Suvestinė redakcija nuo 2005-11-06
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 8-288, i. k. 1031100NUTA00000066
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NACIONALINĖS APLINKOS SVEIKATINIMO VEIKSMŲ 2003–2006 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. sausio 21 d. Nr. 66
Vilnius
Įgyvendindama acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 (Žin., 2002, Nr. 25-910), 3.22.1–D3 priemonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Aplinkos ministerijai:
2.1. koordinuoti Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų programos (toliau vadinama – Programa) įgyvendinimą ir nustatyti koordinavimo tvarką;
2.2. iki 2003 m. kovo 31 d. parengti ir suderinus su vykdytojais ir Finansų ministerija pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Programos įgyvendinimo 2003 metų priemones;
3. Nustatyti, kad:
3.1. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems ūkio subjektams, atsakingiems už Programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų lėšų;
4. Rekomenduoti savivaldybių institucijoms parengti lokalias (bendruomenių) aplinkos sveikatinimo veiksmų programas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 66
NACIONALINĖ APLINKOS SVEIKATINIMO VEIKSMŲ 2003–2006 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši programa parengta įgyvendinant acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 (Žin., 2002, Nr. 25-910), 3.22.1-D3 priemonę.
2. Ši programa parengta vadovaujantis 1989 metų Pasaulio sveikatos organizacijos Europos aplinkos ir sveikatos chartijos principais, 1992 metų Jungtinių Tautų strategijos „Darbotvarkė 21-ajam amžiui“ (AGENDA 21) ir Deklaracijos dėl aplinkos ir subalansuotos plėtros nuostatomis ir principu, kad siekiant subalansuotos plėtros dėmesys sutelkiamas į žmogų, kuris turi teisę būti sveikas ir gyventi pilnavertį pagrįstą harmonija su gamta gyvenimą, 1994 metų Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro antrosios sveikatos ir aplinkos apsaugos ministrų konferencijos Helsinkyje deklaracija ir Europos aplinkos sveikatinimo veiksmų planu, 1999 metų Pasaulio sveikatos organizacijos strategijos „Sveikata visiems XXI“ uždaviniais aplinkos sveikatinimo srityje, 1999 metų Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro trečiosios sveikatos ir aplinkos apsaugos ministrų konferencijos Londone deklaracijos nuostatomis, šioje konferencijoje pasirašyto Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir panaudojimo 1992 metų konvencijos protokolo „Vanduo ir sveikata“, chartijos „Transportas, aplinka ir sveikata“, kitų konferencijos dokumentų nuostatomis, Europos Tarybos sprendimu Nr. 1296/1999/EK dėl susijusių su aplinkos tarša ligų prevencijos programos rūpinantis visuomenės sveikata, Jungtinių Tautų aplinkos konvencijomis ir protokolais.
3. Ši programa bus įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. XI-455 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (Žin., 2001, Nr. 62-2244), 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842), 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 103-2347), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1463 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo koncepcijos“ (Žin., 2001, Nr. 103-3672), 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 „Dėl Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 66-2418), 1992 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 562 „Dėl valstybės remiamos programos „Būstas“ (Žin., 1992, Nr. 27-791), 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499), 2000 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 764 „Dėl Valstybinės radiacinės saugos programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 54-1584), 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1380 „Dėl Maudyklų vandens kokybės monitoringo programos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 98-3494), 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 761 „Dėl Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo programos ir jos įgyvendinimo priemonių“ (Žin., 1999, Nr. 52-1695), 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423 „Dėl Valstybinės traumatizmo profilaktikos 2000-2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 32-903), 2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 730 „Dėl Valstybinės darbo saugos ir sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 53-2075).
4. Svarbiausieji numatomos aplinkos sveikatinimo veiklos principai yra šie:
4.3. socialinių partnerių, galinčių daryti įtaką aplinkos kokybei ir visuomenės sveikatai, bendradarbiavimas;
5. Šioje programoje vartojama sąvoka „aplinkos sveikatinimas“ plačiąja prasme susijusi su tais žmogaus sveikatos aspektais, įskaitant gyvenimo kokybę, kuriuos lemia fizikiniai, cheminiai, biologiniai, socialiniai ir psichosocialiniai aplinkos veiksniai, taip pat aplinkos veiksnių, kurie gali neigiamai paveikti dabartinės ir kitų kartų sveikatą, įvertinimo, koregavimo ir prevencijos teorija ir praktika (Pasaulio sveikatos organizacija, 1993 metai). Šioje programoje daugiausia dėmesio skiriama fizikiniams, biologiniams ir cheminiams aplinkos veiksniams, galintiems neigiamai paveikti gyventojų sveikatą. Su socialinių ir psichologinių veiksnių poveikiu susijusiomis priemonėmis šios programos įgyvendinimo priemonės turėtų būti papildytos vėliau.
6. Dažniausiai mirštama nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, traumų ir apsinuodijimų, kurių pagrindinės priežastys – aplinkos veiksnių daroma įtaka sveikatai (apie 87 procentai visų mirčių atvejų). Su aplinkos tarša susijusių ligų prevencija – ne tik taršos mažinimo, bet ir visuomenės švietimo priemonė, padedanti jai suvokti kenksmingų aplinkos veiksnių poveikį, jį sušvelninti arba apsisaugoti nuo jo. Šiam tikslui kartu su duomenimis apie aplinkos taršą reikia rinkti ir analizuoti duomenis apie jos poveikį gyventojų sveikatai.
II. PROGRAMOS TIKSLAI
7. Ilgalaikis tikslas – apsaugoti ir gerinti Lietuvos gyventojų sveikatą, šiuo tikslu tobulinti aplinkos sveikatinimo valdymą ir užtikrinti, kad aplinka nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, siekti, kad visuomenės sveikata taptų ilgalaikių ekonominių interesų objektu.
8. Artimesnieji tikslai yra šie:
8.1. spręsti svarbiausias aplinkos sveikatinimo problemas, atsižvelgiant į Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą politiką ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas;
8.2. stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos institucijas, skatinti glaudesnį jų bendradarbiavimą;
8.3. rengiant svarbiausias ūkio šakų (energetikos, pramonės, transporto, žemės ūkio, turizmo) plėtros programas, atsižvelgti į sveikatos ir aplinkos apsaugos aspektus;
8.4. formuoti politikų, specialistų ir visuomenės suvokimą, kokios yra aplinkos sveikatinimo problemos ir jų sprendimo būdai;
III. SITUACIJOS ĮVERTINIMAS
9. Įrodyta, kad žmonių sveikata labai priklauso nuo aplinkos, kurioje jie gyvena. Aplinkos kokybę lemia pramonės ir energetikos įmonių, žemės ūkio, turizmo veikla, transporto intensyvumas, jo sukeliama tarša, gyvenviečių planavimas ir infrastruktūra, antropogeninės veiklos atliekos ir jų tvarkymas, natūralios gamtinės aplinkos ypatybės.
10. Geriamasis vanduo. Pagrindinis gėlo geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje – požeminis (gruntinis ir spūdinis) vanduo. Apie 2/3 Lietuvos gyventojų naudoja centralizuoto vandentiekio vandenį, o apie 1/3 (daugiausiai kaimo ir priemiestinių teritorijų) gyventojų vandeniu apsirūpina iš kastinių šachtinių šulinių.
Daugumoje centralizuotų vandenviečių trūksta geriamojo vandens kokybės gerinimo įrenginių, o gyventojams tiekiamame vandenyje yra nemažai geležies, kartais – mangano. Geležies koncentracija pusėje ištirtų vandentiekio vandens mėginiuose higienos normas viršija. Europos Sąjungos reikalavimus pagal šį rodiklį atitinka apie 40 procentų tiekiamo vandens, iš 60 procentų tiekiamo vandens reikia šalinti geležies junginius. Geriamojo vandens kokybę dažniausiai lemia vandentiekio sistemos būklė. Maždaug 58 procentai skirstomojo vandentiekio tinklo pasenę. Jau keleri metai negerėja vandentiekio vandens mikrobiologiniai rodikliai – apie 4-5 procentai viešojo ir 13-15 procentų vadinamojo žinybinio vandentiekio vandens mėginių neatitinka standarto.
Lietuvos geriamajame vandenyje fluoridų koncentracija skirtinga: dalis rytų ir pietryčių gyventojų naudoja vandenį, kuriame fluoridų stinga, dėl to beveik visų vaikų dantys pažeisti ėduonies; šiaurės vakaruose ir vakaruose geriamajame vandenyje fluoridų koncentracija per didelė ir vaikams nustatoma dantų fluorozė.
Gruntinio vandens (šachtinių šulinių) kokybė bloga, šį vandenį nesaugu vartoti, pirmiausia dėl to, kad jis užterštas mikrobais, jame daug nitratų. Nustatyta, kad higieninių kokybės reikalavimų neatitinka daugiau nei pusė tirtų šulinių vandens mėginių.
11. Paviršinis vanduo. Pagrindinė paviršinio vandens telkinių užterštumo priežastis -nepakankamai išvalytos ar nevalytos miestų, miestelių, pramonės įmonių ir kaimų nuotekos, taip pat išsklaidyta tarša iš gretimų vandens telkinių teritorijų.
Rekreacijai naudojami Baltijos jūros, upių ir ežerų vandenys. Lietuvoje yra 243 paplūdimiai, iš jų 159 (64,3 procento) įteisinti savivaldybių tarybų. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) savivaldybės institucijas įpareigoja rūpintis teritorijos sanitarija, plėtoti poilsio ir turizmo verslą. Savivaldybės institucijos turi įteisinti paplūdimius ir maudyklas, užtikrinti tinkamą jų eksploatavimą, kad nebūtų pavojaus žmonių sveikatai. Bet daugelis paplūdimių iki šiol valomi nereguliariai, juose stokojama sanitarijos įrenginių, nėra nuolatinės priežiūros, jie neatitinka higienos reikalavimų. Pastaruosius trejus metus visuomenės sveikatos priežiūros centrų atliekamų tyrimų (pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 307 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92: 1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 58-1907) rezultatai rodo, kad maudyklų mikrobinės taršos rodikliai dažniausiai viršijami Nemune ties Kaunu ir Alytumi, kitose atvirų vandens telkinių maudyklose.
12. Aplinkos oras. Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 patvirtintoje Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje numatyta neviršyti sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako ir lakiųjų organinių junginių emisijos kiekių 2010 metais: SO2 – 145 tūkst. tonų per metus, NOx -110 tūkst. tonų per metus, NH3 – 84 tūkst. tonų per metus ir lakiųjų organinių junginių – 92 tūkst. tonų per metus.
Didžiausias stacionarus taršos šaltinis Lietuvoje – akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“. Labiausiai teršiamas Lietuvoje Mažeikių rajonas. Čia išmetama 32 procentai visų šalies teršalų. Sieros dioksido ir azoto oksidų taip pat daugiausia tenka Mažeikių rajonui.
Didžiausią įtaką miestų oro kokybei daro mobiliųjų taršos šaltinių išmetimai. Sparčiai gausėja transporto priemonių, dėl to didėja aplinkos oro užterštumas miestuose, kuriuose, 1997 metų surašymo duomenimis, gyvena 68,3 procento Lietuvos gyventojų. Maksimalios azoto dioksido koncentracijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Išanalizavus ilgesnio laikotarpio tyrimų duomenis, nustatyta, kad didžiuosiuose miestuose, kuriuose transporto vis daugiau, azoto dioksido koncentracija dažnai viršija nustatytąją normą ir nuolat didėja. Dėl didėjančių transporto srautų tiek Kaune, tiek Klaipėdoje palaipsniui didėjo formaldehido vidutinės vertės. Vidutinės šio teršalo koncentracijos viršijo leidžiamąsias 1,5–3 kartus.
Cheminė, fizikinė ir biologinė aplinkos oro tarša neabejotinai turi įtakos gyventojų, ypač vaikų iki 15 metų, sergamumui kvėpavimo organų, kraujotakos ligomis ir veikia žmogaus imuninę sistemą – prarandamas atsparumas įvairioms ligoms. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, sergančiųjų kvėpavimo organų ligomis miestuose ir rajonuose, kuriuose atliekami aplinkos oro tyrimai, daugėja – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Nustatytas patikimas statistinis ryšys tarp oro užterštumo kietosiomis dalelėmis ir plaučių vėžio paplitimo.
13. Maistas. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje apie 20 tūkstančių žmonių kasmet kreipiasi medicinos pagalbos dėl per maistą plintančių patogeninių mikroorganizmų sukeltų užkrečiamųjų ligų. 30-40 procentų sergančiųjų nustatoma šigeliozė, 15-20 procentų salmoneliozė, 40-50 procentų A hepatitas, dizenterija, kitos bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos. Siekiant sumažinti maisto produktų užterštumą salmonelėmis ir žmonių sergamumą salmonelioze, pagerinti gyvūnų salmoneliozės profilaktiką, vykdomos salmoneliozės, kitų užkrečiamų ligų kontrolės ir profilaktikos programos. Respublikinis mitybos centras kartu su visuomenės sveikatos centrais, kitomis institucijomis nuo 1993 metų vykdo maisto taršos ir gyventojų mitybos nuolatinę stebėseną, kurios duomenys atspindi maisto produktų taršos foną, gyventojų mitybos ypatumus visoje Lietuvoje ir jos regionuose.
Gyventojų sveikata sutrinka ne tik dėl to, kad maiste yra nepageidautinų medžiagų, bet ir dėl to, kad jame per maža būtinų cheminių elementų. Didžiojoje Lietuvos dalyje ypač trūksta jodo, dėl to sutrinka žmogaus fizinė, protinė veikla, mažėja darbingumas, daugėja skydliaukės susirgimų. Nustatyta, kad gyventojų maiste taip pat nepakanka seleno, kai kuriuose regionuose per daug geležies, nepakanka arba per daug fluoro.
Be to, mitybos tyrimai rodo, kad gyventojai menkai išmano apie sveiką mitybą, maitinasi nesubalansuotai – valgoma per daug gyvūninės kilmės ir per mažai augalinės kilmės maisto produktų, jų racione per daug riebalų, nepakanka kai kurių vitaminų ir skaidulinių medžiagų, o dėl to didėja rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ir onkologinėmis ligomis.
14. Cheminės medžiagos ir preparatai. Lietuvoje gaminamos mineralinės trąšos, amoniakas, metanolis, karbamido formaldehidinės dervos, termoplasto dirbiniai, polimerinė plėvelė, dirbtinis pluoštas, buitinės chemijos gaminiai, elektrografiniai ryškalai, blizgodaros, suskystintosios angliavandenilių dujos, tačiau daugiausia dirbančiųjų su pavojingomis cheminėmis medžiagomis ir preparatais yra kitose apdirbamosios ir išgaunamosios pramonės įmonėse, žemės ūkyje. Pramonėje, žemės ūkyje, komunaliniame ūkyje dažniausiai naudojamas chloras, amoniakas, organiniai tirpikliai, valikliai, dažai, rūgštys, pesticidai.
Paskutiniųjų metų duomenimis, profesinės ligos, kurias sukelia cheminiai veiksniai, sudaro 2,4 procento visų profesinių ligų, sukeltų kitų veiksnių (fizikinių, biologinių, įtampos ir panašiai). Asmenys, dirbantys pramonės įmonėse, profesinėmis ligomis serga rečiau nei dirbantieji žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje. Pastebėta, kad profesines alergines ligas daugiausia sukelia aromatiniai angliavandeniliai, sintetinės medžiagos, formaldehidas. Lietuvoje nuo cheminės alergijos kenčia apie 14 procentų gyventojų, dažniausiai tai alerginis dermatitas arba bronchinė astma. Ypač reikia žiūrėti, kad nuo buityje vartojamų cheminių preparatų nenukentėtų vaikai.
15. Atliekų tvarkymas. Atliekų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726), aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065), 2000 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66: 2000 „Medicininių atliekų tvarkymas“ tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 39-1106), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 761, kiti teisės aktai.
Atliekų apskaitos duomenimis, Lietuvoje per metus susidaro apie 130 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Žymi jų dalis – sunkiųjų metalų turinčios atliekos, iš jų – galvaninis šlamas, taip pat seni nenaudojami pesticidai. Pavojingoms atliekoms priskiriamos ir medicininės atliekos, kasmet jų susidaro apie 1,8 tūkst. tonų. Šias atliekas reikėtų deginti, turėtų būti viena arba kelios regioninės atliekų deginimo įmonės. Nemenka problema – netinkami naudoti vaistai, kurių susikaupę apie 6 tonas. Šiuo metu jie laikomi baziniuose sandėliuose.
16. Jonizuojančioji spinduliuotė. Lietuvos gyventojus veikia gamtinė spinduliuotė, jonizuojančioji spinduliuotė per medicinos procedūras, darbo vietose, radionuklidai, pasklidę dėl praeityje atmosferoje vykdytų atominių bombų bandymų ir esantieji Černobylio avarijos aplinkoje, atominė energetika.
1995 metais pradėtas tirti radonas patalpose. Vidutinis radono tūrinis aktyvumas individualiuose namuose – 55 Bq/m3, jis nulemia 0,97 mSv metinę efektinę dozę. Tačiau, pavyzdžiui, karstinio regiono gyventojo dozė du kartus didesnė už šalies vidurkį. Nustatyta, kad pagrindinis radono šaltinis gyvenamosiose patalpose – gruntas.
Visoje Lietuvoje yra punktai, kuriuose įrengta automatinė ekspozicinės dozės galios registravimo įranga. Ši įranga nuolat registruoja gama dozės galią. Išorinės apšvitos dozės panašios į dozes, kurias gauna kitų valstybių gyventojai. Lietuvoje nustatyta metinė gamtinės spinduliuotės sąlygojama dozė – 2,6 mSv.
Matavimai rodo, kad atsitiktinai parinkti pacientai, kuriems atliekami rentgeno tyrimai, gauna dozes, kartais kelis kartus didesnes už rekomenduojamas, nes gydymo įstaigos neturi kokybės užtikrinimo programų, nesilaiko geros praktikos kriterijų. Panaši situacija ir tose įstaigose, kuriose taikomi branduolinės medicinos metodai. Neišspręstos terapinės apšvitos dozimetrijos problemos.
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius naudoja daugiau kaip 800 licencijų turėtojų. Jų turimi šaltiniai įtraukti į Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrą, kontroliuojamos darbo vietos ir atliekama apie 7000 asmenų individualiųjų dozių nuolatinė stebėsena. Dažniausiai darbuotojų gaunamos dozės neviršija tų, kurias nustato radiacinės saugos teisės aktai (20 mSv per metus). Darbuotojams nustatytos dozės mažesnės už maksimalias leidžiamas dozes, kurias viršijus tiriamos priežastys ir imamasi priemonių joms mažinti. Tai padeda gerinti darbuotojų radiacinę saugą. Vidutinė mūsų šalies darbuotojo metinė dozė 2000 metais – 1,8 mSv. Susirūpinimą kelia galima jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių kontrabanda, galimi teroristiniai išpuoliai naudojant radioaktyviąsias medžiagas.
Atliekami retrospektyvūs po Černobylio avarijos gautų dozių vertinimai. Nustatyta, kad po Černobylio avarijos labiausiai užteršti buvo Lietuvos pietiniai, pietvakariniai ir vakariniai rajonai, kuriuose vaikų skydliaukės apšvita siekė 100 mSv ir daugiau. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad skydliaukės vėžio atvejų padaugėjo Baltarusijoje ir kitose nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos nukentėjusiose valstybėse. Būtina toliau stebėti šios avarijos padarinių poveikį ir Lietuvos gyventojams.
Nors atominės elektrinės ir branduolinio kuro perdirbimo gamyklos skleidžia daug radionuklidų, tačiau jie į aplinką praktiškai nepatenka. Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojų kritinių grupių apšvitos modeliniai dozių tyrimai parodė, kad jos daug mažesnės už gamtinės apšvitos dozę.
17. Nejonizuojančioji spinduliuotė. Elektromagnetinės nejonizuojančiosios spinduliuotės spektras apima ultravioletinę, radijo, mikrobangų spinduliuotę, žemo dažnio elektrinius, magnetinius laukus. Tai plačiai paplitę aplinkos veiksniai, esantys dėl televizijos, radijo ryšių, radiolokacijos, telekomunikacijų, energetikos ūkio plėtros, buityje vartojamų elektros prietaisų. Sparčiai diegiamos naujos telekomunikacijų technologijos ir tinklai, pavyzdžiui, mobilusis ryšys, radijo ieška, kompiuterių tinklai.
Intensyvi ultravioletinė spinduliuotė gali sukelti odos vėžį (piktybinę melanomą). Kasmet Lietuvoje daugėja melanomos atvejų – moterims 12,2 procento ir vyrams 14 procentų. Kiek būti saulėje, turi nuspręsti patys žmonės, jie turi žinoti, kad piktnaudžiauti saulės voniomis ir soliariumais nevalia.
Kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, žemo dažnio (<300 Hz) elektromagnetinė spinduliuotė skatina vėžinių susirgimų plitimą. Susirūpinimą kelia informacija apie padidėjusią riziką susirgti leukoze vaikams, gyvenantiems arti aukštos įtampos elektros tiekimo linijų. Didelės rizikos grupei priklauso aukštos įtampos elektros tiekimo linijas, elektros jėgaines ir transformatorius prižiūrintis personalas, telegrafo, radijo, radarų operatoriai. Lietuvoje susirgimų leukoze kasmet daugėja – moterų 3,5 procento, vyrų 3,2 procento.
Žmogaus organizmas sugeria apie 40–50 procentų elektromagnetinės energijos. Radijo bangos ir mikrobangos, patekusios į organizmą, virsta šiluma. Esant labai intensyviai spinduliuotei, organizmas nebepašalina šilumos pertekliaus, todėl gali nukentėti akių skaidrieji audiniai (katarakta), reprodukcinė sistema, išsivystyti leukemija, smegenų augliai.
Vis daugiau Lietuvos gyventojų domisi nejonizuojančiosios spinduliuotės poveikiu jų sveikatai, ypač nuo 1995 metų, kai pradėta diegti mobiliojo ryšio sistema. Didžiausią nerimą gyventojams kelia mobiliojo ryšio bazinių stočių įrengimas gyvenamojoje aplinkoje. Pasak daugumos gyventojų, jiems sveikata sutrikusi po to, kai jų gyvenamojoje aplinkoje atsiradęs elektromagnetinės spinduliuotės šaltinis.
18. Triukšmas. Triukšmo šaltiniai – transportas, pramogų renginiai, gamybos objektai, apsaugos signalizacijos, kaimynai ir panašiai. Lietuvoje miestų ir buitinis triukšmo lygis – nuo 40 iki 100dB, t. y. toks, kuriam esant pasireiškia visos žmogaus organizmo kitimo stadijos: kai triukšmo lygis 40-50dB, atsiranda psichinės reakcijos, 60-80dB – kinta vegetacinė nervų sistema, 90-110dB – netenkama klausos. Triukšmas darbo aplinkoje taip pat labai paplitęs, kai kuriose ūkio šakose triukšminės etiologijos klausos nervo uždegimai užima 1-2 vietas.
Tiesiant naujas transporto magistrales, gatves, transporto triukšmas prognozuojamas, tačiau ne visuomet numatomos reikiamos triukšmą mažinančios priemonės. Dažnai trūksta informacijos apie naujausius ir veiksmingiausius išorinio triukšmo mažinimo būdus arba planavimo metu nenumatoma lėšų aplinkai ir gyventojams nuo triukšmo apsaugoti.
Lietuvos miestuose labai reikėtų sumažinti pramogų ar renginių centrų keliamą triukšmą. Triukšmas, sklindantis iš restoranų, koncertų salių, lauko estradų pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą gali būti laikomas viešosios rimties trikdymu, tačiau įvairiuose teisės aktuose nustatytos skirtingas paros laikas, nuo kurio triukšmas turi būti ribojamas.
Nauja problema – įvairių įrenginių keliamas triukšmas ir jo poveikis gyvenimo higienos sąlygoms. Kai kurie įrenginiai netinkami montuoti gyvenamuosiuose pastatuose dėl didelio triukšmingumo. Pastatų vidaus konstrukcijos taip pat laidžios triukšmui, todėl gyventojus vargina ne tik įvairių įrenginių, bet ir kaimynų keliamas triukšmas, ypač vakarais ir naktimis.
19. Ekstremalios situacijos. Ekstremalių situacijų, kai gali būti sužalota daug gyventojų, o dalis jų žūti, pavojų kelia viena galingiausių pasaulyje Ignalinos atominė elektrinė ir apie 1000 įmonių, gamybai naudojančių ir sandėliuojančių pavojingas chemines medžiagas – chlorą, amoniaką, sieros dioksidą, anglies monoksidą, azoto oksidus, gyvsidabrį, kai kuriuos organinius tirpiklius, pesticidus ir kita. Geležinkelio, automobilių, oro transportu per Lietuvą gabenama apie 70 pavadinimų pavojingų cheminių medžiagų, radioaktyvusis kuras atominėms jėgainėms, karinės paskirties kroviniai. Lietuvos teritorija išraizgyta dujotiekio magistralių, dažniausiai einančių palei kelius. Esama naftotiekių. Visi šie objektai kelia pavojų Lietuvos gyventojų sveikatai, jeigu įvyktų cheminė, radiacinė avarija, katastrofa, ištiktų gaivalinė nelaimė.
Spontaniški pesticidų sandėlių gaisrai sukelia didelę trumpalaikę oro ir ilgalaikę (iki kelių metų trunkančią), galinčią išplisti ir po visą regioną paviršinių ir gruntinių vandenų taršą pesticidais ir jų sąveikos produktais. 1994–2000 metais kilo 43 gaisrai. Per gaisrą išsiskiria keletas medžiagų arba junginių, ir tiksliai nustatyti tokių gaisrų poveikį žmonių sveikatai sunku, nes turima laboratorinė ir materialinė visuomenės sveikatos centrų bazė to daryti neleidžia.
Viena dažniausių hidrometeorologinių veiksnių sukelta ekstremali situacija – kasmetinis potvynis Šilutės rajone. Per potvynį pažeidžiamos gyventojų aprūpinimo vandeniu, maisto produktais, kitais socialinėms reikmėms tenkinti skirtais produktais infrastruktūros, gali atsirasti įvairių visuomenės sveikatos pažeidimų, ypač masinių susirgimų užkrečiamosiomis žarnyno ligomis.
20. Traumos. Lietuvoje apsinuodijimai, nelaimingi atsitikimai ir traumos – trečioji mirties priežastis – po kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų. Nelaimingi atsitikimai ir traumos sudaro apie 15 procentų visų mirties priežasčių (vyrų – 20 procentų, moterų – 6,5 procento). Apie du trečdalius jaunų (15–44 metų) vyrų ir trečdalis tokio pat amžiaus moterų žūva nuo traumų. Traumos – pagrindinė šio amžiaus žmonių, taip pat ir vaikų mirties priežastis.
Kasmet Lietuvoje sužalojama apie 300 tūkstančių žmonių, iš kurių apie 2 procentai miršta. Žymiai blogesni už Vakarų Europos valstybių išgyvenamumo po traumų rodikliai liudija apie nepakankamai efektyvią medicinos pagalbos nukentėjusiesiems nuo traumų sistemą. Daugiausia žmonių žūva ikihospitaliniu etapu, mat Lietuvoje nėra efektyvios greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų sistemos. Nepaisant nemažo žuvusiųjų ir sužalotųjų skaičiaus, didelio invalidumo nuo traumų procento, Lietuvoje nėra bendros traumų registravimo sistemos, todėl negalima tiksliai pasakyti, kiek per tam tikrą laiką arba tam tikrame regione nuo traumų nukenčia Lietuvos gyventojų. Esamos registravimo sistemos žinybinės ir neatspindi bendros būklės. Kiek kruopščiau registruojamos transporto traumos ir sužalojimai darbe, ypač mirtini.
Pradėta vykdyti Valstybinė traumatizmo profilaktikos 2000–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 423, tačiau jai stinga dėmesio ir lėšų.
21. Būstas. Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro kokybė Lietuvoje beveik netiriama, neatliekamas patalpų oro kokybės nuolatinės stebėsenos ir poveikio sveikatai vertinimas. Senesni pastatai vėdinami natūraliai per atidaromus langus, orlaides, natūralios traukos kanalų angas. Daugumos daugiabučių namų, statytų iki šio dešimtmečio, langai nesandarūs, todėl prarandama šiluma, tačiau į patalpas nuolat patenka gryno oro. Oras blogėja renovuotuose ar naujuose pastatuose, kuriuose pakeisti langai, bet neįrengta reikiama oro judėjimo sistema. Masinio susibūrimo patalpose (konferencijų, darželių, mokyklų, ligoninių, bibliotekų, kitokiose patalpose) mechaninio vėdinimo sistemos neįrengtos arba neveikia. Tokiose patalpose nustatyta didelė anglies dvideginio koncentracija, santykinė oro drėgmė, per aukšta oro temperatūra, didelis oro mikrobinis užterštumas. Didėja rizika užsikrėsti oro lašelinėmis infekcijomis.
Įrodyta, kad tabako dūmai – svarbiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys, viena iš kraujotakos sistemos ligų priežasčių. Pasyvus rūkymas gali būti vaikų astmos priežastis. Nors Specialių patalpų (vietų), kuriose leidžiama rūkyti, įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1307 (Žin., 1996, Nr. 112-2541), rūkymą viešose vietose riboja, tačiau tabako dūmais kvėpuoti vis dar verčiami ne tik suaugę, bet ir vaikai. Sergamumas plaučių ir trachėjos vėžiu 100 tūkstančių gyventojų – 74 procentai vyrų ir 10,9 procento moterų.
Būste svarbu užtikrinti tinkamiausią žmogui mikroklimatą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 733 „Dėl patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 52-1009) nustatyta minimali gyvenamųjų patalpų oro temperatūra – ne žemesnė kaip +15C, tačiau dėl blogos šalčio izoliacijos dažnai oro temperatūra žemesnė. Drėgnose, šaltose patalpose neretai veisiasi mikroskopiniai grybeliai. Botanikos instituto Biodestruktorių tyrimo laboratorijos duomenimis, mikroskopinių grybelių pažeista daugiau kaip 30 procentų gyvenamųjų namų. Pastebėta, kad gyventojams stinga žinių apie šių grybelių veisimosi priežastis, žalą sveikatai, naikinimo būdus. Grybeliai išskiria toksinus, kurių poveikis įvairus – gali tik dirginti, gali sukelti astmines respiracines ligas, ypač mažiems vaikams.
Lietuvoje daugėja parazitozių. Tai siejama su naminių gyvūnų laikymu būste. Gyvūnai vedžiojami tam neskirtose vietose, nesurenkamos jų išmatos, gyvūnai neskiepijami ir nedehelmentizuojami. Gyvūnų laikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2728), tačiau jo įgyvendinimas nekontroliuojamas. Nuo 1991 metų plinta niežai, nes nėra komunalinių patogumų, ypač kaime. Miestuose be komunalinių patogumų paprastai gyvena socialiai remtinos šeimos.
Į gyventojų sergamumo ir mirtingumo rodiklius neatsižvelgiama planuojant teritorijas. Nekreipiama dėmesio į gamtinius užkrečiamųjų ligų židinius. Jau visą dešimtmetį Alytaus apskrityje kasmet būna mašalų (Byssodon maculatus, Simuliidae š.) dauginimosi protrūkis. Šie nariuotakojai platina žmonių ir gyvulių ligas, jų įkandimai sukelia simuliotoksikozę, gausūs antpuoliai trukdo dirbti ir ilsėtis, alina žmogaus nervų sistemą. Dažnėjantis erkinis encefalitas, Laimo liga gali kliudyti plėsti rekreacijos vietoves, užkrėstas erkėmis. Jų yra ne tik miško masyvuose, bet ir didžiumoje miestų parkų, kolektyvinių sodų, gyvenviečių miškingose prieigose. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre nustatyta, kad 9 procentai surinktų miestų teritorijose erkių – Laimo ligos sukėlėjo nešiotojos.
22. Darbo aplinka. Dėl per mažų investicijų į saugias ir sveikas darbo sąlygas kasmet darbdaviai turi mokėti daug neracionalių išmokų – apie 900 mln. litų. Daugiau kaip 95 procentai visų neracionalių išmokų – už kenksmingas ir labai kenksmingas darbo sąlygas, pavojingą darbą.
Darbo vietų higieninio įvertinimo Lietuvoje rezultatai rodo, kad su didesne profesine rizika sveikatai kasdien susiduria apie 20-30 procentų darbuotojų. Lietuvoje nustatoma 5-10 kartų mažiau profesinių ligų negu Europos Sąjungos valstybėse. Profesinės ligos nustatomos per vėlai, kai darbuotojas nebegali grįžti į darbą, nes yra invalidas. Per privalomą profilaktinį sveikatos tikrinimą nustatoma tik 5-7 procentai visų profesinių ligų, visos kitos tada, kai darbuotojas pats kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas arba dėl invalidumo nustatymo, dėl to sunku taikyti prevencines priemones.
Veiksmingos profesinės sveikatos ir saugos darbe tarnybų veiklos laidas – pakankamai kvalifikuoto personalo. Šiuo metu Lietuvoje tūkstančiui darbuotojų darbo inspektorių tenka beveik tiek pat kiek ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, o darbo medicinos gydytojų 2-8 kartus mažiau, negu Baltijos valstybėse ir net 10-20 kartų mažiau negu Skandinavijos ir išsivysčiusiose Europos valstybėse.
Norint deramai spręsti profesinės sveikatos ir saugos darbe problemas, lėšas būtina skirti visų pirma tikslinėms programoms, kurių prioritetas – mokslo, mokymo ir informacijos sistemų plėtra. Naudojant šiuolaikines informacijos technologijas, būtina užtikrinti, kad informacija apie darbuotojų sveikatą, jos rizikos veiksnius ir prevencijos priemones būtų patikima ir prieinama visiems suinteresuotiems vartotojams (darbuotojams, darbdaviams, profesinės saugos ir sveikatos specialistams).
23. Aplinkos ir sveikatos nuolatinė stebėsena. Šiuo metu Lietuvoje duomenis apie aplinką ir sveikatą renka, kaupia, analizuoja daugiau kaip 20 įvairių tarnybų ir institucijų. Nors šių duomenų sukaupta nemažai, tačiau dažnai dėl skirtingo jų geografinio skirstymo ir rodiklių išraiškos šią informaciją sunku panaudoti poveikiui ir rizikai sveikatai nustatyti. Ne visada žinoma, kuri informacija prieinama. Duomenys deramai neanalizuojami, trūksta modernios programinės įrangos, kuri leistų įvairiais požiūriais analizuoti ir pateikti turimą informaciją, modeliuoti ir prognozuoti situaciją, greitai panaudoti turimą informaciją sprendimams visuomenės sveikatos priežiūros klausimais priimti.
24. Aplinkos sveikatinimo valdymo teisiniai, ekonominiai ir instituciniai aspektai. Aplinkos sveikatinimo priežiūra Lietuvoje reglamentuojama įstatymų. Pagrindiniai yra Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75). Įstatymų, reguliuojančių sveikatos ir aplinkos priežiūrą specialiosiose srityse, per 30. Be jų, sveikatos ir aplinkos priežiūrą reguliuoja ekonomikos, vartotojų apsaugos, kiti įstatymai ir norminiai aktai, visuomenės sveikatos priežiūros ir aplinkosaugos įstatymų lydimųjų aktų sistema.
Lietuvos ūkio išskirtinis bruožas – ilgalaikė įvairių krypčių pertvarka, kuri menkų išteklių sąlygomis reiškia sektorių konkurenciją. Nei atkuriant ūkį, nei derinant teisyną su Europos Sąjungos teisynu, sveikata netapo planuoto lygio visuomenine vertybe. Tai tiesiogiai veikia visų kitų aplinkos sveikatinimo priemonių priėmimą ir įgyvendinimą. Nors Lietuvoje ir įteisintos kai kurios galimybės ekonominėms priemonėms skatinti veiklą, darančią palankią įtaką aplinkai ir sveikatai, tačiau jos taikomos labai ribotai.
Aplinkos sveikatinimo politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, padedami Nacionalinės sveikatos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo. Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės koordinuoja tarpžinybinę visuomenės sveikatos priežiūrą. Sveikatos ir aplinkos priežiūros įstatymų lydimųjų aktų vykdymą kontroliuoja Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija ir Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija.
25. Specialistų rengimas ir profesinis tobulinimas. Aplinkos sveikatinimo mokymo koncepcija Lietuvoje dar nėra aiškiai apibrėžta. Aplinkos sveikatinimo veikloje dalyvauja įvairių specialybių darbuotojai. Toliau plėtojant aplinkos sveikatinimo sritį, šių darbuotojų daugės. Glaudžiau galėtų bendradarbiauti universitetai ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurios padėtų nustatyti aplinkos ir sveikatos mokymo poreikius. Būtina aiškiau nustatyti, kas atsakingas už specialistų rengimą ir profesinį tobulinimą, tikslinti aplinkos ir sveikatos specialistų licencijavimo reikalavimus. Labai svarbus profesinis dirbančių specialistų tobulinimas, kuriam trūksta lėšų ir kvalifikuotų dėstytojų.
26. Moksliniai tyrimai. Pagrindinis mokslinių tyrimų tikslas -taikant mokslinio tyrimo metodus, nustatyti aplinkos taršos ir poveikio žmonių sveikatai priežastinius ryšius, tobulinti pramonės, žemės ūkio ir kitas technologijas, mažinti neigiamą jų įtaką aplinkai ir sveikatai. Atliekamų mokslinių tyrimų duomenimis turėtų būti daugiau vadovaujamasi formuojant politiką, o administravimo institucijos turėtų užsakyti rūpimus mokslinius tyrimus ir prisidėti prie mokslinių tyrimų krypčių formavimo.
27. Visuomenės informavimas ir dalyvavimas. Gyventojai vis daugiau domisi savo sveikata ir aplinkos kokybe, tačiau tokios informacijos dar per maža. Pagrindinis šios informacijos šaltinis -visuomenės informavimo priemonės, visų pirma jos ugdo teigiamą gyventojų požiūrį į aplinkos ir sveikatos apsaugą. Tinkamai informuota visuomenė aktyviau dalyvauja priimant sprendimus, pasirenka gyvenimo ir vartojimo būdus, kurie teigiamai veiktų sveikatą ir aplinką. Svarbi kiekvieno piliečio nuostata, būrimasis į visuomenines ir nevyriausybines organizacijas, kolektyvinės pastangos. Be to, svarbu atsižvelgti į visuomenės nuomonę, gyventojų suvokimą apie riziką ir jos vertinimą, kurį dažniausiai formuoja turima patirtis ir gaunama informacija.
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
28. Šios programos įgyvendinimo kryptys ir uždaviniai pateikti priede. Jie suskirstyti į 2 dalis: aplinkos sveikatinimo valdymą ir aplinkos sveikatinimo sritis.
30. Kadangi daugiausia dėmesio skiriama aplinkos poveikiui sveikatai, pagrindinis vaidmuo įgyvendinant ir koordinuojant šioje programoje numatytas priemones tenka Sveikatos apsaugos ministerijai ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms, Aplinkos ministerijai ir jos įstaigoms, savivaldybės institucijoms. Jos įgyvendinimo sėkmė priklausys ir nuo kitų tarnybų ir institucijų, ypač ūkio ir energetikos, žemės ūkio, transporto, turizmo, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, veiklos ir bendradarbiavimo, aktyvios visuomenės pagalbos.
31. Šios programos įgyvendinimo mechanizmai yra:
31.2. prioritetinių aplinkos sveikatinimo sričių investicijų projektų rengimas, finansavimo šaltinių jiems paieška ir projektų įgyvendinimas;
32. Kiek lėšų prireiktų programai įgyvendinti, nurodyta priede. Pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai, Privalomojo sveikatos draudimo fondas; savivaldybių gamtos apsaugos fondai; savivaldybių sveikatos fondai; bendros Lietuvos ir užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų programos. Kiti šaltiniai galėtų būti: Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas; privačios juridinių ir fizinių asmenų lėšos; valstybinės subsidijos; visuomenės sveikatos priežiūros mokamos paslaugos; labdaros ir paramos lėšos. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, dalis aplinkos sveikatinimo priemonių gali būti iš dalies finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšų.
V. LAUKIAMI REZULTATAI
33. Įgyvendinus šią programą, bus pagerinta aplinkos kokybė ir sumažinta neigiamo poveikio gyventojų sveikatai rizika; pagerės gyventojų sveikatos rodikliai; glaudžiau bendradarbiaus aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos kompetentingos įstaigos; sustiprės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos; sustiprės Lietuvos aplinkos sveikatinimo institucijų gebėjimai prisiimti įsipareigojimus, susijusius su integracija į Europos Sąjungą; bus parengti ir įgyvendinti investicijų projektai prioritetinėms aplinkos sveikatinimo problemoms spręsti, visuomenė geriau suvoks aplinkos ir sveikatos ryšį, aplinkos sveikatinimo svarbą.
Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų
2003–2006 metų programos
priedas
NACIONALINĖS APLINKOS SVEIKATINIMO VEIKSMŲ 2003–2006 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KRYPTYS IR NUMATOMAS LĖŠŲ POREIKIS
| Kryptis |
Uždavinys |
Numatomas vykdymo laikas |
Vykdytojai |
Numatomas lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Finansavimo šaltiniai |
Laukiamas rezultatas |
| I. APLINKOS SVEIKATINIMO VALDYMAS |
||||||
| 1. Aplinkos ir sveikatos nuolatinės stebėsenos (monitoringo) ir informacinės sistemos sukūrimas |
pradėti taikyti kompleksinę aplinkos ir sveikatos rodiklių nuolatinės stebėsenos ir analizės sistemą aplinkos keliamai sveikatos rizikai vertinti |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, savivaldybės institucijos |
3500 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
bus sukurta ir pradėta taikyti aplinkos ir sveikatos rodiklių nuolatinės stebėsenos (monitoringo) ir jos duomenų analizės sistema, leidžianti stebėti ir vertinti aplinkos ir sveikatos būklės tendencijas, aplinkos keliamą sveikatos riziką. Pagerės aplinkos ir sveikatos duomenų kokybė ir tinkamumas aplinkos keliamai sveikatos rizikai vertinti |
|
|
pradėti taikyti aplinkos ir sveikatos informacinę sistemą |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
4000 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
bus sukurta aplinkos ir sveikatos informacinė sistema, pagrįsta moderniomis informacinėmis technologijomis ir socialinių partnerių bendradarbiavimu. Informacinė sistema bus naudojama situacijai greičiau ir veiksmingiau vertinti, politikai formuoti ir visuomenei informuoti. Pagerės informacijos apie aplinką ir sveikatą prieinamumas ir naudojimas |
| 2. Ūkinės veiklos, jos padarinių ir aplinkos veiksnių rizikos ir poveikio sveikatai vertinimas |
tobulinti aplinkos veiksnių, ūkinės veiklos ir jos padarinių rizikos ir poveikio sveikatai vertinimo metodikas |
2003–2005 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
80 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
bus parengti planavimo dokumentų sprendinių, ūkinės veiklos ir technogeninių veiksnių poveikio sveikatai vertinimo teisiniai dokumentai, aplinkos veiksnių poveikio sveikatai nustatymo metodikos, visuomenės sveikatos specialistai išmokyti poveikio visuomenės sveikatai nustatymo metodų |
|
|
įvertinti aplinkos taršos poveikį visuomenės sveikatai |
2005–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
200 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
bus kiekybiškai įvertintas įvairių aplinkos veiksnių poveikis visuomenės sveikatai |
| 3. Teisinio ir ekonominio reguliavimo priemonių taikymas aplinkos sveikatinimo valdymui |
sukurti aplinkos sveikatinimo valstybinio reguliavimo strateginio planavimo procedūras |
|
Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
– |
– |
Valstybinė sveikatos reikalų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės koordinuos aplinkos sveikatinimo ekonominio reguliavimo priemonių įtraukimą į ūkio plėtros strateginį planavimą |
|
|
įdiegti pagrįstą ir objektyvią aplinkos sveikatinimo teisinio ir ekonominio reguliavimo priemonių taikymo atsižvelgiant į keliamo pavojaus mastą sistemą |
2003–2004 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, mokslo įstaigos |
– |
– |
bus parengti pasiūlymai dėl mokesčio už aplinkos teršimą tikslinimo atsižvelgiant į teršalų poveikio gyventojų sveikatai socialinius ir ekonominius padarinius |
|
|
kurti aplinkos sveikatinimo priemonių ekonominį mechanizmą, remiantis Lietuvos sveikatos programa, Aplinkos apsaugos sektoriaus ilgalaikės raidos koncepcija, Sveikatos priežiūros sektoriaus ilgalaikės raidos strategija |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija |
60 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos |
bus numatyti investicijų į visuomenės sveikatą ekonominio skatinimo teisiniai pagrindai, parengtos ligų ir traumų ekonominio įvertinimo metodikos, investicijų į aplinkos sveikatinimą nuolatinė stebėsena įtraukta į Lietuvos nacionalinės sveikatos sąskaitos programą |
|
|
pradėti įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos 3-iosios sveikatos ir aplinkos apsaugos ministrų konferencijos (1999 metai, Londonas) sprendimus |
2003–2004 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija |
40 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos |
pagerės vandens kokybė ir sumažės neigiamas transporto poveikis gyventojų sveikatai |
| 4. Institucijos, dalyvaujančios aplinkos sveikatinimo veikloje |
užtikrinti aplinkos sveikatinimo veiklos koordinavimą, stiprinti bendrąją ir specialiąją ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetenciją sveikatinimo klausimais |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės ir savivaldybės institucijos |
5000 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
valstybės institucijos ir įstaigos glaudžiau bendradarbiaus aplinkos sveikatinimo klausimais, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitose įstaigose bus sudarytos sąlygos atlikti aplinkos sveikatinimo funkcijas |
| 5. Specialistų rengimas ir profesinis tobulinimas |
nustatyti, kiek reikia aplinkos sveikatinimo specialistų, ir juos parengti |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija |
150 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos |
bus nustatyta, kiek reikia aplinkos sveikatinimo specialistų, ir pateikti pasiūlymai dėl jų rengimo programų |
|
|
užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų reikiamą kvalifikaciją aplinkos sveikatinimo klausimais |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, mokymo įstaigos |
250 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos |
bus sukurta visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimo aplinkos sveikatinimo klausimais sistema |
| 6. Moksliniai tyrimai ir technologijų tobulinimas |
plėtoti aplinkos poveikio žmonių sveikatai mokslinius tyrimus |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, mokslo ir mokymo įstaigos |
1000 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
bus parengtos ir vykdomos mokslinės programos, skirtos svarbiausioms aplinkos sveikatinimo problemoms spręsti, parengti projektiniai pasiūlymai tarptautiniams fondams, siekiant prisidėti prie tarptautinių mokslo programų vykdymo |
| 7. Visuomenės informavimas ir dalyvavimas |
užtikrinti visuomenės informavimą apie aplinkos pokyčius, aplinkos poveikį sveikatai, tokios informacijos prieinamumą |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
250 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
bus prieinamesnė informacija apie aplinkos poveikį sveikatai, pagerės jos kokybė, bus pakelta specialistų, atsakingų už ryšius su visuomene, kvalifikacija |
|
|
skatinti visuomenę aktyviau prisidėti prie aplinkos sveikatinimo |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, savivaldybės institucijos |
1500 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
suaktyvės bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų aplinkos sveikatinimo iniciatyvos |
| II. APLINKOS SVEIKATINIMO SRITYS |
||||||
| 8. Vandens kokybė |
užtikrinti gyventojų teisę į švarų ir sveiką geriamąjį vandenį, pradėti įgyvendinti su Europos Sąjungos nuostatomis suderintus teisės aktus |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos ministerija, savivaldybių institucijos |
35000 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
bus baigta rengti teisinė norminė bazė, užtikrinanti sveiko geriamojo vandens tiekimą, pradėtos įgyvendinti investicijų programos, užtikrinančios Europos Sąjungos direktyvų ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo vykdymą, 5 procentais sumažės sergamumas su vandens kokybe susijusiomis ligomis |
|
|
modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo įmonių ir jas kontroliuojančių institucijų laboratorinę bazę |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos ministerija, Standartizacijos departamentas, apskričių viršininkai |
400 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
bus įvairesnė geriamojo vandens kokybės analizė ir pagerės tyrimų kokybė |
|
|
spręsti Lietuvos kaimo gyventojų aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu problemą |
2003 metai, nuolat |
savivaldybės institucijos, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
800 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
pagerės šachtinių šulinių sanitarinė būklė, bus išvengta apsinuodijimų nitratais ir nitritais |
|
|
užtikrinti rekreacinių vandenų apsaugą nuo cheminės ir biologinės taršos |
2003–2006 metai |
Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės institucijos |
500 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
sumažės vandens tarša azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių, pagerės rekreacinių vandenų ir teritorijų kokybė |
| 9. Aplinkos oras |
mažinti transporto priemonių taršos įtaką visuomenės sveikatai miestuose ir užmiestyje |
2003–2006 metai |
savivaldybės institucijos, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, ūkio subjektai |
35000 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
sumažės transporto keliama aplinkos oro tarša, 3 procentais sumažės gyventojų sergamumas kvėpavimo organų ir kraujotakos sistemos ligomis |
|
|
mažinti azoto oksidų, sieros ir anglies dioksido, lakiųjų organinių junginių išmetimą iš stacionarių taršos šaltinių |
2003–2006 metai |
Aplinkos ministerija, ūkio subjektai |
3000 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
sumažės azoto oksidų, sieros ir anglies dioksido, lakiųjų organinių junginių išmetimas iš stacionarių taršos šaltinių, 2 procentais sumažės apsilankymų pas gydytojus dėl kvėpavimo sistemos su–sirgimų ir 3 procentais dėl širdies bei kraujagyslių sistemos susirgimų |
|
|
įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvų dėl aplinkos oro kokybės valdymo reikalavimus |
|
Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės institucijos |
500 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
aplinkos oro kokybės nuolatinė stebėsena ir valdymas bus vykdomi pagal Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus |
|
|
plėtoti sveikatos būklės, susijusios su aplinkos oro tarša, tyrimus ir visuomenės švietimą |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės institucijos, Aplinkos ministerija |
1250 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
bus nustatytas aplinkos oro taršos poveikis įvairioms gyventojų grupėms, pradėta įgyvendinti biologinių dalelių (žiedadulkių ir sporų) nuolatinės stebėsenos programa |
|
|
skatinti geriausių prieinamų gamybos būdų ir technologijų, mažinančių teršalų išmetimo į aplinkos orą kiekius |
2003–2006 metai |
Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, savivaldybės institucijos, ūkio subjektai |
– |
– |
10 procentų bus sumažintas įmonių ir transporto teršalų išmetimas į aplinką |
| 10. Maistas ir mityba |
ugdyti gyventojams sveikos mitybos įgūdžius |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, mokslo įstaigos |
500 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos |
bus parengtos ir vykdomos mitybos tyrimo ir valdymo programos, Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai taps sveikesni |
|
|
mažinti sergamumą maisto kilmės infekcinėmis ligomis |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija |
5000 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos |
15 procentų bus sumažintas sergamumas maisto kilmės infekcinėmis ligomis, dar 30 procentų maisto įmonių (palyginti su 2001 metais) bus įdiegti rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos principai |
|
|
sumažinti ligų, susijusių su mikroelementų stoka maiste |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, mokslo įstaigos |
350 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinių programų ir fondų parama |
10 procentų sumažės ligų, susijusių su mikroelementų stoka maiste |
| 11. Cheminės medžiagos ir preparatai |
sukurti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų valdymo sistemą, suderintą su Europos Sąjungos teisės reikalavimais |
2003–2005 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija |
– |
|
bus parengti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų, nuodingųjų medžiagų teisės aktai, nustatantys duomenų, kurių reikia rizikai sveikatai ir aplinkai, tiekiamiems į rinką produktams nustatyti |
|
|
sukurti pavojingų cheminių medžiagų priežiūros ir kontrolės sistemą, įgyvendinant teisės aktų reikalavimus |
2003–2006 metai |
Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
– |
|
bus pradėta kurti pavojingų cheminių medžiagų priežiūros ir kontrolės sistema |
|
|
sukurti informacijos apie pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų (tarp jų nuodingųjų, biocidų ir pesticidų, jų veikliųjų medžiagų) poveikį sveikatai, apsinuodijimus ir jų prevenciją sistemą |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija |
300 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
bus sukurta informacijos, skirtos pavojingų cheminių medžiagų poveikiui sveikatai tirti ir prevencijai vykdyti, sistema |
|
|
plėtoti specialistų mokymo, visuomenės švietimo ir informavimo pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų poveikio sveikatai ir saugos klausimais sistemą |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija |
400 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
bus pakelta specialistų ir asmenų, kurių veikla susijusi su nuodingosiomis medžiagomis, kvalifikacija cheminių medžiagų ir preparatų valdymo, rizikos sveikatai ir aplinkai klausimais |
| 12. Medicininių atliekų tvarkymas |
sukurti medicininių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo taršos atliekomis poveikio |
2003–2005 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija |
10000 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
visuomenė bus geriau informuojama apie medicininių atliekų tvarkymą ir jo alternatyvų privalumus ir trūkumus, sukurta medicininių atliekų tvarkymo sistema |
| 13. Jonizuojančioji ir nejonizuojančioji spinduliuotė |
užtikrinti gyventojų ir dirbančiųjų su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais radiacinę saugą |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, mokslo ir mokymo įstaigos, Lietuvos radiologų asociacija |
2000 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
bus užtikrinta gyventojų ir darbuotojų radiacinė sauga |
|
|
užtikrinti Lietuvos gyventojų ir dirbančiųjų su nejonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais saugą |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, mokslo įstaigos |
1500 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
bus galima kontroliuoti nejonizuojančiosios spinduliuotės parametrus, vertinti galimą jos poveikį sveikatai |
| 14. Triukšmas |
užtikrinti asmenų teisę į sveiką aplinką, kurioje triukšmas nekenktų sveikatai |
2003–2005 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės institucijos |
730 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos |
triukšmo prevencijos teisinė bazė bus patobulinta ir suderinta su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, priimti norminiai dokumentai, ribojantys triukšmingą veiklą gyvenamojoje aplinkoje, nustatytas triukšmo paplitimas miestuose ir gyventojų, veikiamų didesnio triukšmo, skaičius |
|
|
sumažinti triukšmą gyvenamojoje aplinkoje ir visuomeninėse patalpose |
2003–2006 metai |
savivaldybės institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija |
700 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
bus sumažintas triukšmas gyvenamojoje aplinkoje ir visuomeninėse patalpose, taip pat transporto triukšmas miestuose, tobuliau planuojant teritorijas |
| 15. Stichinės nelaimės, avarijos |
kurti ir plėtoti teisiškai pagrįstą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimo veiklai ir veiklos ekstremaliomis situacijomis plėtros ir valdymo sistemą, skirtą ekstremalių situacijų prevencijai |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerija |
600 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
bus patobulintas ekstremalių situacijų ir jų padarinių valdymo reguliavimas, sukurta nuolatinės stebėsenos sistema, skirta ekstremalioms situacijoms vertinti ir numatyti |
|
|
užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tęstinumą ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremalių sveika–tai situacijų atvejais, tobulinti medicinos mate–rialinių išteklių valstybės rezervo tvarkymą |
2003–2005 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija |
150 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
sveikatos priežiūros įstaigos bus aprūpintos priemonėmis, kurių reikia ekstremalioms situacijoms vertinti ir jų padariniams likviduoti, bus nustatytas tinkamiausias medicinos materialinių išteklių valstybės rezervo valdymas |
| 16. Traumos |
mažinti traumatizmą, invalidumą ir mirtingumą dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų – kurti saugią ir palankią gyventojams judėti aplinką |
2003–2006 metai |
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir moks–lo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija |
2500 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
10 procentų bus sumažintas traumatizmas |
| 17. Būstas |
užtikrinti gyventojų teisę į sveiką ir saugų būstą, kurti palankią sveikatai fizinę ir psichologinę artimiausią gyvenamąją aplinką |
2003 metai, nuolat |
Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, savivaldybės institucijos |
900 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
bus atlikti būsto kokybės tyrimai, nustatyta, kas daro įtaką gyventojų sveikatai, planuojant būstą ir teritorijas, bus atsižvelgiama į sveikatos aspektus |
| 18. Darbo aplinka |
sukurti profesinės sveikatos ir rizikos vertinimo, kontrolės ir valdymo sistemą, užtikrinti nuolatinį jos funkcionavimą |
2003–2006 metai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, |
2000 |
Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, tarptautinė parama |
bus sukurta Lietuvos poreikius atitinkanti profesinės rizikos vertinimo, kontrolės ir valdymo sistema, suderinta su Europos Sąjungos direktyvų reikalavimais, |
|
|
|
|
Valstybinė darbo inspekcija, aukštosios mokyklos |
|
|
visiems suinteresuotiems vartotojams bus teikiama išsami informacija apie profesinę sveikatą ir saugą darbe |
|
|
|
I. Aplinkos sveikatinimui valdyti |
– 16030 |
|
|
|
|
|
|
II. Aplinkos sveikatinimo sritims |
– 104080 |
|
|
|
|
|
|
Visai programai |
– 120110 |
|
|
|
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1178, 2005-10-29, Žin., 2005, Nr. 131-4727 (2005-11-05), i. k. 1051100NUTA00001178
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1178, 2005-10-29, Žin., 2005, Nr. 131-4727 (2005-11-05), i. k. 1051100NUTA00001178
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 66 "Dėl Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003-2006 metų programos patvirtinimo" pakeitimo