Redaguota: 1994 10 10

***Redagavusio šį įstatymą pastaba: 1994 m. kovo 24 d.

įstatymu Nr. 1-409 pratęstas 1974 m. birželio 26 d. Lietuvos

Respublikos valstybinio notariato įstatymo 3 straipsnio

ketvirtosios ir penktosios dalies, 14 ir 16-1 straipsnių

galiojimas iki vietos savivaldybių reformos pabaigos.

Už savivaldybėse atliekamus notarinius veiksmus imama

rinkliava į savivaldybės biudžetą pagal 1992 m. rugsėjo 15 d.

priimto Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 19 straipsnį

(Žin., 1992, Nr.28-810).

Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos 1991 07 29

įstatymas Nr.1-1620;

Žin., 1991, Nr. 23-595.

Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio

notariato įstatymo papildymo

***2. Lietuvos Respublikos1994 03 24

įstatymas Nr. 1-409

Žin., 1994, Nr. 25-397

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1974 M.

VALSTYBINIO NOTARIATO

ĮSTATYMO KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ

GALIOJIMO PRATĘSIMO

3. Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NOTARIATO

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Notariato samprata

Notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą

suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir

juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus,

užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

2 straipsnis. Notaras

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiame

įstatyme numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose

teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Notariniams veiksmams atlikti notaras steigia savo biurą.

Keli notarai gali steigti vieną biurą, sudarydami bendros veiklos

sutartį. Notarų biuras nėra komercinės ūkinės veiklos subjektas.

Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo

ministras.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

3 straipsnis. Teisė užimti notaro pareigas

Notaro pareigos užimamos konkurso būdu.

Notaru gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis

aukštąjį teisinį išsilavinimą, ne mažiau kaip trejus metus buvęs

kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikęs notaro kvalifikacinį

egzaminą. Lietuvos Respublikos pilietis, kuris turi mokslo

laipsnį arba ne mažesnį kaip dešimties metų teisininko darbo

stažą, gali būti notaru, atlikęs ne trumpesnę kaip trijų mėnesių

notaro praktiką ir išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą.

Konkurso nuostatus Lietuvos Respublikos notarų rūmų teikimu

tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Notarų kvalifikacija ir tinkamumas pareigoms tikrinami

atestacija. Notarai atestuojami pagal nuostatus, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo

teikimu.

***Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos1994 03 24

įstatymas Nr. 1-409

Žin., 1994, Nr. 25-397

2.Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

4 straipsnis. Kandidatai į notarus (asesoriai)

Kandidatus į notarus (asesorius) priima ir atleidžia

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo

teikimu.

Kandidatų į notarus (asesorių) priėmimo ir atleidimo

tvarką, mokymosi sąlygas ir apmokėjimą nustato Notarų rūmų

prezidiumas.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

5 straipsnis. Notaro priesaika

Asmuo, paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas,

prisiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui.

Prisiekiama šiais žodžiais:

"Aš, notaras (ė) .................., prisiekiu būti

(vardas, pavardė)

ištikimas (a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos

ir įstatymų, visada būti sąžiningas (a) ir dorai vykdyti notaro

(ės) pareigas. Tepadeda man Dievas."

Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

Notaras pasirašo priesaikos tekstą. Šis jo priesaikos

tekstas saugomas notaro asmens byloje.

Asmuo, paskirtas notaru, bet neprisiekęs, negali eiti notaro

pareigų.

6 straipsnis. Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos

teritorija

Notarų skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojams

teikiamų teisinių paslaugų poreikius.

Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Atlikti notarinius veiksmus už aptarnaujamos teritorijos

ribų notaras gali, tik kai suinteresuotas asmuo iškviečia jį į

namus ar medicinos pagalbos įstaigą.

Notaro biuro patalpose turi būti sudarytos sąlygos

kultūringai aptarnauti gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų

paslapties išsaugojimą.

Notaras turi per tris mėnesius nuo priesaikos priėmimo

dienos atidaryti savo biurą arba sudaryti bendros veiklos sutartį

su kitais notarais ir apsidrausti dėl galimo ieškinio, jei

notariniais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims būtų

padaryta žala.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

7 straipsnis. Notarų veiklos priežiūra

Notarų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerija.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tikrina

notarinių veiksmų teisėtumą, įgyvendina priemones notarinei

praktikai suvienodinti, analizuoja notarinių veiksmų statistiką.

8 straipsnis. Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka

Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie

yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Notarų rūmai yra juridinis asmuo.

Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir

tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

9 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai

Svarbiausieji Notarų rūmų uždaviniai yra:

1) koordinuoti notarų veiklą;

2) rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu;

3) ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios

ir valdymo institucijose;

4) rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir

teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;

5) įgyvendinti kitus Notarų rūmų statute numatytus

uždavinius.

10 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos

Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius:

1) kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo

pareigas;

2) organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai

kelti;

3) teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos

klausimais;

4) skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;

5) nustatyta tvarka sudaro notarų draudimo sutartis dėl

galimo ieškinio už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą

žalą atliekant notarinius veiksmus;

6) gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus

notarinius veiksmus;

7) atlieka kitas Notarų rūmų statute numatytas funkcijas.

Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis,

kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas.

11 straipsnis. Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos santykiai

Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius ir funkcijas,

bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

kasmet pateikia jai savo veiklos ataskaitą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija svarbiausiais

notarų veiklos klausimais išklauso Notarų rūmų nuomonę, gali

panaikinti Notarų rūmų nutarimus ar sprendimus, neatitinkančius

Lietuvos Respublikos įstatymų.

12 straipsnis. Notarų nepriklausomumas

Notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės

valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik

įstatymams.

13 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai

pagrindai

Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos

įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei

potvarkiais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

norminiais aktais ir Notarų rūmų nutarimais.

14 straipsnis. Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas

Notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.

Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik

juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems

buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.

Teismo, prokuratūros, tardymo ir kvotos organų reikalavimu

pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami dėl

jiems priklausančių baudžiamųjų ir civilinių bylų.

Pažymos apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.

Notarinių veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims,

nustojusiems dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie

notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines pareigas.

Sandorio šalis, jos teisių perėmėjas ir jos teisėtas

atstovas gali atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių

veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo paslapties

saugojimo gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija.

***Pastaba: Nustatyti, kad iki savivaldybių reformos

merai ir viršaičiai atlieka šiuos 1974 m. Valstybinio

notariato įstatymo 14 straipsnyje nurodytus notarinius veiksmus:

1) tvirtina testamentus;

2) tvirtina kitokius sandorius (sutartis, įgaliojimus ir

kt.), išskyrus sutartis dėl nekilnojamojo turto;

3) imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti;

4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

5) liudija parašo dokumentuose tikrumą;

6) perduoda pareiškimus.

***Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos1994 03 24

įstatymas Nr. 1-409

Žin., 1994, Nr. 25-397

15 straipsnis. Notaro raštvedybos kalba

Notaro raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba.

Jeigu asmuo, kuris kreipėsi prašydamas atlikti notarinį

veiksmą, nemoka valstybinės kalbos, įforminamų dokumentų tekstus

turi išversti notaras arba vertėjas.

Jeigu notaras moka užsienio kalbą, piliečių pageidavimu

notaro dokumentai gali būti surašyti ir užsienio kalba.

16 straipsnis. Notaro atsakomybė

Notaras, atlikdamas šiame įstatyme numatytas funkcijas

pažeidęs įstatymų bei kitų norminių aktų reikalavimus, atsako

įstatymų nustatyta tvarka kaip valstybės pareigūnas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų

prezidiumas gali iškelti notarui drausmės bylą ir perduoti ją

nagrinėti Garbės teismui prie Lietuvos Respublikos notarų rūmų,

kuris vadovaujasi Notarų rūmų susirinkimo patvirtintais

nuostatais.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

16-1 straipsnis. Valstybės vienkartinių išmokų, tiks-

linių kompensacijų ir piniginių lėšų,

esančių investicinėse sąskaitose,

perleidimo bei šeimos narių susi-

tarimu dėl gyvenamojo namo (buto)

pirkimo ir valstybinio turto pirminio

privatizavimo dalyvių grupės steigimo

sutarčių supaprastintas tvirtinimas

Valstybės vienkartinių išmokų, tikslinių kompensacijų ir

piniginių lėšų, esančių investicinėse sąskaitose, perleidimą gali

patvirtinti taip pat valstybinė įstaiga, įmonė, organizacija,

kurioje perleidėjas dirba, mokymo įstaiga, kurioje jis mokosi,

perleidėjo gyvenamosios vietos butų ūkio tarnyba (seniūnija),

stacionarinė gydymo įstaiga, kurioje perleidėjas gydomas,

atitinkamo karinio dalinio vadovybė, jeigu perleidėjas yra karys,

arba jūrų laivo, esančio tolimajame plaukiojime, kapitonas.

Kalinamo asmens valstybės vienkartinių išmokų, tikslinių

kompensacijų ir piniginių lėšų, esančių investicinėje sąskaitoje,

perleidimą patvirtinta atitinkamos kalinimo vietos

administracija.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardintos įmonės, įstaigos

ir organizacijos, ir laivo, esančio tolimajame plaukiojime,

kapitonas gali patvirtinti ir buto nuomininko bei jo šeimos narių

susitarimus dėl gyvenamojo namo (buto) pirkimo bei valstybinio

turto pirminio privatizavimo dalyvių grupės steigimo sutartį.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1991 07 29

įstatymas Nr.1-1620;

Žin., 1991, Nr. 23-595.

17 straipsnis. Notaro antspaudas

Notaras turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu, savo

pavarde ir buveinės pavadinimu.

18 straipsnis. Valstybės simbolių naudojimas

Notaras turi teisę savo blankuose ir iškabose naudoti

Lietuvos valstybės herbą.

19 straipsnis. Notaro pajamos

Už notarinio veiksmo atlikimą ir teisines bei technines

paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį nustato Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerija, suderinusi su Lietuvos

Respublikos finansų ministerija ir su Valstybine kainų ir

konkurencijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Atlyginimo dydis nurodomas notariniame registre ir notaro

patvirtintame dokumente.

Notaro gaunamos pajamos apmokestinamos įstatymų nustatyta

tvarka.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

20 straipsnis. Notaro veiklos apribojimas

Notarui neleidžiama dirbti kito darbo, išskyrus pedagoginį

ir mokslinį tyrimo darbą.

Notaras neturi teisės su kitų profesijų darbuotojais jungtis

į bendrą komercinę ūkinę veiklą.

21 straipsnis. Notaro biuro darbo organizavimas

Notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai

nepriklausomas.

Notaras savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro

darbuotojus, moka jiems atlyginimą.

Notaras įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka

reikiamą inventorių ir kitus reikmenis.

22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Jeigu notaras negali eiti savo pareigų (atostogos, liga ar

kitos priežastys), apie tai jis turi pranešti Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijai, kuri paskiria notaro atstovą

arba paveda pavaduoti kitam notarui.

Notaro atstovu gali būti paskirtas tik toks asmuo, kuris yra

išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą.

Notaro atstovui atstovaujamasis notaras pagal susitarimą

moka atlyginimą.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

23 straipsnis. Notaro įgaliojimų pasibaigimas

Notaro įgaliojimai pasibaigia:

1) notarui mirus;

2) notarui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) notaro pareiškimu;

4) nuteisus jį už tyčinį nusikaltimą arba neatsargų

nusikaltimą tarnyboje ar teismo nuosprendžiu uždraudus eiti

notaro pareigas;

5) atestacinei komisijai pripažinus, kad notaras neatitinka

einamų pareigų;

6) Garbės teismo prie Lietuvos Respublikos notarų rūmų

sprendimu;

7) notarui sulaukus 65 metų;

8) neįvykdžius šio įstatymo 6 straipsnio penktojoje dalyje

nurodytų reikalavimų.

Notaro įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų)

įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

24 straipsnis. Notaro veiklos tęstinumas

Pasibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerija priima sprendimą dėl tolesnės biuro

veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo ir dokumentų

perdavimo.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

25 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimas užsienyje

Šio įstatymo numatytus notarinius veiksmus Lietuvos

Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje, atlieka Lietuvos

Respublikos konsulinės įstaigos.

II SKYRIUS

NOTARŲ IR KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ ATLIEKAMI

NOTARINIAI VEIKSMAI

26 straipsnis. Notarų atliekami notariniai veiksmai

Notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus:

1) tvirtina sandorius (sutartis, testamentus, įgaliojimus ir

kt.);

2) imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti;

3) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;

4) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto

liudijimus;

5) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

6) liudija parašo dokumentuose tikrumą;

7) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą

tikrumą;

8) tvirtina faktą, kad pilietis yra gyvas ir yra tam tikroje

vietovėje;

9) priima saugoti dokumentus;

10) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

11) perduoda vienų juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus

kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims;

12) priima kaip depozitą pinigus ir vertybinius popierius;

13) daro vykdomuosius įrašus pagal notaro patvirtintus

skolos dokumentus;

14) priima jūrinius protestus.

15) protestuoja vekselius ir čekius;

16) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

27 straipsnis. Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų

atliekami notariniai veiksmai

Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos atlieka šiuos

notarinius veiksmus:

1) tvirtina sandorius (sutartis, testamentus, įgaliojimus ir

kt.), išskyrus sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos

Respublikoje, perleidimo ir įkeitimo;

2) imasi priemonių paveldimam turtui apsaugoti;

3) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;

4) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto

liudijimus;

5) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

6) liudija parašo dokumentuose tikrumą;

7) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos ir kitą

tikrumą;

8) tvirtina faktą, kad pilietis yra gyvas ir yra tam tikroje

vietovėje;

9) priima saugoti dokumentus;

10) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

11) priima kaip depozitą pinigus ir vertybinius popierius;

12) daro vykdomuosius įrašus pagal konsulinių įstaigų

patvirtintus skolos dokumentus;

13) priima jūrinius protestus.

14) protestuoja vekselius ir čekius;

15) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS

28 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo vieta

Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą,

išskyrus turto paveldėjimo atvejus.

Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Notariniai

veiksmai gali būti atliekami kitose patalpose, jeigu piliečiai,

kuriems jie atliekami, dėl svarbios priežasties (liga,

invalidumas ir pan.) negali atvykti į notaro biurą.

Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų atliekamų notarinių

veiksmų vietą nustato teisės aktai, reguliuojantys Lietuvos

Respublikos konsulinių įstaigų veiklą.

29 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo terminai

Notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami

reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas.

Notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas, jeigu reikalinga

papildoma informacija, tačiau ne ilgiau dešimt kalendorinių

dienų.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

30 straipsnis. Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių

išaiškinimas

Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų

prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.

Jei sandoris sudėtingas, gali būti rašomas sandorio

sudarymo (derybų) protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir

notaras.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

31 straipsnis. Asmenų, kurie prašo atlikti notarinius

veiksmus, asmenybės nustatymas, veiksnumo

ir jų parašų tikrumo patikrinimas

Atlikdamas notarinius veiksmus, notaras nustato fizinių

asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmenybę.

Tvirtinant sandorius, išaiškinamas fizinių asmenų veiksnumas

ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose,

teisnumas. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame

nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Jeigu sandorį

sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai.

Tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus

notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie

prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas.

Asmenybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame

dokumente.

32 straipsnis. Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka

Notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie

dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris,

pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro

akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad

sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis.

Jeigu pilietis dėl fizinių trūkumų ar dėl kitų priežasčių

pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento

pasirašyti, jo prašymu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą

gali pasirašyti kitas pilietis, nurodydamas priežastį, dėl kurios

pirmasis negalįs pasirašyti.

33 straipsnis. Teisės atlikti notarinius veiksmus

apribojimas

Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo

vardu, savo sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo

giminaičiams.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems giminaičiams

priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai,

seneliai, broliai, seserys.

Notariniai veiksmai, atlikti pažeidžiant šiame straipsnyje

nustatytas taisykles, negalioja.

34 straipsnis. Notaro dokumentų sudarymas

Notaro dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, su

dokumento turiniu susiję terminai, datos ir skaičiai parašyti

nors vieną kartą žodžiais. Juridinių asmenų pavadinimai turi būti

ne mažiau kaip kartą parašyti nesutrumpinti ir nurodyti jų

adresai.

Notaras turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir

organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams

veiksmams atlikti. Atitinkamos žinios ir dokumentai turi būti

pateikti notaro nurodytu terminu.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

35 straipsnis. Notaro netvirtinami dokumentai

Negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose

yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų

taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai.

36 straipsnis. Tvirtinamasis įrašas

Notaro tvirtinamuose dokumentuose notaras parašo

tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą.

37 straipsnis. Notarinių veiksmų registravimas

Visi notariniai veiksmai registruojami notariniame registre.

Registre turi būti nurodomi šie registruojamo notarinio

veiksmo duomenys:

1) notarinio veiksmo numeris;

2) notarinio veiksmo atlikimo data;

3) fizinio ar juridinio asmens, jų įgaliotinio pavadinimas,

gyvenamoji vieta ar buveinė;

4) notarinio veiksmo turinys;

5) atlyginimo dydis;

6) dokumento gavėjo parašas.

Notarinio veiksmo numeris įrašomas notaro išduodamame

dokumente.

Įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo

atliktas.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

38 straipsnis. Notarinio registro išrašo išdavimas

Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir

fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti

notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.

39 straipsnis. Dingusio dokumento dublikato išdavimas

Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas,

dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio

dalyvių pareiškimą.

Testamento dublikatas gali būti išduotas testamente

nurodytiems įpėdiniams, kai jie pateikia testatoriaus mirties

liudijimą.

40 straipsnis. Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus

Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu

tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų

reikalavimų.

Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu

atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo

apskundimo tvarka.

Teisės aktai, reguliuojantys konsulinių įstaigų veiklą, gali

nustatyti ir kitokius pagrindus Lietuvos Respublikos konsulinėms

įstaigoms atsisakyti atlikti notarinius veiksmus, taip pat

nustatyti tokio atsisakymo tvarką.

41 straipsnis. Notarinių veiksmų arba atsisakymo juos

atlikti apskundimas

Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis

veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra

neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro

buvimo vietą.

Skundai dėl konsulinės įstaigos pareigūno neteisingai

atlikto notarinio veiksmo arba atsisakymo jį atlikti nagrinėjami

teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos konsulinių

įstaigų veiklą, nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su

notarinių veiksmų atlikimu

Skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų

notarinių veiksmų esme, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija arba jos pavedimu Notarų rūmai.

43 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo metodinės

taisyklės

Notarinių veiksmų atlikimo metodines taisykles tvirtina

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, suderinusi su Notarų

rūmais.

44 straipsnis. Notarinių registrų, liudijimų ir

tvirtinamųjų įrašų formos

Registrų notariniams veiksmams registruoti, notarinių

liudijimų, tvirtinamųjų įrašų sandoriuose ir liudijamuosiuose

dokumentuose formas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerija.

IV SKYRIUS

SANDORIŲ TVIRTINIMO IR NUOSAVYBĖS LIUDIJIMŲ IŠDAVIMO YPATUMAI

45 straipsnis. Notaro tvirtinami sandoriai

Notaras tvirtina sandorius, kuriems pagal įstatymus

privaloma notarinė sudarymo forma. Šalims pageidaujant,

tvirtinami ir kiti sandoriai, kurie pagal įstatymus neprivalo

būti notaro tvirtinami.

Notaro patvirtinti sandoriai,kuriuose šalys nurodė

neteisingą sandorio kainą, yra negaliojantys.

46 straipsnis. Sandorių dėl nekilnojamojo ir kitokio turto,

kuriam būtina valstybinė registracija,

perleidimo arba įkeitimo sutarčių

tvirtinimas

Tvirtindami sandorius dėl nekilnojamojo ir kitokio turto,

kuriam būtina valstybinė registracija, perleidimo arba

įkeitimo, notarai patikrina, ar turtas priklauso jį

perleidžiančiam arba įkeičiančiam asmeniui, taip pat ar yra

sutuoktinio rašytinis sutikimas, jeigu turtas yra bendra

sutuoktinių nuosavybė.

Šiuose sandoriuose nurodoma jų registracijos atitinkamose

institucijose terminas ir teisinės sandorių neįregistravimo

pasekmės.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

47 straipsnis. Sandorio liudininkai

Sandorio šalims ar testatoriui pageidaujant atliekant

notarinius veiksmus gali dalyvauti liudininkai, kurie taip pat

pasirašo dokumente.

Liudininkais negali būti asmenys, kurių naudai atliekamas

notarinis veiksmas.

48 straipsnis. Testamentų tvirtinimas

Notaras tvirtina veiksnių piliečių testamentus, sudarytus

pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus.

Pilietis, kuriam paliekamas turtas, turi teisę dalyvauti

sudarant testamentą, jeigu to pageidauja testatorius. Notaro

nepatvirtintą testamentą po testatoriaus mirties gali patvirtinti

teismas pagal įpėdinių ieškinį.

49 straipsnis. Įgaliojimų tvirtinimas

Notaras gali patvirtinti įgaliojimą vieno ar kelių asmenų

vardu, išduodamą vienam asmeniui arba keliems asmenims.

50 straipsnis. Dokumentų, kuriuose išdėstomas sandorių

turinys, egzempliorių skaičius

Notarui pateikiama ne mažiau kaip du egzemplioriai

tvirtinamų sutarčių, testamentų, įgaliojimų ir kitų dokumentų,

kuriuose išdėstytas sandorių turinys, ir vienas iš jų lieka

notaro biuro bylose.

51 straipsnis. Liudijimų išdavimas pagal bendrą sutuoktinių

pareiškimą

Notaras pagal bendrą rašytinį sutuoktinių pareiškimą vienam

iš jų arba abiems sutuoktiniams išduoda nuosavybės teisės į dalį

bendro turto, sutuoktinių įgyto santuokos metu, liudijimus.

52 straipsnis. Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui

mirus

Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas

gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam

sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių

nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam

sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį

nustatantis liudijimas.

Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui,

išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

V SKYRIUS

NOTARIATO ĮSTATYMO TAIKYMAS UŽSIENIEČIAMS.

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

53 straipsnis. Notariniai veiksmai užsieniečiams, užsienio

įmonėms ir organizacijoms

Užsieniečiai turi teisę patys ar per savo įgaliotąjį atstovą

kreiptis į notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą tokia

tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

Užsienio įmonės ir organizacijos turi teisę kreiptis į

notarą ir Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas.

Pakeitimas:

Lietuvos Respublikos 1994 09 22

įstatymas Nr.1-597;

Žin., 1994, Nr. 78-1463.

54 straipsnis. Dokumentų, sudarytų užsienyje, priėmimas

Lietuvos Respublikos notarų biuruose

Dokumentus, sudarytus užsienyje dalyvaujant užsienio

valstybės valdžiai, Lietuvos Respublikos notarai priima, jei juos

legalizuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos

įstaigos.

Nelegalizuotus dokumentus Lietuvos Respublikos notarai

priima, jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų,

tarptautinių sutarčių ir susitarimų, kuriuose dalyvauja Lietuvos

Respublika.

55 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir susitarimai

Jeigu tarptautinė sutartis arba susitarimas, kuriame

dalyvauja Lietuvos Respublika, nustato kitokias notarinių veiksmų

taisykles negu tos, kurios yra Lietuvos Respublikos įstatymuose,

atliekant notarinius veiksmus taikomos tarptautinės sutarties

arba susitarimo taisyklės.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. rugsėjo 15 d.

Nr.I-2882_