Suvestinė redakcija nuo 2017-07-19 iki 2020-09-17
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 129-6143, i. k. 11122ATISAK00A1-325
VALSTYBINĖS AUGALININKYSTĖS TARNYBOS
PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL MĖGINIŲ ĖMIMO LABORATORINIAMS GENETINĖS MODIFIKACIJOS TYRIMAMS METODIKOS PATVIRTINIMO
2011 m. spalio 24 d. Nr. A1-325
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 (Žin., 2010, Nr. 61-3012; 2011, Nr. 101-4755), 18.5 punktu:
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. A1-091 „Dėl Mėginių ėmimo laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams metodikos patvirtinimo“.
2.2. Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1A-126 „Dėl dauginamosios medžiagos bandinių ėmimo iš sėklinių pasėlių ir sodo augalų dauginamosios medžiagos medelynų laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 83-3483).
PATVIRTINTA
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie
Žemės ūkio ministerijos direktoriaus
2011 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A1-325
MĖGINIŲ ĖMIMO LABORATORINIAMS GENETINĖS MODIFIKACIJOS TYRIMAMS METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mėginių ėmimo laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams metodika (toliau – metodika) parengta atsižvelgiant į Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos (ISTA) taisykles ir 2004 m. spalio 4 d. Europos Komisijos rekomendaciją 2004/787/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų produktų bei juose esančių medžiagų mėginių ėmimo ir aptikimo techninių gairių, remiantis reglamentu (EB) Nr. 1830/2003 (OL 2004 L 348, p. 18).
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-278, 2012-10-01, Žin., 2012, Nr. 115-5852 (2012-10-04), i. k. 11222ATISAK00A1-278
Nr. A1-384, 2014-10-28, paskelbta TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15877
2. Metodikos tikslas – nustatyti mėginių ėmimo iš sodo ar dekoratyvinių augalų medelynų, verslinių sodų, sėklinių pasėlių ir kitų pasėlių, dauginamosios medžiagos ir neskirtų žmonių maistui ir gyvūnų pašarams augalų, augalinių produktų siuntų, esančių prekybos vietose, sandėliuose ar pakrautų į vagonus, laivus, sunkvežimius ar kitas transporto priemones, laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams tvarką ir užtikrinti, kad būtų laiku ir tinkamai paimti mėginiai.
3. Metodikoje vartojamos sąvokos ir sutrumpinimai:
Pirminis mėginys – nedidelis vienalytis produkcijos kiekis, paimtas iš sodo ar dekoratyvinių augalų medelyno, verslinio sodo, sėklinio pasėlio ar kito pasėlio, dauginamosios medžiagos, neskirtų žmonių maistui ir gyvūnų pašarams augalų, augalinių produktų siuntų, esančių sandėlyje ar pakrautų į vagoną, laivą, sunkvežimį ar kitą transporto priemonę.
Sudėtinis mėginys – mėginys, sudarytas sumaišius pirminius mėginius.
Laboratorinis mėginys – iš sudėtinio mėginio paruoštas mėginys, skirtas tirti laboratorijoje.
Kartotinis mėginys – iš to paties sudėtinio mėginio kaip ir laboratorinis mėginys paruoštas papildomas mėginys, saugomas tam tikrą laiką arbitražo tikslais.
Sėklinis pasėlis (toliau – pasėlis) – teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantis dirbamosios žemės sklype auginamas pasėlis, skirtas sėklai gauti.
Verslinis sodas – sodas, kurio augalų subrandinti vaisiai ir uogos realizuojami kaip žaliava ar galutinis produktas.
Mėginių plombavimas – tekstilinių, popierinių ar polietileninių maišelių, kuriuose laikomi mėginiai, uždarymas tokiu būdu, kad jų nebūtų galima atidaryti nepažeidžiant plombos.
Tarnyba – Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Regioniniai skyriai – Tarnybos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Marijampolės ir Vilniaus regioniniai skyriai.
Poskyriai – Klaipėdos jūrų uosto, Kybartų, Kenos, Medininkų, Vaidotų, Šalčininkų, Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postai.
Pareigūnas – Tarnybos struktūrinio padalinio vadovas, jo pavaduotojas, vyriausiasis specialistas, vyresnysis specialistas ar specialistas, kuris atlieka priežiūrą ir / ar paima mėginius.
Kitos šioje metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 56-1976), Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymas (Žin., 2001, Nr. 102-3623; 2010, Nr. 13-619), Žmonių maistui ir gyvūnų pašarams neskirtų genetiškai modifikuotų augalų, augalinių produktų ir dauginamosios medžiagos, įvežamos į Lietuvos Respubliką ir Europos Bendriją bei gabenamos tranzitu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-265 (Žin., 2005, Nr. 61-2179; 2010, Nr. 70-3509) (toliau – patikros taisyklės), Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 3D-504/D1-608 (Žin., 2007, Nr. 121-4978).
II. MĖGINIŲ ĖMIMO PRIEMONĖS
4. Mėginiams paimti naudojamos šios priemonės:
III. MĖGINIŲ ĖMIMAS IŠ ŽMONIŲ MAISTUI IR GYVŪNŲ PAŠARAMS NESKIRTŲ AUGALŲ, augalinių produktų ir DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS SIUNTŲ
5. Mėginių ėmimą iš žmonių maistui ir gyvūnų pašarams neskirtų augalų, augalinių produktų ir dauginamosios medžiagos siuntų (toliau – siuntos), esančių prekybos vietose, sandėliuose ar pakrautų į vagonus, laivus, sunkvežimius ar kitas transporto priemones, atlieka regioninių skyrių ir poskyrių apmokyti pareigūnai pagal šią metodiką.
7. Atsižvelgiant į augalo rūšį, transporto priemonės tipą bei tiriamos produkcijos sufasavimo būdą, mėginiai imami rankomis arba ėmikliais. Imant mėginius rankomis būtina mūvėti vienkartines pirštines.
8. Įrankiai, naudojami laboratoriniams genetinės modifikacijos mėginiams imti, turi būti švarūs. Paėmus mėginius, įrankiai turi būti kruopščiai nuvalomi.
9. Imant mėginius, būtina apsaugoti nuo kritulių, dulkių bei kitokių teršalų ne tik pačius mėginius, bet ir įrankius, kuriais jie imami, bei tarą, į kurią jie dedami. Tara turi būti švari, sandari, kad mėginys neišbirtų ir nepatektų į aplinką.
10. Pirminiai mėginiai imami maždaug vienodo dydžio tiek iš kiekvienos fasuotės, tiek iš kiekvienos pasirinktos fasuotės vietos ar iš įvairių siuntos vietų arba srauto.
12. Sėklų laboratorinio mėginio ir kartotinių mėginių svoriai turi būti ne mažesni nei nurodyta 2 priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-278, 2012-10-01, Žin., 2012, Nr. 115-5852 (2012-10-04), i. k. 11222ATISAK00A1-278
Nr. A1-384, 2014-10-28, paskelbta TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15877
13. Pirminiai mėginiai iš nefasuotų augalinių produktų siuntų, esančių sandėlyje, arba iš pakrauto vagono, laivo, sunkvežimio ar kitos transporto priemonės imami iš ne mažiau kaip trijų sluoksnių: viršutinio – 100–150 mm gylyje, vidurinio bei apatinio sluoksnio – 100–150 mm nuo dugno ir (esant galimybei) ne mažiau kaip iš penkių vietų: vidurio ir keturiose vietose, esančiose 100–150 mm nuo talpyklos sienų.
14. Bulvių pirminį mėginį turi sudaryti 20 gumbų. Iš bulvių siuntos, sveriančios 10 000 kg ir mažiau, imama ne mažiau kaip 15 pirminių mėginių ir papildomai imama po 3 pirminius mėginius nuo kiekvienų papildomų 10 000 kg bulvių, tačiau iš viso turi būti ne daugiau kaip 30 pirminių mėginių sudėtiniam mėginiui sudaryti. Kai bulvės supiltos į maišus, dėžes ar kitas fasuotes, iš kiekvienos atsitiktine tvarka pasirinktos fasuotės gali būti imama ne daugiau kaip po 3 pirminius mėginius (t. y. po vieną pirminį mėginį iš viršutinės, vidurinės ir apatinės fasuotės dalies).
15. Pirminiai bulvių mėginiai yra sumaišomi, kad būtų gautas sudėtinis mėginys. Laboratorinis mėginys ir du kartotiniai mėginiai atrenkami iš sudėtinio mėginio paimant dėl kiekvieno iš jų po 100 gumbų. Likusieji gumbai grąžinami į bulvių siuntą.
16. Kitų augalinių produktų pirminio mėginio dydis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 kg, ir jie imami sudėtiniam mėginiui sudaryti metodikos 14 punkte nustatyta tvarka. Laboratorinis mėginys ir du kartotiniai mėginiai atrenkami iš sudėtinio mėginio paimant dėl kiekvieno iš jų po 2 kg tiriamų augalinių produktų. Likusi dalis grąžinama į siuntą.
17. Nesumedėjusių augalų siuntos sudėtiniam mėginiui imami trys augalai (išskyrus tuos atvejus, kai augalų yra tik keli arba jie pernelyg dideli, kad genetinės modifikacijos tyrimams būtų galima paimti visą individą, tada imami pirminiai mėginiai nuo kiekvieno augalo viršutinės dalies laboratoriniam mėginiui, kurį turi sudaryti ne mažiau kaip 10 lapų (mėginio masė ne mažiau kaip 20 g).
18. Sumedėjusių augalų siuntos pirminį mėginį sudaro nuo vieno augalo atrinkta ne senesnės kaip vienerių metų amžiaus 1 šakelė arba 5 lapai nuo viršutinės augalo dalies.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-405, 2017-07-14, paskelbta TAR 2017-07-18, i. k. 2017-12390
19. Iš sumedėjusių augalų siuntos, kurią sudaro 29 vnt. ir mažiau, imami 3 pirminiai mėginiai tik laboratoriniam mėginiui sudaryti. Kai siuntą sudaro nuo 30 iki 100 vnt. individų, imama ne mažiau kaip 15 pirminių mėginių ir papildomai imama po 3 pirminius mėginius nuo kiekvienų papildomų 100 vnt. augalų, tačiau iš viso turi būti ne daugiau kaip 30 pirminių mėginių sudėtiniam mėginiui sudaryti.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-405, 2017-07-14, paskelbta TAR 2017-07-18, i. k. 2017-12390
20. Genetiškai modifikuotų augalų, augalinių produktų ir dauginamosios medžiagos krovinių mėginiai imami patikros taisyklių 13 punkte nurodytais atvejais.
21. Įvežamos GMO atsiradimo rizikos kultūros stebėsenos tikslais tiriamos kasmet imant po vieną mėginį iš kas dešimtos tos pačios rūšies, to paties eksportuotojo (gamintojo, tiekėjo) GMO atsiradimo rizikos kultūrų siuntos.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-384, 2014-10-28, paskelbta TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15877
22. Paimti augalų pirminiai mėginiai yra sumaišomi, kad būtų sudarytas sudėtinis mėginys, kuris padalijamas į tris dalis: laboratorinį mėginį ir du kartotinius mėginius. Kai genetinės modifikacijos tyrimams paimti trys individai, vienas jų skirtas laboratoriniam mėginiui, o kiti – kartotiniams mėginiams. Šių mėginių paruošimo tyrimams tvarka nurodyta metodikos 36–38 punktuose.
IV. MĖGINIŲ ĖMIMAS IŠ PASĖLIŲ, sodo ar dekoratyvinių augalų MEDELYNŲ BEI VERSLINIŲ SODŲ
23. Mėginius iš pasėlių, sodo ar dekoratyvinių augalų medelynų (toliau – medelynai) ir verslinių sodų pagal šią metodiką ima regioninių skyrių pareigūnai.
24. Jei yra galimybė, mėginiai imami dalyvaujant pasėlio, medelyno ar verslinio sodo savininkui arba jų įgaliotiems asmenims.
25. Mėginiai iš pasėlių ir verslinių sodų turi būti imami atsitiktine tvarka, apeinant užsėtą, užsodintą plotą dvigubos V (W) maršrutu arba techninėmis vėžėmis. Imant mėginius būtina mūvėti vienkartines pirštines.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-405, 2017-07-14, paskelbta TAR 2017-07-18, i. k. 2017-12390
26. Jei tikrinami pasėliai, pirminiams mėginiams turi būti parenkami augalų viršutiniai lapai arba sėklos (kai imami mėginiai iš pasėlio nustatyti, ar tradiciniai augalai susikryžmino su genetiškai modifikuotais augalais, imami tradicinių augalų vaisiai su bręstančiomis sėklomis).
27. Nuo atsitiktine tvarka pasirinktų pasėlio augalų viršutinės dalies turi būti nuskinama ne daugiau kaip 5 lapai arba paimama tiek vaisių su bręstančiomis sėklomis, kad būtų galima sudaryti ne mažiau kaip 900 g sveriantį sudėtinį mėginį, iš kurio atrenkami laboratorinis mėginys ir du kartotiniai mėginiai, sveriantys ne mažiau kaip po 300 g.
28. Jei tikrinami versliniai sodai, mėginiai imami lapams visiškai išsiskleidus. Pirminiams mėginiams turi būti nuskinama ne mažiau kaip po 5 lapus, augančius ant vienmečių vieno augalo ūglių, išaugusių vidurinėje pagrindinių šakų dalyje.
29. Lapų iš verslinio sodo sudėtinis mėginys turi sverti ne mažiau kaip 900 g, iš kurio atrenkami laboratorinis mėginys ir du kartotiniai mėginiai, sveriantys ne mažiau kaip po 300 g.
30. Jei tikrinami medelynai, mėginiai turi būti imami vadovaujantis Sodo augalų dauginamosios medžiagos bandinių ėmimo virusams tirti metodika, pavirtinta Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2009 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1A-117.
31. Kai mėginiai imami iš verslinių sodų nustatyti, ar tradiciniai augalai susikryžmino su genetiškai modifikuotais augalais, pirminiams mėginiams turi būti paimama po 2 vaisius nuo tradicinių augalų vidurinės pagrindinių šakų dalies.
32. Mėginiai imami vaisiams visiškai susiformavus. Vaisių sudėtinis mėginys turi sverti ne mažiau kaip 6 kg, iš kurio atrenkami laboratorinis mėginys ir du kartotiniai mėginiai, sveriantys ne mažiau kaip po 2 kg.
33. Visi nuskinti lapai, sėklos ar vaisiai sudedami į tam skirtą tarą. Augalai, nuo kurių nuskinami lapai, sėklos ar vaisiai, pažymimi ryškiais žymenimis arba ėmimo vietos pasižymimos GPS imtuvu (iš tų pačių vietų mėginiai pakartotinai laboratoriniams tyrimams imami tada, kai anksčiau paimtų mėginių tyrimų rezultatai yra prieštaringi). Šių mėginių paruošimo tyrimams tvarka nurodyta metodikos 34–38 punktuose.
V. LABORATORINIO MĖGINIO IR KARTOTINIŲ MĖGINIŲ PARUOŠIMAS
34. Laboratorinis mėginys ir kartotiniai mėginiai turi būti sudaromi mažinant sudėtinį mėginį iki atitinkamo svorio ar kiekio.
35. Sėklų mėginius galima sumažinti mėginių dalytuvu – sėklą tolygiu greičiu pilant per visą dalytuvo pripylimo bunkerio ilgį.
36. Jei mėginių dalytuvu padalinti sėklų ar kito sudėtinio mėginio nėra galimybių, tada mėginys supilamas ant švaraus paviršiaus ir suformuojamas kvadratas, kuris dalijamas įstrižainėmis (1 pav.). Dvi priešingos dalys atmetamos, o kitos dvi sumaišomos, vėl formuojamas kvadratas, kuris vėl dalijamas, ir taip daroma tol, kol atsižvelgiant į augalo rūšį, gaunami nustatyto dydžio laboratorinis mėginys ir du kartotiniai mėginiai. Likusi sudėtinio mėginio dalis grąžinama augalų, augalinių produktų ar dauginamosios medžiagos savininkui (toliau – savininkas) arba jo įgaliotam asmeniui.
1 pav. Sudėtinio mėginio dalijimo schema
37. Atrinkti iš dauginamosios medžiagos siuntų laboratoriniai mėginiai ir kartotiniai mėginiai (išskyrus augalų mėginius) supilami į tekstilinius ar popierinius maišelius. Iš pasėlių, medelynų ir verslinių sodų paimti laboratoriniai mėginiai ir kartotiniai mėginiai (išskyrus augalų mėginius) dedami į polietileninius maišelius sausi ir švarūs. Mėginius uždarant turi būti pašalinamas oras. Pastarieji mėginiai turi būti gabenami šaltkrepšyje ir laikomi šaldytuve + 4 oC temperatūroje.
38. Laboratorinis mėginys ir kartotiniai mėginiai užplombuojami, prie jų pritvirtinamos etiketės. Etiketėse surašomi šie duomenys:
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-405, 2017-07-14, paskelbta TAR 2017-07-18, i. k. 2017-12390
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-278, 2012-10-01, Žin., 2012, Nr. 115-5852 (2012-10-04), i. k. 11222ATISAK00A1-278
39. Paėmus mėginį, surašomas 1 priede nurodytas Mėginio paėmimo genetinei modifikacijai nustatyti aktas (toliau – aktas). Aktas surašomas dviem egzemplioriais. Aktą pasirašo surašęs Tarnybos pareigūnas ir savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Vienas akto egzempliorius ir vienas kartotinis mėginys (jei savininkas kartotinio mėginio neatsisako) perduodamas savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, o kitas akto egzempliorius ir kitas kartotinis mėginys lieka Tarnybos pareigūnui, kuris paėmė mėginį. Laboratorinis mėginys perduodamas Tarnybos Augalų dauginamosios medžiagos skyriui (jei mėginys paimtas iš dauginamosios medžiagos siuntos, sėklinio pasėlio ar iš medelyno) arba Fitosanitarijos skyriui (jei mėginys paimtas iš augalų, augalinių produktų siuntų, pasėlio ar verslinio sodo). Surašytas aktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po surašymo užregistruojamas Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje bei nukreipiamas susipažinti atitinkamai Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus arba Fitosanitarijos skyriaus pareigūnams. Tarnybos pareigūnui likęs akto egzempliorius segamas saugoti į atitinkamą bylą pagal Tarnybos direktoriaus patvirtintą dokumentacijos planą.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-384, 2014-10-28, paskelbta TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15877
Nr. A1-405, 2017-07-14, paskelbta TAR 2017-07-18, i. k. 2017-12390
40. Regioniniame skyriuje arba poskyryje kartotiniai mėginiai turi būti saugomi ne trumpiau kaip vieną mėnesį:
40.1. šaldytuve, kai kartotiniai mėginiai paimti iš pasėlių, medelynų, verslinių sodų ar augalų siuntų;
41. Jei kartotinis mėginys nepanaudojamas pakartotiniams laboratoriniams tyrimams, pasibaigus saugojimo laikotarpiui sunaikinamas vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2011, Nr. 57-2721).
42. Atliekant įvežamų žmonių maistui ir gyvūnų pašarams neskirtų GM augalų, augalinių produktų ir dauginamosios medžiagos siuntų patikrą ar vykdant įvežamų rizikos kultūrų stebėseną, informacija apie paimtą laboratorinį mėginį įvedama į Genetiškai modifikuotų aukštesniųjų augalų (GMAA) duomenų bazę.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-278, 2012-10-01, Žin., 2012, Nr. 115-5852 (2012-10-04), i. k. 11222ATISAK00A1-278
43. Laboratorinis mėginys su akto kopija per 3 d. d., o jei paimtas iš rizikos grupės krovinio – per 24 valandas, o mėginys, paimtas švenčių ar poilsio dieną, – ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiami atitinkamai Augalų dauginamosios medžiagos skyriui arba Fitosanitarijos skyriui.
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-405, 2017-07-14, paskelbta TAR 2017-07-18, i. k. 2017-12390
44. Tarnybos Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus arba Fitosanitarijos skyriaus pareigūnas, atsakingas už laboratorinių mėginių teikimą Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (toliau – Institutas) tirti, gautą mėginį užregistruoja ir suteikia jam kodą, iškerpa duomenis apie siuntos (sklypo) numerį, esančius ant pritvirtintos prie mėginio etiketės. Užkoduotas mėginys siunčiamas į Institutą tirti.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45. Savininkui gali būti grąžintas kitas kartotinis mėginys, saugomas regioniniame skyriuje ar poskyryje tuo atveju, jei jis raštu patvirtina, kad sutinka su genetinės modifikacijos tyrimo rezultatais.
Mėginių ėmimo laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams metodikos 1 priedas
(Mėginio paėmimo genetinei modifikacijai nustatyti akto forma)
VALSTYBINĖ AUGALININKYSTĖS TARNYBA
PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
___________________________________________________________________________
(mėginį paėmusio struktūrinio padalinio pavadinimas)
MĖGINIO PAĖMIMO GENETINEI MODIFIKACIJAI NUSTATYTI AKTAS
20 __ m. _____________ d. Nr. _______
___________________________
(sudarymo vieta)
1. Informacija apie augalų, augalinių produktų ar dauginamosios medžiagos savininką:
2. Informacija apie augalus / augalinius produktus / dauginamąją medžiagą (kas nereikalinga, išbraukti):
3. Informacija apie paimtą mėginį:
5. Kita informacija _______________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________ .
_______________________ ___________ _____________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
Kartotinį mėginį gavau / kartotinio mėginio atsisakiau (kas nereikalinga, išbraukti)
____________ ______________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
20___ m. ________ mėn. ___ d.
Tapatybė nustatyta vadovaujantis dokumentu __________________ Nr. ____________
Priedo pakeitimai:
Nr. A1-384, 2014-10-28, paskelbta TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15877
Mėginių ėmimo laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams metodikos
2 priedas
SĖKLŲ LABORATORINIO MĖGINIO IR KARTOTINIŲ MĖGINIŲ SVORIAI
| Eil. Nr. |
Augalo rūšis |
Minimalus laboratorinio mėginio svoris, g |
| 1. |
Baltoji smilga (Agrostis stolonifera L.) |
5 |
| 2. |
Cukrinis runkelis (Beta vulgaris L. var. altissima) |
500 |
| 3. |
Gauruotoji soja (Glycine max L.) |
1000 |
| 4. |
Mėlynžiedė liucerna (Medicago sativa L.) |
50 |
| 5. |
Paprastasis kukurūzas (Zea mays L.) |
1000 |
| 6. |
Paprastasis kvietys (Triticum aestivum L.) |
1000 |
| 7. |
Paprastasis moliūgas (Cucurbita pepo L.) |
1000 |
| 8. |
Paprastasis tabakas (Nicotiana tabacum L.) |
5 |
| 9. |
Paprika (Capsicum spp.) |
150 |
| 10. |
Plaukuotasis vilnamedis (Gossypium hirsutum L.) |
1000 |
| 11. |
Rapsas (Brassica napus L.) |
100 |
| 12. |
Ropė (Brassica rapa L.) |
70 |
| 13. |
Salotinė cikorija (Cichorium intybus var. foliosum L.) |
50 |
| 14. |
Sėjamasis linas (Linum usitatissimum L.) |
150 |
| 15. |
Sėjamasis melionas (Cucumis melo L.) |
150 |
| 16. |
Sėjamasis ryžis (Oryza sativa L.) |
700 |
| 17. |
Tikrasis gvazdikas (Dianthus caryophyllus L.) |
20 |
| 18. |
Valgomasis pomidoras (Lycopersicon esculentum Mill.) |
15 |
| 19. |
Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum L.) |
25 |
___________________________
Papildyta priedu:
Nr. A1-384, 2014-10-28, paskelbta TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15877
Pakeitimai:
1.
Valstybinės augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas
Nr. A1-278, 2012-10-01, Žin., 2012, Nr. 115-5852 (2012-10-04), i. k. 11222ATISAK00A1-278
Dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. A1-325 "Dėl Mėginių ėmimo laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams metodikos patvirtinimo" pakeitimo
2.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas
Nr. A1-384, 2014-10-28, paskelbta TAR 2014-11-05, i. k. 2014-15877
Dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. A1-325 „Dėl Mėginių ėmimo laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams metodikos patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas
Nr. A1-405, 2017-07-14, paskelbta TAR 2017-07-18, i. k. 2017-12390
Dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. A1-325 „Dėl Mėginių ėmimo laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams metodikos patvirtinimo“ pakeitimo