PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. gegužės 8 d.

nutarimu Nr. 506

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie nuostatai reguliuoja draudimo išmokų iš nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui skirtų lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

2. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu draudžiami:

2.1. asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, diplomato tarnybos ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis, taip pat dirbantys narystės pagrindais renkamose institucijose, ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

2.2. viešojo administravimo valstybės tarnautojai;

2.3. profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai profesinio mokymo (praktikos) mokymo įstaigoje ar įmonėje metu, taip pat asmenys, darbo biržų siųsti persikvalifikuoti įmonėse arba dirbti viešuosius darbus;

2.4. asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – už jų darbo laiką;

2.5. nuteistieji laisvės atėmimu – už jų darbo laiką.

3. Asmenys, nurodyti šių nuostatų 2.3–2.5 punktuose, draudžiami, kai jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

4. Iš nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinės ligos socialiniam draudimui skirtų lėšų mokamos šios išmokos:

4.1. apdraustajam, dėl draudiminio įvykio netekusiam dalies ar viso darbingumo, mokama:

4.1.1. ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpa (toliau vadinama – ligos pašalpa);

4.1.2. netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;

4.1.3. netekto darbingumo periodinė kompensacija;

4.2. apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa;

4.3. apdraustajam žuvus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka.

5. Šių nuostatų 4 punkte nurodytos draudimo išmokos mokamos asmenims, turintiems teisę jas gauti, jeigu nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinės ligos yra ištirti ir pripažinti draudiminiais įvykiais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 11-266) nustatyta tvarka.

II. LIGOS PAŠALPA

6. Teisę į ligos pašalpą turi apdraustieji, nurodyti šių nuostatų 2.1 ir 2.2 punktuose, jeigu jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda savo darbo pajamas (išskyrus atvejus, nurodytus šių nuostatų 12 punkte). Teisę į ligos pašalpą apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą.

Jeigu teisės į ligos pašalpą atsiradimo metu asmuo turėjo teisę į ligos pašalpą dėl bendrojo susirgimo, mokama ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpa.

7. Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

8. Ligos pašalpa mokama 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio nuo pirmos nedarbingumo dienos iki darbingumo atstatymo arba iki bus pripažintas invalidumas. Pripažinus invalidumą, nauja ligos pašalpa dėl to paties draudiminio įvykio, esant komplikacijoms ar paūmėjimui, gali būti skiriama ir mokama ne anksčiau kaip po vienos darbo dienos, o dėl kito draudiminio įvykio – nuo tos pačios dienos.

9. Apdraustiesiems, kurie dėl nelaimingo atsitikimo darbe gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama už visą šioje įstaigoje būtą laiką, taip pat vykimo į įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

10. Jeigu apdraustajam kasmetinių atostogų metu nustatoma ar paūmėja profesinė liga, taip pat jeigu jis tampa laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe komplikacijų ar atokių padarinių, ligos pašalpa mokama už visas sirgtas darbo dienas, patvirtintas nedarbingumo pažymėjimu.

11. Jeigu apdraustajam nemokamų atostogų metu arba nušalinus darbuotoją nuo darbo, sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, nustatoma ar paūmėja profesinė liga, taip pat jeigu jis tampa laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe komplikacijų ar atokių padarinių, ligos pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti.

12. Šių nuostatų 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytiems asmenims ligos pašalpa nemokama:

12.1. jeigu nelaimingas atsitikimas darbe ar profesinė liga nėra nustatytąja tvarka pripažinti draudiminiais įvykiais;

12.2. nustačius, kad apdraustasis ar atitinkamos įstaigos pateikė neteisingus duomenis dėl draudiminio įvykio ar suklastotus dokumentus arba nepateikė reikiamų dokumentų, nurodytų šių nuostatų 50 punkte.

13. Jeigu asmuo pažeidė gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvyko pas gydytoją arba į Valstybinę medicininės socialinės ekspertizės komisiją (toliau vadinama – VMSEK) pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos tokia pat tvarka, kokia yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms.

14. Asmeniui, tapusiam laikinai nedarbingu dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, atsiradusios iki 2000 m. sausio 1 d., komplikacijų ar paūmėjimo, ligos pašalpa mokama, kaip nustatyta Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 289 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 20-468).

15. Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos apdraustojo pajamos, nuo kurių buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatytos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, apdraustojo gautos ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos bei draudimo nuo nedarbo bedarbio pašalpos, kurios pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį yra mokamos asmenims, per paskutinius 3 metus turintiems ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą, ir darbdavio išmoka už pirmąsias 2 ligos dienas.

16. Kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai skaičiuoti ir vienos dienos uždarbis apskaičiuojamas tokia pat tvarka, kokia yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuoti.

17. Vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų (toliau vadinama – vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos), galiojusių draudiminio įvykio atsitikimo mėnesį, trijų su puse dydžio sumos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1106, 2000-09-15, Žin., 2000, Nr. 80-2416 (2000-09-22), i. k. 1001100NUTA00001106

18. Ligos pašalpa mokama pagal nedarbingumo pažymėjimą už kalendorines darbo dienas, taikant 5 dienų darbo savaitę.

19. Ligos pašalpa skiriama ir mokama Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatytais terminais.

III. NETEKTO DARBINGUMO VIENKARTINĖ KOMPENSACIJA

20. Apdraustajam (šių nuostatų 2.1–2.5 punktai), dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netekusiam iki 20 procentų darbingumo, išmokama 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija.

21. Apdraustajam, dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netekusiam daugiau kaip 20 procentų, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, išmokama 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio dydžio netekto darbingumo vienkartinė kompensacija.

22. Apdraustajam, kuriam nustatytas neterminuotas nedarbingumas, išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, trigubai didesnė už nurodytąją šių nuostatų 20 ar 21 punktuose.

23. Jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti arba gavęs netekto darbingumo periodinę kompensaciją (šių nuostatų 30 punktas), neteko mažiau kaip 30 procentų darbingumo, tačiau jo darbingumo netekimo procentas atitinka šių nuostatų 20 ir 21 punktuose nustatytus dydžius, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, o netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

24. Jeigu dėl to paties nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netekto darbingumo procentas keičiasi kelis kartus, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija mokama tik vieną kartą.

25. Mėnesio kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal nurodytas šių nuostatų 15 punkte asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių (skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš darbingumo netekimo nustatymą, pabaigos).

26. Jeigu šių nuostatų 25 punkte nurodytu laikotarpiu asmens draudžiamųjų pajamų suma yra mažesnė už vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių darbingumo netekimo nustatymo dieną, 3 dydžių sumą, kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal pastarąjį dydį.

27. Mėnesinis kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai skaičiuoti negali viršyti vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių darbingumo netekimo nustatymo dieną, trijų su puse dydžio sumos.

28. Jeigu apdraustasis dirba keliose darbovietėse, kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas toje darbovietėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar asmuo susirgo profesine liga.

29. Jeigu asmuo šių nuostatų 25 punkte nurodytu laikotarpiu neturėjo draudžiamųjų pajamų darbovietėje, kurioje jam įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar jis susirgo profesine liga, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija apskaičiuojama pagal apdraustojo draudžiamąsias pajamas, nustatytas 26 punkte.

IV. NETEKTO DARBINGUMO PERIODINĖ KOMPENSACIJA

30. Apdraustiesiems (šių nuostatų 2.1–2.5 punktai), dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netekusiems 30 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

31. Netekto darbingumo periodinė kompensacija (K) apskaičiuojama pagal formulę

K = 0,5·d·k·D, kur

d – darbingumo netekimo koeficientas – vieneto dalimis išreikštas dydis, kuris apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš šimto;

k – kompensacijos koeficientas – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, gautų per paskutiniuosius 12 paeiliui einančių mėnesių (skaičiuojama atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš darbingumo netekimo nustatymą, pabaigos), santykis su vidutinėmis mėnesinėmis draudžiamosiomis pajamomis, galiojančiomis darbingumo netekimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga nustatymo dieną. Kompensacijos koeficientas negali būti mažesnis kaip 0,25 ir didesnis kaip 3. Dirbančio keliose darbovietėse asmens draudžiamosios pajamos kompensacijos koeficientui apskaičiuoti nustatomos, kaip nurodyta šių nuostatų 28 punkte;

D – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, galiojusios netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo mėnesį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1106, 2000-09-15, Žin., 2000, Nr. 80-2416 (2000-09-22), i. k. 1001100NUTA00001106

32. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį ir perskaičiuojama kiekvieną kartą, patvirtinus naują vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydį.

33. Jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad apdraustojo, kuriam paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija, netektas darbingumas sumažėjo (ne mažiau kaip 30 procentų) arba padidėjo, kompensacija jam atitinkamai perskaičiuojama pagal iš naujo nustatytą darbingumo netekimo koeficientą (d).

Naujo dydžio netekto darbingumo periodinė kompensacija pradedama mokėti nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

34. Jeigu VMSEK iš naujo nustato, kad apdraustasis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, netekto darbingumo periodinė kompensacija jam apskaičiuojama, kaip nustatyta šių nuostatų 31 punkte, ir mokama nuo netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

35. Ne už visą mėnesį skiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio, už kurį ji skiriama (mokama), dienas.

36. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki VMSEK nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos.

37. Netekto darbingumo periodinė kompensacija skiriama ir mokama nuo teisės į ją atsiradimo dienos (VMSEK darbingumo netekimo nustatymo dienos), jeigu apdraustasis dėl jos kreipėsi ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisės į šią kompensaciją atsiradimo dienos. Jeigu asmuo kreipiasi praėjus 3 metams nuo teisės į šią kompensaciją atsiradimo dienos, ji skiriama ir mokama nuo kreipimosi dienos.

V. PERIODINĖ DRAUDIMO IŠMOKA ADRAUSTAJAM MIRUS

38. Apdraustajam (šių nuostatų 2.1–2.5 punktai) mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties. Periodinė draudimo išmoka mokama:

38.1. nepilnamečiams – iki jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatytąja tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, – iki jiems sukaks 24 metai;

38.2. mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui, neatsižvelgiant į amžių ir darbingumą, jeigu jie nedirba (nepatenka į Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytų asmenų grupę) ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius, seseris, – iki šiems sukaks 8 metai;

38.3. asmenims, sukakusiems Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos;

38.4. invalidams – invalidumo laikotarpiu.

39. Mirusiojo išlaikomais arba jo mirties dieną turėjusiais teisę gauti jo išlaikymą asmenimis laikomi jo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų ir mirusiojo sutuoktinis, jeigu jis atitinka šių nuostatų 38.2, 38.3 arba 38.4 punktų reikalavimus. Vaikų, vyresnių kaip 18 metų (šių nuostatų 38.1 punktas) ir kitų asmenų išlaikymo arba teisės į išlaikymą faktas įrodomas teismine tvarka. Mirusiojo išlaikomų asmenų nedarbingumo faktas nustatomas VMSEK sprendimu arba teismine tvarka.

40. Apdraustojo vaikai, gimę po jo mirties, turi teisę į periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, jeigu jie gimė ne vėliau kaip per 10 mėnesių po jo mirties.

41. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus apskaičiuojama kaip ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, laikant, kad netekta 100 procentų darbingumo (d = 1). Apskaičiuotas kompensacijos dydis dalijamas iš vienetu padidinto asmenų, turinčių teisę ją gauti, skaičiaus, ir gautas dydis mokamas kiekvienam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti.

42. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama ir mokama nuo teisės į ją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dienos, jeigu ši išmoka dar nebuvo paskirta. Kai asmuo, turintis teisę į draudimo išmoką apdraustajam mirus kreipėsi praėjus 12 mėnesių nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos, draudimo išmoka mokama nuo kreipimosi dienos.

43. Pasikeitus skaičiui asmenų, turinčių teisę gauti periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, išmokos dydis perskaičiuojamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį atsirado šios aplinkybės, pirmos dienos.

44. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama neatsižvelgiant į jos gavėjų gaunamas kitas pajamas.

VI. LAIDOJIMO PAŠALPA

45. Apdraustajam (šių nuostatų 2.1–2.5 punktai) žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi 100 vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties mėnesį.

46. Žuvusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie mokosi nustatytąja tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, – iki jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties (šių nuostatų 40 punktas), tėvas arba motina ir kiti nedarbingi asmenys, kurie teismine tvarka pripažinti žuvusiojo išlaikomais arba jo mirties dieną turėjusiais teisę gauti jo išlaikymą.

47. Jeigu laidojimo pašalpos gavėjas yra vienas asmuo, jam išmokama viso dydžio laidojimo pašalpa.

48. Jeigu pašalpos gavėjai yra 2 ir daugiau asmenų, išmoka dalijama iš visų gavėjų skaičiaus ir lygiomis dalimis išmokama kiekvienam gavėjui (šių nuostatų 46 punktas) tenkanti dalis.

VII. IŠMOKŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

49. Nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau vadinama – valdyba) teritoriniai skyriai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1106, 2000-09-15, Žin., 2000, Nr. 80-2416 (2000-09-22), i. k. 1001100NUTA00001106

50. Visos išmokos skiriamos po to, kai valdybos nedarbingumo kontrolės skyriaus struktūrinis padalinys (toliau vadinama – apskrities tarnyba) pripažįsta nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą draudiminiu įvykiu.

Sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu apskrities tarnyba perduoda valdybos teritoriniam skyriui, kuriame registruota draudėju įmonė, įstaiga ar organizacija ir kurioje dirba (dirbo) apdraustasis. Draudiminį įvykį patvirtina vienas ar keli iš šių dokumentų:

50.1. nelaimingo atsitikimo darbe ištyrimo aktas N-1;

50.2. traumos vykstant į darbą ar grįžtant iš darbo ištyrimo aktas N-2;

50.3. profesinės ligos patvirtinimo aktas;

50.4. teismo sprendimai, nuosprendžiai;

50.5. darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų higieninio įvertinimo dokumentai;

50.6. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;

50.7. atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada, išduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

50.8. kiti dokumentai, kuriose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

51. Prašymą su visais reikiamais dokumentais asmuo pateikia tam valdybos teritoriniam skyriui, kuriame yra registruotas draudėjas.

52. Prie prašymo skirti ligos pašalpą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos turi būti pridėti:

52.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

52.2. nedarbingumo pažymėjimas;

52.3. vienas ar keli iš dokumentų, nurodytų šių nuostatų 50 punkte.

53. Prie prašymo skirti netekto darbingumo vienkartinę arba periodinę kompensaciją turi būti pridėti:

53.1. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;

53.2. VMSEK pažyma (išrašas) apie tai, kiek netekta darbingumo (procentais);

53.3. vienas ar keli iš dokumentų, nurodytų šių nuostatų 50 punkte.

54. Prie prašymo skirti laidojimo pašalpą ir periodinę draudimo išmoką apdraustajam žuvus turi būti pridėti:

54.1. prašančiojo asmens Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

54.2. apdraustojo asmens mirties liudijimas;

54.3. santuokos liudijimas, jeigu dėl išmokos kreipėsi žuvusiojo sutuoktinis;

54.4. žuvusiojo vaikų (įvaikių) gimimo liudijimai;

54.5. mokymosi įstaigų pažymos, jeigu žuvusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, mokosi;

54.6. teismo sprendimai, įrodantys prašančiojo asmens išlaikymo faktą;

54.7. žuvusiojo gimimo liudijimas, jeigu dėl išmokos kreipėsi žuvusiojo tėvas arba motina;

54.8. VMSEK išduota invalidumo pažyma, jeigu teisė gauti išmoką priklauso nuo prašančiojo asmens nedarbingumo;

54.9. vienas ar keli iš dokumentų, nurodytų šių nuostatų 50 punkte.

55. Laidojimo pašalpa ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam žuvus mokama pagal kiekvieno asmens, turinčio teisę gauti šią išmoką, atskirą prašymą. Nepilnamečių vaikų arba neveiksnių asmenų vardu prašymus ir kitus dokumentus pateikia jų tėvai arba globėjai.

56. Laidojimo pašalpa ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam žuvus skiriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems užsienio piliečiams, asmenims be pilietybės ir mokamos tol, kol jie gyvena Lietuvos Respublikoje. Šių išmokų gavėjams persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, šios išmokos mokamos tarpvalstybinėse sutartyse nustatyta tvarka.

57. Išmokos skiriamos pagal šiuose nuostatuose kiekvienai išmokai nurodytų dokumentų originalus (išskyrus asmens, kuris kreipiasi, tapatybę patvirtinančius dokumentus) ar jų nuorašus. Jeigu pateikiamas dokumento nuorašas, valdybos teritorinio skyriaus reikalavimu turi būti pateiktas dokumento originalas.

Paskyrus išmoką, pateiktų dokumentų originalai (išskyrus šių nuostatų 50 punkte nurodytus dokumentus) išmokos gavėjo prašymu jam grąžinami. Grąžinamų originalų nuorašus privalo patvirtinti valdybos teritorinio skyriaus vedėjas (jo pavaduotojas).

58. Kreipimosi dėl išmokos skyrimo data laikoma diena, kurią priimtas prašymas su visais reikiamais dokumentais. Jeigu prašymas skirti išmoką siunčiamas paštu, kreipimosi dėl išmokos skyrimo data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai, valdybos teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos turi pranešti pareiškėjui, kokie dokumentai turi būti pateikti papildomai.

59. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokos skiriamos valdybos teritorinio skyriaus vedėjo arba jo pavaduotojo sprendimu.

60. Sprendimas dėl išmokų (išskyrus laidojimo pašalpą) skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.

61. Asmenys, turintys teisę į laidojimo pašalpą, turi pateikti valdybos teritoriniam skyriui prašymą kartu su reikiamais dokumentais dėl laidojimo pašalpos jiems skyrimo per 6 mėnesius nuo apdraustojo mirties dienos. Sprendimas dėl laidojimo pašalpos turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po šiame punkte nurodyto kreipimosi termino pasibaigimo dienos.

Kai per 6 mėnesius nuo apdraustojo mirties dienos nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į laidojimo pašalpą nesikreipė dėl šios pašalpos skyrimo, ši pašalpa skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką.

62. Atsisakęs skirti išmoką, valdybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 5 dienas po tokio sprendimo priėmimo dienos turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo nuorašą. Sprendime turi būti nurodyta atsisakymo skirti išmoką priežastis ir informacija apie sprendimo apskundimo tvarką ir terminus.

63. Netekto darbingumo periodinė kompensacija ir periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus mokama už praėjusį mėnesį.

64. Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu, priklausančios išmokos mokamos paleidus juos iš bausmės atlikimo įstaigos.

65. Ligos pašalpa, negauta dėl apdraustojo mirties, išmokama vienam iš šeimos narių (sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), pateikusiam mirusiojo asmens mirties liudijimą.

66. Išmokos pervedamos į jų gavėjų asmenines sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

67. Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl trečiojo asmens kaltės, valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš šio asmens Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

68. Nustačius, kad išmokos gavėjas ar atitinkama įstaiga pateikė suklastotus dokumentus, išmokėtos sumos išieškomos iš kaltų asmenų, padariusių žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įstatymų nustatyta tvarka.

Jeigu išmoka neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka valdybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka.

69. Asmuo, nesutinkantis su valdybos teritorinio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimu, kuriuo atsisakoma skirti išmoką, per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos turi teisę apskųsti sprendimą valdybai.

70. Valdybos direktoriaus ar jos teritorinio skyriaus vedėjo (pavaduotojo) sprendimas gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1106, 2000-09-15, Žin., 2000, Nr. 80-2416 (2000-09-22), i. k. 1001100NUTA00001106

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 506 "Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo