: V priedo 53 skirsnis, VI grupė pagal L_w

Suvirinimo generatorius

Apibrėžimas: I priedo 57 skirsnis. Matavimas: V priedo 57 skirsnis, VII grupė pagal L_w

______________

STR 2.01.08:2003

3 priedas

LAUKO ĮRANGA, KURIAI TAIKOMAS TIK TRIUKŠMO ŽENKLINIMAS

Kabamosios keliamosios platformos su vidaus degimo varikliais

Apibrėžimas: I priedo 1 skirsnis. Matavimas: V priedo 1 skirsnis

Krūmapjovė

Apibrėžimas: I priedo 2 skirsnis. Matavimas: V priedo 2 skirsnis

Krovininis statybinis keltuvas su elektros varikliu

Apibrėžimas: I priedo 3 skirsnis. Matavimas: V priedo 3 skirsnis

Statybiniai juostiniai pjūklai

Apibrėžimas: I priedo 4 skirsnis. Matavimas: V priedo 4 skirsnis

Statybiniai diskiniai pjūklai

Apibrėžimas: I priedo 5 skirsnis. Matavimas: V priedo 5 skirsnis

Nešiojamasis grandininis pjūklas

Apibrėžimas: I priedo 6 skirsnis. Matavimas: V priedo 6 skirsnis

Kombinuotasis automobilinis aukštaslėgis plautuvas ir siurblys

Apibrėžimas: I priedo 7 skirsnis. Matavimas: V priedo 7 skirsnis

Sutankinimo mašinos (tik sprogstamieji plūktuvai)

Apibrėžimas: I priedo 8 skirsnis. Matavimas: V priedo 8 skirsnis

Betono ar skiedinio maišytuvas

Apibrėžimas: I priedo 11 skirsnis. Matavimas: V priedo 11 skirsnis

Statybinė gervė su elektros varikliu

Apibrėžimas: I priedo 12 skirsnis. Matavimas: V priedo 12 skirsnis

Betono ir skiedinio teikimo ir purškimo mašina

Apibrėžimas: I priedo 13 skirsnis. Matavimas: V priedo 13 skirsnis

Juostinis konvejeris

Apibrėžimas: I priedo 14 skirsnis. Matavimas: V priedo 14 skirsnis

Automobilinis šaldiklis

Apibrėžimas: I priedo 15 skirsnis. Matavimas: V priedo 15 skirsnis

Gręžimo agregatas

Apibrėžimas: I priedo 17 skirsnis. Matavimas: V priedo 17 skirsnis

Automobilinių cisternų ir bunkerių krautuvas

Apibrėžimas: I priedo 19 skirsnis. Matavimas: V priedo 19 skirsnis

Stiklo atliekų konteineris

Apibrėžimas: I priedo 22 skirsnis. Matavimas: V priedo 22 skirsnis

Žolės pjaunamoji/žolės pakraščių pjaunamoji

Apibrėžimas: I priedo 24 skirsnis. Matavimas: V priedo 24 skirsnis

Gyvatvorių žirklės

Apibrėžimas: I priedo 25 skirsnis. Matavimas: V priedo 25 skirsnis

Aukštaslėgė plovimo mašina

Apibrėžimas: I priedo 26 skirsnis. Matavimas: V priedo 26 skirsnis

Aukštaslėgis vandensvydis

Apibrėžimas: I priedo 27 skirsnis. Matavimas: V priedo 27 skirsnis

Hidraulinis kūjis

Apibrėžimas: I priedo 28 skirsnis. Matavimas: V priedo 28 skirsnis

Sandūrų pjautuvas

Apibrėžimas: I priedo 30 skirsnis. Matavimas: V priedo 30 skirsnis

Lapų pūstuvas

Apibrėžimas: I priedo 34 skirsnis. Matavimas: V priedo 34 skirsnis

Lapų surinktuvas

Apibrėžimas: I priedo 35 skirsnis. Matavimas: V priedo 35 skirsnis

Automobiliniai krautuvai su atsvaru (su vidaus degimo varikliu)

(tik „kiti automobiliniai krautuvai su atsvaru“, kaip apibrėžta I priedo 36 punkto antrojoje įtraukoje, kurių norminė keliamoji galia yra ne didesnė kaip 10 tonų)

Apibrėžimas: I priedo 36 skirsnis. Matavimas: V priedo 36 skirsnis

Judrusis atliekų konteineris

Apibrėžimas: I priedo 39 skirsnis. Matavimas: V priedo 39 skirsnis

Kelių dangos klotuvas (turintis didelio sutankinimo laipsnio lygintuvą)

Apibrėžimas: I priedo 41 skirsnis. Matavimas: V priedo 41 skirsnis

Poliakalė

Apibrėžimas: I priedo 42 skirsnis. Matavimas: V priedo 42 skirsnis

Vamzdžių klotuvas

Apibrėžimas: I priedo 43 skirsnis. Matavimas: V priedo 43 skirsnis

Vikšrinė slidžių trasos paruošimo mašina

Apibrėžimas: I priedo 44 skirsnis. Matavimas: V priedo 44 skirsnis

Elektros energijos generatorius (≥ 400 kW)

Apibrėžimas: I priedo 45 skirsnis. Matavimas: V priedo 45 skirsnis

Šlavimo mašina

Apibrėžimas: I priedo 46 skirsnis. Matavimas: V priedo 46 skirsnis

Šiukšliavežis

Apibrėžimas: I priedo 47 skirsnis. Matavimas: V priedo 47 skirsnis

Kelių dangos freza

Apibrėžimas: I priedo 48 skirsnis. Matavimas: V priedo 48 skirsnis

Kultivatorius-purentuvas

Apibrėžimas: I priedo 49 skirsnis. Matavimas: V priedo 49 skirsnis

Trupintuvas/smulkintuvas

Apibrėžimas: I priedo 50 skirsnis. Matavimas: V priedo 50 skirsnis

Sniego valymo mašina su sukamaisiais įrankiais (savaeigė, išskyrus papildomus įtaisus)

Apibrėžimas: I priedo 51 skirsnis. Matavimas: V priedo 51 skirsnis

Automobilinis siurblys

Apibrėžimas: I priedo 52 skirsnis. Matavimas: V priedo 52 skirsnis

Grioviakasė

Apibrėžimas: I priedo 54 skirsnis. Matavimas: V priedo 54 skirsnis

Automobilinė betonmaišė

Apibrėžimas: I priedo 55 skirsnis. Matavimas: V priedo 55 skirsnis

Vandens siurblys (nepanardinami siurblių blokai)

Apibrėžimas: I priedo 56 skirsnis. Matavimas: IV priedo 56 skirsnis.

______________

STR 2.01.08:2003

4 priedas

LAUKO ĮRANGOS ORE SPINDULIUOJAMOJO TRIUKŠMO MATAVIMO METODAI

1. Bendrosios nuostatos

Reglamento 4 priede pateikti ore spinduliuojamojo triukšmo matavimo metodai, naudojami lauko įrangos garso galios lygio nustatymui vykdant Reglamento atitikties įvertinimo procedūras.

Šiame priede nurodomi kiekvienam Reglamento 1 priede aprašytam įrangos tipui taikomi:

- pagrindiniai spinduliuojamojo triukšmo standartai;

- juos papildantys skleidžiamo triukšmo bandymo programos standartai, reikalingi garso slėgio lygiui šaltinį gaubiančiame paviršiuje matuoti ir bandinio spinduliuojamojo garso galios lygiui skaičiuoti.

Reglamento 5 priede kiekvienam minėtos įrangos tipui nurodomi:

·          rekomenduojamas pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas ir papildomi reikalavimai:

- iš 4 priedo pasirinktas pagrindinio spinduliuojamojo triukšmo standartas;

- bandymų vietos nuoroda;

- aplinkos pataisos K_2A vertės;

- matuojamojo paviršiaus formos nuoroda;

- naudojamų mikrofonų skaičius ir išdėstymo vietos;

·         bandinio veikimo sąlygos ir papildomi reikalavimai:

- nuoroda į atitinkamą standartą, kai jis yra;

- bandomosios įrangos montavimo sąlygos;

- garso galios lygių apskaičiavimo metodas, kai atliekant bandymus, naudojamos skirtingos veikimo sąlygos;

·          kita informacija.

Bandant konkrečių tipų lauko įrangą, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas paprastai gali pasirinkti vieną iš 4 priede pateiktų pagrindinių spinduliuojamojo triukšmo standartų ir taikyti 5 priede aprašytas veikimo sąlygas. Tačiau ginčo atveju turi būti naudojamas 5 priede rekomenduotas pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas su aprašytomis veikimo sąlygomis.

2. Pagrindiniai spinduliuojamojo triukšmo standartai

Lauko įrangos, pateiktos Reglamento 1 priede, garso galios lygiui matuoti naudojami pagrindiniai spinduliuojamojo triukšmo standartai:

LST EN ISO 3744:2000;

LST EN ISO 3746:2000;

ir juos papildančios bendrosios sąlygos:

2.1. Matavimo neapibrėžtis

Projektavimo stadijoje atitikties įvertinimo procedūros į matavimo neapibrėžtį neatsižvelgia;

2.2. Šaltinio darbas bandymo metu:

2.2.1. Ventiliatoriaus sukimosi greitis

Jei įrangos variklis ar jo hidraulinė sistema turi ventiliatorių (-ius), jis (jie) bandymo metu turi veikti. Ventiliatoriaus sukimosi greitį, atitinkantį vienai iš toliau nurodytų sąlygų, nurodo ir nustato įrangos gamintojas, ir šis greitis turi būti pateiktas bandymų protokole bei taikomas tolesniems matavimams:

a) Ventiliatoriaus pavara tiesiogiai sujungta su varikliu

Jei ventiliatoriaus pavara tiesiogiai sujungta su varikliu ir/ar hidrauline įranga (pvz., diržinė pavara), bandymų metu ventiliatorius turi dirbti.

b) Ventiliatorius dirba keliais skirtingais sukimosi greičiais

Jei ventiliatorius gali dirbti keliais skirtingais sukimosi greičiais, bandymas atliekamas:

- didžiausio darbinio sukimosi greičio atveju;

- pirmajam bandymui ventiliatorius nesisuka, o antrajam bandymui – ventiliatorius sukasi didžiausiu greičiu. Tuomet garso slėgio lygis L_pA apskaičiuojamas abu rezultatus sudedant pagal šią lygtį:

L_pA = 10 lg (0,3 × + 0,7 × ),

kurioje:

L_{pA, 0 %} – garso slėgio lygis, išmatuotas ventiliatoriui nesisukant;

L_{pA, 100 %} – garso slėgio lygis, išmatuotas ventiliatoriui sukantis didžiausiu greičiu.

c) Ventiliatorius dirba tolydžiai kintamu sukimosi greičiu

Jei ventiliatorius dirba tolygiai kintamu sukimosi greičiu, bandymas atliekamas arba pagal 2.2.1 b punktą arba taikant gamintojo nustatytus ventiliatoriaus sūkius per min., kurie neturi būti mažesni kaip 70 % didžiausių sūkių skaičiaus.

2.2.2. Variklinės įrangos be apkrovos bandymas

Atliekant šiuos matavimus įrangos variklis ir hidraulinė sistema turi būti prasukami (pašildomi) pagal instrukcijas ir laikantis būtinų saugos reikalavimų.

Bandymas atliekamas, kai bandinys yra stacionarioje padėtyje, ir darbo įranga ar gabenimo mechanizmas nedirba. Bandymo laikotarpiu variklis dirba tuščiąja eiga ne mažesniais nei naudingąją galią^* atitinkančiais norminiais sūkiais.

Jei mašina maitinama generatoriaus ar elektros tinklo srove, teikiamos srovės dažnis turi atitikti variklio gamintojo nurodytą dažnį ± 1 Hz, jei mašinos variklis yra asinchroninis, ir maitinimo įtampa turi atitikti norminę įtampą ± 1 %, jei mašinos variklis yra kolektorinis. Jei kabelis ar laidas neatjungiami, maitinimo įtampa matuojama prie kištuko, jei kabelis yra atjungiamas, – matuojama mašinos tinklo įvado lizde. Iš generatoriaus gaunamos srovės bangos forma turi būti panaši į srovės iš tinklo bangos formą.

Jei mašina maitinama iš akumuliatoriaus, šis turi būti visiškai įkrautas.

Sūkius ir atitinkamą naudingąją galią nurodo įrangos gamintojas, ir šie duomenys turi būti pateikti bandymų protokole.

Jei įrangoje yra keli varikliai, jie visi bandymų metu turi dirbti kartu. Jei tai neįmanoma, turi būti išbandytas kiekvienas įmanomas variklių derinys.

2.2.3. Variklinės įrangos bandymas pilna apkrova

Atliekant šiuos matavimus įrangos variklis (varantysis įtaisas) ir hidraulinė sistema turi būti pagal instrukcijas pašildyti (prasukti), laikantis būtinų saugos reikalavimų.

Bandymų metu neturi veikti joks signalinis įtaisas, pvz., įspėjamasis garso signalas ar atbulinės eigos signalas.

Bandymo metu taikytas įrangos sukimosi greitis turi būti registruojamas ir pateikiamas bandymų protokole.

Jei įranga sukomplektuota keliais varikliais ir/ar agregatais, visi jie bandymų metu turi dirbti kartu. Jei tai neįmanoma, turi būti išbandytas kiekvienas įmanomas variklio (-ių) ir/ar agregatų derinys.

Kiekvienam su apkrova bandomos įrangos tipui reikia nurodyti specialiąsias veikimo sąlygas, kurios iš esmės užtikrintų tokias pat pasekmes ir apkrovas, kurios pasitaiko tikrosiomis eksploatavimo sąlygomis.

2.2.4. Nevariklinės įrangos bandymas

Kiekvienam nevariklinės įrangos tipui reikia nurodyti įprastines eksploatavimo sąlygas, kurios užtikrintų tokias pat pasekmes ir apkrovas, kurios pasitaiko tikrosiomis eksploatavimo sąlygomis.

2.3. Garso slėgio lygio apskaičiavimas

Garso slėgio lygis turi būti nustatomas mažiausiai tris kartus. Jei bent dvi iš trijų išmatuotų garso lygio verčių nesiskiria daugiau kaip 1 dB, tolesni matavimai nereikalingi, priešingu atveju matavimas tęsiamas tol, kol gaunamos dvi vertės, kurios skiriasi ne daugiau kaip 1 dB. A svertinis garso slėgio lygis matuojamajame paviršiuje, pagal kurį skaičiuojamas garso galios lygis, yra dviejų didžiausių verčių, nesiskiriančių daugiau kaip 1 dB, aritmetinis vidurkis.

2.4. Protokole pateikiama informacija

Protokole turi būti nurodyta bandinio A svertinė garso galios lygio vertė, suapvalinta iki artimiausio sveiko skaičiaus (jei apvalinama dalis mažesnė kaip 0,5 – nurodomas turimas sveikas skaičius; jei lygi 0,5 ar didesnė – padidinama iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Protokole turi būti pateikti techniniai duomenys, reikalingi bandiniui identifikuoti, taip pat triukšmo bandymo programa ir akustiniai duomenys.

2.5. Papildomų mikrofonų pusrutulio matuojamajame paviršiuje padėtys (LST EN ISO 3744:2000)

Papildant LST EN ISO 3744:2000 7.2.1 ir 7.2.2 punktus, ant pusrutulio formos matuojamojo paviršiaus galima naudoti 12 mikrofonų vietų. Pusrutulio paviršiuje, kurio spindulys r, 12 mikrofonų padėtys nurodytos Dekarto koordinatėmis ir yra pateiktos toliau 1 lentelėje ir 1 paveiksle. Pusrutulio spindulys r turi būti lygus dvigubam gretasienio formos pamatinės dėžės didžiausiam matmeniui arba didesnis. Gretasienio formos pamatinė dėžė yra apibrėžiama, kaip mažiausias įmanomas stačiakampis gretasienis, kuris apgaubia įrangą (be priedų) ir baigiasi atspindinčiąja plokštuma. Pusrutulio spindulys turi būti suapvalintas iki didesnės vertės, pasirinktos iš šių verčių: 4, 10, 16 m.

Mikrofonų skaičių (12) galima sumažinti iki šešių, tačiau LST EN ISO 3744:2000
7.4.2 punkte pateiktos mikrofonų padėtys 2, 4, 6, 8, 10 ir 12 turi būti naudojamos bet kuriuo atveju.

Paprastai naudojamos šešios mikrofonų padėtys, išdėstytos pusrutulio matuojamajame paviršiuje. Jei triukšmo bandymo programoje specialiai įrangai yra kitos specifikacijos, turi būti remiamasi šių specifikacijų nuostatomis.

1 lentelė

12 mikrofonų padėčių koordinatės

Mikrofono numeris	x/r	y/r	Z
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12	1 0,7 0 -0,7 -1 -0,7 0 0,7 0,65 -0,27 -0,65 0,27	0 0,7 1 0,7 0 -0,7 -1 -0,7 0,27 0,65 -0,27 -0,65	1,5 m 1,5 m 1,5 m 1,5 m 1,5 m 1,5 m 1,5 m 1,5 m 0,71r 0,71r 0,71r 0,71r

2.6. Aplinkos pataisa K_2A

Įranga turi būti matuojama ant garsą atspindinčiojo betono ar neakytojo asfalto paviršiaus, tuomet aplinkos pataisos K_2A vertė yra nustatoma K_2A = 0. Jei bandymų programa specialiai įrangai pagal šį reglamentą nurodo kitas matavimų techninės sąlygas, tuomet taikomos nurodytos aplinkos pataisos vertės.

1 paveikslas. Papildomų mikrofonų išdėstymas ant pusrutulio paviršiaus (12 mikrofonų padėtys)

______________

STR 2.01.08:2003

5 priedas

KONKREČIOS ĮRANGOS TRIUKŠMO BANDYMO PROGRAMOS

0. ĮRANGA, KURI BANDOMA BE APKROVOS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

Atspindintis betono ar neakytojo asfalto paviršius

Aplinkos pataisa K_2A:

K_2A = 0

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas:

i) jei didžiausias pamatinio gretasienio matmuo neviršija 8 m:

pusrutulis/šešios mikrofonų padėtys pagal IV priedo 5 punktą/pagal IV priedo 5 punktą;

ii) jei didžiausias pamatinio gretasienio matmuo yra didesnis kaip 8 m:

gretasienis pagal LST EN ISO 3744:2000, matuojamasis atstumas d = 1 m.

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Bandymas be apkrovos:

Triukšmo matavimo bandymai daromi pagal IV priedo 2.2 punktą

Matavimo (-ų) trukmė/išmatuoto (vidutinio) garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

1. KABAMOSIOS KELIAMOSIOS PLATFORMOS SU VIDAUS DEGIMO VARIKLIAIS

žr. 0 punktą.

2. KRŪMAPJOVĖS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

Pagal LST ISO 10884:2002

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

Pagal LST ISO 10884:2002

Įragos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

LST ISO 10884:2002 5.3 punktas

Matavimo trukmė

LST ISO 10884:2002

3. KROVININIAI STATYBINIAI KELTUVAI

žr. 0 punktą.

Variklio geometrinis centras turi būti virš pusrutulio centro; keltuvas turi judėti be apkrovos ir prireikus palikti pusrutulį 1 taško kryptimi.

4. STATYBINIAI JUOSTINIAI PJŪKLAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 7960:2002 J priedas, matuojamasis atstumas d = 1 m

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Pagal LST ISO 7960:2002 J priedą (tik J2 b punktas)

Matavimo trukmė

Pagal LST ISO 7960:2002 J priedą

5. STATYBINIAI DISKINIAI PJŪKLAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 7960:2002 A priedas, matuojamasis atstumas d = 1 m

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

LST ISO 7960:2002, A priedas (tik A 2 b punktas)

Matavimo trukmė

LST ISO 7960:2002 A priedas

6. NEŠIOJAMIEJI GRANDININIAI PJŪKLAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 9207:2002

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 9207:2002

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas/įrangos be apkrovos bandymas

Visa apkrova pjaunant medieną/variklis dirba didžiausiu sukimosi greičiu be apkrovos:

a) vidaus degimo variklio pavara: LST ISO 9207:20026.3 skyrius ir 6.4 punktai;

b) elektros variklio pavara: bandymas pagal LST ISO 9207:2002 6.3 punktą ir bandymas varikliui dirbant didžiausiu sukimosi greičiu be apkrovos.

Matavimo (-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

LST ISO 9207:2002 6.3 ir 6.4 punktai

Vidutinis garso galios lygis L_WA apskaičiuojamas pagal formulę:

L_WA = 10 lg,

čia: L_W1 ir L_W2 – pirmiau apibrėžtų dviejų skirtingų darbo režimų vidutiniai garso galios lygiai.

7. KOMBINUOTIEJI AUTOMOBILINIAI PLAUTUVAI IR SIURBLIAI

Jei įmanoma, kad abu įrangos agregatai dirbtų vienu metu, tai turi būti daroma pagal 26 ir 52 punktus. Jei tai neįmanoma, jų triukšmo lygis turi būti matuojamas atskirai ir nurodomos didesnės vertės.

8. SUTANKINIMO MAŠINOS:

i) NEVIBRUOJAMIEJI VOLAI

žr. 0 punktą.

ii) VIBRUOJAMIEJI VOLAI SU OPERATORIAUS SĖDĖJIMO VIETA

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu:

Įrangos montavimas

Vibruojamasis volas įrengiamas ant tinkamos (-ų) tamprios (-ių) medžiagos (-ų), pvz., ant vienos ar daugiau oro pagalvės (-ių). Šios oro pagalvės turi būti pagamintos iš lanksčios medžiagos (elastomero ar panašios medžiagos) ir turi būti pripūstos iki tokio slėgio, kuris užtikrintų mašinos pakilimą bent 5 cm; rezonanso reiškinių turi būti išvengta. Pagalvės (-ių) matmenys turi būti tokie, kad būtų užtikrintas bandomosios mašinos stabilumas.

Įrangos su apkrova bandymas

Mašina turi būti bandoma nejudamojoje padėtyje, varikliui dirbant norminiu sukimosi greičiu (nurodytu gamintojo) ir atjungus kilnojamąjį (-uosius) mechanizmą (-us). Sutankinimo mechanizmas dirba naudodamas didžiausią sutankinimo galią, atitinkančią gamintojo nurodyto didžiausio vibracijų dažnio ir didžiausios įmanomos amplitudės derinį.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

iii) VIBRUOJAMOSIOS PLOKŠTĖS, VIBRUOJAMIEJI PLŪKTUVAI, SPROGSTAMIEJI PLŪKTUVAI IR PĖSČIOJO VALDOMI VIBRUOJAMIEJI VOLAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST EN 500-4:2000 C priedas

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

LST EN 500-4:2000 C priedas

Matavimo trukmė

LST EN 500-4:2000 C priedas

9. KOMPRESORIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

Pusrutulis (šešios mikrofonų padėtys pagal IV priedo 5 punktą) pagal IV priedo 5 punktą

ar

gretasienis pagal LST ISO 3744:2000, matuojamasis atstumas d = 1 m

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu:

Įrangos montavimas

Kompresoriai turi būti įrengiami ant atspindinčiojo paviršiaus; kompresoriai, sumontuoti ant pavažų, dedami ant 0,40 m aukščio laikiklio, jei kitaip nereikalaujama pagal gamintojo nustatytas įrengimo sąlygas.

Įrangos su apkrova bandymas

Bandomasis kompresorius turi būti prasukamas ir dirbti stabiliomis sąlygomis, atitinkančiomis nepertraukiamo darbo sąlygas. Jis turi būti tinkamai prižiūrėtas ir suteptas, kaip nurodyta gamintojo.

Pagal tai, kuris režimas yra triukšmingesnis, garso galios lygis matuojamas kompresoriui dirbant visa apkrova ar tokiu darbo režimu, kuris galėtų būti atkurtas ir atitiktų triukšmingiausią režimą tipiškomis eksploatavimo sąlygomis.

Jei visos įrangos išdėstymas turi būti toks, kad kai kurie komponentai, pvz., tarpiniai aušintuvai, įrengiami toliau nuo kompresoriaus, darant triukšmo matavimo bandymą reikia stengtis atskirti tokių dalių keliamą triukšmą. Įvairiems triukšmo šaltiniams atskirti gali būti reikalinga speciali įranga, kuri matavimo metu slopintų šių šaltinių keliamą triukšmą. Bandymų protokole tokių dalių triukšmo charakteristikos ir eksploatavimo sąlygų aprašymas pateikiami atskirai.

Bandymo metu kompresoriaus išmetamosios dujos nuo bandymų paviršiaus turi būti visiškai pašalintos. Reikia užtikrinti (pvz., įrengiant duslintuvą), kad visose matavimo vietose išmetamųjų dujų keliamas triukšmas būtų bent 10 dB mažesnis negu matuojamas triukšmas.

Reikia žiūrėti, kad išleidžiant orą nekiltų papildomo triukšmo dėl sūkurių susidarymo kompresoriaus oro išleidžiamojoje sklendėje.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

10. RANKINIAI BETONO TRUPINTUVAI IR KIRTIKLIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

Pusrutulis/šešios mikrofonų padėtys pagal IV priedo 5 punktą ir pagal šią lentelę/pagal įrangos masę, kaip nurodyta 1 lentelėje:

10.1 lentelė

Įrangos masė	Pusrutulio spindulys	mikrofonų 2, 4, 6 ir 8 padėčių z koordinatė
m < 10	2 m	0,75 m
m ≥ 10	4 m	1,50 m

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Visi įrenginiai turi būti bandomi vertikalioje padėtyje.

Jei bandomasis įrenginys turi oro išleidžiamąją angą, jos ašis turi būti vienodu atstumu nuo dviejų mikrofonų padėčių. Energijos tiekimo įrangos triukšmas neturi veikti bandomosios įrangos spinduliuojamojo triukšmo matavimo.

Įrenginio stovas

Įrenginys bandymo metu turi būti pritvirtintas prie įtaiso, užbetonuoto kubo formos betono bloke, kuris yra įdėtas į žemėje išbetonuotą duobę. Tarp bandomojo įrenginio ir laikančiojo įtaiso bandymų metu gali būti įstatyta plieninė tarpinė detalė. Ši tarpinė detalė užtikrina laikančiojo įtaiso ir bandomosios įrangos konstrukcijos standumą. 10.1 paveiksle parodytas šių reikalavimų įgyvendinimo būdas.

Bloko charakteristikos

Blokas yra kubo formos su 0,60 m ± 2 mm ilgio kraštine ir turi būti kiek įmanoma taisyklingas; jis daromas iš armuotojo betono ir, kad būtų išvengta per didelio slūgimo, labai gerai sutankinamas vibravimo būdu, tankinant ne storesnį kaip 0,20 m sluoksnį.

Betono kokybė

Betono kokybė turi atitikti LST EN 206-1:2002 standarto C 50/60 klasę.

Kubas armuojamas 8 mm skersmens nesujungtais plieno strypais tokiu būdu, kad visi strypai būtų nepriklausomi vienas nuo kito; konstrukcijos schema yra parodyta 10.2 paveiksle.

Laikantysis įtaisas

Įtaisas užbetonuojamas bloke ir turi susidėti iš ne mažesnio kaip 178 mm ir ne didesnio kaip 220 mm skersmens tvoklės ir įtaiso laikiklio, panašaus į tą, kuris paprastai naudojamas įrenginiams bandyti pagal LST ISO 1180+A1:2000, tačiau pakankamai ilgo, kad galima būtų daryti praktinį bandymą.

Norint du komponentus sujungti, reikia juos tinkamai apdoroti. Įtaisas bloke tvirtinamas taip, kad atstumas nuo tvoklės apačios iki bloko viršutinės sienos būtų 0,30 m (žr. 10.2 paveikslą)

Blokas turi išsaugoti mechaninį tvirtumą, ypač laikančiojo įtaiso jungimosi su betono bloku vietoje. Prieš kiekvieną bandymą ir po jo reikia tikrinti betono bloke užbetonuoto įtaiso ir bloko vientisumą.

Kubo padėties nustatymas

Kubas įstatomas į iš visų pusių betonuotą duobę, uždengtą, kaip parodyta 10.3 paveiksle, bent 100 kg/m² masės ekranavimo plokšte taip, kad ekranavimo plokštės viršutinis paviršius būtų sulig žeme. Norint išvengti bet kokio pašalinio triukšmo, blokas nuo duobės sienų bei dugno izoliuojamas, įdedant tamprios medžiagos blokus, kurių atkirtos dažnis būtų didesnis kaip viena antroji bandomosios įrangos kalimo dažnio, išreikšto smūgių per sekundę skaičiumi.

Anga ekranavimo plokštėje įtaiso laikikliui prakišti turi būti kiek įmanoma mažesnė ir jungimosi vietoje užsandarinta lanksčia ir garsą izoliuojančia medžiaga.

Įrangos su apkrova bandymas

Bandomasis įrenginys prijungiamas prie laikančiojo įtaiso.

Bandomasis įrenginys turi dirbti stabiliomis sąlygomis, užtikrinančiomis tas pačias akustinio stabilumo sąlygas kaip ir įprasto darbo metu.

Bandomasis įrenginys turi dirbti didžiausia galia, nurodyta pirkėjui pateikiamose instrukcijose.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

10.1 paveikslas. Tarpinės detalės schematiškas vaizdas

10.2 paveikslas. Bandymų blokas

	Laikantysis įtaisas
	Ekranavimo plokštė
	Tamprusis tarpiklis J
	Sugeriantis putplastis
	Tarpinė detalė
	Tamprieji tarpikliai
	Betono blokas
	Tamprioji atrama

10.3 paveikslas. Bandymo įtaisas

A vertė turi būti tokia, kad ekranavimo plokštė, uždėta ant tampriojo tarpiklio J, būtų viename lygyje su žemės paviršiumi.

11. BETONO AR SKIEDINIO MAIŠYTUVAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Maišymo įtaisas (būgnas) turi būti užpildomas iki nustatyto norminio tūrio, smėlio dalelių grūdėtumas turi būti nuo 0 iki 3 mm, drėgmės kiekis nuo 4 iki 10 %.

Maišymo įtaisas turi dirbti bent norminiu sukimosi greičiu.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

12. STATYBINĖS GERVĖS

žr. 0 punktą.

Variklio geometrinis centras turi būti nustatytas aukščiau pusrutulio centro; gervė turi būti įjungta, tačiau be apkrovos.

13. BETONO IR SKIEDINIO TIEKIMO IR PURŠKIMO MAŠINOS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Jei mašina turi strėlę, ji pastatoma vertikaliai ir vamzdis nuvedamas į pildytuvo piltuvą. Jei jos nėra, prie mašinos turi būti prijungtas bent 30 m ilgio horizontalusis vamzdis, nuvestas į pildytuvo piltuvą.

Įrangos su apkrova bandymas:

i) Jei tai mašinos, tiekiančios ir purškiančios betoną

Tiekimo sistema ir vamzdis turi būti užpildyti panašia į betoną terpe, cementą pakeičiant priedu, pvz., labai smulkiais pelenais. Mašinos darbo našumas turi būti didžiausias, vieno darbo ciklo trukmė turi būti ne didesnė kaip 5 sekundės (jei šis laikas ilgesnis, šiai ciklo trukmei pasiekti į „betoną“ įpilama vandens);

ii) Jei tai mašinos, tiekiančios ir purškiančios statybinį skiedinį

Tiekimo sistema ir vamzdis turi būti užpildyti terpe, panašia į apdailos darbams naudojamą skiedinį, cementą pakeičiant priedu, pvz., metilceliulioze. Mašina turi dirbti didžiausiu našumu, vieno darbo ciklo trukmė turi būti ne didesnė kaip 5 sekundės (jei ši vertė didesnė, šiai ciklo trukmei pasiekti į „skiedinį“ įpilama vandens).

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

14. JUOSTINIAI KONVEJERIAI

žr. 0 punktą.

Variklio geometrinis centras turi būti virš pusrutulio centro; juosta juda be apkrovos ir prireikus palieka pusrutulį 1 taško kryptimi.

15. AUTOMOBILINIAI ŠALDIKLIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Šaldymo įranga turi būti įrengta tikroje ar sumodeliuotoje krovinių talpykloje ir bandoma stacionarioje padėtyje, šaldymo įrangą įrengiant tokiame aukštyje, kuris atitiktų numatomo jos įrengimo reikalavimus pagal pirkėjui pateiktas instrukcijas. Šaldymo įrangos maitinimo šaltinis turi dirbti tokiu galingumu, kuris užtikrintų instrukcijose nurodytą didžiausią šaldymo kompresoriaus ir ventiliatoriaus sukimosi greitį. Jei kaip šaldymo įrangos energijos šaltinį numatoma panaudoti transporto priemonės variklį, bandymo metu variklis neturi būti naudojamas ir šaldymo įranga turi būti prijungta prie atitinkamo elektros energijos šaltinio. Atjungiami ir vilkikai bandymo laikui pašalinami.

Krovinių talpyklos šaldymo agregatuose įrengta šaldymo įranga, kuri gali dirbti naudodama įvairius energijos šaltinius, turi būti atskirai išbandyta su kiekvienu maitinimo šaltiniu. Pateikiant bandymų rezultatus, juose turi atsispindėti bent jau tas darbo režimas, kuriuo dirbant triukšmas yra didžiausias.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

16. BULDOZERIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 6395+A1:2002

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 6395+A1:2002

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Vikšriniai buldozeriai turi būti bandomi bandymų aikštelėje, atitinkančioje LST ISO 6395+A1:2002 6.3.3 punkto reikalavimus.

Įrangos su apkrova bandymas

LST ISO 6395+A1:2002 B priedas

Matavimo (-ų) trukmė ir skirtingų eksploatavimo režimų įvertinimas, jei yra

LST ISO 6395+A1:2002 B priedas.

17. GRĘŽIMO AGREGATAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

LST EN 791:2000 A priedas

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

18. AUTOMOBILINIAI SAVIVARČIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 6395+A1:2002

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 6395+A1:2002

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Lygiavertės LST ISO 6395+A1:2002 C priedo sąlygomis taikant šią pataisą, C priedo 4.3 punkto antroji pastraipa keičiama į tokią pastraipą:

„Variklis turi dirbti didžiausiu nustatytu sukimosi greičiu (didžiausias sukimosi greitis tuščiąja eiga). Pavaros jungimo rankena turi būti neutraliojoje padėtyje. Tris kartus pakelkite kėbulą į viršutinę padėtį (išpylimo), sudarančią apie 75 % didžiausio pakėlimo aukščio, ir grąžinkite į važiavimo padėtį. Ši veiksmų seka laikoma vienu stacionaraus hidraulinio režimo ciklu.

Jei kėbului pakelti variklio galia nenaudojama, variklis turi dirbti tuščiosios eigos sukimosi greičiu, kai pavaros jungimo rankena yra neutralioje padėtyje. Matuojama neverčiant kėbulo, matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.“

Matavimo (-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

LST ISO 6395+A1:2002 C priedas.

19. AUTOMOBILINIŲ CISTERNŲ IR BUNKERIŲ KRAUTUVAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Bandant įrangą, sunkvežimis turi būti stacionarioje padėtyje. Įrangą varančio variklio sukimosi greitis turi atitikti didžiausią įrangos našumą, nurodytą pirkėjui pateikiamose instrukcijose.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

20. EKSKAVATORIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 6395+A1:2002

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

ISO 6395:1988

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

LST ISO 6395+A1:2002 A priedas

Matavimo (-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

LST ISO 6395+A1:2002 A priedas.

21. EKSKAVATORIAI KRAUTUVAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 6395+A1:2002

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 6395+A1:2002

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

LST ISO 6395+A1:2002 D priedas

Matavimo (-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

LST ISO 6395+A1:2002 D priedas.

22. STIKLO ATLIEKŲ KONTEINERIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Pagal šią triukšmo bandymo programą garso slėgio lygiui pagal mikrofonų padėtis matuoti taikomas pavienio įvykio garso slėgio lygis L_p1s, apibrėžtas LST EN ISO 3744:2000 3.2.2 punkte.

Aplinkos pataisa K_2A:

1) matavimas lauko sąlygomis

K_2A = 0

2) matavimas patalpoje

Aplinkos pataisos K_2A vertė, nustatyta pagal LST EN ISO 3744:2000 A priedą, turi būti lygi 2,0 dB arba mažesnė, tokiu atveju į K_2A nekreipiama dėmesio.

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Triukšmas matuojamas visą ciklą, kurio pradžia yra tuščias konteineris, o pabaiga – konteineris užpildytas 120 įmestų į jį butelių.

Stiklo buteliai apibrėžiami:

- talpa: 750 ml;

- masė: 370 ± 30 g.

Bandymo operatorius paima kiekvieną butelį už kakliuko, dugnu nukreipdamas jį į konteinerio vidų, ir tuomet per užpildymo angą švelniai stumia butelį į vidų konteinerio centro kryptimi vengdamas, jei įmanoma, butelio smūgių į sienas. Buteliams įmesti naudojama tik viena užpildymo anga ir tai yra arčiausiai 12 mikrofono padėties esanti anga.

Matavimo(-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

Kiekvieno į konteinerį įmesto butelio pavienio įvykio A svertinį garso slėgio lygį geriausia matuoti vienu metu šešiose mikrofonų padėtyse.

Viso matuojamojo paviršiaus pavienio įvykio vidutinis A svertinis garso galios lygis apskaičiuojamas pagal LST EN ISO 3744:2000 8.1 punktą.

Visų 120 butelių metimo pavienių įvykių vidutinis A svertinis garso slėgio lygis apskaičiuojamas kaip matuojamojo paviršiaus pavienių įvykių vidutinis A svertinių garso slėgio lygių logaritminis vidurkis.

23. GREIDERIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 6395+A1:2002

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 6395+A1:2002

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Pagal LST ISO 6395+A1:2002 B priedą

Matavimo (-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

LST ISO 6395+A1:2002 B priedas.

24. ŽOLIAPJOVĖS/ŽOLĖS PAKRAŠČIŲ PJAUNAMOSIOS

žr. 2 punktą.

Naudojant atitinkamą įtaisą žoliapjovė turi būti padėta taip, kad jos pjovimo mechanizmas būtų virš pusrutulio centro. Jei tai žoliapjovė, pjovimo mechanizmo centras turi būti laikomas maždaug 50 mm atstumu virš paviršiaus. Norint, kad pjovimo ašmenys būtų reikiamoje padėtyje, pakraščių žoliapjovė turėtų būti padėta kiek galima arčiau bandymo paviršiaus.

25. GYVATVORIŲ ŽIRKLĖS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 11094:2002

Ginčo atveju matavimai turi būti daromi lauko sąlygomis ant dirbtinio paviršiaus (LST ISO 11094:2002 1.2 punktas)

Aplinkos pataisa K_2A:

1) matavimas lauko sąlygomis

K_2A = 0;

2)matavimas patalpoje

Aplinkos pataisos K_2A vertė, nustatyta ne ant dirbtinio paviršiaus ir pagal LST EN ISO 3744:2000 A priedą, turi būti lygi 2,0 dB arba mažesnė, tokiu atveju į K_2A nekreipiama dėmesio.

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 11094:2002

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Žmogus ar atitinkamas įtaisas gyvatvorių žirkles laiko taip, kaip jos būtų laikomos įprasto naudojimo metu, kai jų pjovimo mechanizmas yra virš pusrutulio centro.

Įrangos su apkrova bandymas

Gyvatvorių žirklės turi kirpti nominaliu sukimosi greičiu, kai pjovimo mechanizmas įjungtas.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

26. AUKŠTASLĖGĖS PLOVIMO MAŠINOS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000.

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Didelio slėgio plovimo mašina turi būti bandoma stacionarioje padėtyje. Variklis ir pagalbiniai įrenginiai dirba gamintojo darbo įrangai numatytu sukimosi greičiu; didelio slėgio siurblys (-iai) dirba didžiausiu sukimosi greičiu ir užtikrina gamintojo numatytą darbinį slėgį. Naudojant uždėtą antgalį slėgio reduktoriaus vožtuvas nustatomas beveik suveikimo padėtyje. Srauto per antgalį triukšmas visiškai neturi veikti matavimų rezultatų.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 30 sekundžių.

