Suvestinė redakcija nuo 2007-11-25 iki 2010-12-30
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 142-5442, i. k. 106505ANUTA00000138
LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ
2006 m. lapkričio 9 d. Nr. 138
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, įgyvendindama Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 48 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 45-1288; 2004, Nr. 61-2181) 37 straipsnio 3 dalį, 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201) ir 2007 m. kovo 27 d. Komisijos direktyvą 2007/18/EB, iš dalies keičiančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl tam tikrų įstaigų išbraukimo iš įstaigų, kurioms ši direktyva netaikoma, sąrašo ar įtraukimo į jį ir dėl daugiašalių plėtros bankų pozicijų vertinimo (OL 2007 L 87, p. 9), Lietuvos banko valdyba nutaria:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 54, 2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 54-2119 (2007-05-17), i. k. 107505ANUTA00000054
1. Patvirtinti:
3. Šiuo nutarimu patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų normos, susijusios su vidaus reitingais pagrįsto metodo (IRB) naudojant pačių bankų apskaičiuotus nuostolius dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) ir (arba) perskaičiavimo veiksnius (CF), taip pat su pažangaus operacinės rizikos vertinimo metodo (AMA) taikymu, įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
4. Atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL 2006 L 177, p. 1) 152 straipsnio 8 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL 2006 L 177, p. 201) 50 straipsnio 1 dalį, nustatyti, kad iki 2008 m. sausio 1 d. bankai ir Centrinė kredito unija vietoj šiuo nutarimu patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų IV skyriaus I skirsnyje išdėstyto standartizuoto metodo gali taikyti iki 2007 m. sausio 1 d. galiojantį metodą.
5. Bankams ir Centrinei kredito unijai pasirinkus 4 punkte nurodytą galimybę, iki 2008 m. sausio 1 d.:
5.2. kredito išvestinės finansinės priemonės turi būti įtrauktos į Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 172 (Žin., 2001, Nr. 7-223) patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių 37.1 punkte išdėstytų nebalansinių straipsnių sąrašą;
6. Nuo 2008 m. sausio 1 d. pripažinti netekusiais galios:
6.1. Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 172 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ (Žin., 2001, Nr. 7-223);
6.2. Lietuvos banko valdybos 2004 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 111 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3932);
6.3. Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 159 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 145-5301);
6.4. Lietuvos banko valdybos 2006 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 70 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 172 „Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 61-2246);
6.5. Lietuvos banko valdybos 2006 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 100 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 172 patvirtintų Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių 13.2.5 punkto įgyvendinimo“ (Žin., 2006, Nr. 86-3393);
6.6. Lietuvos banko valdybos 2002 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 151 „Dėl metodinių rekomendacijų bankams dėl vidinių rinkos rizikos vertinimo modelių taikymo“ (Žin., 2002, Nr. 117-5290);
6.7. Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 28 „Dėl šalių rizikos nustatymo tvarkos“ (Žin., 2000, Nr. 24-636);
6.8. Lietuvos banko valdybos 2002 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 94 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 28 „Dėl šalių rizikos nustatymo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 70-2959);
6.9. Lietuvos banko valdybos 2004 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 2 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2000 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 28 „Dėl šalių rizikos nustatymo tvarkos“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 22-697);
6.10. Lietuvos banko valdybos 2002 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 91 „Dėl maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvų“ (Žin., 2002, Nr. 73-3133) 2 punktą;
6.11. Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 84 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2002 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 91 „Dėl maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvų“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3167);
6.12. Lietuvos banko valdybos 2001 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 131 „Dėl Centrinės kredito unijos finansinių ataskaitą ir veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo taisyklių“ (Žin., 2001, Nr. 75-2662) 2.1, 2.3 ir 2.4 punktus;
6.13. Lietuvos banko valdybos 2003 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 105 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2001 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 131 „Dėl Centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų ir veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4694) 1.1 ir 1.3 punktus;
6.14. Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 146 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2001 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 131 „Dėl Centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų ir veiklos riziką ribojančių normatyvų skaičiavimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 139-5091);
6.15. Lietuvos banko valdybos 1999 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 210 „Dėl ataskaitų pateikimo terminų“ (Žin., 2000, Nr. 2-56) 10 punktą;
6.16. Lietuvos banko valdybos 2002 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Lietuvos banko teisės aktų pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 35-1338) 23 punktą;
6.17. Lietuvos banko valdybos 2005 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl visuomenei skelbiamos informacijos reikalavimų patvirtinimo, kai kurių Lietuvos banko valdybos nutarimų, reglamentuojančių ataskaitų pateikimo periodiškumą, pakeitimo ir kai kurių Lietuvos banko valdybos nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2005, Nr. 37-1219) 2 punktą.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138
KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO BENDROSIOS
NUOSTATOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosios nuostatos (toliau – nuostatos) nustato kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką, maksimalios atvirosios pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvą, maksimalios paskolos vienam skolininkui ir didelių pozicijų (paskolų) normatyvą. Nuostatos įgyvendina 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), toliau – direktyva 2006/48/EB, ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201), toliau – direktyva 2006/49/EB.
2. Šios nuostatos taikomos visiems Lietuvos banko licenciją turintiems komerciniams bankams ir Centrinei kredito unijai (toliau taikymo apimties kontekste – bankas).
3. Banko kapitalo pakankamumas skaičiuojamas įvertinant kredito, rinkos ir operacinę riziką.
4. Nuostatose vartojamos sąvokos: Bendrosios sąvokos
4.1. Kredito įstaiga (angl. credit institution) – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės (neprofesionalių rinkos dalyvių) ir jų skolinimu arba elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu, arba kitos užsienio valstybės įmonė, kuri turi tos valstybės kompetentingos institucijos išduotą licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės (neprofesionalių rinkos dalyvių) ir jų skolinimu arba elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu.
4.11. ES patronuojanti kredito įstaiga (angl. EU parent credit institution) – kaip apibrėžta Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 153 (Žin., 2006, Nr. 143-5461).
Papildyta papunkčiu:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
4.2. Investicinė įmonė (angl. investment firm) – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės įmonė, kurios nuolatinis darbas arba veikla yra profesionalus vienos ar daugiau investicinių paslaugų teikimas trečiosioms šalims ir (ar) vienos ar daugiau investicinių veiklų vykdymas.
4.4. Valstybės sektoriaus subjektai (angl. public sector entities) – Lietuvos Respublikos viešieji juridiniai asmenys, t. y. valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos ir kiti), nesiekiantys naudos privatūs juridiniai asmenys, valdomi valstybės ar jos institucijų ir turintys specialų statusą (garantijas), ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių valstybės sektoriaus subjektai, apibrėžti šių valstybių teisės aktuose.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
4.5. Rizikos kapitalo įmonė (angl. venture capital Company) – įmonė, investuojanti į privataus kapitalo įmones, turinčias didelių vertės kūrimo galimybių.
4.6. Prekybos knyga (angl. trading book) – banko finansinių priemonių, naudojamų prekybos tikslais arba siekiant apdrausti kitas prekybos knygos pozicijas, balansinės ir nebalansinės pozicijos, atitinkančios 541-549 punktuose išvardytas sąlygas.
4.7. Bankinė knyga (angl. banking book) – visos banko balansinių ir nebalansinių pretenzijų pozicijos, neįtraukiamos į prekybos knygą.
4.10. Banko kapitalo poreikis (angl. capital reąuirement) – minimalus banko kapitalas, kurio reikia, kad butų galima padengti kredito, rinkos ir operacinę riziką.
4.11. Banko vidaus kapitalas (angl. internal capital) – banko vidaus tikslais apskaičiuotas kapitalo poreikis.
4.12. Kredito rizika (angl. credit risk) – tikimybė, kad sandorio šalis nesugebės atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka.
4.13. Rinkos rizika (angl. market risk) – tikimybė, kad rinkos kintamieji – palūkanų norma, valiutos kursas, nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos – pasikeis taip, jog bankas dėl sudaryto sandorio patirs nuostolių.
4.14. Operacinė rizika (angl. operational risk) – tikimybė patirti nuostolių dėl žmonių, sistemų, netinkamų ar nepavykusių vidaus procesų arba dėl išorės įvykių įtakos, įskaitant teisinę riziką.
4.15. Atpirkimo (atvirkštinis atpirkimo) sandoris (angl. repurchase (reverse repurchase) agreement) – sandoris, pagal kurį bankas arba jo sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises į vertybinius popierius ar biržos prekes (jeigu tokią garantiją suteikia pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius ar biržos prekes) ir pagal kurį bankas vienu metu negali perduoti arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių ar biržos prekių daugiau kaip vienai sandorio šaliai, įsipareigodamas juos (arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus) atpirkti už perdavėjo nustatytą kainą tam tikru laiku, kurį perdavėjas jau yra nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius arba biržos prekes parduodančiam bankui tai yra atpirkimo sandoris, o vertybinius popierius arba biržos prekes perkančiam bankui – atvirkštinis atpirkimo sandoris.
4.16. Vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas (skolinimasis) (angl. setu rities or commodities lending and setu rities or commodities borrowing) – operacijos, kurių metu bankas ar jo sandorio šalis perleidžia vertybinius popierius arba biržos prekes už atitinkamą užtikrinimo priemonę, skolininkui įsipareigojant grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius arba biržos prekes nustatytu laiku ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas. Vertybinių popierių arba biržos prekių perdavėjui tai yra vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas, o vertybinių popierių arba biržos prekių skolininkui – skolinimasis.
4.17. Nekilnojamasis turtas (angl. real estate) – gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamasis turtas.
4.18. Su klientu (skolininku) susijęs asmuo (angl. related person) – asmuo, kuris kartu su klientu (skolininku) priklauso tarpusavyje susijusių klientų (skolininkų) grupei.
4.19. Tarpusavyje susijusių klientų (skolininkų) grupė (angl. group of connected clients (obligors)) – du arba daugiau banko (arba kelių tai pačiai banko grupei priklausančių bankų) klientų, kurie yra tarpusavyje susiję dėl tokių priežasčių:
4.19.2. klientai yra susiję tokiais ryšiais, kad jeigu vienas iš jų negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų bankui, vykdant įsipareigojimus bankui kiltų sunkumų ir kitiems klientams. Tokie ryšiai gali būti, pavyzdžiui, vieno asmens išduoti laidavimai, garantijos arba kitos prievolių įvykdymo už kitą asmenį užtikrinimo priemonės, arba bendri įsipareigojimai, kylantys iš sudarytų sandorių, arba tiesioginė tarpusavio verslo priklausomybė, kai tarpusavio verslo ryšiai negali būti nutraukti arba pakeisti kitais verslo ryšiais, arba kai klientai yra susiję artimos giminystės ar svainystės ryšiais.
4.22. Grynoji pozicijos vertė (angl. net exposure value) – vertė, apskaičiuojama iš bendrosios pozicijos vertės atėmus vertės sumažėjimą, iš ilgalaikio materialiojo turto – nusidėvėjimą, iš nematerialiojo turto – amortizaciją.
4.23. Perskaičiavimo veiksnys (angl. conversion factor, CF) – skaičiuojant skolininko pozicijos vertę nepanaudotos skolininko įsipareigojimo dalies, kuri esant įsipareigojimų neįvykdymui gali būti panaudota ir nesugrąžinta, ir visos tuo metu nepanaudotos įsipareigojimo dalies santykis, išreikštas procentais. Įsipareigojimo dydis nustatomas pagal rekomenduojamą limitą (t. y. limitą, kuris skolininkui yra žinomas), išskyrus atvejus, kai nerekomenduojamas limitas (t. y. banko viduje nustatytas limitas, kuris skolininkui nėra žinomas) yra didesnis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
4.24. Kredito išvestinė finansinė priemonė (angl. credit derivative) – finansinė priemonė, naudojama pagrindinės (angl. underlying) pozicijos kredito rizikai apdrausti, kai ši rizika perduodama trečiajai šaliai, bet nuosavybės teisės į pagrindinę poziciją neperleidžiamos.
4.25. Atnaujinamoji pozicija (angl. revolving exposures) – pozicija, kai skolininko neapmokėtas likutis gali kisti atsižvelgiant į skolininko sprendimą skolintis ir grąžinti, laikantis banko nustatyto rekomenduojamo limito.
4.26. Gautinų sumų sumažėjimo rizika (angl. dilution risk of purchased receivables) – tikimybė, kad gautinų sumų vertė sumažės.
4.27. Rizikos vertė (angl. value-at-risk, VaR) – finansinių priemonių portfelio galimų nuostolių dėl rinkos kainos kitimo kiekybinis įvertinimas tam tikru laikotarpiu su tam tikra tikimybe.
4.28. Pripažinta birža (angl. recognised exchange) – birža, kuri:
4.28.2. vadovaujasi biržos buveinės valstybės narės atitinkamų institucijų išleistomis ir patvirtintomis taisyklėmis, apibrėžiančiomis biržos veiklos sąlygas, patekimo į biržą sąlygas, taip pat sąlygas, kurias turi tenkinti sutartis, kad būtų galima sudaryti veiksmingą biržos sandorį;
4.29. Standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas (angl. standardised approach) – bankų kredito rizikos vertinimo skaičiuojant kapitalo pakankamumą unifikuotas metodas, pagrįstas rizikos koeficientų nustatymu banko turimoms pozicijoms, atsižvelgiant į išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų skolininkams nustatomus kredito rizikos vertinimus (reitingus).
4.30. Išorinė kredito rizikos vertinimo institucija (angl. external credit assessment institution, ECAI) – institucija, kurios pagrindinė veikla yra skolininko pajėgumo įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas, nustatant jam atitinkamus kredito rizikos vertinimus (reitingus).
4.31. Pripažinta ECAI (angl. eligible ECAI) – ECAI, Lietuvos banko nustatyta tvarka pripažinta tinkama, t. y. jos kredito rizikos vertinimus (reitingus) bankai gali naudoti skaičiuodami savo kapitalo pakankamumą.
4.32. Užsakomasis kredito rizikos vertinimas (angl. solicited credit assessment) – ECAI kredito rizikos vertinimas (reitingas), nustatomas pagal oficialų vertinamo subjekto užsakymą, už kurį numatomas tam tikro dydžio mokestis.
4.33. Neužsakomasis kredito rizikos vertinimas (angl. unsolicited credit assessment) – ECAI iniciatyva nustatomas kredito rizikos vertinimas (reitingas), kurį nustatant pats vertinamas subjektas nedalyvauja.
4.34. Kredito kokybės žingsnis (angl. credit quality step, CQS) – ECAI taikomų kredito rizikos vertinimų (reitingų) skalės intervalai, parodantys skirtingą kredito rizikos lygį(l priedas).
4.35. Vidaus reitingais pagrįstas kredito rizikos vertinimo metodas, IRB metodas (angl. internal ratings based approach, IRB method) – bankų kredito rizikos vertinimo skaičiuojant kapitalo pakankamumą metodas, pagrįstas kredito rizikos komponentų nustatymu bei atitinkamų rizikos koeficientų funkcijų taikymu banko turimoms pozicijoms, atsižvelgiant į paties banko vidaus reitingus bei priežiūros institucijos nustatytus standartus.
4.36. Išorės modelis (angl. external vendor model) – trečiųjų šalių sukurtas kredito rizikos vertinimo modelis, taikomas vertinant ir valdant banko riziką.
4.37. Įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė (angl. probability of default, PD) – tikimybė, kad per vienų metų laikotarpį skolininkas neįvykdys įsipareigojimų.
4.38. Nuostolis (angl. loss) – ekonominis nuostolis, įskaitant reikšmingą diskonto įtaką ir reikšmingas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su skolų išieškojimu.
4.39. Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (angl. loss given default, LGD) – nuostolio dėl skolininko įsipareigojimų neįvykdymo ir pozicijos vertės, esant įsipareigojimų neįvykdymui, santykis, išreikštas procentais.
4.40. Pozicijos vertė, esant įsipareigojimų neįvykdymui (angl. exposure at default, EAD) – banko turto arba nebalansinių pretenzijų straipsnių, įtrauktų į bankinę knygą, dydis įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo dieną.
4.41. Pagal riziką Įvertinta pozicijos vertė (angl. risk – weighted exposure amount) – EAD ir atitinkamo rizikos koeficiento sandauga.
4.42. Reitingų sistema (angl. rating system) – sistema, apimanti visus metodus, procesus, kontrolės, duomenų rinkimo ir informacinių technologijų sistemas, padedanti įvertinti kredito riziką, priskirti skolininkus ir pozicijas rangams arba rizikos grupėms ir kiekybiškai įvertinti rizikos parametrus.
4.43. Skolininko rangas (angl. obligor grade) – skolininkų reitingų skalės rizikos kategorija, kuriai pagal tiksliai apibrėžtą ir aiškią reitingų kriterijų grupę turi būti priskiriami skolininkai ir pagal kurią turi būti nustatoma PD.
4.44. Priemonės rangas (angl. facility grade) – priemonių reitingų skalės rizikos kategorija, kuriai pagal tiksliai apibrėžtą ir aiškią reitingų kriterijų grupę turi būti priskiriamos pozicijos ir pagal kurią turi būti nustatomas LGD ir (arba) CF.
4.45. Kiekybinio rizikos parametrų įvertinimo procesas (angl. quantification process) – procesas, apimantis duomenų surinkimą, rizikos parametrų apskaičiavimą, šių parametrų priskyrimą atitinkamiems rangams arba rizikos grupėms ir šių parametrų taikymą skaičiuojant kapitalo pakankamumą.
4.46. Priskyrimo procesas (angl. assignment process) – skolininko (pozicijos) susiejimas su atitinkamu skolininko (priemonės) reitingų skalės rangu arba, esant mažmeninėms pozicijoms, su atitinkamomis rizikos grupėmis, atsižvelgiant į priskyrimo kriterijus.
4.47. Tikėtinas nuostolis (angl. expected loss, EL) – dėl galimo skolininko įsipareigojimų neįvykdymo arba gautinų sumų sumažėjimo per vienus metus tikėtinos prarasti EAD dalies ir visos EAD santykis, išreikštas procentais.
4.48. Tiksliausias tikėtino nuostolio įvertis (angl. best estimate of expected loss, ELBE) – atsižvelgiant į esamas ekonomikos aplinkybes, pozicijos statusą ir papildomo nuostolio skolos išieškojimo proceso metu galimybę, remiantis paties banko atliktu įvertinimu nustatytas banko nuostolis dėl neįvykdytų pozicijų, išreikštas procentais.
4.49. Terminas (angl. maturity, M) – maksimalus galimas laikotarpis iki planuojamo skolininko įsipareigojimų įvykdymo.
4.50. Žemo įsipareigojimų neįvykdymo lygio portfelis (angl. low-default portfolio) – portfelis, kai yra keli faktiniai įsipareigojimų neįvykdymo atvejai, arba portfelis, kai nebuvo faktinių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų.
4.51. Grįžtamasis patikrinimas (angl. backtesting) – patikimumo vertinimo metodas, pagrįstas kiekybiškai įvertintų rizikos parametrų verčių lyginimu su atitinkamomis faktinėmis vertėmis.
4.52. Minimali nuomos (lizingo) įmoka (angl. minimum lease payment) – nuomininko įmoka, kurią bankas reikalauja arba gali reikalauti mokėti per nuomos (lizingo) sutarties laiką, atsižvelgdamas į palankią įsigijimo teisę (angl. bargain purchase option), t. y. nuomininko teisę įsigyti nuomos (lizingo) objektu laikomą turtą už mažesnę nei laukiama rinkos vertė kainą. Garantija užtikrinta nuomos (lizingo) objektu laikomo turto likutinė vertė taip pat laikoma minimalia nuomos (lizingo) įmoka, jeigu laikomasi 325-326 ir 340.9 punktų reikalavimų.
Su kredito rizikos mažinimu (angl. credit risk mitigation) susijusios sąvokos
4.53. Kapitalo rinkos veikiamas sandoris (angl. capital market driven transaction) – užtikrintas sandoris, dėl kurio susidaro pozicija ir kuris suteikia bankui teisę gauti garantinių įmokų.
4.54. Užtikrintas skolinimo sandoris (angl. secured lending transaction) – užtikrintas sandoris, dėl kurio susidaro pozicija, bet kuris nesuteikia bankui teisės gauti garantinių įmokų.
4.55. Paprastasis finansinių užtikrinimo priemonių metodas (angl. financial collateral simple method) – koeficientų pakeitimu (angl. weight substitution) pagrįstas metodas, taikomas apskaičiuojant užtikrinimo priemonių poveikį kredito rizikai.
4.56. Išsamusis finansinių užtikrinimo priemonių metodas (angl. financial collateral comprehensive method) – užtikrinimo priemonės vertės nepastovumo korekcijomis pagrįstas metodas, taikomas apskaičiuojant užtikrinimo priemonių poveikį kredito rizikai.
4.561. Tiesioginis kredito užtikrinimas (angl. funded credit protection) – kredito rizikos mažinimo priemonė, kai banko pozicijos kredito rizika sumažėja, nes bankas turi teisę – jei sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų arba kitais numatytų su sandorio šalimi susijusių kredito įvykių atvejais – panaikinti, įpareigoti perduoti, pasiimti nuosavybėn arba pasilikti tam tikrą turtą arba sumas, sumažinti arba pakeisti pozicijos sumą tokia suma, kurią sudaro skirtumas tarp pozicijos sumos ir pretenzijos bankui sumos (priemonės, nurodytos 314-324 punktuose).
Su pakeitimu vertybiniais popieriais (angl. securitisation) susijusios sąvokos
Papildyta papunkčiu:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
4.562. Netiesioginis kredito užtikrinimas (angl. unfunded credit protection) – kredito rizikos mažinimo priemonė, kai banko pozicijos kredito rizika sumažėja, nes trečioji šalis įsipareigoja sumokėti sumą esant skolininko įsipareigojimų neįvykdymui arba kitiems nustatytiems kredito įvykiams.
Su pakeitimu vertybiniais popieriais (angl. securitisation) susijusios sąvokos
Papildyta papunkčiu:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
4.57. Pakeista vertybiniais popieriais (pagrindinė) pozicija (angl. securitised exposure) – pagrindinė pozicija, su kuria susijusi kredito rizika yra skaidoma pagal pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį-
4.58. Pakeitimas vertybiniais popieriais (angl. securitisation) – sandoris, pagal kurį kredito rizika, susijusi su pagrindine pozicija arba pagrindinių pozicijų grupe, yra skaidoma, ir kuriam būdingi tokie požymiai:
4.59. Iniciatorius (angl. originator) – subjektas, kuris atitinka vieną iš šių sąlygą:
4.59.1. pats arba per susijusius subjektus, tiesiogiai arba netiesiogiai, dalyvauja pirminėje sutartyje, iš kurios atsiranda skolininko arba galimo skolininko prievolės arba galimos prievolės, sudarančios pakeistą vertybiniais popieriais poziciją;
4.60. Rėmėjas (angl. sponsor) – bankas, išskyrus banką iniciatorių, įsteigiantis ir tvarkantis turtu užtikrintą komercinių vekselių programą arba kitą pakeitimo vertybiniais popieriais schemą, pagal kurią perkamos pozicijos iš trečiųjų šalių.
4.61. Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais (angl. traditional securitisation) – pakeitimas vertybiniais popieriais, susijęs su ekonominiu pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų perleidimu specialiajam subjektui, išleidžiančiam vertybinius popierius. Tai atliekama, kai bankas iniciatorius pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų nuosavybės teisę perleidžia specialiajam subjektui arba per dalinį banko iniciatoriaus dalyvavimą (angl. sub–participation). Išleisti vertybiniai popieriai nėra banko iniciatoriaus mokėjimų prievolė.
4.62. Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais (angl. synthetic securitisation) – pakeitimas vertybiniais popieriais, kai pagrindinių pozicijų rizikos skaidymas vykdomas taikant kredito išvestines finansines priemones arba garantijas, o pagrindinių pozicijų grupė nepašalinama iš banko iniciatoriaus balanso.
4.63. Segmentas (angl. trandie) – sutartyje nustatyta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija (pozicijos), susijusi (susijusios) su rizika patirti didesnį arba mažesnį nuostolį nei bet kuri kita (kurios kitos) tokio paties dydžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija (pozicijos), neatsižvelgiant į trečiųjų šalių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams suteikiamą tiesioginį kredito užtikrinimą.
4.64. Kredito vertės didinimas (angl. credit enhancement) – sutartinė nuostata pagerinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito kokybę, įskaitant padidinimą, kurį suteikia mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitos kredito užtikrinimo rūšys.
4.65. Specialusis pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas (angl. securitisation special purpose entity), toliau – specialusis subjektas – patikėtinė korporacija arba kitas subjektas (ne bankas), įsteigtas atlikti pakeitimą arba pakeitimus vertybiniais popieriais, kurio veikla apsiriboja šio tikslo siekimu, kurio struktūra siekiama atskirti specialiojo subjekto prievoles nuo banko iniciatoriaus prievolių ir kurio naudą teikiančios dalies turėtojai turi teisę šią dalį įkeisti arba ja apsikeisti be jokių apribojimų.
4.66. Kainų skirtumo perviršis (angl. excess spread) – finansinių mokesčių surinkimo ir kitų mokesčių, gaunamų dėl pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų, pajamos, atėmus sąnaudas ir išlaidas.
4.67. Kainų skirtumo perviršio fiksuojamasis dydis (angl. excess spread trapping point) – pagal pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio sąlygas nustatytas kainų skirtumo perviršio dydis, nuo kurio kainų skirtumo perviršis turi būti kaupiamas.
4.68. Pasirinkimo panaikinti sandoris (angl. clean-up call option) – sandoris, pagal kurį iniciatoriui suteikiama teisė atpirkti arba panaikinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas prieš skolininkams grąžinant pagrindines pozicijas, kai pagrindinių pozicijų likučių suma tampa mažesnė, negu yra nustatyta.
4.69. Likvidumo priemonė (angl. liquidity facility) – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, atsirandanti dėl sutartinės sąlygos teikti lėšas, kad investuotojams būtų laiku užtikrinti pinigų srautai.
4.70. Reitinguotoji pozicija (angl. rated position) – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, turinti pripažintos ECAI nustatytą reikalavimus atitinkantį kredito rizikos vertinimą (reitingą).
4.71. Nereitinguotoji pozicija (angl. unrated position) – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neturinti pripažintos ECAI nustatyto reikalavimus atitinkančio kredito rizikos vertinimo (reitingo).
4.72. Turtu užtikrintų komercinių vekselių programa (angl. asset-backed commercial paper programme, ABCP) – pakeitimo vertybiniais popieriais programa, pagal kurią išleisti vertybiniai popieriai daugiausia yra komerciniai vekseliai, o jų pradinis terminas yra vieni metai arba trumpesnis.
4.73. Dalinis užtikrinimas (angl. tranched cover) – sandoris, kai bankas įsigyja tiesioginį kredito užtikrinimą (pvz., su kreditu susijusių vekselių) arba netiesioginį kredito užtikrinimą (pvz., garantijų, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių), kad užtikrintų tik dalį pozicijos vertės, o užtikrintos ir neužtikrintos pozicijos vertės dalių prioritetai yra nevienodi, t. y. sukuriami du skirtingi rizikos segmentai.
4.74. Galima parama (angl. implicit support) – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai banko teikiama parama, viršijanti iš anksto apibrėžtus sutartinius įsipareigojimus.
Su prekybos knyga susijusios sąvokos
4.75. Prekybos knygoje įvardyta rizika (angl. trading book risk) – rinkos rizika, sandorio šalies kredito rizika, atsiskaitymų rizika, prekybos knygos didelių pozicijų rizika.
4.76. Prekybos tikslais laikomos pozicijos (angl. positions held with trading intent) – pozicijos, kurios laikomos ketinant per trumpą laiką jas perparduoti ir (arba) tikintis gauti pelno dėl dabartinių ir (arba) tikėtinų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumų arba dėl kitų kainų ar palūkanų normų pasikeitimų. Sąvoka „pozicijos“ apima savo sąskaita įgytas pozicijas ir pozicijas, atsiradusias aptarnaujant klientus ir formuojant rinką.
4.77. Finansinės priemonės (angl. financial instruments) – visi sandoriai, dėl kurių viena sandorio šalis įgyja finansinio turto, o kita – finansinių įsipareigojimų arba nuosavybės finansinių priemonių. Finansines priemones sudaro:
4.77.3. pinigų rinkos priemonės: iždo vertybiniai popieriai (iždo vekseliai), kurių terminas trumpesnis nei vieni metai;
4.77.6. nuosavybės vertybinių popierių ir užsienio valiutos (išskyrus trumpesnius nei 14 dienų užsienio valiutos ne biržos sandorius) išankstiniai sandoriai;
4.77.7. palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių ir užsienio valiutos (išskyrus trumpesnius nei 14 dienų užsienio valiutos ne biržos sandorius) apsikeitimo sandoriai;
4.78. Suderintų sumų sandoris (angl. matched principai transaction) – sandoris, kurį rinkoje gali sudaryti tik įgaliotieji rinkos dalyviai (bankai). Sandoris sudaromas dalyvio (banko) vardu, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra sudaromas kliento užsakymu, todėl yra suderinamas įgaliotojo rinkos dalyvio (banko) ir kliento sandoriu.
Su užsienio valiutos kurso rizika susijusios sąvokos
4.79. Užsienio valiutos kurso rizika (angl. foreign exchange risk) – tikimybė, kad bankas, turintis grynąją atvirąją užsienio valiutos (taip pat ir tauriųjų metalų) poziciją, susidariusią dėl prekybinių užsienio valiutos operacijų ir (ar) dėl jo turto ir įsipareigojimų struktūros, patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos kurso arba jo svyravimo.
4.80. Atviroji valiutos pozicija (angl. open currency position) – banko turto (aktyvų) grynosios vertės, jo nebalansinių pretenzijų ir banko balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų ta pačia valiuta skirtumas.
4.81. Ilgoji atviroji valiutos pozicija (angl. long open currency position) – pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta viršija visus banko balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta.
4.82. Trumpoji atviroji valiutos pozicija (angl. short open currency position) – pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) ir nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesni už visus banko balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta.
4.83. Bendroji atviroji valiutų pozicija (neįskaitant tauriųjų metalų pozicijos) (angl. overall open currency position (excluding preci ous metais position)) – banko turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma.
4.84. Bendroji grynoji valiutų pozicija (neįskaitant tauriųjų metalų pozicijos) (angl. overall net currency position (excluding precious metais position)) – banko turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas.
Su palūkanų normos rizika ir nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika susijusios sąvokos
4.85. Palūkanų normos rizika (angl. interest rate risk) – tikimybė, kad bankas patirs nuostolių dėl palūkanų normos svyravimo.
4.86. Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika (angl. equity risk) – tikimybė, kad bankas patirs nuostolių dėl turimų nuosavybės vertybinių popierių kainos svyravimo.
4.87. Skiriama specifinė ir bendroji palūkanų normos ir nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika:
4.87.1. specifinė rizika (angl. specific risk) – tikimybė, kad atitinkamos finansinės priemonės kaina pasikeis dėl veiksnių, susijusių su tos priemonės emitentu, o išvestinės finansinės priemonės – dėl veiksnių, susijusių su pagrindinės finansinės priemonės emitentu;
4.88. Ilgoji pozicija (angl. long position) – pozicija, atsirandanti dėl banko turimų reikalavimo teisių į finansinę priemonę ar biržos prekę ir dėl banko teisės pirkti finansinę priemonę ar biržos prekę.
4.89. Trumpoji pozicija (angl. short position) – pozicija, atsirandanti dėl teisės parduoti finansinę priemonę ar biržos prekę arba dėl kitų banko finansinių priemonių ar įsipareigojimų dėl biržos prekių.
4.90. Grynoji pozicija (angl. net position) – skirtumas tarp tapačių (576 punktas) finansinių priemonių ar biržos prekių ilgųjų ir trumpųjų pozicijų.
4.91. Konvertuojamasis vertybinis popierius (angl. convertible security) – vertybinis popierius, kuris savininko pasirinkimu gali būti pakeistas į kitą vertybinį popierių.
4.911. Varantas (angl. warrant) – vertybinis popierius, kuris iki galiojimo termino pabaigos arba termino pabaigos dieną suteikia jo turėtojui teisę už nustatytą kainą pirkti pagrindinius vertybinius popierius ir už kurį galima atsiskaityti pačiais pagrindiniais vertybiniais popieriais arba sumokėjus jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą.
Su biržos prekių kainos rizika susijusios sąvokos
Papildyta papunkčiu:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
4.92. Biržos prekė (angl. commodity) – produktas, kuriuo prekiaujama arba kuriuo galima prekiauti antrinėje rinkoje (pvz., žemės ūkio produktai, metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai).
4.93. Biržos prekių kainos rizika (angl. commodity risk) – tikimybė, kad bankas, besiverčiantis prekyba biržos prekių rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių atvirųjų pozicijų kainų pokyčių.
Su sandorio šalies kredito rizika susijusios sąvokos
4.94. Sandorio šalies kredito rizika (angl. counterparty credit risk) – tikimybė, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų ir bankas dėl to patirs nuostolių. Dažniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio sudarymo data skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Sandorio šalies kredito rizika taip pat apima atsiskaitymo esant atidėtajam mokėjimui riziką ir neįvykdytų operacijų riziką.
4.95. Pagrindinė sandorio šalis (angl. centrai counterparty) – tai subjektas, kuris teisinėmis priemonėmis tampa sandorio šalių tarpininku vienoje ar daugiau finansinių rinkų, tapdamas pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams.
4.96. Atidėtasis mokėjimas (angl. deferred payment) – tai mokėjimas, kai už įsigytą sandorio objektą sumokama per susitartą laikotarpį po jo įsigijimo.
4.97. Garantinė įmoka (angl. margiu) – suma, kurią klientas per finansų tarpininką padeda į banką kaip indėlį, kai skolinasi iš jo, norėdamas įsigyti vertybinių popierių.
4.98. Įmoka (angl. fee) – bet kuri, išskyrus garantinę įmoką, į banką įmokėta suma, susijusi su prekybos knygos operacijomis.
4.99. Ilgalaikis atsiskaitymo sandoris (angl. long settlement transaction) – sandoris, pagal kurį sandorio šalis įsipareigoja už pinigus, finansines priemones ar biržos prekes pristatyti vertybinius popierius, biržos prekes arba užsienio valiutos sumą (arba atvirkščiai) atsiskaitymo arba pristatymo dieną. Ši diena susitarime nurodoma vėlesnė už rinkoje įprastą trumpiausią tokio sandorio įvykdymo laikotarpį ir yra penkiomis darbo dienomis vėlesnė už sandorio sudarymo dieną.
4.100. Garantinės įmokos skolinimo sandoris (angl. margiu lending agreement) – sandoris, pagal kurį bankas suteikia paskolą prekiauti vertybiniais popieriais arba juos platinti. Garantinės įmokos skolinimo sandoriu nelaikomas paskolos, kurios garantas yra vertybinių popierių užstatas, sandoris.
4.101. Finansavimas parduodamų atsargų sąskaita (angl. stock financing) -pozicijos, pagal kurias realios atsargos parduodamos pagal išankstinį sandorį, o finansavimo kaina įšaldoma iki pagal išankstinį sandorį numatytos pardavimo datos.
4.102. Perkėlimo rizika (angl. rollover risk) – tikimybė, kad tikėtina teigiama pozicija bus neįvertinta tam tikra suma, kai manoma, kad ateities sandoriai su sandorio šalimi bus sudaromi nuolat. Į šių ateities sandorių papildomą riziką neatsižvelgiama apskaičiuojant tikėtiną teigiamą poziciją (EPE).
4.103. Bendroji neteisingų sprendimų rizika (angl. general wrong-way risk) – rizika, kai tikimybės, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų, ir bendrų rinkos rizikos veiksnių tarpusavio koreliacija yra teigiama.
4.104. Specifinė neteisingų sprendimų rizika (angl. specific wrong-way risk) – rizika, kai tam tikros sandorio šalies rizikos ir tikimybės, kad dėl sandorių su sandorio šalimi pobūdžio sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų, tarpusavio koreliacija yra teigiama. Laikoma, kad bankas susiduria su specifine neteisingų sprendimų rizika, jei yra tikimybė, kad sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų ir dėl konkrečios sandorio šalies kylanti rizika bus reikšminga.
Su užskaita ir apsidraudimu susijusios sąvokos
4.105. Užskaitos grupė (angl. netting set) – su viena sandorio šalimi sudaromi sandoriai, kuriems taikoma teisinėmis priemonėmis vykdoma dvišalės užskaitos tvarka ir kurių užskaita pagal šias nuostatas galima. Kiekvienas sandoris, kuriam netaikoma teisinėmis priemonėmis vykdoma ir pagal šias nuostatas galima dvišalės užskaitos tvarka, šiose nuostatose laikomas atskira užskaitos grupe.
4.106. Rizikos pozicija (angl. risk position) – rizikos lygis, kuriam pagal V skyriaus VI skirsnyje išdėstytą standartizuotą metodą taikant nustatytą algoritmą priskiriamas sandoris.
4.107. Apsidraudimo grupė (angl. hedging set) – su vienos užskaitos grupės sandoriais susijusios rizikos pozicijos, kurių vertė nustatoma pagal V skyriaus VI skirsnyje išdėstytą standartizuotą metodą, atsižvelgiant tik į šios užskaitos grupės pozicijų skirtumą (jų balansą).
4.108. Susitarimas dėl garantinės įmokos (angl. margiu agreement) – įpareigojantis susitarimas (susitarimo nuostatos), pagal kurį viena sandorio šalis pateikia užstatą kitai sandorio šaliai, jeigu tos kitos šalies keliama pozicijos rizika viršija nustatytą lygį.
4.109. Garantinės įmokos riba (angl. margiu threshold) – didžiausia pozicijos suma, kuri lieka neapdrausta tol, kol viena šalis turi teisę pareikalauti užtikrinimo priemonės.
4.110. Garantinės įmokos rizikos laikotarpis (angl. margin period of risk) – laikotarpis nuo paskutinio pasikeitimo užstatu, kuriuo užtikrinami užskaitos grupės sandoriai su įsipareigojimų nevykdančia sandorio šalimi, iki tol, kol įsipareigojimų nevykdanti šalis likviduojama, o atitinkama rinkos rizika apdraudžiama iš naujo.
4.111. Faktinis terminas taikant vidaus modelio metodą (angl. effective maturity under the internal model method) (taikomas užskaitos grupei, kurios terminas ilgesnis nei vieni metai) – santykis, apskaičiuojamas nerizikinga palūkanų norma diskontuotą tikėtinų pozicijų sumą per visą užskaitos grupės sandorių laikotarpį padalijus iš nerizikinga palūkanų norma diskontuotų tikėtinų pozicijų sumos per vienus užskaitos grupės sandorių metus. Šis faktinis terminas gali būti pakoreguotas taip, kad atspindėtų perkėlimo riziką, kuri kyla keičiant tikėtiną poziciją faktine tikėtina pozicija, siekiant pateikti prognozę trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui.
4.112. Kryžminė produktų užskaita (angl. cross-product netting) – skirtingų produktų kategorijų sandorių įtraukimas į tą pačią užskaitos grupę vadovaujantis šiose nuostatose išdėstytais kryžminės produktų užskaitos reikalavimais.
4.113. Dabartinė rinkos vertė (angl. current market value, CMV) – su sandorio šalimi sudarytų užskaitos grupės sandorių portfelio grynoji rinkos vertė. Apskaičiuojant dabartinę rinkos vertę naudojamos ir teigiamos, ir neigiamos vertės.
Su pasiskirstymu susijusios sąvokos
4.114. Rinkos verčių pasiskirstymas (angl. distribution of market value) – remiantis istoriniais duomenimis atlikta užskaitos grupės sandorių grynosios rinkos vertės pasiskirstymo prognozė tam tikrą dieną ateityje, esant tam tikrai tikimybei.
4.115. Pozicijų pasiskirstymas (angl. distribution of exposures) – rinkos vertės pasiskirstymo, nustačius nulinį prognozuojamų neigiamų grynųjų rinkos verčių lygį, prognozė, esant tam tikrai tikimybei.
4.116. Neutralus rizikos atžvilgiu pasiskirstymas (angl. risk-neutral distribution) – rinkos verčių ar pozicijų pasiskirstymas tam tikrą dieną ateityje, apskaičiuojamas naudojant teorines rinkos vertes (pvz., teorinius svyravimus).
4.117. Faktinis pasiskirstymas (angl. actual distribution) – rinkos verčių arba pozicijų pasiskirstymas tam tikrą dieną ateityje, apskaičiuojamas remiantis istoriniais duomenimis (pvz., pagal istorinius duomenis apskaičiuoti kainos svyravimai ar kurso pokyčiai).
Su pozicijų koregavimu susijusios sąvokos
4.118. Dabartinė pozicija (angl. current exposure) – sandorio ar užskaitos grupės sandorių su konkrečia sandorio šalimi portfelio didesnė už nulį arba rinkos vertė, kuri būtų prarasta, jei sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, esant prielaidai, kad jokios šių sandorių vertės nepavyktų atgauti bankroto procedūros metu.
4.119. Maksimali pozicija (angl. peak exposure) – pozicijų pasiskirstymo didžiausia procentinė dalis tam tikrą dieną ateityje prieš ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminą.
4.120. Tikėtina pozicija (angl. expected exposure, EE) – pozicijų pasiskirstymo tam tikrą dieną ateityje prieš ilgiausio užskaitos grupės sandorio terminą vidurkis.
4.121. Konkrečios dienos faktinė tikėtina pozicija (angl. effective expected exposure at a specified date), toliau – faktinė EE – maksimali tikėtina tos arba bet kurios ankstesnės dienos pozicija. Konkrečios dienos faktinę EE taip pat galima apibrėžti kaip tikėtiną tos dienos poziciją arba ankstesnės dienos faktinę poziciją, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra didesnė.
4.122. Tikėtina teigiama pozicija (angl. expected positive exposure, EPE) – tam tikro laikotarpio tikėtinos pozicijos svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis. Apskaičiuojant kapitalo poreikį, taikomas pirmų metų vidurkis. Jei visų užskaitos grupės sandorių terminas yra trumpesnis nei vieni metai, taikomas ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio vidurkis.
4.123. Faktinė tikėtina teigiama pozicija (angl. effective expected positive exposure), toliau – faktinė EPE – tikėtinos pozicijos pirmųjų metų svertinis vidurkis arba, jei visų užskaitos grupės sandorių terminas trumpesnis nei vieni metai, – ilgiausio užskaitos grupės sandorio laikotarpio svertinis vidurkis, kai svertiniu koeficientu laikoma viso laikotarpio atskiros tikėtinos pozicijos dalis.
4.124. Kredito vertinimo koregavimas (angl. credit valuation adjustment) – sandorių su konkrečia sandorio šalimi portfelio vertinimo koregavimas, kol pasiekiama vidutinė rinkos vertė. Šis koregavimas parodo kredito rizikos dėl bet kokio įpareigojančio susitarimo
su sandorio šalimi neįvykdymo pozicijų rinkos vertę. Koregavimas gali parodyti su sandorio šalimi susijusios kredito rizikos pozicijų rinkos vertę arba bendrą su banku ir sandorio šalimi susijusios kredito rizikos pozicijų rinkos vertę.
4.125. Vienpusis kredito vertinimo koregavimas (angl. one-sided credit valuation adjustment) – kredito vertinimo koregavimas, parodantis su sandorio šalimi susijusios banko kredito rizikos pozicijų rinkos vertę, tačiau neatspindintis su banku susijusios kredito rizikos, kuri kyla sandorio šaliai, pozicijų rinkos vertės.
Su pasirinkimo sandoriais susijusios sąvokos
4.126. Pasirinkimo sandoris (angl. option) – sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įpareigojimą pirkti arba parduoti sandorio objektą už sutartą kainą sutartą dieną arba iki jos.
4.127. Pasirinkimo parduoti sandoris (angl. put option) – sandoris, suteikiantis pirkėjui teisę, bet ne įpareigojimą parduoti sandorio objektą.
4.128. Pasirinkimo pirkti sandoris (angl. call option) – sandoris, suteikiantis pirkėjui teisę, bet ne įpareigojimą pirkti sandorio objektą.
4.129. Delta koeficientas (angl. delta) – tikėtinas pasirinkimo sandorio kainos pasikeitimas, proporcingas nedideliam pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės kainos pasikeitimui.
Su didelėmis pozicijomis susijusios sąvokos
4.130. Didelių pozicijų rizika (angl. risk of large exposures) – rizika, susijusi su bankinės ir prekybos knygos pozicijomis, viršijančiomis Lietuvos banko nustatytus apribojimus.
II SKYRIUS
BANKO KAPITALAS (NUOSAVOS LĖŠOS)
1. Kapitalo sudėtis
5. Banko nekonsoliduotasis kapitalas, skaičiuojant šiame dokumente nustatytą kapitalo poreikį, skirstomas į tris kategorijas: I, II ir III lygio kapitalus.
6. I lygio kapitalą sudaro:
6.4. praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis, kurios nenumatoma išmokėti dividendais, arba praėjusių metų nuostolis;
6.5. einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas Lietuvos banko teisės aktuose nustatyta tvarka (neįtraukiamas grynasis pelnas, gaunamas iš ateities pajamų, kurias duoda vertybiniais popieriais pakeistas turtas, kapitalizavimo ir didinantis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito vertę), atėmus numatomus mokėti mokesčius ir dividendus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
7.1. II lygio pagrindinis kapitalas:
7.1.5. neterminuotosios subordinuotosios paskolos, kurios atitinka kitų Lietuvos banko teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus, keliamus subordinuotosioms paskoloms;
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
8. III lygio kapitalą sudaro:
8.1. trumpalaikės subordinuotosios paskolos, kurios atitinka kitų Lietuvos banko teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus, keliamus subordinuotosioms paskoloms;
2. Atskaitymai iš kapitalo
9. Iš I lygio kapitalo turi būti atimama:
9.4. neigiami ilgalaikio turto perkainojimo rezervai;
Papildyta papunkčiu:
Nr. 74, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 65-2549 (2007-06-12), i. k. 107505ANUTA00000074
9.5. neigiami finansinio turto perkainojimo rezervai.
Papildyta papunkčiu:
Nr. 74, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 65-2549 (2007-06-12), i. k. 107505ANUTA00000074
10. Atlikus atskaitymus iš I lygio kapitalo, iš I ir II lygio kapitalų sumos turi būti atimama:
10.1. investicijos į kitas kredito įstaigas ir finansų įmones (balansinė vertė) ir toms įstaigoms suteiktos subordinuotosios paskolos:
10.1.1. kai banko investicija į kitą kredito įstaigą ar finansų įmonę viršija 10 proc. tos institucijos nuosavo kapitalo, iš banko kapitalo atimama investicijos dalis, viršijanti 10 proc. tos institucijos nuosavo kapitalo, ir tai institucijai suteiktos subordinuotosios paskolos. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš banko kapitalo tokių investicijų, kurios yra skirtos kitai kredito ar finansų įstaigai reorganizuoti arba suteikti pagalbą;
10.1.2. kai bendra banko investicijų į kitas kredito įstaigas ir finansų įmones, kurios neviršija 10 proc. kito banko ir finansų institucijos nuosavo kapitalo, ir šioms institucijoms suteiktų subordinuotųjų paskolų, kurios nėra atimamos pagal 10.1.1 punktą, suma viršija 10 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto prieš atimant 10.1.1 punkte nurodytus dydžius, iš banko kapitalo atimama investicijų ir šioms institucijoms suteiktų subordinuotųjų paskolų sumos dalis, viršijanti 10 proc. banko kapitalo. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš banko kapitalo tokių investicijų, kurios yra skirtos kitai kredito ar finansų įstaigai reorganizuoti arba suteikti pagalbą;
10.1.3. bankui priklausančios draudimo, perdraudimo ir draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) įmonių įstatinio kapitalo arba balsavimo teisių dalys, jeigu bankas jų turi 20 procentų arba daugiau; toms įmonėms suteiktos subordinuotosios paskolos ir kitos banko turimos kapitalo dalys tose įmonėse. Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš banko kapitalo tokių investicijų, jeigu jos yra skirtos šioms įmonėms reorganizuoti arba suteikti pagalbą.
10.2. Tikėtino nuostolio sumos, apskaičiuotos pagal 175 punktą, ir vertės koregavimų sumos skirtumas, jei vertės koregavimų suma yra mažesnė už tikėtino nuostolio sumą (jei vertės koregavimų suma yra didesnė už tikėtino nuostolio sumą, vertės koregavimų sumos ir tikėtino nuostolio sumos skirtumas, apskaičiuotas pagal 175 punktą, neviršijantis 0,6 proc. pagal riziką įvertintų pozicijų sumų, apskaičiuotų pagal IV skyriaus II skirsnį, yra pridedamas prie 7.1.3 punkte nurodyto finansinio turto perkainojimo rezervo).
10.4. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms priskiriamas 1250 proc. rizikos koeficientas, vertė.
3. Kapitalo naudojimas
4. Kapitalo apribojimai
14. II lygio kapitalas, naudojamas bankinės knygos kapitalo pakankamumui, neturi viršyti 100 proc. I lygio kapitalo, naudojamo tuo pačiu tikslu (atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius).
15. II lygio papildomas kapitalas neturi viršyti 50 proc. I lygio kapitalo (atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius).
16. II ir III lygio kapitalas, naudojamas prekybos knygos kapitalo pakankamumui, neturi viršyti 200 proc. I lygio kapitalo, naudojamo tuo pačiu tikslu (atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius).
17. II ir III lygio kapitalo suma neturi viršyti I lygio kapitalo (atėmus 9 punkte nurodytus straipsnius).
18. VI skyriuje nustatytais tikslais (taikant didelių pozicijų (paskolų) normatyvus) banko kapitalas turi būti nustatomas:
18.1. neatimant tikėtino nuostolio, apskaičiuoto pagal 175 punktą, sumos ir vertės koregavimų sumos skirtumo, jei vertės koregavimų suma yra mažesnė už tikėtino nuostolio sumą;
18.3. neatimant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms priskiriamas 1250 proc. rizikos koeficientas, vertės;
III SKYRIUS
KAPITALO PAKANKAMUMO (MOKUMO) RODIKLIS IR BANKO KAPITALO POREIKIO APRIBOJIMAI
20. Kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklis – tai banko kapitalo ir kapitalo, reikalingo kredito rizikai, prekybos knygoje įvardijamai rizikai ir operacinei rizikai padengti, poreikių sumos santykis, padaugintas iš 0,08. Šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 8 proc.
21. Banko kapitalo, reikalingo kredito, prekybos knygoje įvardijamai ir operacinei rizikai padengti, poreikis visą laiką turi viršyti arba būti lygus šių kapitalo poreikių sumai:
21.2. kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai rizikai padengti, poreikio, apskaičiuoto pagal V ir VI skyrius;
22. Bankų, taikančių vidaus reitingais pagrįstą metodą, bet nenaudojančių pačių apskaičiuotų LGD ir (arba) CF (IV skyriaus II skirsnis), bendras kapitalo poreikis turi būti ne mažesnis kaip:
22.1. pirmus 12 mėnesių nuo 2006 m. gruodžio 31 d. – 95 proc. kapitalo poreikio, kurį bankas turėtą turėti, laikydamasis iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarkos;
22.2. antrus 12 mėnesių nuo 2006 m. gruodžio 31 d. – 90 proc. kapitalo poreikio, kurį bankas turėtą turėti, laikydamasis iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarkos;
23. Bankų, taikančių vidaus reitingais pagrįstą metodą ir naudojančių pačių apskaičiuotus LGD ir (arba) CF (IV skyriaus II skirsnis) ir (arba) pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (VII skyriaus XI skirsnis), bendras kapitalo poreikis turi būti ne mažesnis kaip:
23.1. antrus 12 mėnesių nuo 2006 m. gruodžio 31 d. – 90 proc. kapitalo poreikio, kurį bankas turėtų turėti, laikydamasis iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarkos;
24. Laikantis 22 ir 23 punktuose išdėstytų reikalavimų, kapitalo poreikis turi būti pakoreguotas taip, kad rodytų skirtumus tarp kapitalo poreikio, apskaičiuoto pagal iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusią kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką, ir kapitalo poreikio, apskaičiuoto pagal šias nuostatas, atskirai vertinant tikėtiną ir netikėtiną nuostolius, vadovaujantis IV skyriaus II skirsnyje išdėstytomis nuostatomis.
IV SKYRIUS
KAPITALO, REIKALINGO KREDITO RIZIKAI PADENGTI, POREIKIO APSKAIČIAVIMAS
25. Kapitalo, reikalingo kredito rizikai padengti, poreikis (bankinės knygos pozicijoms) apskaičiuojamas:
I SKIRSNIS
STANDARTIZUOTAS METODAS
1. Bendrosios nuostatos
26. Kredito rizikos kapitalo poreikis nustatomas apskaičiuotą pagal riziką įvertintą banko turto ir nebalansinių pretenzijų pozicijų vertę padauginus iš 8 proc. Pagal riziką įvertinta pozicijų vertė yra apskaičiuojama, atsižvelgiant į rizikos koeficientus, kurių nustatymo tvarka išdėstyta IV skyriaus I skirsnyje.
27. Pagal riziką įvertintos banko turto pozicijų vertės apskaičiuojamos IV skyriaus I skirsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
28. Pagal riziką įvertintos banko nebalansinių pretenzijų pozicijų vertės apskaičiuojamos IV skyriaus I skirsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
29. Jeigu pozicija yra užtikrinta pripažintomis kredito rizikos mažinimo užtikrinimo priemonėmis, šios pozicijos vertė ir (arba) pozicijai taikomas rizikos koeficientas gali būti koreguojami taip, kaip nurodyta IV skyriaus III skirsnyje. Jeigu bankas taiko IV skyriaus III skirsnyje nurodytą išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, o pozicijos yra vertybiniai popieriai ar biržos prekės, parduotos, pateiktos ar paskolintos pagal atpirkimo sandorį, pagal vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandorį ir garantinės įmokos skolinimo sandorius, pozicijos vertė padidinama atitinkama nepastovumo korekcija, taikytina vertybiniams popieriams ar prekėms, kaip numatyta IV skyriaus III skirsnyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
30. 7 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės gali būti nustatomos vadovaujantis V skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos sutarčių poveikį. Atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių pozicijų vertės gali būti nustatomos vadovaujantis IV skyriaus III skirsnio arba V skyriaus nuostatomis.
31. Neužtikrintų kredito rizikos pozicijų su pagrindine sandorio šalimi vertės nustatomos vadovaujantis V skyriaus VI skirsnio 5.2.6 dalimi, jei pagrindinės sandorio šalies kredito rizika, kylanti dėl visų jos sandorių dalyvių, kiekvieną dieną yra visiškai užtikrinta.
32. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertės nustatomos vadovaujantis IV skyriaus IV skirsniu.
33. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas banko turto ir nebalansinių pretenzijų pozicijų vertes, rizikos koeficientai turi būti taikomi visoms banko turimoms pozicijoms, jeigu jų vertė neatimama iš kapitalo.
34. Rizikos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į grupę, kuriai vertinama pozicija yra priskiriama (51 punktas), ir į skolininko, dėl sandorio su kuriuo susidarė ši pozicija, ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir (arba) pačios pozicijos kredito rizikos vertinimą (reitingą). Vertinant centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijas (51.1 punktas), rizikos koeficientas gali būti nustatomas, atsižvelgiant į eksporto kreditų agentūrų minimalias eksporto draudimo įmokas (angl. minimum export insurance premiums, MEIP) (56, 57 punktai).
35. Nustatant rizikos koeficientus galima naudoti tik užsakomuosius kredito rizikos vertinimus (reitingus) ir tik tuos, kurie apima visas su pozicija susijusias sumas: pagrindinę ir palūkanas.
36. Nustatant rizikos koeficientus galima naudoti vienos ar kelių pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus (reitingus).
37. Kredito rizikos vertinimų (reitingų) negalima taikyti pasirinktinai. Jeigu bankas nusprendė tam tikrai pozicijų grupei (51 punktas) taikyti pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimus (reitingus), jis turi nuosekliai taikyti juos visoms tai grupei priklausančioms pozicijoms. Jeigu bankas nusprendė centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų grupei (51.1 punktas) taikyti eksporto kreditų agentūros kredito rizikos vertinimus (reitingus), jis turi nuosekliai taikyti juos visoms centrinės valdžios ir centrinių bankų grupei priklausančioms pozicijoms.
38. Jeigu pozicija turi tik vieną pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą (reitingą), šiai pozicijai priskiriamas būtent šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas.
39. Jeigu pozicija turi du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus (reitingus) ir jie siejami su skirtingais rizikos koeficientais, šiai pozicijai priskiriamas didesnis rizikos koeficientas.
40. Jeigu pozicija turi daugiau kaip du pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus (reitingus), šiai pozicijai priskiriant rizikos koeficientą atsižvelgiama į du kredito rizikos vertinimus (reitingus), kuriuos atitinka mažiausieji rizikos koeficientai. Jeigu du mažiausieji rizikos koeficientai skiriasi, pozicijai priskiriamas didesnysis. Jei Lietuvos bankas, vadovaudamasis konservatyvumo principu, ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui (reitingui) nustatė aukštesnį CQS, o ECAI įrodo, kad su jos pateiktu kredito rizikos vertinimu (reitingu) susiję įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai nebėra reikšmingai ir sistemingai didesni už ribinį lyginamąjį dydį, Lietuvos bankas gali ECAI pateiktam kredito rizikos vertinimui (reitingui) nustatyti ankstesnį CQS.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
41. Jeigu tam tikro emitento pozicija priklauso šio emitento obligacijų emisijai, kuriai yra nustatytas tam tikras kredito rizikos vertinimas (reitingas), šiai pozicijai priskiriamas būtent šį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas. Ši nuostata netaikoma apskaičiuojant padengtų obligacijų pagal riziką įvertintas pozicijų vertes (51.12, 88 punktai).
42. Jeigu tam tikro emitento pozicija nepriklauso šio emitento obligacijų emisijai, kuriai yra nustatytas tam tikras kredito rizikos vertinimas (reitingas), tačiau pats emitentas turi tam tikrą kredito rizikos vertinimą (reitingą), priskiriant rizikos koeficientą šiai pozicijai, atsižvelgiama į emitento kredito rizikos vertinimą (reitingą), jei pagal jį nustatomas rizikos koeficientas yra didesnis, nei nustatomas kitais atvejais, arba jei pagal jį nustatomas rizikos koeficientas yra mažesnis, pastaruoju atveju taikant sąlygą, kad vertinama pozicija klasifikuojama kaip visais aspektais esanti pari passu ar turinti kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, palyginti su konkrečia obligacijų emisija arba su to emitento neužtikrintomis pozicijomis, turinčiomis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Ši nuostata netaikoma apskaičiuojant padengtų obligacijų pagal riziką įvertintas pozicijų vertes (51.12, 88 punktai).
43. Įmonių grupei priklausančio emitento kredito rizikos vertinimas (reitingas) negali būti taikomas kitam tai pačiai įmonių grupei priklausančiam emitentui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
44. Trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai (reitingai) gali būti taikomi tik trumpalaikiam turtui ir nebalansinėms pretenzijoms, sudarančioms institucijų ir įmonių pozicijas.
45. Bet kuris trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) taikomas tik tai pozicijai, su kuria jis yra susijęs, ir negali būti taikomas jokių kitų pozicijų rizikos koeficientams nustatyti, išskyrus atvejus, numatytus 46–47 punktuose.
46. Kai trumpalaikei reitinguotai pozicijai priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas, visoms nereitinguotoms neužtikrintoms tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms to skolininko pozicijoms taip pat priskiriamas 150 proc. rizikos koeficientas.
47. Kai trumpalaikei reitinguotai pozicijai priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas, jokiai nereitinguotai trumpalaikei to skolininko pozicijai negali būti priskiriamas mažesnis nei 100 proc. rizikos koeficientas.
48. Skolininko šalies valiuta išreikštai pozicijai taikomas kredito rizikos vertinimas (reitingas) negali būti taikomas nustatant kitos to paties skolininko pozicijos, išreikštos užsienio valiuta, rizikos koeficientą, neįskaitant atvejo, kai pozicija susidaro dėl banko dalyvavimo paskoloje, suteiktoje daugiašalio plėtros banko. Tokiu atveju pozicijai priskiriant rizikos koeficientą taikomas skolininko šalies valiuta išreikštos pozicijos kredito rizikos vertinimas (reitingas).
2. Pagal riziką įvertintų pozicijų verčių nustatymas
50. Pagal riziką įvertintos banko turto pozicijų vertės nustatomos visas banko turto pozicijas suskirstant į 51 punkte nurodytas grupes ir jų grynąją vertę padauginant iš tai grupei priskiriamo rizikos koeficiento, išreikšto procentais, atsižvelgiant į pripažintų ECAI toms pozicijoms nustatytus kredito rizikos vertinimus (reitingus) arba į eksporto kreditų agentūrų kredito rizikos vertinimus (reitingus).
51. Taikant standartizuotą metodą, kiekviena banko pozicija priskiriama šioms grupėms:
51.1. Centrinės valdžios ir centrinių bankų (angl. centrai governments and centrai banks) pozicijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių centrinei valdžiai priskiriamų subjektų ir centrinių bankų pozicijos, įskaitant Europos centrinio banko pozicijas.
51.2. Regioninės valdžios ir vietos valdžios (angl. regionai governments and local authorities) pozicijos – Lietuvos Respublikos apskričių ir savivaldybių, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių regioninei valdžiai ir vietos valdžiai priskiriamų subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijos.
51.2.1. Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijoms taip pat priskiriamos religinių bendruomenių ir bendrijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar pagal kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus yra įsteigtos kaip juridiniai asmenys ir kurios renka mokesčius, vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo užsiimti, pozicijos.
51.3. Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų (angl. administrative bodies and non-commercial undertakings) pozicijos – valstybės sektoriaus subjektų ir kitų administraciniams vienetams ir pelno nesiekiančioms organizacijoms priskiriamų Europos Sąjungos valstybių narių subjektų, nurodytų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pozicijos.
51.4. Daugiašalių plėtros bankų (angl. multilateral developmeni banks) pozicijos – daugiašalių plėtros bankų, įvardytų 62 punkte, pozicijos.
51.5. Tarptautinių organizacijų (angl. International organisations) pozicijos – tarptautinių organizacijų, įvardytų 64 punkte, pozicijos.
51.6. Institucijų (angl. institutions) pozicijos – Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir investicinių įmonių, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų ir investicinių įmonių, apibrėžtų tų valstybių teisės aktuose, pozicijos.
51.6.1. Institucijų pozicijoms taip pat priskiriamos finansų įstaigų, kurių veiklai leidimus išdavė ir kurias prižiūri už leidimų išdavimą ir priežiūrą atsakingos priežiūros institucijos ir kurios disponuoja tokiomis pačiomis priežiūros teisėmis kaip ir kredito įstaigų priežiūros institucijos, pozicijos.
51.7. Įmonių (angl. corporates) pozicijos – įmonių, išskyrus tas, kurios nurodytos 51.8 punkte, pozicijos.
51.8. Mažmeninės (angl. retail) pozicijos – pozicijos, kurios atitinka tokias sąlygas:
51.8.1. jos susidarė dėl sandorių su fiziniu(-iais) asmeniu(-imis) arba su smulkaus ar vidutinio verslo subjektu(-ais);
51.8.3. visa suma, kurią klientas (skolininkas) ar tarpusavyje susijusių klientų (skolininkų) grupė skolingi bankui, banko patronuojančiam bankui ir banko kontroliuojamoms finansų įmonėms, įskaitant pradelstas pozicijas, bet neįskaitant pozicijų, užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, neturi viršyti 1 mln. litų (remiantis banko turima informacija). Bankas privalo imtis reikiamų veiksmų, kad gautų šią informaciją.
51.9. Nekilnojamuoju turtu užtikrintos pozicijos (angl. exposures secured by real estate property) – pozicijos arba jų dalys, visiškai užtikrintos gyvenamosios ar komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu.
51.10. Pradelstų pozicijų neužtikrintos dalys (angl. post due tiems) – bet kurių banko pozicijų, pradelstų daugiau kaip 90 dienų, neužtikrintos pripažįstamomis užtikrinimo priemonėmis dalys.
51.11. Didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijos (angl. tiems belonging to regulatory high-risk categories) – pozicijos, susijusios su ypač didele rizika, tokios kaip investicijos į rizikos kapitalo įmones, rizikingos investicijos į nuosavybės vertybinius popierius.
51.12. Padengtų obligacijų (angl. covered bonds) pozicijos – pozicijos, susidariusios dėl sandorių su obligacijomis, kurios apibrėžtos Tarybos direktyvoje 85/61 l/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 139), įskaitant visus paskesnius šios direktyvos pakeitimus (toliau – direktyva 85/611/EEB) 22 straipsnio 4 dalyje, ir kurios užtikrintos tokiu pripažįstamu turtu (taikant šį punktą, sąvoka „užtikrintas“ apima situacijas, kai 51.12.1–51.12.6 punktuose apibrėžtas turtas skirtas išimtinai apsaugoti nuo nuostolių skolos vertybinių popierių turėtoją, be to, nekilnojamasis turtas, kuriuo užtikrinamos padengtos obligacijos, turi atitikti 337, 384 ir 385 punktų reikalavimus):
51.12.1. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios, centrinių bankų, valstybės sektoriaus subjektų, regioninės ir vietos valdžios pozicijos arba šių subjektų garantijomis užtikrintos pozicijos.
51.12.2. Ne Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios, ne Europos Sąjungos valstybių narių centrinių bankų, daugiašalių plėtros bankų, tarptautinių organizacijų pozicijos arba šių subjektų garantijomis užtikrintos pozicijos, kurios atitinka 1 CQS, nustatytą IV skyriaus I skirsnyje, ir ne Europos Sąjungos valstybės sektoriaus subjektų, ne Europos Sąjungos regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos arba šių subjektų garantijomis užtikrintos pozicijos, jei tokioms pozicijoms rizikos koeficientai suteikiami kaip institucijų arba centrinės valdžios bei centrinių bankų pozicijoms ir jei jos atitinka 1 CQS pagal IV skyriaus I skirsnį, taip pat šiame punkte numatytos pozicijos, jei jos atitinka bent jau 2 CQS, nustatytą IV skyriaus I skirsnyje, su sąlyga, kad jos neviršija 20 proc. obligacijas išleidžiančių institucijų neapmokėtų padengtų obligacijų nominalios sumos.
51.12.3. Institucijų pozicijos, kurios atitinka 1 CQS, nustatytą IV skyriaus I skirsnyje. Tokios rūšies pozicijų bendra suma neturi viršyti 15 proc. obligacijas išleidžiančios institucijos neapmokėtų padengtų obligacijų nominalios sumos. Pozicijoms, atsirandančioms dėl to, kad nekilnojamuoju turtu užtikrintų paskolų gavėjai mokėjimą ar pajamas iš likvidavimo valdo ir perleidžia padengtų obligacijų turėtojams, 15 proc. riba netaikoma. Europos Sąjungos institucijų pozicijos, kurių terminas neviršija 100 dienų ir kurios atitinka bent jau 2 CQS, nustatytą IV skyriaus I skirsnyje.
51.12.4. Paskolos, užtikrintos:
51.12.4.1. gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu arba Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijomis, susijusiomis su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršijant mažesniosios iš pagrindinių kreditinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų ir neviršijant 80 proc. įkeisto turto vertės;
51.12.4.2. didesnio prioriteto vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos fondas „Fonds Communs de Créances“ arba analogiški Europos Sąjungos valstybių narių specialieji pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, apibrėžti atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pakeičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintas pozicijas (jeigu bent 90 proc. Prancūzijos fondo „Fonds Communs de Créances“ arba analogiškų Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų, apibrėžtų atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, turto sudaro didesnio prioriteto hipotekos), neviršijant: 1) mažesniosios iš pagrindinių sumų, mokėtinų pagal šiuos didesnio prioriteto vienetus; 2) didesnio prioriteto hipotekos pagrindinio reikalavimo sumos; 3) 80 proc. įkeisto turto vertės. Šiame punkte minimi didesnio prioriteto vienetai turi atitikti IV skyriaus I skirsnyje nustatytą 1 CQS, jeigu šie vienetai neviršija 20 proc. nominalios neapmokėtos emisijos vertės (iki 2010 m. gruodžio 31 d. didesnio prioriteto vienetams, kuriuos išleido Prancūzijos fondas „Fonds Communs de Créances“ arba analogiški Europos Sąjungos valstybių narių specialieji pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, apibrėžti atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, maksimalios 20 proc. ribos nepaisoma, jei šiems didesnio prioriteto vienetams nustatytas ECAI kredito rizikos vertinimas (reitingas) yra palankiausias iš visų šios ECAI kredito rizikos vertinimų (reitingų), nustatytų padengtoms obligacijoms). Pozicijos, atsirandančios dėl to, kad didesnio prioriteto vienetais arba skolos vertybiniais popieriais užtikrintų paskolų gavėjai perleidžia mokėjimo arba likvidavimo lėšų valdymą, neįtraukiamos skaičiuojant šiame punkte minėtą 90 proc. turto ribą.
51.12.5. Paskolos, užtikrintos:
51.12.5.1. komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu arba Suomijos namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijomis, susijusiomis su komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršijant mažesniosios iš pagrindinių kreditinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų ir neviršijančios 60 proc. įkeisto turto vertės;
51.12.5.2. didesnio prioriteto vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos „Fonds Communs de Créances“ arba analogiški Europos Sąjungos valstybių narių specialieji pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, apibrėžti atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, pakeičiantys vertybiniais popieriais komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintas pozicijas (jeigu bent 90 proc. Prancūzijos fondo „Fonds Communs de Créances“ arba analogiškų Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų, apibrėžtų šių valstybių atitinkamuose teisės aktuose, turto sudaro hipotekos), neviršijant: 1) mažesniosios iš pagrindinių sumų, mokėtinų pagal šiuos didesnio prioriteto vienetus; 2) didesnio prioriteto hipotekos pagrindinio reikalavimo sumos; 3) 60 proc. įkeisto turto vertės. Šiame punkte minimi didesnio prioriteto vienetai turi atitikti IV skyriaus I skirsnyje nustatytą 1 CQS, jeigu šie vienetai neviršija 20 proc. nominalios neapmokėtos emisijos vertės (iki 2010 m. gruodžio 31 d. didesnio prioriteto vienetams, kuriuos išleido Prancūzijos fondas „Fonds Communs de Créances“ arba analogiški Europos Sąjungos valstybių narių specialieji pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, apibrėžti atitinkamuose šių valstybių teisės aktuose, maksimalios 20 proc. ribos nepaisoma, jei šiems didesnio prioriteto vienetams nustatytas ECAI kredito rizikos vertinimas (reitingas) yra palankiausias iš visų šios ECAI kredito rizikos vertinimų (reitingų), nustatytų padengtoms obligacijoms). Pozicijos, atsirandančios dėl to, kad didesnio prioriteto vienetais arba skolos vertybiniais popieriais užtikrintų paskolų gavėjai perleidžia mokėjimo arba likvidavimo lėšų valdymą, neįtraukiamos skaičiuojant šiame punkte minėtą 90 proc. turto ribą.
51.13. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos (angl. items representing securitisation positions) – pozicijos, susidariusios dėl pakeitimo vertybiniais popieriais (4.58 punktas).
51.14. Trumpalaikės institucijų ir įmonių pozicijos (angl. short-term exposures on institutions and corporates) – institucijų ir įmonių pozicijos, kurioms nustatytas pripažintos ECAI trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas).
51.15. Kolektyvinio investavimo subjektų (angl. collective investment undertakings), toliau – KIS, pozicijos – pozicijos, susidariusios dėl sandorių su investicine kintamojo kapitalo bendrove ar investiciniu fondu, apibrėžtais Lietuvos Respublikos įstatymuose ir atitinkamuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose, kurių:
51.15.1. sudarymo vienintelis tikslas – viešai platinant investicinius vienetus arba akcijas, kaupti asmenų lėšas ir jas kolektyviai investuoti į vertybinius popierius ir (ar) kitą Lietuvos Respublikos įstatymuose ir analogiškuose kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktuose nurodytą likvidų turtą ir taip padalyti riziką;
2.1. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijos
52. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus 53–56 punktuose numatytus atvejus.
53. Centrinės valdžios ir centrinių bankų, kurie turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 1 lentelę:
1 lentelė
| CQS (1 priedas) |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
0 |
20 |
50 |
100 |
100 |
150 |
55. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms atitinkamos centrinės valdžios ir centrinio banko nacionaline valiuta, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms, išreikštoms bet kokios Europos Sąjungos valstybės narės nacionaline valiuta, priskiriamas toks pat rizikos koeficientas, koks būtų taikomas jų nacionaline valiuta išreikštoms pozicijoms.
56. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms rizikos koeficientas gali būti priskiriamas atsižvelgiant į eksporto kreditų agentūrų atitinkamai centrinei valdžiai ir centriniam bankui nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą), jeigu tenkinama kuri nors viena iš tokių sąlygų:
56.1. Šis kredito rizikos vertinimas (reitingas) yra susitarimo pagrindu pasiekta rizikos vertė, kurią nustatė eksporto kreditų agentūra (EKA), dalyvaujanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitarime dėl rekomendacijų oficialiai remiamiems eksporto kreditams.
57. Bankas centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų vertėms apskaičiuoti pasirinkęs eksporto kreditų agentūrą, kurios kredito rizikos vertinimus (reitingus) taikys, turi apie tai pranešti Lietuvos bankui ir taikyti juos visą laiką.
2 lentelė Eksporto kreditų agentūrų MEIP ir jas atitinkantys rizikos koeficientai
| MEIP |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
0 |
0 |
20 |
50 |
100 |
100 |
100 |
150 |
2.2. Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos
58. Regioninės valdžios ir vietos valdžios, kurios turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms priskiriami analogiški rizikos koeficientai, kaip ir institucijų pozicijoms, vadovaujantis 65, 68, 69, 71–75 punktais, išskyrus tai, kad regioninės valdžios ir vietos valdžios trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (66 ir 69 punktai).
2.3. Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijos
60. Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.
61. Kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko pozicijos (IV skyriaus I skirsnio 2.1 dalis) vertinamos šių administracinių vienetų pozicijos:
2.4. Daugiašalių plėtros bankų pozicijos
62. Daugiašalių plėtros bankų, kurie turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms priskiriami analogiški rizikos koeficientai, kaip ir institucijų pozicijoms, vadovaujantis 65, 68, 69, 71–75 punktais, išskyrus tai, kad daugiašalių plėtros bankų trumpalaikėms pozicijoms netaikomas lengvatinis traktavimas (66, 69 punktai). 0 proc. rizikos koeficientas priskiriamas šių daugiašalių plėtros bankų pozicijoms:
62.13. Tarptautinė imunizacijos finansavimo institucija;
Papildyta papunkčiu:
Nr. 54, 2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 54-2119 (2007-05-17), i. k. 107505ANUTA00000054
62.14. Islamo plėtros bankas.
Papildyta papunkčiu:
Nr. 54, 2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 54-2119 (2007-05-17), i. k. 107505ANUTA00000054
2.5. Tarptautinių organizacijų pozicijos
2.6. Institucijų pozicijos
65. Institucijų, neturinčių pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo (reitingo), pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra daugiau kaip trys mėnesiai, priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas.
66. Institucijų, neturinčių pripažintos ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo (reitingo), pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas.
67. Institucijų, nurodytų 65 ir 66 punktuose, pozicijoms priskiriamas rizikos koeficientas negali būti mažesnis už centrinės valdžios, kurios jurisdikcijai priklauso ši institucija, pozicijoms priskiriamą rizikos koeficientą.
68. Institucijų, turinčių pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas yra daugiau kaip trys mėnesiai, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 3 lentelę:
3 lentelė
| CQS (1 priedas) |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
20 |
50 |
50 |
100 |
100 |
150 |
69. Institucijų, turinčių pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, rizikos koeficientas priskiriamas pagal 4 lentelę:
4 lentelė
| CQS (1 priedas) |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
20 |
20 |
20 |
50 |
50 |
150 |
70. Bankai, taikydami 65–69 punktus, turi atsižvelgti į tai, ar bent viena institucijos pozicija turi pripažintos ECAI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą).
71. Jeigu nė viena pozicija, nurodyta 70 punkte, neturi pripažintos ECAI nustatyto trumpalaikio kredito rizikos vertinimo (reitingo), tai visoms šios institucijos pozicijoms, kurių pradinis faktinis terminas neviršija trijų mėnesių, priskiriami 69 punkte nustatyti rizikos koeficientai.
72. Jeigu bent viena pozicija, nurodyta 70 punkte, turi pripažintos ECAI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir jei šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) suteikia galimybę priskirti palankesnį arba lygiavertį rizikos koeficientą vertinamai institucijos pozicijai (90 punktas), nei numatyta 69 punkte, tai šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) atitinkantis rizikos koeficientas (90 punktas) priskiriamas tik tai konkrečiai pozicijai. Priskiriant rizikos koeficientus kitoms šios institucijos trumpalaikėms pozicijoms, taikomas 69 punktas.
73. Jeigu bent viena pozicija, nurodyta 70 punkte, turi pripažintos ECAI nustatytą trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą) ir jei šis trumpalaikis kredito rizikos vertinimas (reitingas) suteikia galimybę priskirti mažiau palankų rizikos koeficientą vertinamai institucijos pozicijai (90 punktas), nei numatyta 69 punkte, tai 69 punkte nustatyti rizikos koeficientai neturi būti priskiriami, o vertinamai institucijos pozicijai ir visoms nereitinguotoms trumpalaikėms šios institucijos pozicijoms turi būti priskiriamas rizikos koeficientas, atitinkantis šį trumpalaikį kredito rizikos vertinimą (reitingą), kaip nurodyta 90 punkte.
74. Pozicijoms, susijusioms su investicijomis į institucijų nuosavybės vertybinius popierius arba kapitalo priemones, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus atvejus, kai jos atimamos iš kapitalo.
75. Jeigu institucijos pozicija susidarė dėl Europos centrinio banko (ECB) ar Europos Sąjungos valstybės narės centrinio banko reikalavimo bankui laikyti minimalias atsargas, šiai pozicijai priskiriamas toks rizikos koeficientas, koks būtą priskirtas ECB ar tos Europos Sąjungos valstybės narės centrinio banko pozicijai, jeigu tenkinamos tokios sąlygos:
75.1. Atsargos laikomos, atsižvelgiant į 2003 m. rugsėjo 12 d. ECB reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 dėl minimalių privalomųjų atsargą reikalavimo taikymo arba į vėliau jį pakeitusį reglamentą arba į atskiros valstybės reikalavimus, kurie visais esminiais aspektais atitinka tą reglamentą.
2.7. Įmonių pozicijos
76. Įmonių pozicijoms, kurios turi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą (reitingą), rizikos koeficientas priskiriamas pagal 5 lentelę:
5 lentelė
| CQS (1 priedas) |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
20 |
50 |
100 |
100 |
150 |
150 |
2.9. Nekilnojamuoju turtu užtikrintos pozicijos
79. Pozicijoms arba jų dalims, visiškai užtikrintoms nekilnojamuoju turtu, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus pozicijas, užtikrintas gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kaip yra nurodyta 80, 81, 82 punktuose, atsižvelgiant į 83 punkte išdėstytus reikalavimus.
80. Pozicijoms arba jų dalims, visiškai užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, atsižvelgiant į 337, 384, 385 punktų reikalavimus, kuriame savininkas apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo (t. y. turtas neskirtas perparduoti), išskyrus 86 punkte nurodytas pozicijas, priskiriamas 35 proc. rizikos koeficientas.
81. Pozicijoms arba jų dalims, visiškai užtikrintoms įkeistomis Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą ar vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijomis, susijusiomis su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kuriame savininkas apsigyveno ar apsigyvens arba kurį jis išnuomojo (t. y. turtas neskirtas perparduoti), išskyrus 86 punkte nurodytas pozicijas, priskiriamas 35 proc. rizikos koeficientas.
82. Nuomininko pozicijoms, susidariusioms dėl turto nuomos (lizingo) sandorių, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, pagal kuriuos bankas yra nuomotojas, o nuomininkas turi teisę išpirkti tą turtą, išskyrus 86 punkte nurodytas pozicijas, priskiriamas 35 proc. rizikos koeficientas su sąlyga, kad bankas turi visą šio turto nuosavybės teisę.
83. Tam, kad pozicijoms arba jų dalims, visiškai užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, galima būtų priskirti 35 proc. rizikos koeficientą, turi būti įvykdytos tokios sąlygos:
83.1. Šio nekilnojamojo turto vertė neturi reikšmingai priklausyti nuo skolininko kreditingumo. Šis reikalavimas neužkerta kelio situacijoms, kai vien tik makroekonominiai veiksniai lemia tiek turto vertę, tiek skolininko įsipareigojimų įvykdymą.
83.2. Paskolos grąžinimas (pozicijos uždarymas) neturi reikšmingai priklausyti nuo jokių pinigų srautų, generuojamų iš turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė.
2.10. Pradelstų pozicijų neužtikrintos dalys
84. Bet kurios banko pozicijos, pradelstos daugiau kaip 90 dienų, neužtikrintai (atsižvelgiant į IV skyriaus III skirsnio reikalavimus) daliai, kuri viršija 5 proc. pozicijos likučio grynosios vertės ir kurios rizikos lygis yra pagrįstai priimtinas bankui, priskiriami tokie rizikos koeficientai:
84.1. 150 proc. rizikos koeficientas, jei vertės koregavimai yra mažesni kaip 20 proc. neužtikrintos pozicijos dalies, neatėmus vertės koregavimų;
85. Apibrėžiant pradelstos pozicijos užtikrintą dalį, tinkama užtikrinimo priemonė ir garantijos yra tokios, kokios yra pripažįstamos vadovaujantis IV skyriaus III skirsnio nuostatomis.
2.11. Didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijos
2.12. Padengtų obligacijų pozicijos
88. Padengtą obligacijų pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal rizikos koeficientą, priskirtą neužtikrintoms pozicijoms (kai bankas turi kreditinio reikalavimo pirmumo teisę), kuris taikomas jas išleidusioms institucijoms. Rizikos koeficientai tarpusavyje susiję taip:
88.1. jei institucijos pozicijoms priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 10 proc. rizikos koeficientas;
88.2. jei institucijos pozicijoms priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas;
88.3. jei institucijos pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, padengtai obligacijai priskiriamas 50 proc. rizikos koeficientas;
2.13. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos
2.14. Trumpalaikės institucijų ir įmonių pozicijos
2.15. KIS pozicijos
91. KIS pozicijoms priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas, išskyrus 92–96 punktuose numatytus atvejus.
92. KIS, kurie turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pozicijoms rizikos koeficientas priskiriamas pagal 7 lentelę:
7 lentelė
| CQS (1 priedas) |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Rizikos koeficientas, proc. |
20 |
50 |
100 |
100 |
150 |
150 |
93. Bankai gali nustatyti KIS rizikos koeficientą, kaip nurodyta 93–96 punktuose, jeigu KIS valdymo principai ir veikla yra organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymu ir kitais susijusiais teisės aktais, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių analogiškais teisės aktais, įgyvendinančiais direktyvą 85/611/EEB, įskaitant visus paskesnius šios direktyvos pakeitimus.
94. Kai bankas turi visą reikiamą informaciją apie KIS pagrindines pozicijas, jis gali atsižvelgti į šias pagrindines pozicijas, apskaičiuodamas vidutinį KIS rizikos koeficientą.
95. Kai bankas neturi informacijos apie KIS pagrindines pozicijas, vidutinį KIS rizikos koeficientą jis gali suskaičiuoti, darydamas prielaidą, kad KIS pirmiausia maksimaliai, kiek jam leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus, investuoja į pozicijų grupes, pritraukiančias didžiausius kapitalo poreikius, o toliau investuoja mažėjančia tvarka, kol pasiekiama maksimali bendra investicijų riba.
2.16. Kitos pozicijos
98. Pozicijoms, susijusioms su išankstiniais mokėjimais ir sukauptomis pajamomis, kurių atžvilgiu institucija negali nustatyti sandorio šalies pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės ir konsoliduotos atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157), toliau – direktyva 86/635/EEB, priskiriamas 100 proc. rizikos koeficientas.
99. Pozicijoms, susijusioms su pinigais inkasavimo procese, priskiriamas 20 proc. rizikos koeficientas. Pozicijoms, susijusioms su pinigais kasoje, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.
100. Pozicijoms, susijusioms su dalyvavimu kapitale ir kitu dalyvavimu, išskyrus tas pozicijas, kurios atimamos iš kapitalo, priskiriamas mažiausiai 100 proc. rizikos koeficientas.
101. Pozicijoms, susijusioms su aukso lydiniais, laikomais bankų nuosavose saugyklose, arba pozicijoms, užtikrintoms aukso lydinių įsipareigojimais, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas.
102. Sudarant turto pardavimo ir atpirkimo sandorius arba išankstinio pirkimo sandorius, atsižvelgiama į rizikos koeficientus, priskiriamus šiam turtui, o ne sandorių šalims.
103. Kai bankas teikia kredito užtikrinimą tam tikram pozicijų skaičiui su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymo atvejis yra mokėjimo priežastis ir kad dėl tokio kredito įvykio sutartis nutraukiama ir, jei produktas turi pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą), priskiriami IV skyriaus IV skirsnyje nustatyti rizikos koeficientai. Jei pripažinta ECAI nėra suteikusi kredito rizikos vertinimo (reitingo) produktui, apskaičiuojant pagal riziką įvertinto turto vertę, turi būti sudedami į krepšelį įtrauktą pozicijų rizikos koeficientai, neįskaitant n-1 pozicijų, tačiau neviršijant 1250 proc., o gauta suma dauginama iš kreditinės išvestinės finansinės priemonės suteikto užtikrinimo nominaliosios vertės, n–1 pozicijos, kurios neturi būti sumuojamos, nustatomos remiantis principu, kad įtraukiamos tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę pagal riziką įvertintą poziciją nei bet kuri į sumavimą įtraukta pozicija.
3. Pagal riziką įvertintų banko nebalansinių pretenzijų pozicijų verčių nustatymas
104. Pagal riziką įvertintos banko nebalansinių pretenzijų pozicijų vertės nustatomos dviem etapais.
105. Pirmiausia banko nebalansinių pretenzijų pozicijos suskirstomos į 106–109 punktuose nurodytas grupes ir jų vertė padauginama iš toms grupėms priskiriamų perskaičiavimo veiksnių (CF), išreikštų procentais. Toliau gautos sumos dar kartą padauginamos iš rizikos koeficientų, išreikštų procentais, taikomų antrajai sutarties šaliai grupuojant turtą, kaip nurodyta 51 punkte.
106. Banko nebalansinių pretenzijų pozicijos, kurioms priskiriamas 100 proc. perskaičiavimo veiksnys:
106.1. garantijos, turinčios paskolų požymių (angl. guarantees having the character of credit substitutes),
106.4. indosuoti vekseliai, kuriuose nėra įrašytas kito banko pavadinimas (angl. endorsements on bills not bearing the name of anot her credit institutiori);
106.6. neatšaukiamieji akredityvai, turintys paskolų požymių (angl. irrevocable standby letters of credit having the character of credit substitutes);
106.7. turtas, įsigytas pagal išankstinių pirkimo sandorių sutartis (angl. assets purchased under outright forward purchase agree-ments);
106.9. turto pardavimo ir atpirkimo sandoriai, apibūdinti direktyvos 86/635/EEB 12 straipsnio 3 ir 5 dalyse (angl. asset sale and repurchase agreements as dęfined in Article 12(3) and (5) of Directive 86/635/EEC);
107. Banko nebalansinių pretenzijų pozicijos, kurioms priskiriamas 50 proc. perskaičiavimo veiksnys:
107.1. išduoti ir patvirtinti dokumentiniai akredityvai, išskyrus tuos, kurie nurodyti 108.1 punkte (angl. documentary credits issued and confirmed);
107.2. laidavimai ir nuostolių padengimo garantijos (įskaitant konkursų paraiškas, sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, garantinius raštus dėl muitų ir mokesčių mokėjimo) ir garantijos, neturinčios paskolų požymių (angl. warranties and indemnities (including tender, performance, customs and tax bonds) and guarantees not having the character of credit substitutes);
107.3. neatšaukiamieji akredityvai, neturintys paskolų požymių (angl. irrevocable standby letters of credit not having the character of credit substitutes);
107.4. nepanaudotos kredito galimybės (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra daugiau kaip vieni metai (angl. undrawn credit facilities (agreements to lend, purchase securities, provide guarantees or acceptance facilities) with an original maturity of more than one year);
107.5. trumpalaikio skolinimosi eurovekselių rinkoje priemonės (NIF) ir vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje priemonės (RUF) (angl. note issuance facilities (NIFs) and revolving underwriting facilities (RUFs));
108. Banko nebalansinių pretenzijų pozicijos, kurioms priskiriamas 20 proc. perskaičiavimo veiksnys:
108.1. dokumentiniai akredityvai, kurių užtikrinimo priemonė yra tuose akredityvuose įrašytos prekės ir kiti savaime pasibaigiantys sandoriai (angl. documentary credits in which underlying shipment acts as collateral and other self–liquidating transactions);
108.2. nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra vieni metai arba mažiau, kurių negalima bet kuriuo metu, iš anksto nepranešus, besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui (angl. undrawn credit facilities (agreements to lend, purchase securities, provide guarantees or acceptance facilities) with an original maturity of up to and including one year which may not be cancelled unconditionally at any time without notice or that do not effectively provide for automatic cancellation due to deterioration in a borrower 's creditworthiness);
109. Banko nebalansinių pretenzijų pozicijos, kurioms priskiriamas 0 proc. perskaičiavimo veiksnys:
109.1. nepanaudoti kreditavimo įsipareigojimai (susitarimai dėl paskolų, vertybinių popierių pirkimo, garantijų suteikimo ar akceptavimo priemonių), kurių pradinis terminas yra vieni metai arba mažiau, kuriuos galima bet kuriuo metu, iš anksto nepranešus, besąlygiškai atšaukti arba kurių negalima automatiškai atšaukti pablogėjus paskolos gavėjo kreditingumui. Mažmenines kredito linijas galima besąlygiškai atšaukti, jeigu tai bankui leidžia sutarties sąlygos ir jeigu tai neprieštarauja vartotojų apsaugos ir susijusiems teisės aktams (angl. undrawn credit facilities (agreements to lend, purchase securities, provide guarantees or acceptance facilities) which may be cancelled unconditionally at any time without notice, or that do effectively provide for automatic cancellation due to deterioration in a borrower 's creditworthiness. Retail credit lines may be considered as unconditionally cancelable if the terms permit the credit institution to cancel them to the full extent allowable under consumer protection and related legislation);
II SKIRSNIS
VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS
1. Vidaus reitingais pagristo metodo įgyvendinimas
110. Bankas gali taikyti vidaus reitingais pagrįstą metodą (toliau – IRB metodą) kapitalo, reikalingo kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti, poreikiui skaičiuoti tik gavęs Lietuvos banko leidimą. Leidimas taikyti IRB metodą suteikiamas Lietuvos banko nustatyta tvarka.
111. Leidimas taikyti IRB metodą (pagrindinį IRB metodą, angl. foundation IRB approach arba pažangųjį IRB metodą, angl. advanced IRB approach) suteikiamas tik tada, jei banko kredito rizikos valdymo ir reitingų sistemos atitinka IV skyriaus II skirsnio 9 dalies reikalavimus.
112. Jei bankas turi reikiamą leidimą, tačiau jo taikomas IRB metodas neatitinka šio skyriaus reikalavimų, jis turi pateikti Lietuvos bankui planą, kada vėl bus pradėti vykdyti visi reikalavimai, arba įrodyti, kad reikalavimų nevykdymo poveikis yra nereikšmingas.
113. Nuo 2008 m. sausio 1 d. bankui gali būti leista naudoti paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms (taikyti pažangųjį IRB metodą). Bankas gali naudoti paties apskaičiuotus LGD ir CF tik gavęs Lietuvos banko leidimą.
114. Leidimas naudoti paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF suteikiamas tik tada, jei bankas atitinka LGD ir (arba) CF kiekybinio įvertinimo reikalavimus.
115. Kai ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos kontroliuojamos finansų įmonės bendrai taiko IRB metodą (centralizuotai kuria reitingų sistemas, skaičiuoja kredito rizikos parametrus, pagal riziką įvertintas pozicijų vertes ir t. t.), ES patronuojančiai kredito įstaigai ir jos kontroliuojamoms finansų įmonėms leidžiama, kad IRB metodas grupės lygiu atitiktų IV skyriaus II skirsnio 9 dalies reikalavimus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
116. Bankas, teikdamas prašymą taikyti IRB metodą, turi įrodyti Lietuvos bankui, kad IV skyriaus II skirsnio 9 dalies reikalavimus atitinkančios vidaus reitingų sistemos buvo naudotos vertinant ir valdant riziką ne mažiau kaip trejus metus iki leidimo taikyti IRB metodą suteikimo. Bankui, pateikusiam prašymą naudoti IRB metodą iki 2010 metų, naudojimo periodas iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi būti ne trumpesnis kaip vieni metai. Bankas turi įrodyti, kad vidaus reitingų sistemos, kredito rizikos parametrai ir su tuo susijusios sistemos ir procesai nenaudojami išskirtinai tik skaičiuojant kapitalo poreikį ir vaidina esminį vaidmenį šiuose banko procesuose:
117. Bankas, teikdamas prašymą naudoti paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms (pažangųjį IRB metodą), turi įrodyti, kad jis, vertindamas ir naudodamas minėtus dydžius, laikėsi LGD ir CF kiekybinio įvertinimo reikalavimų ne mažiau kaip trejus metus iki tol, kol jam bus suteiktas leidimas naudoti paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF kapitalo poreikiui skaičiuoti. Iki 2008 m. gruodžio 31 d. šis naudojimo periodas negali būti trumpesnis nei dveji metai.
118. Bankas ir jo kontroliuojamos finansų įmonės IRB metodą turi taikyti visoms pozicijų grupėms, nurodytoms 122 punkte, išskyrus nuolatines išimtis, numatytas 121 punkte. Bankas, banką patronuojantis bankas ir banko kontroliuojamos finansų įmonės, gavę leidimą naudoti pačių apskaičiuotus LGD dydžius ir (arba) CF, turi juos naudoti visoms centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms, išskyrus nuolatines išimtis. IRB metodą galima įdiegti laipsniškai:
118.1. įvairioms pozicijų grupėms arba mažmeninių pozicijų pogrupiams tame pačiame struktūriniame padalinyje;
118.2. tai pačiai pozicijų grupei arba mažmeninių pozicijų pogrupiui įvairiuose struktūriniuose padaliniuose;
119. Jei numatoma IRB metodą diegti laipsniškai, šis metodas turi būti įdiegiamas per ne ilgesnį negu trejų metų laikotarpį. Pirmais šio laikotarpio metais IRB metodas turi būti taikomas nuosavybės vertybinių popierių pozicijų grupei, išskyrus nuolatines išimtis. Sudarant IRB metodo įdiegimo planą, neturi būti siekiama mažesnio minimalaus kapitalo poreikio toms pozicijų grupėms ar struktūriniams padaliniams, kuriems dar tik bus taikomas IRB metodas ar dar tik bus naudojami paties apskaičiuoti LGD ir (arba) CF.
120. Bankas, gavęs leidimą taikyti IRB metodą, negali grįžti prie standartizuoto metodo taikymo, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl akivaizdžios motyvuotos priežasties ir kai Lietuvos bankas tam suteikia leidimą. Bankas, gavęs leidimą naudoti paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF, negali grįžti prie Lietuvos banko nurodytų LGD ir CF naudojimo, nebent to reikia dėl akivaizdžios motyvuotos priežasties ir kai Lietuvos bankas tam suteikia leidimą.
121. Gavęs Lietuvos banko leidimą, bankas, kuriam leista taikyti IRB metodą, gali laikyti standartizuotą metodą šioms pozicijų grupėms:
121.1. 122.1 punkte nurodytai pozicijų grupei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir bankui būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorių šalims;
121.2. 122.2 punkte nurodytai pozicijų grupei, kai reikšmingų sandorio šalių skaičius yra ribotas ir bankui būtų pernelyg sunku taikyti reitingų sistemą šioms sandorių šalims;
121.3. pozicijoms nereikšminguose struktūriniuose padaliniuose, taip pat pozicijų grupėms, kurių dydis ir (arba) numanoma rizika yra nereikšmingi. Taikant šią išimtį, banko nuosavybės vertybinių popierių pozicijų grupės dydis laikomas reikšmingu, jei jos bendra vertė, skaičiuojant vidutiniškai už praėjusius metus, viršija 10 proc. banko kapitalo. Jei tokių pozicijų skaičius yra mažesnis kaip 10, tuomet šis limitas yra 5 proc. banko kapitalo. Taikant šią išimtį, kitų banko pozicijų grupių numanoma rizika laikoma nereikšminga, jei atitinkamos pozicijų grupės pagal riziką įvertinta pozicijų vertė sudaro mažiau nei 15 proc. pagal riziką įvertintos visų banko pozicijų vertės, apskaičiuotos taikant standartizuotą metodą banko grupės mastu;
121.4. patronuojančio banko buveinės šalies centrinės valdžios, regioninės ir vietos valdžios bei administracinių vienetų pozicijoms, jei pagal buveinės šalies teisės aktus nėra rizikos skirtumų tarp centrinės valdžios, regioninės ir vietos valdžios bei administracinių vienetų pozicijų ir jei buveinės šalies centrinei valdžiai taikomas 0 proc. rizikos koeficientas;
121.5. patronuojančio banko, banko kontroliuojamų įmonių arba patronuojančio banko kontroliuojamų įmonių pozicijoms, su sąlyga, kad šios sandorio šalys yra institucija ar finansų holdingo bendrovė, finansų įmonė, turto valdymo bendrovė ar pagalbines paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi rizikos ribojimo reikalavimai arba Septintosios Tarybos Direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 58) 12 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu susijusiai įmonei;
121.6. subjektų, kurių pozicijoms pagal standartizuotą metodą taikomas 0 proc. rizikos koeficientas, nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;
121.7. iki 2017 m. gruodžio 31 d. banko, patronuojančio banko ir kontroliuojamos finansų įmonės 2007 m. gruodžio 31 d. turimoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, laikantis šių reikalavimų:
121.7.1. nuosavybės vertybinių popierių portfelio sudedamoji dalis, kuriai taikoma ši išimtis, turi būti nustatoma pagal 2007 m. gruodžio 31 d. turimų nuosavybės vertybinių popierių skaičių, atsižvelgiant ir į visus papildomus su šių vertybinių popierių nuosavybės teise susijusius įsigijimus, jei dėl šių įsigijimų nepadidėja atitinkamoje bendrovėje turima įstatinio kapitalo procentinė dalis;
121.7.2. jei įsigijimas padidina atitinkamoje bendrovėje turimą įstatinio kapitalo procentinę dalį, perviršiui ši išimtis netaikoma;
2. Priskyrimas pozicijų grupėms
122. Kiekviena banko bankinės knygos pozicija turi būti priskirta vienai iš šių pozicijų grupių:
123. Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms taip pat priskiriamos:
123.1. daugiašalių plėtros bankų ir tarptautinių organizacijų pozicijos, apibrėžtos 51.4–51.5 punktuose, jei šioms pozicijoms pagal standartizuotą metodą taikomas 0 proc. rizikos koeficientas;
123.2. regioninės ir vietos valdžios pozicijos, apibrėžtos 51.2 punkte, kurios pagal standartizuotą metodą priskiriamos centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų grupei (59 punktas);
124. Institucijų pozicijoms taip pat priskiriamos:
124.1. regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijos, apibrėžtos 51.2 punkte, ir pagal standartizuotą metodą nėra priskiriamos centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų grupei;
125. Įmonių pozicijų grupei priskiriamos įmonių, išskyrus nurodytas 127 punkte, pozicijos, įskaitant visas kitas pozicijas, nepriskirtas 122.1–122.2 ir 122.5–122.6 punktams.
126. Įmonių pozicijų grupėje bankai turi išskirti specializuoto skolinimo pozicijas, kurioms būdingi tokie požymiai:
126.1. Tai yra subjekto, kuris buvo specialiai sukurtas finansuoti ir (ar) valdyti materialųjį turtą, pozicija.
126.2. Sutarties sąlygos suteikia bankui pakankamai teisių kontroliuoti turtą ir jo sukuriamas pajamas.
127. Mažmeninės pozicijos – tai pozicijos, kurios atitinka tokias sąlygas:
127.1. Pozicijos susidarė dėl sandorių su fiziniu asmeniu ar su fiziniais asmenimis, su smulkaus ar vidutinio verslo subjektais su sąlyga, kad pastaruoju atveju visa suma, kurią skolininkas ar tarpusavyje susijusių klientų grupė skolingi bankui, jo patronuojančiam bankui ir banko kontroliuojamoms finansų įmonėms, įskaitant pradelstas pozicijas, bet neįskaitant pozicijų arba galimų pozicijų, užtikrintų įkeistu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, neturi, banko turima informacija, viršyti 1 mln. litų.
127.3. Pozicijos nevaldomos taip individualiai, kaip tai daroma su pozicijomis, priklausančiomis įmonių pozicijų grupei.
129. Mažmeninių pozicijų grupėje turi būti išskiriami šie pogrupiai:
130. Mažmeninės pozicijos pripažįstamos kriterijus atitinkančiomis atnaujinamomis mažmeninėmis pozicijomis, kai tenkinamos šios sąlygos:
130.3. Bankas gali besąlygiškai anuliuoti nepanaudotą įsipareigojimo dalį, jei sutarties sąlygos leidžia bankui ją visiškai anuliuoti, laikantis vartotojų apsaugos ir susijusių teisės aktų.
130.4. Pozicijos yra neužtikrintos. Šios sąlygos gali būti nesilaikoma darbo užmokesčio sąskaitos kredito limito atveju. Šiuo atveju suma, susigrąžinta, kai bankui perduodama teisė tvarkyti skolininko sąskaitą, neįtraukiama skaičiuojant LGD.
130.5. Portfelio sudedamojoje dalyje vieno fizinio asmens maksimali pozicijos vertė yra ne daugiau kaip 100000 EUR (345 280 litų).
131. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms priskiriamos ne skolos pozicijos, nukreipiančios subordinuotą likutinę pretenziją į emitento turtą ar pajamas, taip pat savo ekonomine prasme panašios skolos pozicijos.
132. Kitų nekreditinių įsipareigojimų pozicijoms taip pat priskiriama nuomos (lizingo) objektu esančio turto likutinė vertė, jei ji neįtraukta į lizingo pozicijos vertę.
3. Pagal riziką įvertintų pozicijų verčių nustatymas
134. Kredito rizikos kapitalo poreikis turi būti nustatomas pagal riziką įvertintą banko turto ir nebalansinių pretenzijų pozicijų vertę padauginus iš 8 proc. Banko pozicijų, jei jų vertė nėra atimama iš banko kapitalo, pagal riziką įvertintos pozicijų vertės turi būti nustatomos vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis. Kredito rizikos parametrai (PD, LGD, EAD, M) turi būti nustatomi vadovaujantis IV skyriaus II skirsnio 5–8 dalimis, o tikėtino nuostolio vertės – vadovaujantis IV skyriaus II skirsnio 4 dalimi.
135. Taikant IRB metodą, į užtikrinimo priemonių poveikį atsižvelgiama laikantis IV skyriaus III skirsnio reikalavimų.
136. Esant įmonių ir mažmeninių gautinų sumų sumažėjimo rizikai, pagal riziką įvertinta pozicijų vertė apskaičiuojama taip kaip ir įmonių pozicijų. Jei gautinų sumų sumažėjimo rizika yra nereikšminga, ši rizika skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų vertes gali būti nepripažįstama. Jei bankas dėl įsigytų gautinų sumų įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir sumažėjimo rizikos turi regreso teisę į įsigytų gautinų sumų pardavėją, neturi būti taikomos IV skyriaus II skirsnio 3 ir 4 dalių nuostatos, susijusios su įsigytomis gautinomis sumomis. Tada ši pozicija turi būti vertinama kaip užtikrinta pardavėjo pozicija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
137. Pagal riziką įvertintos pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų vertės apskaičiuojamos pagal IV skyriaus IV skirsnį.
138. KIS pozicijoms pagal riziką įvertintos pozicijų vertės turi būti apskaičiuojamos pagal 2 priedą. Kai bankas, nuosavybės vertybinių popierių pagrindinėms pozicijoms taikydamas paprastąjį rizikos koeficientų metodą, negali pozicijų aiškiai priskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių kategorijai, nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržoje, kategorijai ar kitų nuosavybės vertybinių popierių kategorijai, jis turi vertinti pozicijas kaip kitas nuosavybės vertybinių popierių pozicijas.
139. Kai bankas pagal 2 priedą taiko standartizuotą metodą, pozicijoms turi būti suteikiamas paskesnio didesnio CQS, nei įprastai būtų taikomas tokioms pozicijoms, rizikos koeficientas. Jei įprastai tokioms pozicijoms būtų taikomas 150 proc. rizikos koeficientas, tai šiuo atveju turi būti taikomas 200 proc. rizikos koeficientas.
140. Kai KIS pozicijos neatitinka 93 punkto reikalavimų arba bankui nėra žinomos visos KIS pagrindinės pozicijos, bankas, taikydamas paprastąjį rizikos koeficientų metodą, pagrindines ne nuosavybės vertybinių popierių pozicijas turi priskirti vienai iš nuosavybės vertybinių popierių kategorijų, o nežinomas pagrindines pozicijas turi vertinti kaip kitas nuosavybės vertybinių popierių pozicijas. Bankas gali pagal riziką įvertintas KIS pagrindinių pozicijų vertes apskaičiuoti pats arba remtis trečiąja šalimi, kuri apskaičiuotų ir pateiktų ataskaitą apie vidutines pagal riziką įvertintas pozicijų vertes, pagal 2 priede pateikiamą alternatyvų būdą su sąlyga, kad būtų tinkamai užtikrintas šio apskaičiavimo ir ataskaitos teisingumas.
3.1. Pagal riziką įvertintų centrinės valdžios, centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų verčių nustatymas
141. Pagal riziką įvertintos centrinės valdžios, centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų vertės turi būti apskaičiuojamos pagal tokias formules:
Pagal riziką įvertinta pozicijos vertė = Rizikos koeficientas (RW) * EAD
Rizikos koeficientas (RW) = (LGD *N [(1 - R)-0.5 * G(PD) + (R /(1 - R))0.5 * G(0,999)] - PD * LGD)* (1 - 1,5 *b)-1 * (1 +(M - 2,5)* b)*12,5* 1,06
N(x) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija NORMSDIST() (t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis arba lygus x).
G(z) – standartinio normaliojo dydžio atvirkštinė pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija NORMSINV () (t. y. tokia vertė, kad N(x)= z).
Koreliacija (R) = 0,12 x (1 – EXP(– 50*PD))/(1 – EXP (– 50)) + 0,24 * [1 – (1 – EXP (– 50 * PD))/(1 – EXP (– 50))]
Termino veiksnys (b) = (0,11852 – 0,05478 * 1n (PD))2
142. Netiesioginio kredito užtikrinimo atveju, kai užtikrinimo teikėjas atitinka 327 punkto reikalavimus, o užtikrinimo priemonė – 351 punkto reikalavimus, pozicijos rizikos koeficientas gali būti apskaičiuojamas taip:
Rizikos koeficientas (RW) = RWs * (0,15 + 160*PDpp),
PDpp – užtikrinimo teikėjo PD,
RWs – rizikos koeficientas, apskaičiuotas pagal 141 punkte pateiktą formulę, naudojant skolininko PD ir užtikrinimo teikėjo pozicijos LGD, t. y. skolininko arba užtikrinimo teikėjo neapdraustos pozicijos LGD, atsižvelgiant į tai, ar, esant ir skolininko, ir užtikrinimo teikėjo įsipareigojimų neįvykdymui per apdrausto sandorio trukmės laikotarpį, banko susigrąžinta suma priklausytų nuo skolininko, ar nuo užtikrinimo teikėjo finansinės būklės, atsižvelgiant į turimus įrodymus ir užtikrinimo sandorio ypatybes. Termino veiksnys (b) turi būti apskaičiuojamas, taikant mažesnį iš dviejų dydžių – skolininko PD arba užtikrinimo teikėjo PD.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
143. Tais atvejais, kai centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų atveju PD = 0, rizikos koeficientas (RW) taip pat turi būti prilyginamas 0. Kai PD = 1:
143.1. bankas, netaikantis paties apskaičiuotų LGD, esant neįvykdytoms pozicijoms, rizikos koeficientą (RW) turi prilyginti 0;
144. Įmonių pozicijoms, kai konsoliduotos įmonių grupės, kurios narė yra ta įmonė, bendra metinių pardavimų suma yra mažesnė kaip 50 mln. EUR (172 640 tūkst. litų), bankas, apskaičiuodamas įmonių pozicijų rizikos koeficientus, gali taikyti šią koreliacijos formulę:
Koreliacija (R) = 0,12 x (1 – EXP (– 50 * PD))/(1 – EXP (– 50)) + 0,24 *
[1 – (1 – EXP (– 50 * PD))/(1 – EXP (– 50))] – 0,04*(1 – (S – 5)/45)
S – bendra metinių pardavimų suma, mln. eurų; 5 mln. eurų <= S <= 50 mln. eurų.
Kai į apskaitą įtrauktų metinių pardavimų suma yra mažesnė kaip 5 mln. eurų (17 264 tūkst. litų), turi būti laikoma, kad ji lygi 5 mln. eurų (17 264 tūkst. litų). Kai bankas įsigytoms gautinoms sumoms apskaičiuoja rizikos koeficientą, bendra metinių pardavimų suma turi būti lygi svertiniam vidurkiui. Kai bendra metinių pardavimų suma nėra reikšmingas įmonės dydžio rodiklis, o bendra turto suma yra reikšmingesnis rodiklis už bendrą metinių pardavimų sumą, bankas visą metinių pardavimų sumą turi pakeisti konsoliduotos įmonių grupės bendra turto suma.
145. Kai bankas specializuoto skolinimo pozicijų atveju neatitinka PD kiekybinio įvertinimo reikalavimų, turi būti taikomas priskyrimo kriterijų metodas (angl. slotting criteria approach) pagal IV skyriaus II skirsnio 9.5 dalį.
146. Įsigytos įmonių gautinos sumos turi atitikti IV skyriaus II skirsnio 9.3 dalies reikalavimus. Jei įsigytos įmonių gautinos sumos atitinka 153 punkto sąlygas, tai tuo atveju, jei bankas šių pozicijų atžvilgiu negali laikytis reikalavimų, keliamų įmonių pozicijų rizikos parametrų kiekybiniam vertinimui, gali būti taikomi mažmeninėms pozicijoms keliami rizikos parametrų kiekybinio vertinimo reikalavimai.
147. Skaičiuojant įsigytų įmonių gautinų sumų pagal riziką įvertintas pozicijų vertes, diskontai, užtikrinimo priemonės ir dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio užtikrinimą esant įsipareigojimų neįvykdymui arba gautinų sumų sumažėjimui, gali būti vertinamos kaip pirmojo nuostolio pozicijos pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, taikant IRB metodą.
148. Kai bankas suteikia užtikrinimą kelioms pozicijoms su sąlyga, kad n-tasis įsipareigojimų, susijusių su tomis pozicijomis, neįvykdymo atvejis yra mokėjimo priežastis ir kad dėl tokio kredito įvykio nutraukiama kredito sutartis ir jei produktas gavo pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą), pagal riziką įvertintos pozicijų vertės turi būti apskaičiuojamos vadovaujantis IV skyriaus IV skirsnio nuostatomis. Jei pripažinta ECAI produktui nėra suteikusi išorinio kredito rizikos vertinimo (reitingo), turi būti sudedami į krepšelį įtrauktų pozicijų rizikos koeficientai, neįtraukiant n–1 pozicijų, kurių atveju dydis, gautas sudėjus tikėtino nuostolio vertę, padaugintą iš 12,5, ir pagal riziką įvertintą pozicijos vertę, neviršija užtikrinimo priemonės suteikto užtikrinimo nominalios vertės, padaugintos iš 12,5. N–1 pozicijos, kurios neturi būti sumuojamos, nustatomos vadovaujantis nuostata, kad įtraukiamos tik tos pozicijos, kurių kiekviena sukuria mažesnę, palyginti su į sumavimą įtrauktomis pozicijomis, pagal riziką įvertintą pozicijos vertę.
3.2. Pagal riziką įvertintų mažmeninių pozicijų verčių nustatymas
149. Pagal riziką įvertinta mažmeninės pozicijos vertė turi būti apskaičiuojama pagal tokias formules:
Pagal riziką įvertinta pozicijos vertė = Rizikos koeficientas (RW) * EAD
Rizikos koeficientas (RW) = (LGD * N[(1 - R)-0.5 * G(PD) + (R /(1 - R))0,5 * G(0,999)] - PD * LGD)*12,5*1,06
N(x) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija NORMSDIST(), (t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis arba lygus x).
G(z) – standartinio normaliojo dydžio atvirkštinė pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija NORMSINV (), (t. y. tokia vertė, kad N(x)= z).
150. Esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, kai užtikrinimo teikėjas atitinka 327 punkto reikalavimus, o užtikrinimo priemonė – 351 punkto reikalavimus, pozicijos rizikos koeficientas gali būti apskaičiuojamas 142 punkte nustatyta tvarka.
151. Koreliacija (R) turi būti nustatoma taip:
151.1. esant nekilnojamuoju turtu užtikrintoms pozicijoms mažmeninėms pozicijoms koreliacija (R) turi būti lygi 0,15;
151.2. esant kriterijus atitinkančioms atnaujinamosioms mažmeninėms pozicijoms koreliacija (R) turi būti lygi 0,04;
151.3. esant kitoms mažmeninėms pozicijoms koreliacija (R) turi būti apskaičiuojama taip:
Koreliacija (R) = 0,03 x (1 – EXP (– 35 * PD))/(1 – EXP (– 35)) + 0,16 *
[1 – (1 – EXP (– 35 * PD)) / (1 – EXP (– 35))]
152. Kai PD lygi 1, bankas, esant neįvykdytoms pozicijoms, rizikos koeficientą turi apskaičiuoti taip:
Max{0, 12,5 *(LGD – ELBE)}
ELBE – banko tiksliausias tikėtino nuostolio įvertis, esant neįvykdytoms pozicijoms.
153. Įsigytos gautinos sumos turi būti laikomos mažmeninėmis pozicijomis, jei jos atitinka IV skyriaus II skirsnio 9.3 dalies reikalavimus ir šias sąlygas:
153.1. Gautinas sumas bankas įsigijo iš nesusijusių, t. y. trečiosios šalies pardavėjų, o skolininko pozicija neapima paties banko tiesiogiai ar netiesiogiai inicijuotų pozicijų.
153.2. Įsigytos gautinos sumos susidarė dėl rinkos sandorių tarp pardavėjo ir skolininko. Įmonių grupei priklausančių įmonių tarpusavyje gautinos sumos bei sumos, gautinos pagal tarpusavio užskaitos principus tarp įmonių, kurios perka ir parduoda viena kitai, šių kriterijų neatitinka.
153.3. Įsigyjantysis bankas turi pretenzijų į visas įplaukas iš įsigytų gautinų sumų arba proporcingą jų dalį.
154. Skaičiuojant įsigytų mažmeninių gautinų sumų pagal riziką įvertintas pozicijų vertes, grąžintini pirkimo diskontai, užtikrinimo priemonės ir dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio užtikrinimą esant įsipareigojimų neįvykdymui arba gautinų sumų sumažėjimui, gali būti vertinamos kaip pirmojo nuostolio pozicijos pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, taikant IRB metodą.
155. Kai, esant įsigytoms mažmeninėms gautinoms sumoms, įsigyjantysis bankas negali atskirti nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų ir kriterijus atitinkančių atnaujinamųjų mažmeninių pozicijų nuo kitų mažmeninių pozicijų, turi būti taikoma tokia mažmeninių pozicijų rizikos koeficiento funkcija, kurią naudojant gaunamas didžiausias kapitalo poreikis.
3.3. Pagal riziką įvertintų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų verčių nustatymas
156. Pagal riziką įvertintos nuosavybės vertybinių popierių pozicijų vertės turi būti nustatomos taikant vieną iš šių metodų:
157. Skirtingiems portfeliams galima taikyti skirtingus metodus, jei pats bankas viduje taiko skirtingus metodus, tačiau toks pasirinkimas turi būti daromas nuosekliai ir negali būti susijęs su arbitražu.
159. Naudojant paprastąjį rizikos koeficientų metodą:
159.1. Pagal riziką įvertinta pozicijos vertė turi būti nustatoma pagal šią formulę, priskiriant atitinkamus rizikos koeficientus:
Pagal riziką įvertinta pozicijos vertė = Rizikos koeficientas (RW) * EAD
Rizikos koeficientas (KW) = 190 proc. privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose.
Rizikos koeficientas (RW) = 290 proc. nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kuriomis prekiaujama biržoje.
Rizikos koeficientas (RW) = 370 proc. visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms.
159.2. Į bankinę knygą įtrauktomis trumposiomis grynųjų pinigų pozicijomis ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis leidžiama padengti ilgąsias tų pačių individualių vertybinių popierių pozicijas su sąlyga, kad šios priemonės yra tam tikrų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų apsidraudimo priemonės ir kad jos apdraudžia pozicijas dar bent vieniems metams. Kitos trumposios pozicijos vertinamos kaip ilgosios pozicijos, priskiriant atitinkamą rizikos koeficientą kiekvienos pozicijos absoliučiai vertei. Kai nesutampa pozicijų terminai, turi būti taikomas įmonių pozicijų metodas.
159.3. Bankas gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, remdamasis IV skyriaus III skirsnio reikalavimais. Tokiu atveju bankas gali naudoti užtikrinimo teikėjo PD ir tokias LGD bei M vertes, kurios būtų nustatomos taikant PD/LGD metodą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
160. Taikant PD/LGD metodą:
160.1. Pagal riziką įvertintos pozicijų vertės turi būti apskaičiuojamos taip, kaip ir įmonių pozicijų. Kai bankas neturi pakankamai informacijos, kuri leistų taikyti šiame dokumente vartojamą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimą, rizikos koeficientams turi būti priskiriamas 1,5 padidinimo daugiklis.
160.2. PD turi būti nustatoma taip pat, kaip ir esant įmonių pozicijoms, tačiau negali būti mažesnė už 8 lentelėje nurodytus minimalius dydžius:
8 lentelė
| Pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, kai investicija yra ilgalaikio bendradarbiavimo su klientu rezultatas |
Pozicijų, kuriomis neprekiaujama biržoje, kai investicijų grąža grindžiama reguliariais ir periodiniais pinigų srautais, kurių šaltiniai yra įvairūs, išskyrus kapitalo prieaugį |
Pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, įskaitant kitas trumpąsias pozicijas, kaip nurodyta 159.2 punkte |
Visų kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, įskaitant kitas trumpąsias pozicijas, kaip nurodyta 159.2 punkte |
| 0,09 proc. |
0,09 proc. |
0,4 proc. |
1,25 proc. |
160.3. Dydis, gautas prie atskiros pozicijos tikėtino nuostolio vertės, padaugintos iš 12,5, pridėjus pagal riziką įvertintą šios pozicijos vertę, neturi viršyti EAD, padauginto iš 12,5.
160.4. Bankas gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, remdamasis IV skyriaus III skirsnio reikalavimais. Tokiu atveju užtikrinimo teikėjo pozicijai bus taikomas 90 proc. LGD. Privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose gali būti priskiriamas 65 proc. LGD. M turi būti lygus 5 metams.
161. Vidaus modelių metodu nuosavybės vertybinių popierių pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijų vertės gali būti apskaičiuojamos gavus Lietuvos banko leidimą, jei bankas atitinka vidaus modelių metodo taikymo reikalavimus. Taikant vidaus modelių metodą:
161.1. Pagal riziką įvertinta pozicijos vertė turi būti lygi galimam nuostoliui iš banko nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, nustatytam taikant rizikos vertės (angl. value-at-risk) vidaus modelius pagal 99 proc. kvantilio pasikliautinąjį intervalą, taikomą ketvirčio pajamų už nuosavybės vertybinių popierių pozicijas ir atitinkamo nerizikingo lygio, apskaičiuoto per ilgojo laikotarpio duomenų kaupimo periodą, skirtumui, padaugintam iš 12,5.
161.2. Pagal riziką įvertinta atskiros pozicijos vertė turi būti ne mažesnė už dydį, gautą sudėjus minimalią pagal riziką įvertintą pozicijos vertę, apskaičiuotą taikant PD/LGD metodą, ir atitinkamą tikėtino nuostolio vertę, padaugintą iš 12,5. Ši palyginimui naudojama tikėtino nuostolio vertė turi būti apskaičiuojama naudojant 0,09 proc. PD ir 65 proc. LGD privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pakankamai diversifikuotuose portfeliuose arba 90 proc. LGD – visoms kitoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms.
3.4. Pagal riziką įvertintų kitų nekreditinių įsipareigojimų pozicijų verčių nustatymas
162. Pagal riziką įvertinta kitų nekreditinių įsipareigojimų pozicijų vertė turi būti apskaičiuojama taip:
Pagal riziką įvertinta pozicijos vertė =100 proc. * EAD
4. Tikėtino nuostolio vertės apskaičiavimas
165. Pozicijų tikėtino nuostolio vertė turi būti apskaičiuojama, taikant tuos pačius PD, LGD bei EAD, kaip ir skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų vertes.
166. Tikėtino nuostolio vertė turi būti apskaičiuojama taip:
Tikėtino nuostolio vertė = Tikėtinas nuostolis (EL) * EAD
167. Centrinės valdžios, centrinių bankų, institucijų, įmonių ir mažmeninių pozicijų tikėtinas nuostolis (EL) turi būti apskaičiuojamas taip:
Tikėtinas nuostolis (EL) = PD * LGD
Esant neįvykdytoms pozicijoms, kai bankai taiko pačių apskaičiuotus LGD, tikėtinas nuostolis (EL) turi būti lygus banko tiksliausiam tikėtino nuostolio įverčiui (ELBE).
168. Kai bankas rizikos koeficientą (RW) nustato pagal 142 punktą, tikėtinas nuostolis (EL) lygus 0.
169. Kai bankas taiko priskyrimo kriterijų metodą, vadovaudamasis IV skyriaus II skirsnio 9.5 dalies reikalavimais, specializuoto skolinimo pozicijų tikėtinas nuostolis (EL) turi būti nustatomas pagal 9 lentelę:
9 lentelė
| Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos |
1 kategorija (labai geras įvertinimas) |
2 kategorija (geras įvertinimas) |
3 kategorija (patenkinamas įvertinimas) |
4 kategorija (blogas įvertinimas) |
5 kategorija (įsipareigojimų neįvykdymas) |
| Mažiau kaip 2,5 metų |
0 proc. |
0,4 proc. |
2,8 proc. |
8 proc. |
50 proc. |
| 2,5 metų ir daugiau |
0,4 proc. |
0,8 proc. |
2,8 proc. |
8 proc. |
50 proc. |
Kai priskyrimo kriterijų metodas nėra taikomas, specializuoto skolinimo pozicijų tikėtinas nuostolis (EL) turi būti apskaičiuojamas taip:
Tikėtinas nuostolis (EL) = PD * LGD
170. Esant įmonių ir mažmeninių gautinų sumų sumažėjimo rizikai, tikėtinas nuostolis (EL) gali būti nustatomas šiais būdais pagal 10 lentelę:
10 lentelė
| Tikėtinas nuostolis (EL) |
PD |
LGD |
| PD* LGD |
Paties banko tiesiogiai apskaičiuota PD |
Paties banko tiesiogiai apskaičiuotas LGD |
| PD* LGD |
Paties banko tiesiogiai apskaičiuota PD |
75 proc. |
| Paties banko tiesiogiai apskaičiuotas tikėtinas nuostolis (EL) |
Tikėtinas nuostolis (EL) |
100 proc. |
| Paties banko tiesiogiai apskaičiuotas tikėtinas nuostolis (EL) |
Paties banko tiesiogiai apskaičiuota PD |
Tikėtinas nuostolis (EL) PD |
| Paties banko tiesiogiai apskaičiuotas tikėtinas nuostolis (EL) |
Tikėtinas nuostolis (EL) LGD |
Paties banko tiesiogiai apskaičiuotas LGD |
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
171. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų tikėtinas nuostolis (EL) turi būti nustatomas, atsižvelgiant į taikomus pagal riziką įvertintų pozicijų verčių apskaičiavimo metodus:
171.1. Kai pagal riziką įvertinta pozicijos vertė apskaičiuojama taikant paprastąjį rizikos koeficientų metodą, tikėtinas nuostolis (EL) turi būti nustatomas pagal 11 lentelę:
11 lentelė
| Pozicija |
Privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų pakankamai diversifikuotuose portfeliuose |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje |
Kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų |
| Tikėtinas nuostolis (EL) |
0,8 proc. |
0,8 proc. |
2,4 proc. |
171.2. Kai pagal riziką įvertinta pozicijos vertė apskaičiuojama taikant PD/LGD metodą, tikėtinas nuostolis (EL) turi būti nustatomas taip:
Tikėtinas nuostolis (EL) = PD * LGD
172. Kai pozicija priskiriama kitų nekreditinių įsipareigojimų pozicijų grupei, tikėtinas nuostolis (EL) turi būti lygus 0 proc.
173. Pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų tikėtinas nuostolis (EL) turi būti apskaičiuojamas pagal IV skyriaus IV skirsnį.
174. KIS pozicijų tikėtinas nuostolis (EL) turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į taikomus pagal riziką įvertintų pozicijų verčių apskaičiavimo metodus.
175. 166–170 punktuose nurodytų pozicijų tikėtino nuostolio vertė turi būti lyginama su šių pozicijų vertės koregavimų suma. Kai neįvykdytų turto pozicijų įsigijimo kaina ir gautina suma skiriasi, skirtumas tarp gautinos sumos ir grynosios vertės (diskontas) turi būti pridedamas prie šių pozicijų vertės koregavimų sumos. Pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų tikėtino nuostolio vertė bei vertės koregavimų suma į šį vertinimą neįtraukiami:
175.1. Kai vertės koregavimų suma yra mažesnė už visą tikėtino nuostolio vertę, iš I ir II lygio kapitalo turi būti atimama atitinkamai po 50 proc. skirtumo tarp tikėtino nuostolio vertės ir vertės koregavimų sumos.
175.2. Kai vertės koregavimų suma yra didesnė už visą tikėtino nuostolio vertę, skirtumas tarp vertės koregavimų sumos ir tikėtino nuostolio vertės turi būti pridedamas prie II lygio kapitalo, tačiau šis skirtumas neturi būti didesnis kaip 0,6 proc. pagal riziką įvertintos visų banko pozicijų vertės.
5. PD nustatymas
176. Kai pozicijos priskiriamos centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų, įmonių ir mažmeninių pozicijų grupėms, bankas turi taikyti paties apskaičiuotas PD.
177. Kai pozicijos priskiriamos institucijų, įmonių ir mažmeninių pozicijų grupėms, PD negali būti mažesnė kaip 0,03 proc.
179. Kai bankas įsigytų įmonių gautinų sumų atžvilgiu neatitinka PD kiekybinio įvertinimo reikalavimų, PD turi būti nustatoma taip:
179.1. Pretenzijų į įmonių gautinas sumas, kai bankas turi kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, PD turi būti lygi tiesiogiai apskaičiuoto tikėtino nuostolio (EL) ir 45 proc. LGD santykiui.
179.2. Pretenzijų į įmonių gautinas sumas, kai bankas neturi kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės, PD turi būti lygi tiesiogiai apskaičiuotam tikėtinam nuostoliui (EL).
180. Esant įmonių ir mažmeninių gautinų sumų sumažėjimo rizikai, PD turi būti nustatoma taip:
180.2. Kai bankas įsigytų gautinų sumų atžvilgiu atitinka PD kiekybinio įvertinimo reikalavimus, gali būti taikoma paties banko tiesiogiai apskaičiuota PD.
180.3. Kai bankas įsigytų gautinų sumų atžvilgiu neatitinka PD kiekybinio įvertinimo reikalavimų, tai:
180.3.1. kai bankas taiko paties apskaičiuotus LGD ir gali patikimu būdu tiesiogiai apskaičiuotą tikėtiną nuostolį (EL) išskaidyti į PD ir LGD, PD gali būti lygi tikėtino nuostolio (EL) ir LGD santykiui;
181. Bankai gali pripažinti netiesioginį kredito užtikrinimą, nustatydami PD pagal IV skyriaus III skirsnio reikalavimus. Kai bankas taiko paties apskaičiuotus LGD, netiesioginio kredito užtikrinimo įtaka gali būti pripažįstama koreguojant PD pagal IV skyriaus II skirsnio 9.2.3 dalies reikalavimus. Užtikrintos pozicijos rizikos koeficientas neturi būti mažesnis už užtikrinimo teikėjo pozicijos rizikos koeficientą.
5.1. PD kiekybinio įvertinimo reikalavimai
183. Skolininko rango arba rizikos grupės (angl. pool) PD turi būti apskaičiuojama pagal ilgojo laikotarpio metinių įsipareigojimų neįvykdymo lygių tame range ar rizikos grupėje vidurkį.
184. Kai pozicija priskiriama centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ar įmonių pozicijų grupėms, bankas gali taikyti šiuos PD kiekybinio įvertinimo metodus ar jų derinius:
184.1. Istorinis metodas:
184.2. Kredito rizikos vertinimų priskyrimo metodas:
184.2.1. Banko vidaus reitingų skalės skolininkų rangai susiejami su išorinės institucijos (pripažintos ECAI ar panašios institucijos) taikoma vertinimo skale.
184.2.2. Skolininkų rangams priskiriami atitinkami išorinės institucijos nustatyti įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai.
184.2.3. Skolininkų priskyrimo vidaus reitingų skalės skolininkų rangams kriterijai palyginami su išorinės institucijos taikomais kriterijais, taip pat lyginami bendrų skolininkų vidaus ir išorės reitingai. Bankas turi vengti paklaidų ir nesuderinamumo.
184.2.4. Išorinės institucijos kriterijai, kuriais grindžiami kiekybiniam įvertinimui naudojami duomenys, turi būti orientuoti tik į įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir neturi atspindėti sandorio ypatybių.
184.3. Statistiniai įsipareigojimų neįvykdymo prognozavimo modeliai:
184.3.1. Kai bankas taiko tiesioginius rizikos parametrų įverčius, gali būti nustatomi šių rizikos parametrų įverčių intervalai kiekvienam reitingų skalės rangui. PD gali būti nustatoma kaip paprastasis tam tikro rango individualių skolininkų PD vidurkis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
185. Kai pozicija priskiriama centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ar įmonių pozicijų grupėms, bankams, įgyvendinantiems IRB metodą ir netaikantiems pačių apskaičiuotų LGD ir (arba) CF (taikantiems pagrindinį IRB metodą), bent vieno vidaus ar išorinių duomenų šaltinio duomenų kaupimo periodas turi būti bent 2 metai. Šis periodas kasmet turi būti pratęsiamas vienais metais, kol atitinkami duomenys apims penkerių metų periodą. Bankams, taikantiems pačių apskaičiuotus LGD ir (arba) CF (taikantiems pažangųjį IRB metodą), bent vieno duomenų šaltinio duomenų kaupimo periodas turi būti bent 5 metai. Jei kurio nors šaltinio duomenų kaupimo periodas yra ilgesnis ir jei šio šaltinio duomenys yra tinkami, turi būti naudojamas tas ilgesnis periodas.
186. Kai pozicija priskiriama mažmeninių pozicijų grupei:
186.1. Bankas gali tiesiogiai apskaičiuoti skolininko rango ar rizikos grupės tikėtiną nuostolį (EL) kaip ilgojo laikotarpio metinių nuostolių vidurkį, o PD gali būti nustatoma kaip banko tikėtino nuostolio (EL) ir atitinkamo LGD santykis. Nuostolių apskaičiavimas turi būti atliekamas laikantis bendrų PD ir LGD kiekybinio įvertinimo reikalavimų.
186.2. Vidaus duomenis, naudojamus pozicijas priskiriant rangams arba rizikos grupėms, bankas turi laikyti pagrindiniu informacijos šaltiniu. Bankas gali naudoti išorinius duomenis (įskaitant bendrus kelių bankų duomenis) arba statistinius įsipareigojimų neįvykdymo prognozavimo modelius tik tuo atveju, jei yra tvirtas ryšys tarp:
186.2.1. banko pozicijų priskyrimo rangams ar rizikos grupėms proceso ir išorės duomenų šaltinio taikomo priskyrimo proceso;
186.3. Bankams, įgyvendinantiems IRB metodą, bent vieno vidaus ar išorės duomenų šaltinio duomenų kaupimo periodas turi būti bent 2 metai. Šis periodas turi būti kasmet pailginamas 1 metais iki 5 metų. Jei kurio nors šaltinio duomenų kaupimo periodas yra ilgesnis ir jei šio šaltinio duomenys yra tinkami, turi būti naudojamas tas ilgesnis periodas. Jei vėlesnių laikotarpių duomenys yra tinkamesni kiekybiškai įvertinant PD, bankas gali šiems duomenims suteikti didesnį lyginamąjį svorį.
187. Įsigytoms įmonių gautinoms sumoms bankas gali apskaičiuoti skolininko rango tikėtiną nuostolį (EL) kaip ilgojo laikotarpio metinių faktinių įsipareigojimų neįvykdymo lygių tame range vidurkį.
189. Nustatydamas žemo įsipareigojimų neįvykdymo lygio portfelių PD, bankas gali:
189.1. naudoti bendrus kelių bankų duomenis, išorės duomenų šaltinius arba atitinkamus rinkos rodiklius, bet tuo atveju bankas turi įrodyti, kad tie duomenys yra reprezentatyvūs;
189.2. derinti atskiras portfelio sudedamąsias dalis, kurios turi panašias rizikos charakteristikas; pavyzdžiui, bankas gali portfelį išskaidyti į atskiras sudedamąsias dalis, naudojamas vidaus kredito rizikos valdymo (pvz., kainodaros) tikslais, ir taip sukurti kelis žemo įsipareigojimų neįvykdymo lygio portfelius;
189.4. taikyti aukštesnę rizikos parametro intervalo ribą, kai reitingų skalės rizikos kategorijoms yra nustatomi atitinkami rizikos parametrų intervalai;
6. LGD nustatymas
190. Kai pozicija priskiriama centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų, įmonių ir mažmeninių pozicijų grupėms, LGD turi būti nustatomi vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis.
191. Kai pozicija priskiriama mažmeninių pozicijų grupei, bankas turi taikyti paties apskaičiuotus LGD.
192. Kai pozicija priskiriama centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms, LGD turi būti nustatomas taip:
192.1. 45 proc. LGD: pozicijų be pripažintos užtikrinimo priemonės, kai bankas turi kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę, bei įsigytų įmonių gautinų sumų, kai bankas turi kreditorinio reikalavimo pirmumo teisę ir kai bankas neatitinka PD kiekybinio įvertinimo reikalavimų.
192.2. 75 proc. LGD: pozicijų be pripažintos užtikrinimo priemonės, kai bankas neturi kreditorinio reikalavimo pirmumo teisės.
192.3. 100 proc. LGD: subordinuotų įsigytų įmonių gautinų sumų, kai bankas neatitinka PD kiekybinio įvertinimo reikalavimų.
192.5. Įsigytų įmonių gautinų sumų LGD gali būti prilyginamas tiesiogiai apskaičiuoto tikėtino nuostolio (EL) ir tiesiogiai apskaičiuoto PD santykiui, jeigu bankas įmonių gautinų sumų atžvilgiu atitinka PD kiekybiniam įvertinimui keliamus reikalavimus.
192.6. Bankas gali pripažinti užtikrinimo priemonių poveikį pagal IV skyriaus III skirsnio reikalavimus.
193. Esant įmonių ir mažmeninių gautinų sumų sumažėjimo rizikai, LGD turi būti nustatomas taip:
193.2. Kai bankas, atitinkantis PD kiekybinio įvertinimo reikalavimus, taiko tiesiogiai apskaičiuotas PD, bet netaiko paties apskaičiuotų LGD, LGD turi būti lygus 75 proc. Kai bankas gali patikimu būdu išskaidyti tiesiogiai apskaičiuotą tikėtiną nuostolį (EL) į PD ir LGD, LGD gali būti prilyginamas tikėtino nuostolio (EL) ir PD santykiui.
193.3. Bankas gali taikyti paties apskaičiuotus LGD, jei tenkinamos šios sąlygos:
193.3.1. Kad galėtų taikyti paties apskaičiuotus įsigytų įmonių gautinų sumų LGD, bankas turi būti gavęs leidimą įmonių pozicijų grupei taikyti paties apskaičiuotus LGD.
194. Kai bankas taiko paties apskaičiuotus LGD, netiesioginis užtikrinimas gali būti pripažįstamas koreguojant tuos dydžius pagal IV skyriaus II skirsnio 9.2.3 dalies reikalavimus. Užtikrintos pozicijos rizikos koeficientas negali būti mažesnis už garanto pozicijos rizikos koeficientą.
6.1. LGD kiekybinio įvertinimo reikalavimai
196. LGD turi būti apskaičiuojami pagal priemonės rangą ar rizikos grupę, atsižvelgiant į visus pastebėtus to rango ar rizikos grupės įsipareigojimų neįvykdymo atvejus.
197. Apskaičiuojant faktinį LGD, turi būti nustatoma šių sumų dabartinė vertė įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo dieną:
197.1. įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo dieną neapmokėtos pozicijos vertės, įskaitant pagrindinę sumą, sukauptas palūkanas ir mokesčius;
198. Bankas turi taikyti ekonominio nuosmukio LGD, jei šis dydis yra konservatyvesnis už ilgojo laikotarpio vidurkį.
199. Bankas turi atlikti atitinkamas korekcijas, siekdamas nustatyti ekonominio nuosmukio LGD. Jei keičiantis ekonominiam ciklui LGD dydis nesikeičia arba keičiasi nedaug, tai LGD koregavimas, kad būtų įvertintos ekonominio nuosmukio sąlygos, nėra būtinas.
200. Bankui kiekybiškai vertinant LGD, pagrindinės pozicijos ir jos užtikrinimo priemonės valiutų nesutapimas turi būti vertinamas konservatyviai. Bankas turi įvertinti skolininko rizikos lygio priklausomybės nuo užtikrinimo priemonės objekto vertės ar užtikrinimo teikėjo rizikos lygio laipsnį. Kai priklausomybės laipsnis yra reikšmingas, LGD apskaičiavimas turi būti konservatyvesnis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
201. Kai apskaičiuojant LGD atsižvelgiama į užtikrinimo priemonę:
202. Kai bankas atsižvelgia į užtikrinimo priemonę, nustatydamas sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertę standartizuotu metodu arba vidaus modelių metodu pagal V skyriaus nuostatas, apskaičiuojant LGD į tą užtikrinimo priemonę atsižvelgti nereikia.
204. Su pradelstais mokėjimais susiję vertės koregavimai, įtraukiami į banko kapitalą, turi būti įtraukiami apskaičiuojant LGD ir EAD.
205. Kai pozicija priskiriama centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms, bent vieno vidaus ar išorės duomenų šaltinio duomenų kaupimo periodas turi būti bent 5 metai, kasmet pailginant šį periodą 1 metais iki 7 metų. Jei kurio nors šaltinio duomenų kaupimo periodas yra ilgesnis, turi būti naudojamas šis ilgesnis periodas.
206. Kai pozicija priskiriama mažmeninių pozicijų grupei, bankams, įgyvendinantiems IRB metodą, bent vieno vidaus ar išorės duomenų šaltinio duomenų kaupimo periodas turi būti bent 2 metai. Šis periodas kasmet turi būti pailginamas 1 metais iki 5 metų. Jei kurio nors šaltinio duomenų kaupimo periodas yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, turi būti naudojamas tas ilgesnis periodas. Jei vėlesnių laikotarpių duomenys yra tinkamesni kiekybiškai įvertinant LGD, bankas šiems duomenims gali suteikti didesnį lyginamąjį svorį.
207. Kai pozicija priskiriama mažmeninių pozicijų grupei:
207.2. gali būti atsižvelgiama į būsimus kredito panaudojimus, jei į juos neatsižvelgiama apskaičiuojant CF;
207.3. iki 2010 m. gruodžio 31 d. visų nekilnojamuoju turtu užtikrintų mažmeninių pozicijų, kurios nėra užtikrintos centrinės valdžios garantijomis, piniginio vieneto LGD (angl. exposure weighted average LGD) negali būti mažesnis kaip 10 proc. Piniginio vieneto LGD turi būti apskaičiuojamas taip:
Piniginio vieneto LGD = 
LGDi – i-tosios pozicijos LGD (kai i kinta nuo 1 iki n, o n – pozicijų skaičius)
EADi – i-tosios pozicijos EAD (kai i kinta nuo 1 iki n, o n – pozicijų skaičius);
7. EAD nustatymas
208. Kai pozicija priskiriama centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų, įmonių ir mažmeninių pozicijų pozicijų grupėms, EAD turi būti nustatoma vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis.
209. Banko turto pozicijų EAD turi būti nustatoma neatėmus vertės koregavimų sumos. Kai turtas įsigyjamas už kitokią kainą nei gautina suma, EAD turi būti:
209.1. didinama gautinos sumos ir grynosios vertės skirtumu (diskontu), kai gautina suma yra didesnė už grynąją vertę;
210. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintą įsigytų gautinų sumų pozicijų vertę, EAD turi būti lygi neapmokėtos sumos ir kapitalo, reikalingo gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti, poreikio, neatsižvelgiant į užtikrinimo priemonių poveikį, skirtumui.
211. EAD šiame punkte nurodytoms pozicijoms apskaičiuojamas sudėjus skolininko panaudotą sumą ir įsipareigotą, bet nepanaudotą sumą, padaugintą iš atitinkamo CF. Bankas turi taikyti paties apskaičiuotus mažmeninių pozicijų CF. Kitais atvejais CF turi būti nustatomi taip:
211.1. 0 proc.: neįsipareigotų kredito linijų, kurių nepanaudotas dalis bankas gali besąlygiškai anuliuoti bet kuriuo metu be įspėjimo, arba kredito linijų, pagal kurių sutartis numatyta galimybė automatiškai anuliuoti nepanaudotas dalis dėl skolininko kredito kokybės pablogėjimo. Nepanaudotas mažmeninių kredito linijų dalis galima besąlygiškai anuliuoti, jei tai leidžia sutarties sąlygos, laikantis vartotojų apsaugos ir susijusių teisės aktų.
211.2. 0 proc.: nepanaudotų atnaujinamų gautinų sumų pirkimo įsipareigojimų, kurie gali būti besąlygiškai anuliuojami arba kuriuos bet kada be įspėjimo gali anuliuoti bankas.
211.3. Kad galėtų taikyti 0 proc. CF, bankas turi aktyviai stebėti skolininko finansinę būklę, o vidaus kontrolės sistemos bankui turi užtikrinti galimybę iš karto pastebėti skolininko kredito kokybės pablogėjimą.
211.4. 20 proc.: trumpalaikių akredityvų, atsirandančių dėl prekių judėjimo. Tokį CF turi taikyti tiek šiuos akredityvus išduodantys, tiek patvirtinantys bankai.
211.5. 75 proc.: kitų kredito linijų, trumpalaikio skolinimosi eurovekselių rinkoje priemonių (NIF), vidutinės trukmės skolinimosi euroobligacijų rinkoje priemonių (RUF).
211.6. Kai įsipareigojimo pagrindas – kito įsipareigojimo pratęsimas, taikomas mažesnysis iš dviejų CF, siejamų su individualiu įsipareigojimu.
212. Kai bankas atpirkimo sandoriams arba vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams taiko pagrindinio užskaitymo sandorio principus, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal IV skyriaus III skirsnio principus. 7 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių EAD turi būti nustatomas pagal V skyrių. Balansiniam paskolų ir indėlių užskaitymui bankas turi taikyti IV skyriaus III skirsnyje nurodytus pozicijos vertės apskaičiavimo metodus.
Papildyta punktu:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
213. Tokių pozicijų, kai vertybiniai popieriai arba biržos prekės yra parduodamos, pateikiamos ar paskolinamos pagal atpirkimo sandorius, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, ilgalaikius mokėjimų sandorius ir garantinės įmokos skolinimo sandorius, EAD turi būti lygi vertybinių popierių arba biržos prekių apskaitinei vertei. Kai taikomas išsamusis finansinių užtikrinimo priemonių metodas, EAD turi būti koreguojama atitinkama nepastovumo korekcija pagal IV skyriaus III skirsnį. Atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių mokėjimų ir garantinės įmokos skolinimo sandorių EAD gali būti nustatoma pagal V skyrių. Neapmokėtų kredito rizikos pozicijų su pagrindine sandorio šalimi atveju pozicijos vertė gali būti nustatoma pagal 684 punktą, jei pagrindinės sandorio šalies kredito rizikos pozicijos su visais sandorio dalyviais kiekvieną dieną yra visiškai užtikrintos.
214. Nuomos (lizingo) pozicijų EAD turi būti lygus diskontuotų minimalių nuomos (lizingo) įmokų sumai.
215. Visų kitų šioje dalyje nepaminėtų nebalansinių pretenzijų EAD turi būti nustatoma nebalansinių pretenzijų vertę dauginant iš atitinkamo joms priskirto 100 proc., 50 proc., 20 proc. ar 0 proc. CF pagal IV skyriaus I skirsnį.
7.1. CF kiekybinio įvertinimo reikalavimai
216. CF kiekybinis įvertinimas turi būti atliekamas laikantis IV skyriaus II skirsnio 9 dalies reikalavimų.
217. Priemonės rango ar rizikos grupės CF bankas turi apskaičiuoti pagal to rango ar rizikos grupės tikėtinų CF vidurkį, naudodamas visus faktinius to rango ar rizikos grupės įsipareigojimų neįvykdymo atvejus.
218. Bankas turi apskaičiuoti ekonominio nuosmukio CF, jeigu jie yra konservatyvesni už ilgojo laikotarpio vidurkį. Bankas turi atlikti atitinkamas korekcijas, siekdamas nustatyti ekonominio nuosmukio CF. Jei keičiantis ekonominiam ciklui CF nesikeičia arba keičiasi nedaug, tai CF koreguoti, kad būtų įvertintos ekonominio nuosmukio sąlygos, nėra būtina.
219. Esant didesnei teigiamai koreliacijai tarp įsipareigojimų neįvykdymo lygio ir CF, apskaičiavimas turi būti konservatyvesnis.
220. Bankas turi atsižvelgti į savo sąskaitų stebėjimo ir mokėjimų apdorojimo politiką ir strategiją, taip pat į savo gebėjimą užkirsti kelią tolesniam kredito naudojimui dar nesusidarius įsipareigojimų neįvykdymo aplinkybėms.
221. Bankas turi turėti tinkamas sistemas ir procedūras, kad galėtų kasdien stebėti įsipareigotų kredito linijų likučius ir likučių pokyčius pagal skolininkus ir pagal priemonės rangą.
222. Kai pozicija priskiriama centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms, bent vieno vidaus ar išorės duomenų šaltinio duomenų kaupimo periodas turi būti bent 5 metai, kasmet pailginant šį periodą 1 metais iki 7 metų. Jei kurio nors šaltinio duomenų kaupimo periodas yra ilgesnis, turi būti naudojamas šis ilgesnis periodas.
223. Kai pozicija priskiriama mažmeninių pozicijų grupei, bankams, įgyvendinantiems IRB metodą, bent vieno vidaus ar išorės duomenų šaltinio duomenų kaupimo periodas turi būti bent 2 metai. Šis periodas kasmet turi būti pailginamas 1 metais iki 5 metų. Jei kurio nors šaltinio duomenų kaupimo periodas yra ilgesnis ir jei šie duomenys tinkami, turi būti naudojamas tas ilgesnis periodas. Jei vėlesnių laikotarpių duomenys yra tinkamesni tam, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti CF, bankas šiems duomenims gali suteikti didesnį lyginamąjį svorį.
8. Termino (M) nustatymas
225. Centrinės valdžios, centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų M turi būti nustatomas vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis.
226. Atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių M turi būti lygus 0,5 metų, o visų kitų pozicijų M turi būti lygus 2,5 metų.
228. Bankai, kurių centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijoms leidžiama taikyti pačių apskaičiuotus LGD ir (arba) CF, šių pozicijų M turi nustatyti vadovaudamiesi 229–236 punktais. Visais atvejais M negali būti ilgesnis kaip 5 metai.
229. Pozicijų su sutartiniais mokėjimų srautais M turi būti apskaičiuojamas pagal šią formulę, tačiau negali būti trumpesnis kaip 1 metai:
CFt – pinigų srautų (pagrindinės sumos, palūkanų, mokesčių), kuriuos skolininkas įsipareigoja sumokėti laikotarpiu t, vertė.
230. Išvestinių finansinių priemonių, kai taikomas pagrindinis užskaitymo sandoris, M turi būti lygus svertiniam pozicijos termino iki sandorio galiojimo pabaigos vidurkiui, bet negali būti trumpesnis kaip 1 metai. Apskaičiuojant svertinį vidurkį, turi būti naudojama kiekvienos pozicijos tariamoji suma.
231. Visiškai arba iš dalies užtikrintų išvestinių finansinių priemonių, nurodytų 7 priede, ir visiškai arba iš dalies užtikrintų garantinės įmokos skolinimo sandorių, kai taikomas pagrindinis užskaitymo sandoris, M turi būti lygus svertiniam termino iki sandorio galiojimo pabaigos vidurkiui (bet negali būti trumpesnis kaip 10 dienų). Apskaičiuojant svertinį vidurkį turi būti naudojama kiekvieno sandorio tariamoji suma.
232. Jei bankui leidžiama taikyti paties apskaičiuotas įsigytų įmonių gautinų sumų PD, panaudotų sumų M turi būti lygus svertiniam įsigytų gautinų sumų pozicijos termino vidurkiui, bet negali būti trumpesnis kaip 90 dienų. Nepanaudotų sumų pagal įsipareigotą pirkimo priemonę, kuri suteikia galimybę taikyti išankstinę amortizaciją ar kitas galimybes, apsaugančias įsigyjantįjį banką nuo reikšmingo būsimų gautinų sumų, kurias reikalaujama įsigyti per priemonės terminą, kokybės pablogėjimo, M taip pat turi būti lygus svertiniam įsigytų gautinų sumų pozicijos termino vidurkiui, bet negali būti trumpesnis kaip 90 dienų. Jei nėra tokio veiksmingo užtikrinimo, nepanaudotų sumų M turi būti apskaičiuojamas kaip anksčiausios datos galimos gautinos sumos termino pagal pirkimo sutartį ir pirkimo priemonės termino iki sandorio galiojimo pabaigos suma, bet negali būti trumpesnis kap 90 dienų.
233. Pozicijų, kurių vertę bankas apskaičiuoja taikydamas vidaus modelio metodą pagal V skyrių, ir kurių anksčiausios datos sandorio terminas užskaitos grupėje yra ilgesnis nei 1 metai, M turi būti skaičiuojamas pagal šią formulę:
dfk – nerizikingas diskonto veiksnys ateities laikotarpiu tk.
234. Visiškai arba iš dalies užtikrintų išvestinių finansinių priemonių, nurodytų 7 priede, visiškai arba iš dalies užtikrintų garantinės įmokos skolinimo sandorių ir atpirkimo sandorių, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorių:
234.2. dokumentuose turi būti nuostatos, reikalaujančios kasdienio garantinės įmokos perskaičiavimo ir perkainojimo ir leidžiančios nedelsiant likviduoti užtikrinimo priemonę ar sumažinti užtikrinimo priemonės vertę, esant įsipareigojimų neįvykdymui arba nesumokėjus garantinės įmokos;
235. Visų kitų pozicijų, išskyrus paminėtas 229–234 punktuose, arba kai bankas negali apskaičiuoti M pagal 229 punktą, M turi būti lygus maksimaliam terminui iki sandorio galiojimo pabaigos (metais), per kurį skolininkui leidžiama visiškai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, bet negali būti trumpesnis kaip 1 metai.
9. Minimalūs reikalavimai, keliami IRB metodui
9.1. Reikalavimai, keliami vidaus reitingų sistemoms
237. Reitingų sistemų struktūros, priskyrimo proceso, kiekybinio rizikos parametrų įvertinimo ir kitų procesų patikimumo vertinimas turi būti atliekamas Lietuvos banko nustatyta tvarka.
9.1.1. Reitingų sistemų struktūra
238. Kai pozicija priskiriama centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms:
238.2. Reitingų sistemoje turi būti skolininkų reitingų skalė, pagal kurią būtų kiekybiškai įvertinama tik skolininko įsipareigojimų neįvykdymo rizika.
238.3. Skolininkų reitingų skalę turi sudaryti mažiausiai 7 įsipareigojimus įvykdančių skolininkų rangai ir 1 įsipareigojimų neįvykdančių skolininkų rangas.
238.4. Bankas, atsižvelgdamas į įsipareigojimų neįvykdymo rizikos lygį kiekviename range, turi dokumentuose aprašyti ryšį tarp skolininko rangų ir atitinkamų kriterijų, naudojamų tiems įsipareigojimų neįvykdymo rizikos lygiams atskirti.
238.5. Jei banko portfeliai yra koncentruoti tam tikrame rinkos segmente ir jiems būdingas tam tikras įsipareigojimų neįvykdymo rizikos intervalas, bankas tame rizikos intervale turi turėti pakankamai skolininkų rangų, kad išvengtų pernelyg didelės koncentracijos ranguose. Reikšminga skolininkų koncentracija viename range turi būti pagrindžiama empiriniais įrodymais, kad skolininko rangas apima siaurą PD intervalą ir kad visų tam rangui priskiriamų skolininkų įsipareigojimų neįvykdymo rizika patenka į tą intervalą.
238.6. Tam, kad bankas gautų Lietuvos banko leidimą pačiam apskaičiuoti LGD ir (arba) CF, jo reitingų sistemoje turi būti atskira priemonių reitingų skalė, kurioje išskirtinai atsispindėtų tik LGD ir (arba) CF įtaką darančios sandorio ypatybės.
238.7. Priemonės rango apibrėžimą turi sudaryti pozicijų priskyrimo rangams aprašymas ir kriterijų, taikomų skirtingų rangų rizikos lygiams atskirti, aprašymas.
239. Kai pozicija priskiriama mažmeninių pozicijų grupei:
239.1. Banko vidaus reitingų sistemoje turi būti atsižvelgta ir į skolininko, ir į sandorio ypatybes.
239.2. Pozicijos turi būti priskiriamos rangams ar rizikos grupėms taip, kad būtų užtikrinta reikšminga rizikos diferenciacija, tikslus ir nuoseklus rango ar rizikos grupės nuostolio charakteristikų kiekybinis įvertinimas ir patikimumo vertinimas.
239.3. Pozicijų ir skolininkų pasiskirstymas pagal rangus ar rizikos grupes turi būti toks, kad būtų išvengta pernelyg didelės koncentracijos.
9.1.2. Reikalavimai, keliami priskyrimo procesui
240. Jei bankas taiko kelias reitingų sistemas, jis turi turėti aiškius skolininko ar pozicijos priskyrimo tam tikrai reitingų sistemai kriterijus, tiksliai parodančius skolininko ar pozicijos rizikos lygį. Šiuos priskyrimo kriterijus ir procesą reikia reguliariai peržiūrėti, siekiant įvertinti, ar jie tinka dabartiniam portfeliui ir išorės sąlygoms.
241. Kai pozicijos priskiriamos centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms:
241.2. Jei bankas taiko paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF, kiekviena pozicija turi būti priskirta priemonės rangui.
241.3. Kiekvieno atskiro juridinio asmens reitingas turi būti nustatomas atskirai. Bankas turi turėti tinkamą individualių skolininkų ir tarpusavyje susijusių klientų grupių vertinimo politiką.
241.4. Atskiros to paties skolininko pozicijos turi būti priskiriamos tam pačiam skolininko rangui. To paties skolininko skirtingoms pozicijoms galima suteikti skirtingus rangus tik šiais atvejais:
241.5. Nepriklausoma šalis, tiesiogiai neturinti naudos iš to, kad bus nuspręsta pratęsti ar suteikti kreditą, turi užbaigti ir patvirtinti priskyrimus ir reguliariai juos peržiūrėti.
241.6. Bankas bent kartą per metus turi atnaujinti priskyrimus. Didelės rizikos skolininkai ir probleminės pozicijos turi būti peržiūrimi dažniau. Bankas turi pradėti naują priskyrimo procesą, jei jis gauna reikšmingos informacijos apie skolininką arba poziciją.
242. Kai pozicija priskiriama mažmeninių pozicijų grupei:
242.2. Priskirdamas pozicijas rangams ar rizikos grupėms, bankas turi atsižvelgti į šiuos rizikos veiksnius:
242.2.2. sandorio rizikos ypatybes, įskaitant produkto ir (arba) užtikrinimo priemonės tipą; bankas turi aiškiai nurodyti atvejus, kai kelioms pozicijoms užtikrinti naudojama ta pati užtikrinimo priemonė;
242.3. Įsigytų gautinų sumų priskyrimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į pardavėjo kreditavimo praktiką ir banko klientų įvairovę.
242.4. Bankas turi bent kartą per metus atnaujinti skolininkų ir priemonių priskyrimus arba, jei pozicijos priskiriamos rizikos grupėms, turi peržiūrėti grupės nuostolio ypatybes ir mokėjimų istoriją.
243. Kai bankas specializuoto skolinimo pozicijoms taiko priskyrimo kriterijų metodą, jis turi vadovautis šio skirsnio 9.5 dalies reikalavimais.
244. Bankas turi nustatyti specialius apibrėžimus, procesus ir kriterijus, kuriais remiantis pozicijos priskiriamos reitingą sistemos rangams ar rizikos grupėms:
244.1. Rango ar rizikos grupės apibrėžimai turi būti pakankamai išsamūs, kad už priskyrimą atsakingi asmenys galėtų panašia rizika pasižyminčius skolininkus arba pozicijas nuosekliai priskirti tam pačiam rangui arba rizikos grupei. Nuoseklumo principo turi būti laikomasi verslo linijų, departamentų ir geografinių vietovių lygiu.
244.2. Priskyrimo procesas dokumentuose turi būti aprašomas išsamiai, taip, kad leistų trečiosioms šalims suprasti ir pakartoti pozicijų priskyrimą rangams arba rizikos grupėms ir įvertinti priskyrimo rangui arba rizikos grupei tinkamumą.
245. Priskirdamas skolininkus arba pozicijas rangams arba rizikos grupėms, bankas turi atsižvelgti į visą susijusią informaciją. Informacija turi atitikti dabartinę skolininko arba pozicijos padėtį ir turi leisti bankui prognozuoti būsimą pozicijos situaciją. Kuo mažiau informacijos turi bankas, tuo konservatyvesnis turi būti priskyrimas rangui ar rizikos grupei. Jei bankas išorės reitingu remiasi kaip pagrindiniu priskyrimo rangui ar grupei veiksniu, bankas turi užtikrinti, kad jis atsižvelgia ir į kitą susijusią informaciją.
246. Bankas turi aprašyti dokumentuose nustatytų reitingų peržiūrėjimo (angl. override) situacijas, kai žmogus gali peržiūrėti priskyrimo proceso įvesties duomenis ar rezultatus, ir nurodyti atsakingus už tokio peržiūrėjimo patvirtinimą asmenis. Bankas turi dokumentuose patvirtinti visas faktiškai buvusias tokio peržiūrėjimo situacijas ir nurodyti atsakingus asmenis. Bankas turi atlikti pozicijų, kurių priskyrimas buvo peržiūrėtas, situacijos analizę pagal kiekvieną atsakingą asmenį.
9.1.3. Reikalavimai, keliami modelių taikymui
247. Jei bankas priskirdamas skolininkus ir pozicijas rangams ar rizikos grupėms taiko statistinius modelius:
247.1. Modelis turi pasižymėti gera prognozavimo galia, o kapitalo poreikis, apskaičiuotas taikant tokį modelį, negali būti iškraipomas. Įvesties kintamieji turi būti tinkami prognozėms, negali būti reikšmingų paklaidų.
247.2. Banko taikomo modelio įvesties duomenų patikrinimo procesas turi būti tinkamas ir apimti duomenų tikslumo, išsamumo ir tinkamumo įvertinimą.
247.3. Duomenys, naudoti kuriant modelį, turi reprezentuoti banko faktinius skolininkus ar pozicijas.
247.4. Banko modelio patikimumo vertinimo ciklas turi būti reguliarus, jį turi sudaryti modelio charakteristikos ir stabilumo stebėjimas, modelio specifikacijos peržiūra ir modelio testavimas, jo prognozes lyginant su faktinėmis pasekmėmis.
247.5. Bankas statistinį modelį turi papildyti ekspertų vertinimais ir priežiūra, siekdamas peržiūrėti modeliu pagrįstus priskyrimus ir užtikrinti, kad modelis būtų tinkamai taikomas. Peržiūros procedūromis turi būti siekiama aptikti su modelio trūkumais siejamas paklaidas ir sumažinti jų skaičių. Ekspertų vertinimuose turi būti atsižvelgiama į visą svarbią informaciją, kuri nenaudojama modelyje. Bankas turi aprašyti dokumentuose ekspertų vertinimų derinimą su modelio rezultatais.
248. Jei bankas skaičiuodamas kapitalo poreikį taiko išorės modelius, jis turi:
248.1. dokumentuose aprašyti išorės modelių reikšmę kapitalo poreikio apskaičiavimo procese (pvz., išorės modeliai gali būti taikomi patikimumo vertinimo procese, išorės modelių rezultatai gali būti naudojami kaip įvesties kintamieji skolininkų ar pozicijų priskyrimo rangams ar rizikos grupėms procese arba kaip įvesties kintamieji kredito rizikos parametrų apskaičiavimo procese ir t. t.), šių modelių taikymo mastą ir apibūdinti:
248.2. įrodyti visapusišką kapitalo poreikio apskaičiavimo procese taikomų išorės modelių supratimą, įskaitant:
248.2.1. išorės modelių metodines prielaidas ir struktūrą, įskaitant modelių galimybes, trūkumus, tinkamumą skaičiuoti banko rizikos parametrus;
248.2.2. ekspertų atliekamą išorės modelių rezultatų peržiūrėjimą ir koregavimų aprašymą dokumentuose;
248.3. įrodyti, kad išorės modeliai yra tinkami banko pozicijoms ir priskyrimo procesui, taikant IRB metodą, t. y:
248.3.1. Bankas turi parodyti, kaip kuriant modelius naudoti išorės duomenys susiejami su banko vidaus portfelių ar jų sudedamųjų dalių rizikos charakteristikomis.
248.3.2. Kai išorės modeliai taikomi skolininkų ar pozicijų priskyrimo rangams ar rizikos grupėms procese, išorės modelio rezultatai gali būti koreguojami atsižvelgiant į ekspertų vertinimus, siekiant tikslesnio skolininkų ar pozicijų priskyrimo rangams ar rizikos grupėms.
9.1.4. Reitingų sistemų aprašymas dokumentuose
249. Bankas turi dokumentais įrodyti, kad laikomasi IV skyriaus II skirsnio, 5.1, 6.1, 7.1 ir 9 dalyse nurodytų reikalavimų. Bankas dokumentuose turi aprašyti:
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
249.1. vidaus reitingų sistemų sandaros ir charakteristikų elementus, tarp jų ir informaciją apie portfelio diferencijavimą, priskyrimo kriterijus, šalių, skolininkus arba pozicijas priskiriančių rangams arba rizikos grupėms, atsakomybę, priskyrimų peržiūrėjimo dažnumą, priskyrimo proceso priežiūrą;
249.3. visus pagrindinius skolininkų ir priemonių priskyrimo rangams ar rizikos grupėms proceso pokyčius (tokiuose dokumentuose turi būti pateikiama informacija apie visus skolininkų ir pozicijų priskyrimo rangams ar rizikos grupėms proceso pokyčius nuo paskutinės Lietuvos banko atliktos peržiūros, kurios metu buvo vertinamas kredito rizikos valdymas);
249.4. reitingų priskyrimo organizavimą, įskaitant reitingų priskyrimo procesą ir vidaus kontrolės struktūrą;
249.5. specifinius vidinius įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolio apibrėžimus bei jų suderinamumą su šiose nuostatose vartojamais apibrėžimais;
249.6. skolininkų ir pozicijų priskyrimo rangams arba rizikos grupėms procese taikomus statistinius modelius, išsamiai apibūdinant:
249.6.1. teoriją, prielaidas ir (arba) matematinį ir empirinį pagrindą, priskiriant rizikos parametrų dydžius skolininkų rangams, priemonių rangams arba rizikos grupėms, ir skaičiuojant modelyje naudojamus duomenų šaltinius;
249.6.2. modelio patikimumo vertinimo procesą (taip pat ir modelio testavimą su duomenimis, neįtrauktais į modelio kūrimui naudotų duomenų imtį, t. y. su imčiai nepriskiriamo laiko (angl. out-of-time) ir imčiai nepriskiriamos veiklos (angl. out-of-sample) duomenimis);
9.1.5. Duomenų tvarkymas
251. Bankas turi rinkti ir kaupti duomenis, susijusius su įvairiais savo vidaus reitingų aspektais, atsižvelgdamas į Lietuvos banko teisės aktus, reglamentuojančius bankų informacijos atskleidimą.
252. Kai pozicija priskiriama centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms, bankas turi rinkti ir kaupti:
252.7. duomenis apie PD ir faktinius įsipareigojimų neįvykdymo lygius, susijusius su reitingų skalės rangais, ir reitingų pasikeitimus;
253. Bankai, taikantys pačių apskaičiuotus LGD ir (arba) CF, turi rinkti ir kaupti:
253.5. duomenis apie kiekybiškai įvertintus ir faktinius LGD ir CF, susijusius su kiekviena neįvykdyta pozicija;
253.6. duomenis apie pozicijos LGD prieš garantijos (arba) kreditinės išvestinės finansinės priemonės poveikio įvertinimą ir po tokio įvertinimo, jei bankas atsižvelgia į garantijų ar kredito išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos mažinimo poveikį LGD;
254. Kai pozicija priskiriama mažmeninių pozicijų grupei, bankas turi rinkti ir kaupti:
254.2. duomenis apie kiekybiškai įvertintus PD, LGD ir CF, susijusius su pozicijų rangais ar rizikos grupėmis;
254.4. esant neįvykdytoms pozicijoms – duomenis apie rangus arba rizikos grupes, kurioms pozicijos buvo priskirtos per metus iki įsipareigojimų neįvykdymo, ir faktinius LGD ir CF;
9.1.6. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress testing) vertinant kapitalo pakankamumą
255. Banke turi būti atliekamas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kai yra nustatomi galimi įvykiai ar būsimi ekonominių sąlygų pokyčiai, galintys daryti nepalankią įtaką banko pozicijoms, ir įvertinamas banko gebėjimas susidoroti su tokiais pokyčiais.
256. Bankas turi reguliariai atlikti kredito rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdamas įvertinti tam tikrų konkrečių sąlygų poveikį visam savo kapitalo, reikalingo kredito rizikai padengti, poreikiui. Testavimo tipą turi pasirinkti pats bankas. Testavimas turi būti reikšmingas ir konservatyvus, įvertinantis nuosmukio scenarijų poveikį. Bankas turi nustatyti vidaus reitingų sistemų rangų ir rizikos grupių pasikeitimus pagal naudotinus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Bankas turi testuoti daugumą savo pozicijų, įvertindamas reitingų pasikeitimą pagal įvairius testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Bankai, naudojantys 142 punkte numatytą metodą, atlikdami testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, turi įvertinti užtikrinimo teikėjų kredito kokybės pablogėjimo įtaką (ypač tų užtikrinimo teikėjų, kurie neatitinka IV skyriaus III skirsnyje numatytų užtikrinimo teikėjų pripažinimo reikalavimų).
9.2. Kiekybinis rizikos parametrų įvertinimas
257. Kiekybiškai įvertindamas rizikos parametrų dydžius, bankas turi vadovautis 9.2 dalies reikalavimais ir specifiniais PD, LGD ir CF kiekybinio įvertinimo reikalavimais pagal IV skyriaus II skirsnio 5–8 dalis.
9.2.1. Įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimas
258. Kiekybiškai įvertindamas visus atitinkamos pozicijų grupės rizikos parametrus, bankas turi taikyti tą patį įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimą.
259. Įsipareigojimų neįvykdymas (angl. default) – skolininko būklė, esant vienam iš dviejų arba abiem šiems požymiams:
259.1. Bankas mano, kad tikėtina, jog skolininkas iki galo neįvykdys savo įsipareigojimų bankui, patronuojančiam bankui ar bet kuriai iš jo kontroliuojamų finansų įmonių iki tol, kol bankas nesiims tokių veiksmų kaip pozicijos grąžinimo užtikrinimo priemonės (jei ji yra) objekto realizavimas.
260. Tikėtino įsipareigojimų neįvykdymo požymiai yra šie:
260.1. Bankas nustojo už poziciją kaupti palūkanas ir kitus sutartyje numatytus periodinius mokėjimus.
260.3. Bankas parduoda poziciją ir dėl to patiria reikšmingą nuostolį (didesnį negu 5 proc. pozicijos likučio grynosios vertės). Įvertinami tik nuostoliai, susiję su skolininko kredito rizika. Jei bankas parduodamas poziciją patiria nuostolį dėl kitą priežasčių (pvz., pasikeitusių palūkanų normų), toks nuostolis neįvertinamas.
260.4. Bankas persvarsto poziciją dėl pablogėjusios skolininko finansinės būklės ir patiria finansinių nuostolių.
260.5. Bankas inicijuoja skolininko pripažinimo nemokiu procedūrą, atsižvelgdamas į skolininko įsipareigojimus bankui, banko patronuojančiam bankui arba banko kontroliuojamai finansų įmonei.
260.6. Skolininko arba trečiosios šalies iniciatyva skolininkui pradėta bankroto arba kita panaši procedūra, kai galima panaikinti arba atidėti skolininko įsipareigojimus bankui, banko patronuojančiam bankui arba banko kontroliuojamai finansų įmonei.
261. Sąskaitos kredito atveju vėlavimo dienos turi būti pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas viršija rekomenduojamą limitą, kai jam nustatomas mažesnis negu šiuo metu neapmokėtos sumos limitas arba jei jis be leidimo pasinaudojo kreditu, o pagrindinė suma, banko nuomone, yra reikšminga.
262. Esant kredito kortelėms, vėlavimo dienos turi būti pradedamos skaičiuoti minimalaus mokėjimo dieną.
263. Jei bankas naudoja neatitinkančius įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimo išorės duomenis, jis turi juos atitinkamai pakoreguoti, siekdamas, kad duomenys atitiktų šį apibrėžimą.
264. Skolininkas pripažįstamas vėl įvykdančiu įsipareigojimus, jei, banko nuomone, daugiau negali būti taikomas nė vienas iš kriterijų, pagal kuriuos skolininkas galėtų būti pripažįstamas neįvykdančiu įsipareigojimų. Jei skolininkui, kuris buvo pripažintas vėl įvykdančiu įsipareigojimus, pakartotinai gali būti taikomas bent vienas iš šių kriterijų, tokia skolininko būklė turi būti vertinama kaip kitas įsipareigojimų neįvykdymo atvejis.
265. Bankas turi dokumentuose aprašyti savo taikomus papildomus kriterijus, pagal kuriuos skolininkas pripažįstamas neįvykdančiu įsipareigojimų, ir sudaryti sąlygas trečiajai šaliai, reikalui esant, pagal tuos kriterijus patikrinti įsipareigojimų neįvykdymo atvejus.
9.2.2. Bendrieji kiekybinio įvertinimo reikalavimai
267. Bankas, kiekybiškai įvertindamas PD, LGD, CF ir tikėtiną nuostolį (EL), turi atsižvelgti į visą susijusią informaciją, taikyti visus tinkamus duomenis ir metodus. Rizikos parametrai turi būti:
267.1. nustatomi remiantis istoriniais duomenimis ir empiriniais faktais ir negali būti grindžiami vien tik ekspertų vertinimais;
267.2. patikimi, ekonomiškai pagrįsti ir apskaičiuojami remiantis reikšmingais veiksniais. Kuo mažiau duomenų turi bankas, tuo konservatyviau jis turi kiekybiškai įvertinti rizikos parametrus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
268. Kiekybiškai įvertindamas savus rizikos parametrus, bankas turi:
268.1. sugebėti atitinkamus istorinius dydžius (įsipareigojimų neįvykdymo dažnį, faktinius LGD, CF ar tikėtiną nuostolį (EL)) išskaidyti į reikšmingus veiksnius, naudojamus atitinkamų rizikos parametrų apskaičiavimui, ir įrodyti, kad šie istoriniai dydžiai yra reprezentatyvūs ilgojo laikotarpio duomenys;
268.2. užtikrinti, kad pozicijos, naudotos apskaičiuojant rizikos parametrus, reprezentuotų banko dabartines pozicijas;
268.3. įrodyti, kad ekonomikos ar rinkos sąlygos, kuriomis grindžiami duomenys, atitinka esamas ir numatomas sąlygas;
268.4. užtikrinti, kad pozicijų skaičius duomenų imtyje ir duomenų kaupimo periodas būtų pakankami tam, kad kiekybiškai įvertinti rizikos parametrai būtų tikslūs ir patikimi;
268.5. atsižvelgti į kreditavimo praktikos ar skolų išieškojimo proceso pokyčius per duomenų kaupimo periodą;
268.6. parodyti, kad kreditavimo standartai ir kitos susijusios banko veiklos ypatybės duomenų kaupimo periodu atitinka dabartines banko veiklos ypatybes;
268.7. atsižvelgdamas į tikėtiną skaičiavimo paklaidų intervalą, prie rizikos parametrų pridėti konservatyvumo maržą. Kuo bankas turi mažiau duomenų arba kuo mažiau patikimi metodai taikomi ir kuo didesnis tikėtinas skaičiavimo paklaidų intervalas, tuo konservatyvumo marža turi būti didesnė;
268.8. atsižvelgti į techninės pažangos, naujų duomenų ir kitos informacijos, kai tik ji tampa prieinama bankui, poveikį ir atitinkamai koreguoti rizikos parametrus;
269. Kai bankas kapitalo pakankamumui skaičiuoti ir vidaus tikslais taiko skirtingus rizikos parametrus, tokia situacija ir tokio sprendimo pagrįstumas turi būti išsamiai aprašomi dokumentuose.
270. Iki direktyvos 2006/48/EB įgyvendinimo sukauptus duomenis, neatitinkančius šių nuostatų IV skyriaus II skirsnio reikalavimų, bankas turi pakoreguoti taip, kad šiuos reikalavimus jie atitiktų.
271. Kai bankas naudoja bendrus finansinės grupės ar bendrus su kitais bankais duomenis (angl. pooled data), jis turi Lietuvos bankui įrodyti, kad:
271.1. kitų bankų taikomos reitingų sistemos ir kriterijai yra panašūs į jo reitingų sistemas ir kriterijus;
9.2.3. Minimalūs reikalavimai, keliami vertinant garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių poveikį
272. Garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių poveikis LGD turi būti įvertinamas pagal šio skyriaus nuostatas, kai:
272.1. pozicija priskiriama centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms, kai bankas šių pozicijų grupėms taiko paties apskaičiuotus LGD;
273. Kai bankas pasinaudoja nuolatine išimtimi ir centrinės valdžios ir centrinių bankų arba institucijų pozicijų grupėms taiko standartizuotą metodą, šių subjektų suteiktoms garantijoms turi būti taikomi IV skyriaus EI skirsnio reikalavimai.
274. Kai pozicija priskiriama mažmeninių pozicijų grupei, šio skyriaus reikalavimai taip pat turi būti taikomi kiekybiškai įvertinant PD ir priskiriant pozicijas rangams arba rizikos grupėms.
275. Garantai laikomi pripažintais skaičiuojant kapitalo poreikį, kai:
276. Garantija laikoma pripažinta skaičiuojant kapitalo poreikį, kai:
276.3. ji galioja tol, kol visiškai įvykdomas įsipareigojimas (atsižvelgiant į garantijos sumą ir pradinį terminą);
277. Bankas turi turėti aiškiai apibrėžtus rangų, rizikos grupių ar LGD koregavimo kriterijus, leidžiančius įvertinti, kokį poveikį daro garantijos apskaičiuojant kapitalo poreikį. Esant mažmeninėms pozicijoms ir pripažintoms įsigytoms gautinoms sumoms, bankas taip pat turi turėti pozicijų priskyrimo rangams ar rizikos grupėms koregavimo kriterijus. Koregavimo kriterijai turi:
277.5. atsižvelgti į garanto gebėjimo veikti vadovaujantis garantija ir skolininko mokėjimo galimybių ryšį;
278. Kreditinės išvestinės finansinės priemonės turi atitikti šiame skyriuje keliamus reikalavimus garantijoms. Esant nesutapimui tarp pagrindinės pozicijos ir išvestinės finansinės priemonės orientacinės pozicijos arba įsipareigojimo, naudojamo siekiant nustatyti, ar įvyko kredito įvykis, turi būti taikomi 350 punkto reikalavimai.
279. Esant kreditinėms išvestinėms finansinėms priemonėms, taikant koregavimo kriterijus, turi būti atsižvelgta į išvestinės finansinės priemonės pinigų srautų struktūrą ir konservatyviai įvertintas šios struktūros poveikis susigrąžintinai sumai ir šios sumos gavimo laikui. Bankas turi įvertinti ir kitas likutinės rizikos formas.
9.3. Reikalavimai, keliami įsigytoms gautinoms sumoms
280. Rizikos parametrai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į visą bankui prieinamą informaciją apie įsigytų gautinų sumų kokybę, taip pat ir į visus iš pardavėjo ar trečiųjų asmenų gautus duomenis.
281. Bankas turi kontroliuoti su įsigytomis gautinomis sumomis susijusius atsiskaitymus, bankui turi priklausyti atsiskaitymų metu gautų piniginių įplaukų nuosavybės teisė.
282. Kai skolininkas tiesiogiai atsiskaito su pardavėju ar kreditų valdymo įmone, bankas turi reguliariai tikrinti, kad atsiskaitymai būtų užbaigti ir atliekami laikantis sutartinių terminų.
283. Bankas turi turėti nustatytas procedūras, užtikrinančias, kad bankroto ar teisinio ginčo atvejais, galinčiais reikšmingai atidėti įsigytų gautinų sumų realizavimą ar perleidimą arba turėti įtakos piniginių įplaukų kontrolei, bankas galės išsaugoti įsigytų gautinų sumų ir piniginių įplaukų nuosavybės teisę.
284. Bankas turi stebėti įsigytų gautinų sumų kokybę ir pardavėjo bei kreditų valdymo įmonės finansinę padėtį:
284.1. Bankas turi įvertinti ryšį tarp įsigytų gautinų sumų kokybės ir pardavėjo bei kreditų valdymo įmonės finansinės padėties.
284.2. Bankas turi turėti nustatytą vidaus politiką ir procedūras, kurios nurodytų veiksmingas apsaugos priemones, galinčias apsaugoti nuo nenumatytų atvejų.
284.4. Bankas turi turėti aiškią ir veiksmingą pardavėjo ir kreditų valdymo įmonės pripažinimo politiką ir procedūras.
284.5. Bankas arba jo atstovas turi reguliariai peržiūrėti pardavėjų ir kreditų valdymo įmonių veiklą, siekdamas patikrinti pardavėjo ir kreditų valdymo įmonės ataskaitų tikslumą, aptikti apgaulės atvejus ir veiklos trūkumus, patikrinti pardavėjo kreditavimo politikos kokybę ir kreditų valdymo įmonės skolų išieškojimo politiką bei procedūras. Šių peržiūrų rezultatai turi būti aprašomi dokumentuose.
284.6. Bankas turi įvertinti įsigytų gautinų sumų grupių ypatybes, finansavimo perviršius (angl. over-advances), pardavėjo pradelstų skolų istoriją, blogas skolas ir specialiuosius atidėjinius, atsiskaitymo sąlygas, priešpriešines gautinų sumų sąskaitas.
284.7. Bankas turi turėti aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, leidžiančias stebėti vieno skolininko koncentraciją tiek įsigytų gautinų sumų grupių viduje, tiek tarp grupių.
284.8. Bankas turi iš kreditų valdymo įmonės gauti laiku parengtas ir pakankamai išsamias ataskaitas apie įsigytų gautinų sumų terminus ir jų vertės sumažėjimą, užtikrinančias, kad įsigytos gautinos sumos atitinka banko nustatytus kriterijus ir gautinų sumų finansavimo politiką, ir suteikiančias galimybę stebėti pardavėjo pardavimo sąlygas ir įsigytų gautinų sumų vertės sumažėjimą.
284.9. Bankas turi turėti sistemas ir procedūras, kurios padėtų iš anksto nustatyti pardavėjo finansinės padėties ir įsigytų gautinų sumų kokybės pablogėjimą bei aktyviai spręsti iškylančias problemas. Bankas turi turėti aiškią ir veiksmingą politiką, procedūras ir informacines sistemas, skirtas sutarties sąlygų pažeidimams stebėti, su įsigytomis gautinomis sumomis susijusioms problemoms spręsti ir, reikalui esant, teisiniams veiksmams inicijuoti.
285. Bankas turi turėti aiškią ir veiksmingą įsigytų gautinų sumų politiką ir įsigytų gautinų sumų kontrolės procedūras. Rašytinėje vidaus politikoje turi būti apibrėžti visi reikšmingi gautinų sumų įsigijimo programos elementai, tarp jų:
286. Sudarant gautinų sumų įsigijimo programą, turi būti atsižvelgta į pardavėjo ir kreditų valdymo įmonės finansinę padėtį, rizikos koncentracijas ir įsigytų gautinų sumų kokybės kitimo tendencijas ir pardavėjo klientų bazę, o banko vidaus sistemos turi užtikrinti, kad lėšos būtų išmokamos tik esant konkrečioms užtikrinimo priemonėms ir dokumentams.
287. Bankas turi turėti veiksmingą vidaus procesą, kad galėtų įvertinti, ar gautinų sumų įsigijimo programa atitinka banko vidaus politiką ir procedūras. Šis procesas turi apimti:
287.1. reguliariai atliekamą visų banko gautinų sumų įsigijimo programos kritinių etapų patikrinimą;
287.2. netiesioginio aptarnavimo padalinio operacijų įvertinimą, ypatingą dėmesį kreipiant į darbuotojų skaičių, kvalifikaciją ir patirtį;
287.3. patikrinimą, kaip atskiriamos pareigos:
9.4. Reikalavimai, kaip taikyti vidaus modelių metodą nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms
288. Bankas, norėdamas gauti Lietuvos banko leidimą taikyti vidaus modelių metodą kapitalo poreikiui skaičiuoti, turi atitikti šio skyriaus reikalavimus.
289. Apskaičiuodamas kapitalo poreikį, bankas turi laikytis šių reikalavimų:
289.1. Galimo nuostolio dydis turi būti patikimas, atsižvelgiant į nepalankius rinkos pokyčius, susijusius su banko nuosavybės vertybinių popierių pozicijų ilgojo laikotarpio rizikos pobūdžiu. Sudarant pelningumo skirstinį naudojami duomenys turi apimti ilgiausią duomenų kaupimo periodą, kuriam turima duomenų, rodančių banko nuosavybės vertybinių popierių pozicijų rizikos pobūdį.
289.2. Naudojamų duomenų turi pakakti konservatyviems, statistiškai patikimiems ir tiksliems nuostolio dydžiams nustatyti. Nuostolio dydžiai negali būti pagrįsti vien tik ekspertų vertinimais. Taikomas šokas turi numatyti konservatyvų galimų nuostolių per atitinkamą ilgojo laikotarpio rinkos ar veiklos ciklą dydį. Siekdamas gauti tikroviškus ir konservatyvius modelio rezultatus, bankas turimų duomenų empirinę analizę turi derinti su koregavimais, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.
289.3. Kurdamas rizikos vertės (VaR) modelius, įvertinančius galimus ketvirčio nuostolius, bankas gali remtis ketvirčio duomenimis arba trumpesnio laikotarpio duomenis perskaičiuoti į ketvirčio duomenis, taikydamas analitiškai tinkamą, empiriniais įrodymais pagrįstą metodą ir taikydamas gerai parengtus ir dokumentuose aprašytus procesus bei analizę. Toks metodas turi būti taikomas konservatyviai ir nuosekliai. Kai bankas tinkamų duomenų turi nepakankamai, jis turi pridėti atitinkamą konservatyvumo maržą.
289.4. Taikomi modeliai turi tinkamai įvertinti visas reikšmingas rizikos rūšis, būdingas nuosavybės vertybinių popierių pelningumui, įskaitant banko nuosavybės vertybinių popierių portfelio bendrąją rinkos riziką ir specifinę riziką. Vidaus modeliai turi tinkamai įvertinti istorinius kainų svyravimus, galimos koncentracijos dydį ir pokyčius, nepalankias rinkos sąlygas. Apskaičiuojant naudotų pozicijų grupė turi reprezentuoti banko nuosavybės vertybinių popierių pozicijas.
289.5. Vidaus modelis turi atitikti rizikos pobūdį ir banko nuosavybės vertybinių popierių portfelio sudėtį. Kai bankas turi priemonių, kurių vertės kitimas yra netiesinio pobūdžio, ir jei šių priemonių bendra vertė yra reikšminga, banko vidaus modeliai turi būti kuriami taip, kad tinkamai įvertintų tokių priemonių riziką.
289.6. Individualių pozicijų priskyrimas rinkos indeksams, pagalbiniams rodikliams (angl. proxy) ir rizikos veiksniams turi būti patikimas, ekonomiškai pagrįstas ir logiškas.
289.7. Atlikdamas empirinę analizę, bankas turi įrodyti naudojamų rizikos veiksnių tinkamumą, taip pat jų gebėjimą atspindėti tiek bendrąją, tiek ir specifinę riziką.
289.8. Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų pelningumo standartinio nuokrypio dydžiai turi būti apskaičiuojami taikant tinkamus ir naudingus duomenis, informaciją ir metodus. Turi būti naudojami nepriklausomų asmenų peržiūrėti vidaus duomenys arba išorės šaltinių duomenys (tarp jų ir bendri kelių bankų duomenys).
290. Kurdamas ir taikydamas vidaus modelius kapitalo poreikiui skaičiuoti, bankas turi nustatyti politiką, procesus ir kontrolės procedūras, užtikrinančias modelių ir modeliavimo proceso vientisumą. Ši politika, procesai ir kontrolės procedūros turi apimti:
290.1. visapusišką modelio integravimą į valdybos informavimo sistemą ir bankinės knygos nuosavybės vertybinių popierių portfelio valdymą; vidaus modeliai turi būti visapusiškai integruoti į banko rizikos valdymo sistemą, ypač jei jie yra taikomi:
290.1.1. matuojant ir vertinant nuosavybės vertybinių popierių portfelio charakteristikas (taip pat ir pagal riziką įvertintas charakteristikas);
290.2. įdiegtas valdymo sistemas ir kontrolės procedūras, užtikrinančias visų vidaus modeliavimo proceso elementų reguliarią ir nepriklausomą peržiūrą; tokių peržiūrų metu turi būti vertinamas modelio įvesties duomenų ir rezultatų tikslumas, išsamumas, tinkamumas ir skiriamas dėmesys tam, kad galima būtų surasti ir ištaisyti klaidas, susijusias su žinomais modelio trūkumais, ir nustatyti dar nežinomus modelio trūkumus. Tokias peržiūras gali atlikti nepriklausomas vidaus padalinys arba nepriklausoma trečioji šalis;
290.3. tinkamas sistemas ir procedūras investavimo limitams ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų rizikai stebėti;
290.4. už modelio kūrimą ir taikymą atsakingi padaliniai turi būti funkciškai nepriklausomi nuo padalinių, susijusių su prekybine banko veikla;
9.5. Reikalavimai, kaip taikyti priskyrimo kriterijų metodą specializuoto skolinimo pozicijoms
9.5.1. Specializuoto skolinimo pozicijų priskyrimas pozicijų rūšims
291. Specializuoto skolinimo pozicijų pogrupio pozicijas bankas turi priskirti vienai iš šių rūšių:
292. Projektų finansavimo pozicijos – pozicijos, kurių pagrindinis grąžinimo šaltinis yra finansuojamo projekto pinigų srautai:
292.1. Tokiuose sandoriuose pozicija grąžinama vien tik arba beveik tik iš pinigų srautų, sukauptų už tokios įmonės pagamintą produkciją, pavyzdžiui, elektrinės parduotą elektros energiją.
292.2. Šis finansavimo būdas gali būti taikomas dideliems, kompleksiškiems ir brangiems projektams (pvz., elektrinės, chemijos gamyklos, transporto, aplinkos, telekomunikacijų infrastruktūrai).
292.3. Skolininkas paprastai yra specialusis subjektas (angl. special purpose entity), kuriam neleistina kita veikla, išskyrus turto statybą, valdymą ir naudojimą.
293. Objektų finansavimo pozicijos – materialiojo turto įsigijimo (laivų, lėktuvų ir pan.) finansavimo pozicijos, kurių grąžinimas priklauso nuo specifinio skolinančiam bankui įkeisto turto, kuriam įsigyti šis finansavimas buvo skirtas, kaupiamų pinigų srautų:
293.1. Pagrindinis šių pinigų srautų šaltinis gali būti nuomos (lizingo) sutartis su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis.
294. Prekių finansavimo pozicijos – struktūrizuoto trumpo laikotarpio skolinimo, kurio tikslas yra finansuoti biržos prekių (pvz., nafta, metalai, grūdai) įsigijimą, atsargas ar gautinas sumas, pozicijos, kurių grąžinimas priklauso nuo šių prekių pardavimo pajamų, o skolininkas neturi kitų nepriklausomų galimybių grąžinti poziciją:
294.1. Toks finansavimas skirtas žemam skolininko kreditingumo lygiui kompensuoti. Priskirdamas tokią poziciją vidaus reitingų skalės atitinkamam rangui, bankas turi atsižvelgti į savaiminės likvidacijos savybę bei skolininko gebėjimą struktūrizuoti sandorį, o ne į skolininko kreditingumą.
295. Pajamas kuriančio nekilnojamojo turto finansavimas – nekilnojamojo turto finansavimo pozicijos, kurių grąžinimas pirmiausia priklauso nuo skolinančiam bankui įkeisto nekilnojamojo turto, kuriam įsigyti šis finansavimas buvo skirtas, kaupiamų pinigų srautų:
295.1. Pagrindinis šių pinigų srautų šaltinis yra nuomos (lizingo) įmokos arba šio turto pardavimas.
295.2. Skolininkas gali būti specialusis subjektas, įmonė, veikianti nekilnojamojo turto statybos ir pan. srityje, arba įmonė, kurios pajamų šaltinis nėra nekilnojamasis turtas.
9.5.2. Rizikos koeficientų priskyrimas specializuoto skolinimo pozicijoms
296. Bankas yra atleidžiamas nuo reikalavimo turėti skolininkų reitingų skalę, pagal kurią būtų kiekybiškai įvertinama tik skolininko įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Kiekviena specializuoto skolinimo pozicija turi būti priskiriama atitinkamam vidaus reitingų skalės rangui. Specializuoto skolinimo pozicijų vidaus reitingų skalę turi sudaryti mažiausiai 4 įsipareigojimus įvykdančių skolininkų rangai ir mažiausiai 1 įsipareigojimų neįvykdančių skolininkų rangas.
297. Kiekvienas specializuoto skolinimo pozicijų vidaus reitingų skalės rangas turi būti priskiriamas vienai iš šių rizikos kategorijų:
298. 297.1–297.4 punktuose nurodytoms rizikos kategorijoms vidaus reitingų skalės rangai gali būti priskiriami vadovaujantis Bazelio bankų priežiūros komiteto išleisto dokumento „Tarptautinė kapitalo vertinimo ir kapitalo standartų konvergencija: peržiūrėta struktūra“ (International Convergence of Capital Measurement and Capital Standards: A Revised Framework) 6 priedo 1–4 lentelėse kiekvienai pozicijos rūšiai nurodytais priskyrimo kriterijais. Įsipareigojimų neįvykdančių skolininkų vidaus rangai turi būti priskiriami 297.5 punkte nurodytai rizikos kategorijai.
299. Rizikos koeficientai specializuoto skolinimo pozicijoms turi būti priskiriami pagal 12 lentelę:
12 lentelė
| Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos |
1 kategorija (labai geras įvertinimas) |
2 kategorija (geras įvertinimas) |
3 kategorija (patenkinamas įvertinimas) |
4 kategorija (blogas įvertinimas) |
5 kategorija (įsipareigojimų neįvykdymas) |
| Mažiau kaip 2,5 metų |
50 proc. |
70 proc. |
115 proc. |
250 proc. |
0 proc. |
| 2,5 metų ir daugiau |
70 proc. |
90 proc. |
115 proc. |
250 proc. |
0 proc. |
300. Bankas turi patvirtinti ir dokumentuose aprašyti metodikas ir kriterijus, taikomus:
301. Bankas turi dokumentuose aprašyti specializuoto skolinimo pozicijų priskyrimo 291 punkte nurodytoms rūšims ir vidaus reitingų skalės rangams bei šių rangų priskyrimo rizikos kategorijoms atvejus, tokių priskyrimų pagrindimus, atliekamų specializuoto skolinimo pozicijų peržiūrų procesą ir jų rezultatus.
302. Reguliariai (bent kartą metuose) bankas turi peržiūrėti specializuoto skolinimo pozicijas, siekdamas nustatyti, ar laikomasi visų su IRB metodu susijusių reikalavimų, numatytų IV skyriaus II skirsnyje. Bankas turi peržiūrėti bent jau:
9.6. Bendrasis valdymas ir priežiūra
303. Banko valdyba turi patvirtinti visus reikšmingus skolininkų ir pozicijų priskyrimo rangams ar rizikos grupėms proceso ir kiekybinio rizikos parametrų įvertinimo proceso elementus.
304. Banko valdyba turi turėti bendrą supratimą apie banko reitingų sistemas ir išsamų supratimą apie su šiomis reitingų sistemomis susijusias ataskaitas.
305. Vidaus reitingais pagrįsta kredito rizikos analizė turi būti pagrindinė valdybos informavimo sistemos dalis. Ataskaitų pateikimo dažnumas ir turinys turi priklausyti nuo informacijos svarbos, pobūdžio ir gavėjo lygio. Ataskaitose turi būti pateikiama bent jau:
9.6.1. Kredito rizikos kontrolė
306. Bankas turi turėti kredito rizikos kontrolės padalinį, kuris turi būti nepriklausomas nuo padalinių, atsakingų už pozicijų suteikimą ar atnaujinimą:
306.1. Kredito rizikos kontrolės padalinio darbuotojai negali dalyvauti padalinių, atsakingų už pozicijų suteikimą ir atnaujinimą, veikloje.
307. Kredito rizikos kontrolės padalinys banko valdybai turi:
307.1. pranešti apie visus reikšmingus pokyčius ar nustatytos politikos išimtis, galinčias turėti reikšmingą poveikį banko reitingų sistemoms;
307.2. reguliariai informuoti apie priskyrimo proceso charakteristikas, tobulintinas sritis ir pastangas ištaisyti anksčiau nustatytus trūkumus;
308. Banko rizikos kontrolės padalinys turi gerai išmanyti reitingų sistemų sandarą ir taikymą ir turi nuolat užtikrinti, kad tinkamai veiktų reitingų sistemos, kad būtų tinkama kredito rizikos kontrolė, o IRB metodas taikomas veiksmingai. Jis turi reguliariai atlikti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos analizę, parengti ir nagrinėti šios analizės ataskaitas. Kredito rizikos kontrolės padalinys turi būti atsakingas už reitingų sistemų kūrimą arba parinkimą, įgyvendinimą, priežiūrą ir charakteristikas. Šio padalinio(-ių) atsakomybės sritys turi apimti:
308.2. procedūrų, kuriomis siekiama patikrinti, ar rango ir grupės apibrėžimai nuosekliai taikomi departamentuose ir geografiniuose regionuose, įdiegimą;
308.3. priskyrimo kriterijų peržiūrėjimą, siekiant įvertinti, ar pagal juos vis dar galima prognozuoti riziką;
308.4. užtikrinimą, kad banko reitingų sistemų struktūros, priskyrimo proceso, rizikos parametrų kiekybinio įvertinimo ir kitų procesų patikimumo vertinimas būtų atliekamas Lietuvos banko nustatyta tvarka;
308.5. skolininkų ir pozicijų priskyrimo rangams ar rizikos grupėms proceso ir kiekybinio rizikos parametrų įvertinimo proceso pokyčių, įskaitant šių pokyčių priežastis, peržiūrėjimą;
308.6. priskyrimo proceso ir kiekybinio rizikos parametrų įvertinimo proceso, priskyrimo kriterijų ar individualių rangų rizikos parametrų pokyčių aprašymą dokumentuose ir saugojimą;
308.8. aktyvų dalyvavimą kuriant (parenkant) ir įdiegiant priskyrimo ir rizikos parametrų kiekybinio įvertinimo procesuose taikomus modelius ir vertinant jų patikimumą;
309. Bendrus finansinės grupės ar bendrus su kitais bankais duomenis naudojantys bankai, vadovaudamiesi Banko veiklą papildančių paslaugų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 99 (Žin., 2004, Nr. 98-3688), reikalavimais, gali pirkti šias jų veiklą papildančias paslaugas:
309.3. informacijos, susijusios su priskyrimo kriterijų peržiūrėjimu, siekiant įvertinti, ar jie tebėra prognozuojantys riziką, parengimo;
309.4. priskyrimo proceso, priskyrimo kriterijų ar individualių rangų ar rizikos grupių parametrų pokyčių aprašymo dokumentuose;
310. Bendrus kelių bankų duomenis naudojantys bankai, pirkdami jų veiklą papildančias paslaugas, turi užtikrinti, kad Lietuvos bankui būtų suteiktas priėjimas prie visos reikiamos iš trečiosios šalies gautos informacijos, būtinos tikrinant, kaip laikomasi šių nuostatų reikalavimų.
311. Vidaus auditas ar kitas lygiavertis nepriklausomas auditorius bent kartą per metus turi peržiūrėti banko reitingų sistemas ir jų taikymą, įskaitant kredito funkcijos operacijas ir PD, LGD, CF, tikėtino nuostolio (EL) kiekybinį įvertinimą. Vidaus auditas ar kitas lygiavertis nepriklausomas auditorius turi nustatyti, kaip laikomasi šių nuostatų reikalavimų.
III SKIRSNIS
UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ ĮTAKA KAPITALO, REIKALINGO KREDITO RIZIKAI PADENGTI, POREIKIUI
312. Šio skirsnio reikalavimai taikomi bankams, kurie skaičiuodami kapitalo pakankamumą taiko standartizuotą metodą arba IRB metodą, bet nenaudoja pačių apskaičiuotų LGD ir perskaičiavimo veiksnių (CF). Bankai, taikantys standartizuotą metodą pagal IV skyriaus I skirsnį arba IRB metodą pagal IV skyriaus II skirsnį, bet netaikantys savo LGD ir CF, gali pripažinti kredito rizikos mažinimą pagal šį skirsnį, skaičiuodami pagal riziką įvertintas pozicijų sumas 21 punkte nurodytais tikslais arba, jei reikia, skaičiuodami tikėtiną nuostolį 10.2 punkte ir 18.4 punkte nurodytais tikslais. Šio skirsnio kontekste „skolinantysis bankas“ – tai bankas, turintis poziciją, kuri susidaro dėl paskolų ar kitų skolinimo sandorių.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
313. Kai skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų vertes pagal IV skyriaus I arba II skirsnių reikalavimus jau yra atsižvelgta į užtikrinimo priemonių įtaką, papildomi skaičiavimai pagal IV skyriaus III skirsnio reikalavimus nėra atliekami.
313.1. Pagal riziką įvertintų pozicijų verčių ir, jei reikia, tikėtino nuostolio verčių apskaičiavimą galima pakoreguoti pagal šio skirsnio 3–7 dalis, jeigu:
313.1.1. jokios pozicijos, kurios kredito rizika mažinama, pagal riziką įvertinta pozicijos vertė (ar jos tikėtino nuostolio vertė) nėra didesnė už tapačios pozicijos, kurios kredito rizika nemažinama, pagal riziką įvertintą pozicijos vertę (ar jos tikėtino nuostolio vertę);
313.2. Skolinantysis bankas taiko tokį kredito užtikrinimą ir atlieka atitinkamus veiksmus, laikosi procedūrų bei strategijos, kad visose atitinkamose jurisdikcijose susitarimai dėl kredito užtikrinimo būtų teisiškai galiojantys ir vykdytini.
313.3. Skolinantysis bankas imasi visų atitinkamų veiksmų, kad būtų užtikrintas susitarimo dėl kredito užtikrinimo veiksmingumas ir valdoma susijusi rizika.
313.4. Norint, kad esant tiesioginiam kredito užtikrinimui turtas, kuriuo užtikrinama, būtų pripažintas, jis turi būti pakankamai likvidus, o jo vertė laikui bėgant pakankamai stabili, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų vertėms apskaičiuoti taikomą metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį. Reikalavimus atitinkantis turtas nurodytas III skirsnio 1 dalyje.
313.5. Esant tiesioginiam kredito užtikrinimui, skolinantysis bankas (arba turto saugotojas) skolininko įsipareigojimų neįvykdymo, nemokumo ar bankroto atveju arba esant kitam su kreditu susijusiam sandorio dokumentuose numatytam atvejui turi teisę laiku likviduoti ar perimti turtą, kuriuo užtikrinama. Koreliacijos laipsnis tarp turto, kuriuo užtikrinama, vertės ir skolininko kredito kokybės negali būti pernelyg didelis.
313.6. Norint, kad netiesioginio kredito užtikrinimo atveju garantiją suteikianti sandorio šalis būtų pripažinta, ji turi būti pakankamai patikima, o užtikrinimo sutartis turi būti teisiškai veiksminga ir įgyvendinama atitinkamose jurisdikcijose, kad suteiktų atitinkamą kredito užtikrinimą, kuris pasiektas, atsižvelgiant į pagal riziką įvertintų pozicijų verčių apskaičiavimui taikomą metodą ir į leidžiamą pripažinimo laipsnį. Reikalavimus atitinkantys užtikrinimo teikėjai ir užtikrinimo sutarčių tipai nurodyti III skirsnio 1 dalyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
1. Užtikrinimo priemonių pripažinimas
314. Šioje dalyje nurodytos užtikrinimo priemonės 313 punkto tikslais yra pripažįstamos tik tuomet, jeigu yra vykdomi IV skyriaus III skirsnio 2 dalyje išdėstyti reikalavimai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
315. Gali būti pripažįstami šie užtikrinimo priemonių sandoriai:
315.2. bankai, pagal III skirsnio 3 dalį taikantys išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, gali pripažinti pagrindines įskaitymo sandorių sutartis, apimančias atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius; šios sutarys ir pagal tokias sutartis pasiskolinti vertybiniai popieriai arba biržos prekės turi atitikti užtikrinimo priemonėms taikomus reikalavimus (nuostata galioja tiek, kiek tai neprieštarauja kitoms šio dokumento nuostatoms).
316. Kai kredito rizikos mažinimo metodas yra pagrįstas banko teise parduoti ar išlaikyti turtą, pripažinimas priklauso nuo to, ar pagal riziką įvertintos pozicijų vertės ir – kai taikytina – tikėtino nuostolio vertės apskaičiuojamos pagal IV skyriaus I skirsnio arba IV skyriaus II skirsnio nuostatas. Pripažinimas dar priklauso ir nuo to, ar taikomas paprastasis finansinės užtikrinimo priemonės metodas ar išsamusis finansinės užtikrinimo priemonės metodas pagal IV skyriaus III skirsnį. Kai yra atpirkimo sandoriai ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriai, pripažinimą taip pat lemia ir tai, ar sandoris yra įtrauktas į bankinę ar į prekybos knygą. Gali būti pripažįstamos šios finansinės užtikrinimo priemonės:
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
316.1. indėliai arba grynųjų pinigų atitikmens priemonės skolinančiajame banke (t. y. indėlių sertifikatai arba kitos panašios priemonės, išleistos skolinančiojo banko).
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
316.2. centrinės valdžios ar centrinių bankų skolos vertybiniai popieriai, kurių ECAI nustatytas kredito rizikos vertinimas (reitingas) atitinka 1–4 CQS;
316.3. institucijų išleisti skolos vertybiniai popieriai, kurių ECAI nustatytas kredito rizikos vertinimas (reitingas) atitinka 1–3 CQS;
316.4. kitų emitentų išleisti skolos vertybiniai popieriai, kurių ECAI nustatytas kredito rizikos vertinimas (reitingas) atitinka 1–3 CQS;
316.5. skolos vertybiniai popieriai, kurių trumpalaikis ECAI nustatytas kredito rizikos vertinimas (reitingas) atitinka 1–3 CQS;
316.6. akcijos ir konvertuojamosios obligacijos (angl. convertible bonds), kurios įtrauktos į pripažintų vertybinių popierių biržų pagrindinius indeksus;
316.8. institucijų išleisti skolos vertybiniai popieriai, neturintys pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimo, gali būti pripažįstami tinkama užtikrinimo priemone, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
316.8.3. visos kitos įstaigos išleistos tos pačios eilės reitinguotos emisijos turi pripažintos ECAI nustatytus kredito rizikos vertinimus (reitingus), atitinkančius 1–3 CQS;
316.8.4. skolinantysis bankas neturi informacijos, kuri leistų manyti, kad straipsniui turėtų būti suteikiamas blogesnis kredito rizikos vertinimas, nei nurodyta 316.8.3 punkte;
316.9. KIS vienetai, jeigu:
317. Taikant išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, pripažįstamos akcijos arba konvertuojamosios obligacijos, kurios neįtrauktos į pagrindinį indeksą, tačiau kuriomis prekiaujama pripažintoje biržoje.
318. 316.2 punkte minėtiems centrinės valdžios ir centrinių bankų išleistiems skolos vertybiniams popieriams taip pat priskiriami:
318.1. daugiašalių plėtros bankų, kuriems pagal IV skyriaus I skirsnį priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas, išleisti skolos vertybiniai popieriai;
318.2. tarptautinių organizacijų, kuriems pagal IV skyriaus I skirsnį priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas, skolos vertybiniai popieriai;
318.3. regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų, nurodytų 59 punkte, išleisti skolos vertybiniai popieriai;
319. 316.3 punkte minėtiems institucijų išleistiems skolos vertybiniams popieriams taip pat priskiriami:
319.1. regioninės valdžios ir vietos valdžios institucijų, nenurodytų 59 punkte, išleisti skolos vertybiniai popieriai;
320. Jeigu vertybiniai popieriai yra įvertinti dviejų ECAI, taikomas mažiau palankus įvertinimas, jeigu įvertinimai trys – du palankiausi įvertinimai, jei du palankiausi nesutampa – mažiau palankus iš jų.
321. Gali būti pripažįstami indėliai kituose bankuose (ne poziciją turinčiame banke), įkeisti gyvybės draudimo polisai, pareikalavus atperkamos institucijų priemonės.
322. Taikant išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, gali būti pripažįstamos akcijos ir konvertuojamosios obligacijos, kurios neįtrauktos į pagrindinį indeksą, bet kuriomis prekiaujama pripažintoje biržoje ir KIS, jei tenkinamos sąlygos, kad šie subjektai investuoja tik į priemones, nurodytas 316.1–316.8, ir į akcijas arba konvertuojamąsias obligacijas, kurios neįtrauktos į pagrindinį indeksą, bet kuriomis prekiaujama pripažintoje biržoje, o KIS vienetų kaina kotiruojama viešai ir kasdien. Jeigu KIS taiko (arba gali taikyti) išvestines priemones, kad apsidraustų leižiamas investicijas, to subjekto vienetai gali būti pripažinti tinkamais.
323. Taikant IRB metodą, papildomai gali būti pripažįstami nekilnojamojo turto hipotekos sandoriai, gautinos sumos (kurių apmokėjimo terminas ne ilgesnis kaip vieni metai, jos neapima gautinų sumų, susijusių su pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, daliniu dalyvavimu ar kreditinėmis išvestinėmis priemonėmis arba sumomis, kurias skolingos susijusios šalys), nuoma (lizingas). Nuomos (lizingo) sandoriai šiose nuostatose yra suprantami kaip paskolos, užtikrintos atitinkamomis užtikrinimo priemonėmis, aprašytomis šioje dalyje.
324. Taikydami IRB metodą, bankai gali pripažinti tinkama užtikrinimo priemone įkeistas Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių, veikiančių pagal 1991 m. priimtą Suomijos gyvenamųjų namų statybos bendrovių įstatymą arba vėliau priimtus lygiaverčius teisės aktus, akcijas ir laikyti jas lygiavertėmis gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui, jei laikomasi nuostatos, kad savininkas gyvenamosiose patalpose apsigyveno, jas išnuomojo ar šiuos veiksmus atliks ateityje, ir jei tenkinamos sąlygos, išdėstytos III skirsnio 2 dalyje.
325. Gali būti pripažįstamos garantijos ir kreditinės išvestinės priemonės, kurias suteikė šie užtikrinimo priemonių teikėjai:
325.3. valstybės sektoriaus subjektai, kuriems pretenzijos pagal IV skirsnio I dalį suprantamos kaip pretenzijos centrinei valdžiai;
325.5. tarptautinės organizacijos, kurioms pagal IV skyriaus I skirsnį priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas;
326. Taikant IRB metodą, garantija pripažįstama tik tuomet, kai, remiantis IV skyriaus II skirsniu, garantui nustatytas vidaus reitingas.
327. Institucijas, draudimo ir perdraudimo įmones, eksporto kredito agentūras galima pripažinti tinkamais kredito užtikrinimo teikėjais, kuriems galima taikyti IV skyriaus II skirsnyje 142 punkte apibrėžtą metodą, jeigu:
327.2. užtikrinimo teikėjas kapitalo pakankamumą skaičiuoja vadovaudamasis arba analogiškomis nuostatomis arba, jeigu teikdamas kredito užtikrinimą jis turėjo pripažintos ECAI nustatytą kredito rizikos vertinimą (reitingą), kuris atitinka 3 CQS;
327.3. teikiant kredito užtikrinimą arba bet kuriuo laikotarpiu po to užtikrinimo teikėjui suteikto vidaus reitingo PD buvo ne didesnė už PD, atitinkančią 2 CQS;
328. Jei centrinė vyriausybė raštiškai garantuoja už eksporto kredito agentūrą, tai nesuteikia tai agentūrai pranašumo eksporto kredito agentūros, už kurią valstybė negarantuoja, atžvilgiu.
329. Kredito išvestinių finansinių priemonių rūšys ir priemonės, kurios gali būti sudarytos iš tokių kredito išvestinių priemonių, arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertės priemonės gali būti pripažintos tinkamomis:
330. Kai bankas įgyja kredito užtikrinimą, įsigydamas apsikeitimo grąžomis sandorį, ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas į apskaitą įtraukia kaip grynąsias pajamas, tačiau neįtraukia turto vertės sumažėjimo (sumažinant tikrąją vertę arba pridedant prie rezervų), kredito užtikrinimas nepripažįstamas tinkamu.
331. Kai bankas vykdo vidaus apsidraudimo sandorį, naudodamas kredito išvestines finansines priemones, t. y. į prekybos knygą įtrauktomis kreditinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis užtikrina pozicijos kredito riziką bankinėje knygoje, kad užtikrinimas būtų pripažintas tinkamu, į prekybos knygą perkelta kredito rizika perleidžiama trečiajai šaliai arba šalims. Jei toks perkėlimas atitinka šiame skirsnyje išdėstytus kredito rizikos mažinimo pripažinimui taikomus reikalavimus, taikomos pagal riziką įvertintų pozicijų verčių ir tikėtino nuostolio verčių, kai įsigyjamas netiesioginis kredito užtikrinimas, apskaičiavimo taisyklės.
2. Minimalūs reikalavimai pripažįstant užtikrinimo priemones
332. Bankas yra įdiegęs tinkamą rizikos valdymo sistemą, leidžiančią kontroliuoti riziką, kuri gali iškilti taikant kredito rizikos užtikrinimo priemones.
333. Bankas privalo atlikti išsamų pozicijos kredito rizikos vertinimą ir turi būti pasirengęs priežiūros institucijai įrodyti, kad šis reikalavimas yra vykdomas, nepaisant to, ar kredito rizikai mažinti yra naudojama užtikrinimo priemonė. Šio reikalavimo galima nevykdyti tik tuomet, kai atpirkimo ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandorių grynosios pozicijos yra lygios nuliui.
334. Balansiniai įskaitymo sandoriai (neapimantys pagrindinių įskaitymo sandorių, kuriems priklauso atpirkimo sandoriai ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriai ir (arba) kiti kapitalo rinkos veikiami sandoriai) gali būti pripažįstami, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
334.2. sandoriai visada turi būti teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami pagal taikytinus įstatymus, taip pat ir tais atvejais, kai sandorio šalis tampa nemokia ar bankrutuoja;
334.3. bankas turi galimybę bet kuriuo metu nustatyti turtą ir įsipareigojimus, kuriems taikomas balansinis įskaitymo sandoris;
335. Pagrindiniai įskaitymo sandoriai, apimantys atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, pripažįstami, jeigu įvykdytos šios sąlygos:
335.1. Sandoriai taip pat ir sandorio šalies nemokumo ar bankroto atvejais yra teisiškai veiksmingi ir įgyvendinami pagal taikytinus įstatymus.
335.2. Sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, bankrutavus ar tapus nemokiai, įsipareigojimų nepažeidžiančiai šaliai suteikiama teisė nutraukti ir laiku užbaigti visus pagal sutartį numatytus sandorius.
335.3. Sandorio sutartyje numatyta, kad baigiant sandorį yra įvykdoma tokia pajamų ir nuostolių užskaita, kad tik viena šalis būtų skolinga kitai šaliai vieną sumą.
336. Nepaisant to, koks finansinių užtikrinimo priemonių metodas taikomas, finansinėms užtikrinimo priemonėms, nurodytoms 316 punkte, tam, kad jos būtų pripažįstamos tinkamomis užtikrinimo priemonėmis, keliami tokie reikalavimai:
336.1. Nėra reikšmingos priklausomybės tarp skolininko finansinės būklės ir užtikrinimo priemonės vertės.
Pvz., paskoloms užtikrinti yra netinkami skolininko arba su juo susijusio asmens išleisti vertybiniai popieriai. Neatsižvelgiant į tai, paties įsipareigojančio asmens leidžiami padengti vertybiniai popieriai gali būti traktuojami kaip užstatas, vykdant atpirkimo sandorius.
336.2. Bankai vykdo visus finansinių užtikrinimo priemonių sandorių ir teisės aktų nustatytus privalomus reikalavimus ir imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdymą. Bankai yra atlikę pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtina tokių užtikrinimo priemonių sandorių įvykdymą. Esant reikalui, bankai peržiūri šiuos patikrinimus, kad būtų užtikrintas sandorių įvykdymas.
336.3. Susitarimai dėl užtikrinimo priemonių tinkamai dokumentuojami, yra numatyta aiški ir patikima užtikrinimo priemonės realizavimo laiku procedūra.
336.4. Bankai turi aiškias su užtikrinimo priemonėmis susijusios rizikos (taip pat ir užtikrinimo priemonės vertės sumažėjimo, vertinimo, realizavimo, koncentracijos ir kitą riziką) kontrolės procedūras, analizuoja šį poveikį bendrai banko prisiimtai rizikai.
336.5. Bankas turi dokumentuotą politiką ir praktiką dėl priimtinų užtikrinimo priemonių rūšių ir vertės.
336.6. Bankas nustato užtikrinimo priemonės rinkos vertę ir atitinkamai peržiūri ją mažiausiai kartą per 6 mėnesius ir tada, kai turi pagrindo manyti, kad turto vertė reikšmingai sumažėjo.
337. Tam, kad nekilnojamasis turtas būtų pripažįstamas tinkama užtikrinimo priemone, keliami tokie reikalavimai:
337.1. Hipoteka arba įkeitimas yra įvykdomi visose paskolos sutarties sudarymo metu svarbiose jurisdikcijose ir yra tinkamai ir laiku pateikiami. Susitarimai numato galiojančią kreditinio reikalavimo pirmumo teisę (t. y. yra įvykdyti visi teisiniai turto įkeitimo reikalavimai). Užtikrinimo sutartis ir ją pagrindžiantis teisinis procesas bankui suteikia galimybę per protingą laikotarpį atgauti užtikrinimo vertę.
337.2. Nekilnojamojo turto vertė reikšmingai nepriklauso nuo skolininko rizikos, o skolininko rizika reikšmingai nepriklauso nuo nekilnojamojo turto ar projekto veiklos rezultatų, t. y. priklauso nuo skolininko gebėjimo grąžinti paskolą iš kitų šaltinių.
337.3. Nekilnojamojo turto vertė stebima reguliariai, bet ne rečiau kaip kas trejus metus. Stebėsena atliekama dažniau, kai ženkliai pasikeičia rinkos sąlygos. Nekilnojamojo turto vertei stebėti ir turtui, kurį reikia perkainoti, nustatyti gali būti taikomi statistiniai metodai. Kai informacija rodo, kad turto vertė galėjo reikšmingai sumažėti, palyginti su bendromis rinkos kainomis, nekilnojamojo turto vertinimą peržiūri nepriklausomas vertintojas. Kai paskolos vertė viršija 10 358 400 litų, arba 5 proc. banko kapitalo, nekilnojamąjį turtą turi bent kas trejus metus įvertinti nepriklausomas vertintojas.
337.4. Banko pripažįstamo įkeisto gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rūšys ir jo skolinimo politika šiais klausimais yra aiškiai dokumentuoti;
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
337.5. Bankas turi procedūras, kurias vykdydamas stebi, kad turtas, naudojamas kaip užtikrinimo priemonė, būtų tinkamai apdraustas nuo žalos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
338. Reikalavimo, išdėstyto 337.2 punkte, susijusio su skolininko rizikos reikšminga priklausomybe nuo užtikrinamojo turto ar projekto veiklos rezultatų, galima nesilaikyti, jeigu turtas yra kitoje ES šalyje (ne Lietuvoje) ir tos šalies priežiūros institucijos yra pasirinkusios tokio reikalavimo netaikyti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
339. Jeigu yra taikomas paprastasis finansinių užtikrinimo priemonių metodas, tam, kad finansinės užtikrinimo priemonės būtų pripažintos, be 336 punkte išdėstytų reikalavimų, papildomai turi būti tenkinamas reikalavimas, kad užtikrinimo priemonės terminas iki sandorio galiojimo pabaigos turi būti ne trumpesnis už pozicijos terminą iki sandorio galiojimo pabaigos (437 punktas).
340. Įkeistos gautinos sumos pripažįstamos, jeigu tenkinamos tokios sąlygos:
340.1. Teisinis mechanizmas yra patikimas, veiksmingas ir užtikrina, kad skolintojas turi aiškių teisių į įkeistas gautinas sumas.
340.2. Bankas turi imtis visų žingsnių, kad užtikrintų savo teises į gautinas sumas. Banko pretenzijoms į užtikrinimo priemonę turi būti teikiama pirmumo teisė, bet gautinos sumos pripažįstamos tinkama užtikrinimo priemone ir tuomet, kai bankas pagal galiojančius įstatymus negali turėti pirmumo teisės į reikalavimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
340.3. Bankai yra atlikę pakankamai teisinių patikrinimų, kurie patvirtina tokių susitarimų dėl užtikrinimo priemonių įvykdomumą visose susijusiose jurisdikcijose.
340.4. Susitarimai dėl užtikrinimo priemonės turi būti tinkamai įforminti dokumentuose ir juose turi būti numatyta aiški ir patikima užtikrinimo priemonės perėmimo procedūra. Bankų taikomomis procedūromis turi būti užtikrinta, kad, įvertinant skolininko nemokumą ir laiku perimant užtikrinimo priemonę, būtų laikomasi visų teisinių sąlygų. Jei skolininkas susiduria su finansiniais sunkumais ar neįvykdo įsipareigojimų, bankas privalo turėti teisę gautinas sumas parduoti ar perleisti kitai sutarties šaliai be skolininko sutikimo.
340.5. Banko procesas su gautinomis sumomis siejamai kredito rizikai nustatyti turi būti pagrįstas. Toks procesas, be kita ko, apima skolininko veiklos ir ūkio šakos bei klientų, su kuriais skolininkas turi verslo ryšių, tipų analizę. Kai bankas pasitiki skolininku nustatant klientų kredito riziką, bankas turi peržiūrėti skolininko taikomą kreditavimo praktiką, kad išsiaiškintų jos tvirtumą ir patikimumą.
340.6. Skirtumas tarp pozicijos vertės ir gautinų sumų vertės turi būti nustatytas atsižvelgiant į visus lemiamus veiksnius, įskaitant išieškojimo sąnaudas, koncentraciją atskiro skolininko įkeistų gautinų sumų grupėje ir galimą koncentracijos riziką, susijusią su visomis banko pozicijomis. Bankas turi užtikrinti gautinoms sumoms tinkamą nenutrūkstamą stebėsenos procesą, be to, reguliariai peržiūrėti, kaip laikomasi paskolos sutartyje numatytų sąlygų, aplinkosaugos apribojimų ir kitų teisinių reikalavimų.
340.7. Skolininko įkeistos gautinos sumos yra diversifikuojamos ir nėra per daug susijusios su skolininku. Esant reikšmingai teigiamai koreliacijai, nustatant skirtumą visai užtikrinimo priemonių grupei, atsižvelgiama į susijusios rizikos rūšis.
340.8. Iš su skolininku susijusių įmonių (taip pat ir kontroliuojamųjų įmonių ar darbuotojų) gautinos sumos nepripažįstamos rizikos mažinimo priemonėmis.
341. Sudarius nuomos (lizingo) sandorius atsirandančios pozicijos laikomos užtikrintomis atitinkamu įkeistu išnuomotu turtu, jei įvykdytos šios sąlygos:
341.2. Nuomotojas patikimai valdo riziką (taip pat ir deramai stebi užtikrinimo priemonės vertę), susijusią su nuomos (lizingo) būdu nuomojamo turto vertės panaudojimu, amžiumi ir planuojamu senėjimu.
341.3. Yra tvirtas teisinis pagrindas, nustatantis skolintojo teisėtą nuosavybės teisę į turtą ir gebėjimą laiku pasinaudoti savo, kaip savininko, teisėmis.
342. Indėliai kitoje kredito įstaigoje (ne skolinančiajame banke) pripažįstami, jei įvykdytos šios sąlygos:
342.1. Skolininko pretenzija kitai kredito įstaigai yra atvirai įkeista arba perleista skolinančiajam bankui ir šis įkeitimas arba perleidimas yra teisiškai veiksmingas pagal visas šį procesą reglamentuojančias teisines nuostatas.
342.3. Gavusi pranešimą, kita kredito įstaiga gali mokėti įmokas tik skolinančiajam bankui arba kitoms šalims, bet tik gavusi skolinančiojo banko sutikimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
343. Skolinančiajam bankui įkeisti gyvybės draudimo polisai pripažįstami, jei įvykdytos šios sąlygos:
343.1. Įmonė, teikianti gyvybės draudimo paslaugas, gali būti pripažinta tinkama kredito užtikrinimo teikėja vadovaujantis 325 punktu.
343.3. Įmonei, teikiančiai gyvybės draudimo paslaugas, yra pranešta apie įkeitimą arba perleidimą, todėl be skolinančiojo banko sutikimo ji negali mokėti pagal sutartį mokėtinų sumų.
343.5. Skolininkui neįvykdant įsipareigojimų, skolinantysis bankas turi turėti teisę atšaukti polisą ir laiku gauti išperkamąją sumą.
343.6. Skolinančiajam bankui pranešama apie visus atvejus, kai poliso turėtojas nemoka polise nustatytų įmokų.
343.7. Kredito užtikrinimas turi būti numatytas visam paskolos terminui. Jei tai neįmanoma dėl to, kad draudimo teisiniai santykiai baigiasi dar prieš pasibaigiant paskolos teisiniams santykiams, bankas turi užtikrinti, kad pagal draudimo sutartį gaunama suma iki paskolos sutarties termino pabaigos būtų naudojama kaip užtikrinimo priemonė bankui.
344. Garantijoms ir kreditinėms išvestinėms finansinėms priemonėms tam, kad jos būtų pripažįstamos tinkamomis užtikrinimo priemonėmis, keliami tokie reikalavimai:
344.3. Garantija turi būti teisiškai veiksminga ir įgyvendinima visose jurisdikcijose, kurios yra susijusios paskolos sutarties sudarymo metu.
344.4. Kredito užtikrinimo sutartyje nėra nė vienos sąlygos, kurios įvykdymo skolintojas negalėtų tiesiogiai kontroliuoti ir kuri:
344.4.2. padidintų galiojančią užtikrinimo savikainą dėl užtikrintos pozicijos blogėjančios paskolos kokybės;
344.4.3. galėtų trukdyti užtikrinimo teikėjui būti įsipareigojusiam laiku išmokėti išmoką, jei pradinis įsipareigojantysis asmuo laiku nesumoka kurių nors mokėtinų įmokų; arba
344.5. Bankas įtikina Lietuvos banką, kad jis turi sistemas, leidžiančias valdyti galimą rizikos, atsirandančios dėl banko naudojamų garantijų ir kredito išvestinių priemonių, koncentraciją. Bankas turi sugebėti pademonstruoti, kaip jo garantijų ar kredito išvestinių priemonių naudojimo strategija yra susijusi su jo rizikos valdymu.
345. Kai poziciją užtikrina garantija, kuri pati yra netiesiogiai garantuota centrinės valdžios arba centrinio banko, regioninės ar vietos valdžios arba valstybės sektoriaus subjekto, kai pretenzijos jų atžvilgiu traktuojamos kaip pretenzijos centrinei valdžiai, kurios jurisdikcijoje jie yra įsteigti, daugiašalio plėtros banko, kuriam priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas, pozicija gali būti laikoma užtikrinta to subjekto suteikta garantija, su sąlyga, kad įvykdytos šios sąlygos:
345.2. Tiek garantija, tiek ir netiesioginė garantija atitinka 344 ir 347 punktuose išdėstytus reikalavimus, keliamus garantijoms, išskyrus tai, kad netiesioginė garantija turi būti tiesioginė.
346. 345 punkto nuostatos taip pat taikomos pozicijai, kurią netiesiogiai garantuoja ne jame išvardyti subjektai, jeigu pozicijos netiesioginę garantiją tiesiogiai garantuoja vienas iš išvardytų subjektų ir jis atitinka tame punkte išdėstytas sąlygas.
347. Papildomi reikalavimai keliami garantijoms:
347.1. Jeigu sandorio šalis neįvykdo įsipareigojimų ir (arba) nesumoka sutartyje numatytų sumų, skolinantysis bankas turi teisę atitinkamu laiku reikalauti, kad garantas sumokėtų bet kurias sumas, mokėtinas pagal pretenziją, kuriai suteiktas užtikrinimas. Skolinantysis bankas turi teisę iš garanto pirmiausia reikalauti, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai. Kai netiesioginėmis užtikrinimo priemonėmis užtikrintos gyvenamosios paskirties hipotekinės paskolos, 344.4.2 punkto ir šio punkto pirmosios dalies reikalavimus reikia vykdyti 24 mėnesius.
348. Esant garantijoms, kurios parengiamos pagal šiuo tikslu Lietuvos banko pripažintas garantijų programas, arba 345 punkte minėtoms institucijų netiesioginėms garantijoms, 347.1 papunktyje minėti reikalavimai laikomi įvykdytais, esant vienai iš toliau numatytų sąlygų:
348.1. Skolinantysis bankas turi teisę laiku gauti išankstinį mokėjimą iš garanto, apskaičiuotą taip, kad atspindėtų patikimą proporcingų garantijos dydžiui ekonominių nuostolių įvertį, taip pat ir nuostolius, kurie atsiranda dėl palūkanų ar kitų įmokų, kurias skolininkas yra įsipareigojęs mokėti, nemokėjimo, kai tikėtina, kad tokius nuostolius gali patirti skolinantysis bankas.
349. Papildomi kredito išvestinių priemonių pripažinimo reikalavimai:
349.1. Kreditinės išvestinės finansinės priemonės turi apimti bent jau šiuos kredito įvykius:
349.1.1. nesugebėjimą sumokėti sumų, mokėtinų pagal pagrindinės pozicijos sutartį (numatant lengvatinį laikotarpį, kuris beveik lygus arba trumpesnis už pagrindinės pozicijos sutarties lengvatinį laikotarpį);
349.1.2. įsipareigojančiojo asmens bankrotą, nemokumą, negalėjimą grąžinti skolų, jo veiklos sutrikimus arba raštišką prisipažinimą, kad jis iš esmės negali grąžinti savo skolų, atėjus grąžinimo terminui, ir panašius įvykius;
349.2. Kai kredito įvykiai, nurodyti kreditinės išvestinės finansinės priemonės sutartyje, neapima pagrindinės pozicijos restruktūrizavimo, kaip numatyta dalyje, kredito užtikrinimas vis tiek gali būti pripažintas, sumažinus jo vertę, kaip nurodyta III skirsnio 3 dalyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
349.3. Jei kreditinės išvestinės finansinės priemonės sandoryje numatytas atsiskaitymas pinigais, nuostolių patikimumui vertinti yra numatytas patikimas vertinimo procesas. Aiškiai nurodomas laikotarpis, per kurį galima gauti pagrindinės pozicijos įvertinimą įvykus kredito įvykiui.
349.4. Jei atsiskaitant reikalaujama, kad būtų numatytos užtikrinimo pirkėjo teisės ir galimybės perleisti pagrindinę poziciją užtikrinimo teikėjui, pagrindinės pozicijos sąlygos numato, kad negalima nepagrįstai sulaikyti jokio tokiam perleidimui reikiamo sutikimo.
350. Nesutapimas tarp skolinančio banko pagrindinės pozicijos ir orientacinės pozicijos (pvz., įsipareigojimo, naudojamo nustatyti atsiskaitymo vertę pinigais, arba perduodamą įsipareigojimą) arba pagrindinės pozicijos ir įsipareigojimo, naudojamo nustatyti, ar įvyko kredito įvykis, leistinas tik tada, jei įvykdomos šios sąlygos:
350.1. Orientacinė pozicija arba įsipareigojimas, naudojamas nustatyti, ar įvyko kredito įvykis, atsižvelgiant į situaciją, vertinami vienodai (pari passu), kaip ir pagrindinė pozicija, arba yra mažesnio prioriteto nei pagrindinė pozicija.
350.2. Pagrindinės pozicijos ir orientacinės pozicijos arba įsipareigojimo, naudojamo nustatyti, ar įvyko kredito įvykis, atsižvelgiant į situaciją, skolininkas yra tas pats (t. y. tas pats juridinis asmuo), taip pat yra numatyti teisiškai įgyvendinami sutarties straipsniai, numatantys kryžminio neįvykdymo arba kryžminio pagreitinimo atvejus.
351. Kredito užtikrinimui, kylančiam iš garantijos arba kreditinės išvestinės finansinės priemonės, galima taikyti IV skyriaus II skirsnyje 142 punkte apibrėžtą metodą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
351.1. Banko pagrindinė pozicija yra:
351.1.2. regioninės ir vietos valdžios arba valstybės sektoriaus subjektų pozicija, kuri nepriskiriama centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų grupei pagal šių nuostatų 123.3 punktą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
351.3. Pozicija yra apdrausta viena iš šių priemonių:
351.3.1. netiesiogine kredito išvestine finansine priemone arba garantijomis, taikomomis vieno subjekto įsipareigojimams užtikrinti;
351.3.2. pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio produktais – metodas taikomas tam krepšelio turtui, kurio pagal riziką įvertinta pozicijos vertė yra mažiausia;
351.3.3. n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo krepšelio produktais – gaunamas užtikrinimas yra tinkamas pagal šią sistemą tik tuomet, jeigu pasiekiamas tinkamas (n-1)-asis įsipareigojimų neįvykdymo užtikrinimas arba jeigu jau yra (buvo) neįvykdyti su (n-1)-ąja dalimi susiję įsipareigojimai. Tokiu atveju metodas taikomas krepšelyje esančiam turtui, kurio pagal riziką įvertinta pozicijos vertė yra mažiausia.
351.5. Nustatant rizikos koeficientą, nustatytai pozicijai prieš pradedant taikyti IV skyriaus II skirsnyje numatytą tvarką, nebuvo atsižvelgta į užtikrinimo priemonę.
351.6. Bankas turi teisę ir tikisi gauti išmokas iš užtikrinimo teikėjo nesiimdamas jokių teisinių veiksmų ir nereikalaudamas, kad sandorio šalis sumokėtų. Kiek tai įmanoma, bankas imasi priemonių, kad įsitikintų, jog užtikrinimo teikėjas sumokės kreditą nedelsdamas, jeigu iškiltų toks atvejis.
351.7. Įsigytas kredito užtikrinimas padengia visus apdraustos pozicijos kredito nuostolius, kurie patiriami dėl sutartyje numatytų su kreditu susijusių įsipareigojimų neįvykdymo atvejų.
351.8. Jeigu išmokėjimo schemoje yra numatytas paskolos, obligacijos ar įsipareigojimų perleidimas, tuomet dėl tokio perleidimo turi būti teisinis tikrumas. Jeigu bankas ketina perleisti kitokią pretenziją negu turima pozicija, ji turi užtikrinti, kad toji perleidžiama pretenzija yra pakankamai likvidi ir kad bankas gali ją nupirkti, norėdamas atsiskaityti pagal sutartį.
351.9. Užtikrinimo teikėjas ir bankas teisiškai raštu patvirtina kredito užtikrinimo susitarimo sąlygas.
351.10. Bankas parengė tvarką, kaip nustatyti pernelyg dideles sąsajas tarp užtikrinimo teikėjo ir banko pagrindinių pozicijų skolininko kredito kokybės, atsirandančias dėl to, kad jų veikla priklauso nuo bendrų sisteminės rizikos veiksnių.
3. Kapitalo poreikio apskaičiavimas, atsižvelgiant į pripažįstamas kredito riziką mažinančias užtikrinimo priemones
352. Jeigu pozicijos yra užtikrintos kredito riziką mažinančiomis užtikrinimo priemonėmis, kurios atitinka IV skyriaus III skirsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tų pozicijų vertė gali būti koreguojama, atsižvelgiant į šių užtikrinimo priemonių įtaką.
353. Finansinėmis užtikrinimo priemonėmis užtikrintoms pozicijoms bankas gali taikyti vieną iš dviejų pozicijų verčių nustatymo metodų: paprastąjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą arba išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą. Šių metodų taikymo schemos pateiktos 5 ir 6 prieduose.
354. Pinigai ir vertybiniai popieriai, įsigyti, pasiskolinti ar gauti pagal atpirkimo sandorį, gali būti laikomi užtikrinimo priemonėmis.
355. Investicijos į skolinančiojo banko išleistus su kreditu susijusius vekselius gali būti laikomos indėliais užtikrintomis investicijomis.
356. Paskolos ir indėliai skolinančiajame banke, kuriems taikomi balansiniai įskaitymo sandoriai, gali būti laikomi užtikrintais indėliais.
357. Užtikrintoms bei neužtikrintoms pozicijoms taikomi IV skyriaus I skirsnyje nurodyti rizikos koeficientai, laikantis nuostatos, kad užtikrinimo priemonė – tai banko turtas, išskyrus 358, 373 ir 376, 410 punkte nurodytas išimtis.
358. Taikant išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, finansinėmis užtikrinimo priemonėmis užtikrintų pozicijų dalims kapitalo poreikis neskaičiuojamas.
359. Neleidžiama skaičiuoti kapitalo poreikio, taikant paprastąjį ir išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodus vienu metu.
360. Skaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį, kaip nurodyta 669–671 punktuose, neleidžiama taikyti paprastojo finansinių užtikrinimo priemonių metodo.
361. Paprastąjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą galima taikyti tik tada, kai pagal riziką apskaičiuotos pozicijos yra skaičiuojamos pagal standartizuotą metodą.
362. Bankas, apskaičiuodamas pozicijų, kurioms taikomos atitinkamos pagrindinio užskaitymo sandorio sutartys, apimančios atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, visiškai koreguotą pozicijos vertę (E*), gali naudoti nepastovumo koregavimus, apskaičiuojamus taikant arba standartinių nepastovumo koregavimų, arba savų nepastovumo koregavimų metodus, kaip nustatyta taikant išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą. Taikant savų įverčių metodą, galioja tos pačios sąlygos ir reikalavimai kaip ir pagal išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
362.1. Kiekvienos vertybinių popierių arba prekių rūšies grynoji pozicija nustatoma iš pagal pagrindinį užskaitymo sandorį paskolintų, parduotų arba pristatytų tos pačios rūšies vertybinių popierių arba prekių bendrosios vertės atėmus pagal sandorį paskolintų, įsigytų arba priimtų šios rūšies vertybinių popierių arba prekių bendrąją vertę.
362.2. 362.1 punkte „vertybinių popierių rūšis“ – tai vertybiniai popieriai, kuriuos išleido tas pats emitentas, kurių emisijos datos yra tokios pačios, kurių terminai yra tokie patys, kuriems taikomos tokios pačios sąlygos, kuriems taikomas tas pats likvidavimo laikotarpis.
362.3. Bet kurios valiutos grynoji pozicija, išskyrus pagrindinio įskaitymo sandorio atsiskaitymo valiutą, apskaičiuojama taip: prie visos ta valiuta išreikštos paskolintų, parduotų ar pagal pagrindinį įskaitymo sandorį perleistų vertybinių popierių bendrosios vertės, pridedama ta valiuta išreikšta paskolinta arba pagal sutartį perduota suma ir iš gautos sumos atimama visa ta valiuta išreikštų vertybinių popierių, pasiskolintų, įsigytų ar pagal sutartį gautų, vertė ir ta valiuta išreikštos pasiskolintos arba pagal sutartį gautos sumos.
362.4. Atitinkama nepastovumo korekcija taikoma tos pačios rūšies vertybinių popierių grynajai teigiamai arba neigiamai pozicijai.
362.5. Užsienio valiutos kurso rizikos nepastovumo korecija taikoma visų valiutų grynosioms teigiamoms ir neigiamoms pozicijoms, išskyrus pagrindinio įskaitymo sandorio atsiskaitymo valiutą.
362.6. Visiškai koreguota pozicijos vertė E* apskaičiuojama pagal šią formulę:
(|kiekvienos rūšies vertybinių popierių grynoji pozicija | x Hsec) + 
E – kiekvienos atskiros pozicijos vertė pagal sutartį kuri būtų taikoma nesant kredito užtikrinimo.
C – pasiskolintų, įsigytų arba gautų vertybinių popierių arba biržos prekių vertė arba kiekvienos tokios pozicijos atžvilgiu pasiskolintų ar gautų pinigų
suma.
– visų E pagal sutartį suma.
– visų C pagal sutartį suma.
Efx – tam tikros valiutos, išskyrus sandorio sutarties atsiskaitymo valiutą, grynoji (teigiama arba neigiama) pozicija.
Hsec – nepastovumo koregavimas, taikytinas tam tikro tipo vertybiniams popieriams.
Hfx – užsienio valiutos kurso nepastovumo koregavimas.
E* – visiškai koreguota pozicijos vertė.
363. Kai taikant vidaus modelių metodą apskaičiuojama visiškai koreguota pozicijos vertė (E*), atsirandanti taikant pagrindinio įskaitymo sandorio sutartį, apimančią atpirkimo sandorius ir (arba) vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius ir (arba) kitus kapitalo rinkos veikiamus sandorius, išskyrus išvestinius sandorius, bankams gali būti leidžiama taikyti vidaus modelių metodus, kuriuos taikant atsižvelgiama į koreliacijos tarp vertybinių popierių pozicijų, kurioms taikytina pagrindinio įskaitymo sandorio sutartis, poveikį ir į susijusių priemonių likvidumą. Taikant šį metodą naudojami vidaus modeliai pateikia galimo neužtikrintos pozicijos vertės pokyčio įvertį 
364. Bankas gali pasirinkti vidaus modelių metodą, neatsižvelgdamas į tai, ar pozicijos vertes skaičiuoja taikydamas standartizuotą ar IRB metodą. Tačiau jei bankas ketina taikyti vidaus modelių metodą, jį turi taikyti visoms sandorio šalims ir vertybiniams popieriams, išskyrus nereikšmingus portfelius, kuriems galima taikyti standartinių nepastovumo korekcijų metodą arba bankų nepastovumo korekcijų metodą.
365. Vidaus modelių metodą gali taikyti tie bankai, kurie yra gavę leidimą taikyti vidaus rizikos valdymo modelį. Bankai, kurie nėra gavę leidimo taikyti tokį modelį, gali kreiptis į Lietuvos banką, kad tokį leidimą gautų. Leidimas suteikiamas tik tada, kai Lietuvos bankas yra įsitikinęs, kad banko rizikos valdymo sistema, skirta rizikai, atsirandančiai dėl pagrindinių įskaitymo sandorių, valdyti, yra konceptualiai patikima, diegiama principingai ir kai visų pirma laikomasi šių kokybės standartų:
365.1. Vidaus rizikos vertinimo modelis, taikomas galimam sandorių kainos nepastovumui apskaičiuoti, yra integruotas į banko kasdienio rizikos valdymo procesą ir naudojamas kaip pagrindas teikiant vadovybei informaciją apie rizikos pozicijas.
365.2. Banke veikia rizikos kontrolės skyrius, kuris nepriklauso nuo verslo skyrių ir atsiskaito tiesiogiai vadovybei. Skyrius turi būti atsakingas už rizikos valdymo sistemos kūrimą ir įgyvendinimą. Jis kasdien rengia ir analizuoja ataskaitas apie rizikos vertinimo modelio rezultatus ir atitinkamas priemones, taikytinas atsižvelgiant į pozicijų apribojimus.
365.3. Rizikos kontrolės skyriaus kasdienes ataskaitas peržiūri atitinkami banko vadovai, turintys pakankamai įgaliojimų sumažinti prisiimtas pozicijas arba bendrą rizikos poziciją.
365.4. Banko rizikos kontrolės skyriuje yra pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, galinčių taikyti sudėtingus modelius.
365.5. Banke yra nustatytos procedūros, leidžiančios stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose išdėstytos vidaus politikos ir kontrolės procedūrų, susijusių su bendruoju rizikos vertinimo sistemos veikimu.
365.6. Bankas atlieka modelio rezultatų grįžtamąjį patikrinimą naudodamas mažiausiai vienų metų duomenis, kad įsitikintų, jog rizikos vertinimo rezultatai pakankamai tikslūs.
365.7. Bankas dažnai vykdo griežtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis programą. Valdyba peržiūri tokių tikrinimų rezultatus ir atsižvelgia į juos nustatydama politiką ir apribojimus.
365.8. Bankas privalo atlikti nepriklausomą savo rizikos vertinimo sistemos patikrinimą, kaip reguliaraus vidaus audito proceso dalį. Šio patikrinimo metu turi būti tikrinama verslo skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veikla.
366. Galimas vertės pokytis turi būti apskaičiuojamas laikantis šių minimalių reikalavimų:
366.3. 5 dienų likvidavimo periodas, išskyrus sandorius, nesusijusius su vertybinių popierių atpirkimo sandoriais arba vertybinių popierių skolinimo sandoriais, kuriems taikomas dešimties dienų likvidavimo periodas.
366.4. Ne trumpesnis kaip vienų metų duomenų stebėjimo laikotarpis. Išskirtiniais atvejais, kai ima labai svyruoti kainos, stebėjimo laikotarpis gali būti trumpesnis.
367. Reikalaujama, kad vidaus rizikos vertinimo modelis apimtų pakankamai rizikos veiksnių, kad būtų galima atsižvelgti į visas reikšmingas kainos rizikos rūšis.
368. Bankai gali naudoti empirines koreliacijas tarp rizikos kategorijų ir jų viduje, jeigu jie įtikina priežiūros instituciją, kad banko koreliacijų skaičiavimo sistema yra patikima ir nuosekliai įgyvendinama.
369. Bankai, taikantys vidaus modelių metodą, visiškai koreguotą pozicijos vertę (E*) apskaičiuoja pagal tokią formulę:
E* = max {0, [(
) + (rizikos vertės vidaus modelio (VaR) rezultatas)]},
E – kiekvienos atskiros pozicijos vertė pagal sutartį kuri būtų taikoma nesant kredito užtikrinimo.
C – vertybinių popierių, kurie, atsižvelgiant į kiekvieną iš šių reikalavimų, yra paskolinami, įsigyjami arba gaunami, arba grynųjų pinigų, kurie, atsižvelgiant į kiekvieną iš šių reikalavimų, paskolinami arba gaunami, vertė.
– visų E pagal sutartį suma.
– visų C pagal sutartį suma.
370. Taikant vidaus modelius, kapitalo poreikiui skaičiuoti turi būti naudojami prieš tai buvusios prekybos dienos modelių rezultatai.
371. Atpirkimo sandoriams, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir (arba) kitiems kapitalo rinkos veikiamiems sandoriams pagal pagrindinio įskaitymo sandorių sutartis, tiek taikant standartizuotą metodą, tiek ir IRB metodą, E*, apskaičiuota, kaip nurodyta 362–368 punktuose, imama kaip sandorio šalies pozicijos vertė, nustatant pagrindinių užskaitymo sandorių kapitalo poreikį.
372. Taikant paprastąjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, finansinėmis užtikrinimo priemonėmis užtikrintos pozicijos dalies kapitalo poreikis skaičiuojamas, laikantis tokių nuostatų:
373. Užtikrintos pozicijos dalies rizikos koeficientui, nustatytam pagal IV skyriaus I skirsnį laikantis 357 punkto nuostatos, taikoma minimali 20 proc. koeficiento riba (t. y. net jei koeficientas pagal IV skyriaus I skirsnį yra lygus 0 proc., užtikrintai pozicijos daliai taikomas 20 proc. rizikos koeficientas), išskyrus išimtis, nurodytas 374–376 punktuose.
374. Skaičiuojant atpirkimo sandorių ir vertybinių popierių skolinimo ir skolinimosi sandorių kapitalo poreikį, jei pozicija atsiranda sudarius 410 punkte išvardintus kriterijus atitinkančius sandorius, jos užtikrintai daliai priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas. Jei sandorio šalis nėra pagrindinis rinkos dalyvis, taikomas 10 proc. rizikos koeficientas.
375. Taikant paprastąjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą nebiržiniams sandoriams, kurie perkainojami kasdien, 0 proc. rizikos koeficientas taikomas pozicijų vertėms, nustatytoms 7 priede išdėstytoms išvestinėms finansinėms priemonėms, ir, jei kasdien atliekamas perkainojimas rinkos verte, užtikrintoms indėliais, jei nėra valiutos nesutapimo. 10 proc. rizikos koeficientas taikomas tokių sandorių pozicijų vertėms, kurios užtikrintos centrinės valdžios ar centrinių bankų, regioninės ir vietos valdžios, daugiašalių plėtros bankų, tarptautinių organizacijų išleistais skolos vertybiniais popieriais, kuriems pagal IV skyriaus I skirsnį taikomas 0 proc. rizikos koeficientas.
376. Taikant paprastą finansinių užtikrinimo priemonių metodą kitų sandorių užtikrintai daliai taikomas 0 proc. rizikos koeficientas, jeigu pozicijos vertė ir užtikrinimo priemonės vertė yra nurodytos ta pačia valiuta ir jei užtikrinimo priemonė yra indėlis arba centrinės valdžios ar centrinių bankų, regioninės ir vietos valdžios, daugiašalių plėtros bankų, tarptautinių organizacijų išleisti skolos vertybiniai popieriai, kuriems pagal IV skyriaus I skirsnį reikalavimus taikomas 0 proc. rizikos koeficientas ir jų vertė diskontuota 20 proc.
377. Taikant išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą atsižvelgiant į valiutų nesutapimų traktavimą esant nebiržiniams išvestiniams sandoriams, kaip aprašyta 378 punkte, kai užtikrinimo priemonė išreikšta valiuta, kuri skiriasi nuo pagrindinės pozicijos valiutos, valiutos nepastovumą atspindinti korekcija pridedama prie nepastovumo korekcijos, atitinkančios užtikrinimo priemonę.
378. Jeigu nebiržinius išvestinius sandorius apimančiose įskaitymo sandorių sutartyse, pripažįstamose Lietuvos banko pagal V skyriaus VI skirsnio 5.3.6 dalį, nurodyta valiuta nesutampa su pačių sandorių valiuta, tuomet išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą taikantys bankai taiko valiutos nepastovumą atspindinčią korekciją. Jeigu atskirų sandorių valiutos skiriasi, tuomet, nepaisant to, kiek valiutų yra naudojama, yra taikoma tik viena valiutos nepastovumą atspindinti korekcija.
379. Taikant išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, finansinėmis užtikrinimo priemonėmis neužtikrintos pozicijos dalies kapitalo poreikis apskaičiuojamas keliais etapais (380-382 punktai). Vertinant finansinę užtikrinimo priemonę šio metodo tikslais, nepastovumo koregavimas taikomas užtikrinimo priemonės rinkos vertei, siekiant atsižvelgti į kainos nepastovumą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
380. Pirmame etape apskaičiuojama koreguota finansinės užtikrinimo priemonės vertė (CVA):
Cva = C x (1 – HC – HFX),
C – vertybinių popierių arba pasiskolintų, pirktų ar gautų biržos prekių, arba pasiskolintų ar gautų pinigų (indėlių) vertė.
HC – užtikrinimo priemonės vertės nepastovumo korekcija.
HFX – pozicijos vertės nepastovumo korekcija dėl valiutų nesutapimo.
381. Antrame etape apskaičiuojama koreguota pozicijos vertė (EVA):
EVA = E x (1 + HE),
E – pozicija, kuri apskaičiuota, kaip nurodyta IV skyriaus I, II skirsniuose, jei reikalavimas būtų neužtikrintas. Taikant standartizuotą metodą nebalansinėms pretenzijoms, nurodytoms IV skyriaus I skirsnio 3 dalyje, taikomas 100 proc. rizikos koeficientas (t. y. IV skyriaus I skirsnyje nurodyti rizikos koeficientai). Taikant IRB metodą, naudojamas 100 proc. perskaičiavimo veiksnys (t. y. ne IV skyriaus II skirsnyje nurodyti veiksniai). Nebiržiniams išvestiniams sandoriams EVA = E.
HE – pozicijos nepastovumo korekcija.
382. Pritaikius nepastovumo korekciją ir atsižvelgus į užtikrinimo priemonių poveikį, trečiame etape apskaičiuojama visiškai koreguota neužtikrinta pozicija (E*):
E* = max{0,[EVA – CVAM]},
EVA – koreguota pozicijos vertė.
CVAM – finansinės užtikrinimo priemonės koreguota pagal terminą vertė.
E* – neužtikrinta pozicijos dalis, kuriai taikomas IV skyriaus I skirsnyje nurodytas koeficientas. Skaičiuotant kapitalo poreikį IV skyriaus I skirsnio 3 dalyje nurodytoms nebalansinėms pretenzijoms E* yra vertė, kuriai taikomi IV skyriaus I skirsnyje nurodyti nebalansinėms pretenzijoms taikomi koeficientai.
383. Taikant IRB metodą, LGD* apskaičiuojama pagal formulę:
LGD*=MAX{0, LGDx[E*/E]},
LGD – nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo, apskaičiuotas laikantis IV skyriaus II skirsnio reikalavimų, jei pozicija būtų neužtikrinta.
E* – pozicija, apskaičiuota 382 punkte nustatyta tvarka.
LGD* – dydis, naudojamas IV skyriaus II skirsnyje nurodytais tikslais.
384. Įkeistas nekilnojamasis turtas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo rinkos verte arba mažesnė verte už rinkos vertę.
385. Jeigu nekilnojamojo turto įkeitimas yra ne pirminis, tuomet nustatydamas nekilnojamojo turto, kaip užtikrinimo priemonės, vertę, bankas turi į tai atsižvelgti. Be to, bankas turi atsižvelgti ir į 337.2 punkte minimų vertės peržiūrų rezultatus.
386. Jeigu nekilnojamojo turto, naudojamo užtikrinimo tikslais, ir paskolos santykis yra mažesnis kaip 30 proc., LGD* pozicija laikoma neužtikrinta.
387. Jeigu nekilnojamojo turto, naudojamo užtikrinimo tikslais, ir paskolos santykis yra didesnis kaip 140 proc., paskolai taikomas LGD lygus 35 proc.
388. Jeigu nekilnojamojo turto, naudojamo užtikrinimo tikslais, ir paskolos santykis yra didesnis kaip 30 proc., bet mažesnis kaip 140 proc., paskola yra daloma į dvi dalis taip, kad viena iš dalių tenkintų 387 punkto reikalavimą. Tenkinančiai minėto punkto reikalavimus daliai taikomas LGD lygus 35 proc., o kitos dalies LGD apskaičiuojamas 386 punkte nustatyta tvarka.
390. Jeigu gautinų sumų, naudojamų užtikrinimo tikslais, ir paskolos santykis yra mažesnis kaip 0 proc., LGD* pozicija laikoma neužtikrinta.
391. Jeigu gautinų sumų, naudojamų užtikrinimo tikslais, ir pozicijos vertės santykis yra didesnis kaip 140 proc., pozicijai taikomas 35 proc. LGD.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
392. Jeigu gautinų sumų, naudojamų užtikrinimo tikslais, ir paskolos santykis yra didesnis kaip 0 proc., bet mažesnis kaip 140 proc., paskola yra daloma į dvi dalis taip, kad viena iš dalių tenkintų 391 punkto reikalavimą. Tenkinančiai minėto punkto reikalavimus daliai taikomas LGD lygus 35 proc., o kitos dalies LGD apskaičiuojamas 390 punkte nustatyta tvarka.
393. Jeigu reikalavimas į užtikrinimo tikslais naudojamą nekilnojamąjį turtą ar gautinas sumas yra ne pirmos eilės, laikantis 386–389 punktuose išdėstytų nuostatų, užtikrintoms dalims galima taikyti 65 proc. LGD.
394. Bankams leidžiama priskirti pagal alternatyvųjį įkeisto gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertinimo metodą, kuris netaikomas Lietuvoje esančiam turtui, leidžiamą 50 proc. rizikos koeficientą, jeigu šalių, kuriose yra turtas, priežiūros institucijos yra nusprendusios taikyti šį metodą.
395. Taikant IRB metodą, bankas turi išskaidyti pagal nepastovumą pakoreguotą pozicijos vertę (t. y. vertę, kuri gaunama pritaikius nepastovumo korekciją) į dalis, kurių kiekviena užtikrinama tik vieno tipo užtikrinimo priemone. Tai reiškia, kad bankas atitinkamai turi išskaidyti poziciją į tokias dalis: tinkama finansine užtikrinimo priemone užtikrinta dalis, nekilnojamuoju turtu užtikrinta dalis, gautinomis sumomis užtikrinta dalis ir neužtikrinta dalis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
396. Indėliai kitame (ne poziciją turinčiame) banke gali būti laikomi banko suteikta garantija.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
397. Įkeisti gyvybės draudimo polisai gali būti laikomi gyvybės draudimą suteikiančios bendrovės suteikta garantija. Pripažinto kredito užtikrinimo vertė lygi gyvybės draudimo poliso išperkamajai sumai.
398. Institucijų priemonės, išperkamos pareikalavus, gali būti laikomos institucijų suteiktomis garantijomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
399. Priemonių, nurodytų 398 punkte, užtikrinimo vertė prilyginama nominaliajai vertei, jeigu priemonė atperkama šia verte.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
400. Jeigu priemonė, nurodyta 398 punkte, atperkama rinkos verte, užtikrinimo vertė lygi vertei tos priemonės, kuri vertinama taip pat kaip 316.8 punkte nurodyti skolos vertybiniai popieriai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
401. Netiesioginio užtikrinimo vertė (G) yra suma, kurią sumokėti įsipareigojo garantas tuo atveju, kai skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, neįvykdo savo mokėjimo įsipareigojimų arba įvyksta kitas kredito įvykis. Išvestinėms kredito finansinėms priemonėms, kai atliekamas nenumatytas restruktūrizavimas, susijęs su paskolos sumos, palūkanų arba mokesčių atidėjimu arba atsisakymu, sukeliantis nuostolių kredito davėjui (t. y. vertės pataisų arba panašių pelno (nuostolių) ataskaitos koregavimų), nėra laikomas kredito įvykiu, jeigu:
401.1. užtikrinimo vertė sumažinama 40 proc. ir jei suma, kurią sumokėti įsipareigojo garantas, neviršija reikalavimo vertės;
402. Jeigu garantija ar kredito rizikos išvestinė priemonė ir pozicija yra išreikštos skirtingomis valiutomis, tai garantijos vertė koreguojama pagal formulę:
G*=G x (1 – HFX),
G* – koreguota garantijos ar kredito rizikos išvestinės priemonės vertė,
G – garantijos vertė,
HFX – pozicijos vertės nepastovumo korekcija dėl valiutų nesutapimo.
403. Jeigu garantija ar kredito išvestinė priemonė ir pozicija yra išreikšti viena valiuta, tai G* = G.
404. Esant garantijos, kredito išvestinės finansinės priemonės ar pozicijos valiutų nesutapimui, bankas gali pasirinti taikytinas nepastovumo korekcijas (t. y. standartines arba bankų).
405. Taikant IRB metodą, garantija užtikrintai pozicijos daliai leidžiama taikyti garanto PD arba taikyti tokią PD, kuri pakliūna į garantui ir įsipareigojančiajam asmeniui nustatytų PD intervalą.
4. Nepastovumo korekcijos
407. Bankas gali pasirinkti taikyti standartinių nepastovumo korekcijų metodą arba bankų korekcijų metodą. Jeigu pasirenkamas pastarasis, tuomet jis turi būti taikomas visoms užtikrinimo priemonėms, išskyrus atvejus, kai šios priemonės sudaro nereikšmingą visų užtikrinimo priemonių dalį (nereikšmingą dalį sudarančioms priemonėms galima taikyti standartinių nepastovumo korekcijų metodą).
408. Jeigu pozicija užtikrinta keliomis finansinėmis užtikrinimo priemonėmis, tai jų nepastovumo korekcija (H) apskaičiuojama:
i – atskira finansinė užtikrinimo priemonė,
ai – atskiros finansinės užtikrinimo priemonės vertės ir viso užtikrinimo vertės santykis,
Hi – atskiros finansinės užtikrinimo priemonės nepastovumo korekcija.
409. Visos IV skyriaus III skirsnyje apskaičiuojamos nepastovumo korekcijos – tai nepastovumo korekcijos, taikytinos tada, jei kasdien atliekamas perkainojimas. Jei perkainojimas atliekamas rečiau kaip kartą per dieną, taikomos didesnės nepastovumo korekcijos. Jos apskaičiuojamos padidinant kasdienes perkainojimo nepastovumo korekcijas, taikant tokią „laiko kvadratinės šaknies“ formulę:
H – taikytina nepastovumo korekcija,
HM – nepastovumo korekcija, kai perkainojimas atliekamas kasdien,
NR – faktinis darbo dienų skaičius tarp perkainojimų,
TM – tam tikro sandorio tipo likvidavimo periodas.
410. Atpirkimo sandoriams ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandoriams, kai bankas taiko standartinių nepastovumo korekcijų metodą arba savų įverčių dydžių metodą ir kai yra įvykdytos šio punkto papunkčiuose išdėstytos sąlygos, bankai gali taikyti 0 proc. nepastovumo korekciją. Ši pasirinkimo teisė nesuteikiama bankams, taikantiems šiame skirsnyje išdėstytą vidaus modelių metodą. Jei vietos valdžios išleistų vertybinių popierių atpirkimo sandoriams arba skolinimo ar skolinimosi sandoriams kitų ES šalių priežiūros institucijos leidžia taikyti šiame punkte numatytą vertinimą, bankui leidžiama tokiems patiems sandoriams taikyti tą patį metodą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
4.1. Standartinės nepastovumo korekcijos
411. Jeigu pozicijos ir finansinės užtikrinimo priemonės perkainojimas atliekamas kasdien, nepastovumo korekcijos, atsižvelgiant į sandorių likvidavimo periodą, nurodytos 3 ir 4 prieduose.
412. Užtikrintų skolinimo sandorių likvidavimo periodas yra 20 darbo dienų, atpirkimo sandorių (kai sandoriai neapima prekių arba garantuotų teisių, susijusių su nuosavybės teise į prekes, perleidimą) ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandorių – 5 darbo dienos, kitų kapitalo rinkos veikiamų sandorių- 10 darbo dienų.
413. Netinkamiems pripažinti vertybiniams popieriams, kurie pagal skolinimo ir skolinimosi arba atpirkimo sandorius yra pasiskolinami ar paskolinami, taikomos tokios pat nepastovumo korekcijos kaip ir akcijoms, kurios nėra įtrauktos į pagrindinį indeksą, tačiau kurios kotiruojamos pripažintoje biržoje.
414. Tinkamų pripažinti KIS vienetų nepastovumo korekcija apskaičiuojama atsižvelgiant į likvidavimo periodus. Taikomas svertinis nepastovumo korekcijų, taikytinų turto, į kurį investavo subjektai, vertėms vidurkis. Jei turtas, į kurį subjektai investavo, bankui nėra žinomas, iš viso turto, į kurį subjektas gali investuoti, išrenkama ir pritaikoma didžiausia atskiram turtui taikytina nepastovumo korekcija.
4.2. Bankų korekcijos
416. Taikant šį metodą, korekcijas nustato patys bankai, laikydamiesi šiame skyriuje išdėstytų reikalavimų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
417. Kai skolos vertybiniai popieriai turi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kuris yra lygiavertis investiciniam reitingui arba geresnis, bankams leidžiama skaičiuoti kiekvienos vertybinių popierių kategorijos nepastovumo įvertį.
418. Nustatydami atitinkamas kategorijas, bankai atsižvelgia į vertybinių popierių emitento tipą, vertybinių popierių išorinį kredito rizikos vertinimą, jų terminą iki sandorio galiojimo pabaigos ir jų modifikuotą trukmę. Nepastovumo įverčiai turi būti reprezentatyvūs vertybinių popierių, banko priskirtų tam tikrai kategorijai, įverčiai.
419. Skolos vertybinių popierių, kurie turi pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, lygiavertį mažesniam investiciniam reitingui, ir kitų reikalavimus atitinkančių užtikrinimo priemonių nepastovumo korekcijos skaičiuojamos kiekvienam individualiai.
420. Savų įverčių metodą taikantys bankai turi įvertinti užtikrinimo priemonių arba užsienio valiutų keitimo kurso nesutapimų nepastovumą, neatsižvelgdami į jokias koreliacijas tarp neužtikrintos pozicijos, užtikrinimo priemonės ir (arba) keitimo kursų.
421. Bankai, nustatydami korekcijas, atsižvelgia į vertybinių popierių emitento tipą, vertybinių popierių išorinį kredito rizikos vertinimą, jų terminą iki sandorio galiojimo pabaigos ir jų modifikuotą trukmę. Nepastovumo korekcijos turi reprezentuoti išskirtas vertybinių popierių kategorijas.
422. Apskaičiuojant nepastovumo korekcijas, taikomas 99-to kvantilio vienpusis pasikliautinasis intervalas.
423. Užtikrintų skolinimo sandorių likvidavimo laikotarpis yra 20 darbo dienų; atpirkimo sandorių, išskyrus sandorius, apimančius biržos prekių arba garantuotų teisių, susijusių su nuosavybės teise į biržos prekes, perleidimą, ir vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandorių – 5 darbo dienos; o kitų kapitalo rinkos veikiamų sandorių – 10 darbo dienų.
424. Atitinkamam sandorio tipui bankai gali naudoti nepastovumo korekcijas, apskaičiuotas pagal ilgesnius arba trumpesnius likvidavimo laikotarpius, pailgintus arba sutrumpintus pagal 423 punkte nurodytą likvidavimo laikotarpį, taikydami laiko kvadratinės šaknies formulę:
TM— atitinkamas likvidavimo laikotarpis;
HM – nepastovumo korekcija esant atitinkamam likvidavimo laikotarpiui;
HN – nepastovumo korekcija, pagrįsta likvidavimo laikotarpiu TN
425. Bankai atsižvelgia į blogos kokybės turto nelikvidumą. Likvidavimo laikotarpis padidinamas tais atvejais, kai yra abejonių dėl užtikrinimo priemonės likvidumo. Bankai taip pat nustato atvejus, kai ankstesnių laikotarpių duomenys gali sumenkinti galimą nepastovumą, pavyzdžiui, bazinės valiutos atžvilgiu nustatytas kursas. Išeitis iš tokių situacijų ieškoma pasitelkus nepalankiausių sąlygų scenarijų.
426. Apskaičiuojant nepastovumo korekciją, duomenų stebėjimo laikotarpis (imties periodas) yra bent vieni metai. Bankams, kurie duomenų stebėjimo laikotarpiui taiko koeficientų schemą arba kitus metodus, faktinis stebėjimo laikotarpis yra mažiausiai vieni metai (t. y. atskirų stebėjimų vidutinis svertinis atsilikimas yra ne mažiau kaip 6 mėnesiai). Reikalaujama, kad bankas savo nepastovumo korekcijas apskaičiuotų taikydamas trumpesnį duomenų stebėjimo laikotarpį. Jeigu tai galima, labai išauga užtikrinimo priemonių verčių svyravimas.
427. Bankai savo duomenų rinkinius atnaujina ne rečiau kaip kas tris mėnesius ir taip pat juos naujai įvertina, kai tik rinkos kainos reikšmingai pakinta. Tai reiškia, kad nepastovumo korekcijos apskaičiuojamos bent kartą per tris mėnesius.
428. Nepastovumo įverčiai naudojami kasdieniame banko rizikos valdymo procese, įskaitant banko vidaus pozicijų limitų sistemą.
429. Jei kasdieniame banko rizikos valdymo procese tam tikram konkrečiam sandoriui taikomas likvidavimo laikotarpis yra ilgesnis, nei nustatyta šioje dalyje, banko nepastovumo korekcijos atitinkamai padidinamos pagal 409 punkte nurodytą laiko kvadratinės šaknies formulę.
430. Bankas yra nustatęs procedūras, skirtas stebėti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi dokumentuose išdėstytos vidaus politikos ir kontrolės priemonių, susijusių su jo nepastovumo korekcijų vertinimo sistemos veikimu ir tokių įverčių integravimu į jo rizikos valdymo procesą.
431. Kaip banko vidaus audito proceso dalis reguliariai atliekamas nepriklausomas banko nepastovumo korekcijų vertinimo sistemos patikrinimas. Visos nepastovumo korekcijų vertinimo ir šių korekcijų integravimo į banko rizikos valdymo procesą sistemos patikrinimas atliekamas bent kartą per metus ir konkrečiai analizuoja bent jau šiuos aspektus:
431.3. duomenų šaltinių, naudojamų nepastovumo korekcijų vertinimo sistemų darbe, nuoseklumo, pateikimo laiku ir patikimumo, taip pat tokių duomenų šaltinių nepriklausomumo patikrinimą;
5. Finansinių užtikrinimo priemonių, garantijų ir kredito rizikos išvestinių priemonių vertinimas esant terminų nesutapimui
5.1. Terminų nesutapimo apibrėžimas
432. Terminai nesutampa, kai užtikrinimo priemonės terminas iki sandorio galiojimo pabaigos (angl. residual maturity) yra trumpesnis už pozicijos terminą iki sandorio galiojimo pabaigos.
433. Nesutampant terminams, taikoma termino korekcija, tačiau užtikrinimo priemonės arba garantijos, kurių terminas iki sandorio galiojimo pabaigos trumpesnis kaip trys mėnesiai ir trumpesnis už pozicijos terminą iki sandorio galiojimo pabaigos arba terminas nuo sandorio sudarymo pradžios (angl. original maturity) trumpesnis kaip 1 metai, – nepripažįstamos. Taip pat užtikrinimas nepripažįstamas tais atvejais, kai pozicija yra trumpalaikė, ir taikant IRB metodą yra nurodyta, kad terminui M taikoma vienos dienos, o ne vienų metų riba.
434. Šiose nuostatose efektyviuoju terminu (angl. effective maturity) laikomas ilgiausias galimas laikas, likęs iki tol, kol skolininkas turi įvykdyti įsipareigojimus. 5 metai laikomi maksimaliu efektyviuoju terminu, išskyrus 435 punkto nuostatą, pagal kurią efektyvusis terminas yra laikas iki anksčiausios datos, kai užtikrinimo priemonės sutartis baigiasi arba yra galimybė ją nutraukti.
435. Jeigu garantas, kredito apsaugos teikėjas (išvestinės finansinės priemonės atveju) arba skolininkas, už kurį garantuojama, turi pasirinkimo teisę nutraukti garantijos galiojimą arba sandorio sutartyje yra paskatų bankui nutraukti garantijos galiojimą, tai garantijos terminas yra laikas iki anksčiausios datos, kai garantas arba skolininkas gali pasinaudoti šia teise.
5.2. Finansinių užtikrinimo priemonių vertinimas nesutampant terminams
437. Jeigu, taikant paprastąjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, užtikrinimo terminas yra trumpesnis už pozicijos terminą, užtikrinimas nepripažįstamas.
438. Jeigu, taikant Išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, terminai nesutampa, finansinės užtikrinimo priemonės vertė koreguojama, atsižvelgiant į termino korekciją, pagal formulę:
CVAM = CVA x (t – t*)/(T – t*),
CVAM- koreguota pagal terminą užtikrinimo priemonės vertė,
CVA- koreguota užtikrinimo priemonės vertė (jeigu, apskaičiavus pagal 380 punktą, CVA yra didesnė už poziciją, tai CVAM = pozicija),
t – terminas iki užtikrinimo priemonės sandorio galiojimo pabaigos (jeigu t >T, tai t = T),
T – pozicijos terminas iki galiojimo pabaigos (jeigu T >5, tai T = 5),
t* = 0,25.
5.3. Garantijų ir kredito išvestinių finansinių priemonių vertinimas nesutampant terminams
439. Nesutampant terminams, garantijos vertė koreguojama, atsižvelgiant į termino korekciją, pagal formulę:
GA = G* x (t – t*)/(T – t*),
GA – koreguota pagal terminą garantijos ar kreditinės išvestinės finansinės priemonės vertė,
G* – koreguota užtikrinimo priemonės vertė (ekvivalentas CVA, jeigu apskaičiavus pagal 380 punktą, G* yra didesnė už poziciją, tai G* = pozicija),
t – terminas iki užtikrinimo priemonės sandorio galiojimo pabaigos (jeigu t >T, tai t = T),
T – pozicijos terminas iki galiojimo pabaigos (jeigu T >5, tai T = 5),
t*=0,25.
440. Kai bankas perleidžia dalį pozicijos rizikos vienam ar keliems segmentams, pagal riziką įvertintos pozicijų vertės ir tikėtino nuostolio vertės apskaičiuojamos pagal IV skirsnio nuostatas. Mažiausia riba, žemiau kurios kredito užtikrinimas esant kredito įvykiui neteikiamas, nurodyta 460.3.1 punkte, turi būti lygi išlaikomai pirmojo nuostolio pozicijai ir padidinti rizikos perleidimą segmentams.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
441. Jeigu, skaičiuojant kapitalo poreikį, garantas ar kredito apsaugos teikėjas (esant išvestinėms finansinėms priemonėms) ir bankas pasidalina pozicijos nuostolius garantijos sutartyje numatytomis proporcijomis, užtikrintai pozicijos daliai (lygiai GA) taikomas garanto rizikos koeficientas, o neužtikrintai pozicijos daliai – skolininko rizikos koeficientas. Šie rizikos koeficientai – tai antrosios sutarties šalies rizikos koeficientai, išreikšti procentais ir nurodyti IV skyriaus I skirsnyje. Jeigu, skaičiuojant kapitalo poreikį, garantui ar kredito apsaugos teikėjui (išvestinės finansinės priemonės atveju) tenka visi pozicijos nuostoliai, užtikrintai pozicijos daliai (lygiai GA) taikomas garanto rizikos koeficientas. Šis rizikos koeficientas – tai antrosios sutarties šalies rizikos koeficientas, išreikštas procentais ir nurodytais IV skyriaus I skirsnyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
442. Europos Sąjungos valstybių narių centrinės valdžios ir centrinių bankų garantijoms, išreikštoms atitinkamos centrinės valdžios ir centrinio banko nacionaline valiuta, priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas, jeigu ir pozicija yra išreikšta ta pačia valiuta.
443. Taikant IRB metodą, garantija užtikrintai pozicijos daliai leidžiama taikyti garanto PD arba tokią PD, kuri pakliūna į garantui kredito apsaugos teikėjui (išvestinės finansinės priemonės atveju) ir įsipareigojančiajam asmeniui nustatytų PD intervalą.
6. Kredito rizikos mažinimo deriniai taikant standartizuotą metodą
445. Jeigu pozicija užtikrinta keliomis užtikrinimo priemonėmis, bankas turi padalyti poziciją į atitinkamą dalių skaičių, atsižvelgdamas į tai, kiek yra užtikrinimo priemonių, ir skaičiuoti atskirai kiekvienos dalies kapitalo poreikį.
7. Kredito rizikos krepšelių metodikos
447. Kai bankas gauna kelių pozicijų kredito užtikrinimą su sąlyga, kad kurios nors iš tų pozicijų pirmasis įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo priežastis ir kad dėl šio kredito įvykio sutartis nutraukiama, bankas gali pakeisti pagal riziką įvertintų pozicijų verčių apskaičiavimą ir, kur taikytina, tikėtino nuostolio verčių apskaičiavimą tai pozicijai, kurios pagal riziką įvertinta vertė būtų mažiausia, jei nebūtų atsižvelgiama į kredito užtikrinimo priemonės įtaką, tačiau tik tada, kai pozicijos vertė yra mažesnė arba lygi kredito užtikrinimo priemonės vertei.
448. Kai n-tasis pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo atvejis yra mokėjimo pagal kredito užtikrinimą priežastis, užtikrinimą įsigyjantis bankas gali pripažinti užtikrinimą tik apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų vertes ir, kai taikytina, apskaičiuojant tikėtino nuostolio vertes, jei užtikrinimas taip pat buvo gautas 1-n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejams arba kai jau įvyko n-1 įsipareigojimų neįvykdymo atvejis. Tokiais atvejais taikoma metodika yra analogiška 1 punkte aprašytai pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo išvestinių finansinių priemonių metodikai, tik atitinkamai pakeista, kad tiktų n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo atvejo produktams.
IV SKIRSNIS
PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS
1. Bendrosios nuostatos
449. Šio skyriaus nuostatos taikomos bankams, veikiantiems kaip iniciatoriai, rėmėjai ir investuotojai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose.
450. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertes, turi būti taikomas standartizuotas metodas arba IRB metodas, atsižvelgiant į tai, kuris metodas taikomas pagrindinei pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų grupei.
451. Kai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoris atitinka reikšmingos kredito rizikos perleidimo pripažinimo reikalavimus:
451.1. Turi būti apskaičiuojamos pagal riziką įvertintos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertės, vadovaujantis IV skyriaus IV skirsnio 5 dalies nuostatomis.
451.2. Esant tradiciniam pakeitimui vertybiniais popieriais, pagal riziką įvertintos pagrindinių pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų vertės ir pagrindinių pozicijų tikėtino nuostolio vertės gali būti neskaičiuojamos.
452. Kai pakeitimo vertybiniais popieriais sandoris neatitinka reikšmingos kredito rizikos perleidimo pripažinimo reikalavimų:
452.1. Neturi būti apskaičiuojamos pagal riziką įvertintos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertės.
453. Kai pagrindinėje pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų grupėje taikomi ir standartizuotas metodas, ir IRB metodas, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms turi būti taikomas dominuojantis pagrindinės grupės metodas.
454. Pagrindinė grupė gali būti sudaryta iš vienos ar kelių pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų. Pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos gali būti:
455. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos gali būti:
456. Kai pagrindinė pozicija yra skirtinguose pakeitimo vertybiniais popieriais segmentuose, kiekvieno segmento pozicija turi būti laikoma atskira pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.
457. Kai bankas, kuris nėra iniciatorius, suteikia kredito užtikrinimą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, jis turi skaičiuoti užtikrintos pozicijos dalies kapitalo poreikį, lyg būtų investuotojas šiame sandoryje.
458. Bankas iniciatorius, pagal riziką įvertintas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertes apskaičiuojantis pagal IV skyriaus IV skirsnio 5 dalį, ir bankas rėmėjas negali teikti galimos paramos, siekdami sumažinti investuotojų faktinius ar potencialius nuostolius. Jeigu bankas iniciatorius ar bankas rėmėjas nesilaiko šio reikalavimo, jis turi laikyti mažiausiai tiek kapitalo, kiek laikytų visoms bazinėms pozicijoms, lyg jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais. Bankas turi viešai paskelbti, kad jis suteikė galimą paramą, nurodydamas, kokį tai turėjo poveikį banko kapitalo poreikiui.
2. Reikšmingos kredito rizikos perleidimo pripažinimo reikalavimai
459. Esant tradiciniam pakeitimui vertybiniais popieriais, bankas iniciatorius gali neįtraukti pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų į pagal riziką įvertintų pozicijų verčių ir tikėtino nuostolio verčių apskaičiavimą tik tokiu atveju, jei reikšminga pagrindinių pozicijų kredito rizika buvo perleista trečiosioms šalims ir perleidimas atitinka šiuos reikalavimus:
459.2. Pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos yra nepasiekiamos bankui iniciatoriui ir jo kreditoriams, taip pat ir bankroto bei įstaigos perėmimo administratoriaus žinion atvejais. Šį faktą turi patvirtinti kvalifikuotas teisinis patarėjas.
459.5. Bankas iniciatorius praranda faktinę arba netiesioginę perleidžiamų pozicijų kontrolę. Faktinė perleidžiamų pozicijų kontrolė yra tuomet, jeigu bankas iniciatorius turi teisę atpirkti iš specialiojo subjekto anksčiau perleistas pozicijas tam, kad pasinaudotų jų teikiama nauda, arba jeigu yra įpareigotas prisiimti perleidžiamą riziką. Banko iniciatoriaus pozicijų valdymo teisių arba įsipareigojimų išsaugojimas nereiškia pozicijų netiesioginės kontrolės.
459.6. Vykdant pasirinkimo panaikinti sandorį, tenkinami šie reikalavimai:
459.6.2. Sandoris gali būti vykdomas tik tuo atveju, kai neamortizuota lieka 10 proc. arba mažiau pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų pradinės vertės.
459.6.3. Sandorio struktūra nėra tokia, kad būtų išvengta nuostolių paskirstymo kredito vertės didinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai.
459.7. Pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra išlygų, kad:
459.7.1. Bankas iniciatorius turi padidinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertę (išskyrus atvejį, kai yra išankstinės amortizacijos sąlyga), įskaitant pagrindinių pozicijų pakeitimą arba investuotojams mokamos grąžos didinimą, reaguojant į pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimą, tačiau tuo neapsiribojant.
460. Esant sintetiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, bankas iniciatorius gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintas pagrindinių pozicijų vertes ir atitinkamai pagrindinių pozicijų tikėtino nuostolio vertes pagal IV skyriaus IV skirsnio 4 dalį, jei reikšminga kredito rizika buvo perleista trečiosioms šalims per tiesioginį arba per netiesioginį kredito užtikrinimą ir jei perleidimas tenkina šiuos reikalavimus:
460.2. Kredito užtikrinimas atitinka pripažinimo ir kitus reikalavimus, keliamus tokiam kredito užtikrinimui pagal IV skyriaus III skirsnį. Specialusis subjektas negali būti pripažįstamas reikalavimus atitinkančiu netiesioginio užtikrinimo teikėju.
460.3. Priemonės, naudojamos perleidžiant kredito riziką, nepasižymi tokiomis savybėmis, kai:
460.3.1. nustatoma atitinkama mažiausia riba, žemiau kurios kredito užtikrinimas, esant kredito įvykiui, neteikiamas;
460.3.2. leidžiama nutraukti užtikrinimo teikimą dėl pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimo;
460.3.3. reikalaujama, kad bankas padidintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertę, išskyrus, kai yra išankstinės amortizacijos sąlyga;
461. Bankas gali taikyti papildomus reikšmingos kredito rizikos perleidimo pripažinimo reikalavimus.
3. ECAI kredito rizikos vertinimai
463. Apskaičiuodamas pagal riziką įvertintas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertes, bankas gali naudoti pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimus.
464. Bankas gali pasirinkti vieną arba daugiau pripažintą ECAI, kurios kredito rizikos vertinimais jis naudosis (paskirtą ECAI).
466. Kai yra du paskirtų ECAI nustatyti pozicijos kredito rizikos vertinimai (reitingai), bankas turi naudoti mažiau palankų kredito rizikos vertinimą (reitingą).
467. Kai yra daugiau negu du paskirtų ECAI nustatyti kredito rizikos vertinimai (reitingai), turi būti naudojami du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai (reitingai). Jeigu du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai (reitingai) skiriasi, iš dviejų turi būti naudojamas mažiau palankus.
468. Bankas negali naudoti vienos ECAI kredito rizikos vertinimų savo pozicijoms tam tikruose segmentuose, o kitos ECAI kredito rizikos vertinimų to paties sandorio kituose segmentuose esančioms pozicijoms, kurios turi arba neturi pirmosios ECAI nustatytą reikalavimus atitinkantį kredito rizikos vertinimą (reitingą).
469. Jeigu, vadovaujantis IV skyriaus III skirsnio nuostatomis, pripažintas kredito užtikrinimas tiesiogiai teikiamas specialiajam subjektui ir toks užtikrinimas atsispindi paskirtos ECAI atliktame pozicijos kredito rizikos vertinime, gali būti naudojamas su tuo kredito rizikos vertinimu siejamas rizikos koeficientas. Jei užtikrinimas nėra pripažintas vadovaujantis IV skyriaus III skirsnio nuostatomis, kredito rizikos vertinimas negali būti pripažintas. Kredito rizikos vertinimas negali būti pripažintas ir tuo atveju, kai kredito užtikrinimas teikiamas ne specialiajam subjektui, bet tiesiogiai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai.
4. Pagal riziką įvertintų pagrindinių pozicijų verčių ir pagrindinių pozicijų tikėtino nuostolio verčių apskaičiavimas, esant sintetiniam pakeitimui vertybiniais popieriais
470. Pagal riziką įvertintos pagrindinių pozicijų vertės turi būti apskaičiuojamos, vadovaujantis IV skyriaus IV skirsnio 5 dalies nuostatomis. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis turi būti apskaičiuojamos visos pagrindinių pozicijų grupės pagal riziką įvertinta vertė, įskaitant nuostatas, susijusias su kredito rizikos mažinimo pripažinimu. Pavyzdžiui, jei segmentas trečiajai šaliai perleidžiamas per netiesioginio kredito užtikrinimo priemones, tos trečiosios šalies rizikos koeficientas turi būti taikomas tam segmentui, apskaičiuojant banko iniciatoriaus pagal riziką įvertintas pozicijų sumas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
471. Kai bankas pagrindinėms pozicijoms taiko IRB metodą, pagrindinių pozicijų tikėtino nuostolio vertė turi būti lygi 0.
472. Terminų nesutapimo vertinimas:
472.1. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų vertes, turi būti atsižvelgiama į bet kokį kredito užtikrinimo, dėl kurio atsiranda rizikos perleidimas, ir pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų terminų nesutapimą.
472.2. Pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų terminas turi būti ilgiausias bet kurios iš šių pozicijų terminas, bet jis neturi būti ilgesnis kaip 5 metai.
472.4. Bankas iniciatorius neturi vertinti terminų nesutapimo tų segmentų, kuriems taikomas 1250 proc. rizikos koeficientas.
472.5. Visų kitų segmentų terminų nesutapimas turi būti vertinamas taip:
RW* = [RW(SP) x (t-t*)/(T-t*)] + [RW(Ass) x (T-t)/(T-t*)]
RW* – koreguota pagal riziką įvertinta pozicijos vertė;
RW(Ass) – proporcingai apskaičiuota pagal riziką įvertinta pagrindinės pozicijos suma, jei pagrindinė pozicija nebūtų pakeista vertybiniais popieriais;
RW(SP) – pagal riziką įvertinta pozicijos vertė, apskaičiuota vadovaujantis IV skyriaus 5 dalies nuostatomis, jei nebūtų terminų nesutapimo;
T – pagrindinės pozicijos terminas, išreikštas metais;
t – kredito užtikrinimo terminas, išreikštas metais;
t* – 0,25.
5. Pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų verčių apskaičiavimas
473. Pozicijos vertė turi būti nustatoma taip:
473.1. Jeigu taikomas standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas, balansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė turi būti lygi jų grynajai vertei.
473.2. Jeigu taikomas IRB metodas, balansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė turi būti nustatoma neatėmus vertės koregavimų sumos.
473.3. Nebalansinių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė turi būti lygi jų nominaliajai vertei, padaugintai iš 100 proc. CF.
473.4. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atsirandančios naudojant išvestines finansines priemones, nustatytas 7 priede, vertė turi būti nustatoma vadovaujantis V skyriaus VI skirsnio 5.2 dalies nuostatomis.
473.5. Jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas tiesioginis kredito užtikrinimas, tos pozicijos vertė gali būti atitinkamai koreguojama pagal IV skyriaus III skirsnį.
5.1. Standartizuotas metodas
474. Banko iniciatoriaus ir banko rėmėjo pagal riziką įvertintos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertės gali neviršyti pagal riziką įvertintų pagrindinių pozicijų verčių, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, taikant 150 proc. rizikos koeficientą visoms pradelstoms pozicijų dalims ir didelės rizikos kategorijai priklausančioms pozicijoms.
475. Jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai suteikiamas kredito užtikrinimas, pagal riziką įvertinta pozicijos vertė gali būti koreguojama vadovaujantis IV skyriaus III skirsnio nuostatomis.
476. Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas 1250 proc. rizikos koeficientas, bankas gali iš savo kapitalo atimti pozicijos vertę ir neįtraukti šios pozicijos, skaičiuodamas pagal riziką įvertintas pozicijų vertes. Atimamos pozicijos vertė gali būti koreguojama, atsižvelgiant į tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį. Šios pozicijos vertė, padauginta iš 12,5, turi būti atimama, apskaičiuojant 474 punkte nurodytą maksimalią banko pagal riziką įvertintą pozicijų vertę.
477. Pagal riziką įvertinta reitinguotųjų pozicijų vertė turi būti apskaičiuojama priskiriant rizikos koeficientus pagal 13–14 lenteles:
13 lentelė Pozicijos, išskyrus pozicijas, kurioms suteikti trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai
| Standard & Poor's |
Nuo AAA iki AA- |
Nuo A+ iki A- |
Nuo BBB+ iki BBB- |
Nuo BB+ iki BB- |
Nuo B + |
| Moody's Investors Service |
Nuo Aaa iki Aa3 |
Nuo A1 iki A3 |
Nuo Baa1 iki Baa3 |
Nuo Ba1 iki Ba3 |
Nuo B1 |
| Fitch Ratings |
Nuo AAA iki AA- |
Nuo A+ iki A- |
Nuo BBB+ iki BBB- |
Nuo BB+ iki BB- |
Nuo B+ |
| CQS |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| Rizikos koeficientas |
20 proc. |
50 proc. |
100 proc. |
350 proc. |
1250 proc. |
14 lentelė Pozicijos, kurioms suteikti trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai
| Standard & Poor's |
A-1 |
A-2 |
A-3 |
Kiti reitingai |
| Moody's Investors Service |
P-1 |
P-2 |
P-3 |
NP |
| Fitch Ratings |
F1 |
F2 |
F3 |
Kiti reitingai |
| CQS |
1 |
2 |
3 |
4 |
| Rizikos koeficientas |
20 proc. |
50 proc. |
100 proc. |
1250 proc. |
478. Nereitinguotosios pozicijos:
478.1. Gali būti taikomas rizikos koeficientų, kuriuos bankas taikytų turimoms pagrindinėms pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, svertinis vidurkis, padaugintas iš koncentracijos santykio. Koncentracijos santykis – visų segmentų nominaliųjų verčių sumos ir segmentų, kurie yra mažesnio arba tokio paties prioriteto, kaip ir segmentas, kuriame turima pozicija, įskaitant ir tą segmentą, nominaliųjų verčių sumos santykis. Taikant šį metodą:
478.1.1. Gautas rizikos koeficientas neturi būti didesnis kaip 1250 proc. arba mažesnis negu bet kuris reitinguotajai didesnio prioriteto pozicijai taikomas rizikos koeficientas.
479. Jeigu ABCP programos antrojo nuostolio pozicijos arba pozicijos, esančios didesnio prioriteto segmentuose, pagal 480–483 punktų nuostatas yra vertinamos palankiau, gali būti taikomas didžiausias iš rizikos koeficientų, kuriuos pozicijas turintis bankas taikytų bet kurioms pagrindinėms pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais. Taikant šį metodą:
479.2. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija turi atitikti šias sąlygas:
479.2.1. ji turi būti segmente, kuris ekonominiu požiūriu yra antrojo nuostolio arba didesnio prioriteto segmentas, o pirmojo nuostolio segmentas turi užtikrinti reikšmingą antrojo nuostolio segmento kredito vertės didinimą;
5.1.1. Nereitinguotųjų pripažintų likvidumo priemonių vertinimas
480. Pagal riziką įvertinta pripažintų likvidumo priemonių vertė apkaičiuojama taip:
480.1. Priemonės, kurios pradinis terminas yra 1 metai arba trumpesnis, vertė gali būti apskaičiuojama, jos nominaliąją vertę padauginus iš 20 proc.
480.2. Priemonės, kurios pradinis terminas yra ilgesnis negu 1 metai, vertė gali būti apskaičiuojama, jos nominaliąją vertę padauginus iš 50 proc.
481. Likvidumo priemonė laikoma pripažinta likvidumo priemone, jeigu tenkinami šie reikalavimai:
481.1. Likvidumo priemonės dokumentai turi aiškiai nustatyti ir apriboti aplinkybes, kuriomis priemonė gali būti naudojama.
481.2. Priemonė negali būti panaudota kreditinei paramai teikti, padengiant panaudojimo metu jau patirtus nuostolius, pvz., teikiant likvidumą panaudojimo metu neįvykdytoms pozicijoms arba įsigyjant turtą už didesnę sumą nei tikroji vertė.
481.3. Priemonė negali būti naudojama teikiant nuolatinį arba reguliarų pakeitimo vertybiniais popieriais finansavimą.
481.4. Pagal priemonę panaudotų sumų grąžinimas negali būti mažesnio prioriteto nei investuotojų pretenzijos, išskyrus pretenzijas, kylančias dėl palūkanų normos arba valiutų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, mokesčių ir kitų panašių mokėjimų; jo negalima atidėti arba atsisakyti.
481.5. Priemonės negalima naudoti po to, kai yra išnaudotas visas galimas likvidumo priemonių kredito vertės didinimas.
481.6. Privalo būti sąlyga, pagal kurią suma, kurią galima panaudoti, būtų automatiškai mažinama neįvykdytų pozicijų verte, jei įsipareigojimų neįvykdymas atitinka IV skyriaus II skirsnio 9.2.1 dalyje nustatytą įsipareigojimų neįvykdymo apibrėžimą.
482. Pripažintos likvidumo priemonės, kuri gali būti panaudota tik bendrojo rinkos trikdžio atveju, vertė gali būti nustatoma, priemonės nominaliąją vertę padauginus iš 0 proc. Bendrasis rinkos trikdys (angl. general market disruption) – situacija, kai daugiau nei vienas skirtingų sandorių specialusis subjektas negali pakeisti suėjusio termino komercinių vekselių ir taip yra ne dėl pablogėjusios specialiojo subjekto kredito kokybės arba pagrindinių pozicijų kredito kokybės.
5.1.2. Papildomas kapitalo poreikis atnaujinamųjų pozicijų pakeitimams vertybiniais popieriais, esant išankstinės amortizacijos sąlygai
484. Bankas iniciatorius turi apskaičiuoti papildomą pagal riziką įvertintą pozicijų vertę, kai jis parduoda atnaujinamąsias pozicijas, norėdamas pakeisti jas vertybiniais popieriais.
485. Išankstinės amortizacijos sąlyga – sutarties sąlyga, pagal kurią, įvykus nustatytiems įvykiams, reikia apmokėti investuotojų pozicijas nepasibaigus pradiniam išleistų vertybinių popierių terminui.
486. Tokiose pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrose, kai pagrindinę grupę sudaro atnaujinamosios ir neatnaujinamosios pozicijos, bankas iniciatorius turi vertinti tik tą pagrindinės grupės dalį, kurią sudaro atnaujinamosios pozicijos.
487. Iniciatoriaus dalis – panaudotų sumų, parduodamų norint pakeisti jas vertybiniais popieriais, grupės atitinkamos dalies vertė, kai ta atitinkama dalis visos grupės atžvilgiu nurodo dalį iš pagrindinės sumos grąžinimų ir palūkanų surinkimo generuotų pinigų srautų, ir kitų susijusių sumų, kurių negalima panaudoti mokant tiems, kurie turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.
490. Bankas iniciatorius turi apskaičiuoti ir iniciatoriaus dalies, ir investuotojų dalies pagal riziką įvertintą pozicijų sumą.
491. Banko iniciatoriaus pozicija, susijusi su iniciatoriaus dalimi, turi būti laikoma ne pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, bet pagrindinėms pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, proporcinga pozicija.
492. Banko iniciatoriaus pagal riziką įvertinta pozicijos vertė investuotojo dalies atžvilgiu turi būti apskaičiuojama, investuotojo dalies vertę padauginus iš atitinkamo CF ir svertinio rizikos koeficientų, kurie būtų taikomi pagrindinėms pozicijoms, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, vidurkio.
493. Iniciatoriui nereikia apskaičiuoti papildomo kapitalo poreikio šiais atvejais:
493.1. Kai investuotojai ir toliau visiškai priklauso nuo skolininkų būsimų panaudotų sumų taip, kad pagrindinių priemonių rizika nesugrįžta bankui iniciatoriui, net esant išankstinės amortizacijos faktui.
494. Banko iniciatoriaus pagal riziką įvertinta pozicijų vertė neturi viršyti didesnės iš:
495. Grynasis pelnas už būsimų pajamų, susijusių su pakeistomis vertybiniais popieriais pozicijomis, kapitalizavimą, suteikiantis kredito vertės didinimą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, turi būti atimamas iš banko kapitalo, neatsižvelgiant į maksimalią pagal riziką įvertintą pozicijų vertę, gaunamą pagal 494 punktą.
496. Kai neįsipareigotos mažmeninės pozicijos pakeičiamos vertybiniais popieriais ir kai išankstinę amortizaciją nulemia iki nustatyto lygio nukritęs kainų skirtumo perviršis, bankas turi CF nustatyti pagal faktinio vidutinio trijų mėnesių kainų skirtumo perviršio ir kainų skirtumo perviršio fiksuojamojo dydžio santykį, vadovaudamasis 15 lentele.
497. Tais atvejais, kai kainų skirtumo perviršio fiksuoti nereikia, fiksuojamasis dydis turi būti 4,5 procentinio punkto didesnis už išankstinę amortizaciją nulemiantį kainų skirtumo perviršį.
15 lentelė
|
|
Pakeitimai vertybiniais popieriais, esant kontroliuojamai išankstinės amortizacijos sąlygai |
Pakeitimai vertybiniais popieriais, esant nekontroliuojamai išankstinės amortizacijos sąlygai |
| 3 mėnesių vidutinis kainų skirtumo perviršis |
CF |
CF |
| Didesnis nei A lygio |
0 proc. |
0 proc. |
| A lygis |
1 proc. |
5 proc. |
| B lygis |
2 proc. |
15 proc. |
| C lygis |
10 proc. |
50 proc. |
| D lygis |
20 proc. |
100 proc. |
| E lygis |
40 proc. |
100 proc. |
A lygis – kainų skirtumo perviršio lygiai, mažesni negu 133,33 proc. fiksuojamojo dydžio, bet ne mažesni negu 100 proc.;
B lygis – kainų skirtumo perviršio lygiai, mažesni negu 100 proc. fiksuojamo dydžio, bet ne mažesni negu 75 proc.;
C lygis – kainų skirtumo perviršio lygiai, mažesni negu 75 proc. fiksuojamo dydžio, bet ne mažesni negu 50 proc.;
D lygis – kainų skirtumo perviršio lygiai, mažesni negu 50 proc. fiksuojamo dydžio, bet ne mažesni negu 25 proc.;
E lygis – kainų skirtumo perviršio lygiai, mažesni negu 25 proc.
498. Išankstinė amortizacija yra kontroliuojama, jeigu tenkinami šie reikalavimai:
498.1. Bankas iniciatorius turi tinkamą kapitalo ir (arba) likvidumo planą, kad, esant išankstinei amortizacijai, turėtų pakankamai kapitalo ir būtų pakankamai likvidus.
498.2. Sandorio laikotarpiu tarp iniciatoriaus dalies ir investuotojų dalies yra proporcingas pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimų, išlaidų, nuostolių ir susigrąžintų sumų pasidalijimas, grindžiamas kiekvieno mėnesio sutartų datų neapmokėtų gautinų sumų balansu.
498.3. Amortizacijos laikotarpio pakanka, kad būtų galima grąžinti 90 proc. visos išankstinės amortizacijos laikotarpio pradžioje negrąžintos skolos (iniciatoriaus ir investuotojų dalies) arba pripažinti ją neįvykdyta.
499. Nemažmeninių pozicijų ir įsipareigotų mažmeninių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais, esant kontroliuojamos išankstinės amortizacijos sąlygai, pozicijoms turi būti taikomas 90 proc. CF.
5.2. IRB metodas
501. Apskaičiuodamas pagal riziką įvertintas pozicijų vertes, bankas gali naudoti:
501.1. reitingais pagrįstą metodą reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomi numanomi reitingai;
501.2. priežiūros formulės metodą nereitinguotosioms pozicijoms. Bankas, kuris nėra nei iniciatorius, nei rėmėjas, gali priežiūrinės formulės metodą taikyti tik gavęs Lietuvos banko leidimą;
502. Apskaičiuojant pagal riziką įvertintą nereitinguotosios pozicijos arba pozicijos, kuriai negali būti taikomas numanomas reitingas, vertę, 1250 proc. rizikos koeficientas turi būti naudojamas šiais atvejais:
502.1. Kai bankas iniciatorius arba bankas rėmėjas negali apskaičiuoti KIRB ir nėra gavęs leidimo taikyti vidaus vertinimo metodą ABCP pozicijoms.
503. Kai bankas iniciatorius, bankas rėmėjas arba kitas bankas gali apskaičiuoti KIRB, jo maksimali pagal riziką įvertinta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė gali neviršyti KIRB.
504. KIRB – 8 proc. pagal riziką įvertintų pozicijų verčių, apskaičiuotų pagrindinėms pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais ir būtų likę banko balanse, ir šių pozicijų tikėtino nuostolio verčių suma.
505. Pagal riziką įvertinta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms taikomas 1250 proc. rizikos koeficientas, vertė gali būti sumažinta pagrindinių pozicijų vertės koregavimų suma, padauginta iš 12,5.
506. Pagal riziką įvertinta pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertė gali būti sumažinama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos vertės koregavimų suma, padauginta iš 12,5.
507. Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas 1250 proc. rizikos koeficientas, bankas gali neįtraukti šios pozicijos į savo pagal riziką įvertintų pozicijų verčių apskaičiavimą, bet gali iš kapitalo atimti tos pozicijos vertę:
507.1. Iš kapitalo atimama pozicijos vertė gali būti apskaičiuojama kaip pagal riziką įvertintos pozicijos vertės, gautos atitinkamai sumažinimus pagal 503–506 punktus, ir 1250 proc. rizikos koeficiento santykis.
507.2. Iš kapitalo atimama pozicijos vertė gali būti koreguojama, atsižvelgiant į tiesioginio kredito užtikrinimo poveikį.
507.3. Kai bankas naudoja priežiūros formulės metodą ir kai L < KIRBR, o [L+T] > KIRBR, pozicija gali būti vertinama kaip dvi atskiros pozicijos, didesnio prioriteto pozicijos L prilyginant KIRBR
5.2.1. Reitingais pagrįstas metodas
5.2.1.1. Reitinguotųjų pozicijų vertinimas
508. Reitinguotajai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pagal riziką įvertinta pozicijos vertė apskaičiuojama pozicijos vertei taikant pagal 16 ir 17 lenteles nustatytą rizikos koeficientą, padaugintą iš 1,06.
16 lentelė Pozicijos, išskyrus pozicijas, kurioms suteikti trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai
| Standard & Poor's |
Moody's Investors Service |
Fitch Ratings |
CQS |
Didžiausio prioriteto segmento pozicijų, kai N> = 6 |
Kitų pozicijų |
N<6 |
|
||
| AAA |
Aaa |
AAA |
1 |
7 proc. |
12 proc. |
20 proc. |
|
||
| Nuo AA+ iki AA- |
Nuo Aa1 iki Aa3 |
Nuo AA+ iki AA- |
2 |
8 proc. |
15 proc. |
25 proc. |
|
||
| A+ |
Al |
A+ |
3 |
10 proc. |
18 proc. |
35 proc. |
|
||
| A |
A2 |
A |
4 |
12 proc. |
20 proc. |
35 proc. |
|
||
| A- |
A3 |
A- |
5 |
20 proc. |
35 proc. |
35 proc. |
|
||
| BBB+ |
Baa1 |
BBB+ |
6 |
35 proc. |
50 proc. |
50 proc. |
|
||
| BBB |
Baa2 |
BBB |
7 |
60 proc. |
75 proc. |
75 proc. |
|
||
| BBB- |
Baa3 |
BBB- |
8 |
100 proc. |
100 proc. |
100 proc. |
|||
| BB+ |
Ba1 |
BB+ |
9 |
250 proc. |
250 proc. |
250 proc. |
|||
| BB |
Ba2 |
BB |
10 |
425 proc. |
425 proc. |
425 proc. |
|||
| BB- |
Ba3 |
BB- |
11 |
650 proc. |
650 proc. |
650 proc. |
|||
| Nuo B+ |
Nuo B1 |
Nuo B+ |
12 |
1250 proc. |
1250 proc. |
1250 proc. |
|||
17 lentelė Pozicijos, kurioms suteikti trumpalaikiai kredito rizikos vertinimai
| Standard & Poor's |
Moody's Investors Service |
Fitch Ratings |
CQS |
Didžiausio prioriteto segmento pozicijų, kai N > =6 |
Kitų pozicijų |
N < 6 |
| A-1 |
P-1 |
F1 |
1 |
7 proc. |
12 proc. |
20 proc. |
| A-2 |
P-2 |
F2 |
2 |
12 proc. |
20 proc. |
35 proc. |
| A-3 |
P-3 |
F3 |
3 |
60 proc. |
75 proc. |
75 proc. |
| Kiti reitingai |
NP |
Kiti reitingai |
4 |
1250 proc. |
1250 proc. |
1250 proc. |
N – faktinis pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų skaičius.
509. Nustatydamas, ar pozicija priklauso didžiausio prioriteto segmentui, bankas gali neatsižvelgti į pagal palūkanų normos ar valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartis mokėtinas sumas, mokėtinus mokesčius ar kitus panašius mokėjimus.
510. Pozicijoms, kurioms taikomas 7 proc. rizikos koeficientas, gali būti priskiriamas 6 proc. rizikos koeficientas, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
510.1. Pozicija yra didesnio prioriteto nei bet kuri kita pozicija, kuriai taikomas 7 proc. rizikos koeficientas.
510.2. Turi būti užtikrintas pakankamas mažesnio prioriteto segmentų nuostolių absorbavimo pajėgumas.
510.3. Pozicija turi 1 CQS atitinkantį kredito rizikos vertinimą (reitingą) arba, jei pozicija yra nereitinguotoji, turi būti laikomasi reikalavimų, keliamų nereitinguotosioms pozicijoms priskiriant numanomus reitingus, o orientacine pozicija turi būti laikoma mažesnio prioriteto segmente esanti pozicija, kuriai taikomas 7 proc. rizikos koeficientas.
511. Apskaičiuojant N, vieno skolininko pozicijos turi būti vertinamos kaip viena pozicija. N turi būti apskaičiuojamas taip:
EADi – i-ojo skolininko EAD suma
512. Esant pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, N turi būti apskaičiuojamas ne pagal pagrindinę pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų grupę, bet pagal pagrindinę pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupę.
513. Kai bankas gali nustatyti, kokią dalį bendroje portfelio struktūroje sudaro didžiausios pozicijos vertė, N dydis gali būti apskaičiuojamas taip:
N= 1/ C1,
5.2.1.2. Reikalavimai, keliami nereitinguotosioms pozicijoms priskiriant numanomus reitingus
515. Nereitinguotajai pozicijai turi būti priskiriamas numanomas reitingas, atitinkantis orientacinės reitinguotosios pozicijos kredito rizikos vertinimą. Kad būtų galima taikyti numanomą reitingą, turi būti tenkinami šie reikalavimai:
515.1. Orientacinė reitinguotoji pozicija visais atžvilgiais turi būti mažesnio prioriteto nei konkreti nereitinguotoji pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija.
515.2. Orientacinė reitinguotoji pozicija turi būti didžiausio prioriteto pozicija, palyginti su visomis kitomis mažesnio prioriteto pozicijomis nei konkreti nereitinguotoji pozicija.
515.3. Orientacinės reitinguotosios pozicijos terminas turi būti ilgesnis nei konkrečios nereitinguotosios pozicijos terminas arba jam lygus.
5.2.2. Priežiūros formulės metodas
516. Apskaičiuotas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas negali būti mažesnis nei 7 proc.
517. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas turi būti apskaičiuojamas taip:
12.5 x (S[L + T] – S[L])/T
h = (1 – Kirbr / ELGD)N
c = Kirbr / (1 – h)
a = g * c
b = g * (1 – c)
d = 1 – (1 – h) * (1 – Beta [Kirbr; a, b])
K[x] = (1 – h) * ((1 – Beta [x; a, b])x + β[x; a + 1 b]c)
Kirbr – KIRB ir pagrindinių pozicijų verčių sumos santykis, išreikštas dešimtosiomis dalimis;
T – segmento, kuriame yra pozicija, storis;
L — kredito vertės didinimo lygis;
ELGD — piniginio vieneto LGD;
τ =1000;
ω = 20;
beta [x; a, b] – kumuliatyvus x dydžio beta skirstinys, kurio parametrai a ir b.
518. T turi būti apskaičiuojamas kaip segmento nominaliosios vertės ir pagrindinių pozicijų verčių sumos santykis. Skaičiuojant T, išvestinių finansinių priemonių, nurodytų 7 priede, kai pakeitimo išlaidų vertė nėra teigiama, pozicijos vertė turi būti lygi galimai būsimai kredito pozicijai, apskaičiuotai pagal V skyrių.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
519. L turi būti apskaičiuojamas kaip visų segmentų, kurie yra mažesnio prioriteto nei atitinkamos pozicijos segmentas, nominaliųjų verčių sumos ir pagrindinių pozicijų verčių sumos santykis. Apskaičiuojant L, 7 priede nurodytų išvestinių finansinių priemonių, sudarančių segmentus, kurie yra mažesnio prioriteto nei atitinkamos pozicijos segmentas, sandorio šalių mokėtinos sumos gali būti įvertinamos pakeitimo išlaidų verte (neįskaičiuojant galimos būsimos kredito pozicijos).
521. Esant pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms turi būti taikomas 100 proc. LGD.
522. Kai, esant įsigytų gautinų sumų pakeitimui vertybiniais popieriais, įsipareigojimų neįvykdymo rizika ir gautinų sumų sumažėjimo rizika yra vertinamos bendrai, ELGD turi būti apskaičiuojamas kaip svertinis LGD įsipareigojimų neįvykdymo rizikai ir 75 proc. LGD gautinų sumų sumažėjimo rizikai vidurkis. Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos santykiniai svoriai turi būti nustatomi pagal atitinkamos rizikos kapitalo poreikį, apskaičiuotą neatsižvelgiant į kredito užtikrinimo poveikį.
523. Supaprastintų įvesties dydžių naudojimas:
523.1. Kai didžiausios pakeistos vertybiniais popieriais pozicijos vertė neviršija 3 proc. visų pagrindinių pozicijų verčių sumos, bankas gali taikyti 50 proc. LGD. N gali būti apskaičiuojamas vienu iš būdų:
Cm – „m“ didžiausių pagrindinių pozicijų verčių sumos ir visų pagrindinių pozicijų verčių sumos santykis.
5.2.2.1. Kredito rizikos mažinimas
525. Esant visiškam kredito užtikrinimui, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
525.1. Bankas turi nustatyti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos faktinį rizikos koeficientą, pagal riziką įvertintą pozicijos vertę padalinęs iš šios pozicijos vertės ir padauginęs iš 100.
525.2. Esant tiesioginiam kredito užtikrinimui, bankas, nustatydamas pagal riziką įvertintą pozicijos vertę, turi koreguotą pozicijos vertę E* (apskaičiuotą, vadovaujantis IV skyriaus nuostatomis, taikant standartizuotam metodui keliamus reikalavimus) padauginti iš faktinio rizikos koeficiento.
525.3. Esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, bankas, nustatydamas pagal riziką įvertintą pozicijos vertę, turi koreguotą pagal terminą ir valiutą garantijos vertę (apskaičiuotą, vadovaujantis IV skyriaus III skirsnio nuostatomis) padauginti iš garanto rizikos koeficiento ir prie gautos sumos pridėti iš faktinio rizikos koeficiento padaugintą neužtikrintos pozicijos dalies vertę.
526. Kai pozicija užtikrinama tik iš dalies, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
526.1. Kai kredito užtikrinimas padengia pirmąjį nuostolį arba proporcingą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos dalį, bankas gali laikytis visiškam kredito užtikrinimui keliamų reikalavimų.
526.2. Kitais atvejais bankas turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją vertinti kaip dvi ar kelias skirtingas pozicijas, neužtikrintą pozicijos vertės dalį laikydamas mažesnės kredito kokybės pozicija:
526.2.1. Esant tiesioginiam kredito užtikrinimui, neužtikrintos pozicijos vertės dalies pagal riziką įvertinta pozicijos vertė turi būti apskaičiuojama vadovaujantis 516–523 punktais, tačiau tokiu atveju T turi būti nustatomas kaip koreguotos pozicijos vertės ir pagrindinės grupės tariamosios sumos santykis.
526.2.2. Esant netiesioginiam kredito užtikrinimui, neužtikrintos pozicijos vertės dalies pagal riziką įvertinta pozicijos vertė turi būti nustatoma vadovaujantis 516–523 punktais, tačiau tokiu atveju T turi būti sumažinamas g dydžiu, lygiu koreguotos pagal terminą ir valiutą garantijos vertės ir pagrindinių pozicijų verčių sumos santykiui.
5.2.3. Vidaus vertinimo metodas
527. Bankas gali gauti Lietuvos banko leidimą naudoti vidaus vertinimo metodą ABCP pozicijoms tik tokiu atveju, jei atitinka šiuos reikalavimus:
527.2. Atitinkamo tipo pagrindinėmis pozicijomis užtikrintų vertybinių popierių vidaus vertinimas turi būti atliekamas pagal vienos ar kelių pripažintų ECAI viešai paskelbtą vertinimo metodiką. Vidaus vertinimo kokybiniai veiksniai turi būti bent jau tokie konservatyvūs, kaip ir ECAI vertinimo metodikoje naudojami veiksniai.
527.3. Turi būti naudojamasi tik tų pripažintų ECAI vertinimo metodika, kurios yra suteikusios išorės reitingą ABCP komerciniams vekseliams.
527.4. Kurdamas savo vidaus vertinimo metodiką, bankas turi atsižvelgti į atitinkamas paskelbtas pripažintų ECAI, vertinančių ABCP komercinius vekselius, reitingavimo metodikas. Bankas tokį vertinimą turi aprašyti dokumentuose ir reguliariai atnaujinti.
527.5. Vidaus vertinimo metodikoje turi būti naudojami reitingų rangai, atitinkantys pripažintų ECAI kredito rizikos vertinimus. Šis ryšys turi būti išsamiai aprašomas dokumentuose.
527.6. Vidaus vertinimo metodika turi būti naudojama sprendimų priėmimo, valdybos informavimo, kapitalo paskirstymo ir kituose banko vidaus rizikos valdymo procesuose.
527.7. Vidaus ar išorės auditoriai, ECAI, atitinkami su banko vidaus kredito peržiūros ar rizikos valdymo funkcijomis susiję darbuotojai turi reguliariai peržiūrėti vidaus vertinimo procesą ir patikrinti ABCP pozicijų vidaus vertinimų teisingumą. Jeigu tokią peržiūrą atlieka banko vidaus auditoriai, vidaus kredito peržiūros arba rizikos valdymo funkcijas vykdantys darbuotojai, tada šios funkcijos turi nepriklausyti nuo ABCP verslo linijos ir nuo bendradarbiavimo su klientais.
527.8. Siekdamas įvertinti vidaus vertinimo metodikos charakteristikas, bankas turi nuolatos stebėti vidaus reitingų priskyrimo rezultatus ir, jei šie rezultatai reguliariai nukrypsta nuo faktinės pozicijų būklės, atitinkamai koreguoti šią metodiką.
527.9. ABCP turi numatyti emisijos organizavimo standartus, apibrėžiančius kreditavimo ir investavimo gaires. Nusprendęs įsigyti atitinkamą pagrindinę poziciją, programos administratorius turi atsižvelgti į šiuos veiksnius:
527.9.2. pozicijų, susidarančių dėl likvidumo priemonių ir kredito vertės didinimo, rūšį ir piniginę vertę;
527.10. Turi būti atliekama turto pardavėjo rizikos kredito analizė, apimanti praeities ir ateities tikėtinos finansinės veiklos, dabartinės rinkos padėties, ateities tikėtino konkurencingumo, sverto, pinigų srautų ir palūkanų padengimo ir skolų reitingavimo analizę. Be to, turi būti tikrinami pardavėjo emisijos organizavimo standartai, valdymo pajėgumas ir skolų išieškojimo procesai.
527.11. ABCP emisijos organizavimo standartai turi apibrėžti minimalius turto pripažinimo kriterijus, kuriais remiantis:
527.12. ABCP turi būti numatyta skolų išieškojimo politika ir procesai, atsižvelgiant į kreditų valdymo įmonės kredito kokybę ir veiklos pajėgumą. ABCP turi būti numatyta taikyti įvairius metodus, kad būtų mažinama pardavėjo ir kreditų valdymo įmonės rizika.
527.13. Bendras numatomo įsigyti turto grupės nuostolio dydis turi būti apskaičiuojamas, atsižvelgiant ir į kredito riziką, ir į gautinų sumų sumažėjimo riziką. Jeigu pardavėjo suteikiamas kredito vertės padidinimas suteikiamas atsižvelgiant tik į kredito riziką, o gautinų sumų sumažėjimo rizika tai pozicijų grupei yra reikšminga, gautinų sumų sumažėjimo rizikai turi būti naudojamas atskiras rezervas. Nustatant reikiamą vertės padidinimo dydį, turi būti atsižvelgiama į kelių metų istorinius duomenis, įskaitant:
5.2.4. Nereitinguotųjų likvidumo priemonių vertinimas
529. Pripažintos likvidumo priemonės, kuri gali būti panaudota tik bendrojo rinkos trikdžio atveju, vertė gali būti nustatoma, priemonės nominaliąją vertę padauginus iš 20 proc.
530. Pripažintos likvidumo priemonės, kurią bankas gali besąlygiškai anuliuoti, vertė gali būti nustatoma, jos nominaliąją vertę padauginus iš 0 proc., jeigu pagal priemonę panaudotą sumų grąžinimas yra didesnio prioriteto nei bet kokios kitos pretenzijos dėl pagrindinių pozicijų pinigų srautų.
531. Kai bankas negali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pagrindinių pozicijų, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, verčių, tai išskirtiniais atvejais, gavęs Lietuvos banko leidimą, bankas gali pripažintai likvidumo priemonei taikyti didžiausią iš pagrindinių pozicijų rizikos koeficientų, apskaičiuotų vadovaujantis IV skyriaus I skirsniu. Tokiu atveju pripažintos likvidumo priemonės pozicijos vertė turi būti nustatoma taip:
531.1. Priemonės nominalioji vertė gali būti dauginama iš 50 proc., jei pozicijos terminas yra 1 metai arba trumpesnis.
531.2. Priemonės, kuri gali būti panaudota tik bendrojo rinkos trikdžio atveju, nominalioji vertė gali būti dauginama iš 20 proc.
5.2.5. Papildomas kapitalo poreikis atnaujinamųjų pozicijų pakeitimams vertybiniais popieriais, esant išankstinės amortizacijos sąlygai
532. Apskaičiuodamas papildomą kapitalo poreikį bankas turi vadovautis atitinkamomis standartizuotam metodui taikomomis nuostatomis ir šio skyriaus reikalavimais.
533. Iniciatoriaus dalis turi būti apskaičiuojama, sudėjus:
533.1. panaudotų sumų grupės atitinkamos dalies vertę, kai ši atitinkama dalis visos grupės atžvilgiu nustato dalį iš pagrindinės sumos grąžinimų ir palūkanų surinkimo generuotų pinigų srautų, ir kitas susijusias sumas, kurių negalima panaudoti atlikti mokėjimus tiems, kurie turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų;
535. Investuotojų dalis turi būti apskaičiuojama, sudėjus:
536. Banko iniciatoriaus pozicija, susijusi su iniciatoriaus dalimi, turi būti laikoma ne pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, bet pagrindinėms panaudotų sumų pozicijoms, jei jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, proporcinga pozicija. Bankui iniciatoriui priklausanti nepanaudotų sumų grupės dalies vertė taip pat turi būti laikoma nepanaudotoms sumoms proporcinga pozicija.
V SKYRIUS
KAPITALO, REIKALINGO PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMAI RIZIKAI PADENGTI, POREIKIO APSKAIČIAVIMAS
V SKIRSNIS
PREKYBINĖ BANKO VEIKLA IR PREKYBOS KNYGOS APIBŪDINIMAS
1. Bendrosios nuostatos
537. Banko prekybinė veikla turi būti apibrėžta banko strategijoje, šios veiklos politikoje ir procedūrose, kurios parengiamos pozicijų ar portfelio valdymo tikslais ir turi užtikrinti saugų bei veiksmingą prekybinių finansinių priemonių naudojimą ir su tuo susijusios rizikos valdymą.
538. Turi būti periodiškai atliekamas prekybinės veiklos politikos ir procedūrų laikymosi vidaus auditas.
539. Prekybinės veiklos politika ir procedūros turi numatyti:
539.2. ketinimo verstis prekybine veikla pagrįstumą, atsižvelgiant į bendras banko finansines sąlygas ir kapitalo pakankamumą;
539.3. sandorių, kuriuos bankas priskiria prekybiniams ir kurie bus įtraukiami į prekybos knygą, sąrašą;
539.6. naudojamų prekybinių finansinių priemonių sąrašą ir jų priskyrimo prekybos knygai pagrindimą;
539.9. finansinių priemonių perkėlimo iš prekybos į bankinę knygą (ir atvirkščiai) tvarką, tokių perkėlimų pagrindimą (jeigu finansinė priemonė perkeliama iš prekybos knygos į bankinę siekiant apsidrausti (hedging), kapitalo poreikis rinkos rizikai padengti neskaičiuojamas);
540. Prekybinės veiklos politiką tvirtina banko valdyba. Su šia politika valdyba privalo supažindinti banko tarybą ir privalo šią politiką pateikti Lietuvos bankui. Prekybinės veiklos politiką be Lietuvos banko leidimo galima keisti ne dažniau kaip vieną kartą per finansinius metus, finansinių metų pradžioje. Banko valdyba privalo vertinti prekybinės veiklos politiką ir jeigu būtina, ją koreguoti.
541. Banko prekybos knygą gali sudaryti:
541.1. Banko pozicijos dėl nuosavybės teise turimų finansinių priemonių, biržos prekių, išvestinių biržos prekių, kurios laikomos prekybos tikslais.
541.2. Pozicijos, atsirandančios prekiaujant finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis, išvestinėmis biržos prekėmis, už kurias neatsiskaitoma iš karto arba kai už tas finansines priemones, biržos prekes, išvestines biržos prekes jau yra sumokėta, bet jos dar nepristatytos, ir pozicijos, atsirandančios sudarant skolinimo ir skolinimosi sandorius prekybos knygos finansinėmis priemonėmis ar biržos prekėmis.
541.3. Pozicijos, atsirandančios dėl gautinų sumų ar mokesčių, komisinių mokesčių, palūkanų ir dividendų, kurie yra tiesiogiai susiję su prekybos knygos pozicijomis.
541.4. Suderintų sumų sandoriai, susiję su finansinėmis priemonėmis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis ir išvestinėmis biržos prekėmis.
541.5. Su prekyba susiję atpirkimo pobūdžio terminuotieji sandoriai, kuriuos bankas įtraukia į savo ne prekybos knygą, gali būti įtraukti į prekybos knygą kapitalo poreikiui apskaičiuoti, jei bus įtraukiami visi tokio pobūdžio atpirkimo sandoriai. Šiuo tikslu su prekyba susiję atpirkimo pobūdžio sandoriai turi atitikti prekybos tikslais laikomų pozicijų sąvoką bei joms keliamus reikalavimus, ir abi šio sandorio dalys turi būti įtrauktos į prekybos knygą kaip grynieji pinigai arba vertybiniai popieriai. Neatsižvelgiant į tai, kur jie būtų įrašyti, visiems atpirkimo pobūdžio sandoriams taikomas ne prekybos knygos sandorio šalies kredito rizikos reikalavimas.
542. Prekybos tikslais laikomos pozicijos (portfelis) turi atitikti šiuos reikalavimus:
542.1. Turi būti aiškiai dokumentuota ir valdymo organų patvirtinta prekybinės veiklos strategija, kurioje turėtų būti tiksliai nurodyta numatoma prekybinių pozicijų laikymo trukmė.
542.2. Turi būti nustatytos ir aiškiai apibrėžtos prekybinių pozicijų valdymo procedūros, kurias taikant:
542.2.3. prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai turi teisę savarankiškai prisiimti (valdyti) pozicijų riziką, neviršydami jiems nustatytų limitų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;
542.2.4. informacijos apie pozicijas teikimas banko vadovams turi būti neatsiejama banko rizikos valdymo proceso dalis;
543. Bankas turi sukurti ir taikyti prekybos knygos pozicijų vertinimo sistemą bei kontrolės mechanizmą, leidžiantį gauti tikslius ir patikimus duomenis.
544. Prekybos knygos pozicijų vertinimo sistema bei kontrolės mechanizmas turi apimti bent jau šiuos aspektus:
544.1. reglamentuotą prekybos knygos pozicijų vertinimo politiką ir procedūras; politika ir procedūros turi aiškiai apibrėžti įvairių padalinių, dalyvaujančių nustatant vertinimą, atsakomybę, rinkos informacijos šaltinius ir jų tinkamumo įvertinimą, nepriklausomo vertinimo periodiškumą, kainų nustatymo ir verčių koregavimo procedūras, mėnesio pabaigoje atliekamo tikrinimo procedūras;
2. Rizikos ribojimo principais pagrįsto vertinimo metodai
545. Prekybos knygos pozicijų vertinimas rinkos kainomis atliekamas ne rečiau kaip kartą per dieną, remiantis iš nepriklausomų šaltinių gautais duomenimis apie kainas (pvz., biržos kainas, elektronines kainas arba kelių nepriklausomų geros reputacijos maklerių kotiruotas kainas).
546. Vertindamas pozicijas rinkos kainomis, bankas taiko konservatyviausias pirkimo ir pardavimo kainas, išskyrus atvejus, kai banko vaidmuo formuojant tam tikros rūšies finansinės priemonės ar biržos prekės rinkos kainą yra labai svarbus ir jis gali uždaryti savo poziciją dar neužsidarius rinkai.
547. Kai įvertinti pozicijų rinkos kainomis neįmanoma, bankas, prieš skaičiuodamas prekybos knygos kapitalo poreikį, turi savo pozicijas (portfelį) įvertinti pagal tam tikrą modelį. Vertinimas pagal modelį – tai vertinimas, kurį atliekant vertė nustatoma taikant lyginamąją analizę, ekstrapoliaciją arba apskaičiuojama kitu būdu, atsižvelgiant į rinkos kainą.
548. Vertinant pagal modelį turi būti laikomasi šių reikalavimų:
548.1. Banko vadovai turi žinoti, kurios prekybos knygos pozicijos vertinamos pagal modelį, ir suvokti tokio vertinimo duomenų netikslumo riziką bei svarbą.
548.2. Naudojami rinkos duomenys, jei įmanoma, atitinka rinkos kainas, o rinkos duomenų, susijusių su tam tikra vertinama pozicija, tinkamumas ir modelio parametrai vertinami dažnai.
548.3. Jei tai įmanoma, naudojami vertinimo metodai, pripažįstami praktikoje vertinant tam tikrą finansinę priemonę arba biržos prekę.
548.4. Jei modelį sukūrė pats bankas, jis turi būti pagrįstas tinkamomis prielaidomis, kurias įvertino ir patikrino kvalifikuoti asmenys, nedalyvavę jį kuriant.
548.5. Yra nustatytos formalios pokyčių kontrolės procedūros, o vertinimams patikrinti laikoma ir periodiškai taikoma patikima modelio kopija.
548.6. Už rizikos valdymą atsakingas banko padalinys žino naudojamų modelių trūkumus ir vertinimo rezultatus aiškina atsižvelgdamas į tuos trūkumus.
548.7. Modelis periodiškai peržiūrimas, kad būtų nustatyta jo veikimo kokybė (pvz., įvertinama, ar visada pasitvirtina hipotezės, atliekama pelno ir nuostolio, palyginti su rizikos veiksniais, analizė, tikrosios uždarymo vertės palyginamos su rezultatais, gautais taikant modelį).
549. Be kiekvieną dieną atliekamo vertinimo rinkos kainomis arba vertinimo pagal kitą modelį, turi būti atlikta nepriklausoma kainų patikra. Tai procesas, kurio metu reguliariai tikrinamas rinkos kainų ar taikant modelį naudojamų duomenų tikslumas ir nepriklausomumas. Kasdienį vertinimą rinkos kainomis gali atlikti prekybinėje veikloje dalyvaujantys darbuotojai, tačiau rinkos kainų ir taikant modelį naudojamų duomenų tikslumo patikrą turėtų atlikti su prekyba nesusiję darbuotojai ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį (arba dažniau, atsižvelgiant į rinkos (prekybinės veiklos) pobūdį). Jei nėra nepriklausomų duomenų apie kainas šaltinių arba jei jie yra subjektyvūs, gali būti pasitelktos tokios rizikos ribojimo principais pagrįstos priemonės, kaip vertinimo rezultatų koregavimas.
3. Vertinimo rezultatų koregavimas arba rezervas
550. Bankas, kuris taiko vertinimo rezultatų koregavimus arba sudaro vertinimo rezervą, turi reglamentuoti šį procesą ir sukurti atitinkamas procedūras.
3.1. Bendrieji standartai
551. Vertinimo rezultatų koregavimas (rezervo sudarymas) turi būti formaliai numatytas vertinant neuždirbtą kredito maržą, pozicijų uždarymo išlaidas, operacinę riziką, išankstinį sutarties nutraukimą, investavimo ir finansavimo išlaidas, būsimąsias administracines išlaidas ir prireikus modelio riziką.
3.2. Mažiau likvidžioms pozicijoms taikomi standartai
552. Mažiau likvidžios pozicijos gali atsirasti dėl pasikeitusių rinkos sąlygų ir dėl paties banko tam tikrų sprendimų, pavyzdžiui, esant pozicijų koncentracijos rizikai ir (arba) ilgai laikant pozicijas.
553. Priimdamas sprendimą, ar mažiau likvidžioms pozicijoms reikalingas vertinimo rezervas, bankas turi įvertinti kelis veiksnius. Įvertinamas laikas, kurio prireiktų šiai pozicijai arba su ja susijusiai rizikai apdrausti, pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo svyravimas ir vidurkis, kotiruojamos rinkos kainos buvimas (rinkos formuotojų skaičius ir tapatybė), prekybos apimčių svyravimas ir vidurkis, rinkos koncentracija, kintančios pozicijos, įvertinimo pagal modelį lygis ir kitų modelių rizikos poveikis.
554. Bankas, kuris prekybos knygos pozicijų vertinimui atlikti pasitelkia trečiąją šalį arba kuris atlieka vertinimą taikydamas modelį, turi nuspręsti, ar koreguoti vertės rezultatus. Be to, bankas turi apsvarstyti, ar reikia nustatyti rezervą mažiau likvidžioms pozicijoms, ir nuolat persvarstyti šio rezervo tinkamumą.
555. Jeigu dėl vertinimo rezultatų koregavimo (rezervo sudarymo) einamaisiais finansiniais metais patiriama reikšmingų nuostolių, jie atimami iš banko nuosavų lėšų.
556. Pelnas (nuostolis), atsiradęs dėl vertinimo rezultatų koregavimo (rezervo sudarymo), įtraukiamas skaičiuojant „grynąjį prekybos knygos pelną“ ir pridedamas prie (atimamas iš) papildomų nuosavų lėšų, galinčių padengti rinkos riziką.
557. Kai vertinimo rezultatų koregavimas (rezervo sudarymas) viršija pagal banko taikomus apskaitos reikalavimus apskaičiuotas vertes ir gresia reikšmingi nuostoliai, taikomas 555 punktas, o kitu atveju – 556 punktas.
558. Į prekybos knygą gali būti įtrauktos vidaus apsidraudimo pozicijos. Vidaus apsidraudimo pozicija – pozicija, kuri didžiąja dalimi arba visiškai padengia riziką, susijusią su ne prekybos knygos pozicija arba pozicijų grupe. Pozicijoms, atsirandančioms dėl vidaus apsidraudimo, gali būti taikoma prekybos knygos pozicijoms galiojanti tvarka, jeigu jos laikomos prekybos tikslais ir jeigu atitinka nustatytus prekybos knygos pozicijoms keliamus rizikos vertinimo ir ribojimo bendruosius reikalavimus:
558.1. Vidaus apsidraudimo pozicijomis neturi būti siekiama sumažinti kapitalo poreikio arba jo neskaičiuoti.
558.2. Vidaus apsidraudimo pozicijų taikymas turi būti tinkamai reglamentuotas, o joms taikomos konkrečios vidaus patvirtinimo ir audito procedūros.
558.4. Didžioji vidaus apsidraudimo pozicijų rinkos rizikos dalis turi būti valdoma kaip prekybos knygos pozicijų rizika, neviršijant leistinų limitų.
559. 558 punkto nuostatos taikomos nepažeidžiant kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimų, nustatytų vidaus apsidraudimo pozicijos „ne prekybos knygos sudedamajai daliai“.
560. Neatsižvelgiant į minėtas nuostatas, tuo atveju, jei bankas apdraudžia ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijas, naudodamas į prekybos knygą įtrauktas kredito išvestines finansines priemones (taikydamas vidaus apdraudimą), ne prekybos knygos pozicija laikoma neapdrausta skaičiuojant kapitalo poreikį, nebent bankas iš tinkamos trečiosios šalies įsigyja apsaugą užtikrinančių kredito išvestinių finansinių priemonių, atitinkančių 348 punkte nustatytus reikalavimus dėl ne prekybos knygos pozicijų. Jei ši trečiosios šalies apsauga įgyta ir skaičiuojant kapitalo poreikį pripažįstama kaip ne prekybos knygos pozicijos apdraudimas, nei vidaus, nei išorės kredito išvestinių finansinių priemonių apdraudimas neįtraukiamas į prekybos knygą skaičiuojant kapitalo poreikį.
VI SKIRSNIS
KAPITALO, REIKALINGO PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMAI RIZIKAI PADENGTI, POREIKIO APSKAIČIAVIMAS
1. Užsienio valiutos kurso rizika
1.1. Kapitalo, reikalingo užsienio valiutos kurso rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
561. Jeigu bendroji atviroji užsienio valiutų pozicija viršija 2 proc. banko kapitalo, kapitalo, reikalingo užsienio valiutos kurso rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas, bendrosios atvirosios valiutų pozicijos ir tauriųjų metalų pozicijos sumą padauginus iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.
562. Pirmiausia apskaičiuojama kiekvienos valiutos atviroji pozicija, kurią sudaro:
562.1. grynoji neatidėliotinųjų (angl. spot) sandorių pozicija, t. y. visų turto straipsnių ir visų įsipareigojimų straipsnių, įskaitant ir atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, skirtumas, o aukso – grynoji aukso neatidėliotinųjų sandorių pozicija;
562.2. grynoji išankstinių sandorių (forward) pozicija, t. y. visų gautinų sumų ir visų tų sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutos ir aukso sandorius, įskaitant valiutos ir aukso ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotinų sandorių poziciją, skirtumas;
562.4. grynosios būsimosios pajamos (išlaidos), kurios dar nesukauptos, tačiau jau visiškai apdraustos;
562.5. valiutos ir aukso pasirinkimo sandorių delta koeficientas (apskaičiuotas taikant delta ekvivalento metodą; 766–774 punktai);
563. Pozicijų, kurias bankas sąmoningai prisiėmė, kad apsidraustų nuo neigiamo keitimo kurso poveikio savo kapitalo pakankamumo normatyvui, galima neįtraukti į grynųjų valiutos pozicijų skaičiavimą. Tokios pozicijos turėtų būti neprekybinio arba struktūrinio pobūdžio, o jų neįtraukimui arba bet kurio tokio neįtraukimo sąlygų pakeitimui turi pritarti Lietuvos bankas. Tokios pat sąlygos gali būti taikomos vertinant banko bazines pozicijas, kurios yra susijusios su sudėtinėmis dalimis, jau atimtomis skaičiuojant kapitalo poreikį.
564. Skaičiuodamas atvirąsias pozicijas, bankas turi atsižvelgti į faktines KIS užsienio valiutų pozicijas. Bankas gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie KIS užsienio valiutų pozicijas tuo atveju, kai tinkamai užtikrinamas skelbiamų duomenų tikslumas. Jeigu bankas neturi duomenų apie KIS užsienio valiutų pozicijas, skaičiuodamas kapitalo poreikį prekybos knygos užsienio valiutos kurso rizikai padengti, bankas turi atsižvelgti į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria jis galėtų susidurti per KIS. Tai daroma proporcingai padidinant KIS poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investicinis mandatas, pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariamoji KIS užsienio valiutos pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investicijoms į auksą taikomą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad, jeigu KIS investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atvirosios užsienio valiutos pozicijos, o trumpoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie trumposios atvirosios užsienio valiutos pozicijos. Prieš atliekant skaičiavimą, tokių pozicijų tarpusavyje įskaityti negalima.
565. Sandorių pozicijos į apskaitą įtraukiamos rinkos verte (nacionaline (šalies) valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko (Europos centrinio) nustatytus užsienio valiutų ir nacionalinės (šalies) valiutos santykius). Išankstinių sandorių pozicijos į apskaitą gali būti įtraukiamos grynąja dabartine verte (būsimuosius pinigų srautus įvertinant dabartine kaina). Grynosios dabartinės vertės apskaičiavimo procedūros turi būti aiškiai apibrėžtos banko prekybinės veiklos politikoje.
1.2. Riziką ribojantys normatyvai ir jų apskaičiavimas
567. Bankai kiekvieną dieną privalo įvertinti maksimalią atvirąją vienos užsienio valiutos (išskyrus eurus) poziciją ir maksimalią bendrąją (išskyrus eurus) atvirąją užsienio valiutų poziciją.
568. Maksimali atviroji vienos užsienio valiutos (išskyrus eurus) pozicija neturi būti didesnė kaip 15 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto II skyriuje nustatyta tvarka.
569. Šis normatyvas apskaičiuojamas taip: atviroji užsienio valiutos pozicija dalijama iš banko kapitalo, apskaičiuoto II skyriuje nustatyta tvarka (I lygio, II lygio ir naudotino III lygio), ir dauginama iš 100 proc.
570. Maksimali bendroji (išskyrus eurus) atviroji užsienio valiutų pozicija (įskaitant tauriųjų metalų poziciją) neturi būti didesnė kaip 25 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto II skyriuje nustatyta tvarka.
2. Pozicijų rizika
2.1. Skolos finansinių priemonių rizika
572. Kapitalo poreikis, skaičiuojamas prekybos knygos pozicijoms, susijusioms tiek su specifine, tiek su bendrąja palūkanų normos rizika, realizuojant tokias finansines priemones (nesvarbu, ar jos turi atkarpos palūkanų, ar neturi):
572.2. konvertuojamuosius vertybinius popierius (pvz., privilegijuotąsias akcijas ir obligacijas), t. y. tokius vertybinius popierius, kurie emitento ar vertybinių popierių turėtojo pasirinkimu gali būti pakeisti į kitus vertybinius popierius (paprastai į emitento akcijas);
572.4. indėlių sertifikatus, t. y. banko išleistas skolos finansines priemones, įrodančias, kad padėtas indėlis atitinka tam tikrą pinigų sumą, yra nurodyto termino ir turi nurodytą palūkanų normą. Šios priemonės gali būti perkamos ir parduodamos antrinėje pinigų rinkoje;
572.10. susitarimus dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (angl. FRA), t. y. dviejų šalių sandorius dėl numatomos sutartos sumos ir termino paskolos ar indėlio palūkanų normos sutartą ateities dieną; sutartą ateities dieną klientas arba bankas apmoka sutartos ateities dienos palūkanų normos ir esamos rinkos palūkanų normos skirtumą;
573. Finansinės priemonės, kurios skiriasi nuo 572 punkte išvardytų finansinių priemonių arba yra laikomos sudėtingomis, turi būti aprašytos banko prekybinės veiklos politikoje.
2.1.1. Kapitalo, reikalingo skolos finansinių priemonių rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
Grynosios pozicijos
574. Tos pačios finansinių priemonių emisijos ilgųjų (trumpųjų) pozicijų perviršis, palyginti su trumposiomis (ilgosiomis) tapačių finansinių priemonių (572–573 punktai) pozicijomis, yra kiekvienos iš šių atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija.
575. Skirtingų emisijų finansinių priemonių (572–573 punktai) trumposios ir ilgosios pozicijos sumuojamos tik tada, kai atitinkamų emisijų finansinės priemonės:
576. Finansinės priemonės laikomos tapačiomis, kai atitinka visus šiuos požymius:
577. Prekybos knygos išvestinių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius; 776–774 punktai) pozicijos ir visos atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo sandorių ir kitų panašių priemonių pozicijos, prieš apskaičiuojant individualias grynąsias pozicijas, turi būti išskaidytos į atskiras grupes pagal iki jų likusį realizavimo laiką.
578. Tariamosios pozicijos (597.2 punktas), kurios atsiranda dėl išankstinių valiutos sandorių, susitarimų dėl išankstinių sandorių palūkanų normos, apsikeitimo sandorių, kredito ir kitų išvestinių finansinių priemonių išskaidymo į grupes pagal iki jų likusį realizavimo laiką, derinamos, kai pozicijos yra:
578.3. kito galimo perkainojimo data arba likęs iki išpirkimo terminas atitinka 18 lentelėje pateiktus apribojimus.
18 lentelė
| Iki išpirkimo likęs terminas (kito galimo perkainojimo data) |
Leistinas neatitikimas |
| Mažiau nei 1 mėnuo |
Ta pati diena |
| Nuo 1 mėnesio iki 1 metų |
7 dienos |
| Daugiau kaip po 1 metų |
30 dienų |
579. Apskaičiuojant kapitalo poreikį specifinei ir bendrajai palūkanų normos rizikai padengti pagal kiekvieną valiutą atskirai, grynosios pozicijos suskirstomos pagal atskiras valiutas, kuriomis jos yra išreikštos.
2.1.1.1. Kapitalo, reikalingo specifinei skolos finansinių priemonių rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
580. Kapitalo, reikalingo specifinei skolos finansinių priemonių (palūkanų normos) rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas taip: kiekviena individuali grynoji pozicija, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra ilgoji, ar trumpoji, dauginama iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento, kuris nustatomas pagal pozicijos priskyrimą vienai iš 19 lentelėje pateiktų finansinį pajėgumą parodančių grupių, o gautos pozicijos susumuojamos, neatsižvelgiant į tai, ar jos ilgosios, ar trumposios.
19 lentelė
| Grupė |
Finansinė priemonė |
Kapitalo poreikio specifinei rizikai padengti koeficientas, proc. |
| 1 |
Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja centrinė valdžia, taip pat kuriuos išleidžia centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios ir kuriems galima taikyti 1 CQS arba kuriems būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka. |
0,00 proc. |
| 2 |
Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia centrinė valdžia, centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios ir kuriems galima taikyti 2, 3 CQS, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka, skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja institucijos, kurioms galima taikyti 3 CQS, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka, taip pat skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja institucijos, kurioms galima taikyti 1, 2 CQS, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka). Kitos pripažįstamos pozicijos, kaip apibrėžta 583 punkte. |
0,25 proc. skolos finansinėms priemonėms, kurių iki išpirkimo likęs terminas yra trumpesnis nei 6 mėn. |
| 1,00 proc. skolos finansinėms priemonėms, kurių iki išpirkimo likęs terminas yra nuo 6 mėn. iki 24 mėn. |
||
| 1,60 proc. skolos finansinėms priemonėms, kurių iki išpirkimo likęs terminas yra ilgesnis nei 24 mėn. |
||
| 3 |
Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia centrinė valdžia, centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios ir kuriems galima taikyti 4, 5 CQS, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka, taip pat skolos vertybiniai popieriai, kuriems galima taikyti 2, 3 CQS, skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja institucijos, kurioms galima taikyti 3 CQS, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka, skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja institucijos, kurioms galima taikyti 3, 4 CQS, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka. Pozicijos, kurios neturi ECAI nustatyto kredito rizikos vertinimo (reitingo). |
8,00 proc. |
| 4 |
Skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia centrinė valdžia, centriniai bankai, tarptautinės organizacijos, daugiašaliai plėtros bankai arba valstybių narių regioninės ar vietos valdžios ir kuriems galima taikyti 6 CQS, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka, ir skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleidžia arba už kuriuos garantuoja įmonės, kurioms galima taikyti 5, 6 CQS, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka. |
12,00 proc. |
581. Banko, kuris taiko IV skyriaus I skirsnyje nustatytą metodą, vidaus reitingų PD turi būti vienoda arba mažesnė nei 19 lentelėje nurodytas CQS.
582. Konvertuojamiesiems vertybiniams popieriams, tokiems kaip obligacijos ir privilegijuotosios akcijos, kurie laikomi skolos finansinėmis priemonėmis, yra taikomas tas pats kapitalo poreikio koeficientas kaip ir tų pačių emitentų išleistoms skolos finansinėms priemonėms.
583. Skolos finansinės priemonės laikomos pripažįstamomis, jei tai yra:
583.1. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kuriam nustatytas ne žemesnis nei investicinis CQS, nustatomas, vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka;
583.2. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė yra ne didesnė nei 583.1 punkte nurodyto turto;
583.3. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kuriam nėra nustatytas ECAI kredito rizikos vertinimas (reitingas) ir kuris atitinka toliau nurodytas sąlygas:
583.3.2. banko vertinimu, turto investicinė kokybė prilygsta bent jau 583.1 punkte nurodyto turto investicinio reitingo kokybei;
583.4. ilgosios ir trumposios pozicijos turto, kurio emitentas yra kita institucija (ir ji skaičiuoja kapitalo pakankamumą vadovaudamasi 2006/48/EB direktyva), kuris, banko nuomone, yra pakankamai likvidus ir kurio investicinė kokybė, banko nuomone, atitinka bent jau 583.1 punkte nurodyto turto investicinę kokybę;
583.5. institucijų išleisti vertybiniai popieriai, kuriems vadovaujantis IV skyriaus I skirsnio nustatyta tvarka galima taikyti 2 ir aukštesnį CQS. Šioms institucijoms turi būti taikoma 2006/48/EB direktyvą atitinkanti reguliavimo ir priežiūros tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
584. Jei, Lietuvos banko nuomone, atitinkamų skolos finansinių priemonių rizikos laipsnis yra aukštesnis, negu kad jos būtų priskirtos pripažįstamoms pozicijoms, šios skolos finansinės priemonės negali būti priskirtos pripažįstamoms pozicijoms.
2.1.1.2. Kapitalo, reikalingo bendrajai skolos finansinių priemonių rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
586. Kapitalo, reikalingo bendrajai skolos finansinių priemonių rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas pasirinkus vieną iš šių standartinių metodų:
2.1.1.2.1. Terminų atitikimo metodas
588. Terminų atitikimo metodas taikomas vertinant finansinių priemonių terminą ir atkarpos palūkanas pagal atskiras valiutas.
589. Su kiekviena finansine priemone, denominuota skirtinga valiuta, atliekami tokie veiksmai:
589.1. Kiekviena grynoji pozicija yra priskiriama vienai iš terminų grupių, nurodytų 20 lentelėje.
20 lentelė
| Zona |
Grupė – 3 proc. arba didesnės atkarpos (atkarpa – periodiniai palūkanų mokėjimai) palūkanos |
Grupė – mažesnės nei 3 proc. atkarpos palūkanos |
Kapitalo poreikio koeficientas, proc. |
Tikėtinas palūkanų normos pasikeitimas, proc. |
| 1 |
1 mėnuo ir mažiau |
1 mėnuo ir mažiau |
0,00 |
– |
|
|
1–3 mėnesiai |
1–3 mėnesiai |
0,20 |
1,00 |
|
|
3–6 mėnesiai |
3–6 mėnesiai |
0,40 |
1,00 |
|
|
6–12 mėnesių |
6–12 mėnesių |
0,70 |
1,00 |
| 2 |
1–2 metai |
1–1,9 metų |
1,25 |
0,90 |
|
|
2–3 metai |
1,9–2,8 metų |
1,75 |
0,80 |
|
|
3–4 metai |
2,8–3,6 metų |
2,25 |
0,75 |
| 3 |
4–5 metai |
3,6–4,3 metų |
2,75 |
0,75 |
|
|
5–7 metai |
4,3–5,7 metų |
3,25 |
0,70 |
|
|
7–10 metų |
5,7–7,3 metų |
3,75 |
0,65 |
|
|
10–15 metų |
7,3–9,3 metų |
4,50 |
0,60 |
|
|
15–20 metų |
9,3–10,6 metų |
5,25 |
0,60 |
|
|
Daugiau kaip 20 metų |
10,6–12,0 metų |
6,00 |
0,60 |
|
|
|
12,0–20,0 metų |
8,00 |
0,60 |
|
|
|
Daugiau kaip 20,0 metų |
12,50 |
0,60 |
Fiksuotosios palūkanų normos finansinės priemonės priskiriamos terminų grupėms pagal likusį iki išpirkimo terminą.
Kintamosios palūkanų normos finansinės priemonės priskiriamos terminų grupėms pagal laiką, likusį iki kito galimo perkainojimo.
Pozicijos, kurių terminai yra lygiai 3, 6 ir t. t. mėnesiai, turi būti priskiriamos trumpesnio termino grupei.
Išskiriamos skolos finansinės priemonės, kurių atkarpos palūkanų normos 3 proc. arba didesnės, ir finansinės priemonės, kurių atkarpos palūkanų normos yra mažesnės nei 3 proc.
Pozicijų, kurios neatitinka 20 lentelėje pateiktos struktūros arba kurios laikomos sudėtingomis, priskyrimą grupėms reikia aprašyti banko prekybos knygos politikoje.
589.2. Apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos kiekvienos termino grupės pozicijos.
Atskirai susumuojamos ilgosios pozicijos, padaugintos iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento, ir trumposios pozicijos, padaugintos iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento (koeficientai nurodyti 21 lentelėje). Iš kapitalo poreikio koeficiento padaugintos ilgosios pozicijos suma, kuri atitinka iš kapitalo poreikio koeficiento padaugintos trumposios pozicijos sumą toje pačioje terminų grupėje, yra suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra tos pačios terminų grupės nesuderinta, pagal riziką įvertinta pozicija. Paskui apskaičiuojama bendra visų suderintų, pagal riziką įvertintų visų terminų grupių pozicija.
589.3. Nesuderintos atskirų grupių pozicijos naudojamos apskaičiuojant suderintas ir nesuderintas kiekvienos zonos (1, 2 arba 3 zonos) pozicijas.
Nesuderinta, pagal riziką įvertinta, ilgoji kiekvienos zonos pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas, kiekvienos 20 lentelėje nurodytos zonos terminų grupės ilgąsias pozicijas. Nesuderinta, pagal riziką įvertinta, trumpoji pozicija apskaičiuojama sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas kiekvienos konkrečios zonos terminų grupės trumpąsias pozicijas.
Ta atitinkamos zonos nesuderintos ilgosios pozicijos, įvertintos pagal riziką, dalis, kuri yra suderinta su tos pačios zonos nesuderinta, pagal riziką įvertinta trumpąja pozicija, yra suderinta, pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija. Ta dalis atitinkamos zonos nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios arba nesuderintos, pagal riziką įvertintos trumposios pozicijos, kuri negali būti suderinta, kaip nurodyta anksčiau, laikoma nesuderinta, pagal riziką įvertinta tos zonos pozicija.
589.4. Nesuderintos zonų pozicijos naudojamos apskaičiuojant suderintas ir nesuderintas zonų tarpusavio pozicijas.
Apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos ilgosios (trumposios) pirmosios zonos pozicijos suma, kuri derinama su nesuderinta, pagal riziką įvertinta ilgąja (trumpąja) antrosios zonos pozicija. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicija. Taip pat apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos antrosios zonos likusios dalies ir trečiosios zonos nesuderinta, pagal riziką įvertinta pozicija. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicija.
589.5. Skaičiuoti galima ir atvirkštine tvarka (pirmiausia apskaičiuojama suderinta, pagal riziką įvertinta antrosios ir trečiosios zonos tarpusavio pozicija, o vėliau – pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicija).
589.6. Nesuderintos, pagal riziką įvertintos pirmosios zonos pozicijos likusi dalis yra suderinama su nesuderinta trečiosios zonos pozicijos dalimi, kuri lieka po pastarosios zonos pozicijos suderinimo su antrosios zonos pozicija. Taip apskaičiuojama suderinta, pagal riziką įvertinta pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicija.
590. Kapitalo, reikalingo bendrajai skolos finansinių priemonių (palūkanų normos) rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas, sudėjus 589 punkte nurodytų veiksmų rezultatus, padaugintus iš koeficiento, nurodyto 21 lentelėje.
21 lentelė
| Pozicijos rūšis |
Koeficientas, proc. |
| Visų terminų grupių suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
10 |
| Pirmosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
40 |
| Antrosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
30 |
| Trečiosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos pozicijos |
30 |
| Suderintos, pagal riziką įvertintos pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicijos |
40 |
| Suderintos, pagal riziką įvertintos antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
40 |
| Suderintos, pagal riziką įvertintos pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
150 |
| Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos |
100 |
2.1.1.2.2. Trukmės metodas
592. Su kiekviena finansine priemone kiekviena valiuta atliekami tokie veiksmai:
592.1. Pagal kiekvienos fiksuotos palūkanų normos finansinės priemonės (neatsižvelgiant į tai, ar ji turi atkarpos palūkanų, ar neturi) grynosios pozicijos rinkos vertę nustatomas tos finansinės priemonės pelningumas termino pabaigoje. Pagal kiekvienos kintančios palūkanų normos finansinės priemonės grynosios pozicijos rinkos vertę nustatomas tos finansinės priemonės pelningumas pirmo galimo perkainojimo dieną. Finansinės priemonės pelningumas yra teorinė tos priemonės diskonto norma.
592.2. Vėliau apskaičiuojama kiekvienos finansinės priemonės modifikuota trukmė:
Modifikuota trukmė = 
,
D – finansinės priemonės trukmė;
Ct – pinigų srauto (palūkanų arba pagrindinės sumos) vertė laikotarpiu t;
t – laikotarpiai, kai mokama pagrindinė suma arba atkarpos palūkanos;
n – laikotarpių iki termino skaičius;
i – pelningumas (592.1 punktas).
592.3. Esamąja rinkos verte įvertintos finansinių priemonių grynosios pozicijos pagal nustatytą modifikuotą trukmę priskiriamos vienai iš trijų zonų, nurodytą 22 lentelėje.
592.4. Kiekvienos grynosios pozicijos esamąją rinkos vertę padauginus iš modifikuotos trukmės ir tikėtino palūkanų normos pokyčio, apskaičiuojama kiekvienos finansinės priemonės pagal trukmę įvertinta pozicija.
22 lentelė
| Zona |
Modifikuota trukmė |
Tikėtinas palūkanų normų pokytis, proc. |
| Pirmoji zona |
> 0 ≤ 1 metai |
1,0 |
| Antroji zona |
> 1 metai ≤ 3,6 metą |
0,85 |
| Trečioji zona |
> 3,6 metą |
0,7 |
593. 592 punkte išvardytą veiksmą rezultatai dauginami iš koeficiento, nurodyto 23 lentelėje.
23 lentelė
| Pozicijos rūšis |
Koeficientas, proc. |
| Kiekvienos zonos suderintos ir pagal trukmę įvertintos pozicijos |
2 |
| Suderintos, pagal trukmę įvertintos pirmosios ir antrosios zoną tarpusavio pozicijos |
40 |
| Suderintos, pagal trukmę įvertintos antrosios ir trečiosios zoną tarpusavio pozicijos |
40 |
| Suderintos, pagal trukmę įvertintos pirmosios ir trečiosios zoną tarpusavio pozicijos |
150 |
| Likusios nesuderintos pozicijos |
100 |
594. Sudėjus gautus skaičius, apskaičiuojamas kapitalo, reikalingo bendrajai skolos finansinių priemonių rizikai padengti, poreikis.
595. Sudėjus kapitalo, reikalingo specifinei ir bendrajai skolos finansinių priemonių rizikai padengti, poreikį bei kapitalo, reikalingo nuosavybės išvestinių finansinių priemonių integruotai palūkanų normos rizikai padengti (žr. „Nuosavybės vertybinių popierių rizika“), poreikį apskaičiuojamas bendras kapitalo, reikalingo skolos finansinių priemonių rizikai padengti, poreikis.
2.1.1.3. Išvestinių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius, žr. „Pasirinkimo sandorių rizika“) ir atpirkimo bei atvirkštinių atpirkimo sandorių išskaidymas skaičiuojant kapitalo, reikalingo palūkanų normos rizikai padengti, poreikį
596. Biržos išvestinių finansinių priemonių ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama biržoje, pozicijos turi būti išskaidytos pagal dviejų sudėtinių dalių metodą.
2.1.1.3.1. Dviejų sudėtinių dalių metodas
597. Pagal dviejų sudėtinių dalių metodą finansinės priemonės pozicija skaidoma į dvi atskiras pozicijas:
597.2. pagrindinę poziciją arba lygiavertę poziciją; kai finansinė priemonė neturi pagrindinės pozicijos (pvz., palūkanų normos apsikeitimo sandoris), išskiriama tariamoji pozicija, kuri parodo tos finansinės priemonės emitento šalies vyriausybės obligacijos poziciją, kurios terminas lygus sandorio terminui.
Išankstiniai valiutos sandoriai (angl. forwards)
598. Išankstiniai valiutą keitimo sandoriai skaidomi į dvi atskiras pozicijas: pirkimo valiutos ir pardavimo valiutos. Kiekvienos iš šią sudedamąją dalią tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos vyriausybės obligacija, denominuota atitinkama valiuta.
600. Jeigu išankstinių sandorių pozicijos nėra perkainojamos (nediskontuojamos), vertinant šiuos sandorius taikomas terminą atitikimo metodas.
601. Jeigu išankstinių sandorių pozicijos yra perkainojamos (diskontuojamos), vertinant šiuos sandorius taikomas banko prekybinės veiklos politikoje numatytas metodas (terminą atitikimo arba trukmės).
Susitarimas dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (angl. FRA)
602. Susitarimai dėl išankstinio sandorio palūkanų normos ir kitos finansinės priemonės, kurių pagrindinės priemonės yra pinigų rinkos finansinės priemonės, skaidomi į šias dvi dalis:
602.1. Pirmoji parodo laiką iki išankstinio sandorio sutarties galiojimo pabaigos arba iki susitarimo dėl išankstinio sandorio palūkanų normos sudarymo datos.
603. Kiekvienos sudedamosios dalies tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos emitento vyriausybės obligacija:
603.1. Kiekviena išankstinio susitarimo dėl indėlio sudedamoji dalis yra lygi tariamosios pagrindinės finansinės priemonės rinkos vertei.
603.2. Taikant trukmės metodą, kiekviena susitarimų dėl išankstinių sandorių palūkanų normos sudedamoji dalis yra lygi tariamosios pagrindinės finansinės priemonės diskontuotai tariamajai vertei, taikant terminų atitikimo metodą, – nediskontuotai tariamajai vertei.
Obligacijų ateities sandoriai (angl. bond futures)
604. Obligacijų ateities sandoriai yra skaidomi į šias dalis:
604.1. Pirmoji sudedamoji dalis yra nulinės atkarpos emitento vyriausybės obligacija. Jos terminas – tai laikotarpis iki išankstinio arba ateities sandorių galiojimo pabaigos. Jos dydis – tai išpirkimo dieną gautinų pinigų srautų diskontuota tariamoji vertė (taikant trukmės metodą), taikant terminų atitikimo metodą, – nediskontuota tariamoji vertė.
605. Obligacijų ateities sandorių antrosios sudėtinės dalies vertė yra nustatoma tariamąją bazinę obligaciją, kuria remiantis sudarytas sandoris, padauginus iš ateities sandorio kainos.
Apsikeitimo sandoriai (angl. swaps)
606. Apsikeitimo sandoriai yra skaidomi į šias dalis:
606.1. Valiutos apsikeitimo sandoris suprantamas kaip fiksuotos arba kintamos dalies kiekviena valiuta pozicija.
608. Atpirkimo sandoris (pirkimo ir pardavimo arba akcijų skolinimo), kai vertybiniai popieriai pakeičiami kitomis finansinėmis priemonėmis, turi būti parodytas kaip skolinimasis, t. y. trumpoji pozicija emitento vyriausybės obligacijų, kurių terminas yra lygus atpirkimo sandorio terminui, o atkarpa yra lygi atpirkimo sandorio palūkanų normai.
609. Vertybinius popierius, kurie buvo laikomi prieš atpirkimo sandorį, taip pat reikia įtraukti apskaičiuojant kapitalo poreikį.
2.2. Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika
611. Kapitalo poreikio reikalavimai taikomi prekybos knygos pozicijoms, susijusioms tiek su specifine, tiek su bendrąja nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, naudojant tokias finansines priemones (tarp jų ir ateities sandorių pozicijas):
611.3. konvertuojamuosius privilegijuotuosius nuosavybės vertybinius popierius, t. y. tokius vertybinius popierius, kuriuos emitentas arba vertybinių popierių turėtojas gali pakeisti kitais nuosavybės vertybiniais popieriais; nekonvertuojamieji privilegijuotieji nuosavybės vertybiniai popieriai turi būti vertinami kaip skolos vertybiniai popieriai (obligacijos);
611.4. konvertuojamuosius skolos vertybinius popierius, kurie gali būti keičiami 611.1–611.3 punktuose nurodytomis finansinėmis priemonėmis, galima laikyti nuosavybės vertybiniais popieriais;
konvertuojamieji skolos vertybiniai popieriai yra obligacijos savybes turinti skolos finansinė priemonė, kuri tuos vertybinius popierius turinčios šalies pageidavimu gali būti pakeista nuosavybės vertybiniais popieriais (paprastai tai būna emitento akcijos);
konvertuojamieji skolos vertybiniai popieriai turi būti laikomi nuosavybės vertybiniais popieriais, kai:
– anksčiausia įmanoma keitimo data yra anksčiau negu po 3 mėnesių,
– konvertuojamojo vertybinio popieriaus premija yra mažesnė nei 10 proc.
Kitais atvejais konvertuojamuosius vertybinius popierius bankas turi laikyti skolos vertybiniais popieriais.
2.2.1. Kapitalo, reikalingo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
612. Nuosavybės vertybinių popierių, išreikštų užsienio valiuta, grynosios pozicijos turi būti perskaičiuojamos šalies valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko (Europos centrinio banko) nustatytus užsienio valiutų ir šalies valiutos santykius.
2.2.1.1. Kapitalo, reikalingo specifinei nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
613. Finansinių priemonių, išvardytų 611 punkte, grynosios ilgosios ir grynosios trumposios pozicijos apskaičiuojamos taip, kaip nurodyta 574–578 punktuose.
614. Ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma yra banko bendroji pozicija, o skirtumas tarp šių dviejų pozicijų- grynoji pozicija.
615. Kapitalo, reikalingo specifinei nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas bendrąją poziciją padauginus iš 4 proc. kapitalo poreikio koeficiento.
616. 2 proc. nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikio koeficientas taikomas nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie tenkina tokias sąlygas:
616.1. Jei nėra tik skolos finansines priemones, kuriomis prekiaujama ir kurioms pagal 19 lentelę šiuo metu taikomas 12 proc., 8 proc. arba mažesnis kapitalo poreikio koeficientas, išleidusių emitentų nuosavybės vertybiniai popieriai tik dėl to, kad jie yra užtikrinti arba apdrausti.
616.2. Jei yra nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių pagrindu yra sudaryti pripažįstamų biržų likvidūs nuosavybės vertybinių popierių indeksai.
616.3. Likvidžios individualių nuosavybės vertybinių popierių pozicijos turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. portfelio vertės, jeigu bendra tokių pozicijų suma neviršija 50 proc. nuosavybės vertybinių popierių portfelio vertės.
Vadovaujantis banko prekybinės veiklos politika, apskaičiuojant bendrąją portfelio vertę įtraukiamos pripažįstamų biržų likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų pozicijos, nors joms atskirai yrą taikomas 2 proc. kapitalo poreikio koeficientas (žr. „Nuosavybės vertybinių popierių indeksai“).
2.2.1.2. Kapitalo, reikalingo bendrajai nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
618. Grynoji nuosavybės vertybinių popierių pozicija yra dauginama iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento. Finansinių priemonių emisijos platinimo vertinimas skaičiuojant kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai padengti, poreikį yra pateiktas šių nuostatų 8 priede.
Nuosavybės vertybinių popierių indeksų sandoriai
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
619. Kiekvieno pripažįstamos biržos nuosavybės vertybinių popierių indekso atitinkamos ilgosios ir trumposios pozicijos turi būti sumuojamos, apskaičiuojant grynąją ilgąją ar trumpąją poziciją, kuriai taikomi nuosavybės vertybinių popierių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo poreikio koeficientai.
Specifinė likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų rizika
620. Pripažįstamų biržų nuosavybės vertybinių popierių indeksų grynosioms pozicijoms taikomas 2 proc. kapitalo poreikio koeficientas.
Bendroji likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų rizika
621. Skaičiuojant nuosavybės vertybinių popierių bendrąją riziką, turi būti įtraukta ir nuosavybės vertybinių popierių indekso poziciją, nustatyta susumavus bazinių finansinių priemonių rinkos vertes.
Mažiau likvidžių indeksų pozicijos
2.2.1.3. Išvestinių finansinių priemonių vertinimas skaičiuojant kapitalo, reikalingo nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti, poreikį
2.2.1.3.1. Nuosavybės vertybinių popierių ateities sandoriai, išankstiniai sandoriai ir apsikeitimo sandoriai
623. Nuosavybės vertybinių popierių ateities sandorių, išankstinių sandorių ir apsikeitimo sandorių pozicijos, pagrįstos atskirais nuosavybės vertybiniais popieriais, jų portfeliais ar nuosavybės vertybinių popierių indeksais, turi būti vertinamos kaip tariamų pagrindinių finansinių priemonių ilgosios ar trumposios pozicijos.
624. Bendras kapitalo, reikalingo nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikai padengti, poreikis yrą kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, ir kapitalo, reikalingo bendrajai nuosavybės vertybinių popierių rizikai padengti, poreikių suma, tarp jų ir labai likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų ir mažiau likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų kapitalo poreikis bei 623 punkte išvardytų išvestinių finansinių priemonių tariamų pagrindinių pozicijų kapitalo poreikis.
2.2.1.3.2. Palūkanų normos įtaka išvestinėms nuosavybės vertybinių popierių finansinėms priemonėms (išskyrus pasirinkimo sandorius; 766–774 punktai)
625. Išvestinių nuosavybės vertybinių popierių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius; 766–774 punktai), kurias lemia palūkanų normos pokyčiai, kapitalo poreikis apskaičiuojamas taikant tokius rizikos koeficientus:
24 lentelė
| Iki išpirkimo likęs terminas |
Rizikos koeficientai, proc. |
| 0–3 mėnesiai |
0,20 |
| 3–6 mėnesiai |
0,40 |
| 6–12 mėnesių |
0,70 |
| 1–2 metai |
1,25 |
| 2–3 metai |
1,75 |
| 3–4 metai |
2,25 |
| 4–5 metai |
2,75 |
| Daugiau kaip 5 metai |
3,75 |
626. Pozicijos, kurių terminai yrą lygiai 3, 6 mėnesiai ir t. t., priskiriamos trumpesnio termino grupei.
627. Kiekvienos tariamosios pozicijos kapitalo poreikis yrą skaičiuojamas taip: tariamosios pozicijos rinkos vertė dauginama iš rizikos koeficiento, pateikto 24 lentelėje.
628. Visų tariamųjų palūkanų normos pozicijų kapitalo poreikis pagal šį vertinimą yrą atskiroms pozicijoms taikomų kapitalo poreikių suma. Ši suma (nuosavybės išvestinių finansinių priemonių integruotos palūkanų normos rizika) yrą įtraukiama apskaičiuojant kapitalo poreikį palūkanų normos rizikai padengti.
2.3. Kredito išvestinių finansinių priemonių vertinimas skaičiuojant kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai padengti, poreikį
629. Skaičiuojant šalies, kuri prisiima kredito riziką („apsaugos pardavėjo“), kapitalo, reikalingo rizikai padengti, poreikį, yrą naudojamą nominalioji kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties suma, jei nenurodytą kitaip. Skaičiuojant kapitalo poreikį, reikalingą specifinei rizikai padengti, išskyrus apsikeitimo grąžomis sandorių kapitalo poreikį, kredito išvestinės finansinės priemonės sutarties terminas taikomas vietoj įsipareigojimo termino.
630. Pozicijos nustatomos taip:
630.1. Apsikeitimo grąžomis sandoris sukuria ilgąją orientacinės pozicijos poziciją ir trumpąją poziciją vyriausybės obligacijos, kurios terminas yra tapatus laikotarpiui iki kito palūkanų nustatymo ir kuriai pagal IV skyriaus I skirsnį priskiriamas 0 proc. rizikos koeficientas, skaičiuojant bendrąją rinkos riziką. Šis sandoris sukuria ilgąją orientacinės pozicijos poziciją, skaičiuojant specifinę riziką.
630.2. Kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris nesukuria pozicijos, skaičiuojant kapitalo poreikį bendrajai rinkos rizikai padengti. Vertinant specifinę riziką, turi būti parodyta sintetinė ilgoji pozicija, išskyrus atvejus, kai išvestinė finansinė priemonė turi reitingą ir atitinka sąlygas, taikomas pripažįstamai skolos pozicijai. Tuomet išvestinė finansinė priemonė turi būti parodyta kaip ilgoji pozicija. Jei už minėtą produktą mokamos įmokos ar palūkanos, šie pinigų srautai turi būti pavaizduoti kaip faktinė vyriausybės obligacijų pozicija.
630.3. Su kreditu susijęs vardinis vekselis yra palūkanų normos finansinė priemonė, kuri sukuria ilgąją poziciją, skaičiuojant paties vekselio bendrąją rinkos riziką. Vertinant specifinę riziką, turi būti parodyta sintetinė ilgoji pozicija. Papildoma ilgoji pozicija parodoma ir vekselio emitentui. Jei su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, vertinant specifinę riziką, gali būti parodyta tik viena ilgoji vekselio pozicija.
630.4. Papildomai prie ilgosios pozicijos, skaičiuojant vekselio emitento specifinę riziką, paprastasis su kreditu susijęs vekselis, suteikiantis proporcingą apsaugą, sukuria poziciją kiekvienai bazinio įsipareigojimo sudėtinei daliai, o bendra nominali sutarties suma paskirstoma visoms pozicijoms proporcingai. Jei galima pasirinkti daugiau nei vieną atitinkamo pagrindinio įsipareigojimo sudėtinę dalį, skaičiuojant specifinę riziką visam pagrindiniam įsipareigojimui taikomas sudėtinės dalies, turinčios didžiausią rizikos koeficientą, koeficientas. Jei paprastasis su kreditu susijęs vekselis turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, vertinant vekselio specifinę riziką, gali būti parodyta tik viena ilgoji pozicija.
630.5. Pirmojo įsipareigojimų neįvykdymo kreditinė išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos pagrindinio įsipareigojimo sudėtinės dalies poziciją nominaliąja verte. Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis nei kapitalo poreikis, apskaičiuotas, kaip nurodyta šios pastraipos pirmajame sakinyje, didžiausia mokėjimo suma yra laikoma kapitalo poreikiu specifinei rizikai padengti.
630.6. Antrojo įsipareigojimų neįvykdymo kreditinė išvestinė finansinė priemonė sukuria kiekvienos pagrindinio įsipareigojimo sudėtinės dalies poziciją nominaliąja verte, atėmus vieną poziciją (tą, kurios kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikis yra mažiausias). Jeigu didžiausias mokėjimas įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra mažesnis nei kapitalo poreikis, apskaičiuotas, kaip nurodyta šios pastraipos pirmajame sakinyje, ši suma yra laikoma kapitalo poreikiu specifinei rizikai padengti.
630.7. Jei pirmojo ar antrojo įsipareigojimų neįvykdymo kreditinė išvestinė finansinė priemonė turi išorinį reitingą ir atitinka reikalavimus, taikomus pripažįstamoms skolos pozicijoms, apsaugos pardavėjas gali apskaičiuoti tik vienos finansinės priemonės kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikį, atspindintį išvestinės finansinės priemonės reitingą.
630.8. Perleidžiančios šalies pozicijų („apsaugos pirkėjo“) kredito rizika nustatoma pagal apsaugos pardavėjo pozicijas, išskyrus su kreditu susijusį vekselį (kuris emitentui nesukuria trumposios pozicijos). Jeigu tam tikru momentu kartu su pasirinkimo pirkti sandoriu numatomas vertės padidėjimas, šis terminas laikomas apsaugos terminu. N-osios eilės kredito išvestinių finansinių priemonių atveju apsaugos pirkėjai gali tarpusavyje užskaityti n-1 pagrindinio turto specifinę riziką (t. y. n-1 turtas, kurio kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikis yra mažiausias).
2.3.1. Specifinė kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis apdraustų prekybos knygos pozicijų rizika
631. Apsidraudimas kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pripažįstamas tuomet, kai dviejų pozicijos dalių vertė visada kinta priešinga kryptimi ir daugiau ar mažiau tokiu pačiu mastu. Taip pat pripažįstamas ir tokiais atvejais:
632. 631 punkte minimais atvejais neturi būti skaičiuojamas nė vienos pozicijos dalies kapitalo poreikis specifinei rizikai padengti.
633. Taikoma 80 proc. tarpusavio užskaita, kai abiejų pozicijos dalių vertė visada kinta priešinga kryptimi ir kai tiksliai atitinka orientacinė pozicija, orientacinės pozicijos ir kredito išvestinės finansinės priemonės terminas ir bazinės pozicijos valiuta. Be to, dėl pagrindinių kredito išvestinių finansinių priemonių sutarties savybių kredito išvestinės finansinės priemonės kaina neturėtų keistis taip, kad realiai nukryptų nuo pinigų srauto pozicijos kainų pasikeitimo. Jeigu sandoriu perkeliama rizika, taikoma 80 proc. užskaita specifinei rizikai tai sandorio daliai, kurios kapitalo poreikis yra didesnis, tuo tarpu kitos sandorio dalies kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikis yra lygus 0.
634. Apsauga iš dalies pripažįstama tuo atveju, kai dviejų pozicijos dalių vertė dažniausiai kinta skirtinga kryptimi. Taip yra tokiais atvejais:
634.1. Pozicija atitinka 631.2 punkte aprašytą atvejį, tačiau neatitinka orientacinės pozicijos ir pagrindinės pozicijos turtas, bet vykdomi tokie reikalavimai:
634.2. Pozicija atitinka 631.1 arba 633 punktuose aprašytą atvejį, bet neatitinka kredito užtikrinimo ir pagrindinio turto valiuta arba terminas (informacija apie valiutų neatitikimus turėtų būti teikiama kartu su informacija apie užsienio valiutos kurso riziką).
635. Kiekvienu iš 634 punkte numatytų atvejų kiekvienos sandorio dalies kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikis ne sudedamas, o taikomas tik didesnysis iš dviejų.
636. Visais atvejais, kai nėra taikomi 631–634 punktai, turi būti skaičiuojamas abiejų pozicijų dalių kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikis.
KIS prekybos knygos pozicijų vertinimas skaičiuojant kapitalo, reikalingo rinkos rizikai padengti, poreikį yra pateiktas 9 priede.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
3. Biržos prekių kainos rizika
3.1. Kapitalo, reikalingo biržos prekių kainos rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
3.1.1. Bendrosios nuostatos
637. Aukso ir aukso išvestinių priemonių pozicijoms iškyla tokia pat rizika kaip ir užsienio valiutos pozicijoms, ir jų rinkos rizika turi būti vertinama kaip užsienio valiutos kurso rizika arba taikant vidaus rinkos rizikos vertinimo metodus.
638. Kapitalo, reikalingo biržos prekių kainos rizikai padengti, poreikis yra apskaičiuojamas taikant terminų atitikimo metodą.
639. Kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas kiekvienai biržos prekei atskirai. Biržos prekių pozicijos yra vertinamos rinkos verte, išreikšta šalies valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko (Europos centrinio banko) nustatytus užsienio valiutų ir šalies valiutos santykius.
640. Išvestinių biržos prekių pozicijos turi būti įtrauktos į atitinkamas terminų grupes pagal terminų atitikimo metodą, keičiant jas tariamosiomis biržos prekių pozicijomis ir priskiriant joms terminus, atsižvelgiant į tai, kad:
640.1. Atskirų biržos prekių ateities ir išankstinių sandorių pozicijos turi būti įtrauktos kaip tariami dydžiai, išreikšti bareliais, kilogramais ar kitais vienetais.
640.2. Biržos prekių apsikeitimo sandoriai turi būti įtraukti kaip pozicijų serija, lygi tariamam sandorio dydžiui, kur kiekviena pozicija atitinka apsikeitimo sandorio numatytą mokėjimą ir patenka į atitinkamą terminų grupę. Kai banko pinigų srautai yra teigiami, pozicijos yra laikomos ilgosiomis, kai banko pinigų srautai yra neigiami – trumposiomis.
3.1.2. Terminų atitikimo metodas
641. Kiekviena biržos prekių pozicija turi būti išreikšta standartiniu matavimo vienetu. Kiekviena biržos prekė turi būti priskirta vienai iš septynių terminų grupių, pateiktų 25 lentelėje.
642. Ilgosios ir trumposios tam tikros biržos prekės pozicijos suderinamos, kai terminas skiriasi 10 dienų. Tokių pozicijų nebūtina įtraukti į terminų grupes.
643. Terminų grupės ir skirtumo normos pateiktos 25 lentelėje:
25 lentelė
| Terminų grupė |
Skirtumo norma, proc. |
| 0 mėn. ≤ 1 mėn. |
1,5 |
| >1 mėn. ≤ 3 mėn. |
1,5 |
| > 3 mėn. ≤ 6 mėn. |
1,5 |
| > 6 mėn. ≤ 12 mėn. |
1,5 |
| > 1 m. ≤ 2 m. |
1,5 |
| > 2 m. ≤ 3 m. |
1,5 |
| > 3 m. |
1,5 |
644. Kapitalo poreikis apskaičiuojamas taip:
644.2. Pozicijų suma (t. y. ir ilgosios, ir trumposios pozicijos) dauginama iš atitinkamos biržos prekės rinkos vertės.
645. Likusios nesuderintos pozicijos perkeliamos į kitą terminų grupę ir atitinkamai derinamos ir t. t.
646. Pozicijų dalims, perkeliamoms į kitą terminų grupę, papildomai yra taikomas 0,6 proc. kapitalo poreikio koeficientas.
647. 15 proc. kapitalo poreikio koeficientas yra taikomas likusiai atvirų pozicijų daliai (atlikus visus suderinimus). Bankai, apskaičiuodami kapitalo, reikalingo biržos prekių kainos rizikai padengti, poreikį gali taikyti ir supaprastintąjį arba išplėstąjį terminų atitikimo metodą pagal šių nuostatų 10 priedą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
4. Vidaus modelių taikymas skaičiuojant banko kapitalo, reikalingo rinkos rizikai padengti, poreikį
648. Bankas, Lietuvos bankui leidus, skaičiuodamas kapitalo poreikį rinkos rizikai padengti, vietoj anksčiau apibūdintų metodų gali taikyti savo vidaus modelius arba derinti juos su jau minėtais metodais.
649. Skaičiuojant kapitalo poreikį gali būti leista taikyti vidaus modelius, jeigu banko rizikos valdymo sistema yra iš esmės patikima ir nuosekliai įgyvendinta, o vidaus modeliai atitinka toliau išvardytus kokybinius ir kiekybinius reikalavimus.
650. Bankas apie savo ketinimus pradėti taikyti VaR (angl. Value at Risk, VaR) modelį, apskaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą, turi pranešti Lietuvos bankui prieš 12 mėnesių ir pateikti motyvuotą pagrindimą dėl vidaus modelio atitikimo jam keliamus kokybinius bei kiekybinius reikalavimus, nurodytus 652 ir 654 punktuose. Leidimo suteikimo taikyti VaR modelį principai yra tokie patys kaip ir kitiems vidaus modeliams Lietuvos banko nustatyti pagrindiniai principai.
651. Praktikoje plačiausiai naudojama VaR vidaus rizikos vertinimo modelių metodika. VaR modelis yra statistinis modelis, kurį taikant išmatuojama potenciali ekonominių nuostolių rizika. VaR modelio rezultatas – finansinių priemonių portfelio potencialių nuostolių dėl rinkos kainų kitimo kiekybinis įvertinimas tam tikru laikotarpiu, esant tam tikrai tikimybei. Taikant VaR modelį, įvertinama užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių kainos, biržos prekių kainos rizika. Taikant VaR modelį, galima tiksliau diversifikuoti riziką ir išlaikyti veiksmingą banko rizikos valdymo procesą.
652. Kokybiniai vidaus modelio reikalavimai:
652.1. Vidaus modelis turi būti integruotas į kasdienį banko rizikos valdymo procesą ir, remiantis šiuo modeliu apskaičiuotais rezultatais, turi būti sudaromos banko vadovams teikiamos ataskaitos.
652.2. Turi būti įsteigtas nepriklausomas nuo padalinių, susijusių su prekybine banko veikla, rizikos kontrolės padalinys, kuris būtų tiesiogiai atskaitingas banko vadovams. Šis padalinys turi būti atsakingas už rizikos valdymo sistemos sukūrimą bei įgyvendinimą ir turi rengti bei analizuoti kasdienes taikant vidaus rizikos valdymo modelį gaunamų rezultatų ataskaitas. Rizikos kontrolės padalinys taip pat turi atlikti pradinę ir nuolatinę vidaus modelio patikrą.
652.3. Banko vadovai turi aktyviai dalyvauti rizikos kontrolės procese. Rizikos kontrolės skyriaus parengtas kasdienes ataskaitas turi peržiūrėti atsakingi darbuotojai, kurie, esant reikalui, gali priimti sprendimą dėl banko prekybinių pozicijų sumažinimo.
652.4. Banko prekybinių operacijų vykdymo, rizikos kontrolės ir audito padaliniuose turi dirbti pakankamai darbuotojų, galinčių kvalifikuotai taikyti sudėtingus vidaus modelius.
652.5. Turi būti nustatytos vidaus modelio stebėjimo ir kontrolės procedūros, užtikrinančios, kad būtų laikomasi bendros banko rizikos valdymo politikos.
652.7. Banke turi būti įdiegta pakankamai griežta ir išsami vidaus modelio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarka. Testavimo rezultatus turi nuolat peržiūrėti banko valdymo organai ir, remiantis tais rezultatais, turi būti nustatomi atitinkami apribojimai.
652.8. Norint įvertinti vidaus modelio kokybę, turi būti atliekamas šio modelio grįžtamasis patikrinimas (angl. backtesting):
652.8.1. Taikant šį metodą, kiekvienos darbo dienos veiklos rezultatas – pelnas (nuostolis) – palyginamas su atitinkamu numatytu vidaus modelio rezultatu. Jeigu nustatyto laikotarpio faktinis rezultatas (Rfakt.) viršija numatomą vidaus modelio rezultatą (VaRnumat), reiškia, kad vidaus modelis nepakankamai tikslus.
652.8.2. Kiekvieną kartą, kai faktinis rezultatas viršija atitinkamus numatomus vidaus modelio rezultatus, fiksuojamas nukrypimas:
Nukrypimas = Rfakt. – VaRnumat > 0.
652.8.3. Formali nukrypimų apskaita turi prasidėti ne vėliau kaip pirmą dieną nuo vidaus modelio taikymo pradžios.
652.9. Ne rečiau kaip kartą per metus banke turi būti atliekamas rizikos valdymo, taikant VaR vidaus modelį, proceso vidaus auditas. Atliekant šį auditą neturėtų dalyvauti banko padaliniai, įtraukti į vidaus modelio kūrimo ir diegimo procesą. Atliekant vidaus auditą, patikrinama:
652.9.1. rinkos rizikos vertinimo, taikant vidaus modelį, sistemos integracija į kasdienį rizikos valdymo procesą ir banko valdymo organų informavimo sistemos vientisumas;
652.9.4. rinkos rizikos vertinimo, taikant vidaus modelį, procedūrų reikšmingų pakeitimų patvirtinimas;
652.9.6. vidaus modelio prielaidų (normaliojo pasiskirstymo, svyravimo bei koreliacijos koeficientų ir kt.) tikslumas ir tinkamumas;
652.10. Bankas privalo parengti procedūras, leidžiančias užtikrinti, kad jo vidaus modelį tinkamai patikrino kvalifikuoti asmenys, nedalyvavę jį kuriant, ir kad banko modelis yra iš esmės patikimas ir aprėpia visus reikšmingus rizikos veiksnius (visą riziką). Šis patikrinimas turi būti atliekamas sukūrus modelį ir jį keičiant. Tikrinama turi būti nuolat, ypač įvykus reikšmingiems struktūriniams rinkos arba portfelio sudėties pokyčiams, dėl kurių modelis gali tapti netinkamas. Modelio vertinimas neturėtų apsiriboti tik grįžtamojo patikrinimo metodo taikymu, bet mažų mažiausiai turėtų aprėpti:
652.10.1. testus, leidžiančius nustatyti, kad taikant vidaus modelį padarytos prielaidos yra tinkamos;
652.10.2. modeliui patikrinti naudojamus papildomus testus, kuriuos atlieka pats bankas, neįskaitant grįžtamojo patikrinimo metodo;
652.11. Banko informacinės sistemos turi atitikti vidaus modelio sudėtingumą, banko informacinių sistemų specialistai turi užtikrinti tikslų vidaus modelio duomenų integravimą ir visos sistemos patikimumo įvertinimą šiose srityse:
652.11.1. vidaus modelio sistemos, duomenų įvedimo ir kaupimo sistemos, rinkos rizikos vertinimo rezultatų integravimo sistemos, testavimo sistema, grįžtamojo patikrinimo sistemos;
652.11.2. sistemos prieinamumo, naujų duomenų (taip pat ir duomenų, susijusių su nenumatyta rizika) įvedimo galimybių, sistemos apsaugos, tinklo adekvatumo, sistemos plėtros galimybių;
653. Taikydami VaR modelį, bankai gali naudoti šiuos pagrindinius metodus: variacijos-kovariacijos metodą, istorinio modeliavimo metodą, Monte Carlo simuliacijos metodą.
653.1. Variacijos-kovariacijos metodas yra parametrinis metodas, kurį taikant apskaičiuojama finansinių priemonių rizikos vertė, darant prielaidą, kad šių finansinių priemonių rinkos rizikos veiksniai ir šių priemonių portfelio pelnas (nuostolis) yra pasiskirstę pagal normaliojo pasiskirstymo dėsnį (angl. normai distribution; atsitiktinio dydžio reikšmių pasirodymo tikimybių funkcija, grafiškai interpretuojama simetriško varpo formos kreive).
653.2. Istorinio modeliavimo metodas – tai metodas, kurį taikant finansinių priemonių rizikos vertė apskaičiuojama panaudojant surinktus duomenis apie rinkos rizikos veiksnių praėjusio laikotarpio pokyčius (istoriją).
654. Bankas, apskaičiuodamas kapitalo pakankamumo normatyvą, galėtų taikyti VaR modelį, jeigu jis atitinka šiuos kiekybinius reikalavimus:
654.2. VaR modelyje taikomos šios prielaidos:
654.2.1. 99 proc. pasikliautinasis intervalas (angl. conftdence interval; sritis tarp dviejų vertinamojo parametro reikšmių, kuriai su tam tikra tikimybe priklauso vertinamasis parametras);
654.2.2. 10 darbo dienų laikymo laikotarpis (angl. holding period; numatomas finansinės priemonės laikymo banke laikotarpis);
654.4. Koreliacijos tarp rinkos rizikos kategorijų ir už rinkos rizikos kategorijų ribų leidžiamos naudoti, jeigu bankas įrodo, kad koreliacijų skaičiavimo sistema yra pagrįsta ir vientisai įdiegta.
655. Kiekvieną dieną taikant VaR modelį, banko kapitalo poreikis, reikalingas rinkos rizikai padengti, yra lygus didesniam iš šių dydžių:
655.1. praėjusios dienos VaR modelio rezultatui ir, jei reikia, kapitalo poreikiui, reikalingam papildomai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti;
655.2. praėjusių 60 darbo dienų VaR modelio rezultatų vidurkiui, padaugintam iš multiplikatoriaus koeficiento, lygaus 3, kuris, pritaikius grįžtamojo patikrinimo metodo rezultatus ir atsižvelgus į pastarųjų 250 darbo dienų nukrypimų skaičių, tikslinamas padidėjimo koeficientu nuo 0 iki 1 (26 lentelė) ir, jei reikia, kapitalo poreikiui papildomai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti.
26 lentelė
| Užfiksuotų nukrypimų skaičius |
Padidėjimo koeficientas |
Multiplikatoriaus koeficientas |
| Mažiau nei 5 |
0,00 |
3,00 |
| 5 |
0,40 |
3,40 |
| 6 |
0,50 |
3,50 |
| 7 |
0,65 |
3,65 |
| 8 |
0,75 |
3,75 |
| 9 |
0,85 |
3,85 |
| 10 ir daugiau |
1,00 |
4,00 |
656. Pritaikius multiplikatoriaus koeficientą, VaR modelio rezultatas paverčiamas kapitalo, reikalingo rinkos rizikai padengti, poreikiu. Kuo didesnis nukrypimų skaičius, tuo didesnis multiplikatoriaus koeficientas turėtų būti pritaikytas, siekiant užtikrinti didesnį banko rinkos rizikos kapitalo poreikį.
657. Skolos finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama, ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kapitalo, reikalingo specifinei rizikai padengti, poreikį bankas gali skaičiuoti taikydamas vidaus modelį, jeigu jis atitinka šioje dalyje nustatytas ir šias sąlygas:
657.4. Yra patvirtintas, taikant grįžtamojo patikrinimo modelį, skirtą specifinės rizikos įvertinimo tikslumui nustatyti.
657.5. Apima su pavadinimu susijusią pagrindinę riziką, t. y. bankas turi parodyti, kad taikant vidaus modelį nustatomi esminiai panašių, tačiau ne identiškų pozicijų skirtumai.
658. Bankas turi atitikti šiuos reikalavimus:
658.1. Jei bankas susiduria su įvykių rizika, į kurią neatsižvelgta nustatant rizikos vertės matą, nes viršytas 10 dienų laikymo laikotarpis ir 99 proc. pasikliautinasis intervalas (maža tikimybė ir itin nepalankūs įvykiai), bankas užtikrina, kad į šių įvykių poveikį atsižvelgiama atliekant vidaus kapitalo vertinimą.
658.2. Taikant banko vidaus modelį, konservatyviai įvertinama rizika, susijusi su mažiau likvidžiomis pozicijomis ir riboto kainų skaidrumo pozicijomis, atsižvelgiant į realų rinkos scenarijų. Be to, vidaus modelis turi atitikti minimalius duomenų reikalavimus. Pakaitiniai rodikliai turi būti pakankamai atsargiai apskaičiuoti ir naudojami tik tuo atveju, jei turimų duomenų nepakanka arba jie neparodo tikrojo pozicijų arba portfelio nepastovumo.
659. Bankas, skaičiuodamas kapitalo poreikį, turi numatyti prekybos knygos pozicijų įsipareigojimų neįvykdymo riziką, apskaičiuotą taikant VaR modelį, kaip nustatyta šioje dalyje numatytuose reikalavimuose. Siekiant išvengti dvigubo kapitalo poreikio skaičiavimo, bankas turėtų atsižvelgti į įsipareigojimų neįvykdymo riziką, kuri jau buvo įtraukta apskaičiuojant VaR, ypač tų pozicijų, kurios esant nepalankioms rinkos sąlygoms galėtų būti realizuotos per 10 dienų. Jei bankas papildomą įsipareigojimų neįvykdymo riziką nustato atlikdamas naują įvertinimą, jis turi būti parengęs šio skaičiavimo metodiką.
660. Bankas turi įrodyti, kad jo taikomas metodas atitinka vidaus modeliui keliamus reikalavimus, atsižvelgiant į banko prisiimamą rizikos lygį, ir įvertina likvidumo, koncentracijos, apsidraudimo bei šalutinių aplinkybių poveikį.
5. Atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika
5.1. Kapitalo, reikalingo atsiskaitymų rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
662. Skolos finansinių priemonių, nuosavybės vertybinių popierių, užsienio valiutos ir biržos prekių (išskyrus atpirkimo, atvirkštinius atpirkimo ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo bei vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimosi sandorius) sandoriams, už kuriuos neatsiskaitoma po pristatymo dienos, bankas privalo apskaičiuoti sutartos atsiskaitymo už atitinkamas skolos finansines priemones, nuosavybės vertybinius popierius, užsienio valiutą arba biržos prekes kainos ir jų rinkos vertės skirtumą, t. y. apskaičiuoti įsipareigojimo sumos ir finansinės priemonės rinkos vertės skirtumą, jei jis rodo galimą nuostolį.
663. Kapitalo poreikis yra lygus šio galimo nuostolio ir atitinkamo koeficiento, pateikto 27 lentelėje, sandaugai.
27 lentelė
| Darbo dienų skaičius po sutartyje numatytos atsiskaitymo datos |
Koeficientas, proc. |
| 5–15 |
8 |
| 16–30 |
50 |
| 31–45 |
75 |
| 46 ir daugiau |
100 |
664. Nebaigti sandoriai – tokie sandoriai (išskyrus atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius, vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimą ir skolinimąsi), kai pagal sandorį bankas sumoka už vertybinius popierius arba biržos prekes dar jų negavęs arba pristato vertybinius popierius arba biržos prekes prieš gaudamas užmokestį už juos, o, jeigu sudaromi tarptautiniai sandoriai, – kai po minėto atsiskaitymo arba pristatymo praeina viena arba daugiau dienų.
28 lentelė
| Sandorių rūšis |
Iki pirmojo sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti |
Nuo pirmojo sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti iki keturių dienų po antrojo sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti |
5 darbo dienos nuo antrojo sutartinio mokėjimo arba įsipareigojimo pristatyti iki sandorio Įvykdymo |
| Nebaigti sandoriai |
Be kapitalo mokesčio |
Vertinama kaip pozicija |
Perkelta vertė ir esama pozityvi sandorio šalių rizika atimama iš turimų išteklių |
665. Bankas, taikydamas nebaigtų sandorių pozicijoms nustatyti skirtą rizikos koeficientą, skaičiuojamą pagal 28 lentelės 3 skiltį, naudodamasis IRB metodu (IV skyriaus II skirsnis), gali sandorio šalims priskirti PD, kuriai jis neturi kitų (ne prekybos knygų) pozicijų, remdamasis sandorio šalių išoriniu reitingu. Bankas, kuris naudojasi paties apskaičiuotais LGD, gali taikyti Lietuvos banko nurodytus LGD nebaigtų sandorių pozicijoms, skaičiuojamoms pagal 28 lentelės 3 skiltį, su sąlyga, kad jie bus taikomi visoms tokioms pozicijoms. Bankas, taikantis IRB metodą, taip pat gali taikyti standartizuoto metodo rizikos koeficientus, su sąlyga, kad jie bus taikomi visoms tokioms pozicijoms apskaičiuoti arba kad visoms tokioms pozicijoms bus taikomas 100 proc. rizikos koeficientas.
5.2. Kapitalo, reikalingo sandorio šalies kredito rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
667. Kapitalo, reikalingo sandorio šalies kredito rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas bet kokiam sandoriui, pagal kurį atsiskaitymas įvyks ateityje arba atsiskaitymo diena jau praleista. Kapitalo poreikis, reikalingas sandorio šalies kredito rizikai padengti, skaičiuojamas atidėtiesiems mokėjimams, garantinėms įmokoms, įmokoms, kitai prekybos knygoje įvardijamai sandorio šalies rizikai (pvz., jeigu paskola yra perkeliama į prekybos knygą, siekiant apdrausti (angl. hedging) tam tikrą finansinę priemonę, turi būti atskleista paskolos sandorio šalies rizika), nebaigtiems sandoriams, kai atsiskaityti pagal sandorį uždelsta ne ilgiau kaip penkias darbo dienas, ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, kredito išvestinėms finansinėms priemonėms, atpirkimo ir atvirkštiniams atpirkimo sandoriams, vertybinių popierių ir biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriams, kurie yra pagrįsti į prekybos knygą įtrauktais vertybiniais popieriais arba biržos prekėmis, ilgalaikiams mokėjimams.
668. Pozicijų vertė ir pagal riziką įvertintos pozicijų vertės skaičiuojamos laikantis IV skyriaus reikalavimų. Kai bankas taiko IRB metodą, vertės koregavimai, atlikti atsižvelgiant į sandorio šalies kredito riziką, gali būti pridedami prie V skyriaus, VI skirsnio 5 dalyje nurodytų sandorių vertės koregavimų sumos. Tokiu atveju vertės koregavimai, atlikti atsižvelgiant į sandorio šalies kredito riziką, neįtraukiami į banko kapitalą. Kai vertinant į prekybos knygą įtrauktą poziciją tinkamai atsižvelgiama į sandorio šalies kredito riziką, bankas, gavęs Lietuvos banko pritarimą, sandorio šalies rizikos pozicijos tikėtiną nuostolį gali prilyginti 0.
669. Galima būsima kredito pozicija, sudarius apsikeitimo grąžomis sandorius ir kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, apskaičiuojama nominaliąją kredito išvestinės finansinės priemonės vertę padauginus iš šių procentų:
669.1. jei orientacinė pozicija pagal V skyriaus VI skirsnio 2 dalį laikoma pripažinta pozicija ir dėl jos bankui tiesioginė rizika – 5 proc.;
670. Jei, sudarius kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorį, orientacinė pozicija, atsiradusi dėl apsikeitimo sandorio, yra ilgoji pozicija, skaičiuojant galimą būsimą kredito poziciją taikomas 0 proc. koeficientas, išskyrus atvejus, kai kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris buvo sudarytas dėl subjekto, kurio pozicija, susijusi su apsikeitimo sandoriu, yra trumpoji pozicija, nemokumo, net ir tada, kai įsipareigojimai buvo įvykdyti.
671. Kai kredito išvestinė finansinė priemonė apsaugo nuo n-ojo įsipareigojimo neįvykdymo tarp kelių pagrindinių pozicijų, taikomas koeficientas pozicijos, kurios kredito kokybė yra mažiausia ir kuri, jei bankas tiesiogiai prisiimtų jos riziką pagal V skyriaus VI skirsnio 2 dalį, butų laikoma pripažįstama pozicija.
672. Skaičiuojant pagal riziką įvertintas pozicijų vertes, finansinės užtikrinimo priemonės poveikiui pripažinti neleidžiama taikyti paprastojo finansinės užtikrinimo priemonės metodo.
673. Sudarius atpirkimo sandorius ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandorius, įtrauktus į prekybos knygą, visos finansinės priemonės ir biržos prekės, kurios gali būti įtrauktos į prekybos knygą, gali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis užtikrinimo priemonėmis.
674. Pozicijos, susijusios su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis, įtrauktomis į prekybos knygą, taip pat gali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis užtikrinimo priemonėmis. Kintamumo korekcijai apskaičiuoti, kai minėtos finansinės priemonės arba biržos prekės, kurios nelaikomos tinkamomis pagal IV skyriaus III skirsnį, yra skolinamos ar pasiskolinamos, parduodamos ar perkamos, pateikiamos ar gaunamos kaip užtikrinimo priemonė arba kitu būdu sudaromas toks sandoris, o bankas taiko standartinių nepastovumo korekcijų metodą, toms priemonėms ir biržos prekėms taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir nuosavybės vertybiniams popieriams, neįtrauktiems į pagrindinį indeksą, bet kuriais prekiaujama pripažįstamoje biržoje.
675. Bankas, kuris finansinėms priemonėms ar biržos prekėms, nelaikomoms tinkamomis pagal IV skyriaus III skirsnį, taiko savų nepastovumo korekcijų įverčių metodą, nepastovumo korekcijas turi skaičiuoti kiekvienai pozicijai atskirai. Kai bankas taiko vidaus modelių metodą, tą patį metodą jis gali naudoti ir prekybos knygos pozicijoms.
676. Pripažįstant įskaitymo sandorius, apimančius atpirkimo, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo ir skolinimosi, kitus kapitalo rinkos sandorius, prekybos knygos pozicijų ir kitų pozicijų užskaita nepripažįstama, išskyrus atvejus, kai pagrindiniai įskaitymo sandoriai atitinka šias sąlygas:
677. Jeigu kredito išvestinė finansinė priemonė, įtraukta į prekybos knygą, yra vidaus apsidraudimo pozicijos dalis, o kredito užtikrinimas yra pripažįstamas, laikoma, kad sandorio šalies kredito rizikos, susijusios su kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija, nėra.
5.3. Išvestinių finansinių priemonių, atpirkimo sandorių, vertybinių popierių skolinimo arba skolinimosi sandorių, ilgalaikių atsiskaitymo sandorių ir garantinės įmokos skolinimo sandorių sandorio šalies kredito rizikos vertinimas
5.3.1. Metodo pasirinkimas
679. Sandorių pozicijų vertei nustatyti bankas turi pasirinkti rinkos vertės, pradinės pozicijos, standartizuoto arba vidaus modelio metodą (kurį nors vieną). Visus šiame punkte išvardytus metodus leidžiama nuolat taikyti visai banko finansinei grupei, bet ne vienam bankui.
680. Lietuvos bankui leidus, bankas pagal vidaus modelio metodą gali nustatyti šių sandorių pozicijų vertę:
680.1. palūkanų normos sandorių: palūkanų normos apsikeitimo ta pačia valiuta sandorių, palūkanų normos apsikeitimo sandorių, palūkanų normos išankstinių sandorių, palūkanų normos ateities sandorių, įsigytų palūkanų normos pasirinkimo sandorių ir kitų panašaus pobūdžio sandorių;
680.2. užsienio valiutos sandorių ir sandorių auksu: valiutos apsikeitimo sandorių, valiutos išankstinių sandorių, valiutos ateities sandorių, įsigytų valiutos pasirinkimo sandorių, kitų panašaus pobūdžio sandorių ir sandorių auksu, panašių į anksčiau šiame punkte išvardytus sandorius;
680.6. garantinės įmokos skolinimo sandorių;
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
681. Kai bankas įsigyja kredito išvestinių finansinių priemonių, norėdamas užtikrinti ne prekybos knygos poziciją arba sandorio šalies kredito rizikos poziciją, jis gali apdrausto turto kapitalo poreikį skaičiuoti pagal 401–405 punktus arba, Lietuvos bankui leidus, pagal 401–403, 439–444 punktus. Tokiais atvejais šių kredito išvestinių finansinių priemonių sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė prilyginama nuliui.
682. Sandorio šalies pozicijos vertė už parduotus kredito įsipareigojimų neįvykdymo sandorius ne prekybos knygoje, kurioje jie laikomi kaip banko suteiktas kredito užtikrinimas, skaičiuojant kapitalo, reikalingo visos nominalios pozicijos sumos kredito rizikai padengti, poreikį, prilyginama nuliui.
683. Taikant bet kurį iš rinkos vertės, pradinės pozicijos, standartizuoto ar vidaus modelio metodų, konkrečios sandorio šalies pozicijos vertė yra lygi pozicijų verčių sumai, apskaičiuotai pagal kiekvieną užskaitą, taikomą tai sandorio šaliai.
684. Nulinė sandorio šalies pozicijos vertė gali būti priskiriama pagrindinės sandorio šalies dar neapmokėtiems išvestiniams, atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių mokėjimų ir skolinimo sandoriams, kurių pagrindinė sandorio šalis neatmetė. Be to, nulinė pozicijos vertė gali būti priskiriama pagrindinės šalies kredito rizikos pozicijai, atsiradusiai dėl išvestinių, atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi, ilgalaikių mokėjimų ir skolinimo sandorių arba kitų pozicijų, už kurias bankas nesumokėjo pagrindinei sandorio šaliai. Pagrindinės sandorio šalies kredito rizikos pozicijos ir visi tos pozicijos sandorio dalyviai turi būti kiekvieną dieną visiškai apdraudžiami užstatu.
685. Ilgalaikių mokėjimų pozicijos gali būti nustatytos taikant vieną iš rinkos vertės, pradinės pozicijos, standartizuoto ar vidaus modelio metodų, nepaisant ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, atpirkimo, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo arba skolinimosi ir skolinimo sandoriams pasirinktų metodų. Apskaičiuodamas ilgalaikių mokėjimų sandorių kapitalo poreikį, bankas, taikantis kredito rizikai IRB metodą, gali nuolat ir nepaisydamas tokių pozicijų reikšmės taikyti rizikos koeficientus, naudojamus taikant standartizuotą metodą.
686. Taikant rinkos vertės ir pradinės pozicijos metodus, turi būti užtikrinama, kad nominalioji pozicijos vertė, į kurią atsižvelgiama, būtą tinkamas kriterijus vertinant sandoriui būdingą riziką. Pavyzdžiui, jeigu sandoris numato grynųjų pinigų srautų didinimą, nominalioji pozicijos vertė turi būti pakoreguota taip, kad būtų atsižvelgta į didinimo įtaką sandorio rizikos struktūrai.
5.3.2. Rinkos vertės metodas
687. Remiantis dabartine rinkos verte, apskaičiuojamos visų sandorių, kurių vertė teigiama, pakeitimo išlaidos (įvertinama pagal rinkos vertę).
688. Galima būsimoji kredito pozicija, išskyrus kintančios/kintančios palūkanų normos apsikeitimo sandorius, kai skaičiuojamos tik sandorių pakeitimo išlaidos, apskaičiuojama tariamąsias sumas arba pagrindines vertes padauginus iš 29 lentelėje pateiktų sandorio šalies kredito rizikos koeficientų.
29 lentelė
| Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos |
Koeficientas, taikomas palūkanų normos sandoriams, proc. |
Koeficientas, taikomas užsienio valiutos sandoriams ir sandoriams auksu, proc. |
Koeficientas, taikomas nuosavybės vertybinių popierių sandoriams, proc. |
Koeficientas, taikomas brangiųjų metalų, išskyrus auksą, sandoriams, proc. |
Koeficientas, taikomas biržos prekių, išskyrus brangiuosius metalus, sandoriams, proc. |
| Iki 1 metų |
0 |
1 |
6 |
7 |
10 |
| Nuo 1 iki 5 metų |
0,5 |
5 |
8 |
7 |
12 |
| Daugiau kaip 5 metai |
1,5 |
7,5 |
10 |
8 |
15 |
689. Sandorių, kurie yra skirti apmokėti esamai neapmokėtai pozicijai nustatytą atsiskaitymo dieną ir tokiais atvejais, kai sąlygos pakartotinai nustatomos tokios, kad tą konkrečią dieną sandorio rinkos vertė būtų lygi nuliui, laikotarpis, likęs iki sandorio įvykdymo termino, yra lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo dienos. Palūkanų normos sandoriams, kurie atitinka šiuos kriterijus ir iki kurių įvykdymo termino yra likę daugiau kaip 1 metai, taikomas procentinis dydis yra ne mažesnis kaip 0,5 proc.
690. Sandoriai, kurie nepriklauso kuriai nors iš penkių 29 lentelėje nurodytų kategorijų, laikomi prekių sandoriais (išskyrus brangiųjų metalų sandorius).
691. Esant sandoriui su daugkartiniais pagrindinės sumos keitimais, procentai dauginami iš mokėjimų, kurie dar turi būti atlikti pagal sandorį, skaičiaus.
5.3.3. Pradinės pozicijos metodas
693. Tariamoji pagrindinė kiekvieno sandorio suma dauginama iš 30 lentelėje nurodytų sandorio šalies kredito rizikos koeficientų.
30 lentelė
| Pradinis terminas |
Koeficientas, taikomas palūkanų normos sandoriams, proc. |
Koeficientas, taikomas užsienio valiutos sandoriams ir sandoriams auksu, proc. |
| Iki 1 metų |
0,5 |
2 |
| Nuo 1 iki 2 metų |
1 |
5 |
| Pridedama už kiekvienus papildomus metus |
1 |
3 |
694. Palūkanų normos sandoriams bankas gali taikyti pradinį sandorio galiojimo terminą arba terminą iki sandorio galiojimo pabaigos.
5.3.4. Standartizuotas metodas
696. Standartizuotas metodas gali būti taikomas tik išvestinėms finansinėms priemonėms ir ilgalaikiams mokėjimams. Atskirai skaičiuojama kiekvienos užskaitos grupės pozicijos vertė. Skaičiuojant šią vertę iš sumos atimamas užstatas:
Pozicijos vertė = 
CMV – užskaitos grupės su sandorio šalimi portfelio dabartinė rinkos vertė kartu su užstatu;
kur:
CMV = 
CMVi – sandorio i dabartinė rinkos vertė;
CMC – užskaitos grupei skirto užstato dabartinė rinkos vertė, kur:
CMC = 
CMCi – užstato 1 dabartinė rinkos vertė;
i – sandorio indeksas;
l – užstato indeksas;
j – apsidraudimo grupės indeksas
Šios apsidraudimo grupės atitinka rizikos veiksnius, kuriems galima taikyti teigiamas ir neigiamas rizikos pozicijas, kad būtų gauta grynoji rizikos pozicija, pagal kurią vėliau skaičiuojama pozicijos vertė;
RPTij – sandorio i rizikos pozicija pagal apsidraudimo grupę j;
RPClj – užstato rizikos pozicija 1 pagal apsidraudimo grupę j;
CCRMj – 32 lentelėje nurodytos sandorio šalies kredito rizikos koeficientas pagal apsidraudimo grupę j;
β =1,4.
Iš sandorio šalies gauto užstato ženklas yra teigiamas. Sandorio šaliai pateikto užstato ženklas yra neigiamas.
Taikant šį metodą naudojamas užstatas atitinka 317 punkte ir 673–674 punktuose nurodytas užtikrinimo priemonėms keliamus reikalavimus.
697. Kai ne biržos išvestinių finansinių sandorių, kurių rizikos profilis linijinis, sąlygose numatyta finansinę priemonę pakeisti tam tikru mokėjimu, kiekvienas mokėjimas (galimas pinigų srautas) vadinamas mokėjimo sudėtine dalimi („koja“). Mokėjimo sudėtinių dalių skaičius priklauso nuo sandoryje numatytų mokėjimų skaičiaus, įskaitant sandorio tariamąją sumą. Bankas dėl toliau pateiktų skaičiavimų gali nepaisyti tokių mokėjimo sudėtinių dalių palūkanų normos rizikos, jeigu jų terminas iki sandorio galiojimo pabaigos yra trumpesnis nei 1 metai. Bankas sandorius, kuriuose numatyti du mokėjimai, išreikšti ta pačia valiuta, kaip antai palūkanų normos apsikeitimo sandoriai, gali laikyti vienu bendru sandoriu. Mokėjimo sudėtinės dalys peržiūrimos vadovaujantis bendru sandoriu.
698. Sandoriai, kurių rizikos profilis linijinis ir kurių pagrindinės finansinės priemonės yra nuosavybės vertybiniai popieriai (taip pat ir nuosavybės vertybinių popierių indeksas), auksas, kiti taurieji metalai ir kitos biržos prekės, priskiriami atitinkamai nuosavybės vertybinių popierių (ar nuosavybės vertybinių popierių indekso) arba biržos prekių (tarp jų ir aukso ir kitų tauriųjų metalų) rizikos pozicijai ir jiems nustatomas mokėjimo sudėtines dalis atitinkantis palūkanų normos rizikos laipsnis. Jei mokėjimo sudėtinė dalis yra išreikšta užsienio valiuta, ji papildomai priskiriama šią valiutą atitinkančiai rizikos pozicijai.
699. Sandoriai, kurių rizikos profilis linijinis ir kurių pagrindinės finansinės priemonės yra skolos finansinės priemonės, priskiriami šios skolos finansinės priemonės palūkanų normos rizikos laipsniui ir kito mokėjimo sudėtinės dalies palūkanų normos rizikos laipsniui. Jei pagrindinė finansinė priemonė yra išreikšta užsienio valiuta, ji papildomai priskiriama šią valiutą atitinkančiai rizikos pozicijai. Jei mokėjimo sudėtinė dalis yra išreikšta užsienio valiuta, ji papildomai priskiriama šią valiutą atitinkančiai rizikos pozicijai. Valiutų apsikeitimo sandorio pozicijos vertė yra nulis.
700. Sandorių, kurių rizikos profilis linijinis, rizikos pozicija yra pagrindinės finansinės priemonės (įskaitant ir biržos prekes) tariamoji vertė (rinkos vertė padauginta iš kiekio), kuri paverčiama šalies valiuta, išskyrus skolos finansines priemones.
701. Skolos finansinių priemonių ir mokėjimo sudėtinės dalies rizikos pozicija yra būsimų grynųjų mokėjimų tariamoji vertė (įskaitant tariamąją pozicijos sumą), kuri paverčiama šalies valiuta ir padauginama iš skolos finansinių priemonių ar mokėjimo sudėtinės dalies modifikuotos trukmės.
702. Kredito įsipareigojimų neįvykdymo sandorio rizikos pozicija yra orientacinės skolos finansinės priemonės tariamosios vertės ir kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio termino, likusio iki galiojimo pabaigos, sandauga.
703. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių rizikos profilis nelinijinis, rizikos pozicija, įskaitant pasirinkimo ir apsikeitimo sandorius, yra lygi sandorio finansinės priemonės delta koeficiento tariamajai vertei, išskyrus bazinės skolos finansinės priemonės atvejus.
704. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių, kurių rizikos profilis nelinijinis, rizikos pozicija, įskaitant pasirinkimo ir apsikeitimo sandorius, ir kurios bazinė priemonė yra skolos finansinė priemonė arba mokėjimo sudėtinė dalis, yra lygi sandorio finansinės priemonės arba mokėjimo sudėtinės dalies delta koeficiento tariamajai vertei, padaugintai iš skolos finansinių priemonių ar mokėjimo sudėtinės dalies modifikuotos trukmės.
705. Norint apibrėžti rizikos pozicijas, iš sandorio šalies gautas užstatas laikomas šiandien besibaigiančia pretenzija sandorio šaliai pagal išvestinės finansinės priemonės sutartį (ilgoji pozicija), o pateiktas užstatas laikomas šiandien besibaigiančiu įsipareigojimu sandorio šaliai (trumpoji pozicija).
706. Apskaičiuojant rizikos pozicijos dydį ir ženklą, taikomos tokios formulės:
706.1. Visų priemonių, išskyrus skolos finansines priemones:
706.1.1. efektyvi tariamoji vertė arba delta koeficientą atitinkanti
tariamoji vertė = 
pref – pagrindinės finansinės priemonės kaina, išreikšta atitinkama valiuta;
V – finansinės priemonės vertė (esant pasirinkimo sandoriui – pasirinkimo sandorio kaina; esant sandoriams, kurių rizikos profilis linijinis, – pačios pagrindinės finansinės priemonės vertė);
p – pagrindinės finansinės priemonės kaina, išreikšta ta pačia valiuta kaip ir V.
706.2. Visų sandorių skolos finansinių priemonių ir mokėjimo sudėtinių dalių:
706.2.1. efektyvi tariamoji vertė, padauginta iš modifikuotos trukmės, arba delta koeficiento tariamoji vertė, padauginta iš modifikuotos trukmės
V – finansinės priemonės vertė (esant pasirinkimo sandoriui – pasirinkimo sandorio kaina; esant sandoriams, kurių rizikos profilis linijinis, – pagrindinės finansinės priemonės arba mokėjimo sudėtinės dalies vertė);
r – palūkanų normos lygis.
707. Rizikos pozicijos skirstomos į apsidraudimo grupes. Skaičiuojama kiekvienos apsidraudimo grupės grynoji rizikos pozicija arba visų rizikos pozicijų suma. Ši suma vadinama „grynąja rizikos pozicija“ ir apskaičiuojama pagal tokią formulę:
RPTij ir RPClj apskaičiuojami pagal 696 punkte numatytas formules.
708. Indėlių palūkanų normos rizikos pozicijos, kurios kaip užstatas buvo gautos iš sandorio šalies, mokėjimo sudėtinių dalių ir bazinės skolos finansinės priemonės, kurioms, remiantis 19 lentele, taikomas ne didesnis kaip 1,60 proc. kapitalo poreikio koeficientas, kiekviena valiuta skirstomos į 6 apsidraudimo grupes, kurios nurodytos toliau pateiktoje 31 lentelėje. Apsidraudimo grupės skirstomos pagal termino ir nurodytos palūkanų normos kriterijus.
31 lentelė
|
|
Vyriausybės nurodyta palūkanų norma |
Ne vyriausybės nurodyta palūkanų norma |
| Terminas |
<= 1 metai |
<= 1 metai |
| Terminas |
>1 – <= > 5 metai |
>1 – <= > 5 metai |
| Terminas |
> 5 metai |
> 5 metai |
709. Pagrindinių skolos finansinių priemonių arba mokėjimo sudėtinių dalių palūkanų normos rizikos pozicijų, kurių palūkanų norma apskaičiuojama pagal rinkos palūkanų normą, sandorio terminas yra laikotarpis iki kito palūkanų normos perskaičiavimo. Visais kitais atvejais galiojimo terminas yra pagrindinės skolos finansinės priemonės, o mokėjimo sudėtinės dalies atveju – likęs iki galiojimo pabaigos sandorio terminas.
710. Kiekvienam kredito įsipareigojimo neįvykdymo apsikeitimo sandorio orientacinės skolos finansinės priemonės emitentui skiriama viena apsidraudimo grupė.
711. Indėlių palūkanų normos rizikos pozicijos, kurios kaip užstatas buvo gautos sandorio šalies, neturinčios nedidelės specifinės rizikos skolos įsipareigojimų ir pagrindinės skolos finansinės priemonės, kurioms, remiantis 19 lentele, taikomas didesnis kaip 1,60 proc. kapitalo poreikis, skirstomos į 6 apsidraudimo grupes kiekvienam emitentui. Kai mokėjimo sudėtinės dalys atitinka tokią skolos finansinę priemonę, kiekvienas orientacinės skolos finansinės priemonės emitentas priskiriamas vienai apsidraudimo grupei. Bankas tai pačiai apsidraudimo grupei gali priskirti tam tikro emitento skolos finansinių priemonių arba to paties emitento orientacinių skolos finansinių priemonių, kuriomis grindžiamos mokėjimo sudėtinės dalys arba kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai, rizikos pozicijas.
712. Kitos skolos finansinės priemonės (ne pagrindinės finansinės priemonės) priskiriamos toms pačioms apsidraudimo grupėms tik tuo atveju, jei jos yra labai panašios arba vienodos finansinės priemonės. Visais kitais atvejais jos priskiriamos skirtingoms apsidraudimo grupėms. Finansinių priemonių panašumas apibrėžiamas taip:
712.1. Tomis pačiomis finansinėmis priemonėmis laikomi to paties emitento nuosavybės vertybiniai popieriai. Nuosavybės vertybinių popierių indeksas laikomas atskiru emitentu.
712.2. Tomis pačiomis finansinėmis priemonėmis laikomos su tuo pačiu tauriuoju metalu susietos finansinės priemonės. Tauriųjų metalų indeksas laikomas atskiru tauriuoju metalu.
712.3. Tomis pačiomis finansinėmis priemonėmis laikomos elektros energijos tiekimo teisės ir pareigos, susijusios su tuo pačiu maksimalaus ir minimalaus krūvio 24 val. laiko intervalu.
713. Skirtingų sandorio šalies kredito rizikos grupių koeficientas pateikiamas 32 lentelėje:
32 lentelė
| Eil. Nr. |
Apsidraudimo grupės kategorijos |
Sandorio šalies kredito rizikos koeficientas, proc. |
| 1. |
Palūkanų norma |
0,2 |
| 2. |
Dėl kreditinių įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių atsirandančios palūkanų normos rizikos pozicijos, kai orientacinėms skolos finansinėms priemonėms pagal 19 lentelę taikomas ne didesnis kaip 1,60 proc. kapitalo poreikis. |
0,3 |
| 3. |
Dėl skolos finansinių priemonių arba orientacinių skolos finansinių priemonių atsirandančios palūkanų normos rizikos pozicijos, kurioms pagal 19 lentelę taikomas didesnis kaip 1,60 proc. kapitalo poreikis. |
0,6 |
| 4. |
Valiutų kursai |
2,5 |
| 5. |
Elektros energija |
4,0 |
| 6. |
Auksas |
5,0 |
| 7. |
Nuosavybės vertybiniai popieriai |
7,0 |
| 8. |
Taurieji metalai (išskyrus auksą) |
8,5 |
| 9. |
Kitos biržos prekės (išskyrus tauriuosius metalus ir elektros energiją) |
10,0 |
| 10. |
Pagrindinės ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijos, kurios nepriskirtos jokiai klasei |
10,0 |
714. 32 lentelės 10 punkte nurodytos pagrindinės ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijos priskiriamos individualioms kiekvienos pagrindinės finansinės priemonės kategorijos apsidraudimo grupėms.
5.3.5. Vidaus modelio metodas
716. Lietuvos bankui leidus, bankas 680 punkte išvardytiems sandoriams gali taikyti vidaus modelio metodą. Norėdamas taikyti vidaus modelį, bankas turi laikytis šių reikalavimų:
716.1. Vidaus modelis gali būti nuosekliai taikomas įvairioms sandorių rūšims, tačiau kartu bankas gali taikyti rinkos vertės arba standartizuotą metodus.
716.2. Visiems ne biržos išvestiniams ir ilgalaikių mokėjimų sandoriams, kuriems bankas negavo leidimo taikyti vidaus modelį, bankas privalo taikyti rinkos vertės arba standartizuotą metodus. Grupei leidžiama šiuos du metodus nuolat derinti tarpusavyje.
716.3. Bankas, kuriam buvo leista taikyti vidaus modelį, negali vėl pradėti taikyti rinkos vertės arba standartizuoto metodų, nebent jis pateiktų motyvuotą priežastį arba gautų Lietuvos banko sutikimą.
5.3.5.1. Pozicijos vertė
717. Pozicijos vertė turi būti vertinama užskaitos grupės lygmeniu. Modelis turi tiksliai apibūdinti prognozuojamą rinkos veiksnių, pvz., palūkanų normos, užsienio valiutos kurso, rinkos vertės pokyčio pasiskirstymą. Taikant modelį turi būti apskaičiuojama užskaitos grupės pozicijos vertė bet kurią dieną ateityje, atsižvelgiant į rinkos kintamųjų pokyčius. Modelis, taikomas sandorio šalims, iš kurių reikalaujama užstato, gali apimti ir būsimus užstato pokyčius.
718. Bankas gali įtraukti reikalavimus atitinkančią finansinę užtikrinimo priemonę į savo prognozuojamo užskaitos grupės rinkos vertės pokyčių pasiskirstymo skaičiavimą, jeigu vidaus modelio kiekybiniai, kokybiniai ir duomenų reikalavimai atitinka reikalavimus, keliamus užtikrinimo priemonei.
719. Pozicijos vertė turi būti apskaičiuota kaip a ir faktinės tikėtinos teigiamos pozicijos (faktinė EPE) sandauga:
Pozicijos vertė = α x faktinė EPE
α – 1,4; faktinė EPE turi būti apskaičiuota įvertinant tikėtiną poziciją bet kurią dieną t ateityje (EEt), kai vidurkis nustatomas pagal atitinkamų rinkos rizikos veiksnių galimas būsimąsias vertes. Pagal modelį apskaičiuojama eilės būsimų laikotarpių (t1, t2, t3...) EE.
720. Faktinė EE turi būti apskaičiuota rekurentiniu būdu:
faktinė EEtk = max(faktinė EEtk – 1; EEtk),
kai dabartinė diena yra t0, o faktinė EEt0, yra lygi dabartinei pozicijai.
721. Šiuo atveju faktinė EPE yra faktinės EE vidurkis per pirmuosius ateities pozicijos metus. Jei visų užskaitos grupės sandorių terminas baigiasi anksčiau nei per metus, tai EPE yra tikėtinos pozicijos (EE) vidurkis per visą laikotarpį, kol visų užskaitos grupės sandorių terminas baigiasi. Faktinė EPE apskaičiuojama kaip faktinės EE svertinis vidurkis:
Faktinė EPE = 
Koeficientus Δtk = tk – tk-1 galima taikyti tais atvejais, kai būsima pozicija skaičiuojama laiko požiūriu netolygiai pasiskirsčiusiais laikotarpiais.
722. EE arba maksimali pozicija turi būti apskaičiuojama remiantis pozicijų pasiskirstymu, atsižvelgiant į galimą nenormalų pozicijų pasiskirstymą.
723. Bankas kiekvienai sandorio šaliai vietoj a, padaugintos iš faktinės EPE, apskaičiuotos pagal ankstesnę formulę, gali taikyti griežtesnius reikalavimus.
724. Bendrame rinkos ir kredito rizikos modelyje panaudoti rinkos rizikos veiksnių svyravimai ir koreliacijos prireikus turi būti susiejami su kredito rizikos veiksniu tam, kad atspindėtą dėl ekonominio nuosmukio galimai padidėjusius svyravimus arba koreliacijas.
725. Jei užskaitos grupė priklauso nuo susitarimo dėl garantinės įmokos, bankas turi naudoti vieną iš šių EPE priemonių:
725.2. Susitarimo dėl garantinės įmokos vertę, jei ji teigiama, ir papildomą mokestį, kuris turi apimti galimą pozicijos padidėjimą per visą garantinės įmokos rizikos laikotarpį. Papildomas mokestis apskaičiuojamas kaip tikėtinas užskaitos grupės pozicijos padidėjimas, pradedant skaičiuoti nuo esamos nulinės pozicijos per visą jo rizikos laikotarpį. Šiuo tikslu mažiausias garantinės įmokos rizikos laikotarpis nustatomas taip: užskaitos grupėms, kurias sudaro vien tik atpirkimo pobūdžio operacijos, kurioms atliekamas kasdienis maržos perskaičiavimas ir vertinimas rinkos verte, nustatomas penkių darbo dienų terminas, visoms kitoms užskaitos grupėms taikomas dešimties dienų terminas.
5.3.5.2. Būtiniausi EPE modelių reikalavimai
5.3.5.2.1. Sandorio šalies kredito rizikos kontrolės sistema
727. Bankas turi turėti kontrolės padalinį, kuriame būtų kuriama ir diegiama sandorio šalies kredito rizikos valdymo sistema ir atliekamas pradinis ir nuolatinis vidaus modelio patikrinimas. Šis padalinys turi tikrinti, ar duomenys yra išsamūs, ir nagrinėti banko rizikos vertinimo modelio rezultatus, taip pat ir rizikos pozicijos dydžio ir kreditavimo bei prekybos limitų tarpusavio priklausomybę. Šis padalinys negali priklausyti nuo padalinių, kuriuose nustatomos ir atnaujinamos pozicijos arba jomis prekiaujama; jo darbuotojai turi būti tinkamai parenkami; padalinys turi atsiskaityti tiesiogiai banko vadovams. Šio padalinio darbas turi būti glaudžiai susietas su banko kasdienės kredito rizikos valdymo procesu, todėl jo rezultatai turi būti neatsiejama banko kredito ir bendros rizikos planavimo, stebėjimo ir priežiūros proceso dalis.
728. Bankas turi turėti sandorio šalies kredito rizikos valdymo politiką, procedūras ir sistemas, kurios yra patikimos ir nuosekliai įgyvendinamos. Patikimas šios rizikos valdymas turi apimti sandorio šalies kredito rizikos nustatymą, vertinimą, valdymą, patvirtinimą ir vidaus ataskaitų sudarymą.
729. Banko rizikos valdymo politika turi apimti rinkos, likvidumo ir teisinę bei operacinę su sandorio šalies kredito rizika susijusią riziką. Bankas negali vykdyti operacijų su sandorio šalimi, kurios sugebėjimo įvykdyti įsipareigojimus nėra įvertinęs. Bankas taip pat turi atsižvelgti į kredito riziką, kuri kyla prieš atsiskaitymą ir atsiskaitant. Ši rizika turi būti kaip įmanoma visapusiškiau valdoma įvairiuose organizacijos lygmenyse.
730. Banko vadovai turi aktyviai dalyvauti sandorio šalies kredito rizikos kontrolės procese ir turi jį laikyti pagrindiniu saugios veiklos dalyku, kuriam reikia skirti nemažai lėšų. Vadovai privalo žinoti taikomo rizikos vertinimo modelio ribas ir pagrindines prielaidas bei galimus rezultatų patikimumo padarinius.
731. Kasdienes sandorio šalies kredito rizikos ataskaitas turi tikrinti atsakingi banko darbuotojai, turintys pakankamai įgaliojimų sumažinti turimas banko pozicijas.
732. Banko sandorio šalies kredito rizikos valdymo sistema turi būti derinama su kreditavimo ir prekybos operacijų limitais. Kreditavimo ir prekybos operacijų limitai turi būti siejami su banko rizikos vertinimo modeliu taip, kad jis kurį laiką nekistų ir būtų suprantamas kreditų valdytojams, darbuotojams, vykdantiems prekybos operacijas, ir banko vadovams.
733. Bankas, atlikdamas sandorio šalies kredito rizikos vertinimą, turi kiekvieną dieną ar kelis kartus per dieną nustatyti kredito linijų išnaudojimo rodiklį. Bankas turi apskaičiuoti esamos užstato pozicijos bruto ir neto vertę. Bankas turi apskaičiuoti ir kontroliuoti atskirų portfelių ir sandorio šalių maksimalią poziciją arba galimą ateities poziciją (PFE) jos pasirinktu pasikliautinuoju intervalu. Bankas turi atsižvelgti į dideles ir koncentruotas pozicijas, tarp jų ir susijusių sandorio šalių grupių, pramonės, rinkos ir kt. pozicijas.
734. Be sandorio šalies kredito rizikos analizės, bankas turi vykdyti nuolatinį ir griežtą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, vadovaudamasis kasdieniais savo rizikos vertinimo modelio rezultatais. Banko vadovai turi nuolat kontroliuoti šio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir atsižvelgti į juos nustatydami banko sandorio šalies kredito rizikos valdymo politiką ir limitus. Jei atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis nustatoma, kad tam tikromis aplinkybėmis bankas yra ypač pažeidžiamas, reikia nedelsiant imtis priemonių, siekiant tinkamai valdyti šią riziką.
735. Bankas privalo turėti nusistovėjusią praktiką, atitinkančią vidaus sandorio šalies kredito rizikos valdymo politiką, kontrolę ir procedūras. Banko sandorio šalies kredito rizikos valdymo sistema turi būti tinkamai dokumentuota, tiksliai reglamentuojant šiai rizikai valdyti taikomus metodus.
736. Banko vidaus audito padalinys reguliariai turi atlikti nepriklausomą sandorio šalies kredito rizikos valdymo sistemos patikrinimą. Atliekant minėtą patikrinimą, turi būti įvertinta:
736.4. rizikos vertinimo modelio ir vertės nustatymo sistemų, naudojamų operacijas vykdančiuose bei šių operacijų apskaitą atliekančiuose padaliniuose, patvirtinimo procesas;
736.5. bet kokio ženklesnio pakitimo sandorio šalies kredito rizikos matavimo procese patvirtinimas;
736.9. duomenų, naudojamų modelyje, šaltinių nuoseklumas, savalaikiškumas, patikimumas bei nepriklausomumas;
5.3.5.2.2. Vidaus modelio naudojimo patikrinimas
737. Faktinei EPE apskaičiuoti naudojamo modelio pateiktą pozicijos verčių pasiskirstymas turi būti įtrauktas į kasdienį banko sandorio šalies kredito rizikos valdymo procesą. Taikant vidaus modelį gauti rezultatai turi turėti lemiamos įtakos patvirtinant kredito išdavimą, valdant sandorio šalies kredito riziką, paskirstant vidaus kapitalą ir priimant bendrus banko valdymo sprendimus.
738. Bankas privalo atlikti įrašus apie taikant modelį apskaičiuotą sandorio šalies kredito rizikos pozicijų pasiskirstymą ir ne mažiau kaip prieš vienerius metus iki Lietuvos banko patvirtinimo turi įrodyti, kad apskaičiuojant pozicijų pasiskirstymą, kuriuo remiasi EPE apskaičiavimas, buvo taikomas modelis, atitinkantis svarbiausius minimalius šiose nuostatose išdėstytus reikalavimus.
739. Modelis, taikomas apskaičiuojant sandorio šalies kredito rizikos pozicijų pasiskirstymą, turi būti sandorio šalies kredito rizikos valdymo sistemos dalis, apimanti nustatymą, matavimą, valdymą, patvirtinimą ir sandorio šalies kredito rizikos vidaus ataskaitų rengimą. Ši sistema turi apimti kredito linijų panaudojimo matavimus (sandorio šalies kredito rizikos pozicijos kartu su kitomis kredito pozicijomis) ir vidaus kapitalo paskirstymą. Papildomai, be EPE, bankas turi apskaičiuoti ir valdyti esamas pozicijas. Kur reikia, bankas turi apskaičiuoti esamos užstato pozicijos bruto ir neto vertę. Naudojimo patikrinimas laikomas patenkinamu, jeigu bankas naudoja tokias, kaip didžiausia pozicija arba galima būsima kredito pozicija (PFCE) sandorio šalies kredito rizikos matavimo priemones, pagrįstas pozicijų pasiskirstymu, apskaičiuotu taikant tą patį modelį kaip ir EPE.
740. Tikėtinai pozicijai įvertinti bankas privalo turėti pakankamai pajėgią kiekvienos dienos informacinę sistemą, nebent bankas Lietuvos bankui įrodys, kad banko turimų pozicijų sandorio šalies kredito rizikos laipsnis nėra toks, kad reikėtų taip dažnai jas apskaičiuoti. Bankas apskaičiuoja tikėtiną poziciją tam tikro ateities laikotarpio, kuris tinkamai atspindi būsimų grynųjų pinigų srautų laiko tendencijas, sutarčių sąlygas ir atspindi pozicijų realią padėtį ir komponentus.
741. Pozicija turi būti apskaičiuojama, stebima ir valdoma visą sutarties laikotarpį (ne tik vienus metus į priekį). Bankas privalo turėti nusistovėjusias sandorio šalies kredito rizikos stebėjimo ir kontrolės procedūras, kai pozicijų terminas viršija vienus metus. Pozicijų prognozės prailginimo duomenys panaudojami skaičiuojant banko vidaus kapitalą.
5.3.5.2.3. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
742. Bankas turi parengti patikimus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesus. Jie aktualūs skaičiuojant kapitalo, reikalingo sandorio šalies kredito rizikai padengti, poreikį. Šio testavimo rezultatai turi būti lyginami su EPE ir turi būti banko kapitalo pakankamumo skaičiavimo proceso dalis. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apima galimų įvykių ar būsimų ekonominių sąlygų pokyčių, galinčių daryti nepalankią įtaką banko turimoms pozicijoms, nustatymą ir banko sugebėjimo susidoroti su tokiais pokyčiais įvertinimą.
743. Bankas turi patikrinti savo sandorio šalies kredito rizikos pozicijas, įskaitant bendrus nepalankius pokyčius rinkoje ir kredito rizikos veiksnių pasikeitimus. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi apimti rizikos koncentraciją (vienai šaliai arba šalių grupėms), koreliacijos riziką rinkoje ir kredito riziką, taip pat riziką, kuri paveiktų rinką, jei kita pusė parduotų savo pozicijas. Bankas, atlikdamas testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat turi įvertinti rinkos pokyčių poveikį banko nuosavoms pozicijoms ir šį poveikį įtraukti į savo atliekamus sandorio šalies kredito rizikos vertinimus.
5.3.5.2.4. Neteisingų sprendimų rizika
5.3.5.2.5. Modeliavimo proceso vientisumas
746. Vidaus modelis turi atspindėti sandorio sąlygas bei ypatybes per visą jo galiojimo laikotarpį, pateikiant išsamius ir teisingai apskaičiuotus duomenis. Tokios sąlygos turi apimti bent jau: sutarties nominalias sumas, terminus, bazines pozicijas, susitarimus dėl garantinės įmokos, susitarimus dėl užskaitos. Sąlygos ir ypatybės fiksuojamos duomenų bazėje, kurią reguliariai turi tikrinti vidaus audito padalinys.
747. Taikant vidaus modelį dabartinėms pozicijoms skaičiuoti, reikia naudoti esamus rinkos duomenis. Skaičiuojant nepastovumą ir koreliacijas turi būti naudojami bent jau trejų metų istoriniai duomenys ir, atsižvelgiant į rinkos pokyčius, kas ketvirtį arba dažniau atnaujinami. Duomenys turi apimti visą ekonominį ciklą, kaip, pvz., visą verslo ciklą. Nuo verslo padalinių nepriklausomos grupės turi patvirtinti verslo vieneto pateikiamą kainą. Duomenys, gaunami ne iš verslo padalinių, turi būti įtraukiami į modelį, vadovaujantis laiko ir išbaigtumo kriterijais, ir laikomi duomenų bazėje, kurią turi reguliariai tikrinti vidaus audito padalinys. Banko duomenų vientisumo procesas turi leisti iš duomenų pašalinti klaidingus ir (arba) netaisyklingus pastebėjimus. Kadangi vidaus modelio skaičiavimai pagrįsti rinkos duomenimis, įskaitant naujus produktus, kurie gali neturėti trejų metų istorinių duomenų, reikia nusistatyti tinkamas vertes, todėl bankas turi įrodyti, kad jis naudoja vertes, įvertinęs neigiamų rinkos sąlygų riziką. Jeigu į modelį įtraukiamas užstato efektas dėl užskaitų rinkos vertės pakitimo, bankas privalo turėti atitinkamų istorinių duomenų užstato nepastovumui sumodeliuoti.
748. Vidaus modelis turi būti patvirtintas. Procesas turi būti aiškiai reglamentuotas banko politikoje ir atitinkamose procedūrose. Patvirtinimo procese turi būti nurodytas patikrinimo (testavimo) tipas, reikalingas vidaus modelio vientisumui užtikrinti, ir nurodomos sąlygos, kuriom esant gali būti pažeidžiamos modelio prielaidos. Į vidaus modelio patvirtinimo procesą turi būti įtrauktas modelio išsamumo patikrinimas.
749. Bankas privalo stebėti būdingą riziką ir būti parengęs tvarką, pagal kurią galėtų pakoreguoti savo EPE skaičiavimus, jeigu rizika taptų daug didesnė. Ši tvarka turi apimti tokias sąlygas:
749.1. Bankas turi nustatyti ir valdyti savo pozicijas, įvertindamas specifinių klaidingų sprendimų riziką.
749.2. Pozicijoms, turinčioms praėjus vieniems metams didėjančios rizikos tendenciją, bankas nuolat turi atlikti vienų metų trukmės EPE įvertinimo palyginimą su visos pozicijos laikymo laikotarpio EPE įvertinimu.
750. Bankas privalo parengti vidaus procedūras, kurios leistų patikrinti, ar prieš sandorį įtraukiant į užskaitos sistemą jis bus padengiamas teisėtu keliu įvykdomu sutarimu ir ar banko užskaitos sistema atitinka šių nuostatų reikalavimus.
5.3.5.3. Patvirtinimo reikalavimai, keliami EPE modeliams
752. Banko EPE modelis turi atitikti šiuos patvirtinimo reikalavimus:
752.2. Skaičiuojant palūkanų normų, užsienio valiutos kursų, nuosavybės vertybinių popierių bei biržos prekių kainų ir kitų rinkos rizikos veiksnių sandorio šalies kredito rizikos pozicijas turi būti numatytas ilgesnio laikotarpio horizontas. Turi būti atliekamas ilgesnio laikotarpio rinkos rizikos veiksnių prognozavimas.
752.3. Kainų nustatymo modelis, taikomas sandorio šalies kredito rizikos pozicijai apskaičiuoti pagal tam tikrus rizikos veiksnių būsimų sukrėtimų scenarijus rinkoje, turi būti patikrintas vykdant modelio patvirtinimo procesą. Pasirinkimo sandorių kainų nustatymo modelis turi įvertinti šių sandorių vertės pokyčius, atsižvelgiant į rinkos rizikos veiksnių pasikeitimus.
752.4. Norint taikyti užskaitą, EPE modelis turi apimti sandoriams būdingą specifinę informaciją, o bankas turi užtikrinti, kad taikant vidaus modelį sandorių užskaita bus atliekama tinkamai.
752.5. Norint įvertinti garantinės įmokos efektą, EPE modelis taip pat turi apimti specifinę sandorių informaciją. Reikia atsižvelgti į dabartinį garantinės įmokos dydį ir dydį, kuris šalių bus naudojamas ateityje. Tokiame modelyje turi būti atsižvelgta į susitarimų dėl garantinės įmokos rūšį (vienašalis ar dvišalis). Modelyje turi būti imituojamas užstato rinkos vertės pokytis arba taikomos IV skyriaus III skirsnio nuostatos.
752.6. Statistinis ir istorinis grįžtamasis sandorio šalies pozicijų portfelio patikrinimas turi būti modelio patvirtinimo proceso dalis. Bankas reguliariai turi vykdyti keleto sandorio šalių turimų pozicijų arba portfelio grįžtamuosius patikrinimus (faktiškai arba hipotetiškai). Šios sandorio šalių pozicijos turi būti pasirenkamos remiantis rizikos veiksnių jautrumu ir jų tarpusavio koreliacijomis.
752.7. Jeigu didelis nukrypimų nuo faktinio rezultato skaičius rodo, kad modelis nėra pakankamai tikslus, Lietuvos bankas turi teisę atšaukti modelio patvirtinimą arba gali taikyti atitinkamas priemones, kurios užtikrintų, kad modelis bus nedelsiant patobulintas. Lietuvos bankas taip pat gali reikalauti banko turėti papildomą kapitalą.
5.3.6. Sutartinė užskaita (novacijų ir kitos užskaitos sutartys)
5.3.6.1. Užskaitos rūšys, kurias Lietuvos bankas gali pripažinti
753. Šioje dalyje „sandorio šalis“ reiškia bet kokią sandorio šalį (taip pat ir fizinius asmenis), kuri turi įgaliojimus sudaryti sutartį dėl užskaitos, o „įpareigojantis susitarimas dėl užskaitos“ reiškia abipusį banko ir kitos sandorio šalies susitarimą, kuriuo sukuriamas bendras įstatyminis įsipareigojimas, apimantis visus abipusius pagrindinius susitarimus ir sandorius, priklausančius skirtingoms produktų kategorijoms. Sutartiniai abipusės produktų užskaitos susitarimai neapima kitokio tipo, tik abipusiu pagrindu besiremianti užskaita.
754. Taikant abipusę produktų užskaitą, skirtingomis laikomos šios produktų kategorijos:
754.1. atpirkimo sandoriai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ir skolinimosi sandoriai;
755. Rizikos mažinimo sutartimis gali būti pripažįstamos tokios užskaitos sutartys:
755.1. banko ir kitos sandorio šalies dvišalės novacijos sutartys, pagal kurias priešpriešinės pretenzijos ir įsipareigojimai automatiškai sujungiami taip, kad pagal šią sutartį viena grynoji pretenzijų ir įsipareigojimų suma fiksuojama kiekvieną kartą, kai yra taikoma novacija, ir taip sudaroma abi puses įpareigojanti viena nauja sutartis, panaikinanti visas ankstesniąsias;
5.3.6.2. Pripažinimo sąlygos
756. Užskaitos sutartys gali būti pripažįstamos rizikos mažinimo sutartimis tik tokiomis sąlygomis:
756.1. Bankas su kita sandorio šalimi turi būti sudaręs įpareigojančią užskaitos sutartį, sukuriančią vieną visus sandorius apimantį teisinį įsipareigojimą, pagal kurį, jei viena sandorio šalis neįvykdo savo įsipareigojimų dėl neatsiskaitymo, bankroto, likvidavimo ar kitų panašių aplinkybių, bankas gali pateikti savo pretenziją gauti iš kitos sandorio šalies arba įvykdyti savo įsipareigojimą sumokėti kitai sandorio šaliai tik grynąją visų atskirų sandorių teigiamų ir neigiamų verčių pagal rinkos kainą sumą.
756.2. Bankas raštu turi pateikti Lietuvos bankui motyvuotą išvadą, kad teisinio ginčijimo atveju atitinkami teismai ir administracinės institucijos 756.1 punkte nurodytu atveju nuspręstų, jog banko pretenzijos ir įsipareigojimai gali būti tik dėl grynosios sumos, kaip nurodyta 756.1 punkte, pagal:
756.2.1. šalies, kurioje įsteigta sandorio šalis, įstatymus, o jeigu tai susiję su įmonės užsienio filialu, – ir pagal šalies, kurioje veikia filialas, įstatymus;
756.3. Bankas privalo nustatyti procedūras, garantuojančias teisinio įpareigojančio užskaitos galiojimo kontroliavimą, atsižvelgdamas į galimus atitinkamų įstatymų pakeitimus.
756.5. Apskaičiuodamas kiekvieną sandorio šalies bendros kredito pozicijos riziką, bankas turi įtraukti užskaitos efektą ir, remdamasis šiuo skaičiavimu, turi valdyti prisiimamą papildomą sandorio šalies kredito riziką.
757. Rizikos mažinimo sutartimi negali būti pripažinta sutartis, kurioje yra nuostata, leidžianti sutartį vykdančiai šaliai mokėti tik dalį sumos arba iš viso jos nemokėti sutarties nevykdančiai šaliai, net jeigu nevykdanti šalis yra pirminis kreditorius.
758. Be to, kaip jau minėta, abipusės produktų užskaitos susitarimai turi atitikti šiuos kriterijus:
758.1. 756.1 punkte minima suma neto turi būti kiekvieno atskiro abipusio susitarimo teigiamų ir neigiamų uždarų pozicijų verčių neto suma ir teigiamų ir neigiamų atskirų sandorių rinkos verčių neto suma („produkto suma neto“).
758.2. Turi būti raštu pateiktas teisinis pagrindimas, kuriame turi būti nagrinėjamas viso produkto užskaitos susitarimo galiojimas ir įgyvendinimo galimybės, vadovaujantis jame nurodytomis sąlygomis, taip pat užskaitos susitarimų poveikis pagrindinėms bet kurio įtraukto abipusio susitarimo nuostatoms. Tokie patys reikalavimai taikomi teisiniam memorandumui, kuris racionaliu būdu sprendžia visas susijusias problemas.
758.3. Bankas privalo turėti nusistovėjusias procedūras, kurios užtikrintą kiekvieno sandorio, kuris bus įtraukiamas į užskaitą, teisinį pagrindimą.
758.4. Atsižvelgdamas į sutartinį produkto užskaitos susitarimą, bankas privalo ir toliau vykdyti abipusės užskaitos reikalavimus, keliamus jos pripažinimui, bei IV skyriaus III skirsnio reikalavimus kredito rizikos mažinimo pripažinimui, laikantis kiekvieno atskiro įtraukto abipusio susitarimo ir sandorių.
5.3.6.3. Pripažinimo poveikis
5.3.6.4. Novacijos sutartys
761. Taikant rinkos vertės metodą:
5.3.6.5. Kitos užskaitos sutartys
763. Taikant rinkos vertės metodą:
763.1. A etape sandorių, įtrauktų į įpareigojančios užskaitos sutartis, dabartinės pakeitimo išlaidos gali būti apskaičiuotos atsižvelgiant į konkrečias grynąsias hipotetines (menamas) pakeitimo išlaidas, vadovaujantis sutarties sąlygomis; jeigu atlikus užskaitą atsiranda grynasis įsipareigojimas bankui, apskaičiuojančiam grynąsias pakeitimo išlaidas, dabartinės pakeitimo išlaidos prilyginamos nuliui.
763.2. B etape visų į užskaitos sutartį įtrauktų sandorių galimos būsimos kredito pozicijos dydis gali būti sumažintas pagal šią formulę:
PCEred = 0,4 x PCEgross + 0,6 x NGR x PCEgross
PCEred – sumažintas galimos būsimos kredito pozicijos dydis visiems su tam tikra sandorio šalimi sudarytiems sandoriams, įtrauktiems į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį.
PCEgross – visų su tam tikra sandorio šalimi sudarytų sandorių, įtrauktų į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį dydžių, apskaičiuojamų dauginant jų tariamąją sumą iš 29 lentelėje nurodytų procentų, galimos būsimos kredito pozicijos suma.
NGR – grynosios ir bendros sumos santykis, t. y.:
Atskiras apskaičiavimas. Apskaičiuojamas santykis, kurį sudaro visų į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį, sudarytą su tam tikra sandorio šalimi, įtrauktų sandorių grynosios pakeitimo išlaidos (skaitiklis) ir visų į teisiškai galiojančią dvišalę užskaitos sutartį, sudarytą su šia sandorio šalimi, įtrauktų sandorių bendrosios pakeitimo išlaidos (vardiklis).
Bendras apskaičiavimas. Apskaičiuojamas santykis, kurį sudaro grynosios vienos sutarties pakeitimo kita išlaidos, apskaičiuojamos dvišaliu pagrindu visoms sandorio šalims, atsižvelgiant į sandorius, įtrauktus į teisiškai galiojančias užskaitos sutartis (skaitiklis), ir bendrosios visų sandorių, įtrauktų į teisiškai galiojančias užskaitos sutartis, pakeitimo išlaidos (vardiklis).
Bankas turi pasirinkti vieną iš metodų ir taikyti jį nuosekliai.
764. Galimą būsimą kredito poziciją apskaičiuojant pagal anksčiau nurodytą formulę, identiški sandoriai, įtraukti į užskaitos sutartį, gali būti laikomi vienu sandoriu, kurio tariamoji suma atitinka grynąsias pajamas. Identiški sandoriai yra valiutos išankstiniai sandoriai ar panašūs sandoriai, kurių tariamoji suma atitinka grynųjų pinigų srautus, jeigu tokių srautų terminas yra tą pačią lėšų įskaitymo dieną ir jeigu jų valiuta visiškai ar iš dalies sutampa.
765. Taikant pradinės pozicijos metodą, a etape identiški sandoriai, įtraukti į užskaitos sutartį, gali būti laikomi vienu sandoriu, kurio tariamoji suma atitinka grynąsias pajamas minėtą tariamąją sumą dauginant iš 30 lentelėje pateiktų procentų; visiems kitiems į užskaitos sutartį įtrauktiems sandoriams taikomas procentas gali būti sumažintas taip, kaip nurodyta 33 lentelėje.
33 lentelė
| Terminas |
Palūkanų normos sandoriams, proc. |
Užsienio valiutos sandoriams, proc. |
| Iki 1 metų |
0,35 |
1,50 |
| Nuo 1 iki 2 metų |
0,75 |
3,75 |
| Pridedama už kiekvienus papildomus metus |
0,75 |
2,25 |
6. Pasirinkimo sandorių rizika
6.1. Kapitalo, reikalingo pasirinkimo sandorių rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
766. Apskaičiuojant kapitalo, reikalingo pasirinkimo sandorių rizikai padengti, poreikį, kiekvienas pasirinkimo sandoris turi būti keičiamas į tariamąją pagrindinės finansinės priemonės poziciją pagal delta ekvivalento metodą.
Delta ekvivalento metodas
767. Delta ekvivalento metodas pagrįstas delta koeficiento, kuris parodo pasirinkimo sandorio premijos pokyčio ir pagrindinės finansinės priemonės kainos pokyčio santykį, apskaičiavimu.
Delta koeficientas apskaičiuojamas pagal formules:
Delta = N(D1),
D1 = 
N() – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija
NORMSDIST();
(D1) – standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcijos argumentas;
ln() – natūrinis logaritmas;
P – bazinės finansinės priemonės rinkos kaina;
S – pasirinkimo sandorio įvykdymo kaina;
r – nulinės rizikos dabartinė metų palūkanų norma, išreikšta santykiniu dydžiu;
v – bazinės finansinės priemonės kainos svyravimo matas, paprastai išreiškiama standartiniu nuokrypiu;
t – laikas iki sandorio termino pabaigos, išreikštas metais.
Kai pasirinkimo sandoriais yra prekiaujama biržoje, delta koeficientą gali nustatyti pati birža.
768. Tariamoji bazinės finansinės priemonės pozicija yra lygi delta koeficiento ir bazinės finansinės priemonės rinkos kainos sandaugai.
769. Kiekviena tariamoji pozicija toliau yra naudojama užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių kainos, sandorio šalies ir biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimo metodikoje taip pat kaip ir bet kuri kita tariamoji pozicija.
770. Apskaičiuota tariamoji pozicija, išreikšta užsienio valiuta, įtraukiama apskaičiuojant kapitalo, reikalingo užsienio valiutos kurso rizikai padengti, poreikį kaip nurodyta V skyriaus VI skirsnio 1 dalyje.
771. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su skolos finansinėmis priemonėmis, įtraukiama apskaičiuojant kapitalo, reikalingo tiek specifinei, tiek bendrajai palūkanų normos rizikai padengti, poreikį, kaip nurodyta V skyriaus VI skirsnio 2.1 dalyje.
772. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su nuosavybės vertybiniais popieriais, įtraukiama apskaičiuojant kapitalo poreikį, reikalingą tiek specifinei, tiek bendrajai nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikai padengti, kaip nurodyta V skyriaus VI skirsnio 2.2 dalyje.
773. Kai pagrindinė finansinė priemonė yra nuosavybės vertybinių popierių indeksas, tariamoji pozicija yra įtraukiama skaičiuojant kapitalo poreikį, kaip nurodyta 619-622 punktuose.
VI SKYRIUS
DIDELĖS POZICIJOS
VII SKIRSNIS
BANKINĖS KNYGOS DIDELĖS POZICIJOS
1. Bendrosios nuostatos
2. Didelės pozicijos vertės apskaičiavimas
779. Nebalansinių pretenzijų vertė turi būti nustatoma netaikant IV skyriaus I skirsnio 3 dalyje nurodytų CF.
780. Vienam skolininkui suteiktų pozicijų vertė yra sudedama į bendrą sumą, o ataskaitų lentelėje pateikiamas susijusių asmenų sąrašas.
781. Apskaičiuojant pozicijos vertę, neįtraukiama:
781.1. centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų pozicijos, kurioms neužtikrintoms pagal standartizuotą metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas;
781.2. centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų garantijomis ir laidavimais užtikrintos pozicijos, kai garanto neužtikrintoms pozicijoms pagal standartizuotą metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas; jei pozicija yra tik iš dalies užtikrinta garantija, neužtikrinta pozicijos vertės dalis turi būti įtraukiama apskaičiuojant pozicijos vertę. Šiame skirsnyje sąvoka „garantija“ apima kredito išvestines finansines priemones, pripažintas vadovaujantis III skirsnio nuostatomis, neįskaitant su kreditu susijusių vekselių;
781.3. pozicijos, užtikrintos įkeitus centrinės valdžios ir centrinių bankų, tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistus skolos vertybinius popierius, jei šiems emitentams pagal standartizuotą metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas; jei pozicija yra tik iš dalies užtikrinta skolos vertybiniais popieriais, neužtikrinta pozicijos vertės dalis turi būti įtraukiama apskaičiuojant pozicijos vertę;
781.4. pozicijos, užtikrintos įkeitus indėlius, laikomus skolinančiajame banke, skolinančiojo banko patronuojančiame banke arba skolinančiojo banko kontroliuojamose finansų įmonėse;
781.5. pozicijos, užtikrintos įkeitus skolinančio banko, jo patronuojančio banko ar kontroliuojamų finansų įmonių išleistus indėlių sertifikatus, laikomus kurioje nors iš šių įmonių;
781.6. bankų pozicijos, kurių pradinis terminas yra ne ilgesnis kaip 14 kalendorinių dienų, jeigu grąžinimo terminas pagal šiuos sandorius nepratęsiamas, o sudaromi nauji sandoriai nenaudojami ankstesniems refinansuoti;
781.7. prekybos ir kiti panašūs vekseliai, išduoti iki 30 darbo dienų laikotarpiui ir akceptuoti šalių, kurių centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijoms pagal standartizuotą metodą būtų priskirtas 0 proc. rizikos koeficientas, kredito įstaigų, taip pat analogiški vekseliai, išduoti iki 14 kalendorinių dienų laikotarpiui ir akceptuoti Lietuvos banko licenciją gavusių bankų;
781.9. įsigyti draudimo bendrovių akcijų paketai, sudarantys ne daugiau kaip 40 proc. įsigyjančio banko kapitalo, jeigu banko ir šios draudimo bendrovės finansinės ataskaitos nėra konsoliduojamos ir nevykdoma jų priežiūra;
781.10. pozicijų, užtikrintų tik skolinančiajam bankui įkeistu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, nuosavybės teise priklausančiam skolininkui, kai pozicijos vertė neviršija šio nekilnojamojo turto rinkos vertės ir kai bankas yra tikras, kad šis turtas nesukels ginčų dėl žemės nuosavybės, dalis, neviršijanti 50 proc. įkeisto turto rinkos vertės;
781.12. 50 proc. nebalansinių pretenzijų, kurioms pagal IV skyriaus I skirsnio 3 dalį priskiriamas 20 proc. CF, vertės;
781.13. nebalansinės pretenzijos, kurioms pagal IV skyriaus I skirsnio 3 dalį priskiriamas 0 proc. CF;
781.14. pozicijos, atsirandančios dėl valiutų pirkimo ir pardavimo neatidėliotinų sandorių (spot), jeigu atsiskaitymas pagal šiuos sandorius turi įvykti per 2 darbo dienas, atsiskaitymo terminas nepratęsiamas, o sudaromi nauji sandoriai nenaudojami ankstesniems refinansuoti;
781.15. pozicijos, atsirandančios dėl vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorių, kai atsiskaitymas įvyksta per 5 darbo dienas;
782. Tiesioginio ir netiesioginio kredito užtikrinimo priemonės turi atitikti IV skyriaus III skirsnyje nurodytus pripažinimo ir kitus reikalavimus, keliamus pagal riziką įvertintų pozicijų verčių apskaičiavimui, taikant standartizuotą metodą.
783. Bankas, 781.3–781.5 papunkčiuose nurodytoms pozicijoms taikantis išsamųjį finansinių užtikrinimo priemonių metodą, gali naudoti mažesnę vertę negu atitinkamos pozicijos grynoji vertė, bet ne mažesnę nei skolininko visiškai koreguota pozicijos vertė, atsižvelgdamas į šiuos reikalavimus:
783.1. 781.3–781.5 papunkčiuose nurodytas pozicijas bankas turi įtraukti į didelės pozicijos vertės apskaičiavimą;
783.2. bankas turi atlikti periodinius savo kredito rizikos koncentracijos, taip pat ir finansinės užtikrinimo priemonės realizavimo vertės, testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, siekdamas įvertinti potencialius rinkos sąlygų pokyčius, galinčius neigiamai paveikti banko kapitalo pakankamumą ir galimus sunkumus realizuojant nepalankiausiomis sąlygomis finansinės užtikrinimo priemonės objektą. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis turi pakakti ir jis turi būti tinkamas tokiai rizikai įvertinti. Valdydamas koncentracijos riziką, bankas į savo strategiją turi įtraukti:
783.2.1. politiką ir procedūras, kuriomis valdytų riziką, atsirandančią dėl pozicijų ir šių pozicijų finansinių užtikrinimo priemonių terminų nesutapimo;
783.2.2. politiką ir procedūras, skirtas valdyti situaciją, kai, atlikus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, gaunama tokia užtikrinimo priemonės objekto realizavimo vertė, kad visiškai koreguota pozicijos vertė tampa didesnė už pozicijos vertę, įtraukiamą į didelės pozicijos apskaičiavimą. Tokiu atveju užtikrinimo priemonės vertė turi būti atitinkamai sumažinta;
3. Normatyvų dydžiai
784. Maksimali pozicijos (paskolos) vertė vienam skolininkui negali viršyti 25 proc. banko kapitalo.
785. Maksimali pozicijos (paskolos), banko suteiktos jo patronuojančiam bankui, kontroliuojamoms įmonėms arba kitoms patronuojančio banko kontroliuojamoms įmonėms, vertė vienam skolininkui negali viršyti 75 proc. banko kapitalo, jeigu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą visos finansinės grupės priežiūrą.
786. Jeigu Lietuvos bankas nevykdo visos finansinės grupės priežiūros, maksimali pozicijos (paskolos), banko suteiktos jo patronuojančiam bankui, kontroliuojamoms įmonėms arba kitoms patronuojančio banko kontroliuojamoms įmonėms, vertė vienam skolininkui negali viršyti 20 proc. banko kapitalo.
4. Atskaitomybė
788. Bankas turi turėti patikimą administracinių ir apskaitos procedūrų ir tinkamą vidaus kontrolės sistemą, kad galėtų nustatyti ir stebėti visas dideles pozicijas (paskolas), vėlesnius jų pokyčius ir pateikti Lietuvos bankui ataskaitas.
789. Bankai Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui turi pateikti Maksimalios pozicijos (paskolos) vertės vienam skolininkui ir didelių pozicijų (paskolų) ataskaitą. Į Maksimalios pozicijos (paskolos) vertės vienam skolininkui ir didelių pozicijų (paskolų) ataskaitą turi būti įtraukiamos didelės pozicijos, apskaičiuotos laikantis VII skirsnio 2 dalies reikalavimų.
VIII SKIRSNIS
PREKYBOS KNYGOS DIDELĖS POZICIJOS
1. Bendrosios nuostatos
790. Individualių klientų pozicijos, atsirandančios prekybos knygoje, apskaičiuojamos sumuojant:
790.1. banko kliento išleistų visų finansinių priemonių ilgųjų pozicijų ir trumpųjų pozicijų, įvertintų rinkos verte, skirtumą (jeigu jis yra teigiamas);
790.2. pozicijas, atsirandančias dėl su klientu sudaromų sandorių, minėtų skyriuje „Atsiskaitymų ir sandorio šalies kredito rizika“, ir apskaičiuotas pagal šiame skyriuje aprašytus metodus, netaikant sandorio šalies rizikos koeficientų;
790.3. grynąją poziciją, jeigu bankas organizuoja skolos ar nuosavybės finansinių priemonių platinimą. Grynoji pozicija apskaičiuojama atimant tas platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir pakoreguojama atsižvelgiant į šių nuostatų 8 priede nurodytus koeficientus. Atsižvelgdamas į prisiimamos rizikos pobūdį, bankas turi sukurti sistemas, leidžiančias stebėti ir kontroliuoti jo pozicijas, susijusias su garantija išplatinti vertybinius popierius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
2. Kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai didelių pozicijų rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
793. 784–787 punktuose nurodyti normatyvai gali būti viršijami, kai:
793.1. kliento pozicija bankinėje knygoje (toliau – bankinės knygos pozicija) neviršija 784–787 punktuose nurodytų normatyvų, t. y. perviršis atsiranda tik dėl prekybos knygos pozicijų;
794. Kiekvieno kliento kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai didelių pozicijų rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas taip:
794.1. Nustatoma bankinės knygos pozicija, kuri yra lyginama su 784–786 punktuose nurodytais procentiniais dydžiais, skaičiuojant nuo banko kapitalo.
794.2. Suderinamos trumposios ir ilgosios vertybinių popierių pozicijos (lyginamos trumposios pozicijos ir ilgosios pozicijos, turinčios didžiausią specifinės rizikos koeficientą). Specifinės rizikos koeficientai – tai atitinkami koeficientai, taikomi apskaičiuojant kapitalo, reikalingo šiose nuostatose pateiktoms prekybos knygoje įvardijamoms rizikoms (išskyrus užsienio valiutos riziką) padengti, poreikį.
794.3. Likusios grynosios ilgosios vertybinių popierių pozicijos klasifikuojamos pagal specifinės rizikos koeficientus.
794.4. Pirmiausia imamos pozicijos, kurių specifinės rizikos koeficientai yra mažiausi. Visų rūšių kliento grynosios ilgosios vertybinių popierių pozicijos pridedamos prie bankinės knygos pozicijos, kol ji tampa lygi 784–786 punktuose nurodytiems procentiniams dydžiams, skaičiuojant nuo banko kapitalo.
794.5. Likusių grynųjų ilgųjų vertybinių popierių pozicijų kapitalo, reikalingo didelių pozicijų rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas taip:
794.5.1. Jeigu pozicijos perviršis išlieka 10 arba mažiau dienų, pozicijų, viršijančių 784–786 punktuose nurodytus limitus, specifinės rizikos koeficientas dauginamas iš 200 proc.
794.5.2. Jeigu pozicijos perviršis išlieka daugiau nei 10 dienų, pozicijų, viršijančių 784–786 punktuose nurodytus limitus, specifinės rizikos koeficientas dauginamas iš 34 lentelėje nurodytų koeficientų.
34 lentelė
| Pozicijos, viršijančios 784–786 punktuose nurodytus limitus, perviršis sudaro |
Koeficientas, taikomas specifinės rizikos koeficientui, proc. |
| Iki 40 proc. kapitalo |
200 |
| Nuo 40 proc. iki 60 proc. kapitalo |
300 |
| Nuo 60 proc. iki 80 proc. kapitalo |
400 |
| Nuo 80 proc. iki 100 proc. kapitalo |
500 |
| Nuo 100 proc. iki 250 proc. kapitalo |
600 |
| Daugiau kaip 250 proc. kapitalo |
900 |
795. Jeigu nuo perviršio atsiradimo praėjo 10 arba mažiau dienų, prekybos knygos pozicija, susijusi su klientu, negali viršyti 500 proc. banko kapitalo.
VII SKYRIUS
KAPITALO, REIKALINGO OPERACINEI RIZIKAI PADENGTI, POREIKIO APSKAIČIAVIMAS
797. Kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas taikant vieną iš pasirinktų metodų – bazinio indikatoriaus, standartizuotą arba pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą.
798. Nepažeisdami 800 punkto nuostatos, bankai, kurie taiko X skirsnyje nurodytą metodą, nebegalės grįžti prie IX skirsnyje nurodyto metodo, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl rimtos priežasties ir gavus Lietuvos banko leidimą.
799. Nepažeisdami 800 punkto nuostatos, bankai, kurie taiko XI skirsnyje nurodytą metodą, nebegalės grįžti prie IX ar X skirsniuose nurodytų metodų, išskyrus atvejus, kai to reikia dėl rimtos priežasties ir gavus Lietuvos banko leidimą.
800. Lietuvos bankas gali leisti bankui naudoti kelių metodų derinį, kaip tai nustatyta XII skirsnyje.
IX SKIRSNIS
BAZINIO INDIKATORIAUS METODAS
801. Taikant bazinio indikatoriaus metodą, banko kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikis (KOpR) sudaro 15 proc. indikatoriaus (BI) dydžio, kuris apskaičiuojamas 802–806 punktuose nurodyta tvarka:
KOpR = BI x 15 proc.
802. Indikatorius – tai trejų metų banko grynųjų palūkanų pajamų (GPP) ir grynųjų ne palūkanų pajamų (GNP) sumos vidurkis. Trejų metų vidurkis apskaičiuojamas imant paskutiniuosius tris dvylikos mėnesių stebėjimus kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei bankas neturi nepriklausomo audito patvirtintų duomenų, reikalingų apskaičiuojant kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, tuo tikslu leidžiama naudoti neaudituotus duomenis.
Pvz., skaičiuojant kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikį bazinio indikatoriaus metodu pagal 2007 metų liepos 1 dienos būklę, būtų imami šie finansinių metų pabaigos paskutiniųjų trejų metų duomenys:
35 lentelė
| Finansiniai metai |
2006 m. |
2005 m. |
2004 m. |
| Kokios dienos duomenimis |
2007-01-01 |
2006-01-01 |
2005-01-01 |
803. Jeigu bet kurio iš nurodytų stebėjimų banko grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų suma yra neigiama arba lygi nuliui, ji yra neįtraukiama skaičiuojant trejų metų vidurkį. Indikatorius apskaičiuojamas sudėjus tik teigiamas sumas ir padalijus iš teigiamų stebėjimų skaičiaus (n):
BI = 
n – teigiamų stebėjimų skaičius (n ≤ 3).
Pvz., jei skaičiuojant kapitalo poreikį pagal 2007 m. liepos 1 d. būklę nustatoma, kad, 2004 m. metinių ataskaitų duomenimis, banko GPP ir GNP suma buvo neigiama, o 2005 ir 2006 m. uždirbta atitinkamai 5 ir 7 mln. litų, tai BI apskaičiuojamas taip:
1) teigiamų stebėjimų skaičius n = 3 – 1 = 2
2) BI = (5 + 7)/2 = 6 mln. Lt
804. Grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų apskaičiavimas. Grynąsias palūkanų pajamas ir grynąsias ne palūkanų pajamas sudaro šios pelno (nuostolio) ataskaitos pozicijos1:
36 lentelė
| 1. Gautinos palūkanos ir panašios pajamos 2. Mokėtinos palūkanos ir panašios išlaidos |
| 3. Pajamos už akcijas ir kitus duodančius kintamųjų/fiksuotųjų pajamų vertybinius popierius |
| 4. Paslaugą ir komisinių pajamos 5. Paslaugų ir komisinių išlaidos |
| 6. Grynasis pelnas už finansines operacijas (nuostolis dėl to) |
| 7. Kitos veiklos pajamos |
Indikatorius apskaičiuojamas susumavus 36 lentelėje išvardytas pozicijas. Kiekviena pozicija į sumą įtraukiama su savo teigiamu arba neigiamu ženklu. Šios pozicijos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant į 805 ir 806 punktų reikalavimus.
805. Indikatorius turi būti skaičiuojamas įtraukiant nurodytas pelno (nuostolio) ataskaitos pozicijas prieš atimant operacines ir vertės koregavimo išlaidas. Operacinėms išlaidoms priskiriami ir banko sumokėti mokesčiai už banko veiklą papildančių paslaugų pirkimą iš trečiųjų šalių, t. y. __________________
1 Jei bankų, tvarkančių apskaitą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, pajamų ir išlaidų struktūra yra kitokia, negu nurodyta 36 lentelėje, apskaičiuojant indikatorių turi būti imami duomenys, kurie geriausiai atspindi 802-806 punktuose apibrėžtas kategorijas.
tokių, kurios nėra nei banko patronuojanti įmonė, nei banko kontroliuojama įmonė ar banko patronuojančios įmonės kontroliuojama įmonė.
X SKIRSNIS
STANDARTIZUOTAS METODAS
1. Kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikio apskaičiavimas
807. Taikant standartizuotą metodą, banko kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikis yra trejų metų pagal riziką įvertintų indikatorių vidurkis, apskaičiuojamas kiekvienais metais 37 lentelėje nurodytoms verslo linijoms. Kiekvienais metais gautas neigiamas atskiros verslo linijos kapitalo poreikis, kurį sąlygojo neigiamas tos verslo linijos indikatorius, gali būti įtrauktas į kapitalo poreikio operacinei rizikai padengti visumą. Tačiau, kai susumavus visų verslo linijų kapitalo poreikį nustatytais metais gaunamas neigiamas bendras kapitalo poreikis operacinei rizikai padengti, skaičiuojant vidurkį, tiems metams priskiriama nulinė reikšmė.
808. Kiekvienos verslo linijos kapitalo poreikis apskaičiuojamas, tos verslo linijos indikatorių padauginus iš tai verslo linijai priskirto rizikos koeficiento, kuris nurodytas 37 lentelėje (pagal riziką įvertintas indikatorius).
809. Kiekvienos verslo linijos indikatorius – tai tam tikrų metų banko grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų suma, apskaičiuojama 804 punkte nustatyta tvarka.
810. Trejų metą vidurkis apskaičiuojamas imant paskutinius tris dvylikos mėnesių stebėjimus kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Jei bankas neturi nepriklausomo audito patvirtintų duomenų, kurių reikia apskaičiuojant kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, tuo tikslu leidžiama naudoti neaudituotus duomenis.
37 lentelė
| Nr. |
Verslo linijos pavadinimas |
Veiklos rūšys |
Rizikos koeficientas |
| 1. |
Įmonių finansai |
Finansinių priemonių emisijos organizavimas ir vykdymas ir (ar) tų priemonių platinimas rinkoje esant emisiją organizuojančio banko įsipareigojimui tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją
Paslaugos, susijusios su finansinių priemonių emisijos organizavimu ir vykdymu Konsultavimas investicijų klausimais
Įmonių konsultavimas dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir su tuo susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių susijungimu ir pirkimu
Investavimo tyrimai, finansų analizė ir kitų bendro pobūdžio rekomendacijų teikimas dėl finansinių priemonių sandorių |
18 proc. |
| 2. |
Prekybinė veikla |
Pirkimas (pardavimas) savo sąskaita
Tarpininkavimas pinigų rinkoje
Nurodymų dėl vienos ar kelių finansinių priemonių priėmimas ir perdavimas
Nurodymų vykdymas klientų vardu
Finansinių priemonių platinimas rinkoje be banko įsipareigojimo tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją
Daugiašalių prekybos priemonių operacija |
18 proc. |
| 3. |
Tarpininkavimo (brokerio) paslaugos mažmeniniams klientams (veikla, atitinkanti 51.8 punkte pateiktą mažmeninių pozicijų apibrėžimą) |
Nurodymų dėl vienos ar kelių finansinių priemonių priėmimas ir perdavimas
Nurodymų vykdymas klientų vardu
Finansinių priemonių platinimas rinkoje be banko įsipareigojimo tiesiogiai išpirkti finansinių priemonių emisiją |
12 proc. |
| 4. |
Komercinė bankininkystė |
Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas
Skolinimas
Išperkamoji nuoma
Garantijos ir laidavimai |
15 proc. |
| 5. |
Mažmeninė bankininkystė (veikla, atitinkanti 51.8 punkte pateiktą mažmeninių pozicijų apibrėžimą) |
Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas
Skolinimas
Išperkamoji nuoma
Garantijos ir laidavimai |
12 proc. |
| 6. |
Mokėjimai ir atsiskaitymai |
Pinigų pervedimo paslaugos
Mokėjimo priemonių (pvz., kredito kortelių, kelionių čekių ir banko čekių) išleidimas ir tvarkymas |
18 proc. |
| 7. |
Tarpininkavimo (agento) paslaugos |
Finansinių priemonių saugojimas ir tvarkymas klientų sąskaita, įskaitant tų finansinių priemonių pirkimą, pardavimą ir gavimą pagal kliento pateiktus nurodymus ir su tuo susijusią veiklą, pavyzdžiui, grynųjų pinigų ir (arba) užstato valdymas |
15 proc. |
| 8. |
Turto valdymas |
Portfelio valdymas
Kitos turto valdymo formos |
12 proc. |
2. Priskyrimo verslo linijoms principai
811. Bankas turi parengti ir dokumentuoti politiką bei kriterijus, pagal kuriuos atliekamas atitinkamo indikatoriaus iš savo aktualių verslo linijų priskyrimas standartinėms verslo linijoms. Šie kriterijai turi būti peržiūrimi ir tikslinami atsižvelgiant į naujai atsiradusias ar pasikeitusias veiklos rūšis bei riziką. Priskyrimas verslo linijoms turi būti atliekamas vadovaujantis šiais principais:
811.1. Visa veikla privalo būti priskirta verslo linijoms taip, kad butą išvengta dubliavimo, priskiriant tam tikrą veiklos rūšį verslo linijai, ir kartu būtų apimtos visos veiklos rūšys.
811.2. Bet kokia veikla, kurios negalima tiesiogiai priskirti tam tikrai verslo linijai, bet kuri yra tam tikros standartinės verslo linijos pagalbinė veikla, turi būti priskirta tai verslo linijai, kurią ji remia. Jei ši pagalbinė veikla remia daugiau negu vieną verslo liniją, turi būti naudojami objektyvūs priskyrimo kriterijai.
811.3. Jei veikla negali būti priskirta jokiai konkrečiai verslo linijai, turi būti naudojama ta verslo linija, kurios rizikos koeficientas yra didžiausias. Tai pačiai verslo linijai turėtą būti priskiriama ir pagalbinė veikla, susijusi su minėta veikla.
811.4. Bankai gali naudoti vidaus kainodaros metodus, siekdami paskirstyti indikatorių tarp verslo linijų. Tam tikroje verslo linijoje generuojamos sąnaudos, kurios gali būti priskiriamos kitai verslo linijai, gali būti perkeltos į tą kitą verslo liniją, pavyzdžiui, remiantis vidaus pervedimo sąnaudomis tarp dviejų verslo linijų.
811.5. Veiklos rūšių priskyrimas verslo linijoms, atliekamas skaičiuojant kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, privalo būti suderintas su kategorijomis, naudojamomis skaičiuojant kapitalo poreikį kredito ir rinkos rizikai padengti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
3. Kvalifikaciniai kriterijai
812. Bankai, siekiantys taikyti standartizuotą metodą skaičiuojant kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, turi atitikti bendrus rizikos valdymo standartus, kaip tai yra nustatyta 813–815 punktuose, taip pat toliau nurodytus kokybinius kriterijus:
812.1. Bankas privalo turėti tinkamai dokumentais pagrįstą operacinės rizikos vertinimo ir valdymo sistemą su aiškiai šiai sistemai priskirta atsakomybe. Sistema privalo turėti galimybę identifikuoti su operacine rizika susijusius įvykius ir fiksuoti atitinkamus operacinės rizikos duomenis, tarp jų ir reikšmingus duomenis apie patirtus nuostolius. Turi būti atliekama reguliari nepriklausoma sistemos peržiūra.
812.2. Operacinės rizikos vertinimo sistema turi būti integruota į banko rizikos valdymo procesus. Šioje sistemoje generuoti duomenys turi būti panaudojami kaip neatsiejama banko operacinės rizikos stebėjimo ir kontrolės proceso dalis.
4. Bendrieji operacinės rizikos valdymo standartai
813. Banko vadovai tvirtina ir reguliariai peržiūri operacinės rizikos, kurią bankas prisiima arba gali patirti, prisiėmimo, valdymo, stebėjimo ir mažinimo strategiją ir politiką.
814. Banke turi būti įgyvendinta politika ir procesai, skirti vertinti ir valdyti operacinę riziką, įskaitant retai pasitaikančius didelio poveikio įvykius. Nepažeisdamas 4.14 punkte pateikto operacinės rizikos apibrėžimo, bankas turi aiškiai nurodyti, kas toje politikoje ir procedūrose sudaro operacinę riziką.
XI SKIRSNIS
PAŽANGUSIS OPERACINĖS RIZIKOS VERTINIMO METODAS
816. Bankas, apskaičiuodamas kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, gali taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA) remdamasis savo operacinės rizikos vertinimo sistema, tik gavęs atitinkamą Lietuvos banko leidimą. Leidimas taikyti AMA suteikiamas Lietuvos banko nustatyta tvarka. Kai ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos kontroliuojamos finansų įmonės bendrai taiko AMA metodą, ES patronuojančiai kredito įstaigai ir jos kontroliuojamoms finansų įmonėms leidžiama, kad AMA metodas grupės lygiu atitiktų VII skyriaus XI skirsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
1. Kvalifikaciniai kriterijai
817. Bankas, siekiantis taikyti AMA metodą, privalo atlikti savo operacinės rizikos valdymo sistemos vidaus vertinimą ir įrodyti Lietuvos bankui, kad jis atitinka bendruosius rizikos valdymo standartus, kaip tai yra nustatyta 813-815 punktuose, taip pat toliau nurodytus kokybinius ir kiekybinius kriterijus. Lietuvos bankas atlieka banko operacinės rizikos valdymo sistemos vertinimą, vadovaudamasis Lietuvos banko nustatyta tvarka.
1.1. Kokybiniai kriterijai
818. Banko vidaus operacinės rizikos vertinimo sistema turi būti integruota į kasdieninį rizikos valdymo procesą.
820. Banke turi būti įdiegta reguliari atskaitomybė apie operacinės rizikos dydį ir patirtus su operacine rizika susijusius nuostolius. Bankas turi turėti procedūras, nustatančias, kaip imtis atitinkamų koregavimo priemonių.
821. Banko rizikos valdymo sistema turi būti tinkamai pagrįsta dokumentais. Bankas privalo turėti nusistovėjusią tvarką, pagal kurią užtikrinama atitiktis ir neatitikimų šalinimo politika.
1.2. Kiekybiniai kriterijai
1.2.1. Procesai
823. Bankas turi skaičiuoti kapitalo poreikį operacinei rizikai padengti, įvertindamas tiek tikėtinus, tiek netikėtus nuostolius (angl. unexpected loss), nebent jis gali įrodyti, kad tikėtini nuostoliai jau yra atitinkamai fiksuojami vidaus verslo praktikoje. Operacinės rizikos įvertinimas turi apimti galimus ypač rimtų nuostolių įvykius, priklausančius didelių nuokrypių zonai, pasiekiant patikimumo standartą, palyginamą su 99,9 procento pasitikėjimo lygmeniu per vienerių metų laikotarpį.
824. Banko operacinės rizikos vertinimo sistema privalo turėti tam tikrus pagrindinius elementus, kad atitiktų 823 punkte nustatytą patikimumo standartą. Šie elementai turi apimti: vidaus duomenų, išorės duomenų, scenarijaus analizės ir veiksnių, susijusių su verslo aplinka bei vidaus kontrolės sistemomis naudojimą, kaip nurodyta 828–839 punktuose. Bankas turi turėti tinkamai dokumentuotą operacinės rizikos vertinimo metodą, nustatantį, koks santykinis svoris suteikiamas kiekvienam iš šių keturių pagrindinių elementų banko naudojamoje bendroje operacinės rizikos vertinimo sistemoje.
825. Rizikos vertinimo sistema turi apimti pagrindinius rizikos veiksnius, turinčius įtakos didelių nuokrypių zonos nuostolio įverčiui.
826. Operacinės rizikos nuostolių koreliacijos atskiruose operacinės rizikos įverčiuose gali būti pripažįstamos tik tada, jei bankas gali Lietuvos bankui įrodyti, kad jo naudojamos koreliacijos vertinimo sistemos yra patikimos, įgyvendintos išlaikant vientisumą ir atsižvelgia į koreliacijos įvertinimų neapibrėžtumą, ypač esant nepalankioms sąlygoms. Bankas privalo įvertinti koreliacijos prielaidas taikydamas tinkamus kiekybinius ir kokybinius metodus.
1.2.2. Vidaus duomenys
828. Banko vidaus sistemose generuojami operacinės rizikos įverčiai turi būti pagrįsti mažiausiai penkerių metų istoriniais stebėjimų duomenimis. Kai bankas pirmą kartą pradeda taikyti pažangųjį vertinimo metodą, priimtinas trejų metų istorinis stebėjimo laikotarpis.
829. Bankas privalo priskirti savo istorinius vidaus nuostolių duomenis verslo linijoms, įvardytoms 37 lentelėje, ir įvykių rūšims, įvardytoms 38 lentelėje, ir teikti šiuos duomenis Lietuvos bankui jo prašymu. Bankas privalo turėti tinkamai dokumentais pagrįstus objektyvius kriterijus, pagal kuriuos atliekamas nuostolių priskyrimas verslo linijoms ir įvykių rūšims. Operacinės rizikos nuostoliai, susiję su kredito rizika, kurie pagal anksčiau susiklosčiusią praktiką buvo įtraukti į vidaus kredito rizikos duomenų bazes, turi būti identifikuoti kaip savarankiški duomenys ir įrašyti į operacinės rizikos duomenų bazę. Tol, kol šie nuostoliai skaičiuojant kapitalo poreikį bus traktuojami kaip kredito rizika, kapitalo poreikis operacinei rizikai padengti jiems neskaičiuojamas. Operacinės rizikos nuostoliams, susijusiems su rinkos rizika, kapitalo poreikis operacinei rizikai padengti turi būti skaičiuojamas.
830. Duomenys apie banko vidaus nuostolius turi apimti visą reikšmingą veiklą ir pozicijas iš visų atitinkamų posistemių ir geografinių vietovių. Bankas turi sugebėti patvirtinti, kad bet kokia neįtraukta veikla ar pozicijos, vertinant tiek atskirai, tiek kartu, neturi reikšmingos įtakos bendriems rizikos įverčiams. Rinkdamas duomenis apie vidaus nuostolius, bankas privalo nustatyti tinkamas minimalias nuostolių ribas.
831. Bankas turi kaupti informaciją ne tik apie bendrus nuostolių dydžius, bet ir kitą su tuo susijusią informaciją, tokią kaip įvykio data, bet kokios bendrų nuostolių atgautos sumos, aprašomojo pobūdžio informacija apie nuostolio įvykį lėmusius veiksnius ar priežastis.
832. Bankas turi būti nustatęs specifinius kriterijus, kuriais remiantis priskiriami duomenys apie nuostolius, susijusius su centralizuotai vykdomomis funkcijomis arba veikla, kuri apima daugiau kaip vieną verslo liniją, taip pat apie tarpusavyje laiko atžvilgiu susijusius įvykius.
833. Bankas privalo turėti dokumentais pagrįstas procedūras, skirtas įvertinti istorinių nuostolių duomenų tinkamumą einamuoju laikotarpiu, įskaitant situacijas, kuriose gali būti atliekamas sprendimų peržiūrėjimas ar kitoks patikslinimas, apibrėžti tokių patikslinimų naudojimo mastą ir nustatyti, kas yra įgaliotas juos atlikti.
1.2.3. Išorės duomenys
834. Banko operacinės rizikos vertinimo sistemoje turi būti naudojami tinkami išorės duomenys, ypač tais atvejais, kai yra priežasčių tikėtis, kad bankas gali patirti retai pasitaikančių, tačiau galimai didelių nuostolių. Bankas turi būti įdiegęs sistemingus procesus, kad galėtų nustatyti situacijas, kurioms susiklosčius turėtų būti naudojami išorės duomenys, ir turėti metodikas, naudojamas įtraukiant tuos duomenis į vertinimo sistemą. Išorės duomenų naudojimo sąlygos ir praktika turi būti reguliariai peržiūrima, pagrindžiama dokumentais ir atliekamas nepriklausomas jų patikrinimas.
1.2.4. Scenarijų analizė
835. Bankas gali naudoti eksperto nuomonės scenarijaus analizę kartu su išorės duomenimis tam, kad įvertintų savo riziką patirti didelių nuostolių labai nepalankių įvykių atveju. Siekiant užtikrinti tokių įvertinimų pagrįstumą, bėgant laikui jie turi būti peržiūrėti ir iš naujo įvertinti, palyginti su realiai patirtais nuostoliais.
1.2.5. Verslo aplinkos ir vidaus kontrolės veiksniai
836. Banko, taip pat ir banko grupės kontroliuojamų finansų įmonių rizikos valdymo metodika privalo apimti svarbiausius verslo aplinkos ir vidaus kontrolės veiksnius, kurie galėtų pakeisti banko operacinės rizikos pobūdį.
837. Kiekvieno veiksnio pasirinkimą reikia pagrįsti kaip reikšmingą rizikos priežastį remiantis sukaupta patirtimi ir ekspertų vertinimu tose verslo srityse, kuriose gali pasireikšti minėto veiksnio poveikis.
838. Rizikos įverčių jautrumas veiksnių pokyčiams ir atitinkamas įvairių veiksnių reikšmingumo vertinimas turi būti tinkamai pagrįstas. Rizikos valdymo sistema turi įvertinti ne tik prisiimamos rizikos pasikeitimus dėl rizikos kontrolės patobulinimo, bet ir galimą rizikos padidėjimą išaugus veiklos sudėtingumui ar padidėjus veiklos mastams.
839. Bankas turi užtikrinti, kad ši sistema būtų pagrįsta dokumentais ir būtų atliekamas nepriklausomas jos patikrinimas. Bėgant laikui, procesas ir jo rezultatai turi būti peržiūrėti ir iš naujo įvertinti, palyginti su realiai patirtais nuostoliais banko viduje ir atitinkamais išorės duomenimis.
38 lentelė Nuostolių klasifikavimas pagal įvykių rūšis
| Įvykio rūšis |
Apibrėžimas |
| 1. Sukčiavimas banke (internal fraud) |
Nuostoliai, patirti dėl pasikėsinimo sukčiauti, pasisavinti turtą arba nepaisyti įstatymų, reglamentuojančių reikalavimų ar banko politikos |
| 2. Sukčiavimas už banko ribų (external fraud) |
Nuostoliai, patirti dėl trečiųjų šalių pasikėsinimo sukčiauti, pasisavinti turtą arba nepaisyti įstatymų |
| 3. Darbo praktika ir darbo vietos sauga (employment practices and workplace Safety) |
Nuostoliai, patirti dėl veiksmų, nesuderinamų su darbo, sveikatos ar saugos įstatymais ar susitarimais, dėl reikalavimų atlyginti sveikatai padarytą žalą ar dėl diskriminavimo atvejų |
| 4. Klientai, produktai ir verslo praktika (clients, products and business practices) |
Nuostoliai, patirti dėl netyčinio profesinių pareigų konkretiems klientams neįvykdymo, šių pareigų neatlikimo dėl aplaidumo arba dėl produkto pobūdžio |
| 5. Žala fiziniam turtui (damage to physical assets) |
Nuostoliai, patirti dėl fizinio turto praradimo arba sugadinimo, įvykus stichinei nelaimei arba kitokiems įvykiams |
| 6. Verslo sutrikdymas ir sistemų trikdžiai (business disruption and system failures) |
Nuostoliai, patirti dėl verslo sutrikdymo ar sistemų trikdžių |
| 7. Vykdymas, pristatymas ir proceso valdymas (execution, delivery and process management) |
Nuostoliai, patirti dėl neįvykdytų sandorių, operacijų ar procesų valdymo, dėl santykių su prekybos partneriais ir pardavėjais |
2. Draudimo ir kitų rizikos perkėlimo priemonių poveikio vertinimas
840. Bankas turi būti pajėgus pripažinti draudimo poveikį prisiimamos rizikos lygiui, laikydamasis 841–844 punktuose nustatytų sąlygų, taip pat pripažinti kitų rizikos perkėlimo priemonių poveikį su sąlyga, kad bankas sugeba pademonstruoti jas naudojant pasiektą ženklų rizikos mažinimo poveikį, ir Lietuvos bankas su tuo sutinka.
841. Draudimo paslaugų teikėjas turi turėti licenciją, suteikiančią teisę užsiimti draudimo ir perdraudimo veikla ir turi turėti pripažintos ECAI nustatytą minimalų skolinių įsipareigojimų vykdymo reitingą, kuris pagal IV skyriaus I skirsnio reikalavimus atitinka trečią arba aukštesnį CQS.
842. Draudimo įstaigos ir banko naudojama draudimo, kaip riziką mažinančios priemonės, schema turi tenkinti šias sąlygas:
842.1. Pradinis draudimo poliso terminas turi būti ne trumpesnis kaip 1 metai. Jeigu draudimo poliso likutinis terminas yra trumpesnis kaip 1 metai, bankas privalo padaryti atitinkamus patikslinimus, atspindėdamas trumpėjantį draudimo poliso likutinį terminą, taikydamas iki 100 proc. patikslinimą draudimo polisams, kurių likutinis terminas yra 90 arba mažiau dienų.
842.2. Draudimo polise turi būti numatytas mažiausiai 90 dienų įspėjimo laikotarpis prieš sutarties nutraukimą.
842.3. Draudimo polise negali būti numatyta išimčių ar apribojimų dėl Lietuvos banko veiksmų arba galinčių banko bankroto atveju sudaryti kliūčių bankui, banko administratoriui arba likvidatoriui gauti draudimo išmokas žalai ar banko patirtoms išlaidoms padengti, išskyrus įvykius, įvykusius po banko administratoriaus ar likvidatoriaus skyrimo procedūrų inicijavimo.
842.4. Riziką mažinantis poveikis turi būti apskaičiuojamas įvertinus draudimo sumą ir turi atitikti draudimo padengimą atsižvelgiant į faktinę nuostolio tikimybę ir poveikį, naudojamą nustatant bendrą operacinės rizikos kapitalą.
842.5. Draudimo paslaugų teikėjas turi būti nepriklausoma trečiosios šalies įmonė. Kai draudimo paslaugų teikėjas yra banko grupės kontroliuojama įmonė, draudiminė apsauga turi būti perduota nepriklausomos trečiosios šalies įmonei, pvz., perdraudimo įmonei, kuri atitinka pripažinimo kriterijus.
843. Draudimo pripažinimo metodika turi būti parengta įvertinus šiuos tikslinančius veiksnius, atspindinčius mažėjantį draudimo, kaip riziką mažinančios priemonės, poveikį:
843.1. likutinį draudimo poliso terminą, kai jis trumpesnis kaip 1 metai, kaip buvo nurodyta aukščiau;
XII SKIRSNIS
BENDRAS SKIRTINGŲ OPERACINĖS RIZIKOS VERTINIMO METODŲ TAIKYMAS
1. Pažangiojo operacinės rizikos vertinimo metodo taikymas kartu su kitais metodais
845. Bankas gali taikyti pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą kartu su bazinio indikatoriaus arba standartizuotu metodu gavęs Lietuvos banko leidimą, kai tenkina šias sąlygas:
845.1. Rizikos vertinimas apima visas operacinės rizikos rūšis, o naudojama metodika leidžia apimti skirtingas veiklas, geografinį išdėstymą, juridinius vienetus ar kitus atitinkamus padalinius, apibrėžtus banko vidaus tvarkoje.
846. Kiekvienu atveju atskirai Lietuvos bankas gali nustatyti šiuos papildomus reikalavimus:
846.1. Pažangiojo vertinimo metodo įgyvendinimo dieną reikšminga banko operacinės rizikos dalis vertinama pažangiuoju metodu.
2. Bendras bazinio indikatoriaus metodo ir standartizuoto metodo taikymas
847. Bankas gali taikyti bazinio indikatoriaus metodo ir standartizuoto metodo kombinaciją tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, įsigijęs naują verslą, kuriam reikalingas pereinamasis laikotarpis standartizuotam metodui įdiegti.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
849. Kiekvieną ketvirtį bankai Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui pateikia Kapitalo pakankamumo ataskaitą.
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų
nuostatų
1 priedas
LIETUVOS BANKO PRIPAŽINTŲ ECAI ILGALAIKIŲ IR TRUMPALAIKIŲ KREDITO RIZIKOS VERTINIMŲ (REITINGŲ) PRISKYRIMO LENTELĖ
| CQS |
Standard & Poor's |
Moody's Investors Service |
Fitch Ratings |
|||
| Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
Ilgalaikiai reitingai |
Trumpalaikiai reitingai |
|
| 1 |
Nuo AAA iki AA- |
A-1+, A-1 |
Nuo Aaa iki Aa3 |
P-1 |
Nuo AAA iki AA- |
F1+, F1 |
| 2 |
Nuo A+ iki A- |
A-2 |
Nuo A1 iki A3 |
P-2 |
Nuo A+ iki A- |
F2 |
| 3 |
Nuo BBB+ iki BBB- |
A-3 |
Nuo Baa1 iki Baa3 |
P-3 |
Nuo BBB+ iki BBB- |
F3 |
| 4 |
Nuo BB+ iki BB- |
B-1, B-2, B-3, C |
Nuo Ba1 iki Ba3 |
NP |
Nuo BB+ iki BB- |
Mažiau nei F3 |
| 5 |
Nuo B+ iki B- |
|
Nuo B1 iki B3 |
|
Nuo B+ iki B- |
|
| 6 |
Mažiau nei B- |
|
Mažiau nei B3 |
|
Mažiau nei B- |
|
____________________
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų
nuostatų
2 priedas
PAGAL RIZIKĄ ĮVERTINTŲ KIS POZICIJŲ VERČIŲ APSKAIČIAVIMAS TAIKANT IRB METODĄ
______________
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų
nuostatų
3 priedas
316.2–316.4 PUNKTUOSE IŠVARDYTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ NEPASTOVUMO KOREKCIJOS
| CQS[1] |
Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos, metais |
316.2 punkte išvardytą vertybinių popierių |
316.3 ir 316.4 punktuose išvardytų vertybinių popierių |
||||
|
|
|
20 dienų likvidavimo periodas, proc. |
10 dienų likvidavimo periodas, proc. |
5 dienų likvidavimo periodas, proc. |
20 dienų likvidavimo periodas, proc. |
10 dienų likvidavimo periodas, proc. |
5 dienų likvidavimo periodas, proc. |
| 1 |
<= 1 |
0,707 |
0,5 |
0,354 |
1,414 |
1 |
0,707 |
|
|
> 1 <= 5 |
2,828 |
2 |
1,414 |
5,657 |
4 |
2,828 |
|
|
> 5 |
5,657 |
4 |
2,828 |
11,314 |
8 |
5,657 |
| 2,3 |
<= 1 |
1,414 |
1 |
0,707 |
2,828 |
2 |
1,414 |
|
|
> 1 <= 5 |
4,243 |
1 |
2,121 |
8,485 |
6 |
4,243 |
|
|
> 5 |
8,485 |
6 |
4,243 |
16,971 |
12 |
8,8485 |
| 4 |
<= 1 |
21,213 |
15 |
10,607 |
Nepripažįstami |
||
|
|
> 1 <= 5 |
21,213 |
15 |
10,607 |
|||
|
|
> 5 |
21,213 |
15 |
10,607 |
|||
316.2–316.4 PUNKTUOSE IŠVARDYTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ, TURINČIŲ TRUMPALAIKIUS REITINGUS, NEPASTOVUMO KOREKCIJOS
| CQS[2] |
316.2 punkte išvardytų vertybinių popierių |
316.3 ir 316.4 punktuose išvardytų vertybinių popierių |
||||
|
|
20 dienų likvidavimo periodas, proc. |
10 dienų likvidavimo periodas, proc. |
5 dienų likvidavimo periodas, proc. |
20 dienų likvidavimo periodas, proc. |
10 dienų likvidavimo periodas, proc. |
5 dienų likvidavimo periodas, proc. |
| 1 |
0,707 |
0,5 |
0,354 |
1,414 |
1 |
0,707 |
| 2–3 |
1,414 |
1 |
0,707 |
2,828 |
2 |
1,414 |
_________________
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų
nuostatų
4 priedas
KITŲ, IŠSKYRUS NURODYTAS 3 PRIEDE, PRIPAŽĮSTAMŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ ARBA POZICIJŲ NEPASTOVUMO KOREKCIJOS
| Užtikrinimo priemonė |
20 dienų likvidavimo periodas, proc. |
10 dienų likvidavimo periodas, proc. |
5 dienų likvidavimo periodas, proc. |
| Pagrindinio indekso akcijos ir konvertuojamieji vertybiniai popieriai |
21,213 |
15 |
10,607 |
| Kiti nuosavybės vertybiniai popieriai ir konvertuojamosios akcijos, įtrauktos į pripažįstamų biržų sąrašus |
35,355 |
25 |
17,678 |
| Pinigai |
0 |
0 |
0 |
| Auksas |
21,213 |
15 |
10,607 |
NEPASTOVUMO KOREKCIJOS DĖL VALIUTŲ NESUTAPIMO
| 20 dienų likvidavimo periodas, proc. |
10 dienų likvidavimo periodas, proc. |
5 dienų likvidavimo periodas, proc. |
| 11,314 |
8 |
5,657 |
______________
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų
nuostatų
5 priedas
PAPRASTAS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODAS
______________
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų
nuostatų
6 priedas
GARANTIJŲ VERTINIMO SCHEMA
IŠSAMUSIS FINANSINIŲ UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ METODAS
______________
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų
nuostatų
7 priedas
IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠYS
1. Palūkanų normų sandoriai:
2. Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso:
3. Sandoriai, panašūs į šio priedo 1.1–1.5 punktuose ir 2.1–2.4 punktuose nurodytus sandorius dėl kitų orientacinių pozicijų ar indeksų. Jiems priklauso visos priemonės, apibūdintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB ir panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263), I priedo c dalies 4–7, 9 ir 10 punktuose, kurie neįtraukti į šio priedo 1 ir 2 punktus.
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų
nuostatų
8 priedas
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ EMISIJOS PLATINIMO VERTINIMAS SKAIČIUOJANT KAPITALO, REIKALINGO POZICIJŲ RIZIKAI PADENGTI, POREIKĮ
Jeigu bankas organizuoja skolos ar nuosavybės finansinių priemonių platinimą, kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai padengti, poreikį turi skaičiuoti tokia tvarka:
1. Bankas apskaičiuoja grynąsias pozicijas, atimdamas platinamų finansinių priemonių pozicijas, kurias yra pasirašiusios ar kurių nupirkimą oficialiais susitarimais yra patvirtinusios trečiosios šalys.
2. Grynosios pozicijos sumažinamos šio priedo 1 lentelėje nurodytais koeficientais.
1 lentelė
| Terminas |
Koeficientas, proc. |
|
| 0 darbo diena |
100 |
|
| 1 darbo diena |
90 |
|
| 2-3 darbo dienos |
75 |
|
| 4 darbo dienos |
50 |
|
| 5 darbo dienos |
25 |
|
| praėjus 5 darbo dienoms |
0 |
|
Nulinė (0) darbo diena yra ta darbo diena, kurią bankas besąlygiškai įsipareigoja prisiimti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą.
3. Apskaičiuojamas kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai padengti, poreikis sumažintoms platinamos emisijos pozicijoms.
Papildyta priedu:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų
nuostatų
9 priedas
KIS PREKYBOS KNYGOS POZICIJŲ VERTINIMAS SKAIČIUOJANT KAPITALO, REIKALINGO RINKOS RIZIKAI PADENGTI, POREIKĮ
1. KIS pozicijų, atitinkančių Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų V skyriaus V skirsnyje prekybos knygos pozicijoms nustatytas sąlygas, kapitalo poreikis apskaičiuojamas tokia tvarka:
1.1. KIS pozicijoms taikomas 32 proc. pozicijų rizikos (specifinės ir bendrosios) kapitalo poreikio koeficientas. Kai aukso pozicija yra išskiriama kaip atskira pozicija, KIS pozicijoms turi būti taikomas ne didesnis kaip 40 proc. pozicijų rizikos (specifinės ir bendrosios) ir užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikio koeficientas.
1.2. Skaičiuodamas atvirąsias valiutos pozicijas, bankas turi atsižvelgti į faktines KIS užsienio valiutų pozicijas. Kai skelbiami duomenys yra tikslūs, bankas gali remtis trečiųjų šalių skelbiamais duomenimis apie KIS užsienio valiutų pozicijas. Jeigu bankas neturi duomenų apie KIS užsienio valiutų pozicijas, skaičiuodamas kapitalo poreikį turi atsižvelgti į didžiausią netiesioginę riziką, su kuria gali susidurti dėl KIS investicijų užsienio valiuta. Tai daroma proporcingai padidinant KIS užsienio valiutos poziciją iki didžiausios pozicijos, kurią leidžia investicinis įgaliojimas pagrindinių investicinių vienetų atžvilgiu. Tariamoji KIS užsienio valiutos pozicija vertinama kaip atskira valiuta pagal investicijoms į auksą taikomą tvarką, atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai investicijų kryptis yra žinoma, ilgoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie ilgosios atvirosios valiutos pozicijos, o trumpoji atviroji pozicija gali būti pridėta prie trumposios atvirosios valiutos pozicijos. Prieš skaičiuojant tokių pozicijų užskaitos atlikti negalima.
1.3. Kapitalo, reikalingo šio priedo 2 punkte nustatytus bendruosius kriterijus atitinkančių KIS pozicijų rinkos rizikai padengti, poreikis apskaičiuojamas taikant 3-7 punktuose numatytus metodus.
Bendrieji kriterijai
2. Bendrieji kriterijai, pagal kuriuos įgyjama teisė į KIS pozicijas, kurių emitentai yra ES prižiūrimos ar veikiančios bendrovės, yra šie:
2.1. KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente turi būti pateikta ši informacija:
2.1.2. santykiniai apribojimai ir jų skaičiavimo metodai, jeigu KIS investicijoms taikomi apribojimai;
2.2. KIS teikia pusės metų ir metines finansines ataskaitas, pagal kurias galima įvertinti jos turtą ir įsipareigojimus ir ataskaitinio laikotarpio pajamas bei operacijas.
2.3. Investicinio vieneto turėtojo prašymu KIS kiekvieną dieną investicinius vienetus (arba akcijas) gali paversti grynaisiais pinigais.
Specifiniai metodai
3. Jeigu bankas turi visą reikiamą informaciją apie pagrindines KIS pozicijas, jis gali atsižvelgti į šias pozicijas skaičiuodamas kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai (bendrajai ir specifinei) padengti, poreikį. KIS pozicijos vertinamos kaip KIS pagrindinių investicijų pozicijos. Atlikti KIS pagrindinių investicijų pozicijų ir kitų banko turimų pozicijų užskaitą leidžiama tuo atveju, jei bankas turi pakankamai investicinių vienetų, kad galėtų išpirkti arba sudaryti pagrindines investicijas.
4. Bankas gali skaičiuoti kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai (bendrajai ir specifinei) padengti, poreikį tariamoms pozicijoms, atitinkančioms tas, kurios būtinos, norint atkurti nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorinį indeksą arba fiksuotą krepšelį, jeigu laikomasi šių sąlygų:
4.1. KIS tikslas yra atkurti nuosavybės vertybinių popierių arba skolos vertybinių popierių išorinio indekso arba fiksuoto krepšelio sudėtį ir veikimą.
4.2. Koreliacijos tarp KIS kiekvienos dienos kainų pasikeitimo ir nuosavybės vertybinių popierių ar skolos vertybinių popierių indekso arba krepšelio koeficientas, kuris gali būti aiškiai nustatytas ne mažesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, turi būti lygus mažiausiai 0,9. Koreliacija šiame kontekste – tai koreliacijos tarp kiekvieną dieną KIS gaunamos grąžos ir nuosavybės vertybinių popierių ar skolos vertybinių popierių indekso ar krepšelio koeficientas.
5. Jeigu bankas kiekvieną dieną neturi informacijos apie pagrindines KIS pozicijas, kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai (bendrajai ir specifinei) padengti, poreikį jis gali skaičiuoti šiame priede nustatytais metodais, jei įvykdomos šios sąlygos:
5.1. KIS pirmiausia maksimaliai, kiek jam yra leidžiama pagal suteiktus įgaliojimus, investuoja į turto kategorijas, kurioms nustatytas didžiausias kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai (bendrajai ir specifinei) padengti, poreikio koeficientas, o toliau investuoja mažėjimo tvarka, kol pasiekiama maksimali bendra investicijų riba;
6. Jeigu pagal 5 punktą apskaičiuotas kapitalo, reikalingo pozicijų rizikai (bendrajai ir specifinei) padengti, poreikis viršija pagal 1 punktą nustatytą kapitalo poreikį, taikomas pagal 1 punktą apskaičiuoto kapitalo poreikio dydis.
Papildyta priedu:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų
10 priedas
KAPITALO, REIKALINGO BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKAI PADENGTI, POREIKIO SKAIČIAVIMAS TAIKANT SUPAPRASTINTĄJĮ IR IŠPLĖSTĄJĮ TERMINŲ ATITIKTIES METODUS
1. Supaprastintasis metodas
1.1. Kapitalo poreikis kiekvienai biržos prekei skaičiuojamas sudedant:
1.1.1. 15 proc. grynosios, ilgosios arba trumposios pozicijos, padaugintos iš neatidėliotino biržos prekės sandorio kainos;
2. Išplėstasis terminų atitikimo metodas
1 lentelė
| Koeficientas, proc. |
Brangieji metalai (išskyrus auksą) |
Pagrindiniai metalai |
Žemės ūkio produktai (neperdirbti) |
Kita, įskaitant energetikos produktus |
| Pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo koeficientas |
1 |
1,2 |
1,5 |
1,5 |
| Gabenimo kainų koeficientas |
0,3 |
0,5 |
0,6 |
0,6 |
| Išankstinio sandorio kainų koeficientas |
8 |
10 |
12 |
15 |
3. Bankas gali taikyti minimalius biržos prekių pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, gabenimo ir išankstinio sandorio kainų koeficientus, nurodytus šio priedo 1 lentelėje, vietoj šių nuostatų 641–647 punktuose ir 25 lentelėje nustatytų reikalavimų, jeigu, Lietuvos banko nuomone:
Papildyta priedu:
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
6004 forma patvirtinta
Lietuvos banko valdybos
2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138
_____________________________________
(banko ar grupės pavadinimas)
_____________________________________
(kodas, adresas, tel., faks.)
Lietuvos banko
Kredito įstaigų priežiūros departamentui
kodas 1200
Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius
| Pateikimo terminas |
banko konsoliduotoji |
per 10 d. d. ketvirčiui pasibaigus per 30 d. ketvirčiui pasibaigus per 120 d. metams pasibaigus |
| Periodiškumas |
|
ketvirtinė |
KAPITALO PAKANKAMUMO ATASKAITA
_______________ Nr. ____________
(data)
1 lentelė CA) KAPITALO SUVESTINĖ tūkst. Lt
| ID |
Eilutės pavadinimas |
Suma |
| 1 |
BANKO KAPITALAS (NUOSAVOS LĖŠOS) |
|
| 1.1 |
PRADINIS KAPITALAS (I lygio kapitalas) |
|
| 1.1.1 |
Pripažintas kapitalas |
|
| 1.1.1* |
Ne inovacinės priemonės, kurioms taikomi limitai |
|
| 1.1.1** |
Inovacinės priemonės, kurioms taikomi limitai |
|
| 1.1.1.1 |
Apmokėtasis kapitalas (įstatinis kapitalas) |
|
| 1.1.1.2 |
(-) Supirktos nuosavos akcijos |
|
| 1.1.1.3 |
Emisinis skirtumas (kapitalo rezervas) |
|
| 1.1.1.4 |
Kitos kapitalu pripažintos priemonės (privilegijuotosios akcijos be kaupiamojo dividendo ir kt.) |
|
| 1.1.2 |
Pripažinti rezervai |
|
| 1.1.2.1 |
Rezervai (atsargos kapitalas; praėjusių metų nepaskirstytojo pelno dalis, kurios nenumatoma išmokėti dividendais, arba praėjusių metų nuostolis) |
|
| 1.1.2.2 |
Mažumos nuosavybė |
|
| 1.1.2.2* |
Ne inovacinės priemonės, kurioms taikomi limitai |
|
| 1.1.2.2** |
Inovacinės priemonės, kurioms taikomi limitai |
|
| 1.1.2.3 |
Einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas |
|
| 1.1.2.3.01 |
Audituotasis einamųjų metų pelnas |
|
| 1.1.2.3.02 |
Audituotojo einamųjų metų pelno koregavimas pritaikius filtrus |
|
| 1.1.2.4a |
(-) Reikšmingi einamųjų metų praradimai |
|
| 1.1.2.4a.01 |
Neaudituotasis einamųjų metų pelnas / nuostolis |
|
| 1.1.2.4a.02 |
Neaudituotojo einamųjų metų pelno / nuostolio koregavimas pritaikius filtrus |
|
| 1.1.2.4b |
Einamųjų metų nuostolis |
|
| 1.1.2.4b.01 |
(-) Audituotasis einamųjų metų nuostolis |
|
| 1.1.2.4b.02 |
Audituotojo einamųjų metų nuostolio koregavimas pritaikius filtrus |
|
| 1.1.2.5 |
(-) Grynasis pelnas, gaunamas iš ateities pajamų, susijusių su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, kapitalizacijos |
|
| 1.1.2.6 |
Vertės pokyčiai, įtraukiami į pradinį (I lygio) kapitalą |
|
| 1.1.2.6.01 |
Parduoti turimų (AFS) nuosavybės vertybinių popierių vertės pokyčiai |
|
| 1.1.2.6.02 |
Vertės pokyčių koregavimas |
|
| 1.1.2.6.03 |
Parduoti turimų (AFS) paskolų ir gautinų sumų vertės pokyčiai |
|
| 1.1.2.6.04 |
Vertės pokyčių koregavimas |
|
| 1.1.2.6.05 |
Kito parduoti turimo (AFS) turto vertės pokyčiai |
|
| 1.1.2.6.06 |
Vertės pokyčių koregavimas |
|
| 1.1.2.6.07 |
Tikrąja verte vertinamų (FVO) finansinių įsipareigojimų vertės pokyčiai (banko kredito rizika) |
|
| 1.1.2.6.08 |
Vertės pokyčių koregavimas |
|
| 1.1.2.6.09 |
Nesusijusių su parduoti turimu (AFS) turtu grynųjų pinigų srautų apdraudimo sandorių vertės pokyčiai |
|
| 1.1.2.6.10 |
Vertės pokyčių koregavimas |
|
| 1.1.2.6.11 |
Investicinio turto vertės pokyčiai |
|
| 1.1.2.6.12 |
Vertės pokyčių koregavimas |
|
| 1.1.2.6.13 |
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės pokyčiai |
|
| 1.1.2.6.14 |
Vertės pokyčių koregavimas |
|
| 1.1.2.6.15 |
Kitų straipsnių vertės pokyčiai |
|
| 1.1.2.6.16 |
Vertės pokyčių koregavimas |
|
| 1.1.3 |
Lėšos bendrai banko rizikai padengti (bendrieji rezervai aktyvų nuostoliams dengti; privalomasis rezervas) |
|
| 1.1.4 |
Kitas šalies nustatytas pradinis (I lygio) kapitalas |
|
| 1.1.4.1 |
Ne inovacinės priemonės, kurioms nustatyti limitai |
|
| 1.1.4.2 |
Inovacinės priemonės, kurioms nustatyti limitai |
|
| 1.1.4.3 |
Teigiamas filtras, pirmą kartą pritaikius TAS/TFAS apskaitos taisykles |
|
| 1.1.4.4 |
Kiti pradinį (I lygio) kapitalą didinantys filtrai |
|
| 1.1.5 |
(-) Kiti atskaitymai iš pradinio (I lygio) kapitalo |
|
| 1.1.5.1 |
(-) Nematerialusis turtas |
|
| 1.1.5.2 |
(-) Ne inovacinių priemonių limitų perviršis |
|
| 1.1.5.3 |
(-) Inovacinių priemonių limitų perviršis |
|
| 1.1.5.4 |
(-) Kiti (šalies nustatyti) atskaitymai iš pradinio (I lygio) kapitalo |
|
| 1.1.5.4.1 |
(-) Neigiamas filtras pirmą kartą pritaikius TAS/TFAS apskaitos taisykles |
|
| 1.1.5.4.2 |
(-) Kiti pradinį (I lygio) kapitalą mažinantys filtrai |
|
| 1.2 |
PAPILDOMAS KAPITALAS (II lygio kapitalas) |
|
| 1.2.1 |
Papildomas pagrindinis kapitalas (II lygio pagrindinis kapitalas) |
|
| 1.2.1.1 |
Pradinio kapitalo (I lygio kapitalo) limitų perviršis, perkeltas į papildomą pagrindinį (II lygio pagrindinį) kapitalą |
|
| 1.2.1.2 |
Perkelti į papildomą pagrindinį (II lygio pagrindinį) kapitalą pakoreguoti vertės pokyčiai |
|
| 1.2.1.2.01 |
Parduoti turimų (AFS) nuosavybės vertybinių popierių pakoreguoti vertės pokyčiai |
|
| 1.2.1.2.02 |
Kito parduoti turimo (AFS) turto pakoreguoti vertės pokyčiai |
|
| 1.2.1.2.03 |
Investicinio turto pakoreguoti vertės pokyčiai |
|
| 1.2.1.2.04 |
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrenginių pakoreguoti vertės pokyčiai |
|
| 1.2.1.2.05 |
Kitų straipsnių pakoreguoti vertės pokyčiai |
|
| 1.2.1.3 |
Perkainojimo rezervai |
|
| 1.2.1.4 |
Kredito rizikos pozicijų, kurioms taikomas standartizuotas metodas, vertės koregavimai |
|
| 1.2.1.5 |
Kiti straipsniai (kiti bendrosios paskirties rezervai, apribotas skirstomasis pelnas ir kt.) |
|
| 1.2.1.6 |
Neterminuotieji vertybiniai popieriai ir kitos priemonės |
|
| 1.2.1.7 |
Vertės koregavimų perviršis taikant IRB metodą |
|
| 1.2.1.8 |
Šalies nustatytas papildomas pagrindinis kapitalas (II lygio pagrindinis kapitalas) |
|
| 1.2.2 |
Papildomas pridėtinis kapitalas (II lygio papildomas kapitalas) |
|
| 1.2.2.1 |
Kredito įstaigų, įkurtų kaip kooperatinės bendrijos, narių kapitalo įnašai |
|
| 1.2.2.2 |
Nustatyto termino kaupiamosios privilegijuotosios akcijos |
|
| 1.2.2.3 |
Subordinuotųjų paskolų kapitalas |
|
| 1.2.2.4 |
Šalies nustatytas papildomas pridėtinis kapitalas (II lygio papildomas kapitalas) |
|
| 1.2.2.5 |
(-) Papildomo pridėtinio kapitalo (II lygio papildomo kapitalo) limitų perviršis |
|
| 1.2.3 |
(-) Atskaitymai iš papildomo (II lygio) kapitalo |
|
| 1.2.3.1 |
(-) Papildomo (II lygio) kapitalo limitų perviršis |
|
| 1.2.3.2 |
(-) Kiti šalies nustatyti atskaitymai iš papildomo (II lygio) kapitalo |
|
| 1.3 |
(-) ATSKAITYMAI IŠ PRADINIO (I LYGIO) IR PAPILDOMO (II LYGIO) KAPITALO |
|
| 1.3. T1* |
(-) Iš pradinio (I lygio) kapitalo |
|
| 1.3. T2* |
(-) Iš papildomo (II lygio) kapitalo |
|
| 1.3.1 |
(-) Investicijos į kitas kredito ir finansų institucijas, viršijančios 10 proc. tų institucijų kapitalo |
|
| 1.3.2 |
(-) Subordinuotosios pretenzijos ir kitos kapitalo dalys kredito ir finansų institucijose, investicijos į kurias viršija 10 proc. jų kapitalo |
|
| 1.3.3 |
(-) Investicijų į kitas kredito ir finansų institucijas, neviršijančių 10 proc. tų institucijų kapitalo, ir šioms institucijoms suteiktų subordinuotųjų paskolų bei kitų kapitalo dalių, limito perviršis |
|
| 1.3.4 |
(-) Investicijos į draudimo, perdraudimo bei draudimo kontroliuojančiąsias (holdingo) įmones |
|
| 1.3.5 |
Kitos priemonės draudimo, perdraudimo bei draudimo kontroliuojančiosiose (holdingo) įmonėse, kurių kapitalą valdant dalyvaujama |
|
| 1.3.6 |
(-) Šalies nustatyti atskaitymai iš pradinio (I lygio) ir papildomo (II lygio) kapitalo |
|
| 1.3. LE |
Papildoma informacija. Kapitalas, susijęs su didelių pozicijų normatyvais, kai papildomas kapitalas nenaudojamas rinkos rizikai padengti, ir su kvalifikuotos akcijų paketo dalies apribojimais |
|
| 1.3.7 |
(-) Tam tikros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, neįtraukiamos į pagal riziką įvertintą turtą |
|
| 1.3.8 |
(-) Vertės koregavimų trūkumas, taikant IRB metodą, ir nuosavybės vertybinių popierių pozicijų tikėtino nuostolio suma, taikant IRB metodą |
|
| 1.3.9 |
(-) Turimos ne finansų įstaigų kvalifikuotosios akcijų paketų dalys |
|
| 1.3.10 |
(-) Pristatymai be atsiskaitymo, kai yra 5 (ir daugiau) darbo dienų iki jų pristatymo arba apmokėjimo |
|
| 1.3.11 |
(-) Kiti šalies nustatyti atskaitymai iš pradinio (I lygio) ir papildomo (II lygio) kapitalo |
|
| 1.4 |
PRADINIS (I LYGIO) KAPITALAS PO ATSKAITYMŲ |
|
| 1.5 |
PAPILDOMAS (II LYGIO) KAPITALAS PO ATSKAITYMŲ |
|
| 1.6 |
PAPILDOMAS KAPITALAS RINKOS RIZIKAI PADENGTI (III LYGIO KAPITALAS) |
|
| 1.6.1 |
Rinkos rizikai padengti naudojamo papildomo (II lygio) kapitalo perviršis |
|
| 1.6.2 |
Grynasis prekybos knygos pelnas |
|
| 1.6.3 |
Trumpalaikis subordinuotųjų paskolų kapitalas |
|
| 1.6.4 |
(-) Nelikvidusis turtas |
|
| 1.6.5 |
(-) Rinkos rizikai padengti naudojamo kapitalo perviršis |
|
| 1.6. LE |
Papildoma informacija. Iš viso kapitalo, susijusio su didelių pozicijų normatyvais, kai rinkos rizikai padengti naudojamas papildomas (II lygio) kapitalas |
|
| 1.6.6 |
(-) Šalies nustatyti atskaitymai iš rinkos rizikai padengti naudojamo kapitalo |
|
| 1.6.7 |
(-) Nepanaudotas bet pripažintas kapitalas rinkos rizikai padengti |
|
| 1.7 |
(-) ATSKAITYMAI IŠ BANKO KAPITALO |
|
| 1.7.1 |
Šalies nustatyti atskaitymai iš banko kapitalo |
|
| 1.7.2 |
Dalyvavimas valdant draudimo įmonių kapitalą |
|
| 1.8 1.8.1 |
PAPILDOMA INFORMACIJA. Vertės koregavimų perviršis (+) / trūkumas (-) taikant IRB metodą |
|
| 1.8.1.1 |
Vertės koregavimai, įtraukiami į perkainojimo rezervą, taikant IRB metodą |
|
| 1.8.1.1* |
Bendrai vertinamo turto vertės sumažėjimas |
|
| 1.8.1.1** |
Individualiai vertinamo turto vertės sumažėjimas |
|
| 1.8.1.1*** |
Paskolų perkainojimo rezervai |
|
| 1.8.1.2 |
(-) Tikėtini nuostoliai taikant IRB metodą |
|
| 1.8.2 |
Visas subordinuotųjų paskolų kapitalas |
|
| 1.8.3 |
Reikalaujamas minimalus banko kapitalas |
|
|
|
|
|
| 2 |
KAPITALO POREIKIS |
|
| 2a |
Investicinėms įmonėms pagal Direktyvos 2006/49/EB 20(2) ir 24 straipsnius |
|
| 2b |
Investicinėms įmonėms pagal Direktyvos 2006/49/EB 20(3) ir 25 straipsnius |
|
| 2c |
Investicinėms įmonėms pagal Direktyvos 2006/49/EB 45b straipsnį |
|
| 2.1 |
KAPITALO, REIKALINGO KREDITO RIZIKAI, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKAI IR PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMAI SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKAI PADENGTI, POREIKIS |
|
| 2.1a |
Kapitalo, reikalingo kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai padengti, poreikis |
|
| 2.1b |
Kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai sandorio šalies kredito rizikai padengti, poreikis |
|
| 2.1.1 |
Standartizuotas metodas (SA metodas) |
|
| 2.1.1.1a |
SA pozicijų grupių, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a.01 |
Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a.02 |
Regioninės valdžios ir vietos valdžios pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a.03 |
Administracinių vienetų ir pelno nesiekiančių organizacijų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a.04 |
Daugiašalių plėtros bankų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a.05 |
Tarptautinių organizacijų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a.06 |
Institucijų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a.07 |
Įmonių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a.08 |
Mažmeninių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a.09 |
Nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a. l0 |
Pradelstų pozicijų neužtikrintų dalių kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a. ll |
Didelės rizikos kategorijoms priklausančių straipsnių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a. l2 |
Padengtų obligacijų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a. l3 |
Institucijų ir įmonių trumpalaikių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a. l4 |
Kolektyvinio investavimo subjektų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1a. l5 |
Kitų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1b |
Vidaus reitingais pagrįsto metodo (IRB) pozicijų kapitalo poreikis, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas |
|
| 2.1.1.1b.01 |
Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1b.02 |
Institucijų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1b.03 |
Įmonių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1b.04 |
Mažmeninių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1b.05 |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.1b.06 |
Kitų nekreditinių įsipareigojimų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.1.2 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kapitalo poreikis taikant standartizuotą meto-da (SA) |
|
| 2.1.2 |
Vidaus reitingais pagrįstas metodas (IRB metodas) |
|
| 2.1.2.1 |
IRB metodas, kai nenaudojami nei paties banko apskaičiuoti LGD, nei CF |
|
| 2.1.2.1.01 |
Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.2.1.02 |
Institucijų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.2.1.03 |
Įmonių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.2.2 |
IRB metodas, kai naudojami paties banko apskaičiuoti LGD ir (ar) CF |
|
| 2.1.2.2.01 |
Centrinės valdžios ir centrinių bankų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.2.2.02 |
Institucijų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.2.2.03 |
Įmonių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.2.2.04 |
Mažmeninių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.1.2.3 |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kapitalo poreikis taikant IRB metodą |
|
| 2.1.2.4 |
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kapitalo poreikis taikant IRB metodą |
|
| 2.1.2.5 |
Kitų nekreditinių įsipareigojimų pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.2 |
KAPITALO, REIKALINGO PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMAI ATSISKAITYMŲ RIZIKAI PADENGTI, POREIKIS |
|
| 2.3 |
KAPITALO, REIKALINGO POZICIJŲ, UŽSIENIO VALIUTOS KURSO IR BIRŽOS PREKIŲ KAINOS RIZIKAI (PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMAI RINKOS RIZIKAI) PADENGTI, POREIKIS |
|
| 2.3.1 |
Kapitalo, reikalingo pozicijų, užsienio valiutos ir biržos prekių kainos rizikai padengti, poreikis taikant standartizuotus metodus (SA) |
|
| 2.3.1.1 |
Skolos finansinių priemonių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.3.1.2 |
Nuosavybės vertybinių popierių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.3.1.3 |
Užsienio valiutos kurso pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.3.1.4 |
Biržos prekių pozicijų kapitalo poreikis |
|
| 2.3.2 |
Kapitalo, reikalingo pozicijų, užsienio valiutos ir biržos prekių kainos rizikai padengti, poreikis taikant vidaus modelius (IM) |
|
| 2.4 |
KAPITALO, REIKALINGO OPERACINEI RIZIKAI (OpR) PADENGTI, POREIKIS |
|
| 2.4.1 |
OpR taikant bazinio indikatoriaus metodą (BIA) |
|
| 2.4.2 |
OpR taikant standartizuotą (STA) arba alternatyvų standartizuotą (ASA) metodą |
|
| 2.4.3 |
OpR taikant pažangųjį vertinimo metodą (AMA) |
|
| 2.5 |
KAPITALO POREIKIS, SUSIJĘS SU NUSTATYTŲ RIBŲ VIRŠIJIMU |
|
| 2.6 |
KITAS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO KAPITALO POREIKIS |
|
| 2.6.1 |
Banko apskaičiuoto ir reikalaujamo turėti pirmus 3 metus nuo 2006 m. gruodžio 31 d. kapitalo poreikio skirtumas |
|
| 2.6.2 |
Kapitalo poreikio papildymas investicinėms bendrovėms, kurioms taikomas Direktyvos 2006/49/EB 46 straipsnis |
|
| 2.6.3 |
Kitas kapitalo poreikis (kapitalo, reikalingo prekybos knygos didelių pozicijų rizikai padengti, poreikis ir kt.) |
|
| 3 |
PAPILDOMA INFORMACIJA |
|
| 3.1 |
Kapitalo perviršis (+) / deficitas (-), neįvertinus kito ir pereinamojo laikotarpio kapitalo poreikio |
|
| 3.1a |
Mokumo rodiklis (%), neįvertinus kito ir pereinamojo laikotarpio kapitalo poreikio |
|
| 3.2 |
Kapitalo perviršis (+) / deficitas (-) |
|
| 3.2a |
Kaptalo pakankamumo (mokumo) rodiklis (%) |
|
| 3.3 |
Kapitalo perviršis (+) / deficitas (-), atsižvelgiant į priežiurinį tikrinimą |
|
| 3.3a |
Kapitalo pakankamumo (mokumo) rodiklis (%), atsižvelgiant į priežiurinį tikrinimą |
|
| 3.4 |
Vidaus įvertinimas: kapitalo perviršis (+) / kapitalo trūkumas (-) |
|
| 3.4.1 |
Vidaus kapitalo įvertinimas |
|
| 3.4.2 |
Vidaus kapitalo poreikio įvertinimas |
|
(a) Susitarimas dėl ženklų: bet kuri suma, kuri padidina kapitalą arba kapitalo poreikį, parodoma kaip teigiamas skaičius. Sumos, mažinančios kapitalą arba kapitalo poreikį, parodomos kaip neigiamas skaičius. Jeigu eilutės pavadinimo pradžioje nurodytas neigiamas ženklas (-), nemanoma, kad šioje eilutėje gali būti parodytas teigiamas skaičius.
______________
2 lentelė (GR SD)
GRUPĖS MOKUMO DETALĖS: INFORMACIJA APIE SU BANKU SUSIJUSIAS ĮMONES
| KONSOLIDUOTI POGRUPIAI ARBA REGULIUOJAMOS ĮMONĖS |
|
|
|
|
|
KAPITALO PERVIRŠIS (+)/DEFICITAS (-) |
KAPITALO PERVIRŠIS (+)/DEFICITAS (-), ATSIŽVELGIANT Į PRIEŽIŪRINĮ TIKRINIMĄ |
||||
| PAVADINIMAS |
KODAS |
Kapitalo, reikalingo kredito rizikai, gautinų sumų sumažėjimo rizikai ir prekybos knygoje įvardijamai sandorio šalies kredito rizikai padengti, poreikis |
Kapitalo, reikalingo prekybos knygoje įvardijamai atsiskaitymų rizikai padengti, poreikis |
Kapitalo, reikalingo pozicijų, užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizikai (prekybos knygoje įvardijamai rinkos rizikai padengti), poreikis |
Kapitalo, reikalingo operacinei rizikai padengti, poreikis |
Kitas ir pereinamojo laikotarpio kapitalo poreikis |
KAPITALO POREIKIS |
KAPITALAS (NUOSAVOS LĖŠOS) |
PRADINIS KAPITALAS (I LYGIO KAPITALAS) |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11=9-8 |
12 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________
2 lentelė (GR SD)
GRUPĖS MOKUMO DETALĖS: INFORMACIJA APIE SU BANKU SUSIJUSIAS ĮMONES
______________
3 lentelė (CR SA)
KREDITO RIZIKA IR PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMA SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA: STANDARTIZUOTAS METODAS (SA) KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI
4 lentelė (CR IRB)
KREDITO RIZIKA, GAUTINŲ SUMŲ SUMAŽĖJIMO RIZIKA IR PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMA SANDORIO ŠALIES KREDITO RIZIKA: VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS (IRB) KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI
5 lentelė (CR EQU IRB)
KREDITO RIZIKA: NUOSAVYBĖS VERTYBINIAI POPIERIAI – IRB METODAS KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI
6 lentelė (CR SEC SA)
(CR SEC SA) KREDITO RIZIKA: PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS – STANDARTIZUOTAS METODAS (SA) KAPITALO POREIKIUI APSKAICIUOTI
7 lentelė (CR SEC IRB)
KREDITO RIZIKA: PAKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS – VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTAS METODAS (IRB) KAPITALO POREIKIUI APSKAIČIUOTI
8 lentelė (CR SEC Details)
KREDITO RIZIKA: IŠSAMI INFORMACIJA APIE PAKEITIMO VERTYBINIAIS POPIERIAIS INICIATORIUS IR RĖMĖJUS
9 lentelė (CR TB SETT)
PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMA ATSISKAITYMŲ RIZIKA
10 lentelė (MKR SA TDI)
RINKOS RIZIKA: STANDARTIZUOTAS METODAS SKOLOS PREKYBINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ POZICIJŲ RIZIKAI APSKAIČIUOTI
11 lentelė (MKR SA EQU)
RINKOS RIZIKA: STANDARTIZUOTAS METODAS, NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ POZICIJŲ RIZIKAI APSKAIČIUOTI
12 lentelė (MKR SA FX)
RIZIKOS RINKA: STANDARTIZUOTI METODAI, KAPITALO REIKALINGO UŽSIENIO VALIUTOS KURSO RIZIKAI PADENGTI, POREIKIUI APSKAIČIUOTI
13 lentelė (MKR SA COM)
RINKOS RIZIKA: STANDARTIZUOTI METODAI KAPITALO, REIKALINGO BIRŽOS PREKIŲ RIZIKAI PADENGTI, POREIKIUI APSKAIČIUOTI
14 lentelė (MKR IM)
RINKOS RIZIKA: VIDAUS MODELIAI
15 lentelė (MKR IM Details)
RINKOS RIZIKA: IŠSAMI INFORMACIJA APIE VIDAUS MODELIUS
16 lentelė (OPR)
OPERACINĖ RIZIKA
17 lentelė (OPR Details)
OPERACINĖ RIZIKA: BENDRI NUOSTOLIAI PAGAL VERSLO LINIJAS IR ĮVYKIŲ RŪŠIS PER PRAĖJUSIUS METUS
18 lentelė (OPR LOSS Details)
PAGRINDINIŲ PRAĖJUSIŲ METŲ ARBA DAR NEPRIPAŽINTI NUOSTOLIAI
DIDELIŲ POZICIJŲ RIZIKA
19 lentelė
| Eil. Nr. |
Pozicijos (paskolos) gavėjo ir su juo susijusių asmenų, kai jų bendros pozicijos vertė viršija atitinkamai 25 proc., 20 proc. arba 75 proc. banko kapitalo, pavadinimas |
Pozicijos (paskolos) bendroji vertė |
Vertės koregavimų suma |
Grynoji pozicijos (paskolos) vertė |
Pozicijos (paskolos) grynosios vertės ir banko kapitalo santykis |
Pozicijos perviršis |
Kapitalo, reikalingo didelių pozicijų rizikai padengti, poreikis |
Grynoji prekybos knygos pozicijos vertė, kai bendros skolininko pozicijos vertė viršija 25 proc. banko kapitalo |
Grynosios prekybos knygos pozicijos vertės, kai bendros skolininko pozicijos vertė viršija 25 proc. banko kapitalo, ir banko kapitalo santykis |
Grynoji prekybos knygos pozicijos vertė, kai bendros skolininko pozicijos vertė viršija 20 proc. banko kapitalo |
Grynosios prekybos knygos pozicijos vertės, kai bendros skolininko pozicijos vertė viršija 20 proc. banko kapitalo, ir banko kapitalo santykis |
Grynoji prekybos knygos pozicijos vertė, kai bendros skolininko pozicijos vertė viršija 75 proc. banko kapitalo |
Grynosios prekybos knygos pozicijos vertės, kai bendros skolininko pozicijos vertė viršija 75 proc. banko kapitalo, ir banko kapitalo santykis |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Pozicijos (paskolos) vienam skolininkui vertė (iš viso) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vadovas __________________
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) __________________
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
Vykdytojas __________________
(Parašas) (Vardas ir pavardė)
Telefonas ______________
______________
7001 forma patvirtinta
Lietuvos banko valdybos
2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138
_______________________________________
(banko pavadinimas)
_______________________________________
(kodas, adresas, tel., faks.)
Lietuvos banko
Kredito įstaigų priežiūros departamentui
kodas 1200
Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius
Pateikimo terminas iki mėnesio 11 d.
Periodiškumas kas mėnesį
MAKSIMALIOS POZICIJOS (PASKOLOS) VIENAM SKOLININKUI IR DIDELIŲ POZICIJŲ (PASKOLŲ) ATASKAITA
________________ Nr. _________________
(data)
Banko kapitalas ___________________
tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Pozicijos (paskolos) gavėjo ir su juo susijusių asmenų pavadinimas |
Pozicijos (paskolos) gavėjo ir su juo susijusių asmenų kodas |
Sandorio galiojimo pradžia |
Sandorio galiojimo pabaiga |
Pozicijos (paskolos) bendroji vertė |
Vertės koregavimų suma |
Grynoji pozicijos (paskolos) vertė (12–13) |
Pozicijos (paskolos) grynosios vertės ir banko kapitalo santykis |
||||||
| Turto pozicijos |
Nebalansinės pozicijos |
Iš viso |
||||||||||||
| Bankinė knyga |
Prekybos knyga |
Bankinė knyga |
Prekybos knyga |
Bankinė knyga |
Prekybos knyga |
Bankinė knyga ir prekybos knyga |
||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pozicijos (paskolos) vienam skolininkui vertė (iš viso) |
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso didelių pozicijų (paskolų) |
X |
X |
X |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
.......................................................... .................. .......................................................
(Vadovo pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
.......................................................... .................. .......................................................
Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
..........................................................
(Vykdytojo vardas ir pavardė, telefonas)
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 54, 2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 54-2119 (2007-05-17), i. k. 107505ANUTA00000054
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 138 "Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų" pakeitimo
2.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 74, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 65-2549 (2007-06-12), i. k. 107505ANUTA00000074
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 138 "Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų" pakeitimo ir papildymo
3.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 152, 2007-11-15, Žin., 2007, Nr. 121-4998 (2007-11-24), i. k. 107505ANUTA00000152
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 138 "Dėl Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų" pakeitimo ir papildymo