Suvestinė redakcija nuo 2004-10-08
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 43-1977, i. k. 1032070ISAKISAK-492
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MOKSLEIVIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO ĮSKAITOS IR INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ EGZAMINŲ GAIRIŲ 2004 IR 2005 METAMS PATVIRTINIMO
2003 m. balandžio 14 d. Nr. ISAK-492
Vilnius
Įgyvendindamas Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo švietimo sistemoje programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 315, 3.1 dalinį tikslą ir remdamasis Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimo tarybos 2002 m. lapkričio 29 d. posėdžio nutarimu bei atsižvelgdamas į Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pritarimą:
1. Tvirtinu Moksleivių kompiuterinio raštingumo įskaitos ir informacinių technologijų egzaminų gaires 2004 ir 2005 metams (pridedama).
2. Pavedu Nacionaliniam egzaminų centrui (direktorius Vidmantas Jurgaitis) iki š. m. birželio 1 d. parengti Moksleivių kompiuterinio raštingumo įskaitos ir informacinių technologijų egzaminų gairių 2004 ir 2005 metams įgyvendinimo programą.
PATVIRTINTA
švietimo ir mokslo ministro
2003 m. balandžio 14 d. įsakymu
Nr. ISAK-492
MOKSLEIVIŲ KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO ĮSKAITOS IR INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ EGZAMINŲ GAIRĖS 2004 IR 2005 METAMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žinių visuomenėje gyvenančiam asmeniui svarbi ne tik socialinė ir kultūrinė, bet ir informacinė bei komunikacinė kompetencija. Ši kompetencija įgyjama, kai informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) integruojamos į visus švietimo lygmenis.
Įgyvendinant Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime strategiją (Informacijos technologija mokykloje. Konferencijos medžiaga. – Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Švietimo informacinių technologijų centras, 2000, P. 153–197, www.ipc.lt), nuolat tobulinamas IKT naudojimas formaliajam, neformaliajam švietimui, savišvietai, plėtojamas nuotolinis mokymasis.
2. Bendrąjį lavinimą teikiančiose mokyklose sėkmingai modernizuojamas informatikos bei informacinių technologijų dėstymas. Parengti ir patvirtinti 11–12 klasių išsilavinimo standartai (švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465). Peržiūrimi ir naujai rengiami išsilavinimo standartai pagrindinei mokyklai.
3. Pagrindinėje mokykloje 9–10 klasėse dėstomas informatikos kursas. Jo tikslas – apibendrinti moksleivių informacinių technologijų gebėjimus ir žinias. Tolesniu 11–12 klasių informacinių technologijų kursu siekiama gilinti moksleivių žinias informatikos taikymo srityse. Parengti informacinių technologijų standartai skiriami dalyko pasiekimams vertinti.
4. Bendrieji gebėjimai, į kuriuos nukreiptas Informacinių technologijų išsilavinimo standartas:
4.2. lavinti informacinius įgūdžius (informacijos atrinkimo, jos vertinimo, komplektavimo, sintetinimo, darbo pateikimo);
4.6. naudotis dažniausiai taikomomis informacinėmis ir komunikacinėmis priemonėmis (elektroniniu paštu, internetu, kompaktinėmis plokštelėmis) informacijai gauti;
5. Siekiant sėkmingai naudoti IKT ne vien informatikos pamokose, bet ir visa apimančioje švietimo erdvėje, buvo parengtas Moksleivių visuotinio kompiuterinio raštingumo standartas (patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2002 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 134). Standarto pagrindinė paskirtis – apibrėžti kompiuterinio raštingumo reikalavimus, kuriuos numatoma įgyvendinti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose iki 2006 metų ir į kuriuos orientuojantis būtų rengiamos įvairių dalykų mokymo programos, vadovėliai, rengiami mokytojai, planuojamas mokyklų aprūpinimas kompiuterių technine ir programine įranga, mokomosiomis programomis bei kuriami kompiuterių tinklai.
6. Moksleivių visuotinio kompiuterinio raštingumo standarto tikslai:
6.1. atspindėti bendrus moksleivių, tėvų, pedagogų, profesinių ir aukštųjų mokyklų dėstytojų, politikų, verslininkų, mokslininkų lūkesčius ugdant tikruosius informacinės visuomenės piliečius;
7. Šiame standarte nurodoma, kad kompiuterinio raštingumo siekiama integruojant informacines ir komunikacines technologijas į visą ugdymo procesą – įvairių dalykų pamokas ir bendrą popamokinę veiklą, naudojimąsi informacijos ir komunikacijos technologijos priemonėmis mokyklų bibliotekose.
8. Visavertis kompiuterinis raštingumas negali būti pasiektas naudojant informacines technologijas vien tik informatikos pamokose.
9. Palyginus moksleivių kompiuterinio raštingumo ir informacinių technologijų išsilavinimo standartus, pastebimas jų persidengimas, tačiau ryškūs ir esminiai skirtumai. Kompiuterinio raštingumo pagrindinis tikslas bei siekiamybė – numatyti bendriausius reikalavimus minimaliems darbo kompiuteriu įgūdžiams formuoti bei žinioms įgyti. Informatikos bei informacinių technologijų tikslai yra gerokai gilesni, kita vertus – platesni. Jais siekiama, kad moksleivis suprastų kompiuteriu atliekamų veiksmų prasmę ir nuolat tobulintų savo informacinę kultūrą.
10. Kompiuterinio raštingumo bei informacinių technologijų standartų tikslų skirtingumas teikia reikiamybę nuo 2004 m. atskirai formuoti kompiuterinio raštingumo įskaitą ir informacinių technologijų mokyklinį egzaminą; nuo 2005 metų papildomai išbandyti informacinių technologijų (programavimo) valstybinio brandos egzamino įvedimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. ISAK-1535, 2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 148-5386 (2004-10-07), i. k. 1042070ISAKSAK-1535
II. KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO ĮSKAITA
11. Kompiuterinio raštingumo įskaita paremta Moksleivių visuotinio kompiuterinio raštingumo standartu, kuris adresuojamas švietimo politikams, tarnautojams, planuotojams, ugdymo turinio kūrėjams, informatikos ir kitų dalykų mokytojams, moksleiviams, kompiuterių specialistams, verslininkams bei plačiajai visuomenei.
12. Kompiuterinio raštingumo įskaitos tikslai:
13. Kompiuterinio raštingumo įskaitai įgyvendinti siūloma rinktis modernaus kompiuterinio testo su pasirenkamais atsakymais modelį.
14. Kompiuterinio testo turinys atspindi moksleivių visuotinio kompiuterinio raštingumo standartą. Tai klausimai su pasirenkamais atsakymų variantais, maždaug 30–40 klausimų, skirti patikrinti minimalius moksleivių informacinių technologijų naudojimo gebėjimus.
15. Kompiuterinis testas būtų laikomas vieną dieną iš anksto paskirtuose egzaminų centruose, trukmė – 45–60 minučių. Organizuojamas papildomas testo laikymas (vieną kartą).
16. Įskaitą leidžiama laikyti visiems norintiems 12 klasių moksleiviams. Įskaitos laikymo laikas: sausio – vasario mėn.
III. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ MOKYKLINIS EGZAMINAS
18. Pasikeitus informatikos dalyko turiniui, keičiasi ir buvęs informatikos mokyklinis egzaminas. Šis egzaminas remiasi informacinių technologijų standartu, todėl keičiasi ne tik egzamino turinys, bet ir informatikos egzamino pavadinimas – siūloma jį vadinti informacinių technologijų egzaminu.
19. Informacinių technologijų mokyklinio egzamino tikslai:
19.1. įvertinti egzaminą pasirinkusių moksleivių informacinius gebėjimus, žinias bei įgūdžius, kuriuos nusako bendrojo lavinimo mokyklos bendrojo kurso informacinių technologijų standartas;
19.2. suteikti moksleiviams galimybę parodyti savo gebėjimus informacinių technologijų naudojimo srityje;
19.3. sudaryti moksleiviams sąlygas pademonstruoti savo gebėjimus sprendžiant probleminius uždavinius kompiuteriu;
20. Egzamino struktūra:
IV. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ (PROGRAMAVIMO) VALSTYBINIS EGZAMINAS
22. Moksleiviams, kurie rinksis informatikos ar su ja artimas studijų programas keliami reikalavimai, susiję su algoritminio mąstymo gebėjimais. Kad programinė įranga būtų profesionaliai taikoma visose žmogaus veiklos srityse, reikalingos programavimo žinios. Programuotojų poreikis nuolat didėja, nuolat auga studentų, studijuojančių informatiką, skaičius. Programavimas, kaip intelektinė veikla, kuriai nereikalingos didelės materialinės investicijos, yra itin priimtina ir skatintina Lietuvos ekonominės ir ūkio plėtros kryptis.
23. Siūloma informacinių technologijų (programavimo) valstybinio egzamino rezultatus įrašyti į konkursinių mokomųjų dalykų sąrašą, atsižvelgiant į studijų sritį ir kryptį.
24. Lietuvos mokslininkai ir pedagogai turėjo ir kol kas dar tebeturi pagrįstą, pasaulyje pripažintą algoritmavimo bei programavimo mokymo sistemą. Tobulinant šią sistemą buvo parengta daug metodinės, mokslinės, mokomosios medžiagos ir vadovėlių, o aukštosios mokyklos rengia mokytojus, gebančius dėstyti programavimo kursą.
Informacinių technologijų (programavimo) valstybinis egzaminas, kurio pagrindas programavimas, paskatintų dalį mokinių motyvuotai dirbti šia linkme.
25. Informacinių technologijų (programavimo) valstybinio egzamino pagrindinę dalį sudarytų 11-12 klasių informacinių technologijų išplėstinio kurso programavimo modulio turinys. Valstybinis egzaminas įvertintų moksleivių žinias, gebėjimus ir įgūdžius programavimo srityje ir atitiktų išplėstinio kurso standartuose apibrėžtus pasiekimų reikalavimus.
26. Informacinių technologijų (programavimo) valstybinio egzamino tikslai:
26.1. įvertinti egzaminą pasirinkusių moksleivių gebėjimus, žinias bei įgūdžius, kuriuos nusako bendrojo lavinimo mokyklos informacinių technologijų išplėstinio kurso programavimo modulio programa bei išsilavinimo standartas;
26.2. įvertinti informacinius gebėjimus, kuriuos nusako informacinių technologijų bendrojo kurso standartas;
26.5. suteikti moksleiviams galimybę parodyti kompiuterinės technikos nuodugnų suvokimą, gebėjimą formalizuoti ir abstrahuoti bei dirbti su dideliu skaičiumi duomenų;
27. Informacinių technologijų (programavimo) valstybinio egzamino įvedimas leistų aukštosioms mokykloms atrinkti į informatikos ir jai artimas specialybes motyvuotus ir turinčius reikalingo mąstymo pagrindus moksleivius. Egzaminas dalį mokinių paskatintų motyvuotai dirbti šia linkme ir leistų jiems įvertinti savo galimybes bei pasirinkimo teisingumą. Programavimo uždaviniai ir jų sprendimo metodai yra glaudžiai susiję su kitų tiksliųjų mokslų pagrindinėmis žiniomis ir jų taikymu, todėl informacinių technologijų valstybinį egzaminą aukštosios mokyklos galėtų pripažinti lygiaverčiu tiksliųjų mokslų egzaminu.
28. Egzamino struktūra:
29. Informacinių technologijų (programavimo) valstybinio egzamino užduotys apima 11–12 klasių informacinių technologijų programos išplėstinį kursą (programavimo modulį). Testą sudaro pasirenkamojo atsakymo užduotys bei atviro teksto klausimai, į kuriuos reikia atsakyti trumpai (vienu – dviem sakiniais).
30. Informacinių technologijų (programavimo) valstybinis brandos egzaminas būtų pradėtas vykdyti 2005 metais įvykdžius bandomąjį egzaminą 11-ųjų klasių mokiniams.
_____________
Punkto pakeitimai:
Nr. ISAK-1535, 2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 148-5386 (2004-10-07), i. k. 1042070ISAKSAK-1535
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. ISAK-1535, 2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 148-5386 (2004-10-07), i. k. 1042070ISAKSAK-1535
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-492 "Dėl Moksleivių kompiuterinio raštingumo įskaitos ir informacinių technologijų egzaminų gairių 2004 ir 2005 metams patvirtinimo" pakeitimo