27. AUKŠTASLĖGIS VANDENSVYDIS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

Gretasienis/pagal LST EN ISO 3744:2000, matuojamasis atstumas d = 1 m

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Plovimo aukšto slėgio čiurkšle mašinos (aukštaslėgiai vandensvydžiai) turi būti įrengtos ant atspindinčiosios plokštumos; ant pavažų sumontuotos mašinos statomos ant 0,40 m aukščio laikiklio, jei kitaip nereikalaujama pagal gamintojo nustatytas įrengimo sąlygas.

Įrangos su apkrova bandymas

Aukštaslėgis vandensvydis turi dirbti gamintojo nurodytu stabiliu režimu. Bandymo metu prie aukštaslėgės plovimo mašinos prijungiamas toks antgalis, kuris mašiną naudojant pagal gamintojo instrukcijas užtikrintų didžiausią slėgį.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

28. HIDRAULINIAI KŪJAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

Pusrutulis/šešios mikrofonų padėtys pagal IV priedo 5 punktą/r = 10 m

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Bandymui kūjis tvirtinamas prie laikiklio ir turi būti naudojamas specialus bandymų blokas. 28.1 paveiksle pateiktos šios konstrukcijos charakteristikos, o 28.2 paveiksle parodyta laikiklio padėtis.

Laikiklis

Kūjo laikiklis turi atitikti bandomojo kūjo techninių specifikacijų reikalavimus, ypač masės diapazono, išėjimo hidraulinės galios, hidraulinio skysčio teikimo srauto ir priešslėgio grįžtamojoje linijoje reikalavimus.

Montavimas

Mechaninis montavimas, taip pat jungtys (žarnų, vamzdžių...) turi atitikti specifikacijas, nurodytas kūjo techninių duomenų aprašyme. Bet koks didesnis triukšmas, kurį kelia vamzdžiai ir įvairūs įrengimo metu reikalingi mechaniniai komponentai, turėtų būti pašalintas. Visos komponentų jungtys turi būti gerai užveržtos.

Kūjo stabilumas ir statinė laikančioji jėga

Laikiklis turi tvirtai laikyti kūjį norint, kad jo stabilumas būtų toks pat, kaip normaliomis eksploatavimo sąlygomis. Kūjis turi būti eksploatuojamas vertikalioje padėtyje.

Įrankis

Matuojant naudojamas bukas įrankis. Įrankio ilgis turi atitikti reikalavimus, nurodytus 28.1 paveiksle (bandymų blokas).

Įrangos su apkrova bandymas

Įėjimo hidraulinė galia ir alyvos srautas

Hidraulinio kūjo eksploatavimo sąlygos turi būti tinkamai nustatytos, išmatuotos ir pateiktos protokole kartu su atitinkamomis techninių specifikacijų vertėmis. Bandomąjį kūjį reikia naudoti tokiu būdu, kad būtų galima pasiekti 90 % ar didesnę didžiausios įėjimo hidraulinės galios ir kūjo hidraulinio skysčio srauto vertę.

Reikia žiūrėti, kad matavimo grandinių p_s ir Q bendroji neapibrėžtis būtų ± 5 %. Tai užtikrina įėjimo hidraulinės galios nustatymą ± 10 % tikslumu. Darant prielaidą, kad tarp įėjimo hidraulinės galios ir skleidžiamo triukšmo galios yra tiesinė koreliacija, garso galios lygio nustatymo kintamumas galėtų būti mažesnis kaip ± 0,4 dB.

Reguliuojamieji komponentai, turintys įtakos kūjo galiai

Visų akumuliatorių, centrinių slėgio vožtuvų ir kitų reguliuojamų komponentų išankstinio nustatymo vertės turi atitikti vertes, nurodytas techniniuose duomenyse. Jei galima pasirinkti daugiau nei vieną fiksuotą smūgio galią, matavimai turi būti daromi taikant visus nustatomuosius parametrus. Pateikiamos mažiausios ir didžiausios vertės.

Matuojamieji dydžiai:

ps	hidraulinio skysčio slėgio tiekimo linijoje vidutinė vertė kūjo darbo metu, įskaitant bent 10 smūgių;
Q	hidraulinio skysčio trupintuvo įleidžiamojoje angoje slėgio vidutinė vertė, išmatuota vienu metu su ps;
T	matuojant alyvos temperatūrą turi būti nuo + 40 ºC iki + 60 ºC. Prieš pradedant matavimus hidraulinio trupintuvo korpuso temperatūra turi būti stabilizuota iki normalios eksploatavimo temperatūros;
Pa	visų akumuliatorių užpildymo dujų slėgis turi būti matuojamas nejudamojoje padėtyje (trupintuvas nedirba) stabilios aplinkos temperatūros nuo + 15 ºC iki + 25 ºC sąlygomis. Išmatuota aplinkos temperatūra užrašoma kartu su išmatuotu akumuliatorių užpildymo dujų slėgiu.

Parametrai, kurie turi būti įvertinti pagal matuojamus eksploatavimo parametrus:

P_IN – trupintuvo hidraulinė galia, P_IN = p_s × Q

Hidraulinio skysčio tiekimo linijos slėgio p_s matavimas

- p_s turi būti matuojamas kiek įmanoma arčiau trupintuvo įleidžiamosios angos;

- p_s matuojamas manometru (mažiausias skersmuo: 100 mm; tikslumo klasė: ± 1,0 % FSO).

Alyvos srautas trupintuvo įleidžiamojoje angoje, Q

- Q turi būti matuojamas tiekimo linijos pusėje, kiek įmanoma arčiau trupintuvo įleidžiamosios angos;

- Q turi būti matuojamas elektriniu debitmačiu (tikslumo klasė: ± 2,5 % srauto rodmens).

Alyvos temperatūros T matavimas

- T turi būti matuojama laikiklio alyvos rezervuare ar prie kūjo prijungtoje hidraulinio skysčio tiekimo linijoje. Matavimo vieta turi būti nurodyta bandymo protokole;

- tikrosios temperatūros vertės rodmuo turi būti matuojamas ± 2 °C tikslumu.

Matavimo trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

Matavimai, jei būtina, kartojami tris kartus ar daugiau. Galutinis rezultatas apskaičiuojamas kaip aritmetinis vidurkis dviejų didžiausių verčių, kurios nesiskiria daugiau kaip 1dB.

28.1 paveikslas. Bloko hidraulinio kūjo bandymo schema

28.2 paveikslas. Bloko laikiklių hidraulinio kūjo bandymo schema

Apibrėžimai

d	įrankio skersmuo mm;
d1	priekalo skersmuo 1 200 ± 100 mm;
d2	priekalą laikančios konstrukcijos vidinis skersmuo ≤ 1 800 mm;
d3	bandymų bloko dangčio skersmuo ≤ 2 200 mm;
d4	įrankio angos dangtyje skersmuo ≤ 350 mm;
d5	įrankio sandariklio skersmuo ≤ 1 000 mm;
h1	matomasis įrankio ilgis nuo žemiausios gaubto dalies iki įrankio sandariklio viršutinio paviršiaus h1 = d ± d/2, mm;
h2	įrankio sandariklio virš dangčio storis ≤ 20 mm (jei įrankio sandariklis yra žemiau dangčio, jo storis neribojamas; jis gali būti pagamintas iš akytosios gumos);
h3	atstumas nuo dangčio viršutinio paviršiaus ir priekalo viršutinio paviršiaus 250 ± 50 mm;
h4	izoliuojančio dangčio sandariklio iš akytosios gumos storis ≤ 30 mm;
h5	priekalo storis 350 ± 50 mm;
h6	įrankio skvarba ≤ 50 mm.

Jei naudojamas bandymų blokas yra kvadrato formos, didžiausias ilginis matmuo yra lygus 0,89 × atitinkamas skersmuo.

Tuščioji erdvė tarp dangčio ir priekalo gali būti užpildyta tampria akytąja guma ar kita sugeriančia medžiaga, kurios tankis < 220 kg/m³.

29. HIDRAULINIAI AGREGATAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Hidraulinis agregatas įrengiamas ant atspindinčiosios plokštumos; hidrauliniai agregatai ant pavažų statomi ant 0,40 m aukščio laikiklio, jei kitaip nereikalaujama pagal gamintojo nustatytas įrengimo sąlygas.

Įrangos su apkrova bandymas

Bandant prie hidraulinio agregato neturi būti prijungti jokie įrankiai.

Pasiekiamas hidraulinio agregato stabilus darbo režimas gamintojo nurodytame diapazone. Jis turi dirbti nominaliu sukimosi greičiu esant nominaliam slėgiui. Nominalus sukimosi greitis ir slėgis yra nurodyti pirkėjui pateiktose instrukcijose.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

30. KELIŲ DANGOS SANDŪRŲ PJAUTUVAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Sandūrų pjautuvas turi būti su didžiausiu diskiniu peiliu, kuris yra gamintojo nurodytas pirkėjui pateiktoje instrukcijoje. Variklis dirba didžiausiu sukimosi greičiu, kai diskinis peilis nepjauna.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

31. SAVARTYNŲ ATLIEKŲ PLŪKTUVAI-KRAUTUVAI SU KAUŠU

žr. 37 punktą.

32. VEJAPJOVĖS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 11094:2002

Ginčo atveju matavimai turi būti atliekami lauko sąlygomis ant dirbtinio paviršiaus (LST ISO 11094:2002 4.1.2 punktas).

Aplinkos pataisa K_2A:

1) matavimas lauko sąlygomis

K_2A = 0;

2)matavimas patalpoje

Aplinkos pataisos K_2A vertė, nustatyta ne ant dirbtinio paviršiaus ir pagal LST EN ISO 3744:2000 A priedą, turi būti lygi 2,0 dB arba mažesnė, tokiu atveju į K_2A nekreipiama dėmesio.

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 11094:2002

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Jei vejapjovės ratai gali įsirėžti į dirbtinį paviršių daugiau kaip 1 cm, ratai statomi ant atramų, kad jie būtų viename lygyje su neįspaustu dirbtiniu paviršiumi. Jei pjovimo mechanizmas negali būti atjungtas nuo vejapjovės varančiųjų ratų, vejapjovė bandoma ant laikiklių, pjovimo mechanizmui dirbant gamintojo nustatytu didžiausiu greičiu. Laikikliai turi būti pagaminti taip, kad jie neturėtų įtakos bandymo rezultatams.

Įrangos be apkrovos bandymas

LST ISO 11094:2002

Matavimo trukmė

LST ISO 11094:2002

33. VEJOS PJAUNAMOSIOS/ VEJOS PAKRAŠČIŲ PJAUNAMOSIOS

žr. 32 punktą.

Naudojant atitinkamą priemonę, mašinėlės vejoms apkirpti turi būti pastatomos tokiu būdu, kad jų pjovimo mechanizmas būtų virš pusrutulio centro. Jei tai mašinėlė vejoms apkirpti, pjovimo mechanizmo centras turi būti laikomas maždaug 50 mm virš paviršiaus. Norint, kad pjovimo ašmenys būtų reikiamoje padėtyje, mašinėlės vejų pakraščiams apkirpti turi būti pastatytos kiek galima arčiau bandymo paviršiaus.

34. LAPŲ PŪSTUVAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 11094:2002

Ginčo atveju matavimai turi būti daromi lauko sąlygomis ant dirbtinio paviršiaus (LST ISO 11094:2002 4.1.2 punktas).

Aplinkos pataisa K_2A:

1) matavimas lauko sąlygomis

K_2A = 0;

2) matavimas patalpoje

Aplinkos pataisos K_2A vertė, nustatyta ne ant dirbtinio paviršiaus ir pagal LST EN ISO 2002:1995 A priedą, turi būti lygi 2,0 dB arba mažesnė, tokiu atveju į K_2A nekreipiama dėmesio.

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 11094:2002.

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Lapų pūstuvas statomas normalioje eksploatavimo padėtyje taip, kad jo pūtimo įtaiso išleidžiamoji anga būtų (50 ± 25 mm) virš pusrutulio centro; jei lapų pūstuvas rankinis, jį turi laikyti žmogus arba atitinkamas įtaisas.

Įrangos su apkrova bandymas

Lapų pūstuvas eksploatuojamas esant gamintojo nurodytam nominaliam sukimosi greičiui ir nominaliam oro srautui.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

PASTABA. Jei lapų pūstuvas gali būti naudojamas kaip lapų rinktuvas, turi būti bandomos abi konfigūracijos, tokiu atveju naudojama didesnioji vertė.

35. LAPŲ SURINKTUVAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 11094:2002

Ginčo atveju matavimai turi būti daromi lauko sąlygomis ant dirbtinio paviršiaus (LST ISO 11094:2002 4.1.2 punktas).

Aplinkos pataisa K_2A:

1) matavimas lauko sąlygomis

K_2A = 0;

2) matavimas patalpoje

Aplinkos pataisos K_2A vertė, nustatyta ne ant dirbtinio paviršiaus ir pagal LST EN ISO 3744:2000 A priedą, turi būti lygi 2,0 dB arba mažesnė, tokiu atveju į K_2A nekreipiama dėmesio.

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 11094:2002.

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Lapų surinktuvas statomas normalioje eksploatavimo padėtyje taip, kad jo surenkamojo įtaiso anga būtų (50 ± 25 mm) virš pusrutulio centro; jei lapų pūstuvas rankinis, jį turi laikyti žmogus arba atitinkamas įtaisas.

Įrangos su apkrova bandymas

Lapų surinktuvas eksploatuojamas esant gamintojo nurodytam nominaliam sukimosi greičiui ir nominaliam oro srautui.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

PASTABA. Jei lapų surinktuvas gali būti naudojamas kaip lapų pūstuvas, turi būti bandomos abi konfigūracijos, tokiu atveju naudojama didesnioji vertė.

36. AUTOMOBILINIAI KRAUTUVAI SU ATSVARU

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Turi būti laikomasi saugos reikalavimų ir gamintojo instrukcijų.

Kėlimo režimas

Autokrautuvui esant stacionarioje padėtyje krovinys (garso nesugerianti medžiaga, pvz., plienas arba betonas; bent 70 % tikrosios keliamosios galios, nurodytos gamintojo instrukcijoje) didžiausiu greičiu keliamas iš apatinės padėties iki standarte nurodyto aukščio, taikomo tokio tipo pramoniniams keltuvams pagal atitinkamą „Pramoninių autokrautuvų saugos“ serijos Europos standartą. Jei tikrasis didžiausias kėlimo aukštis yra mažesnis, jis gali būti taikomas atskiruose matavimuose. Kėlimo aukštis turi būti įrašytas į bandymų protokolą.

Važiavimo režimas

Iš rimties būsenos autokrautuvu be krovinio visiškai nuspaudę akseleratoriaus pedalą važiuokite atstumą, lygų trigubam autokrautuvo ilgiui, pasiekdami A-A tiesę (tiesę, jungiančią mikrofonų 4 ir 6 padėtis), toliau visiškai nuspaudę akseleratoriaus pedalą važiuokite iki B-B tiesės (tiesės, jungiančios mikrofonų 2 ir 8 padėtis). Kai autokrautuvo užpakalinė dalis kerta B-B tiesę, akseleratoriaus pedalą galite atleisti.

Jei autokrautuvas turi kelių pavarų transmisiją, pasirinkite pavarą, kuri visu matuojamu atstumu užtikrintų didžiausią greitį.

Matavimo (-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

Matavimo trukmė:

- kėlimo režimas: visas kėlimo ciklas;

- važiavimo režimas: važiavimo trukmė pradedama skaičiuoti, kai keltuvo centras kerta liniją A-A ir baigiasi, kai jo centras pasiekia liniją B-B.

Visų tipų autokrautuvų vidutinis garso galios lygis apskaičiuojamas pagal formulę:

L_WA = 10 lg ();

čia indeksas „a“ žymi „kėlimo režimą“, o indeksas „c“ žymi „važiavimo režimą“.

37. KRAUTUVAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 6395+A1:2002

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 6395+A1:2002

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Vikšriniai autokrautuvai turi būti bandomi bandymų aikštelėje, atitinkančioje LST ISO 6395+A1:20026.3.3 punkto reikalavimus.

Įrangos su apkrova bandymas

LST ISO 6395+A1:2002 C priedas

Matavimo (-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

LST ISO 6395+A1:2002 C priedas.

38. JUDRIEJI KRANAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000.

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Jei kranas turi išleidžiamąsias atramas, jos turi būti išleistos ir kranas turi būti lygiai pastatytas atramų galimo aukščio vidutinėje padėtyje.

Įrangos su apkrova bandymas

Pateikiamas standartinis, gamintojo aprašytas bandomojo judriojo krano variantas. Variklio galia, pagal kurią nustatomas triukšmo lygis, yra krano dirbančio variklio naudojama nominali galia. Kranas turi turėti didžiausios leistinosios masės atsvarą, įrengtą jo pasukamoje konstrukcijoje.

Prieš darant bet kokį matavimą, judriojo krano variklis ir hidraulinė sistema turi būti pašildomi iki normalios darbinės temperatūros, laikantis gamintojo instrukcijų ir atitinkamų saugos užtikrinimo veiksmų, nurodytų naudojimo vadove.

Jei judriajame krane įrengti keli varikliai, turi dirbti krano darbui reikalingas variklis. Kranui gabenti skirtas variklis turi būti išjungtas.

Jei judriojo krano variklis turi ventiliatorių, jis bandymo metu turi dirbti. Jei ventiliatorius gali dirbti keliais sukimosi greičiais, bandymas daromas ventiliatoriui sukantis didžiausiu greičiu.

Matuojamas trijų režimų nuo a) iki c) ar keturių režimų nuo a) iki d) judriojo krano triukšmas:

Visiems darbo režimams taikomos šios sąlygos:

- variklio sukimosi greitis yra lygus 3/4 didžiausio sukimosi greičio, nurodyto krano darbo režimui, esant ± 2 % tolerancijai,

- greitėjama ir lėtėjama didžiausiu greičiu, nedarant pavojingų krovinio ar kablių bloko judesių,

- judesiai daromi didžiausiu įmanomu greičiu, nurodytu tokioms sąlygoms instrukcijų vadove.

a) kėlimas

Judrusis kranas pakraunamas kroviniu, atitinkančiu 50 % didžiausios lyno keliamosios galios. Bandymą sudaro krovinio pakėlimas ir iš karto jo nuleidimas į pradinę padėtį. Strėlės ilgis parenkamas taip, kad viso bandymo trukmė būtų nuo 15 iki 20 sekundžių.

b) strėlės pasukimas

Kai strėlė nustatyta kampu nuo 40° iki 50° pagal horizontalią padėtį ir yra be krovinio, viršutinis krano vežimėlis pasukamas 90° į kairę ir iš karto grąžinamas į pradinę padėtį. Strėlės ilgis turi būti mažiausias. Matavimo trukmė tokia, kiek trunka visas darbo ciklas.

c) strėlės aukščio keitimas

Bandymas pradedamas keliant trumpą strėlę iš žemiausios darbo padėties, paskui strėlė iš karto nuleidžiama į jos pradinę padėtį. Judesys daromas be krovinio. Bandymo trukmė turi būti mažesnė kaip 20 sekundžių.

d) strėlės ilginimas (jei tinka)

Kai strėlė nustatyta kampu nuo 40° iki 50° pagal horizontalią padėtį, yra be krovinio ir visiškai sutraukta, ištraukiamas tik pirmosios sekcijos teleskopinis cilindras kartu su pirmąja sekcija ir tuojau pat sutraukiamas kartu su pirmąja sekcija.

Matavimo (-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

Vidutinis garso galios lygis apskaičiuojamas pagal formules:

i) jei strėlė ištraukiama:

L_WA = 10 lg (

ii) jei strėlė neilginama:

L_WA = 10 lg (,

čia:

L_WAa yra kėlimo ciklo garso galios lygis;

L_WAb yra strėlės pasukimo ciklo galios lygis;

L_WAc yra strėlės aukščio keitimo ciklo garso galios lygis;

L_WAd yra strėlės ilginimo ciklo garso galios lygis (jei taikomas).

39. JUDRIEJI ATLIEKŲ KONTEINERIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

- atspindintis betono ar neakytojo asfalto paviršius

- laboratorijos patalpa, kurioje užtikrinamas laisvasis laukas virš atspindinčiosios plokštumos.

Aplinkos pataisa K_2A:

1) matavimas lauko sąlygomis

K_2A = 0;

2) matavimas patalpoje

Aplinkos pataisos K_2A vertė, nustatyta pagal LST EN ISO 3744:2000 A priedą, turi būti lygi 2,0 dB arba mažesnė, tokiu atveju į K_2A nekreipiama dėmesio.

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

Pusrutulis/6 mikrofonų padėtys pagal IV priedo 5 punktą/r = 3 m

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Visi matavimai daromi naudojant tuščią konteinerį:

1 bandymas. Konteinerio dangčio laisvas uždarymas:

Norint sumažinti matavimams daromą įtaką, operatorius turi stovėti už konteinerio (dangčio vyrio pusėje). Dangtis paleidžiamas laikant jį per vidurį, kad krisdamas jis nepersikreiptų.

Matuojama 20 kartų pakartojant tokį ciklą:

- iš pradžių dangtis pakeliamas vertikaliai;

- dangtis paleidžiamas į priekį, jei įmanoma, nesuteikiant impulso, operatorius stovi už konteinerio nejudėdamas, kol konteineris neužsidaro;

- kai konteineris visiškai uždarytas, dangtis pakeliamas į pradinę padėtį.

2 bandymas. Visiškas dangčio atidarymas:

Norint sumažinti matavimams daromą įtaką, operatorius turi stovėti už konteinerio (dangčio vyrio pusėje), jei konteineris yra keturių ratų, ar iš dešinės konteinerio (tarp mikrofono 10 padėties ir mikrofono 12 padėties), jei tai dviejų ratų konteineris. Dangtis turi būti paleidžiamas laikant jį per vidurį arba kiek įmanoma arčiau vidurio.

Bandymo metu konteinerio ratai turi būti blokuoti, kad būtų išvengta bet kokio jo judėjimo. Jei konteineris yra dviejų ratų ir norint išvengti bet kokio konteinerio šoktelėjimo, operatorius gali jį laikyti, uždėjęs ranką ant viršutinio apvado.

Matuojama laikantis tokio ciklo:

- iš pradžių dangtis atidaromas iki horizontalios padėties;

- dangtis paleidžiamas nesuteikiant impulso;

- kai dangtis visiškai atsidaro, jis dar prieš galimą atšokimą pakeliamas į pradinę padėtį.

3 bandymas. Konteinerio riedėjimas dirbtiniu nelygiu taku:

Šiam bandymui daryti naudojamas dirbtinis bandymų takas, modeliuojantis nelygų žemės paviršių. Šį bandymų taką sudaro dvi lygiagrečios plieninio tinklo juostos (6 m ilgio ir 400 mm pločio), pritvirtintos prie atspindinčiosios plokštumos maždaug 20 cm tarpais. Atstumas tarp dviejų juostų nustatomas pagal konteinerio tipą, kad ratai galėtų riedėti visu tako ilgiu. Įrengimo sąlygos turi užtikrinti plokščią paviršių. Jei tai būtina, norint išvengti pašalinio triukšmo atsiradimo, takas prie žemės tvirtinamas naudojant tamprią medžiagą.

PASTABA. Kiekviena juosta gali būti surinkta iš kelių sujungtų 400 mm pločio elementų.

Tinkamo tako pavyzdys pateiktas 39.1 ir 39.2 paveiksluose.

Operatorius stovi toje pusėje, kurioje yra dangčio vyris.

Triukšmas matuojamas operatoriui tempiant konteinerį dirbtiniu taku nuo A iki B taško pastoviu, maždaug 1 m/s greičiu (4,24 m atstumu – žr. 39.3 paveikslą), kai dviejų ratų konteinerio ratų ašis ar keturių ratų konteinerio priekinių ratų ašis pasiekia A tašką arba B tašką. Šis veiksmas kiekviena kryptimi kartojamas tris kartus.

Darant bandymą, kampas tarp dviejų ratų konteinerio ir tako turi būti lygus 45 °. Jei konteineris keturių ratų, operatorius turi užtikrinti tinkamą visų ratų sąlytį su taku.

Matavimo (-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

1 ir 2 bandymai. Laisvas viso konteinerio uždengimas dangčiu ir visiškas dangčio atidengimas:

Jei įmanoma, matavimai daromi vienu metu naudojant šešias mikrofonų padėtis. Priešingu atveju kiekvienai mikrofono padėčiai išmatuoti garso lygiai rūšiuojami didėjimo tvarka ir garso galios lygiai apskaičiuojami kiekvieno mikrofono padėties vertes susiejant su jų eile.

Pavienio įvykio A svertinis garso slėgio lygis kiekviename matavimo taške nustatomas darant 20 dangčio uždengimų ir 20 dangčio atidengimų. Garso galios lygiai L_WAuždarymo ir L_WAatidarymo apskaičiuojami imant penkių gautų didžiausių verčių kvadratinį vidurkį.

3 bandymas. Konteinerio riedėjimas dirbtiniu nelygiu taku:

Matavimo trukmė T yra lygi laikui, per kurį įveikiamas atstumas nuo taško iki taško B. Garso galios lygis L_WAriedėjimo yra lygus vidutinei vertei šešių verčių, kurios skiriasi mažiau kaip 2 dB. Jei šis šešių matavimų kriterijus nepasiekiamas, ciklas kartojamas tiek, kiek yra būtina.

Vidutinis garso galios lygis apskaičiuojamas pagal formulę:

L_WA = 10 lg

39.1 paveikslas. Riedėjimo tako brėžinys 1 -           vielos tinklo medinė juosta;
2 -           riedamosios dalys;
3 -           pritaikytas konteinerio matmenims.
39.2 paveikslas. Riedėjimo tako konstrukcijos ir tvirtinimo detalės
1 -           kieta plieninė viela (4 mm); tinklo akutė: (50 mm × 50 mm);	2 -       vielos tinklo medinė juosta (20 mm × 25 mm); 3 -        atspindinčioji plokštuma.
39.3 paveikslas. Matavimo atstumas
1 -        vyris

40. VARIKLINIAI KULTIVATORIAI

žr. 32 punktą.

Matavimo metu įrankis turi būti atjungtas.

41. KELIŲ DANGOS KLOTUVAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Mašinos variklis turi dirbti gamintojo nurodytu nominaliu sukimosi greičiu. Visi darbo agregatai turi būti įjungti ir dirbti tokiu greičiu:

tiekimo sistema	bent 10 % didžiausios vertės
paskleidimo sistema	bent 40 % didžiausios vertės
sutankinimo mechanizmas (greitis, eiga)	bent 50 % didžiausios vertės
vibratoriai (greitis, disbalanso momentas)	bent 50 % didžiausios vertės
spaudimo strypai (dažnis, slėgis)	bent 50 % didžiausios vertės

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

42. POLIAKALĖS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 6395+A1:2002

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Polių kalimo įranga įrengiama viršuje poliaus, kurį veiktų pakankamas grunto pasipriešinimas, kad įranga galėtų dirbti pastoviu greičiu. Jei naudojamos polių kalimo tvoklės, polių užmova turi turėti naują medinį tarpiklį. Poliaus viršus turi būti 0,50 m virš bandymo paviršiaus.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

43. VAMZDŽIŲ KLOTUVAI

žr. 0 punktą.

44. VIKŠRINĖS SLIDŽIŲ TRASOS PARUOŠIMO MAŠINOS

žr. 0 punktą.

45. ELEKTROS ENERGIJOS GENERATORIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Aplinkos pataisa K_2A:

1) matavimas lauko sąlygomis

K_2A = 0;

2) matavimas patalpoje

Aplinkos pataisos K_2A vertė, nustatyta ne ant dirbtinio paviršiaus ir pagal LST EN ISO 3744:2000 A priedą, turi būti lygi 2,0 dB arba mažesnė (tokiu atveju į K_2A nekreipiama dėmesio).

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

Pusrutulis/6 mikrofonų padėtys pagal IV priedo 5 punktą/ pagal IV priedo 5 punktą. Jei l > 2 m: gali būti naudojamas gretasienis pagal LST EN ISO 3744:2000, kai matuojamasis atstumas d = 1 m.

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Elektros energijos generatoriai turi būti pastatyti ant atspindinčiojo paviršiaus; elektros energijos generatoriai ant pavažų statomi ant 0,40 m aukščio laikiklio, jei kitaip nereikalaujama gamintojo nustatytose įrengimo sąlygose.

Įrangos su apkrova bandymas

LST ISO 8528-10:2002 9 punktas.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

46. ŠLAVIMO MAŠINOS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Šiukšlių surinkimo mašina (šlavimo mašina) bandoma stacionarioje padėtyje. Variklis ir pagalbiniai agregatai dirba gamintojo šiai įrangai numatytais sukimosi greičiais; šepetys sukasi didžiausiu sukimosi greičiu, jis neliečia žemės; siurbimo sistemos siurbimo našumas yra didžiausias, atstumas nuo žemės iki siurbimo sistemos angos yra ne didesnis kaip 25 mm.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

47. ŠIUKŠLIAVEŽIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Atliekų surinkimo mašina (šiukšliavežis) bandoma stacionarioje padėtyje taikant šias eksploatavimo sąlygas:

1. Variklis dirba didžiausiu gamintojo nurodytu sukimosi greičiu. Įranga nedirba. Šis bandymas netaikomas transporto priemonėms, kurios vartoja tik elektros energiją.

2. Veikia sutankinimo sistema.

Šiukšliavežis ir atliekų surinkimo bunkeris yra tušti. Jei variklio sukimosi greitis dirbant sutankinimo sistemai automatiškai didėja, ši vertė turi būti išmatuota. Jei ši sukimosi greičio vertė yra daugiau kaip 5 % mažesnė kaip gamintojo nurodytas sukimosi greitis, gamintojo sukimosi greičiui užtikrinti bandymas daromas greitį didinant mašinos kabinoje esančiu akseleratoriumi.

Jei variklio sukimosi greičio dirbant sutankinimo sistemai gamintojas nenurodo ar jei transporto priemonė neturi automatinio akseleratoriaus, tuomet kabinoje esančiu akseleratoriumi reguliuojamas greitis turi būti lygus 1200 min^-1.

3. Kėlimo įtaisas juda aukštyn ir žemyn, be apkrovos ir be konteinerio. Variklio sukimosi greitis gaunamas ir reguliuojamas dirbant sutankinimo sistemai (2 punktas).

4. Medžiaga išverčiama į šiukšliavežį.

Naudojant kėlimo įtaisą medžiaga išverčiama į bunkerį (pradžioje tuščią). Šiam veiksmui turi būti naudojamas 240 l talpos dviejų ratų konteineris, atitinkantis LST EN 840-1:2000. Jei kėlimo įtaisas negali pakelti tokio konteinerio, naudojamas konteineris, kurio tūris būtų artimas 240 l. Medžiaga – tai 30 vamzdelių iš polivinilchlorido, kiekvieno vamzdelio apytikrė masė yra 0,4 kg ir matmenys:

- ilgis: 150 mm ± 0,5 mm;

- nominalus išorinis skersmuo: 90 mm + 0,3/– 0 mm;

- nominalus gylis: 6,7 mm + 0,9/– 0 mm.

Matavimo (-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

Matavimo trukmė turi būti:

1) bent 15 sekundžių. Vidutinis garso galios lygis yra L_WA1;

2) bent trys užbaigti ciklai, jei sutankinimo sistema dirba automatiškai. Jei sutankinimo sistema dirba ne automatiškai, bet ciklas po ciklo, matavimai daromi bent tris ciklus. Vidutinis garso galios lygis (L_WA2) turi būti trijų (ar daugiau) matavimų kvadratinis vidurkis;

3) bent trys nepertraukiami užbaigti darbo ciklai, įskaitant keliamojo įtaiso pakėlimą ir nuleidimą. Vidutinis garso galios lygis (L_WA3) turi būti trijų (ar daugiau) matavimų kvadratinis vidurkis;

4) bent trys užbaigti darbo ciklai, kiekvieną jų sudaro 30 vamzdžių kritimas į bunkerį. Kiekvieno ciklo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 5 sekundės. Šiems matavimams L_{pAeq, T} pakeičiamas L_pA,1s. Vidutinis garso galios lygis (L_WA4) turi būti trijų (ar daugiau) matavimų kvadratinis vidurkis.

Vidutinis garso galios lygis apskaičiuojamas pagal formulę:

L_WA = 10 lg

PASTABA. Jei šiukšliavežis vartoja tik elektros energiją, L_WA1 atitinkantis faktorius yra prilyginamas 0.

48. KELIŲ DANGOS FREZOS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Kelio dangos frezos išilginė ašis turi būti lygiagreti su Y ašimi.

Įrangos su apkrova bandymas

Pasiekiamas kelių dangos frezavimo mašinos (frezos) stabilus darbo režimas diapazone, kurį gamintojas nurodo pirkėjui pateiktose instrukcijose. Variklis ir visi įtaisai turi dirbti atitinkamu tuščiosios eigos nominaliu sukimosi greičiu.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

49. KULTIVATORIAI-PURENTUVAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 11094:2002

Ginčo atveju matavimai turi būti daromi lauko sąlygomis ant dirbtinio paviršiaus (ISO 11094: 1991 4.1.2 punktas).

Aplinkos pataisa K_2A:

1) matavimas lauko sąlygomis:

K_2A = 0;

2) matavimas patalpoje:

Aplinkos pataisos K_2A vertė, nustatyta ne ant dirbtinio paviršiaus ir pagal LST EN ISO 3744:2000 A priedą, turi būti lygi 2,0 dB arba mažesnė, tokiu atveju į K_2A nekreipiama dėmesio.

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 11094:2002

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Kultivatoriaus-purentuvo variklis turi dirbti nominaliu sukimosi greičiu, darbo mechanizmas – tuščiąja eiga (įjungtas, bet žemės neapdirba).

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

50. TRUPINTUVAI/SMULKINTUVAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Bandymų vieta

LST ISO 11094:2002

Aplinkos pataisa K_2A:

1) matavimas lauko sąlygomis:

K_2A = 0;

2) matavimas patalpoje

Aplinkos pataisos K_2A vertė, nustatyta ne ant dirbtinio paviršiaus ir pagal EN ISO 3744:1995 A priedą, turi būti lygi 2,0 dB arba mažesnė, tokiu atveju į K_2A nekreipiama dėmesio.

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

LST ISO 11094:2002

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Trupintuvas/smulkintuvas bandomas juo trupinant vieną ar daugiau medžio gabalų.

Darbo ciklą sudaro trupinimas bent 1,5 m ilgio iš vieno galo nusmailinto apvalaus skerspjūvio medžio gabalo (sausa pušis ar fanera), kurio skersmuo maždaug lygus didžiausiam skersmeniui, numatytam tokios konstrukcijos trupintuvui/smulkintuvui ir nurodytam pirkėjui skirtose instrukcijose.

Matavimo trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas

Matavimas baigiamas, kai smulkintuvo tiektuve nebelieka daugiau medžiagos, tačiau matavimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 20 sekundžių. Jei galima dirbti abiejose padėtyse, nurodomas didesnis garso galios lygis.

51. SNIEGO VALYMO MAŠINOS SU SUKAMAISIAIS ĮRANKIAIS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Sniego pūstuvas bandomas stacionarioje padėtyje. Sniego pūstuvo darbo įranga turi dirbti didžiausiu gamintojo rekomenduotu greičiu, variklis turi dirbti atitinkamu sukimosi greičiu.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

52. AUTOMOBILINIAI SIURBLIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Automobilinis siurblys bandomas stacionarioje padėtyje. Variklis ir pagalbiniai agregatai dirba sukimosi greičiu, kurį gamintojas nurodo darbo įrangai; vakuuminis siurblys (-iai) dirba didžiausiu gamintojo nurodytu sūkių greičiu. Siurbimo įranga eksploatuojama taip, kad vidinis slėgis būtų lygus atmosferos slėgiui (0 % vakuumas). Srauto per siurbimo antgalį triukšmas neturi daryti įtakos matavimų rezultatams.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

53. BOKŠTINIAI KRANAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

Matavimas žemės lygyje

Pusrutulis/6 mikrofonų padėtys pagal IV priedo 5 punktą/pagal IV priedo 5 punktą.

Matavimai strėlės aukščio lygyje

Jei kėlimo mechanizmas yra strėlės aukščio lygyje, matuojamasis paviršius yra 4 m spindulio rutulys, kurio centras sutampa su suktuvo geometriniu centru.

Jei matuojama kėlimo mechanizmui esant krano strėlės atramoje, matuojamasis paviršius yra rutulys; S yra lygus 200 m².

Mikrofonų padėtys turi būti šios (žr. 53.1 paveikslą):

Keturi mikrofonai yra horizontalioje plokštumoje, einančioje per mechanizmo geometrinį centrą (H = h/2), kai L = 2,80 m ir d = 2,80 – l/2;

L = pusė atstumo tarp dviejų gretimų mikrofonų padėčių,

l = mechanizmo ilgis (išilgai strėlės ašies),

b = mechanizmo plotis,

h = mechanizmo aukštis,

d = atstumas strėlės kryptimi tarp mikrofono laikiklio ir mechanizmo.

Kiti du mikrofonai turi būti rutulio ir vertikalios tiesės, einančios per mechanizmo geometrinį centrą, susikirtimo taškuose.

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Kėlimo mechanizmo matavimas

Kėlimo mechanizmas bandymo metu turi būti įrengtas vienų iš šių būdų. Padėtis turi būti aprašyta bandymų protokole:

a) kėlimo mechanizmas yra žemės lygyje

Sumontuotas kranas statomas ant plokščio atspindinčiojo paviršiaus iš betono ar neakytojo asfalto.

b) kėlimo mechanizmas yra strėlės atramoje

Kėlimo mechanizmas turi būti bent 12 m virš žemės.

c) kėlimo mechanizmas yra pritvirtintas prie žemės

Kėlimo mechanizmas turi būti pritvirtintas prie plokščio atspindinčiojo paviršiaus iš betono ar neakytojo asfalto.

Energijos generatoriaus matavimas

Jei energijos generatorius yra sujungtas su kranu, nepaisant to, ar jis yra sujungtas su kėlimo mechanizmu, ar nesujungtas, kranas montuojamas ant plokščio atspindinčiojo paviršiaus iš betono ar neakytojo asfalto.

Jei kėlimo mechanizmas yra strėlės atramoje, triukšmas gali būti matuojamas mechanizmui esant strėlės atramoje ar pritvirtintam prie žemės.

Jei kranas gauna energiją iš nuo jo nepriklausomo šaltinio (elektros generatoriaus ar elektros tinklo, hidraulinės ar pneumatinės energijos šaltinio), matuojamas tik mechanizmo suktuvo triukšmo lygis.

Jei energijos generatorius yra sujungtas su kranu, energijos generatorius ir kėlimo mechanizmas matuojami atskirai, jei jie nėra sujungti kartu. Kai šie du įtaisai yra sujungti į vieną agregatą, matavimas taikomas visam agregatui.

Bandymams kėlimo mechanizmas ir energijos generatorius turi būti įrengti pagal gamintojo instrukcijas.

Įrangos su apkrova bandymas

Su kranu sujungtas energijos generatorius dirba visa gamintojo nurodyta nominalia galia.

Kėlimo mechanizmas dirba be apkrovos, jo būgno sukimosi greitis atitinka kėlimo ir nuleidimo režimų didžiausią kablio judėjimo greitį. Šį greitį nurodo gamintojas. Bandymo rezultatu laikoma didesnioji iš dviejų (kėlimo ar nuleidimo) garso galios lygio verčių.

Įrangos su apkrova bandymas

Su kranu sujungtas energijos generatorius dirba visa gamintojo nurodyta nominalia galia. Kėlimo mechanizmas dirba režimu, kai lyno įtempis prie būgno atitinka didžiausią apkrovą (mažiausiam spinduliui) ir kablys juda didžiausiu greičiu. Apkrovos ir greičio vertes nurodo gamintojas. Greitis bandymo metu tikrinamas.

Matavimo (-ų) trukmė/vidutinio garso galios lygio nustatymas, jei įrangos eksploatavimo režimų gali būti daugiau kaip vienas

Matuojant kėlimo mechanizmo garso slėgio lygį, matavimo trukmė turi būti lygi (t_r+ t_f) sekundžių:

t_r – laikas, kol įjungiamas stabdys, kėlimo mechanizmui dirbant pirmiau nurodytu būdu. Šiame bandyme t_r = 3 sekundės;

t_f – laikas nuo stabdžio įjungimo iki visiško kablio sustojimo.

Jei naudojamas integruojantis įtaisas, integravimo laikas turi būti lygus (t_r + t_f) sekundžių.

Vidutinis kvadratinis lygis mikrofono i padėtyje gaunamas pagal formulę:

L_pi = 10 lg ,

čia:

L_ri – garso slėgio lygis mikrofono i padėtyje laiku t_r;

L_fi – garso slėgio lygis mikrofono i padėtyje stabdymo laiku t_f.

53.1 paveikslas. Mikrofonų išdėstymas, jei kėlimo mechanizmas yra strėlės atramoje

54. GRIOVIAKASĖS

žr. 0 punktą.

55. AUTOMOBILINĖS BETONMAIŠĖS

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos su apkrova bandymas

Automobilinė betonmaišė bandoma stacionarioje padėtyje. Būgnas iki norminės talpos užpildomas vidutinės konsistencijos betonu (sklidimo matas nuo 42 iki 47 cm). Būgną sukančio variklio sukimosi greitis turi būti toks, kad būgnas būtų sukamas didžiausiu sukimosi greičiu, nurodytu pirkėjui pateiktose instrukcijose.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

56. VANDENS SIURBLIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

Gretasienis/pagal LST EN ISO 3744:2000, kai matuojamasis atstumas d = 1 m.

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Vandens siurblys įrengiamas ant atspindinčiosios plokštumos; vandens siurblys, sumontuotas ant pavažų, statomas ant 0,40 m aukščio laikiklio, jei kitaip nereikalauja gamintojo nustatytos įrengimo sąlygos.

Įrangos su apkrova bandymas

Variklio darbo galingumas turi užtikrinti gamintojo instrukcijose nurodytą siurblio našumą.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

57. SUVIRINIMO GENERATORIAI

Pagrindinis spinduliuojamojo triukšmo standartas

LST EN ISO 3744:2000

Aplinkos pataisa K_2A:

1) matavimas lauko sąlygomis

K_2A = 0;

2) matavimas patalpoje

Aplinkos pataisos K_2A vertė, nustatyta pagal LST EN ISO 3744:2000A priedą, turi būti lygi 2,0 dB arba mažesnė, tokiu atveju į K_2A nekreipiama dėmesio.

Matuojamasis paviršius/mikrofonų padėčių skaičius/matuojamasis atstumas

Pusrutulis/6 mikrofonų padėtys pagal IV priedo 5 punktą/ pagal IV priedo 5 punktą.

Jei l > 2 m: gali būti naudojamas gretasienis pagal LST EN ISO 3744:2000, taikant matuojamąjį atstumą d = 1 m.

Įrangos eksploatavimo režimas bandymo metu

Įrangos montavimas

Suvirinimo generatoriai turi būti įrengti ant atspindinčiosios plokštumos; suvirinimo generatoriai, sumontuoti ant pavažų, dedami ant 0,40 m aukščio laikiklio, jei kitaip nereikalauja gamintojo nustatytos įrengimo sąlygos.

Įrangos su apkrova bandymas

LST ISO 8528-10:2002, 9 punktas.

Matavimo trukmė

Matavimo trukmė turi būti bent 15 sekundžių.

______________

STR 2.01.08:2003

6 priedas

ATITIKTIES DEKLARACIJOS, „CE“ ATITIKTIES ŽENKLO, GARANTUOTO GARSO GALIOS LYGIO RODMENS ŽENKLO IR ATITIKTIES SERTIFIKATO PAVYZDŽIAI

1. Atitikties deklaracija

Atitikties deklaracijoje turi būti pateikti tokie duomenys:

- gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas;

- techninius dokumentus saugančio asmens duomenys ir adresas;

- įrangos aprašymas;

- taikyta atitikties vertinimo procedūra ir, kai tokia yra, dalyvaujančios paskelbtosios įstaigos pavadinimas ir adresas;

- šiam tipui atstovaujančios įrangos išmatuotas garso galios lygis;

- įrangos garantuotas garso galios lygis;

- nuoroda į Reglamentą;

- deklaravimas, kad įranga atitinka Reglamento reikalavimus;

- kai tinka, kitų taikytinų Lietuvos reglamentų (Bendrijos direktyvų) atitikties deklaracija (-os) ir nuoroda (-os);

- deklaracijos išrašymo vieta ir data;

- duomenys apie asmenį, įgaliotą pasirašyti teisiškai įpareigojančią deklaraciją gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo vardu.

2. „CE“ atitikties ženklas

Atitikties ženklas turi tokią formą ir yra sudarytas iš simbolių „CE“:

Jei „CE“ ženklas, atsižvelgiant į įrangos dydį, yra didinamas ar mažinamas, turi būti laikomasi pirmiau pateiktame brėžinyje nurodytų proporcijų. „CE“ ženklo įvairių komponentų aukštis iš esmės turi būti toks pat ir ne mažesnis kaip 5 mm.

3. Garantuoto garso galios lygio rodmens ženklas

Garantuoto garso galios lygio rodmens ženklą turi sudaryti vienas skaičius, nurodantis garantuotą garso galios lygį dB, toliau ženklas L_WA ir piktograma, sudarantys tokią ženklo formą:

Jei rodmens ženklas, atsižvelgiant į įrangos dydį, yra didinamas ar mažinamas, būtina laikytis anksčiau pateiktame brėžinyje nurodytų proporcijų. Rodmens ženklo aukštis turi būti, jei įmanoma, ne mažesnis kaip 40 mm.

4. Atitikties sertifikatas

GAMINIO VIENETO PATIKRA

ATITIKTIES SERTIFIKATAS
1. GAMINTOJAS		2. ATITIKTIES SERTIFIKATAS Nr.
3. SERTIFIKATO SAVININKAS		4. PAGRINDINIS REGLAMENTAS (EB DIREKTYVA)
5. LABORATORIJOS ATASKAITA		6. KITI TAIKYTINI REGLAMENTAI (EB DIREKTYVOS) ....../..../EB
Nr.	Data:
Išmatuotas garso galios lygis: ...................dB
7. LAUKO ĮRANGOS APRAŠYMAS
Įrangos tipas:		Kategorija:
Prekės ženklas
Tipo Nr.:		Identifikavimo Nr.:
Variklio (-ių) tipas:		Gamintojas:
Energijos šaltinis:		Galia/sūkiai:
Kitos reikalingos techninės charakteristikos:
8. PRIE ŠIO SERTIFIKATO PRIDEDAMI DOKUMENTAI PAGAL 2 PUNKTE NURODYTĄ NUMERĮ:
Data:            /............/                     (Parašas)		(Vardas, pavardė)

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-77, 2011-01-26, Žin., 2011, Nr. 16-750 (2011-02-08), i. k. 111301MISAK000D1-77

STR 2.01.08:2003

7 priedas

VIDINĖ GAMINIŲ KONTROLĖ

1. Šiame Reglamento priede aprašyta procedūra, kuria vadovaudamasis gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, vykdantis šio priedo 2 punkte nurodytus įsipareigojimus, užtikrina ir pareiškia, kad nagrinėjama įranga atitinka Reglamento reikalavimus. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas kiekvieną įrangos vienetą turi ženklinti „CE“ atitikties ženklu ir garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu, kaip reikalaujama Reglamento IV skyriuje, ir pagal Reglamento 6 punkto reikalavimus išrašyti atitikties deklaraciją.

2. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas turi parengti techninius dokumentus, aprašytus šio priedo 3 punkte, kuriuos atitinkamų nacionalinių institucijų inspektavimo tikslais jis privalo saugoti ne trumpiau kaip 10 metų nuo įrangos gamybos pabaigos. Saugoti techninius dokumentus gamintojas ar įgaliotasis atstovas gali pavesti kitam asmeniui. Šiuo atveju į atitikties deklaraciją jis turi įtraukti šio asmens duomenis ir adresą.

3. Techniniais dokumentais įvertinama įrangos atitiktis Reglamento reikalavimams. Juose turi būti bent ši informacija:

- gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas;

- įrangos aprašymas;

- markė;

- prekės ženklas;

- tipas, serija ir numeriai;

- techniniai duomenys, reikalingi įrangai identifikuoti ir jos spinduliuojamam triukšmui įvertinti, įskaitant, jei tinka, brėžinius ir jų aprašymą bei paaiškinimą;

- nuoroda į Reglamentą;

- triukšmo matavimų, atliktų pagal Reglamento nuostatas, techninė ataskaita;

- panaudoti techniniai prietaisai ir dėl gamybos nuokrypių atsirandanti įvertinimo rezultatų neapibrėžtis bei jos santykis su garantuotu garso galios lygiu.

4. Gamintojas turi imtis visų būtinų priemonių, kad pagaminta įranga nuolat atitiktų šio priedo 2 ir 3 punktuose nurodytus techninius dokumentus ir Reglamento reikalavimus.

______________

STR 2.01.08:2003

8 priedas

VIDINĖ GAMYBOS KONTROLĖ, TECHNINIŲ DOKUMENTŲ VERTINIMAS IR PERIODINĖ PATIKRA

1. Šiame Reglamento priede aprašyta procedūra, kuria vadovaudamasis gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, vykdydamas šio priedo 2, 5 ir 6 punktuose nurodytus įsipareigojimus, užtikrina ir pareiškia, kad nagrinėjama įranga atitinka Reglamento reikalavimus. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas kiekvieną įrangos vienetą turi ženklinti „CE“ atitikties ženklu ir garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu, kaip reikalaujama Reglamento IV skyriuje, ir pagal Reglamento 6 punkto reikalavimus išrašyti atitikties deklaraciją.

2. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas turi parengti techninius dokumentus, aprašytus šio priedo 3 punkte, kuriuos Lietuvos valstybinės rinkos priežiūros institucijų inspektavimo tikslais jis privalo saugoti ne trumpiau kaip 10 metų nuo įrangos gamybos pabaigos. Saugoti techninius dokumentus gamintojas ar įgaliotasis atstovas gali pavesti kitam asmeniui. Šiuo atveju atitikties deklaracijoje jis turi nurodyti šio asmens duomenis ir adresą.

3. Techniniais dokumentais įvertinama įrangos atitiktis Reglamento reikalavimams. Juose turi būti bent ši informacija:

- gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas;

- įrangos aprašymas;

- markė;

- prekės ženklas;

- įrangos tipas, serija ir numeriai;

- techniniai duomenys, reikalingi įrangai identifikuoti ir jos spinduliuojamam triukšmui įvertinti, įskaitant, jei tinka, brėžinius, jų aprašymą bei paaiškinimą;

- nuoroda į Reglamentą;

- triukšmo matavimų, atliktų pagal Reglamento nuostatas, techninė ataskaita;

- nurodyti panaudoti techniniai prietaisai ir įvertinimo rezultatų neapibrėžtis, atsirandanti dėl gamybos nuokrypių, bei jos santykis su garantuotu garso galios lygiu.

4. Gamintojas turi imtis visų būtinų priemonių, kad pagaminta įranga visada atitiktų šio priedo 2 ir 3 punktuose nurodytus techninius dokumentus ir Reglamento reikalavimus.

5. Paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos ekspertizė prieš teikiant įrangą į rinką

Prieš teikiant pirmąjį įrangos gaminį į rinką ar pradedant jį naudoti, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas pateikia paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai techninių dokumentų kopiją.

Jei abejojama techninių dokumentų patikimumu, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga informuoja gamintoją ar jo įgaliotąjį atstovą, kad šis atliktų ar pateiktų techninių dokumentų pakeitimus ir jos nuožiūra būtinus bandymus.

Kai paskelbtoji įstaiga pateikia ataskaitą, patvirtinančią, kad techniniai dokumentai atitinka Reglamento nuostatas, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas gali ženklinti įrangą „CE“ ženklu ir išrašyti atitikties deklaraciją, prisiimdamas už pateikiamą įrangą visišką atsakomybę.

6. Paskelbtosios įstaigos ekspertizė įrangos gamybos metu

Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas paskelbtąją (notifikuotą) įstaigą privalo įtraukti į gamybos priežiūrą pagal vieną iš šių gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo pasirinktų procedūrų:

6.1. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga atlieka periodines patikras, norėdama įsitikinti, ar pagaminta įranga visada atitinka techninius dokumentus ir Reglamento reikalavimus, atkreipiant dėmesį į:

- teisingą ir pilnutinį įrangos ženklinimą;

- atitikties deklaracijos išrašymą;

- panaudotus techninius prietaisus ir įvertinimo rezultatų neapibrėžtį, atsirandančią dėl gamybos nuokrypių, bei jos santykį su garantuotu garso galios lygiu.

Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai garantuoja galimybę laisvai prieiti prie visų vidaus dokumentų, susijusių su šiomis procedūromis, vidaus audito rezultatais ir koregavimo veiksmais, jei tokie buvo daromi.

Jei anksčiau nurodytų patikrų rezultatai nepatenkinami, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga organizuoja triukšmo bandymus, kurie, remiantis jos pačios sprendimu ir patyrimu, konkretaus tipo įrangai gali būti vykdomi arba supaprastintai, arba remiantis visomis Reglamento 4 ir 5 priedų nuostatomis.

6.2. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga atlieka gaminių patikras atsitiktiniais laiko tarpais. Turi būti ištirtas paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos pasirinktas atitinkamas įrangos bandinys, kuriam atliekami atitinkami Reglamento 4 ir 5 prieduose pateikti ar lygiaverčiai triukšmo bandymai, kuriais patikrinama, ar gaminys atitinka Reglamento V skyriaus reikalavimus. Patikra papildomai numato šiuos aspektus:

- teisingą ir pilnutinį įrangos ženklinimą;

- atitikties deklaracijos išrašymą.

Patikrų pagal abi procedūras dažnį nustato paskirtoji (notifikuota) įstaiga, remdamasi ankstesniųjų vertinimų rezultatais, būtinumu stebėti koregavimo veiksmus bei kitais principais. Patikrų dažnio pasirinkimą gali nulemti metinė gamybos apimtis ir bendras gamintojo sugebėjimas išlaikyti garantuotas vertes, tačiau patikra turi būti vykdoma bent kartą per trejus metus.

Jei abejojama techninių dokumentų patikimumu ar tuo, kaip griežtai laikomasi gamybos normatyvų, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga atitinkamai informuoja gamintoją ar jo įgaliotąjį atstovą.

Tais atvejais, kai patikrinta įranga neatitinka Reglamento nuostatų, paskirtoji (notifikuota) įstaiga turi apie tai pranešti valstybinei rinkos priežiūros institucijai.

______________

STR 2.01.08:2003

9 priedas

ĮRANGOS VIENETO PATIKRA

1. Šiame Reglamento priede aprašyta procedūra, kuria vadovaudamasis gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas užtikrina ir deklaruoja, kad gaminama įranga atitinka Reglamento reikalavimus. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas kiekvieną įrangos vienetą turi ženklinti „CE“ atitikties ženklu ir garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu, kaip reikalaujama Reglamento IV skyriuje, ir pagal Reglamento 6 punkto reikalavimus išrašyti atitikties deklaraciją.

2. Prašymą patikrinti įrangos vienetą paskelbtajai įstaigai turi pateikti gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas. Šiame prašyme turi būti:

- gamintojo pavadinimas, adresas ir papildomai, jei prašymą padavė įgaliotasis atstovas, jo duomenys ir adresas;

- rašytinis pareiškimas, kad kitai paskelbtajai įstaigai prašymas nebuvo pateiktas;

- techniniai dokumentai, tarp jų įrangos aprašymas, prekės ženklas, tipas, serija ir numeriai, techniniai duomenys, reikalingi įrangai identifikuoti ir jos spinduliuojamam triukšmui įvertinti, įskaitant, jei tinka, brėžinius ir jų aprašymą bei paaiškinimą;

- nuoroda į Reglamentą.

3. Paskirtoji ar paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi:

- ištirti, ar įranga buvo pagaminta laikantis techninių dokumentų reikalavimų;

- suderinti su pareiškėju vietą, kurioje bus atliekami triukšmo bandymai pagal Reglamentą;

- gauti reikalingų triukšmo bandymų, atliktų pagal Reglamento nuostatas, rezultatus.

4. Jei įranga atitinka Reglamento reikalavimus, paskelbtoji (notifikuota) įstaiga pareiškėjui turi išduoti atitikties sertifikatą, aprašytą 6 priede.

Jei paskelbtoji (notifikuota) įstaiga atsisako išduoti atitikties sertifikatą, ji turi išsamiai pagrįsti atsisakymo priežastį.

5. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas atitikties sertifikatą turi saugoti kartu su techninių dokumentų kopijomis 10 metų nuo paskutinio gaminio pateikimo į rinką.

______________

STR 2.01.08:2003

10 priedas

VISIŠKOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

1. Šiame Reglamento priede aprašyta procedūra, kuria vadovaudamasis gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, vykdantis 2 punkte nurodytus įsipareigojimus, užtikrina ir pareiškia, kad nagrinėjama įranga atitinka Reglamento reikalavimus. Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas kiekvieną įrangos vienetą turi ženklinti „CE“ atitikties ženklu, garantuoto garso galios lygio rodmens ženklu, kaip reikalaujama Reglamento IV skyriuje, ir pagal Reglamento 6 punkto reikalavimus išrašyti atitikties deklaraciją.

2. Gamintojas turi taikyti patvirtintą projektavimo, gamybos ir produkcijos inspektavimo bei bandymų kokybės užtikrinimo sistemą, nurodytą priedo 3 punkte, kuri yra prižiūrima, kaip nurodyta priedo 4 punkte.

3. Kokybės užtikrinimo sistema

3.1. Gamintojas turi pateikti paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai paraišką įvertinti jo kokybės užtikrinimo sistemą, kurioje turi būti visa reikalinga informacija apie numatytą gaminio kategoriją, įskaitant visos projektuojamos ar gaminamos įrangos techninius dokumentus, kuriuose turi būti bent ši informacija:

- gamintojo ar jo įgaliotojo atstovo Bendrijoje pavadinimas ir adresas;

- įrangos aprašymas;

- markė;

- prekės ženklas;

- įrangos tipas, serija ir numeriai;

- techniniai duomenys, reikalingi įrangai identifikuoti ir jos spinduliuojamam triukšmui įvertinti, įskaitant, jei tinka, brėžinius, jų aprašymą bei paaiškinimą;

- nuoroda į Reglamentą;

- techninė ataskaita apie triukšmo matavimus, atliktus pagal Reglamento nuostatas;

- panaudoti techniniai prietaisai, įvertinimo rezultatų neapibrėžtis, atsirandanti dėl gamybos nuokrypių, bei jos santykis su garantuotu garso galios lygiu;

- atitikties deklaracijos kopija;

- kokybės užtikrinimo sistemos dokumentai.

3.2. Kokybės užtikrinimo sistema turi garantuoti, kad gaminiai atitinka jiems taikomo Reglamento reikalavimus.

Visi gamintojo patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos turi būti sistemingai ir tvarkingai dokumentuoti rašytiniais vykdomos politikos planų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės užtikrinimo sistemos dokumentai, pvz., kokybės užtikrinimo programos, planai, žinynai bei įrašai, turi padėti visiems vienodai suprasti vykdomą kokybės politiką ir procedūras.

3.3. Dokumentuose turi būti aprašyta:

- kokybės tikslai ir organizacinė gamintojo įmonės struktūra, vadybos atsakomybė ir pareigos projekto ir gaminio kokybei užtikrinti;

- kiekvienam gaminiui parengti techniniai dokumentai, kuriuose būtų bent priedo 3.1 punkte nurodyta informacija apie jame minimus techninius dokumentus;

- projektavimo kontrolės ir projekto tikrinimo metodai, procesai bei veiksmai, kurie bus taikomi projektuojant nagrinėjamos įrangos gaminius;

- numatomi atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir veiksmai;

- tyrimai ir bandymai, kurie atliekami gamybą ruošiant, gamybos metu ir pagamintai produkcijai įvertinti, bei numatomas jų periodiškumas;

- kokybės įrašai, pvz., inspektavimo ataskaitos ir bandymų duomenys, kalibravimo duomenys, darbuotojų kvalifikacijos ataskaitos ir t. t.;

- priemonės projekto bei gaminio reikiamai kokybei kontroliuoti ir kokybės sistemos efektyvumui užtikrinti.

Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi įvertinti kokybės užtikrinimo sistemą, kad būtų nustatyta, ar ji atitinka priedo 3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Laikoma, kad LST EN ISO 9001:2001 įgyvendintos kokybės užtikrinimo sistemos atitinka Reglamento reikalavimus.

Auditą atliekančioje grupėje turi būti bent vienas narys, turintis nagrinėjamos įrangos technologijos vertintojo patirtį. Vertinimo procedūra turi numatyti apsilankymą gamintojo gamybinėse patalpose.

Apie įvertinimo rezultatus turi būti pranešta gamintojui. Turi būti pateiktos ekspertizės išvados bei įvertinimo argumentai.

3.4. Gamintojas turi pasižadėti vykdyti patvirtintos kokybės užtikrinimo sistemos įsipareigojimus ir prižiūrėti ją tinkamu ir efektyviu būdu.

Gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas kokybės užtikrinimo sistemą patvirtinusiai paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai turi pranešti apie numatomą kokybės sistemos atnaujinimą.

Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi įvertinti pasiūlytus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės užtikrinimo sistema atitinka priedo 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikia peržiūrėti iš naujo.

Apie sprendimą ji turi pranešti gamintojui. Turi būti pateiktos ekspertizės išvados bei įvertinimo argumentai.

4. Priežiūra, kai atsakinga paskelbtoji (notifikuota) institucija

4.1. Priežiūros tikslas – garantuoti, kad gamintojas tiksliai laikysis patvirtintos kokybės užtikrinimo sistemos įsipareigojimų.

4.2. Gamintojas turi sudaryti paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai galimybę tikrinimo tikslais lankytis konstravimo, gamybos, inspektavimo, bandymo ir sandėliavimo vietose ir pateikti visą reikalingą informaciją:

- kokybės užtikrinimo sistemos dokumentus;

- kokybės įrašus, numatytus kokybės užtikrinimo sistemos projektavimui, pvz., analizių, skaičiavimų, bandymų ir t. t. rezultatus;

- kokybės įrašus, numatytus kokybės užtikrinimo sistemos gamybai, pvz., tikrinimų ataskaitas ir bandymų duomenis, kalibravimo duomenis, atitinkamų darbuotojų kvalifikacijos ataskaitas ir t. t.

4.3. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga turi periodiškai atlikti auditą, siekdama įsitikinti, ar gamintojas laikosi patvirtintos kokybės užtikrinimo sistemos ir ar ją taiko, bei pateikti gamintojui audito ataskaitą.

4.4. Be to, apsilankymu metu paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gali daryti bandymus ar reikalauti juos padaryti, norėdama patikrinti, ar tinkamai veikia kokybės užtikrinimo sistema. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga gamintojui turi pateikti apsilankymo ataskaitą, o jei buvo daromas bandymas – ataskaitą apie bandymo rezultatus.

5. Gamintojas 10 metų nuo įrenginio gamybos pabaigos turi saugoti valstybinės rinkos priežiūros institucijoms skirtus:

- dokumentus, nurodytus priedo 3.1 punkto antrojoje pastraipoje;

- atnaujinimų, nurodytų 3.4 punkto antrojoje pastraipoje, dokumentus;

- paskelbtosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytas 3.4 punkto paskutinėje pastraipoje ir 4.3 bei 4.4 punktuose.

6. Kiekviena paskelbtoji (notifikuota) įstaiga kitoms institucijoms turi pateikti atitinkamą informaciją apie išduotus ir panaikintus kokybės užtikrinimo sistemos patvirtinimus.

______________

STR 2.01.08:2003

11 priedas

BENDRIEJI REIKALAVIMAI PASKELBTOSIOMS (NOTIFIKUOTOMS) ĮSTAIGOMS

1. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga, jos vadovas ir už patikrą atsakingi darbuotojai negali būti įrangos projektuotojai, gamintojai, teikėjai ar įrengėjai, taip pat šių šalių įgaliotieji atstovai. Jie negali tiesiogiai dalyvauti projektuojant, konstruojant, parduodant ar prižiūrint tokią įrangą, jie taip pat negali atstovauti toje veikloje dalyvaujančioms šalims. Tai jokiu būdu nedraudžia gamintojui ir paskelbtajai (notifikuotai) įstaigai keistis technine informacija.

2. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga ir jos darbuotojai turi vertinti ir tikrinti tik vadovaudamiesi didžiausiu profesiniu principingumu ir turėti reikiamą techninę kompetenciją, jiems neturi būti daromas jokio pobūdžio spaudimas ir paskatos, ypač finansinio pobūdžio, galinčios paveikti jų sprendimus ar jų darbo rezultatus, ypač jei tai daro patikros rezultatais suinteresuoti asmenys ar grupės.

3. Paskelbtajai įstaigai savo žinioje būtina turėti reikiamą skaičių darbuotojų ir reikalingas priemones, kurios leistų tinkamai vykdyti technines ir administracines užduotis, susijusias su tikrinimo ir priežiūros procesais; ji taip pat turi turėti priėjimą prie patikrai daryti būtinos įrangos.

4. Už tikrinimą atsakingi darbuotojai turi:

- būti pasirengę techniniu ir profesiniu požiūriu;

- pakankamai išmanyti techninės dokumentacijos vertinimo reikalavimus;

- pakankamai žinoti apie bandymų reikalavimus ir turėti reikiamą praktinį tokių bandymų patyrimą;

- sugebėti parengti sertifikatus, protokolus ir ataskaitas, kurių reikia bandymų autentiškumui patvirtinti.

5. Turi būti garantuotas tikrinančių darbuotojų bešališkumas. Jų atlyginimas neturi priklausyti nuo padarytų bandymų skaičiaus ar nuo šių bandymų rezultatų.

6. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė savo nacionaliniais įstatymais prisiima tokią atsakomybę arba kai valstybė narė pati tiesiogiai atsakinga už tokius bandymus.

7. Paskelbtoji (notifikuota) įstaiga bei jos darbuotojai privalo užtikrinti profesinių paslapčių, susijusių su informacija, gauta atliekant bandymus (išskyrus kompetentingas administracinės valdžios institucijas toje šalyje, kurioje įstaigos veikia), išsaugojimą.

8. Lauko įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo įvertinimo bandymus turi atlikti akredituota pagal LST EN ISO 17025 reikalavimus bandymų laboratorija.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-652, 2005-12-29, Žin., 2006, Nr. 2-22 (2006-01-05), i. k. 105301MISAK00D1-652

Dėl aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 325 "Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.08:2003 "Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas" patvirtinimo" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-77, 2011-01-26, Žin., 2011, Nr. 16-750 (2011-02-08), i. k. 111301MISAK000D1-77

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 325 "Dėl STR 2.01.08:2003 "Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas" patvirtinimo" pakeitimo

---

^* Naudingoji galia "EB kW" - galia bandymų stendo alkūninio veleno ar jo atitikmens gale, matuojama pagal automobilių vidaus degimo variklių galios matavimo EB metodą, neįskaitant variklio aušinančio ventiliatoriaus suvartotos galios.