Suvestinė redakcija nuo 2020-08-01 iki 2020-12-31

 

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 192-0; Žin. 1992, Nr.28-810, i. k. 0921010ISTA00I-2882

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NOTARIATO

ĮSTATYMAS

 

 

I SKYRIUS

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1 straipsnis. Notariato samprata

Notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių (toliau – juridiniai asmenys) subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

2 straipsnis. Notaras

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras taip pat gali būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku (mediatoriumi), kai sprendžiami ginčai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Šio įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai ir savivaldybių seniūnijų seniūnai (toliau – seniūnai).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

3 straipsnis. Teisė eiti notaro pareigas

Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.

Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis:

1) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis;

2) moka valstybinę kalbą;

3) turi teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

4) ne mažiau kaip dvejus metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos. Jeigu per penkerius metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos asmuo pradeda eiti notaro pareigas, jo rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas tol, kol jis eina notaro pareigas. Notarai, kurie dalyvauja viešame konkurse eiti notaro pareigas kitoje savivaldybėje, nuo notaro kvalifikacinio egzamino atleidžiami, jeigu jie jau buvo išlaikę notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos atlikimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

5) yra nepriekaištingos reputacijos;

6) yra ne vyresnis kaip 70 metų;

7) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Viešame konkurse eiti notaro pareigas turi teisę dalyvauti ne vyresni kaip 60 metų asmenys. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

8) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų. Tikrintis sveikatą einant notaro pareigas taip pat privaloma kas penkeri metai. Notarų sveikatos reikalavimus ir sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu:

1) jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo ne mažiau kaip penkeri metai nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

2) jis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai;

3) jis buvo pripažintas kaltu dėl  nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;

4) jis buvo atleistas iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba buvo pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo ar antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

5) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;

6) jo elgesys ar veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso reikalavimais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. VIII-1045, 99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-509 (99.02.24)

Nr. VIII-1225, 99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1831 (99.06.30)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Nr. IX-1458, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1703 (2003-04-24)

Nr. X-1164, 2007-06-05, Žin., 2007, Nr. 68-2651 (2007-06-21)

Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)

Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)

 

4 straipsnis. Notarų kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas

Notarai privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją. Notarų kvalifikacijos kėlimą organizuoja Notarų rūmai. Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

Notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta Notarų atestacijos komisija. Ji sudaroma ketveriems metams iš penkių notarų. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

Eilinė notaro atestacija vykdoma praėjus vieniems metams nuo notaro profesinės veiklos pradžios, o vėliau – periodiškai, ne rečiau kaip kas penkeri metai. Notaras, grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų, atestuojamas ne anksčiau kaip po vienų profesinės veiklos metų. Neeilinė notaro atestacija gali būti vykdoma, kai yra teismo sprendimas, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, taip pat kitais pagrindais, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija. Neeilinė notaro atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui, Notarų garbės teismui.

Notarų atestacijos komisija uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų:

1) notaras tinka eiti notaro pareigas;

2) notaras tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins Notarų atestacijos komisijos nurodytus veiklos ir profesinės etikos trūkumus ir (ar) papildomai kels savo kvalifikaciją;

3) notaras netinka eiti notaro pareigas.

Notarų atestacijos komisijos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

5 straipsnis. Notaro priesaika

Asmuo, paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui.

Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, notaras (-ė) (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti notaro (-ės) pareigas. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, notaras (-ė) (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti notaro (-ės) pareigas.“

Notaras pasirašo priesaikos tekstą. Šis jo priesaikos tekstas saugomas notaro asmens byloje.

Asmuo, paskirtas notaru, bet neprisiekęs, negali eiti notaro pareigų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-416, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5178 (2005-12-08)

 

6 straipsnis. Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos teritorija

Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką. Notarų skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių konkrečioje savivaldybėje ir praėjusių dvejų kalendorinių metų notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį.

Notaro darbo vieta yra notaro biuras. Notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas. Notarų biurai steigiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą. Du ir daugiau notarų, einančių notaro pareigas toje pačioje savivaldybėje ar savivaldybėse, kurių centras yra tame pačiame mieste, gali turėti vieną bendrą notarų biurą. Dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos notarai sudaro sutartį. Kiekvienas notaras, dirbantis bendrame notarų biure, notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už savo pareigų atlikimą.

Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į tai, kad notaro biuro patalpose turi būti sudarytos sąlygos kultūringai aptarnauti gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.

Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodomi notarų biurų pavadinimai, notarų vardai ir pavardės, notarų biurų adresai, telefono ryšio ir (jeigu yra) fakso numeriai, elektroninio pašto adresai, notarų veiklos teritorijos turto paveldėjimo atvejams, jeigu notaro įgaliojimai sustabdyti, įgaliojimų sustabdymo pagrindai. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia notaro įgaliojimai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

61 straipsnis. Notaro skyrimas, notaro pareigų atlikimo pradžia

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Asmuo, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas, prašymą paskirti jį notaru turi paduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ne vėliau kaip per vienerius metus nuo viešo konkurso eiti notaro pareigas pabaigos. Notaro skyrimas ir notaro pareigų atlikimo pradžia įforminami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais. Notaras skiriamas eiti notaro pareigas konkrečioje savivaldybėje.

Notaras turi pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui prašymą ir dokumentus dėl notaro biuro steigimo ir notaro pareigų atlikimo per tris mėnesius nuo jo paskyrimo notaru.

Atlikti notarinius veiksmus gali tik notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas notaras. Prieš pradėdamas eiti pareigas, notaras privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai savo antspaudo ir parašo pavyzdžius. Pasikeitus notaro antspaudui ar parašui, notaras nedelsdamas privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pasikeitusio antspaudo ar parašo pavyzdį.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

6(2) straipsnis. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1250, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14868

 

Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.

Notarai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami sudarant notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Notarų rūmai. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam notarui kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Draudikui draudžiamojo įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1250, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14868

 

Notaras gali pats papildomai draustis notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.

Notarų rūmai privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos.

Draudikas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Notarų rūmais, jiems pateikus prašymą ir visus būtinus dokumentus sudaryti tokias sutartis. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1697, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6843 (2011-12-01)

 

7 straipsnis. Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinė priežiūra

Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka šiame straipsnyje numatytą notarų veiklos priežiūrą. Notarų veiklos priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus, laikosi kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais teisės aktais nustatytų notaro profesinės veiklos reikalavimų. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys, atlikdami notarų veiklos tarnybinę priežiūrą, turi teisę reikalauti iš notarų pasiaiškinti dėl pažeidimų ir trūkumų, susijusių su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta notaro profesine veikla.

Notarų savivaldos institucijų priežiūra atliekama šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-778, 2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1126 (2002-03-27)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

71 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

8 straipsnis. Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka

Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys.

Notarų rūmai yra juridinis asmuo.

Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

 

9 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai

Svarbiausieji Notarų rūmų uždaviniai yra:

1) koordinuoti notarų veiklą;

2) rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu;

3) ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo institucijose;

4) rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;

5) suvienodinti notarinę praktiką;

6) prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

7) užtikrinti notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą;

8) užtikrinti notaro praktikos atlikimą;

9) įgyvendinti kitus kituose įstatymuose ir Notarų rūmų statute numatytus uždavinius.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-570, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12070

 

Šio straipsnio pirmosios dalies 6 punkte nurodytiems uždaviniams įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

10 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos

Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius:

1) kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo pareigas;

2) organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai kelti;

3) teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos klausimais;

4) skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;

5) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Notarų profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, privalomojo draudimo įmoką sudaro draudžiamų notarų įmokos. Šios įmokos neįskaitomos į šio straipsnio antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį;

6) gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus;

7) imasi priemonių notarinei praktikai suvienodinti;

8) kontroliuoja, kaip notarai organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

9) kontroliuoja, kaip notarai tvarko ir saugo savo profesinės veiklos metu sudaromus dokumentus;

10) organizuoja notaro praktikos atlikimą;

11) atlieka kitas kituose įstatymuose ir Notarų rūmų statute numatytas funkcijas.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-570, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12070

 

Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

101 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas

Notarui drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas).

Iškelti notarui drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.

Drausmės bylos notarams keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas.

Subjektas, turintis teisę iškelti notarui drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti notarui pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.

Notaro drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos.

Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras, kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu notaras neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad notaro dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro, kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.

Šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, pasisakyti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

102 straipsnis. Notarų garbės teismas

Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:

1) penki nariai renkami iš notarų;

2) du nariai renkami iš šešių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius.

Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdami kaip Notarų garbės teismo nariai, visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir notarai. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką.

Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus.

Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Notarų garbės teismo nariai – notarai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas.

Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, susijusią su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Notarų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras jį atšaukia iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

103 straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai

Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, sprendimu gali:

1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba kai paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;

3) paskirti drausminę nuobaudą;

4) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų.

Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui paskirtas drausmines nuobaudas.

Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai notaro drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.

Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną.

Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti.

Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

104 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas

Notarų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:

1) pareikšti pastabą;

2) pareikšti papeikimą;

3) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių.

Notarui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka.

Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus.

Notarų garbės teismas notaro prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

11 straipsnis. Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos santykiai

Notarų rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai detalią savo veiklos metinę ataskaitą, taip pat notariato veiklos perspektyvas ir kryptis einamiesiems metams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę reikalauti, kad Notarų rūmai pateiktų notariato veiklos perspektyvas ir kryptis trejiems arba daugiau metų.

Šiame įstatyme numatytus norminius teisės aktus Lietuvos Respublikos teisingumo ministras tvirtina, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, manydamas, kad Notarų rūmų nutarimai ar sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, gali pateikti skundą Vilniaus apygardos teismui dėl tų nutarimų ar sprendimų panaikinimo. Šis skundas turi būti pateiktas per 1 mėnesį nuo skundžiamo nutarimo ar sprendimo gavimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

12 straipsnis. Notarų nepriklausomumas

Notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams.

 

13 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai pagrindai

Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

14 straipsnis. Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas

Notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.

Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.

Teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimu pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jų žinioje esančių baudžiamųjų ir civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

Pažymos apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.

Notarinių veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims, nustojusiems dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines pareigas.

Sandorio šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1470, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)

Nr. VIII-302, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1533 (97.07.09)

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1458, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1703 (2003-04-24)

 

15 straipsnis. Notaro raštvedybos kalba

Notaro raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiems šalims priimtina kalba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

 

15(1) straipsnis. Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas

Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas yra Lietuvos archyvų fondo dalis.

Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas saugomas notaro biuro patalpose, jeigu jis nėra perduotas šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytam archyvui. Notaras atsako už savo veiklos metu sudarytų dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą. Pasibaigus notaro įgaliojimams arba sustabdžius notaro įgaliojimus, už jo veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą atsako Notarų rūmai.

Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas gali būti saugomas Notarų rūmų archyve.

Notaro profesinės veiklos metu sudaromų dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)

 

16 straipsnis. Notaro atsakomybė

Notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.

Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

17 straipsnis. Notaro antspaudas

Notaras turi antspaudą su Lietuvos valstybės pavadinimu ir herbu, savo pavarde. Notaro antspaudo saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

18 straipsnis. Valstybės simbolių naudojimas

Notaras turi teisę savo blankuose ir iškabose naudoti Lietuvos valstybės herbą.

 

19 straipsnis. Notaro pajamos

Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į šio įstatymo 191 straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus ir suderinęs su Lietuvos Respublikos finansų ministru. Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notaras dėl civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) (toliau – taikinamasis tarpininkavimas) paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientais, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

Nr. XIII-1605, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-20, i. k. 2018-18678

 

Atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį, notaras gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo atlyginimo mokėjimo.

Atlyginimo dydis nurodomas notariniame registre ir notaro patvirtintame dokumente.

Notarų finansinių operacijų įforminimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Ūkio subjektams notaro atlikti veiksmai įstatymų nustatyta tvarka įforminami apskaitos dokumentuose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)

 

191 straipsnis. Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo kriterijai

Notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai (įkainiai) nustatomi atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

1) tvirtinamo sandorio ar kito notarinio veiksmo vertę;

2) atliekamo notarinio veiksmo ar teikiamos paslaugos pobūdį;

3) notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimą;

4) notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką;

5) kryžminį subsidijavimą;

6) sąnaudas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)

 

20 straipsnis. Notaro veiklos apribojimai

Notaras nevaržomai dalyvauja notarų savivaldos ir kitų renkamų institucijų veikloje. Notaras, eidamas savo pareigas, kartu gali eiti renkamas pareigas notarų savivaldos institucijose. Jeigu notaras eina renkamas pareigas kitose institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio įstatymo 221 straipsnio nustatyta tvarka.

Notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, atlygį už arbitro funkcijų atlikimą, atlyginimą už taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimą, atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai sustabdomi notaro įgaliojimai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Atlikdamas arbitro funkcijas, notaras privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Notaras negali būti arbitru ginčuose, kylančiuose iš santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, notaras negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis buvo arbitru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Nr. XI-2091, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3934 (2012-06-30)

 

201 straipsnis. Reklamos draudimas

Notarui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas draudimas netaikomas, kai duomenys apie notarą, jo biurą nurodomi informaciniuose biuleteniuose (telefonų knygose, įmonių kataloguose), oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras nustato vienodą visiems notarų biurams iškabų formą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

 

202 straipsnis. Notarų teikiamos taikinamojo tarpininkavimo paslaugos

Notarai teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugas.

Taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti įstatymų nustatytas funkcijas. Notaras privalo teikti pirmenybę įstatymų nustatytų funkcijų atlikimui. Teikdamas taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, notaras privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas.

Atlikdamas įstatymų nustatytas funkcijas ir teikdamas taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, notaras turi atriboti savo funkcijų atlikimą nuo taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimo. Notaras negali teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų ginčuose, kylančiuose iš tų santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Notaras taip pat negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo paslaugas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

21 straipsnis. Notaro biuro darbo organizavimas

Notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas.

Notaras savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro darbuotojus, moka jiems atlyginimą.

Notaras įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka reikiamą inventorių ir kitus reikmenis.

 

22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Jeigu notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali eiti notaro pareigų, skiriamas notaro atstovas arba pavaduojantis notaras šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Notaras, negalintis ilgiau kaip tris darbo dienas eiti savo pareigų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus. Jeigu notaras negali eiti savo pareigų dėl iš anksto numatytų aplinkybių, apie tai jis turi informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus iki atostogų ar dėl kitų priežasčių nebuvimo darbe pradžios. Jeigu notaras neatliko savo pareigų tris darbo dienas ir apie tai neinformavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Notarų rūmų, šių institucijų reikalavimu jis turi pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo eiti savo pareigų.

Notaro atstovu gali būti kandidatas į notarus (asesorius), kuris yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis eiti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar jį pavaduojančio notaro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio eiti notaro pareigų notaro biuro veiklą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Notaro atstovo skyrimas įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nurodant laiką, kurį skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas arba nurodant aplinkybes, kurioms esant skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas. Šiuo atveju notaro atstovas skiriamas vienerių metų terminui.

Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia. Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Atstovaujamasis notaras su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo pradžios sudaro sutartį dėl notaro atstovo pareigų atlikimo apmokėjimo, notaro biuro darbo organizavimo. Tais atvejais, kai notaro atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro iniciatyva, su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo šioje straipsnio dalyje numatytą sutartį sudaro Notarų rūmai.

Notaro atstovas iš pareigų atleidžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu:

1) pasibaigus atstovavimo terminui;

2) kai notaro atstovo pareigos atliekamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme nenurodytais atvejais;

3) atstovaujamojo notaro reikalavimu;

4) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais.

Notaro atstovas turi visas notaro teises ir pareigas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Notaro atstovui taikomi šiame įstatyme nustatyti notaro veiklos apribojimai. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro vardu, atliekamus notarinius veiksmus tvirtina arba liudija savo parašu ir atstovaujamojo notaro antspaudu. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro biure, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus, kai notarinius veiksmus galima atlikti ne notaro biuro patalpose.

Už notaro atstovo padarytą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdant notaro profesinę veiklą, atsako atstovaujamasis notaras. Notaro atstovo atsakomybė notarui už notaro atstovo padarytą ir notaro fiziniams ar juridiniams asmenims atlygintą žalą nustatoma šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodytoje sutartyje.

Pavaduojantį notarą skiria Notarų rūmai pagal notaro, negalinčio eiti notaro pareigų, ir notaro, kuris sutinka jį pavaduoti, prašymus. Pavaduojantis notaras skiriamas ne ilgesniam kaip trisdešimt dienų terminui. Jei pasibaigus šiam terminui pavaduojamas notaras ir toliau negali eiti notaro pareigų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras skiria notaro atstovą. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigų, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų. Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo biure. Pavaduojamas notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie paskirtą notaro atstovą informuoja Notarų rūmus. Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia notarų atstovų ir pavaduojančių notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, notaro atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis notaro atstovavimas ar pavadavimas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)

Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)

 

22(1) straipsnis. Notaro įgaliojimų sustabdymas

Notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, jeigu:

1) notaras eina renkamas pareigas, išskyrus pareigas notarų savivaldos institucijose;

2) notarui paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė;

3) apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų arba Notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-570, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12070

 

Notaro įgaliojimai gali būti sustabdomi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu notarui iškėlus drausmės bylą, taip pat jeigu notaras įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-570, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12070

 

Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi tol, kol išnyksta pagrindai, dėl kurių buvo sustabdyti notaro įgaliojimai.

Notaro įgaliojimai gali būti sustabdomi ir kitų įstatymų nustatyta tvarka bei pagrindais.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

23 straipsnis. Notaro įgaliojimų pabaiga

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

Notaro įgaliojimai pasibaigia:

1) notarui mirus;

2) notarui netekus Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietybės;

3) notaro pareiškimu;

4) kai jis neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 8 punkto reikalavimų;

5) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo notaras nuteistas už nusikalstamą veiką arba pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

6) įsiteisėjus Notarų garbės teismo sprendimui teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

7) kai jis netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus;

8) notarui sulaukus 70 metų;

9) jeigu notaras daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka mokesčių į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka;

10) jei notaras pažeidė šio įstatymo 20 straipsnio reikalavimus;

11) jei notaras sistemingai daugiau kaip 4 mėnesius iš eilės nemoka mokesčių Notarų rūmams;

12) įsiteisėjus sprendimui, kuriuo notarui paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – leidimo vykdyti veiklą panaikinimas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-570, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12070

 

Notaro įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų) įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2010-03-22, Žin., 2010, Nr. 34-1620 (2010-03-25)

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. VIII-1225, 99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1831 (99.06.30)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Nr. X-1164, 2007-06-05, Žin., 2007, Nr. 68-2651 (2007-06-21)

Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)

Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)

 

24 straipsnis. Notaro veiklos tęstinumas

Pasibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras priima sprendimą dėl tolesnės notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo, dokumentų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo. Depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

25 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimas užsienyje

Šio įstatymo numatytus notarinius veiksmus Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje, atlieka Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

II SKYRIUS

NOTARŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIŲ PAREIGŪNŲ IR SENIŪNŲ ATLIEKAMI NOTARINIAI VEIKSMAI

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

26 straipsnis. Notarų atliekami notariniai veiksmai

Notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus:

1) tvirtina sandorius;

2) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;

3) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus;

4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

5) liudija parašo dokumentuose tikrumą;

6) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;

7) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

8) priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus ir asmeninius testamentus;

9) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

10) perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims;

11) priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas;

12) priima jūrinius protestus;

13) protestuoja vekselius ir čekius;

14) atlieka vykdomuosius įrašus pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, taip pat užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

15) atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą;

16) surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės;

17) tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams;

18) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina dokumentus pažyma (Apostille);

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

19) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. VIII-1097, 99.03.23, Žin., 1999, Nr.32-903 (99.04.09)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

Nr. XI-1848, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-184 (2012-01-10)

 

27 straipsnis. Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekami notariniai veiksmai

Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai atlieka šiuos notarinius veiksmus:

1) tvirtina sandorius, išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo;

2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

3) liudija parašo dokumentuose tikrumą;

4) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;

5) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

6) priima saugoti asmeninius testamentus;

7) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

8) priima jūrinius protestus;

9) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

27(1) straipsnis. Seniūnų atliekami notariniai veiksmai

Seniūnai neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šiuos notarinius veiksmus:

1) tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti;

2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

3) liudija parašo dokumentuose tikrumą.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

III SKYRIUS

PAGRINDINĖS NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS

 

28 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo vieta

Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą, išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notarų veiklos teritoriją šiais atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.

Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato Lietuvos Respublikos konsulinis statutas.

Seniūnų atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

29 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo terminai

Notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas dvidešimt kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

30 straipsnis. Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas

Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.

Jei sandoris sudėtingas, gali būti rašomas sandorio sudarymo (derybų) protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir notaras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

 

31 straipsnis. Asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, asmens tapatybės

nustatymas, veiksnumo ir jų parašų tikrumo patikrinimas

Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę, pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal tos valstybės išduotą piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę ir pripažintą Lietuvos Respublikoje. Kitų užsieniečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, asmens tapatybė nustatoma pagal užsienio valstybės išduotą piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę ir pripažintą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečių, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, asmens tapatybė nustatoma pagal dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojų, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose, asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą užsieniečio registracijos pažymėjimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1400, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19928

Nr. XII-2081, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18946

 

Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas. Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis įsitikino testatoriaus veiksnumu. Jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrinami jo įgaliojimai.

Tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas.

Asmens tapatybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Nr. XI-1033, 2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6458 (2010-10-26)

 

32 straipsnis. Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka

Notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis.

Jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

33 straipsnis. Teisės atlikti notarinius veiksmus apribojimas

Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo giminaičiams.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems giminaičiams priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, seneliai, broliai, seserys.

Notariniai veiksmai, atlikti pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytas taisykles, negalioja.

 

34 straipsnis. Notaro dokumentų sudarymas

Notaro dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, su dokumento turiniu susiję terminai, datos ir skaičiai parašyti nors vieną kartą žodžiais. Juridinių asmenų pavadinimai turi būti ne mažiau kaip kartą parašyti nesutrumpinti ir nurodyti jų adresai.

Notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

 

35 straipsnis. Notaro netvirtinami dokumentai

Negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai.

Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

 

36 straipsnis. Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas

Notaro tvirtinamuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą.

Notaro liudijamuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą.

Notaro išduodamuose dokumentuose notaras parašo notarinio liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą. Paveldėjimo teisės liudijimuose notaras papildomai nurodo paveldėjimo bylos numerį.

Liudydamas užsienio kalba surašyto dokumento nuorašo tikrumą, notaras tvirtinamąjį įrašą parašo valstybine kalba.

Jeigu tvirtinamasis įrašas ar notarinis liudijimas netelpa sudaromame notariniame dokumente, jis gali būti surašytas pridedamame prie dokumento popieriaus lape. Šiuo atveju lapai su dokumento tekstu ir lapas su tvirtinamuoju įrašu ar notariniu liudijimu susiuvami, sunumeruojami, susiūtų lapų skaičius patvirtinamas notaro parašu ir antspaudu.

Notaro byloje saugomų dokumentų, kuriais remiantis atlikti notariniai veiksmai, kopijų tikrumas liudijamas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytas bendrąsias dokumentų rengimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)

 

37 straipsnis. Notarinių veiksmų registravimas

Visi notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre.

Notariniame registre turi būti nurodomi šie registruojamo notarinio veiksmo duomenys:

1) notarinio veiksmo registracijos numeris;

2) notarinio veiksmo atlikimo data;

3) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data;

4) dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę;

5) notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys;

6) notaro atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą;

7) notaro atlyginimo dydis už sandorio projekto parengimą, konsultaciją ar techninę paslaugą;

8) asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai.

Notarinio veiksmo registracijos numeris įrašomas notaro tvirtinamame, liudijamame ar išduodamame dokumente.

Įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas.

Notarinis registras gali būti tvarkomas elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu tvarkomam notariniam registrui netaikomas šio straipsnio antrosios dalies 8 punkte nurodytas reikalavimas. Elektroniniu būdu tvarkomo notarinio registro pildymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

38 straipsnis. Notarinio registro išrašo išdavimas

Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.

 

39 straipsnis. Dingusio dokumento dublikato išdavimas

Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.

Testamento dublikatas testamente nurodytiems įpėdiniams išduodamas pagal jų rašytinį pareiškimą po testatoriaus mirties.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

40 straipsnis. Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus

Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis ir šio atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai išdėstomi raštu. Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

Teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų veiklą, gali nustatyti ir kitus Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindus ir tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

41 straipsnis. Notarinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti apskundimas

Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą.

Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą skundžiami teismui pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos buveinę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

42 straipsnis. Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių veiksmų atlikimu

Skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pavedimu Notarų rūmai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę gauti iš notarų, teisėsaugos institucijų, bankų ir kitų finansų įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems skundams nagrinėti ir šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytai tarnybinei priežiūrai atlikti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

43 straipsnis. Notarų vykdomųjų įrašų vykdymas

Notaro vykdomieji įrašai pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, ir pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius, taip pat notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Nr. XI-1848, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-184 (2012-01-10)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

44 straipsnis. Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formos

Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formas ir jų pildymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

IV SKYRIUS

NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO YPATUMAI

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

 

45 straipsnis. Notaro tvirtinami sandoriai

Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Notaras gali tvirtinti ir tuos sandorius, kuriuos įstatymai leidžia sudaryti žodžiu arba kuriems sudaryti įstatymai nustato paprastą rašytinę formą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

 

46 straipsnis. Sandorių tvirtinimas ir registravimas

Nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui.

Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei Civilinio kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas.

Sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir tas daiktas priskirtas šeimos turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai yra teismo leidimas.

Sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, Civilinio kodekso nustatytais atvejais notaras tvirtina tik tada, kai yra išankstinis teismo leidimas.

Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes). Šiose sutartyse taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgijėjui pereina nuo daikto perdavimo momento, o sutarties šalys prieš trečiuosius asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartį gali panaudoti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto priėmimo-perdavimo akto ar kito dokumento pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka.

Tvirtindamas hipotekos (įkeitimo) sandorius, notaras nurodo sandorio sudarymo laiką (valandą ir minutes). Patvirtinęs hipotekos (įkeitimo) sandorį, hipotekos (įkeitimo) pabaigą, nustatęs priverstinę hipoteką (įkeitimą), notaras duomenis apie hipoteką (įkeitimą) perduoda Hipotekos registrui įregistruoti Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. VIII-1108, 99.03.25, Žin., 1999, Nr.32-905 (99.04.09)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

Nr. XI-1848, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-184 (2012-01-10)

 

47 straipsnis. Sandorio liudytojai

Civilinio kodekso 5.29 straipsnio nustatytu atveju notaras privalo tvirtinti testamentus, kai dalyvauja ne mažiau kaip du liudytojai.

Notaras gali tvirtinti testamentus ir kitus sandorius dalyvaujant liudytojams, jeigu liudytojų dalyvavimo prašo testatorius arba sandorio šalis.

Notaras nustato liudytojų, kurie dalyvauja tvirtinant sandorį, asmens tapatybę. Liudytojai pasirašo notaro tvirtinamame dokumente.

Liudytojais negali būti asmenys, kurių naudai atliekami notariniai veiksmai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

 

48 straipsnis. Testamentų tvirtinimas ir saugojimas

Notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal Civilinio kodekso reikalavimus.

Testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius.

Notaras oficialiuosius, oficialiesiems testamentams prilyginamus ir asmeninius testamentus saugo seife.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

 

49 straipsnis. Įgaliojimų tvirtinimas

Notaras gali patvirtinti įgaliojimą vieno ar kelių asmenų vardu, išduodamą vienam asmeniui arba keliems asmenims.

 

491 straipsnis. Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, kreditoriaus prašymą atlikimo ir apskundimo tvarka

Notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.

Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, vykdomąjį įrašą atlieka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos notarų vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, tvarkos ir formos. Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.

Notaras netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako.

Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1848, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-184 (2012-01-10)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

50 straipsnis. Dokumentų, kuriuose išdėstomas sandorių turinys, egzempliorių skaičius

Notarui pateikiama ne mažiau kaip du egzemplioriai tvirtinamų sutarčių, testamentų, įgaliojimų ir kitų dokumentų, kuriuose išdėstytas sandorių turinys, ir vienas iš jų lieka notaro biuro bylose.

 

51 straipsnis. Notarų ryšys su valstybės registrais

Notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai.

Notaras teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi pateikti valstybės registrams duomenis apie patvirtintus sandorius, palikimo priėmimo faktus.

Notarai duomenis iš valstybės registrų centrinių duomenų bankų kompiuterių tinklais gauna pagal keitimosi duomenimis sutartis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

52 straipsnis. Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui mirus

Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.

Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

 

V SKYRIUS

NOTARIATO ĮSTATYMO TAIKYMAS UŽSIENIEČIAMS.

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

 

53 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimas užsieniečiams ir užsienio juridiniams

asmenims

Notariniai veiksmai užsieniečiams ir užsienio juridiniams asmenims atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

54 straipsnis. Dokumentų, sudarytų ir (ar) išduotų užsienyje, priėmimas Lietuvos Respublikos notarų biuruose

Užsienyje sudarytus ir (ar) išduotus oficialius dokumentus Lietuvos Respublikos notarai priima, jei tokie dokumentai yra patvirtinti pažyma (Apostille) ar legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

55 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir susitarimai

Jeigu tarptautinė sutartis arba susitarimas, kuriame dalyvauja Lietuvos Respublika, nustato kitokias notarinių veiksmų taisykles negu tos, kurios yra Lietuvos Respublikos įstatymuose, atliekant notarinius veiksmus taikomos tarptautinės sutarties arba susitarimo taisyklės.

 

VI SKYRIUS

KANDIDATAI Į NOTARUS (ASESORIAI)

Įstatymas papildytas VI skyriumi nuo 1998 m. liepos 1 d.:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

 

56 straipsnis. Kandidatai į notarus (asesoriai)

Kandidatas į notarus (asesorius) yra fizinis asmuo, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka rengiasi notaro profesinei veiklai.

Kandidatų į notarus (asesorių) skaičių nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų parengtas notariato veiklos perspektyvas ir kryptis, pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šio įstatymo 11 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.

Kandidatu į notarus (asesoriumi) gali būti fizinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 2, 3 ir 5 punktų reikalavimus ir laimėjęs kandidatų į notarus (asesorių) viešą konkursą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)

 

57 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių) priėmimas ir atleidimas

Kandidatus į notarus (asesorius) skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Asmuo, laimėjęs kandidatų į notarus (asesorių) viešą konkursą, prašymą dėl jo skyrimo kandidatu į notarus (asesoriumi) turi paduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo laimėto konkurso pabaigos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl kandidato į notarus (asesoriaus) paskyrimo nustatoma kandidato į notarus (asesoriaus) praktikos atlikimo pradžia.

Kandidatas į notarus (asesorius) skiriamas atlikti notaro praktiką pas notarą, kurio kandidatūrą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlo Notarų rūmų prezidiumas. Kandidatas į notarus (asesorius) sudaro darbo sutartį su notaru, pas kurį atlieka praktiką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

Kandidato į notarus (asesoriaus) praktika baigiasi:

1) kai kandidatas į notarus (asesorius) paskiriamas notaru;

2) kai paaiškėja, kad kandidatas į notarus (asesorius) dėl kvalifikacijos ar etikos negalės eiti notaro pareigų;

3) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais.

Išlaikytas notaro kvalifikacinis egzaminas nenutraukia kandidato į notarus (asesoriaus) atliekamos notaro praktikos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

58 straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m. vasario 12 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

59 straipsnis. Kandidato į notarus (asesoriaus) notaro praktika

Kandidato į notarus (asesoriaus) notaro praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmų prezidiumu.

Kandidato į notarus (asesoriaus) atliekamos notaro praktikos programą sudaro Notarų rūmų prezidiumas. Kandidato į notarus (asesoriaus) praktikos atlikimą organizuoja ir prižiūri Notarų rūmai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

60 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių) atsakomybė

Kandidatai į notarus (asesoriai) už notarui, kuris vadovauja jų praktikai, padarytą žalą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

61 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

 

62 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių) veiklos apribojimai

Kandidatui į notarus (asesoriui) neleidžiama dirbti jokio kito darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą, arbitro funkcijų atlikimą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose). Kandidatas į notarus (asesorius) gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame jis atlieka praktiką.

Atlikdamas arbitro funkcijas, kandidatas į notarus (asesorius) privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Kandidatas į notarus (asesorius) negali būti arbitru ginčuose, kylančiuose iš santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, kandidatas į notarus (asesorius) negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis buvo arbitru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2091, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3934 (2012-06-30)

 

63 straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m. vasario 12 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

64 straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m. vasario 12 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                   VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1992 m. rugsėjo 15 d.

Nr. I-2882

 

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1470, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-302, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1533 (97.07.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1045, 99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-509 (99.02.24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR 3 STRAIPSNIO 2 PUNKTO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1097, 99.03.23, Žin., 1999, Nr.32-903 (99.04.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1108, 99.03.25, Žin., 1999, Nr.32-905 (99.04.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1225, 99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1831 (99.06.30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 3 IR 23 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

NOTARIATO ĮSTATYMO 20, 26, 27, 31, 45, 46, 47, 48, 51 STRAIPSNIŲ IR IV SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktus, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, t.y. nuo 2001 m. liepos 1 d.

Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktai įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.64 straipsnio įsigaliojimo.

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-778, 2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1126 (2002-03-27)

NOTARIATO ĮSTATYMO 7 IR 7(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

NOTARIATO ĮSTATYMO 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 20, 22, 23, 25, 27, 28, 31, 32, 36, 37, 40, 41, 43, 44, 51, 53, 56, 57, 59, 60 STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 6(1), 6(2), 15(1), 22(1), 27(1) STRAIPSNIAIS IR 58, 63, 64 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 5 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Šio Įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Notariato įstatymo 6(2) straipsnio 5 dalis galioja iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą.

Pagal šio Įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą notarai privalo pirmą kartą pasitikrinti sveikatą iki 2004 m. balandžio 1 d. Po šios datos verstis notaro veikla turi teisę tik sveikatą pasitikrinę notarai.

Šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatyti notaro antspaudo reikalavimai netaikomi notarų, kurie notaro antspaudus naudojo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, naudojamiems antspaudams.

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1458, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1703 (2003-04-24)

NOTARIATO ĮSTATYMO 3 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2537, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)

ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO, NOTARIATO ĮSTATYMO, BANKŲ ĮSTATYMO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-416, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5178 (2005-12-08)

NOTARIATO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1164, 2007-06-05, Žin., 2007, Nr. 68-2651 (2007-06-21)

NOTARIATO ĮSTATYMO 3 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1033, 2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6458 (2010-10-26)

NOTARIATO ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Notarų rūmai per 3 mėnesius nuo šio įstatymo priėmimo dienos duomenis apie asmenis, teismo pripažintus neveiksniais ir ribotai veiksniais, sukauptus iki neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro įsteigimo dienos, perduoda neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1697, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6843 (2011-12-01)

NOTARIATO ĮSTATYMO 6(2) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012-01-01.

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1916, 2011-12-23, Žin., 2012, Nr. 4-114 (2012-01-06)

NOTARIATO ĮSTATYMO 3, 15(1), 22, 23, 36, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1848, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-184 (2012-01-10)

NOTARIATO ĮSTATYMO 26, 43, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 49(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1979, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2444 (2012-04-28)

NOTARIATO ĮSTATYMO 3, 19, 22, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

 

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2091, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3934 (2012-06-30)

NOTARIATO ĮSTATYMO 20, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

 

Konstitucinio Teismo nutarimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2010-03-22, Žin., 2010, Nr. 34-1620 (2010-03-25)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO 3 DALIES (2003 M. SAUSIO 23 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1250, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14868

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 6-2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1400, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19928

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 31 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2081, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18946

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 31 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 1, 2, 3, 4, 6, 6-1, 7, 10-1, 10-2, 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 49-1, 54, 57, 59 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 20-2 straipsniu ir 7-1, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-570, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12070

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 9, 10, 22-1 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1605, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-20, i. k. 2018-18678

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 9, 10-1, 10-2 , 22, 22-1, 23, 34, 40, 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 10-2 ir 10-4 straipsniais įstatymas