Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 39-1088

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631
Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo patvirtinimas

Patvirtinti Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą (pridedamas).

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

PATVIRTINTAS

Lietuvos Respublikos

2000 m. balandžio 18 d.

įstatymu Nr.VIII-1631

Nauja statuto redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.:

Nr. X-1791, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5230 (2008-11-25)

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

S T A T U T A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Statuto paskirtis

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas) nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas.

2 straipsnis. Šiame statute vartojamos sąvokos

1. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – probacijos tarnybos (pataisos inspekcijos) (toliau – probacijos tarnybos), areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo ir pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, tardymo izoliatoriai ir Kalėjimų departamento Mokymo centras.

2. Laisvės atėmimo vietos – areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo ir pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės ir tardymo izoliatoriai.

3. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – asmuo, priimtas į valstybės tarnybą šio statuto nustatyta tvarka ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims.

4. Pakaitinis pareigūnas – pareigūnas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų pareigūną.

3 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statusas ir uždaviniai

1. Kalėjimų departamentas yra biudžetinė įstaiga prie Teisingumo ministerijos. Kalėjimų departamentas yra viešasis juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

2. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos atlieka uždavinius, kurie joms yra nustatyti Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat šių įstaigų nuostatuose.

3. Kiekviena Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu ir yra viešasis juridinis asmuo.

4 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos principai

Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais.

5 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisiniai pagrindai

1. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

2. Probacijos tarnybos, areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, tardymo izoliatoriai ir Kalėjimų departamento Mokymo centras veikia pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, gydymo ir pataisos namai ir laisvės atėmimo vietų ligoninės – pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą ir sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus.

6 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ryšiai

Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, įgyvendindami pavestus uždavinius, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, įmonėmis, kuriose dirba nuteistieji, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, kitų valstybių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

7 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas

1. Kalėjimų departamentą, areštines, pataisos namus, nepilnamečių pataisos namus, kalėjimus, atviras kolonijas, gydymo ir pataisos namus, laisvės atėmimo vietų ligonines ir tardymo izoliatorius steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.

2. Probacijos tarnybas ir Kalėjimų departamento Mokymo centrą teisės aktų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Teisingumo ministerija.

3. Kalėjimų departamento, probacijos tarnybų, areštinių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, gydymo ir pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninių, tardymo izoliatorių ir Kalėjimų departamento Mokymo centro nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

ANTRASIS SKIRSNIS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ

STRUKTŪRA, PAREIGŪNAI, KITI VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR

DARBUOTOJAI, DIRBANTYS PAGAL DARBO SUTARTIS IR GAUNANTYS DARBO UŽMOKESTĮ IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR VALSTYBĖS PINIGŲ FONDŲ

8 straipsnis. Pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų

1. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose dirba pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojai).

2. Pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir šis statutas.

3. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, šiems valstybės tarnautojams taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams, kurių pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius, taip pat taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

9 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų struktūra

1. Kalėjimų departamento struktūrą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašus, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu, tvirtina šio departamento direktorius, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus.

2. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos struktūrą tvirtina šios įstaigos direktorius, suderinęs su Kalėjimų departamento direktoriumi.

3. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų pareigybių sąrašus, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus, tvirtina šio departamento direktorius.

4. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktorius, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus, tvirtina šios įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašus.

5. Kiekvienos Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos konkretų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių tvirtina šio departamento direktorius, neviršydamas bendro visoms Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus.

6. Kalėjimų departamento pareigūnų pareigybių aprašymus tvirtina šio departamento direktorius, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnų pareigybių aprašymus tvirtina šios įstaigos direktorius.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ PRIĖMIMAS, RENGIMAS IR ATESTACIJA

10 straipsnis. Pareigūnų atranka

1. Į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų valstybinę kalbą mokantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą, sveikatos būklę tinka eiti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų pareigas.

2. Kalėjimų departamento direktoriumi, jo pavaduotojais, administracijos padalinių vadovais ir jų pavaduotojais, šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriais ir jų pavaduotojais gali būti tik aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą turintys asmenys.

3. Asmenys, priimami į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, yra tikrinami pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų žinybinius registrus. Šio specialaus tikrinimo taisykles nustato teisingumo ministras ir vidaus reikalų ministras bendru įsakymu.

4. Asmenų, priimamų į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, ir pareigūnų tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimą Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos siuntimu, atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras).

5. Asmenų, priimamų į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, pareigūnų tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimus, taip pat privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų taisykles tvirtina teisingumo ministras, sveikatos apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras bendru įsakymu.

11 straipsnis. Pareigūnų priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose apribojimai

1. Į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas asmuo:

1) pagal Medicinos centro sveikatos būklės patikrinimo išvadą netinkamas tarnauti pareigūnu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose;

2) jeigu jis buvo atleistas iš tarnybos, pareigų ar darbo už tarnybinį (drausmės) nusižengimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai;

3) jeigu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje eina pareigas jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo, su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;

4) jeigu jis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;

5) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą, jeigu nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos arba jis turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo;

6) jeigu jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą;

7) buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju – pagal įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus.

2. Jeigu priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje metu apie priimamą asmenį paaiškėjo duomenų, kurie galėtų pakenkti geram Kalėjimų departamento pareigūno vardui, pareigūnus į pareigas skiriantis vadovas savarankiškai sprendžia apie asmens tinkamumą tarnybai. Atsisakius asmenį priimti į tarnybą, pareigūną į pareigas skiriantis vadovas privalo šį asmenį informuoti apie turimus duomenis.

3. Sprendimai dėl atsisakymo priimti į tarnybą gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Pareigūnų skyrimas į pareigas

1. Priimant į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, pareigūną į pareigas skiriantis vadovas pareigūnui, išskyrus teisingumo ministro skiriamus pareigūnus, nuo skyrimo į pareigas dienos nustato nuo 1 iki 6 mėnesių išbandymo terminą. Jeigu išbandymo terminas yra pasibaigęs, o pareigūnas iš pareigų neatleistas, laikoma, kad jo tarnyba įvertinta teigiamai ir tęsiasi. Įvadinio mokymo, atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į išbandymo terminą neįskaitomas.

2. Priimamas į tarnybą asmuo priėmimo dieną turi būti pasirašytinai supažindintas su pareigybės, į kurią priimtas, aprašymu.

3. Jeigu į pareigas paskyręs pareigūną vadovas pripažįsta, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, pareigūnas iki išbandymo termino pabaigos atleidžiamas iš tarnybos vadovaujantis šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 6 punktą galima išbandymo terminui nepasibaigus. Šioje dalyje numatytais atvejais pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos raštu įspėjus apie atleidimą ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

4. Į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas asmenis skiria ir iš jų atleidžia teisingumo ministras.

5. Į šio straipsnio 4 dalyje nenurodytas pareigūnų pareigas asmenis skiria ir iš jų atleidžia Kalėjimų departamento direktorius arba šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai. Pareigūnų pareigybių, į kurias skiria ir iš kurių atleidžia Kalėjimų departamento direktorius, ir pareigybių, į kurias skiria ir iš kurių atleidžia šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai, sąrašus tvirtina teisingumo ministras.

6. Kalėjimų departamento direktorius, direktoriaus pavaduotojai, šio departamento administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai, šių įstaigų administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai į pareigas skiriami objektyviai įvertinus jų profesinį pasirengimą, įgūdžius ir privalumus konkurso būdu. Skyrimo į pareigūnų pareigas konkurso būdu taisykles tvirtina teisingumo ministras.

7. Pakaitiniais pareigūnais asmenys skiriami į laikinai negalinčių eiti pareigų pareigūnų pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų pareigūnas, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Be to, pakaitinis pareigūnas pareigas gali eiti ne ilgiau, negu jam sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius.

8. Į šio straipsnio 6 dalyje nenurodytas pareigūnų pareigas ir pakaitinių pareigūnų pareigas skiriama atrankos būdu. Skyrimo į šias pareigūnų pareigas atrankos būdu taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

9. Asmuo, paskirtas į pareigūno pareigas, su įsakymu dėl paskyrimo į pareigūno pareigas supažindinamas jo paskyrimo į pareigūno pareigas dieną.

10. Priimtam į tarnybą pareigūnui pradedama pildyti asmens byla. Pareigūno asmens bylos turinį ir jos pildymo taisykles nustato teisingumo ministras.

11. Pareigūnų tarnybinių pažymėjimų formą, jų išdavimo, keitimo ir paėmimo iš pareigūnų taisykles nustato teisingumo ministras.

13 straipsnis. Pareigūnų priesaika

1. Asmuo, paskirtas į pareigūno pareigas, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei pasirinkdamas vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas ir pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) visuomenės ir valstybės interesus, gerbti žmogaus teises ir laisves, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą Kalėjimų departamento pareigūno (pareigūnės) vardą.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas ir pavardė),

2. Prisiekusio pareigūno pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas šio pareigūno asmens byloje.

3. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų prisaikdinimo taisykles nustato teisingumo ministras.

14 straipsnis. Pareigūnų rengimas

1. Pareigūnai įvadinį mokymą išeina Kalėjimų departamento Mokymo centre, o kvalifikaciją tobulina šiame centre ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigose. Įvadinis mokymas trunka iki 6 mėnesių.

2. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams įvadinio mokymo, taip pat kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu yra paliekamos einamos pareigos ir mokamas nustatytas darbo užmokestis.

3. Pareigūnų įvadinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo Kalėjimų departamento Mokymo centre taisykles nustato šio departamento direktorius.

15 straipsnis. Pareigūnų atestacija

1. Pareigūnų sugebėjimai, profesinė veikla, asmeninės savybės, taip pat ar jie tinka eiti šias pareigas, įvertinami atestacijos metu.

2. Pareigūnai pirmą kartą atestuojami po priėmimo į tarnybą praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams, neįskaitant išbandymo termino. Vėliau jie atestuojami kas 4 metai.

3. Perkeliant pareigūną į aukštesnes pareigas arba kvalifikacijos vertinimo komisijos siūlymu pareigūno neeilinę atestaciją inicijuoja:

1) Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus – teisingumo ministras;

2) Kalėjimų departamento ir jam pavaldžios įstaigos pareigūnų – Kalėjimų departamento direktorius;

3) Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnų – šios įstaigos direktorius.

4. Pareigūnų atestaciją atlieka atestacijos komisija. Atestacijos komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas atestacijos komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į atestacijos komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atestacijos komisijos narius neskiriamas. Teisingumo ministras, Kalėjimų departamento direktorius ir jam pavaldžių įstaigų direktoriai negali būti atestacijos komisijų pirmininkai ir nariai.

5. Nėščios, krūtimi maitinančios pareigūnės ir pareigūnai, išėję vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai, atestuojami tik jų prašymu.

6. Pareigūnų atestavimo taisykles nustato teisingumo ministras.

7. Pareigūnas turi teisę atestacijos komisijos išvadą per 5 darbo dienas nuo supažindinimo su šia išvada dienos apskųsti. Atestacijos komisijos išvada skundžiama:

1) Teisingumo ministerijoje sudarytos atestacijos komisijos išvada – teisingumo ministrui;

2) Kalėjimų departamente sudarytos atestacijos komisijos išvada – Kalėjimų departamento direktoriui;

3) Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje sudarytos atestacijos komisijos išvada – šios įstaigos direktoriui.

8. Pareigūno skundas dėl atestacijos komisijos išvados turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl šios išvados priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytų vadovų įsakymais gali būti panaikintos atitinkamų atestacijos komisijų išvados.

9. Pareigūnas šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sprendimus gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ TARNYBINIAI RANGAI IR

TARNYBINĖ UNIFORMA

16 straipsnis. Pareigūnų tarnybiniai rangai

1. Pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti ir jų tarnybos patirčiai nustatyti suteikiami bausmių vykdymo sistemos pareigūnų tarnybiniai rangai (toliau – rangai).

2. Jaunesniųjų pareigūnų grandies rangai yra:

1) pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas;

2) pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas;

3) pataisos jaunesniojo pareigūno I rangas.

3. Pareigūnų grandies rangai yra:

1) pataisos pareigūno III rangas;

2) pataisos pareigūno II rangas;

3) pataisos pareigūno I rangas.

4. Vyresniųjų pareigūnų grandies rangai yra:

1) pataisos vyresniojo pareigūno III rangas;

2) pataisos vyresniojo pareigūno II rangas;

3) pataisos vyresniojo pareigūno I rangas.

5. Vyriausiųjų pareigūnų grandies rangai yra:

1) pataisos vyriausiasis pareigūnas;

2) pataisos generalinis pareigūnas.

17 straipsnis. Pareigūnų rangų suteikimas

1. Pasibaigus nustatytam išbandymo terminui, pareigūnui, paskirtam Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje:

1) eiti jaunesniųjų pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas, o pareigūnui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, – pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas;

2) eiti pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos pareigūno III rangas, o pareigūnui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, – pataisos pareigūno II rangas;

3) eiti vyresniųjų pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyresniojo pareigūno III rangas;

4) eiti vyriausiųjų pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyriausiojo pareigūno rangas.

2. Aukštesnis jaunesniųjų pareigūnų grandies rangas, atsižvelgiant į nuopelnus, suteikiamas pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 3 metus;

2) pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 3 metus.

3. Aukštesnis pareigūnų grandies rangas, atsižvelgiant į nuopelnus, suteikiamas pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 2 metus;

2) pataisos pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 2 metus.

4. Aukštesnis vyresniųjų pareigūnų grandies rangas, atsižvelgiant į nuopelnus, suteikiamas pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 4 metus;

2) pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 4 metus.

5. Pataisos generalinio pareigūno rangas suteikiamas turinčiam pataisos vyriausiojo pareigūno rangą pareigūnui, kuris paskirtas Kalėjimų departamento direktoriumi ir šias pareigas eina ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

6. Pakaitiniam pareigūnui, paskirtam į pareigas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, rangas suteikiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

7. Pareigūnams rangus suteikia pareigūną į pareigas skiriantis vadovas.

8. Pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis rangas nesuteikiamas.

9. Pareigybių priskyrimą pareigūnų grandims, rangų priskyrimą pareigybėms ir rangų suteikimo taisykles nustato teisingumo ministras.

10. Buvusio Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno turėtas rangas, pareigūnui grįžus į tarnybą, suteikiamas pareigūno paskyrimo į pareigas dieną.

18 straipsnis. Pareigūnų tarnybinė uniforma ir skiriamieji ženklai

1. Pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika.

2. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai.

3. Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

PENKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ TEISINĖ PADĖTIS

19 straipsnis. Pareigūnų teisinė padėtis

1. Pareigūnų gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises ir laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.

2. Pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

3. Jeigu pareigūnas gauna įstatymams ar kitiems teisės aktams prieštaraujantį įsakymą ar nurodymą, jis turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, o apie neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Kalėjimų departamento direktoriui. Neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės.

4. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes.

5. Pareigūnų teisėti nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

6. Už įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus ir padarytas nusikalstamas veikas pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Pareigūnų profesinių interesų įgyvendinimas

1. Pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti organizacijas, įgyvendinančias jų profesinius interesus, ir į jas stoti.

2. Pareigūnų dalyvavimas organizacijų, įgyvendinančių jų profesinius interesus, veikloje neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms.

21 straipsnis. Draudimai pareigūnams

Pareigūnams draudžiama:

1) būti renkamiems (skiriamiems) įmonės organo nariais, išskyrus atvejus, kai šiais nariais jie yra išrinkti ar paskirti Kalėjimų departamentui įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedamos į valstybės biudžetą, išskyrus šiam pareigūnui, pasiųstam į tarnybinę komandiruotę, mokamus dienpinigius ir kompensuojamas su komandiruote susijusias išlaidas;

2) įstaigų, kuriose jie eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkai, tikrieji nariai ar komanditoriai yra jie patys arba jų sutuoktiniai, artimieji giminaičiai ar asmenys, su pareigūnais susiję svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jie patys arba jų sutuoktiniai, artimieji giminaičiai ar asmenys, susiję su pareigūnais svainystės (partnerystės) ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) būti politinių partijų nariais. Pareigūnas, pradėdamas tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, nutraukia narystę politinėje partijoje;

4) streikuoti;

5) naudotis ne tarnybos reikalams darbovietės turtu;

6) gauti dovanų, išskyrus vardines dovanas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kai tai susiję su pareigūno tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis;

7) turėti alkoholinių gėrimų, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių), stipriai veikiančių medikamentų ir daiktų (reikmenų), kurių sąrašą nustato Kalėjimų departamento direktorius, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, bei atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes nuteistieji, taip pat įmonių teritorijose, kuriose dirba nuteistieji;

8) būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ SPECIALIOSIOS TEISĖS

22 straipsnis. Pareigūnų specialiosios teisės

1. Pareigūnai turi šias specialiąsias teises:

1) atlikti asmenų, įeinančių (išeinančių) į (iš) laisvės atėmimo vietas (vietų) ir įmones (įmonių), kuriose dirba nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, apžiūrą ir daiktų patikrinimą;

2) teisės aktų nustatyta tvarka naudotis Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų duomenų bankais;

3) bendradarbiauti su policija organizuojant asmenų, pabėgusių iš laisvės atėmimo vietų, paiešką ir asmenų, įtrauktų į probacijos tarnybų įskaitą, priežiūrą;

4) bendradarbiauti su vidaus tarnybos sistemos pareigūnais perduodant kitoms valstybėms nuteistus laisvės atėmimu asmenis, kurie yra tų valstybių piliečiai, grąžinant iš kitų valstybių į Lietuvą nuteistus Lietuvos Respublikos piliečius laisvės atėmimo bausmei atlikti;

5) kartu su vidaus tarnybos sistemos pareigūnais rengti specialiosios taktikos pratybas, kuriose pareigūnai išmokomi veikti, jeigu susidarytų ypatinga situacija laisvės atėmimo vietose ir kitose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, taip pat įmonėse, kuriose dirba nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes;

6) turėti ir saugoti tarnybai naudojamus ginklus, šaudmenis ir specialiąsias priemones Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Šią teisę turi tik įvadinį mokymą išėję pareigūnai.

2. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka dirbti kitą darbą ir gauti už tai atlyginimą.

3. Pareigūnai gali turėti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų nustatytų teisių.

23 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas

Pareigūnai Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme, kituose įstatymuose numatytais atvejais ir tvarka turi teisę panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones. Šią teisę turi tik įvadinį mokymą išėję pareigūnai.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR TARNYBINĖ ATSAKOMYBĖ

24 straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir tarnybinė atsakomybė

1. Pareigūnai gali būti skatinami:

1) padėka;

2) vienkartine pinigine išmoka, mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) vardine dovana;

4) papildomomis mokamomis atostogomis;

5) žinybiniu ženklu.

2. Pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iš tarnybos.

3. Tarnybinės nuobaudos galioja vienus metus nuo jų paskyrimo dienos.

4. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama tik šio statuto 31 straipsnio 1 dalyje, išskyrus šios dalies 3, 4 ir 7 punktus, nurodytais pagrindais.

5. Pareigūnai už padarytus tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į tai, ar taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė.

6. Pareigūnai, turintys galiojančių tarnybinių nuobaudų, neskatinami.

7. Pareigūnui šiame straipsnyje nustatytus paskatinimus ir tarnybines nuobaudas turi teisę skirti pareigūną į pareigas paskyręs vadovas.

8. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueina šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, arba kai pareigūnas gauna valstybės apdovanojimą.

9. Pareigūnas įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

10. Pareigūnų paskatinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles nustato teisingumo ministras.

25 straipsnis. Pareigūnų papildomos mokamos atostogos

Pareigūnams papildomas mokamas atostogas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte, iki 10 kalendorinių dienų turi teisę įsakymais suteikti teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento direktorius, iki 5 kalendorinių dienų – šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai.

26 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

1. Teisingumo ministras, Kalėjimų departamento direktorius arba šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktorius turi teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas nedelsiant, kai gaunamas rašytinis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pavedimas (įsakymas, rezoliucija) pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dienos. Laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat laikas, kurį tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, neįskaitomas į 30 kalendorinių dienų terminą, nustatytą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. Jeigu yra svarbių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti pavedęs asmuo gali pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą dar iki 30 kalendorinių dienų.

3. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tyrimas sustabdomas ir jo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Šiais atvejais tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba iki baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pabaigos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atnaujinamas nuo atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4. Jeigu pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, neatitinkančių nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

5. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti raštu pareikalauta, kad pareigūnas per 3 darbo dienas raštu pasiaiškintų dėl tarnybinio nusižengimo. Jeigu per šį nustatytą terminą pareigūnas nepateikia pasiaiškinimo, tarnybinę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo, išskyrus atvejus, kai pareigūnas praneša apie svarbias priežastis, dėl kurių jis negali pasiaiškinimo pateikti. Pasiaiškinimo nepateikimo faktas įforminamas rašytiniu aktu.

6. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu praėjo 6 mėnesiai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais ir kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

7. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

8. Su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įsakymo pasirašymo. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl pateisinamų priežasčių.

9. Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras.

10. Profesinių sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

27 straipsnis. Pareigūnų padarytos žalos atlyginimas

Žala, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais sprendimais, veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ

28 straipsnis. Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų atvejai, terminai ir tvarka

1. Nušalinti nuo pareigų įsakymu turi teisę :

1) Kalėjimų departamento direktorių, direktoriaus pavaduotojus ir šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktorių – teisingumo ministras;

2) Kalėjimų departamento ir jam pavaldžios įstaigos pareigūnus – Kalėjimų departamento direktorius;

3) Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnus – šios įstaigos direktorius.

2. Pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų:

1) jei jis darbo laiku tarnybos vietoje yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų, – tą dieną (pamainą);

2) jei jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, – kol bus atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas;

3) jei jis atestacijos komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu eiti pareigūno pareigas Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, – kol bus priimtas sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos;

4) jei jis yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, – iki baudžiamojo proceso nutraukimo arba išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

3. Pareigūnas turi būti nušalintas nuo pareigų remiantis pagal įstatymus turinčių teisę nušalinti pareigūnų arba institucijos ar įstaigos rašytiniu reikalavimu. Reikalavime nušalinti nuo pareigų turi būti nurodyta, kuriam laikui pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys ir teisinis pagrindas.

4. Pareigūnas turi būti nušalintas nuo pareigų ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais.

29 straipsnis. Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų pasekmės

Pareigūnas, nušalintas nuo pareigų, netenka teisės dėvėti tarnybinę uniformą, privalo grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, kitus dokumentus, tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis, specialiąsias ir darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.

30 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas pareigūnams, nušalintiems nuo pareigų

1. Pareigūnui, nušalintam nuo pareigų šio statuto 28 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose, 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais, darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas.

2. Pareigūnui, nepagrįstai nušalintam nuo pareigų, už laiką, kurį jis buvo nušalintas, išmokamas vidutinis darbo užmokestis.

DEVINTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

31 straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai

1. Pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos:

1) kai savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą;

2) kai neteisėtai perdavė suimtiesiems ar nuteistiesiems arba neteisėtai gavo iš šių asmenų daiktų ar paslaugų;

3) kai panaikinama pareigybė;

4) kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į darbą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu šis neatvykimas nėra susijęs su sveikatos sutrikdymu atliekant tarnybos pareigas arba įstatymuose nėra nustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

5) kai nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę, jei prieš tai jam per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos;

6) kai tyčine neteisėta veika Kalėjimų departamentui arba jam pavaldžiai įstaigai padarė turtinės žalos;

7) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas;

8) kai jis darbo laiku tarnybos vietoje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų;

9) kai jis neatvyko į tarnybą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą);

10) kai jis pažeidė draudimą streikuoti;

11) kai jis pažeidė draudimą dalyvauti politinių partijų veikloje;

12) kai jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

2. Pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos:

1) jo paties prašymu;

2) kai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) kai atsisako prisiekti arba prisiekęs atsisako priesaikos;

4) kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada), o perkelti pareigūną į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės;

5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo;

6) kai išbandymo rezultatai įvertinami nepatenkinamai;

7) kai atestacijos komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu eiti pareigūno pareigas Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje;

8) kai pereina į renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama konkurso būdu;

9) kai paaiškėjo šio statuto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos;

10) kai paaiškėjo, kad priimant į tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;

11) kai paaiškėjo, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

12) kai po atleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;

13) kai jam sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius;

14) kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

15) jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją;

16) kai jam sukanka 50 metų, jeigu jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

17) kai baigėsi šio statuto 32 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas arba tarnybos laikas ir jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 32 straipsnyje nustatyta tvarka;

18) kai likviduojamas Kalėjimų departamentas arba jam pavaldi įstaiga;

19) kai pasibaigė pakaitinio pareigūno paskyrimo į laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas laikas.

3. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos tvarką nustato teisingumo ministras.

32 straipsnis. Pareigūnų tarnybos pratęsimo tvarka

1. Iki tol, kol pareigūnui sukaks šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatytas amžius arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas, pareigūnas turi teisę ne vėliau kaip prieš 3 tris mėnesius pateikti šio statuto 12 straipsnio 4 arba 5 dalyje nurodytiems vadovams rašytinį prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymais pareigūno tarnybą pratęsti kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 3 metams, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius.

2. Jeigu į pareigūno pareigas skiriamas vyresnis kaip 50 metų asmuo, jo tarnybos laikas skiriant į pareigas nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metai, tačiau šio pareigūno tarnybos laikas negali tęstis ilgiau, negu jam sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius. Iki tol, kol pareigūnui baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas tarnybos laikas arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas, tarnybos laikas gali būti pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pakaitiniams pareigūnams.

33 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos pareigūno prašymu

1. Pareigūnas, kuris nori nutraukti tarnybą šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 1 arba 15 punktuose nurodytais atleidimo iš tarnybos pagrindais, rašo prašymą vadovui, turinčiam įgaliojimus atleisti iš tarnybos to prašantį pareigūną.

2. Pareigūno prašymas atleisti jį iš tarnybos turi būti patenkintas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

3. Pareigūnas, padavęs prašymą atleisti jį iš tarnybos, turi teisę atšaukti savo prašymą ir tęsti tarnybą, jeigu iki prašymo atšaukimo nepasirašytas įsakymas dėl jo atleidimo.

34 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant pareigūną iš tarnybos atskirais atvejais

1. Negalima atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2 dalies 1, 4 ir 15 punktus). Jeigu pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

2. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus ir 2 dalies 16, 17 ir 18 punktus galima tik įspėjus jį raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nėščiai pareigūnei, pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas netenka galios, jei pasibaigus įspėjimo terminui praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Jei pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo data nukeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

3. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės šio statuto 38 straipsnyje nustatyta tvarka perkelti pareigūną kitas pareigas.

4. Pakaitinis pareigūnas negali būti atleistas iš tarnybos šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 16 punkte nurodytais pagrindais.

5. Nėščia pareigūnė negali būti atleista iš tarnybos šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktuose ir 2 dalies 4, 6, 14, 16 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais.

6. Pareigūnas, kuris augina vaiką (vaikus) iki 3 metų, negali būti atleistas iš tarnybos šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktuose ir 2 dalies 6, 7, 14, 16 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais.

35 straipsnis. Išeitinė išmoka

Kai pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7 punktus ir 2 dalies 4 ir 18 punktus, atleidimo iš tarnybos dieną jam išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į nepertraukiamąjį to pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje (į nepertraukiamąjį pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje taip pat įskaitomas laikas, kurį pareigūnas šio statuto 34 straipsnio 3 dalyje ir 38 straipsnyje nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, ir laikas, kurį pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskirtas į kitas pareigas konkurso (atrankos) tvarka (būdu):

1) iki 5 metų – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) daugiau kaip 20 metų – 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

36 straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu

Su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.

37 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų žinybinis registras

Kalėjimų departamentas steigia ir tvarko Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų žinybinį registrą.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS

38 straipsnis. Pareigūnų perkėlimas ir laikinas perkėlimas į kitas pareigas

1. Pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pareigas teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus arba jam pavaldžios įstaigos direktoriaus (direktorių) įsakymu.

2. Pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas jo sutikimu ar prašymu ir kai yra atestacijos komisijos rekomendacija.

3. Pareigūnas į lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu ar prašymu;

2) kai panaikinama pareigybė;

3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas.

4. Pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu ar prašymu;

2) kai panaikinama pareigybė dėl darbo organizavimo pakeitimo ir nėra galimybės perkelti į lygiavertes pareigas;

3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas ir nėra galimybės perkelti į lygiavertes pareigas;

4) pagal atestacijos komisijos rekomendaciją.

5. Pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pareigas, jeigu atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

6. Tarnybinio būtinumo atvejais pareigūnus laikinai perkelti iš vienų pareigų į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes tos pačios grandies pareigūnų pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje savo įsakymais gali teisingumo ministras ar Kalėjimų departamento direktorius.

7. Tarnybinio būtinumo atvejais Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnus laikinai perkelti iš vienų pareigų į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes tos pačios grandies pareigūnų pareigas toje pačioje įstaigoje savo įsakymais gali šių įstaigų direktoriai, kurie turi teisę skirti šiuos pareigūnus į pareigas.

8. Pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau negu vienus metus. Laikino perkėlimo metu pareigūnui mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino perkėlimo, o kai perkeliama į aukštesnes pareigas, – mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias pareigūnas perkeltas.

9. Draudžiama pareigūną perkelti ar laikinai perkelti į kitas pareigas, jeigu įstaigoje, į kurią perkeliamas pareigūnas, pareigas eina jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo, jei tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys.

10. Pareigūnų perkėlimo ir laikino perkėlimo į kitas pareigas taisykles nustato teisingumo ministras.

11. Pareigūnas įsakymą dėl jo perkėlimo ar laikino perkėlimo į kitas pareigas per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Pavedimas pareigūnui laikinai eiti kitas pareigas

1. Tarnybinio būtinumo atvejais teisingumo ministras, Kalėjimų departamento direktorius ar Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktorius gali, neperkeldamas į kitas pareigas, įsakymu pavesti pareigūnui be jo sutikimo laikinai eiti ir kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas toje pačioje įstaigoje.

2. Pareigūnui, kuriam laikinai pavesta eiti ir kitas pareigas, mokama priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

3. Pavedimas pareigūnui laikinai eiti ir kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau negu vienus metus.

4. Šis straipsnis netaikomas nėščioms pareigūnėms, taip pat pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų ar neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų.

5. Pareigūnas įsakymą dėl pavedimo jam laikinai eiti ir kitas pareigas per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS

40 straipsnis. Tarnybos Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose priskyrimas pavojingiems darbams

Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

41 straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis

1. Pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, turimą rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

2. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga, priedai ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka.

3. Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio;

9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio.

4. Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas:

1) už 3 kategoriją – 15 procentų pareiginės algos;

2) už 2 kategoriją – 30 procentų pareiginės algos;

3) už 1 kategoriją – 50 procentų pareiginės algos.

42 straipsnis. Priemokos

Pareigūnams, kurių tarnyba tiesiogiai susijusi su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu, gali būti mokama iki 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoka.

43 straipsnis. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su tarnybos santykiais susijusių išmokų mokėjimas

Kai dėl Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos, kartu pareigūnui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

44 straipsnis. Pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka

1. Pareigūnams, atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes, profesinius įgūdžius ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos yra trys: aukščiausia yra 1 kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija.

2. Kvalifikacines kategorijas, atsižvelgdami į kvalifikacijos vertinimo komisijos siūlymą, gali suteikti:

1) Kalėjimų departamento direktoriui, direktoriaus pavaduotojams ir šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui – teisingumo ministras;

2) kitiems Kalėjimų departamento pareigūnams, šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pavaduotojams ir administracijos padalinių vadovams – Kalėjimų departamento direktorius;

3) kitiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams – šių įstaigų direktoriai.

3. Priimant pareigūnus į pareigas, jiems gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė kategorija, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį.

4. Jeigu iki skyrimo į pareigūno pareigas asmeniui pagal Valstybės tarnybos įstatymą buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė klasė arba pagal pareigūnų statusą reglamentuojančius teisės aktus buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė kategorija, jos, atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį, gali būti atitinkamai prilyginamos Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams suteikiamoms kvalifikacinėms kategorijoms, jeigu nuo asmens atleidimo iš buvusios tarnybos dienos iki skyrimo į Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareigas dienos nepraėjo daugiau kaip 2 mėnesiai.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pareigūnui kvalifikacinę kategoriją gali suteikti (palikti) šį pareigūną į pareigas skiriantis (perkeliantis) vadovas skyrimo (perkėlimo) į pareigas dieną.

6. Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina teisingumo ministro įsakymu sudaryta kvalifikacijos vertinimo komisija. Kitų Kalėjimų departamento pareigūnų ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pavaduotojų ir administracijos padalinių vadovų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaryta kvalifikacijos vertinimo komisija. Kitų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina šių įstaigų direktorių įsakymais sudarytos kvalifikacijos vertinimo komisijos. Jeigu pareigūno tarnybinę veiklą jo tiesioginis vadovas 2 metus iš eilės įvertina gerai arba labai gerai, kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno veiklą gali vertinti, jeigu pats pareigūnas nepateikia rašytinio prašymo, ir kartą per trejus metus.

7. Kvalifikacijos vertinimo komisija sudaroma 2 metams. Kvalifikacijos vertinimo komisija susideda iš 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į komisijos narius neskiriamas.

8. Apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios pranešama pareigūnui.

9. Kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.

10. Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją, jeigu ji dar nebuvo suteikta;

2) suteikti pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;

3) palikti tą pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą.

11. Pareigūno, kurio tarnybinę veiklą kvalifikacijos vertinimo komisija įvertino gerai, iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.

12. Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti pareigūnui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę kategoriją arba panaikinti jo turimą 3 kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti pareigūno kvalifikaciją;

2) tobulinti pareigūno kvalifikaciją.

13. Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) panaikinti pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją;

2) tobulinti pareigūno, neturinčio kvalifikacinės kategorijos, kvalifikaciją;

3) atlikti pareigūno neeilinę atestaciją.

14. Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją;

2) palikti pareigūnui turimą kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą.

15. Kvalifikacijos vertinimo komisija nėščių ir krūtimi maitinančių pareigūnių ir pareigūnų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai, tarnybinę veiklą vertina tik jų prašymu.

16. Pareigūnai sprendimus, priimtus pagal kvalifikacijos vertinimo komisijos pasiūlymus, ir sprendimus dėl kvalifikacinių kategorijų, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

17. Pareigūnų kvalifikacinių kategorijų suteikimo taisykles, taip pat konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir kvalifikacijos vertinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

45 straipsnis. Pareigūnų pensijos

Pareigūnų aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir kiti įstatymai.

46 straipsnis. Pareigūnų atostogos

1. Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, atsižvelgiant į pareigūno tarnybos stažą:

1) 30 kalendorinių dienų – ištarnavusiems iki 10 metų;

2) 35 kalendorinės dienos – ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;

3) 40 kalendorinių dienų – ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;

4) 45 kalendorinės dienos – ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų.

2. Ištarnavusiam iki 10 metų pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, suteikiamos kasmetinės 35 kalendorinių dienų atostogos.

3. Pareigūnams kasmetinės atostogos suteikiamos už kalendorinius metus. Pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais atostogų trukmė apskaičiuojama proporcingai išdirbtam laikui.

4. Pareigūnams, dirbantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys, sergantys infekcinėmis ligomis, kasmetinių atostogų trukmė, nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, pailginama 10 kalendorinių dienų.

5. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių ar kitų svarbių aplinkybių gali būti suteikiamos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo ir pareigūno susitarimu.

6. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Europos Parlamento, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.

7. Pareigūnui, pagal šio statuto 38 straipsnį perkeliamam į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų atostogų dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Vidutinį mėnesinį darbo užmokestį moka įstaiga, į kurią pareigūnas perkeltas.

8. Kitas atostogų rūšis, trukmę ir jų suteikimo pareigūnams tvarką nustato šis statutas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

47 straipsnis. Pareigūnų tarnybos stažas

1. Pareigūno tarnybos stažas (toliau – tarnybos stažas) skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į tarnybą datą, į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):

1) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse ir Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;

2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Valstybės saugumo departamento pareigūnų (kadrų) rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (personalo) rezervą;

3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas;

4) faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse) ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, gaisrininku, gaisrininku vairuotoju Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;

7) vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip 3 tarnybos dienas;

8) asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

9) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukmės;

10) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;

11) pareigūno laikinojo nedarbingumo laiką, atostogų laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;

12) tarnybos stažą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje, einant valstybės tarnautojo pareigas.

2. Tarnybos stažas, kai pareigūnas eina pareigas ne vienu metu, sudedamas.

3. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, pareigūnui nustatoma šio statuto 46 straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė.

48 straipsnis. Kompensacijos pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais

1. Pareigūno, žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10 metų (120 mėnesių) žuvusio pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui. Žuvusysis laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžių, arba jį laidojančiam asmeniui išmokama 40 MGL dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

2. Žuvusiojo šeimos nariais laikomi vaikas (vaikai), įskaitant gimusius po jo žūties arba mirties, ir įvaikis (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ir bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat sutuoktinis, tėvai (įtėviai).

3. Pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija:

1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pareigūno pareigų Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

4. Pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas.

5. Pareigūno žūties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, numatytais šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo užmokestį.

6. Ar pareigūno žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, nustatoma Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

7. Pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Medicinos centras, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

8. Pareigūnams kompensuojama padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl tarnybos ir kuri yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos tyrimo metu. Ši kompensacija išmokama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

49 straipsnis. Kompensacijų nemokėjimas

Šio statuto 48 straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

1) pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų;

3) pareigūnas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė savo sveikatą;

4) pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl eismo įvykio vairuodamas transporto priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų ėjimu.

50 straipsnis. Kitos kompensacijos

1. Pareigūnui, kuris paskyrimo vietoje arba laikino perkėlimo eiti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje neturi gyvenamosios patalpos, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos. Pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareigūnui gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas, taip pat vienkartinę negrąžinamą Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išmoką skiria įstaiga, į kurią jis laikinai perkeltas eiti kitas pareigas.

2. Pareigūnui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pašalpą skiria įstaigos, kurioje pareigūnas tarnauja, direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.

3. Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Pareigūnų vežimo į tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

51 straipsnis. Pareigūnų sveikatos priežiūra

1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, taip pat valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir teisės aktų nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Pareigūnų papildomo asmens sveikatos priežiūros rėmimo programos finansuojamos iš valstybės biudžeto.

2. Pareigūnų darbo aplinkos visuomenės sveikatos priežiūra ir valstybinė visuomenės sveikatos kontrolė atliekama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Pareigūnų darbo ir poilsio laiko ypatumai

1. Normali pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Jeigu Kalėjimų departamento direktorius arba jam pavaldžios įstaigos direktorius paveda, pareigūnai gali dirbti ilgiau, negu nustatyta darbo savaitės valandų norma. Už tai jiems papildomai mokama kaip už viršvalandinį darbą.

2. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, įvedus suminę darbo laiko apskaitą gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, kuri viršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet negali viršyti 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti). Šis laikas neturi trukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

3. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus arba jam pavaldžios įstaigos direktoriaus iš anksto patvirtintą grafiką pareigūnai privalo budėti Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) arba poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus juos būtų galima iškviesti neatidėliotiniems veiksmams atlikti. Direktorius gali pavesti pareigūnui budėti Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) arba poilsio ir švenčių dienomis ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o pareigūno sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę. Budėjimo trukmė iš anksto aptartoje vietoje negali viršyti 64 valandų per mėnesį. Budėjimas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas iš anksto aptartoje vietoje prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, arba iš anksto aptartoje vietoje per artimiausias 10 dienų privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (kai budima iš anksto aptartoje vietoje) arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba už tai apmokama kaip už užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą.

4. Nėščia pareigūnė, pareigūnas, auginantis vaiką (vaikus) iki 3 metų, ir pareigūnas, vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, pareigūnas, slaugantis neįgalųjį, budėti iš anksto aptartoje vietoje gali būti skiriami tik jų sutikimu.

5. Kalėjimų departamento pareigūnų darbo laiko ir poilsio laiko režimą nustato šio departamento direktorius, o Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų – šių įstaigų direktoriai.

6. Kitus pareigūnų darbo ir poilsio laiko klausimus, kurių nereglamentuoja šis straipsnis, reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.

53 straipsnis. Kitos pareigūnų socialinės garantijos

1. Pareigūnams taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos socialinės garantijos.

2. Laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis. Vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu už kiekvieną vaiką, kol vaikui sueis vieni metai, pareigūnams mokama 100 procentų, o kol vaikui sueis 2 metai, – 85 procentai vidutinio jų darbo užmokesčio.

3. Jeigu pareigūnui gimsta du ar daugiau vaikų ir šiam pareigūnui yra suteiktos šių vaikų priežiūros atostogos, vidutinis darbo užmokestis, mokamas pareigūnui šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, didinamas atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.). Išmoka už nėštumo ir gimdymo laikotarpį didinama tokia pat tvarka. Kai pareigūnei, gaunančiai išmoką vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokamos abi šios išmokos.

4. Jeigu pareigūnas, kuriam buvo ar yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis 2 metai, gauna darbo užmokestį, kuris yra mažesnis už vidutinį darbo užmokestį, nurodytą šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, laikotarpiu, kol vaikui sueis 2 metai, jam mokamas šio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo atitinkamo mėnesio darbo užmokesčio skirtumas.

5. Tėvystės atostogų laikotarpiu pareigūnui mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jo darbo užmokestis, jeigu jis pripažino tėvystę.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ

ĮSTAIGŲ FINANSAVIMAS IR TECHNINIS APRŪPINIMAS

54 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų finansavimas

Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, veikiančios pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

55 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų aprūpinimas šaunamaisiais ginklais ir specialiosiomis priemonėmis

1. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir specialiąsias priemones įsigyja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios priemonės saugomos ir išduodamos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

56 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos kontrolė

Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos valstybės institucijos ir pareigūnai.

_______________

Pakeitimai: