LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2008 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3-246

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2022 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 3-90

redakcija)

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – Klaipėdos uostas) rinkliavų taikymo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 245 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“.

3. Klaipėdos uosto rinkliavų rūšys yra šios:

3.1. laivo rinkliava;

3.2. krantinės rinkliava;

3.3. tonažo rinkliava;

3.4. sanitarinė rinkliava;

3.5. keleivio rinkliava;

3.6. uosto akvatorijos rinkliava.

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

4.1. Krovos operacija – krovinių iškrovimas iš laivo, pakrovimas, tvirtinimas ir krovinių dokumentų įforminimas.

4.2. Vienarūšių krovinių srautas – vieno vežėjo (operatoriaus) laivais nuolat į konkrečius uostus arba iš jų vežami vienarūšiai kroviniai. Vienarūšių krovinių srautas registruojamas valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sprendimu, kuriame nurodomas krovinių srauto pavadinimas, uostas arba uostai, į kuriuos arba iš kurių vežami kroviniai.

4.3. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 1965 m. Konvencijoje dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencija), Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme.

II SKYRIUS

KLAIPĖDOS UOSTO RINKLIAVŲ APSKAIČIAVIMO

IR MOKĖJIMO TVARKA

5. Klaipėdos uosto rinkliavų dydžius konkrečiam laivui apskaičiuoja valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Uosto direkcija).

6. Laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo savininko (valdytojo) įgaliotas asmuo per laivo agentą arba tiesiogiai privalo pateikti Uosto direkcijai laivo deklaraciją arba tarpinę laivo deklaraciją, pildomą vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laivybos taisyklės), arba vidaus vandenų laivo (vidaus vandenų transporto priemonės) registracijos dokumento kopiją.

7. Duomenys, kurių reikia Klaipėdos uosto rinkliavoms apskaičiuoti:

7.1. didžiausias laivo ilgis tiesiniais metrais (L);

7.2. maksimali laivo grimzlė (iki vasaros vaterlinijos) metrais (T);

7.3. bendroji laivo talpa vienetais (BT);

7.4. laivo vasaros dedveitas (DWT);

7.5. suskystintų gamtinių dujų kiekis kubiniais metrais (m³).

8. Už pateiktų duomenų teisingumą atsako duomenis pateikęs asmuo.

9. Klaipėdos uosto rinkliavos mokamos į Uosto direkcijos sąskaitą pagal jos pateiktą pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą (toliau – PVM sąskaita faktūra). Laivo, plaukiojančio tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, savininkui (valdytojui) ar laivo savininko (valdytojo) įgaliotam asmeniui arba laivo agentui Uosto direkcija PVM sąskaitas faktūras už Klaipėdos uosto rinkliavas pateikia kiekvieną mėnesį, o laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais, savininkui (valdytojui) ar laivo savininko (valdytojo) įgaliotam asmeniui arba laivo agentui – už kiekvieną įplaukimą ir (ar) išplaukimą.

10. Asmuo, teikiantis laivo agento paslaugas Klaipėdos uoste, privalo su Uosto direkcija sudaryti sutartį dėl Klaipėdos uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos pagal Uosto direkcijos parengtą projektą.

11. Laivo, plaukiojančio tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, savininkas (valdytojas), nesinaudojantis laivo agento paslaugomis, privalo su Uosto direkcija sudaryti sutartį dėl Klaipėdos uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos pagal Uosto direkcijos parengtą projektą.

12. Laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais, savininkas (valdytojas), nesinaudojantis laivo agento paslaugomis, visas nustatytas Klaipėdos uosto rinkliavas privalo sumokėti prieš laivui išplaukiant iš Klaipėdos uosto.

13. Klaipėdos uosto rinkliavos, išskyrus keleivio rinkliavą ir tonažo rinkliavą laivui, skirtam kroviniams gabenti ir kuris įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ir (arba) geležinkelių transporto priemonės, ir kuris gali vežti ne daugiau kaip 12 keleivių (toliau – krovininis įvažiuojamasis laivas) (angl. ro-ro), keleiviniam įvažiuojamajam laivui (angl. ro-pax) ir laivui, į kurį konteineriai pakraunami (iškraunami) kranu (toliau – konteinerius vežantis laivas), taip pat tonažo rinkliavą suskystintų gamtinių dujų tanklaiviui, kurio bendroji talpa (toliau – BT) mažesnė kaip 25 000 vienetų, apskaičiuojamos:

13.1. jūrų laivui – pagal tarptautiniame laivo matmenų liudijime nurodytą BT, apskaičiuotą vadovaujantis 1969 metų Tarptautine konvencija dėl laivų matmenų nustatymo; jeigu laivas neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, atitinkama rinkliava apskaičiuojama pagal laivo ilgį tiesiniais metrais (L), nurodytą laivo deklaracijoje arba tarpinėje laivo deklaracijoje; Taisyklėse numatytais atvejais mažinant Klaipėdos uosto rinkliavų dydžius, naudojama ir maksimali laivo grimzlė (iki vasaros vaterlinijos) metrais (T), ir laivo vasaros dedveitas (toliau – DWT);

13.2. vidaus vandenų laivui, įregistruotam Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, – pagal vidaus vandenų transporto priemonės registracijos dokumente (toliau – registracijos dokumentas) nurodytą laivo BT; jeigu registracijos dokumente nenurodyta laivo BT, Klaipėdos uosto rinkliavos apskaičiuojamos tik pagal registracijos dokumente nurodytą laivo ilgį (L); jeigu laivas neturi registracijos dokumento arba yra išregistruotas iš Vidaus vandenų laivų registro, atitinkama rinkliava apskaičiuojama pagal laivo ilgį tiesiniais metrais (L);

13.3. kruiziniam laivui – pagal laivo BT; skaičiuojant laivo, krantinės, sanitarinę ir uosto akvatorijos rinkliavas kruiziniam laivui, kurio BT didesnė kaip 50 000 vienetų, taikomas maksimalus BT dydis – 50 000 vienetų;

13.4. suskystintų gamtinių dujų tanklaiviui, kurio BT mažesnė kaip 25 000 vienetų, tonažo rinkliava apskaičiuojama pagal įpilamų suskystintų gamtinių dujų kiekį kubiniais metrais (m³);

13.5. konteinerius vežančiam laivui – pagal laivo BT; skaičiuojant laivo, krantinės, sanitarinę ir uosto akvatorijos rinkliavas konteinerius vežančiam laivui, kurio BT didesnė kaip 60 000 vienetų, taikomas maksimalus BT dydis – 60 000 vienetų.

14. Jeigu laivybos bendrovė nesumokėjo tam laivui apskaičiuotų Klaipėdos uosto rinkliavų ir baudų, Klaipėdos uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš Klaipėdos uosto, kol bus sumokėtos Klaipėdos uosto rinkliavos ir baudos arba kol bus pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.

15. Laivo savininkas (valdytojas), laivo savininko (valdytojo) įgaliotas asmuo, laivo agentas, nesumokėjęs Klaipėdos uosto rinkliavų nustatyta tvarka ir terminais, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Klaipėdos uosto rinkliavos skaičiuojamos eurais. Jeigu laivo savininkas (valdytojas) ar laivo savininko (valdytojo) įgaliotas asmuo arba laivo agentas moka rinkliavas JAV doleriais, mokėtina suma skaičiuojama atitinkamai pagal Lietuvos banko patvirtintą euro ir JAV dolerio santykį buhalteriniams atsiskaitymams sąskaitos išrašymo dieną.

17. Skaičiuojant Klaipėdos uosto rinkliavas, ne visa para skaičiuojama kaip visa nuo pirmos stovėjimo Klaipėdos uoste valandos (laivui stovint Klaipėdos uoste 25 val. laikoma, kad laivas stovi 2 paras), ne visa valanda nuo 31 minutės skaičiuojama kaip visa (laivui stovint Klaipėdos uoste 31 minutę laikoma, kad laivas stovi 1 val.). Ši nuostata netaikoma Taisyklių 29 punkte nurodytiems laivams.

18. Linijinį laivą pakeitus kitu dėl laivo remonto ar krovinių apimties pokyčio (ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, iš anksto apie tai pranešus Uosto direkcijai), pakeisto laivo ir jį pakeitusio laivo įplaukimai kalendoriniais metais sumuojami.

19. Jeigu rinkliavos dydis gali būti mažinamas pagal Taisyklių 24, 28, 32, 35 ir 39 punktuose nustatytą tvarką, tuomet rinkliavos dydis skaičiuojamas eilės tvarka nuo jau sumažinto rinkliavos dydžio.

20. Taisyklėse kalendoriniais metais laikomas laikotarpis nuo sausio 1 d. iki gruodžio
31 d.

III SKYRIUS

LAIVO RINKLIAVA

21. Už kiekvieną laivo įplaukimą į Klaipėdos uostą (vidaus vandenų laivo – už naudojimąsi Klaipėdos uostu) mokama ši laivo rinkliava:

21.1. kruizinio laivo – 0,284 euro už BT vienetą;

21.2. linijinio laivo:

21.2.1. laivo, skirto kroviniams gabenti (toliau – linijinis krovininis laivas), – 0,804 euro už BT vienetą;

21.2.2. keleivinio įvažiuojamojo laivo (toliau – linijinis keleivinis įvažiuojamasis laivas) – 0,194 euro už BT vienetą;

21.2.3. krovininio įvažiuojamojo laivo (toliau – linijinis krovininis įvažiuojamasis laivas) ir konteinerius vežančio laivo (toliau – linijinis konteinerius vežantis laivas) – 0,424 euro už BT vienetą;

21.2.4. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo ar linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo, įplaukiančio į Klaipėdos uostą ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę, – 0,05 euro už BT vienetą;

21.3. krovininio laivo, skirto skystiesiems ir piltiniams kroviniams vežti (toliau – tanklaivis), kuris gali vežti izoliuotą balastą specialiose talpyklose ir kuris sukonstruotas, pastatytas su jame įmontuota įranga ir naudojamas kaip izoliuoto balasto tanklaivis, įskaitant dvigubo korpuso ar alternatyvių konstrukcijų tanklaivius, kurie atitinka 1969 metų Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo reikalavimus ir turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,715 euro už BT vienetą;

21.4. nelinijinio krovininio įvažiuojamojo laivo (toliau – trampinis krovininis įvažiuojamasis laivas), nelinijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (toliau – trampinis keleivinis įvažiuojamasis laivas) ir nelinijinio konteinerius vežančio laivo (toliau – trampinis konteinerius vežantis laivas) – 0,454 euro už BT vienetą;

21.5. nelinijinio krovininio, nelinijinio keleivinio arba nelinijinio krovininio-keleivinio laivo (toliau – trampinis laivas), nenurodyto Taisyklių 21.1, 21.3, 21.4, 21.6 ir 21.8–21.12 papunkčiuose, – 0,835 euro už BT vienetą;

21.6. trampinio laivo, laivo, kurio registracijos dokumente nurodytas laivo tipas „vilkikas“ (nepriklausomai nuo to, kokiame registre jis registruotas) ir kuris velka (stumia) kitus laivus (toliau – vilkikas), ir žvejybos laivo, kurių BT mažesnė kaip 1 000 vienetų, – 0,18 euro už BT vienetą;

21.7. vidaus vandenų laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais:

21.7.1. vidaus vandenų laivo, kurio registracijos dokumente nurodytas laivo tipas „barža“, „plaukiojantis kranas“, „pontonas“, – 0,23 euro už BT vienetą;

21.7.2. kito vidaus vandenų laivo, nenurodyto Taisyklių 21.7.1 papunktyje, – 0,32 euro už BT vienetą;

21.7.3. vidaus vandenų laivo, kurio laivo registracijos dokumente nenurodyta BT, – 0,98 euro už vieną tiesinį metrą (L), nurodytą laivo registracijos dokumente;

21.8. laivo, kurio BT didesnė kaip 1 000 vienetų, atplaukiančio ne dėl krovos operacijų – pasipildyti atsargų, pakeisti įgulos, pasislėpti nuo audros, – 0,454 euro už BT vienetą;

21.9. laivo, kurio BT didesnė kaip 1 000 vienetų ir kuris atplaukia iš kito uosto ne dėl krovos darbų – į remontą, – 0,394 euro už BT vienetą;

21.10. keletą uždarų denių turinčio specialiojo laivo, skirto automobiliams vežti (toliau – laivas, skirtas automobiliams vežti) (angl. car carrier), turinčio laivo klasės liudijimą, – 0,284 euro už BT vienetą;

21.11. statomo, demontuojamo laivo, kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,394 euro už BT vienetą;

21.12. statomo, demontuojamo laivo, kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, – 10,10 euro už vieną tiesinį metrą (L), nurodytą laivo registracijos dokumente.

22. Už laivą, stovintį Klaipėdos uoste ilgiau kaip 1 mėnesį, už kiekvieną kitą mėnesį mokamos pratęstos laivo rinkliavos:

22.1. už remontuojamą laivą – 0,128 euro už BT vienetą;

22.2. už statomą, demontuojamą laivą, kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,09 euro už BT vienetą;

22.3. už statomą, demontuojamą laivą, kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, – 3,23 euro už vieną tiesinį metrą (L), nurodytą laivo registracijos dokumente;

22.4. už trampinį laivą, vilkiką ar žvejybos laivą, kurio BT mažesnė kaip 1 000 vienetų, – 0,12 euro;

22.5. už kitą laivą, nenurodytą Taisyklių 22.1–22.4 papunkčiuose, – 0,23 euro už BT vienetą.

23. Už laivą, plaukiojantį tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už Klaipėdos uosto akvatorijos ribų), laivo rinkliava mokama už metus:

23.1. jūrų laivo, vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką Klaipėdos uosto akvatorijos ribose, – 1,09 euro už BT vienetą;

23.2. vidaus vandenų laivo, kurio registracijos dokumente nurodytas laivo tipas „barža“, „plaukiojantis kranas“, „pontonas“, – 1,03 euro už BT vienetą;

23.3. kito vidaus vandenų laivo, nenurodyto Taisyklių 23.1 ir 23.2 papunkčiuose, – 2,10 euro už BT vienetą;

23.4. vidaus vandenų laivo, kurio laivo registracijos dokumente nenurodyta BT, – 6,28 euro už vieną tiesinį metrą (L), nurodytą laivo registracijos dokumente.

24. Laivo rinkliavos dydis mažinamas:

24.1. kruizinio laivo:

24.1.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

24.1.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

24.2. linijinio laivo:

24.2.1. už devintą–dvidešimt septintą įplaukimus kalendoriniais metais – 25 procentais;

24.2.2. nuo dvidešimt aštunto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

24.3. laivo, nuolat vežančio vienarūšius krovinius, arba trampinio laivo:

24.3.1. už keturioliktą–dvidešimt aštuntą įplaukimus kalendoriniais metais – 10 procentų;

24.3.2. nuo dvidešimt devinto įplaukimo kalendoriniais metais – 20 procentų;

24.4. laivo, grįžtančio po bandymų jūroje ir po išplaukimo audros laikotarpiu, – 60 procentų;

24.5. laivo, kuris dėl nepakankamo Klaipėdos uosto gylio negali įplaukti į Klaipėdos uostą arba išplaukti iš jo visiškai pakrautas, rinkliava mažinama apskaičiuojant pagal formulę (T – T (m) / T x 100 procentų), kur T – maksimali laivo grimzlė (iki vasaros vaterlinijos), metrais, T (m) – maksimali leistina Klaipėdos uoste laivo grimzlė, metrais;

24.6. suskystintomis gamtinėmis dujomis varomo laivo, kuris įplaukia į Klaipėdos uostą ne dėl krovos operacijų, o tik pripildyti degalų talpyklas suskystintų gamtinių dujų savo reikmėms, – 70 procentų.

25. Jeigu rinkliavos dydis mažinamas pagal Taisyklių 24.2 papunktį, tai Taisyklių 24.3 papunkčio nuostatos netaikomos.

IV SKYRIUS

KRANTINĖS RINKLIAVA

26. Už laivo stovėjimą prie krantinės mokama ši krantinės rinkliava:

26.1. kiekvieną kartą įplaukus vykdyti krovos darbų:

26.1.1. linijinio krovininio laivo, trampinio laivo ir žvejybos laivo – 0,158 euro už BT vienetą;

26.1.2. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo, linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo ir linijinio konteinerius vežančio laivo – 0,07 euro už BT vienetą;

26.1.3. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo ar linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo, kuris įplaukia į Klaipėdos uostą ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę, – 0,03 euro už BT vienetą;

26.1.4. trampinio krovininio įvažiuojamojo laivo, trampinio keleivinio įvažiuojamojo laivo ir trampinio konteinerius vežančio laivo – 0,09 euro už BT vienetą;

26.1.5. laivo, skirto automobiliams vežti, turinčio laivo klasės liudijimą, – 0,078 euro už BT vienetą;

26.2. nevykdant krovos darbų, už parą ir gavus Uosto direkcijos leidimą:

26.2.1. kruizinio laivo – 0,01 euro už BT vienetą;

26.2.2. linijinio krovininio laivo, linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo, linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo ir konteinerius vežančio linijinio laivo – 0,01 euro už BT vienetą;

26.2.3. trampinio laivo, vilkiko ir žvejybos laivo – 0,01 euro už BT vienetą;

26.2.4. remontuojamo laivo – 0,007 euro už BT vienetą;

26.2.5. statomo, demontuojamo laivo, kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,007 euro už BT vienetą;

26.2.6. statomo, demontuojamo laivo, kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, – 0,24 euro už vieną tiesinį metrą (L);

26.3. laivo, plaukiojančio tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už Klaipėdos uosto akvatorijos ribų), už parą:

26.3.1. jūrų laivo, vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką Klaipėdos uosto akvatorijos ribose, – 0,004 euro už BT vienetą;

26.3.2. vidaus vandenų laivo – 0,01 euro už BT vienetą;

26.3.3. vidaus vandenų laivo, kurio laivo registracijos dokumente nenurodyta BT, – 0,01 euro už vieną tiesinį metrą (L), nurodytą laivo registracijos dokumente.

26.4. plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos, stovinčios prie krantinės ilgiau kaip mėnesį, už kiekvieną kitą mėnesį mokama pratęsta krantinės rinkliava – 0,22 euro už BT vienetą.

27. Pasibaigus krovos operacijoms arba jas nutraukus ir daugiau neatnaujinant, už stovėjimą pirmąsias 4 valandas rinkliava nemokama, o jeigu laivas po krovos operacijos dėl laivo valdytojo kaltės stovi ilgiau kaip 4 valandas, mokama pagal Taisyklių 26.2 papunkčio nuostatas.

28. Krantinės rinkliavos dydis mažinamas:

28.1. švartuojant laivą:

28.1.1. antrojo laivo korpusu arba laivagaliu prie krantinės – 50 procentų;

28.1.2. trečiojo laivo ir kitų toliau stovinčių laivų korpusais – 65 procentais;

28.2. kruizinio laivo:

28.2.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

28.2.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

28.3. suskystintomis gamtinėmis dujomis varomo laivo, kuris įplaukia į Klaipėdos uostą ne dėl krovos darbų, o tik pripildyti degalų talpyklas suskystintų gamtinių dujų savo reikmėms, – 70 procentų.

29. Laivų, plaukiojančių tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (išskyrus vilkikus, plaukiojančius už Klaipėdos uosto akvatorijos ribų), krantinės rinkliava skaičiuojama už faktiškai prie krantinės stovėtą laiką (valandos perskaičiuojamos į paras – laivo faktiškai stovėtų valandų skaičius einamąjį mėnesį sumuojamas ir dalijamas iš 24 val.).

V SKYRIUS

TONAŽO RINKLIAVA

30. Už naudojimąsi Klaipėdos uostu krovos darbams vykdyti mokama ši tonažo rinkliava:

30.1. už tanklaivio pakrovimą arba iškrovimą:

30.1.1. tanklaivio, vežančio naftą ir naftos produktus, – 0,43 euro už BT vienetą;

30.1.2. plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos – 0,64 euro už BT vienetą;

30.1.3. suskystintų gamtinių dujų tanklaivio, kurio BT mažesnė kaip 25 000 vienetų ir kuris įsipila suskystintų gamtinių dujų iš plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties ar kito suskystintų gamtinių dujų tanklaivio, kurio BT mažesnė kaip 25 000 vienetų, – 0,73 euro už vieną kubinį metrą suskystintų gamtinių dujų;

30.2. krovininio laivo pakrovimą arba iškrovimą, kurio BT:

30.2.1. iki 3 500 vienetų – 0,43 euro už BT vienetą;

30.2.2. nuo 3 501 vieneto ir daugiau – 0,64 euro už BT vienetą;

30.3. už pakrautą į linijinį arba trampinį keleivinį įvažiuojamąjį laivą ir (ar) krovininį įvažiuojamąjį laivą ir iškrautą iš linijinio arba trampinio keleivinio įvažiuojamojo laivo ir (ar) krovininio įvažiuojamojo laivo transporto priemonę:

30.3.1. už transporto priemonę, turinčią ne daugiau kaip 12 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, – 3,48 euro už vienetą;

30.3.2. už transporto priemonę, turinčią daugiau kaip 12 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, – 5,79 euro už vienetą;

30.3.3. už bet kurią krovininę transporto priemonę, transporto priemonę, skirtą linijinių arba trampinių įvažiuojamųjų laivų kroviniams krauti (angl. roltrailer), su kroviniu, konteinerį (su kroviniu ar be jo) ant ratinės važiuoklės vykdant krovos darbus ir geležinkelio vagoną su kroviniu – 5,79 euro už vienetą;

30.3.4. už bet kurią krovininę transporto priemonę be krovinio – 2,03 euro už vienetą (už transporto priemonę, skirtą įvažiuojamųjų laivų kroviniams krauti, kuri yra laivo krovos įrangos dalis ir laivo nuosavybė, tonažo rinkliava nemokama);

30.4. už kranu pakrautą į linijinį arba trampinį konteinerius vežantį laivą ir linijinį arba trampinį krovininį įvažiuojamąjį laivą ir iškrautą iš linijinio arba trampinio konteinerius vežančio laivo ir linijinio arba trampinio krovininio įvažiuojamojo laivo konteinerį, skaičiuojant 20 pėdų konteinerio ekvivalentui (toliau – TEU):

30.4.1. su kroviniu – 5,79 euro už TEU;

30.4.2. be krovinio – 2,03 euro už TEU;

30.5. plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos naudojimąsi Klaipėdos uostu krovos darbams vykdyti ilgiau kaip mėnesį, už kiekvieną kitą mėnesį mokama pratęsta tonažo rinkliava – 0,64 euro už BT vienetą;

30.6. už transporto priemonės, gabenamos vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką Klaipėdos uosto akvatorijos ribose, perkėlimą į abi puses:

30.6.1. už lengvąjį automobilį, jo priekabas, puspriekabes, lengvąjį krovininį automobilį (bendra masė iki 3,5 t), gyvenamąją priekabą, kurie pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus yra M₁, O₁, O₂, N₁klasės, O kategorijos SE specialiosios paskirties, – 2,52 euro už vienetą;

30.6.2. už autobusą iki 5 t, gyvenamąjį automobilį (M₂klasė, Mkategorija SA specialioji paskirtis) – 5 eurai už vienetą;

30.6.3. už krovininį automobilį nuo daugiau kaip 3,5 t iki 12 t, krovininę automobilio priekabą (N₂, O₃klasės) – 5,7 euro už vienetą;

30.6.4. už autobusą daugiau kaip 5 t, krovininį automobilį daugiau kaip 12 t, krovininio automobilio priekabą daugiau kaip 10 t (M₃, N₃, O₄klasės) – 8,10 euro už vienetą.

31. Vidaus vandenų keltų veiklą vykdanti įmonė Uosto direkcijai vieną kartą per mėnesį pateikia pažymą apie gabentų priemonių iš Klaipėdos į Smiltynę skaičių.

32. Tonažo rinkliavos dydis mažinamas:

32.1. laivų, nurodytų Taisyklių 30.1.1, 30.1.2 ir 30.2 papunkčiuose:

32.1.1. jeigu pakraunama arba iškraunama krovinio mažiau kaip 80 procentų DWT, – 20 procentų;

32.1.2. jeigu pakraunama arba iškraunama krovinio mažiau kaip 40 procentų DWT, – 40 procentų;

32.2. kraunant Taisyklių 30.4 papunktyje nurodytus krovinius:

32.2.1. konteinerius su kroviniu, kurių kiekis yra didesnis kaip 800 TEU į vieną laivą, – 50 procentų;

32.2.2. konteinerius be krovinio, kurių kiekis yra didesnis kaip 800 TEU į vieną laivą, – 50 procentų;

32.3. už konteinerių paskirstymo veiklą (konteineriams, atgabenamiems į Klaipėdos uostą laivu, neatliekant jokių kitų darbų, išskyrus konteinerio saugojimą iki išgabenimo, ir išgabenamiems arba planuojamiems išgabenti laivu (angl. transshipment) – 100 procentų;

32.4. už kraunamą krovinio kiekį (jeigu vykdant krovos darbus pakraunami į vieną laivą arba iškraunami iš jo mažiau kaip 75 krovininio transporto vienetai Taisyklių 30.3.3 papunktyje išvardytų krovinių) – 50 procentų.

33. Taisyklių 30.1.1, 30.1.2 ir 30.2 papunkčiuose nurodytų laivų, kurie yra pakraunami ir iškraunami Klaipėdos uoste, tonažo rinkliava skaičiuojama atskirai už pakrovimą ir iškrovimą pagal Taisyklių 30 ir 32 punktuose nustatytą tvarką.

VI SKYRIUS

SANITARINĖ RINKLIAVA

34. Stovint laivui Klaipėdos uoste mokama ši sanitarinė rinkliava:

34.1. ne daugiau kaip 10 parų (įskaitytinai) – 0,032 euro už BT vienetą;

34.2. nuo 11 paros už kiekvieną parą – 0,003 euro už BT vienetą;

34.3. už remontuojamą laivą remonto metu mokama pagal Taisyklių 34.1 ir 34.2 papunkčiuose nustatytus rinkliavos dydžius, bet ne daugiau kaip 280 eurų;

34.4. už demontuojamą laivą:

34.4.1. kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, mokama pagal Taisyklių 34.1 ir 34.2 papunkčiuose nustatytus rinkliavos dydžius, bet ne daugiau kaip 280 eurų;

34.4.2. kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, mokama (už kiekvieną kitą mėnesį) 2,78 euro už vieną tiesinį metrą (L), bet ne daugiau kaip 280 eurų;

34.5. keleivinio įvažiuojamojo laivo (už kiekvieną įplaukimą, stovint Klaipėdos uoste ne daugiau kaip 10 parų (įskaitytinai) – 0,06 euro už BT;

34.6. kruizinio laivo (už kiekvieną įplaukimą, stovint Klaipėdos uoste ne daugiau kaip 10 parų (įskaitytinai) – 0,12 euro už BT vienetą;

34.7. laivų, plaukiojančių tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, už metus:

34.7.1. jūrų laivo – 0,93 euro už BT vienetą;

34.7.2. vidaus vandenų laivo – 0,93 euro už BT vienetą;

34.7.3. vidaus vandenų laivo, kurio laivo registracijos dokumente nenurodyta BT, – 2,78 euro už vieną tiesinį metrą (L), nurodytą laivo registracijos dokumente.

35. Laivų, kuriuose įrengta, eksploatuojama ir tarptautiniais sertifikatais pripažinta laivuose susidarančių atliekų apdorojimo sistema (pateikus tai įrodančius dokumentus), taip pat taikomos kitos šiuolaikinės atliekų tvarkymo sistemos, mažinančios atliekų kiekį, atliekos pakartotinai naudojamos ir rūšiuojamos, sanitarinė rinkliava mažinama 20 procentų.

36. Mokant sanitarinę rinkliavą atiduodamos visų rūšių laivų atliekos, kaip nurodyta Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija) ir Laivų atliekų tvarkymo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346 „Dėl Laivų atliekų tvarkymo nuostatų patvirtinimo“.

VII SKYRIUS

KELEIVIO RINKLIAVA

37. Už kiekvieną laivu atvykstantį į Klaipėdos uostą ir už kiekvieną išvykstantį iš Klaipėdos uosto keleivį, nurodytą laivo keleivių sąraše, išskyrus keleivius iki 7 metų ir tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje laivu plaukiančius keleivius, mokama 1 euro keleivio rinkliava.

VIII SKYRIUS

UOSTO AKVATORIJOS RINKLIAVA

38. Už naudojimąsi Klaipėdos uosto akvatorija mokama ši uosto akvatorijos rinkliava:

38.1. už kiekvieną laivo naudojimąsi Klaipėdos uosto akvatorija nuo priėmimo plūduro iki krantinės arba atgal, išskyrus laivus, nurodytus Taisyklių 38.2 papunktyje, – 0,022 euro už BT vienetą;

38.2. už kiekvieną tanklaivio, vežančio naftą ar naftos produktus, ir suskystintų gamtinių dujų tanklaivio, kurio BT mažesnė kaip 25 000 vienetų, naudojimąsi Klaipėdos uosto akvatorija nuo priėmimo plūduro iki krantinės arba atgal – 0,020 euro už BT vienetą;

38.3. už kiekvieną naudojimąsi Klaipėdos uosto akvatorija laivui peršvartuoti, išskyrus Taisyklių 38.4 ir 38.5 papunkčiuose nurodytus laivus, – 0,015 euro už BT vienetą;

38.4. už kiekvieną Klaipėdos uosto akvatorijos panaudojimą vidaus vandenų laivui, nesavaeigiam plaukiojančiam statiniui peršvartuoti – 0,08 euro už BT vienetą;

38.5. už kiekvieną Klaipėdos uosto akvatorijos panaudojimą vidaus vandenų laivui ar nesavaeigiam plaukiojančiam statiniui, kurio laivo registracijos dokumente nenurodyta laivo BT, peršvartuoti (už kiekvieną vedimą ir (ar) švartavimą Klaipėdos uoste) – 0,29 euro už vieną tiesinį metrą (L).

39. Kruiziniams laivams uosto akvatorijos rinkliava mažinama:

39.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

39.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų.

IX SKYRIUS

KLAIPĖDOS UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO IŠIMTYS

40. Laivo, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivio rinkliavos nemoka:

40.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos, valstybės sienos apsaugos, policijos, saugios laivybos Klaipėdos uoste užtikrinimo funkcijas atliekantys laivai;

40.2. Lietuvos Respublikoje įregistruoti gelbėjimo laivai ir specializuoti gaisrui gesinti naudojami laivai;

40.3. Lietuvos Respublikoje įregistruoti laivai, naudojami hidrografiniams ir mokymo tikslams, mokslo tyrimams ir aplinkos apsaugai užtikrinti;

40.4. laivai, kurie naudojami medicinos pagalbai teikti;

40.5. Lietuvos Respublikoje įregistruoti sportiniai laivai;

40.6. Uosto direkcijos naudojami laivai;

40.7. laivai, dirbantys pagal Uosto direkcijos užsakymą ir atliekantys darbus, susijusius su Uosto direkcijos vykdomais projektais, jeigu tai numatyta darbų atlikimo sutartyje;

40.8. Lietuvos Respublikoje registruoti iki 8 metrų ilgio laivai, kurių terminuotas išplaukimas įformintas Uosto direkcijoje, vadovaujantis Laivybos taisyklėmis, ir kurie plaukioja tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje;

40.9. tradiciniai laivai, turintys Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumo I priede nurodytos formos Atitikties dokumentą, kuriuo nustatomi specialūs tradicinių laivų reikalavimai.

41. Užsienio valstybių karo laivai atleidžiami nuo Klaipėdos uosto rinkliavų pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymą ir Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisykles, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisykles ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuotis ir stovėti, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo patvirtinimo“.

42. Uosto akvatorijos rinkliavos nemoka laivai, kuriems neprivalomas laivo vedimas Klaipėdos uosto akvatorijoje su locmanu ir toks vedimas nebuvo vykdomas, vadovaujantis Saugios laivybos įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalies reikalavimais.

43. Tonažo rinkliavos nemoka Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, vežantys krovinius tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, išskyrus vidaus vandenų keleivinius keltus, vežančius krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką Klaipėdos uosto akvatorijos ribose.

44. Sanitarinės rinkliavos nemoka statomi laivai.

45. Laivo ir krantinės rinkliavos nemoka suskystintų gamtinių dujų tanklaiviai, kurių BT mažesnė kaip 25 000 vienetų, kurie Klaipėdos uoste įsipila ar ankstesnio įplaukimo į Klaipėdos uostą metu buvo įsipylę suskystintų gamtinių dujų iš plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties ar kito suskystintų gamtinių dujų tanklaivio, kurio BT mažesnė kaip 25 000 vienetų. Jeigu suskystintų gamtinių dujų tanklaiviai, kurių BT mažesnė kaip 25 000 vienetų, neįsipila suskystintų gamtinių dujų Klaipėdos uoste, Uosto direkcijai turi būti pateikti dokumentai, kuriais įrodoma, kad neįveža kitur įsipiltų suskystintų gamtinių dujų.

46. Prašymai atleisti nuo Klaipėdos uosto rinkliavų mokėjimo ir atleidimo pagrindą patvirtinantys dokumentai pateikiami raštu (pageidautina elektronine forma) Uosto direkcijai. Uosto direkcija, gavusi prašymą, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja jį ir per 2 darbo dienas laivo savininką (valdytoją) arba prašymo pateikėją raštu (pageidautina elektronine forma) informuoja apie priimtą sprendimą. Uosto direkcijos sprendimu nuo Klaipėdos uosto rinkliavų gali būti atleidžiami:

46.1. laivai, atvežantys tik labdarą ir (ar) paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems gavėjams, ir laivai, išvežantys tik Lietuvos Respublikos valstybinę labdarą ir (ar) paramą, – nuo laivo, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivio rinkliavos;

46.2. užsienio valstybių laivai, atvykstantys į Klaipėdos uostą vykdyti nekomercinės veiklos (vizitai įvairių švenčių proga, bendradarbiavimo, pažintiniai, Klaipėdos uosto plėtros ir naujų kontaktų užmezgimo vizitai ir pan.), – nuo laivo, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivio rinkliavos;

46.3. Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, plaukiojantys tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, jūros rajono vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, kurie laivų atliekas atiduoda laivų atliekų surinkimo paslaugas teikiančiai įmonei, sudarę su ja atitinkamą sutartį (sutarties kopija prieš priimant spendimą pateikiama Uosto direkcijai), – nuo sanitarinės rinkliavos;

46.4. laivai, kurie plaukioja pagal tvarkaraštį ir dažnai bei reguliariai (bent kartą per dvi savaites) įplaukia į Klaipėdos uostą, turi susitarimą, kuriuo užtikrinama, kad laivų atliekos būtų pristatomos ir mokesčiai sumokami viename iš laivo maršruto uostų, – nuo sanitarinės rinkliavos. Šiuo atveju laivo savininkas (valdytojas) privalo pateikti Uosto direkcijai papildomus dokumentus (paslaugų sutartis, laivų plaukiojimo grafiką, dokumentus, kuriuose nurodomos išimtys, suteiktos kituose uostuose), kuriais įrodoma, kad laivo savininkas (valdytojas) savo lėšomis pristatys ir apdoros laivų atliekas;

46.5. laivai, pagal atskirą Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų užsakymą vykdantys žmonių su transporto priemonėmis arba be jų repatriaciją ir (ar) evakuaciją, – nuo visų Klaipėdos uosto rinkliavų.

47. Jeigu laivo išplaukimas atidedamas ne laivo savininko (valdytojo), bet Klaipėdos uosto kapitono sprendimu dėl blogų oro sąlygų, laivas atleidžiamas nuo krantinės rinkliavos už tolesnį laivo stovėjimo laiką, kol, pagerėjus oro sąlygoms, laivui bus leista išplaukti.

48. Visų rūšių dokai, kurie naudojami tiesioginėms funkcijoms – laivo statymo ir remonto darbams vykdyti (pagal laivų statybos ir remonto įmonių Uosto direkcijai pateiktą doko atidavimo naudoti aktą, kuriame nurodyta darbų pradžia), tapę Klaipėdos uosto suprastruktūros dalimi, yra atleidžiami nuo laivo, krantinės ir sanitarinės rinkliavų mokėjimo.

______________________

Pakeitimai: