LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2017-05-31

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 75-2982, i. k. 1082210ISAK0003-246

Nauja redakcija nuo 2015-01-01:

Nr. 3-525-(E), 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-20004

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO

TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2008 m. birželio 30 d. Nr. 3-246

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi,

t v i r t i n u Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisykles (pridedama).

SUSISIEKIMO MINISTRAS ALGIRDAS BUTKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministro 2008 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 3-246

(Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministro

2014 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 3-525-(E) redakcija)

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato uosto rinkliavų taikymo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 245 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“.

3. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų (toliau – uosto rinkliavos) rūšys yra šios:

3.1. laivo rinkliava;

3.2. navigacinė rinkliava;

3.3. krantinės rinkliava;

3.4. tonažo rinkliava;

3.5. sanitarinė rinkliava;

3.6. keleivių rinkliava;

3.7. uosto akvatorijos rinkliava.

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

4.1. Keleivinis įvažiuojamasis laivas (ro-pax) – keleivinis laivas, kuriame yra įrengtos patalpos ratinėms transporto priemonėms vežti arba specialiosios paskirties patalpos, nurodytos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II-2 skyriaus 3 taisyklėje.

4.2. Konteinerius vežantis laivas – laivas, į kurį konteineriai pakraunami (iškraunami) kranu.

4.3. Krovininis laivas (ro-ro) – laivas, kuris įrengtas taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ir (arba) geležinkelių transporto priemonės, ir kuris gali vežti ne daugiau kaip 12 keleivių.

4.4. Krovos operacija – krovinių iškrovimas iš laivo, pakrovimas, tvirtinimas ir krovinių dokumentų įforminimas.

4.5. Kruizinis laivas – keleivinis laivas, kuris vykdo tarptautinius pramoginius / poilsinius reisus, trunkančius ne mažiau kaip 72 valandas, ir neatlieka jokių krovos operacijų, išskyrus keleivių vežimą. Kruizinio laivo reiso maršrutą, be išplaukimo iš pirmo uosto ir įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, papildomai turi sudaryti ne mažiau kaip du uostai.

4.6. Laivas, skirtas automobiliams vežti (car carrier pagal classification certificate) – keletą uždarų denių turintis specialusis laivas, skirtas transporto priemonėms, įformintoms kaip prekės, vežti.

4.7. Laivybos linija – linija, kuria pagal nustatytą grafiką plaukioja laivai tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir kitų nurodytų uostų ir kuri įregistruota Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro (toliau – susisiekimo ministras) nustatyta tvarka.

4.8. Laivo agentas – laivo agento paslaugas teikianti susisiekimo ministro nustatyta tvarka atestuota įmonė, kuri yra pasirašiusi su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos.

4.9. Maksimali leistina uoste laivo grimzlė – maksimali uosto kapitono nustatyta leistina laivo grimzlė uoste esant nuliniam vandens lygiui.

4.10. Tanklaivis – krovininis laivas skystiems ir piltiniams kroviniams vežti.

4.11.Trampinis laivas – nelinijinis krovininis, nelinijinis keleivinis arba nelinijinis krovininis-keleivinis laivas.

4.12. Vienarūšių krovinių srautas – vieno vežėjo (operatoriaus) laivais nuolat vežami vienarūšiai kroviniai į (iš) konkrečius (-ių) uostus (-ų). Vienarūšių krovinių srautas registruojamas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos spendimu, kuriame nurodomas krovinių srauto pavadinimas, uostas arba uostai, į kuriuos arba iš kurių vežami kroviniai.

4.13. Vilkikas – laivas, kurio registracijos dokumentuose nurodyta laivo paskirtis „Vilkikas“ (nepriklausomai nuo to, kuriame laivų registre jis registruotas) ir kuris velka (stumia) kitus laivus.

4.14. Uosto rinkliava – laivų savininkų (valdytojų) mokamos privalomosios įmokos VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai už naudojimąsi uostu.

4.15. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme ir kituose įstatymuose.

II SKYRIUS

UOSTO RINKLIAVŲ APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKA

5. Uosto rinkliavų dydžius konkrečiam laivui apskaičiuoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų direkcija (toliau – Uosto direkcija), vadovaudamasi Taisyklėmis.

6. Laivo, besinaudojančio uostu, kapitonas (valdytojas) per laivo agentą, įgaliotą asmenį arba tiesiogiai privalo pateikti Uosto direkcijai laivo deklaraciją arba tarpinę laivo deklaraciją, pildomą vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės), arba vidaus vandenų laivo (vidaus vandenų transporto priemonės) bilieto kopiją. Laivo deklaracijoje arba tarpinėje laivo deklaracijoje pateikiami laivo duomenys, reikalingi uosto rinkliavoms apskaičiuoti:

6.1. didžiausias laivo ilgis metrais (L);

6.2. maksimali laivo grimzlė (iki vasaros vaterlinijos) metrais (T);

6.3. bendroji laivo talpa vienetais (BT);

6.4. laivo dedveitas (DWT).

7. Duomenys, pateikiami laivo deklaracijoje ar tarpinėje laivo deklaracijoje, turi atitikti duomenis, pateikiamus Dokumentų, kuriuos privaloma pateikti tikrinimą atliekančioms valstybės institucijoms laivui įplaukiant į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir išplaukiant iš jo, pildymo, pateikimo ir saugojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 3-592 „Dėl Dokumentų, kuriuos privaloma pateikti tikrinimą atliekančioms valstybės institucijoms laivui atplaukiant į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir išplaukiant iš jo, pildymo, pateikimo ir saugojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytuose dokumentuose.

8. Už pateiktų duomenų teisingumą atsako duomenis pateikęs asmuo.

9. Uosto rinkliavas privalo sumokėti laivo savininkas, valdytojas, laivo agentas ar kitas įgaliotas asmuo. Uosto rinkliavos mokamos į Uosto direkcijos sąskaitą pagal jos pateiktą pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą (toliau – PVM sąskaita faktūra). Laivams, plaukiojantiems tik Klaipėdos uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, Uosto direkcija PVM sąskaitas faktūras už uosto rinkliavas pateikia kiekvieną mėnesį, o laivams, plaukiojantiems tarptautiniais maršrutais, – už kiekvieną įplaukimą / išplaukimą.

10. Įmonė, teikianti laivo agento paslaugas uoste, privalo su Uosto direkcija sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos pagal Uosto direkcijos parengtą sutarties projektą.

11. Laivo, plaukiojančio tik Klaipėdos uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, valdytojas arba savininkas, nesinaudojantis laivo agento paslaugomis, privalo su Uosto direkcija sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos pagal Uosto direkcijos parengtą sutarties projektą.

12. Laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais ir nesinaudojančio laivo agento paslaugomis, valdytojas arba savininkas visas nustatytas uosto rinkliavas privalo sumokėti prieš išplaukiant laivui iš uosto.

13. Uosto rinkliavos, išskyrus keleivio rinkliavą ir tonažo rinkliavą krovininiams laivams (ro-ro) ir konteinerius vežantiems laivams, apskaičiuojamos:

13.1. jūrų laivams – pagal tarptautiniame laivo matmenų liudijime nurodytą bendrąją talpą (toliau – BT), apskaičiuotą vadovaujantis 1969 metų Tarptautine konvencija dėl laivų matmenų nustatymo; jeigu laivas neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, atitinkama rinkliava apskaičiuojama pagal laivo ilgį tiesiniais metrais (L), nurodytą laivo deklaracijoje arba tarpinėje laivo deklaracijoje; Taisyklėse numatytais atvejais mažinant uosto rinkliavų dydžius, naudojama ir maksimali grimzlė (iki vasaros vaterlinijos) metrais (T), ir laivo dedveitas (DWT);

13.2. vidaus vandenų laivams, įregistruotiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, pagal laivo biliete nurodytą laivo talpą (BT); jeigu laivo biliete nenurodyta laivo talpa (BT), rinkliavos apskaičiuojamos tik pagal laivo biliete nurodytą laivo ilgį (L);

13.3. kruiziniams laivams – pagal laivo bendrąją talpą (BT); skaičiuojant laivo, navigacinę, krantinės, sanitarinę ir akvatorijos rinkliavas kruiziniam laivui, kurio BT didesnė kaip 50000, taikomas maksimalus BT dydis 50000.

14. Jeigu uosto rinkliavos ir baudos yra nesumokėtos, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, kol bus sumokėtos uosto rinkliavos arba kol minėtų prievolių įvykdymas bus užtikrintas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.

15. Laivo savininkas, valdytojas, agentas ar kitas įgaliotas asmuo, nesumokėjęs uosto rinkliavų nustatyta tvarka ir terminais, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Uosto rinkliavos skaičiuojamos eurais. Jeigu laivo savininkas, valdytojas, agentas ar kitas įgaliotas asmuo moka JAV doleriais, mokėjimo suma skaičiuojama atitinkamai pagal Lietuvos banko patvirtintą euro ir JAV dolerio santykį buhalteriniams atsiskaitymams sąskaitos išrašymo dieną.

17. Skaičiuojant uosto rinkliavas, ne visa para skaičiuojama kaip visa nuo pirmos stovėjimo uoste valandos (laivui stovint uoste 25 val. laikoma, kad laivas stovi 2 paras), ne visa valanda nuo 31 minutės skaičiuojama kaip visa (laivui stovint uoste 31 minutę laikoma, kad laivas stovi 1 val.). Ši nuostata netaikoma 31 punkte nurodytiems laivams.

18. Linijinį laivą pakeitus kitu dėl laivo remonto ar padidėjusios krovinių apimties (ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, iš anksto apie tai pranešus Uosto direkcijai), pakeisto laivo ir jį pakeitusio laivo įplaukimai kalendoriniais metais sumuojami.

19. Jeigu nustatytas atitinkamos rinkliavos dydis gali būti mažinamas pagal kelis atvejus, nustatytus Taisyklėse, rinkliavos dydis apskaičiuojamas pagal rinkliavų išdėstymo Taisyklėse eilės tvarką (rinkliavos dydis mažinamas skaičiuojant nuo sumos, iš kurios buvo atimtas prieš tai sumažintas rinkliavos dydis).

20. Taisyklėse kalendoriniai metai reiškia laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

III SKYRIUS

LAIVO RINKLIAVA

21. Už kiekvieną įplaukimą į uostą (vidaus vandenų laivams – už naudojimąsi uostu) mokama ši laivo rinkliava:

21.1. kruizinio laivo – 0,12 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.2. linijinio laivo:

21.2.1. linijinio krovininio laivo – 0,58 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.2.2. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (toliau – keleivinis laivas (ro-pax) – 0,07 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.2.3. linijinio krovininio laivo (ro-ro) ir linijinio konteinerius vežančio laivo – 0,28 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.2.4. linijinio keleivinio laivo (ro-pax) ar linijinio krovininio laivo (ro-ro), plaukiojančio linijoje, įplaukiančio į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, – 0,04 euro už BT vienetą;

21.3. tanklaivio, kuris gali vežti izoliuotą balastą specialiai tam skirtose talpyklose ir kuris sukonstruotas, pastatytas su jame įmontuota įranga ir naudojamas kaip izoliuoto balasto tanklaivis, įskaitant dvigubo korpuso ar alternatyvių konstrukcijų tanklaivius, kurie atitinka 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo reikalavimus ir turi tarptautinį tonažo liudijimą, – 0,46 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.4. trampinio laivo – 0,58 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.5. trampinio laivo, vilkiko ir žvejybinio laivo, kurių BT mažesnė kaip 1000 vienetų, – 0,12 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.6. laivo, plaukiojančio Lietuvos Respublikos vandenyse ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už uosto akvatorijos ribų):

21.6.1. jūrinio laivo, vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką uosto akvatorijos ribose – 0,93 euro už BT vienetą (už metus);

21.6.2. vidaus vandenų baržos, plaukiojančio krano, pontono – 0,87 euro už BT vienetą (už metus);

21.6.3. kito vidaus vandenų laivo – 1,94 euro už BT vienetą (už metus);

21.6.4. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta laivo talpa (BT), – 5,79 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už metus);

21.7 vidaus vandenų laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais:

21.7.1. vidaus vandenų baržos, plaukiojančio krano, pontono – 0,07 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.7.2. kito vidaus vandenų laivo – 0,16 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.7.3. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta laivo talpa (BT), – 0,49 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.8. laivo, kurio BT didesnė kaip 1000 vienetų, atplaukiančio iš kito uosto ne krovos operacijoms, t. y. papildyti savo atsargas, pakeisti įgulą, pasislėpti nuo audros, remontui, – 0,23 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.9. trampinio krovininio laivo (ro-ro), trampinio keleivinio laivo (ro-pax) ir trampinio konteinerius vežančio laivo – 0,29 euro už BT vienetą;

21.10. laivo, skirto automobiliams vežti (car carrier pagal classification certificate) – 0,14 euro už BT vienetą;

21.11. statomo, demontuojamo laivo, kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,23 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.12. už statomo, demontuojamo laivo, kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, – 8,08 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną įplaukimą į uostą).

22. Už laivą, stovintį uoste ilgiau kaip 1 mėnesį, mokamos pratęstos laivo rinkliavos:

22.1. už remontuojamą laivą – 0,09 euro už BT vienetą (už kiekvieną kitą mėnesį);

22.2. už statomą, demontuojamą laivą, kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,09 euro už BT vienetą (už kiekvieną kitą mėnesį);

22.3. už statomą, demontuojamą laivą, kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, –3,23 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną kitą mėnesį);

22.4. už trampinį laivą, vilkiką ar žvejybos laivą, kurio BT mažesnė kaip 1000 vienetų, –0,12 euro (už kiekvieną kitą mėnesį);

22.5. už kitą laivą, nenurodytą šių taisyklių 22.1–22.4 papunkčiuose, – 0,23 euro (už kiekvieną kitą mėnesį).

23. Laivo rinkliavos dydis mažinamas:

23.1. kruizinio laivo:

23.1.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

23.1.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

23.2. linijinio laivo:

23.2.1. už devintą–dvidešimt septintą įplaukimus kalendoriniais metais – 25 procentais;

23.2.2. nuo dvidešimt aštunto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

23.3. laivo, nuolat vežančio vienarūšius krovinius, arba trampinio laivo:

23.3.1. už keturioliktą–dvidešimt aštuntą įplaukimus kalendoriniais metais – 10 procentų;

23.3.2. nuo dvidešimt devinto įplaukimo kalendoriniais metais – 20 procentų;

23.4. laivo, grįžtančio po bandymų jūroje ir po išplaukimo audros laikotarpiu, – 80 procentų;

23.5. laivo, kuris dėl nepakankamo maksimalaus uosto gylio negali įplaukti arba išplaukti į (iš) uostą (-o) visiškai pakrautas, rinkliava mažinama apskaičiuojant pagal formulę (T – T (m) / T x 100 procentų), kur T – maksimali laivo grimzlė (iki vasaros vaterlinijos), metrais.

24. Jeigu rinkliavos dydis mažinamas pagal Taisyklių 23.2 papunktį, tai Taisyklių 23.3 papunkčio nuostatos netaikomos.

IV SKYRIUS

NAVIGACINĖ RINKLIAVA

25. Už naudojimąsi uostu mokama ši navigacinė rinkliava:

25.1. trampinio krovininio laivo (ro-ro), trampinio keleivinio laivo (ro-pax), trampinio konteinerius vežančio laivo, kruizinio laivo, remontuojamo laivo – 0,06 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.2. linijinio laivo:

25.2.1. linijinio krovininio laivo – 0,12 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.2.2. linijinio keleivinio laivo (ro-pax) – 0,02 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.2.3. linijinio krovininio laivo (ro-ro) ir konteinerius vežančio linijinio laivo – 0,04 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.2.4. linijinio keleivinio laivo (ro-pax) ar krovininio laivo (ro-ro), plaukiojančio linijoje, įplaukiančio į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, – 0,01 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.3. trampinio laivo – 0,12 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.4. trampinio laivo, vilkiko ir žvejybos laivo, kurių talpa mažesnė kaip 1000 BT vienetų, – 0,06 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.5. laivo, plaukiojančio tik Lietuvos Respublikos vandenyse ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už uosto akvatorijos ribų):

25.5.1. jūrinio laivo, vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką uosto akvatorijos ribose, – 0,16 euro už BT vienetą (už metus);

25.5.2. vidaus vandenų laivo – 0,16 euro už BT vienetą (už metus);

25.5.3. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta laivo talpa (BT), – 0,49 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už metus);

25.6. vidaus vandenų laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais:

25.6.1. vidaus vandenų laivo – 0,16 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.6.2. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta laivo talpa (BT), – 0,49 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.7. laivo, skirto automobiliams vežti (car carrier pagal classification certificate), – 0,04 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.8. statomo, demontuojamo laivo, kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,06 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.9. statomo, demontuojamo laivo, kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, –2,02 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną įplaukimą į uostą).

26. Navigacinės rinkliavos dydis mažinamas:

26.1. kruizinio laivo:

26.1.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

26.1.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

26.2. linijinio laivo:

26.2.1. už devintą–dvidešimt septintą įplaukimus kalendoriniais metais – 25 procentais;

26.2.2. nuo dvidešimt aštunto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

26.3. laivo, nuolat vežančio vienarūšius krovinius, arba trampinio laivo:

26.3.1. už keturioliktą–dvidešimt aštuntą įplaukimus kalendoriniais metais – 10 procentų;

26.3.2. nuo dvidešimt devinto įplaukimo kalendoriniais metais – 20 procentų.

27. Jeigu rinkliavos dydis mažinamas pagal šių taisyklių 26.2 papunktį, tai Taisyklių 26.3 papunkčio nuostatos netaikomas.

V. SKYRIUS

KRANTINĖS RINKLIAVA

28. Už laivo stovėjimą prie krantinės mokama ši krantinės rinkliava:

28.1. už stovėjimą prie krantinės laivo, vykdančio krovos operacijas:

28.1.1. linijinio krovininio laivo, trampinio laivo ir žvejybinio laivo – 0,12 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

28.1.2. linijinio keleivinio laivo (ro-pax), linijinio krovininio laivo (ro-ro) ir konteinerius vežančio linijinio laivo – 0,07 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

28.1.3. linijinio keleivinio laivo (ro-pax) ir linijinio krovininio laivo (ro-ro), plaukiojančių linijoje, įplaukiančių į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, – 0,03 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

28.1.4. trampinio krovininio laivo (ro-ro), trampinio keleivinio laivo (ro-pax) ir trampinio konteinerius vežančio laivo – 0,09 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

28.1.5. laivo, skirto automobiliams vežti (car carrier pagal classification certificate), – 0,04 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

28.1.6. plaukiojančiosios suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos stovėjimą prie krantinės ilgiau kaip mėnesį mokama pratęsta krantinės rinkliava – 0,12 euro už BT vienetą (už kiekvieną kitą mėnesį);

28.2. už stovėjimą prie krantinės laivo, nevykdančio krovos operacijų (gavus Uosto direkcijos leidimą):

28.2.1. kruizinio laivo – 0,01 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.2. linijinio krovininio laivo, linijinio keleivinio laivo (ro-pax), linijinio krovininio laivo (ro-ro) ir konteinerius vežančio linijinio laivo – 0,01 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.3. trampinio laivo, vilkiko ir žvejybinio laivo – 0,01 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.4. trampinio laivo, vilkiko ir žvejybinio laivo, kurių talpa mažesnė kaip 1000 BT vienetų, – 0,01 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.5. remontuojamo laivo – 0,007 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.6. statomo, demontuojamo laivo, kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,007 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.7. statomo, demontuojamo laivo, kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, – 0,24 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už parą);

28.3. laivo, plaukiojančio tik Lietuvos Respublikos vandenyse ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už uosto akvatorijos ribų):

28.3.1. jūrinio laivo, vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką uosto akvatorijos ribose, – 0,004 euro už BT vienetą (už parą);

28.3.2. vidaus vandenų laivo – 0,01 euro už BT vienetą (už parą);

28.3.3. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta laivo talpa (BT), – 0,01 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už parą).

29. Pasibaigus krovos operacijoms arba jas nutraukus ir daugiau neatnaujinant, už stovėjimą pirmąsias 4 valandas rinkliava nemokama, o jeigu laivas po krovos operacijos dėl laivo valdytojo kaltės stovi ilgiau kaip 4 valandas, mokama pagal 28.2 papunkčio nuostatas.

30. Krantinės rinkliavos dydis mažinamas:

30.1. švartuojant laivą:

30.1.1. antruoju korpusu arba laivagaliu prie krantinės – 50 procentų;

30.1.2. trečiuoju korpusu ir toliau – 65 procentais;

30.2. kruizinio laivo:

30.2.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

30.2.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų.

31. Laivų, plaukiojančių tik Klaipėdos uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje (išskyrus vilkikus, plaukiojančius už uosto akvatorijos ribų), krantinės rinkliava skaičiuojama už faktiškai prie krantinės stovėtą laiką (už valandas, perskaičiuotas į paras: laivo faktiškai stovėtų valandų skaičius einamąjį mėnesį sumuojamas ir perskaičiuojamas į paras, gautą valandų sumą dalijant iš 24 val.).

VI SKYRIUS

TONAŽO RINKLIAVA

32. Už naudojimąsi uostu krovos operacijoms vykdyti mokama ši tonažo rinkliava:

32.1. tanklaivio:

32.1.1. tanklaivio, vežančio naftą ir naftos produktus, – 0,43 euro už BT vienetą (už pakrovimą arba iškrovimą);

32.1.2. plaukiojančiosios suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos – 0,64 euro už BT vienetą (už pakrovimą arba iškrovimą);

32.2. krovininio laivo, kurio BT:

32.2.1. iki 3500 vienetų – 0,43 euro už BT vienetą (už pakrovimą arba iškrovimą);

32.2.2. nuo 3501 vieneto ir daugiau – 0,64 euro už BT vienetą už pakrovimą arba iškrovimą;

32.3. už pakrautą į keleivinį laivą (ro-pax) / krovinininį laivą (ro-ro) (toliau – ro-ro / ro-pax laivas) ir iškrautą iš ro-ro / ro-pax laivo transporto priemonę:

32.3.1. už automobilį (ne daugiau kaip 12 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą) – 3,48 euro už vienetą;

32.3.2. už transporto priemonę (daugiau kaip 12 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą) – 5,79 euro už vienetą;

32.3.3. už bet kokią krovininę transporto priemonę, vilkiką su ratine priekaba (toliau –roltreileris) ir konteinerį (su kroviniu / be krovinio) ant važiuoklės ro-ro operacijose ir geležinkelio vagoną su kroviniu – 5,79 euro už vienetą;

32.3.4. už bet kokią krovininę transporto priemonę be krovinio – 2,03 euro už vienetą (už roltreilerį be krovinio, kuris yra laivo krovos įrangos dalis ir laivo nuosavybė, tonažo rinkliava nemokama);

32.4. už kranu pakrautą konteinerį, skaičiuojant 20 pėdų konteinerio ekvivalentui (toliau – TEU):

32.4.1. su kroviniu – 5,79 euro už TEU;

32.4.2. be krovinio – 2,03 euro už TEU;

32.5. už plaukiojančiosios suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos naudojimąsi uostu krovos operacijoms vykdyti ilgiau kaip mėnesį mokama pratęsta tonažo rinkliava – 0,64 euro už BT vienetą (už kiekvieną kitą mėnesį).

33. Tonažo rinkliavos dydis mažinamas:

33.1. laivų, nurodytų 32.1 ir 32.2 papunkčiuose:

33.1.1. jeigu pakraunama arba iškraunama krovinio mažiau kaip 80 procentų DWT, – 20 procentų;

33.1.2. jeigu pakraunama arba iškraunama krovinio mažiau kaip 40 procentų DWT, – 40 procentų;

33.2. kraunant 32.4 papunktyje nurodytus krovinius:

33.2.1. konteinerius su kroviniu, kurių kiekis yra didesnis kaip 800 TEU į vieną laivą, – 50 procentų;

33.2.2. konteinerius be krovinio, kurių kiekis yra didesnis kaip 800 TEU į vieną laivą, – 50 procentų;

33.3. už pekraunamą krovinio kiekį (jeigu ro-ro operacijose pakraunama (iškraunama) į (iš) vieną (-o) laivą (-o) mažiau kaip 75 krovininio transporto vienetų 32.3.3 papunktyje išvardytų krovinių) – 50 procentų.

34. 32.1 ir 32.2 papunkčiuose nurodytų laivų, kurie yra pakraunami ir iškraunami Klaipėdos uoste, tonažo rinkliava skaičiuojama atskirai už pakrovimą ir iškrovimą pagal Taisyklių 32 ir 33 punktuose nustatytą tvarką.

VII. SKYRIUS

SANITARINĖ RINKLIAVA

35. Stovint laivui uoste mokama ši sanitarinė rinkliava:

35.1. iki 10 parų įskaitytinai – 0,07 euro už BT vienetą;

35.2. nuo 11 paros už kiekvieną parą – 0,007 euro už BT vienetą;

35.3. už remontuojamą laivą remonto metu mokama pagal šių taisyklių 35.1 ir 35.2 papunkčių reikalavimus, bet ne daugiau kaip 289,62 euro: visi šio laivo eksploataciniai teršalai atiduodami laivų remonto (statybos) įmonėms pagal jų patvirtinus tarifus;

35.4. už demontuojamą laivą:

35.4.1. kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, mokama pagal 35.1 ir 35.2 papunkčiuose nustatytus rinkliavos dydžius, bet ne daugiau kaip 289,62 euro: visi šio laivo eksploataciniai teršalai atiduodami laivų remonto (statybos) ar demontavimo darbus atliekančioms įmonėms pagal jų patvirtintus tarifus;

35.4.2. kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo,– 2,78 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną kitą mėnesį), bet ne daugiau kaip 289,62 eurų: visi šio laivo eksploataciniai teršalai atiduodami laivų remonto (statybos) ar demontavimo darbus atliekančioms įmonėms pagal jų patvirtintus tarifus;

35.5. linijinio ro-pax / ro-ro laivo, įplaukiančio į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, – 0,021 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą):

35.5.1. sanitarinės rinkliavos už linijinį ro-pax / ro-ro laivą, įplaukiantį į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, dydis mažinamas nuo devinto įplaukimo kalendoriniais metais – 25 procentais;

35.5.2. sanitarinės rinkliavos už linijinį ro-pax / ro-ro laivą, įplaukiantį į uostą ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę, dydis mažinamas nuo dvidešimt aštunto įplaukimo kalendoriniais metais – 35 procentais;

35.6. laivų, plaukiojančių Lietuvos Respublikos vandenyse ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje:

35.6.1. jūrinio laivo – 0,93 euro už BT vienetą (už metus);

35.6.2. vidaus vandenų laivo – 0,93 euro už BT vienetą (už metus);

35.6.3. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta laivo talpa (BT), – 2,78 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už metus);

35.7. kruiziniams laivams sanitarinė rinkliava mažinama:

35.7.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

35.7.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų.

36. Laivų, kuriuose įrengta ir eksploatuojama tarptautiniais sertifikatais („Green Award“) pripažinta laivuose susidarančių atliekų apdorojimo sistema, taip pat taikomos kitos šiuolaikinės atliekų tvarkymo sistemos, mažinančios jų susidarymo kiekį, atliekos pakartotinai naudojamos ir rūšiuojamos, sanitarinė rinkliava mažinama 20 procentų.

37. Mokant sanitarinę rinkliavą priduodami visų rūšių laivo eksploataciniai teršalai (kaip nurodyta MARPOL 73/78 konvencijoje), kurie susikaupė nuo paskutinio išplaukimo uosto iki įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir stovėjimo uoste metu. Kiti eksploataciniai ir neeksploataciniai teršalai privalomai priduodami teršalų priėmimo paslaugas teikiančioms įmonėms.

VIII SKYRIUS

KELEIVIŲ RINKLIAVA

38. Už kiekvieną laivu atvykstantį į uostą ir už kiekvieną išvykstantį iš uosto keleivį, nurodytą laivo keleivių sąraše, išskyrus keleivius iki 7 metų ir tik Klaipėdos uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje laivu plaukiančius keleivius, mokama 1 euro keleivio rinkliava.

IX SKYRIUS

UOSTO AKVATORIJOS RINKLIAVA

39. Už naudojimąsi uosto akvatorija mokama ši uosto akvatorijos rinkliava:

39.1. už kiekvieną laivo naudojimąsi uosto akvatorija nuo priėmimo plūduro iki krantinės arba atgal (išskyrus laivus, nurodytus 39.2 papunktyje) – 0,074 euro už BT vienetą;

39.2. už kiekvieną tanklaivio (vežančio naftą ar naftos produktus) naudojimąsi uosto akvatorija nuo priėmimo plūduro iki krantinės arba atgal – 0,070 euro už BT vienetą;

39.3. už kiekvieną naudojimąsi uosto akvatorija laivui peršvartuoti, išskyrus 39.4, 39.5 papunkčiuose nurodytus laivus, – 0,053 euro už BT vienetą;

39.4. už kiekvieną uosto akvatorijos panaudojimą vidaus vandenų laivui, nesavaeigiam plaukiojančiam statiniui peršvartuoti – 0,08 euro už BT vienetą;

39.5. už kiekvieną uosto akvatorijos panaudojimą vidaus vandenų laivui ar nesavaeigiam plaukiojančiam statiniui, kurio laivo biliete nenurodyta laivo talpa (BT), peršvartuoti – 0,29 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną vedimą / švartavimą uoste);

39.6. kruiziniams laivams akvatorijos rinkliava mažinama:

39.6.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

39.6.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų.

X SKYRIUS

UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO IŠIMTYS

40. Laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivių rinkliavos nemoka:

40.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos, valstybės sienos apsaugos, uosto policijos, saugios laivybos uoste užtikrinimo funkcijas atliekantys laivai;

40.2. Lietuvos Respublikoje įregistruoti gelbėjimo laivai ir specializuoti gaisrui gesinti naudojami laivai;

40.3. Lietuvos Respublikoje įregistruoti laivai, naudojami hidrografiniams ir mokymo tikslams, mokslo tyrimams ir aplinkos apsaugai užtikrinti;

40.4. laivai, kurie naudojami medicininei pagalbai teikti;

40.5. Lietuvos Respublikoje įregistruoti sportiniai laivai;

40.6. Uosto direkcijos naudojami laivai;

40.7. laivai, dirbantys pagal Uosto direkcijos užsakymą ir atliekantys darbus, susijusius su Uosto direkcijos vykdomais projektais, jeigu tai numatyta darbų atlikimo sutartyje;

40.8. Lietuvos Respublikoje registruoti iki 8 metrų ilgio laivai, kurių terminuotas išplaukimas įformintas Uosto direkcijoje vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“, kurie plaukioja tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

41. Užsienio valstybių karo laivai atleidžiami nuo uosto rinkliavų pagal Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisykles, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisykles ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuotis ir stovėti, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo patvirtinimo“.

42. Uosto akvatorijos rinkliavos nemoka laivai, kuriems neprivalomas laivo vedimas uosto akvatorijoje su locmanu ir toks vedimas nebuvo vykdomas, vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių reikalavimais.

43. Tonažo rinkliavos nemoka Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, vežantys krovinius tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

44. Nuo laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivių rinkliavos Uosto direkcijos sprendimu atleidžiami:

44.1. laivai, atvežantys tik labdarą / paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems gavėjams, ir laivai, išvežantys tik Lietuvos Respublikos valstybinę labdarą / paramą;

44.2. užsienio valstybių laivai, atvykstantys į uostą vykdyti ne komercinę veiklą (vizitai įvairių švenčių proga, bendradarbiavimo, pažintiniai, uosto plėtros ir naujų kontaktų užmezgimo vizitai ir pan.).

45. Jeigu laivo išplaukimas atidedamas ne laivo valdytojo, bet uosto kapitono sprendimu dėl blogų oro sąlygų, laivas atleidžiamas nuo krantinės rinkliavos už tolesnį laivo stovėjimo laiką, kol, pagerėjus oro sąlygoms, laivui bus leista išplaukti.

46. Nuo sanitarinės rinkliavos Uosto direkcijos sprendimu atleidžiami Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, plaukiojantys tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurie teršalus ir šiukšles priduoda teršalų ir šiukšlių surinkimo paslaugas teikiančiai įmonei, sudarę su ja atitinkamą sutartį (sutarties kopija prieš priimant spendimą pateikiama Uosto direkcijai).

47. Linijinio laivo, teikiančio reguliarias susisiekimo paslaugas tarp paskirtų Baltijos ir Šiaurės jūrų uostų ir plaukiojančio pagal grafiką nuolatiniu maršrutu, valdytojas arba savininkas, Uosto direkcijos sprendimu gali būti atleistas nuo sanitarinės rinkliavos. Šiuo atveju laivo valdytojas privalo pateikti Uosto direkcijai prašymą atleisti nuo sanitarinės rinkliavos mokėjimo ir dokumentus (paslaugų sutartis), įrodančius, kad laivo valdytojas savo lėšomis pristatys, tvarkys ir pašalins atliekas.

48. Sanitarinės rinkliavos nemoka statomi laivai. Visi šių laivų eksploataciniai teršalai atiduodami laivų statybos įmonėms pagal jų patvirtintus tarifus.

_________________

Pakeitimai: