Suvestinė redakcija nuo 2010-10-24 iki 2011-11-12

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 67-1959, i. k. 0981100NUTA00000924

Nauja redakcija nuo 2008-04-30:

Nr. 367, 2008-04-09, Žin. 2008, Nr. 49-1819 (2008-04-29), i. k. 1081100NUTA00000367

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1998 m. liepos 23 d. Nr. 924

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831) 22 straipsnio 9 punktu ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 2008, Nr. 38-1377) 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatus (pridedama).

Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius

Krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 924

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. spalio 13 d.

nutarimo Nr. 1481 redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATAI

I. Bendrosios nuostatos

1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija, ministerija) yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga.

2. Krašto apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą krašto apsaugos ministrui pavestose valdymo srityse.

Krašto apsaugos ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 49-1325), kitais Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais.

3. Krašto apsaugos ministerija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Krašto apsaugos ministerijos buveinės adresas: Totorių g. 25/3, LT-01121 Vilnius, Lietuvos Respublika. Sprendimą dėl ministerijos buveinės pakeitimo priima Vyriausybė.

4. Krašto apsaugos ministerija yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.

5. Krašto apsaugos ministerijos savininkė yra valstybė. Krašto apsaugos ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, kuri koordinuoja ministerijos veiklą, tvirtina ir teisės aktų nustatyta tvarka keičia ministerijos nuostatus, sprendžia kitus įstatymuose ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtus klausimus.

6. Krašto apsaugos ministerija turi interneto svetainę (www.kam.lt), kurioje skelbiami vieši pranešimai ir kita informacija. Teisės aktų nustatytais atvejais vieši pranešimai skelbiami ir kitose visuomenės informavimo priemonėse.

II. Krašto apsaugos ministerijos VEIKLOS TIKSLAI ir funkcijos

7. Svarbiausieji Krašto apsaugos ministerijos veiklos tikslai yra šie:

7.1. formuoti gynybos politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

7.2. formuoti tarptautinio bendradarbiavimo gynybos srityje, įskaitant ir dalyvavimą tarptautinėse karinėse operacijose, politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;

7.3. užtikrinti valstybės gynybos, karinių ir kitų krašto apsaugos funkcijų atlikimą taikos ir karo sąlygomis.

8. Siekdama 7.1 punkte nurodyto veiklos tikslo, ministerija:

8.1. analizuoja krašto apsaugos sistemos būklę, pagal kompetenciją ir poreikį teikia jos įvertinimą Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms;

8.2. nustato gynybos politikos gaires ir uždavinius, rengia strategijas, krašto apsaugos sistemos plėtros planus ir programas;

8.3. nustato siektinus Lietuvos kariuomenės pajėgumus, planuoja ir užtikrina ilgalaikę Lietuvos kariuomenės pajėgumų plėtrą;

8.4. nustato pagrindines ministerijai pavaldžių įstaigų veiklos kryptis ir detalią kariuomenės struktūrą pagal Seimo patvirtintą principinę kariuomenės struktūrą;

8.5. pagal kompetenciją rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

8.6. įstatymų nustatytose nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja krašto apsaugos sistemos žvalgybos ir kontržvalgybos institucijų veiklą;

8.7. užtikrina valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimo mobilizacijai organizavimą, koordinavimą ir kontrolę;

8.8. bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, Lietuvos šaulių sąjunga ir kitomis asociacijomis, rengiant piliečius ginkluotai krašto apsaugai, ugdant pilietiškumą;

8.9. teisės aktų nustatyta tvarka administruoja karybos standartizaciją.

9. Siekdama 7.2 punkte nurodyto veiklos tikslo, ministerija:

9.1. plėtoja dvišalį ir daugiašalį tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant ir tarptautinių operacijų, misijų ir atsako į krizes pratybų sritis, koordinuoja krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą;

9.2. organizuoja ir koordinuoja tarptautinio bendradarbiavimo gynybos srityje, įskaitant ir dalyvavimą tarptautinėse karinėse operacijose, planų ir programų rengimą ir įgyvendinimą;

9.3. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvai NATO, taip pat kitose tarptautinėse organizacijose ir užsienio valstybėse;

9.4. pagal kompetenciją užtikrina efektyvų atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose;

9.5. pagal kompetenciją rengia ir derina Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, koordinuoja ministro valdymo sritims priskirtų pozicijų Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais rengimą ir derinimą, taip pat dalyvauja, kai pozicijas rengia kitos valstybės institucijos;

9.6. pagal kompetenciją perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina Europos Sąjungos teisę (acquis communautaire), vykdo kitus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus ir teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoja Europos Sąjungos institucijas;

9.7. koordinuoja tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimą Lietuvoje;

9.8. pagal kompetenciją rengia tarptautinių sutarčių projektus, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka veiksmus, susijusius su jų sudarymu, ir užtikrina tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą; organizuoja ir kontroliuoja NATO valstybių tarptautinėse sutartyse ir susitarimuose, taip pat NATO institucijų sprendimuose nustatytų NATO standartų įdiegimą;

9.9. rengia seminarus, konferencijas, simpoziumus, tarptautinius pasitarimus gynybos ir bendradarbiavimo klausimais.

10. Siekdama 7.3 punkte nurodyto veiklos tikslo, ministerija:

10.1. rengia valstybės ginkluotos gynybos planus, dalyvauja rengiant kariuomenės mobilizacijos ir kariuomenės mobilizacinio rezervo rengimo planus, užtikrina įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų su mobilizacija susijusių funkcijų atlikimą;

10.2. kontroliuoja, kaip kariuomenės ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos pasirengusios Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, vykdyti taikos meto užduotis ir kitus NATO uždavinius, Europos Sąjungos bendrąją gynybos politiką ir kitus tarptautinius įsipareigojimus;

10.3. formuoja pozicijas ir koordinuoja krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, sprendžiant teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo apsaugos ir kontrolės klausimus;

10.4. formuoja pozicijas ir koordinuoja krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, sprendžiant oro erdvės stebėjimo ir kontrolės klausimus;

10.5. koordinuoja krašto apsaugos sistemos institucijų veiklą užtikrinant užsienio valstybių karinio tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę;

10.6. įstatymų nustatytais pagrindais sprendžia pagalbos teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms klausimus.

11. Ministerija taip pat atlieka šias funkcijas:

11.1. rengia krašto apsaugos sistemos personalo, karo tarnybos, karių socialinės saugos ir sveikatos priežiūros, kitų vidaus administravimo sričių valdymą reguliuojančius teisės aktus, koncepcijas, gaires, strategijas, programas ir kita, planuoja ir koordinuoja jų įgyvendinimą;

11.2. rengia krašto apsaugos sistemos materialinių ir finansinių išteklių valdymą reguliuojančius teisės aktus, koncepcijas, gaires, strategijas, programas ir kita, planuoja ir koordinuoja jų įgyvendinimą;

11.3. koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų Lietuvos gynybos srities veiklą;

11.4. organizuoja ir koordinuoja viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Lietuvos šaulių sąjunga, kitomis asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis, tiesiogiai prisidedančiomis prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės rengimo gynybai;

11.5. koordinuoja priemonių, susijusių su aplinkos apsauga, įgyvendinimą krašto apsaugos sistemoje;

11.6. koordinuoja mokslinį bendradarbiavimą ginkluotės ir valdymo sistemų srityje;

11.7. atlieka kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų krašto apsaugos ministrui nustatytas funkcijas.

III. Krašto apsaugos ministerijos teisės

12. Krašto apsaugos ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę:

12.1. pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, organizacijų atstovus ir specialistus, susitarusi su jų vadovais, sudaryti komisijas ir darbo grupes ministerijos sprendžiamoms problemoms nagrinėti ir teisės aktams rengti;

12.2. gauti iš suinteresuotų institucijų ir įstaigų išvadas dėl ministerijos rengiamų teisės aktų projektų;

12.3. steigti arsenalą, karinės technologijos instituciją, ginklų ir karinės technikos remonto įmones;

12.4. steigti karinį archyvą;

12.5. turėti karo medicinos ir sveikatos priežiūros įstaigas;

12.6. turėti žvalgybos ir kontržvalgybos operatyvines tarnybas;

12.7. steigti karių kultūros ir poilsio įstaigas – karininkų ramoves ir sporto klubus;

12.8. steigti visuomenės informavimo priemones, jų redakcijas;

12.9. turėti savo butų fondą, nuomoti namus ir butus kariams, siekdama aprūpinti juos tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis;

12.10. siųsti atrinktus kandidatus mokytis į užsienio karo ir kitas mokymo įstaigas;

12.11. gauti ir įvežti per valstybės sieną užsienio paramą krašto apsaugos sistemai;

12.12. įsigyti ir įvežti per valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes.

13. Krašto apsaugos ministerija turi ir kitų teisių, kurias jai suteikia įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

IV. Krašto apsaugos ministerijos veiklos organizavimas

14. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis ministro patvirtintais strateginiais ir metiniais veiklos planais, kitais planavimo dokumentais. Ministerijos strateginiai ir metiniai veiklos planai skelbiami ministerijos interneto svetainėje.

Ministerijos strateginio ir metinio veiklos plano vykdymą vertina ministerijos Centralizuotas vidaus audito departamentas.

15. Krašto apsaugos ministerijos administracijos padalinių veiklą ir vidaus tvarką reglamentuoja ministro įsakymais tvirtinamas ministerijos darbo reglamentas, ministerijos vidaus tvarkos taisyklės, ministerijos administracijos padalinių nuostatai, valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai, karių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareiginiai nuostatai.

16. Krašto apsaugos ministerijai vadovauja ministras, kurį pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Krašto apsaugos ministras gali būti tik civilis.

Ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantysis ministras neatlieka funkcijų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje.

17. Krašto apsaugos ministras yra atsakingas už jam pavestas valdymo sritis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas ir kiti įstatymai. Ministras, vadovaudamas jam pavestoms valdymo sritims, yra atsakingas Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.

18. Krašto apsaugos ministras:

18.1. vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kasmetinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetų ir planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą;

18.2. užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų, rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą;

18.3. vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika, rengia ir suderinęs su Ministru Pirmininku tvirtina ministrui pavestų valdymo sričių strateginius veiklos planus (strateginį veiklos planą), ministerijos, įstaigų prie ministerijos ir kitų pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus ir gali pavesti jų vadovams tvirtinti jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus;

18.4. užtikrina Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;

18.5. teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

18.6. priima ir pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami; prireikus kartu su kitais ministrais priima bendrus įsakymus;

18.7. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;

18.8. teikia Vyriausybei įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus, Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą;

18.9. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus, darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas;

18.10. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministrui pavaldžių krašto apsaugos sistemos institucijų vadovus, išskyrus kariuomenės vadą, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip;

18.11. koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie ministerijos veiklą, jeigu šių funkcijų nepaveda atlikti viceministrams ir ministerijos kancleriui ir įstatymai nenustato kitaip;

18.12. tvirtina ministerijos administracijos padalinių ir teisės aktų nustatyta tvarka krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių nuostatus, taip pat nustato jų struktūrą;

18.13. nustato viceministrų veiklos, ministerijos kanclerio administravimo sritis;

18.14. vadovauja krašto apsaugos ir gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos ir kariniam bendradarbiavimui, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, kitose tarptautinėse gynybos ir Europos Sąjungos institucijose;

18.15. tvirtina karinių specialybių sąrašą, krašto apsaugos sistemos institucijų pareigybių sąrašus, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų, Seimo patvirtinto ribinio karių ir Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus, ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, ir karių, taip pat ministrui pavaldžių krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų, Jungtinio štabo viršininko, kariuomenės pajėgų rūšių vadų, krašto apsaugos savanorių pajėgų vado pareigybių aprašymus (pareiginius nuostatus);

18.16. nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką;

18.17. nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo tvarką;

18.18. teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, kartu su užsienio reikalų ministru teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;

18.19. rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti, o gavęs jos pritarimą ir rekomendaciją tvirtina valstybės karinę strategiją;

18.20. teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir gavęs jos pritarimą Vyriausybės įgaliotas kasmet teikia Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinius junginius ir dalinius), ribinius karių skaičius (bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires ir šiame punkte nurodytų karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių;

18.21. nustato karių atrankos aukštesniam laipsniui gauti sistemą; suteikia kariams aukštesnius laipsnius, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį ir aukštesnius už pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnius;

18.22. teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus suteikti kariams pulkininko (jūrų kapitono) ir generolų (admirolų) laipsnius ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsniu pasirašo Respublikos Prezidento dekretus dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo;

18.23. teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl karių, įstatymo jiems prilygintų asmenų, kitų krašto gynyboje pasižymėjusių asmenų valstybinių apdovanojimų;

18.24. teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl kariuomenės vado kandidatūrų;

18.25. teisės aktų nustatyta tvarka skiria karius į pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnį laipsnį atitinkančias pareigas, juos atleidžia iš pareigų ar perkelia iš vienos krašto apsaugos sistemos institucijos, kariuomenės junginio ar dalinio į kitą, skiria karius į pareigas Krašto apsaugos ministerijoje ir įstaigose prie ministerijos, prireikus deleguoja karius į tarnybą krašto apsaugos sistemai nepriklausančiose valstybės institucijose, kitų valstybių ar tarptautinėse institucijose;

18.26. priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą;

18.27. sudaro su asmenimis civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis;

18.28. įsteigia krašto apsaugos sistemos medalius, kvalifikacijos ir pasižymėjimo ženklus ir nustato apdovanojimo jais tvarką;

18.29. Vyriausybės nustatyta tvarka apie savo veiklą informuoja visuomenę ministerijos interneto svetainėje, o esant galimybei – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais;

18.30. atlieka kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam pavestas funkcijas.

18.31. teisės aktų nustatyta tvarka gali perduoti teises, pareigas ir atsakomybę už jam pavestų funkcijų atlikimą viceministrams, ministerijos kancleriui, kariuomenės vadui, kitų krašto apsaugos institucijų ir ministerijos administracijos padalinių vadovams.

19. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministrai, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Krašto apsaugos ministrui organizuoti darbą padeda ministro adjutantas.

Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.

20. Viceministrai nustatytose veiklos srityse:

20.1. organizuoja ir kontroliuoja Ministro Pirmininko, Vyriausybės ir ministro pavedimų vykdymą;

20.2. organizuoja ir kontroliuoja teisės aktų projektų rengimą ir derinimą su suinteresuotomis institucijomis; kontroliuoja, ar rengiami teisės aktų projektai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas ir teisėkūros reikalavimus;

20.3. ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių ir įstaigų prie ministerijos veiklą;

20.4. ministro pavedimu atstovauja ministrui, pristatydami ir aptardami ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, taip pat Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose ir pasitarimuose;

20.5. atlieka kitas ministro jiems pavestas funkcijas.

21. Jeigu viceministro laikinai nėra, jo funkcijas atlieka kitas ministro paskirtas viceministras.

22. Krašto apsaugos ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos kancleris.

23. Ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui.

24. Ministerijos kancleris:

24.1. koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir naudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai, ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių ir įstaigų prie ministerijos veiklą;

24.2. kontroliuoja ministerijos administracinę ūkinę veiklą;

24.3. organizuoja ir koordinuoja ministerijos strateginio ir metinio veiklos planų rengimą ir įgyvendinimą;

24.4. dalyvauja organizuojant ir koordinuojant Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą ir derinimą; vadovaudamasis strateginiu veiklos planu ir kitais strateginio planavimo dokumentais, užtikrina ministerijos rengiamų teisės aktų projektų ir kitų sprendimų suderinamumą;

24.5. organizuoja ministerijos nuostatų, ministerijos administracijos padalinių nuostatų, valstybės tarnautojų, karių ir darbuotojų pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų, pareiginių nuostatų ir ministro įsakymų projektų rengimą;

24.6. ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus, karius ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, taip pat juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas;

24.7. atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir ministro pavestas funkcijas.

25. Jeigu ministerijos kanclerio laikinai nėra, visas jo funkcijas arba jų dalį ministras paveda atlikti vienam iš ministerijos administracijos padalinių vadovų.

26. Ministerijos kancleris, o kai jo laikinai nėra, – ministro paskirtas ministerijos administracijos padalinio vadovas pagal kompetenciją leidžia potvarkius. Ministerijos kancleris saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą. Ministras saugoti ministerijos antspaudą gali įgalioti kitą ministerijos valstybės tarnautoją. Šiuo atveju už antspaudo naudojimą atsako ministro įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas.

27. Krašto apsaugos ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai ir ministerijos kancleris. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos, krašto apsaugos sistemos įstaigų, institucijų ir organizacijų, taip pat kitų institucijų atstovai.

Krašto apsaugos ministerijos kolegijos narių skaičių nustato, kolegijos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia kolegijai svarstyti klausimus.

V. KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS VIDAUS ADMINISTRAVIMO kontrolė

28. Krašto apsaugos ministerijos finansų kontrolę atlieka ministro paskirti kariai, valstybės tarnautojai arba darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, vadovaudamiesi ministro patvirtintomis finansų kontrolės taisyklėmis.

Ministerijos strateginio ir metinio veiklos planų įgyvendinimo kontrolę atlieka ministras ar jo įgalioti asmenys.

Vidaus auditą teisės aktų nustatyta tvarka atlieka Krašto apsaugos ministerijos Centralizuotas vidaus audito departamentas.

29. Krašto apsaugos ministerijos valstybinį (finansų ir veiklos) auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

VI. Baigiamosios nuostatos

30. Krašto apsaugos ministerija reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 367, 2008-04-09, Žin., 2008, Nr. 49-1819 (2008-04-29), i. k. 1081100NUTA00000367

Nr. 1481, 2010-10-13, Žin., 2010, Nr. 125-6403 (2010-10-23), i. k. 1101100NUTA00001481

Pakeitimai: