PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose komerciniuose bankuose (toliau – komerciniai bankai), Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose) (toliau – skyriai) bei Centrinėje kredito unijoje ir kredito unijose (toliau – kredito unijos), draudimo tvarką ir šių indėlių kompensavimo dydį.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Draudėjas – komercinis bankas, skyrių įsteigęs užsienio bankas (toliau – bankai) arba kredito unija, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantys draudimo įmokas valstybės įmonei Indėlių draudimo fondui (toliau – Fondas).

2. Indėlininkas – fizinis arba juridinis asmuo, arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, laikantys indėlius komerciniuose bankuose, skyriuose ir kredito unijose, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 1–5 punktus negali būti draudimo objektais. Kai reikalavimo teises į pinigines lėšas pagal sutartis turi asmenų grupė, kiekvienas jos asmuo laikomas indėlininku ir lėšos padalijamos kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių atsiranda jų reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose nenustatyta kitaip.

3. Indėlis – indėlininko piniginių lėšų, laikomų komerciniame banke, skyriuje arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų piniginių lėšų, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų su indėliais (išskyrus reikalavimo teises pagal indėlio pasaugos sutartis), suma.

4. Draudimo įmoka – draudėjo įmoka į Fondą, mokama šio įstatymo nustatyta tvarka.

5. Draudimo išmoka – šiame įstatyme nustatyta pinigų suma, į kurią indėlininkas turi teisę draudiminio įvykio atveju.

6. Draudiminis įvykis – bankroto bylos iškėlimas kredito unijai ar bankui arba sprendimo dėl bankinės ar kitos kreditinės veiklos nutraukimo priėmimas, kai kredito unija ar bankas negali atsiskaityti su kreditoriais.

7. Draudimo suma – draudžiamo indėlio suma.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO SĄLYGOS

3 straipsnis. Draudimo objektas ir draudimo suma

1. Draudimo objektas yra indėlininkų indėliai litais ir užsienio valiuta – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos šalių nacionalinėmis valiutomis (toliau – užsienio valiuta).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus indėlius Fonde privalo apdrausti komerciniai bankai, kredito unijos ir užsienio bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigę skyrius, kuriuose laikomi indėliai nėra apdraudžiami (kompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso skyrių įsteigęs bankas, teisės aktus.

3. Jeigu skyriuje laikomi indėliai yra apdraudžiami (kompensuojami) arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, tačiau Fondo taryba nustato, kad šios indėlių apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, tai skyrių įsteigęs užsienio bankas privalo papildomai apdrausti skyriuje laikomus indėlininkų indėlius Fondo tarybos nustatyta ir „Valstybės žiniose“ paskelbta tvarka. Papildomai draudžiami tik tie indėliai, kurių apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos pagal užsienio valstybės teisės aktus yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme. Indėliai, kurie yra neapdraudžiami (nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, turi būti apdraudžiami pagal šį įstatymą.

4. Skyriuje laikomų indėlių apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos negali būti geresnės, negu nustatyta šio įstatymo.

5. Indėlių draudimo sąlygos negali būti konkurencijos priemonė, naudojama reklamoje.

6. Draudimo objektu negali būti:

1) Lietuvos banko indėliai;

2) Fondo indėliai;

3) viešojo administravimo institucijų ir įstaigų indėliai;

4) kredito įstaigų indėliai;

5) pensijų fondų, pensijų fondų valdymo įmonių, investicinių bendrovių, investicinių bendrovių valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių, taip pat įmonių, kurios verčiasi lizingu (finansine nuoma), ir draudimo įmonių indėliai;

6) to paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai ir įsipareigojimai, susiję su jos akceptuotais bei paprastaisiais vekseliais.

7. Draudimo suma yra lygi indėlininko indėliui, buvusiam komerciniame banke, skyriuje arba kredito unijoje draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip:

1) 45 000 litų – nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos;

2) 50 000 litų – nuo 2004 metų sausio 1 dienos;

3) 60 000 litų – nuo 2007 metų sausio 1 dienos;

4) 20 000 eurų atitinkanti suma litais – nuo 2008 metų sausio 1 dienos.

8. Papildomai apdraudžiamo indėlio draudimo suma yra lygi indėlio ir sumos, kuri yra išmokama indėlininkui pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-534, 2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 90-3145 (2001-10-24)

4 straipsnis. Draudimo įmoka

1. Draudimo įmoka yra skaičiuojama nuo indėlininkų sąskaitose, atidarytose pagal banko indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis, esančių lėšų litais ir (ar) užsienio valiuta sumos, laikomos kredito unijose, komerciniuose bankuose ir skyriuose, kuriuose laikomi indėliai nėra kompensuojami arba kitaip apsaugomi pagal užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso skyrių įsteigęs užsienio bankas, teisės aktus. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju papildomai draudžiant indėlius, draudimo įmoka yra skaičiuojama nuo sumos, kurią sudaro papildomai draudžiamų indėlių sąskaitose, atidarytose pagal banko indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis, esančių lėšų ir išmokų, mokėtinų indėlininkams pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumas.

2. Draudimo įmokos metinė norma, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, yra:

1) komerciniams bankams, skyriams – 0,45 procento;

2) kredito unijoms – 0,2 procento.

3. Fondo taryba turi teisę keisti draudimo įmokos normą:

1) kai Fondo kapitalo ir visų draudžiamų indėlių santykis tampa didesnis negu 3 procentai, bet neviršija 4 procentų. Šiuo atveju metinė draudimo įmokos norma šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems draudėjams neturi būti mažesnė kaip 0,045 procento, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems draudėjams – 0,025 procento;

2) kai Fondo kapitalo ir visų draudžiamų indėlių santykis tampa didesnis negu 4 procentai. Šiuo atveju metinė draudimo įmokos norma šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems draudėjams neturi būti mažesnė kaip 0,001 procento, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems draudėjams – 0,0005 procento.

4. Komerciniai bankai, įgiję teisę priimti indėlius, 3 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais užsienio bankai, įsteigę skyrius, turinčius teisę priimti indėlius, į Fondo sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę) 5000 litų draudimo įmoką. Kredito unijos, turinčios teisę priimti indėlius, ir naujai įsteigtosios, įgijusios teisę priimti indėlius, Fondo tarybos nustatyta tvarka į Fondo sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę) 500 litų draudimo įmoką. Kitas draudimo įmokas apskaičiuoja draudėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, ir moka jas į Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį.

5. Draudimo įmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, draudimo įmokos normos pakeitimus nustato Fondo taryba ir skelbia „Valstybės žiniose“.

6. Jeigu draudėjas per Fondo tarybos nustatytą terminą nesumoka draudimo įmokos arba jos dalies į Fondo sąskaitą, už kiekvieną pavėluotą dieną yra skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydį nustato Fondo taryba, atsižvelgdama į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų normą, mokamą už Vyriausybės ne ilgiau kaip vieneriems metams litais išleistas obligacijas. Delspinigiai apskaičiuojami ir mokami Fondo tarybos patvirtinta delspinigių už laiku nesumokėtą draudimo įmoką skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Jeigu draudėjas nesumoka draudimo įmokų, reikiama suma ir delspinigiai iš jo išieškomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

7. Nuo tos dienos, kurią draudėjui įvyksta draudiminis įvykis arba Fondo taryba nutraukia draudėjo indėlių draudimą, draudimo įmokos nebemokamos. Šiuo atveju iki draudiminio įvykio dienos arba iki draudimo nutraukimo dienos nesumokėtos Fondui draudimo įmokos dalis laikoma draudėjo įsiskolinimu Fondui, o delspinigiai, nustatyti šio straipsnio 6 dalyje, nėra skaičiuojami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-534, 2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 90-3145 (2001-10-24)

5 straipsnis. Draudimo išmoka

1. Indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos.

2. Draudimo išmokų indėlininkams dydžiai:

1) 100 procentų indėlio iki 10 000 litų – nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2007 metų gruodžio 31 dienos;

2) 90 procentų indėlio nuo 10 000 litų iki 45 000 litų – nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2003 metų gruodžio 31 dienos;

3) 90 procentų indėlio nuo 10 000 litų iki 50 000 litų – nuo 2004 metų sausio
1 dienos iki 2006 metų gruodžio 31 dienos;

4) 90 procentų indėlio nuo 10 000 litų iki 60 000 litų – nuo 2007 metų sausio
1 dienos iki 2007 metų gruodžio 31 dienos;

5) nuo 2008 metų sausio 1 dienos:

a) 100 procentų indėlio iki 2 500 eurų atitinkančios sumos litais;

b) 90 procentų indėlio nuo 2 500 eurų atitinkančios sumos litais iki 20 000 eurų atitinkančios sumos litais.

3. Už indėlius užsienio valiuta draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudiminio įvykio dieną Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį.

4. Draudimo išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Fondo taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 2 kartus ir kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Indėlininko teisės gauti draudimo išmoką terminas galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo išmokos indėlininkams išmokamos be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytus atvejus.

5. Draudėjo indėlininkams draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka Fondas, remdamasis draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus, jų indėlius ir apie papildomai apdraustų indėlių sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Fondo taryba ir paskelbia „Valstybės žiniose“.

6. Kai Fondas draudimo išmokas draudėjo indėlininkams išmoka, draudėjas Fondo nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus indėlininkams Fondo nurodytomis sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus Fondui.

7. Indėlininkas nuo tos dienos, kurią jam buvo išmokėta draudimo išmoka, netenka teisių reikalauti iš banko ar kredito unijos draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-534, 2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 90-3145 (2001-10-24)

6 straipsnis. Draudimo išmokų apribojimai

1. Draudimo išmokos nemokamos už:

1) indėlius, kurie teismų sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;

2) indėlius, į kuriuos reikalavimų teisės pagal sutartis yra perleistos po draudiminio įvykio dienos;

3) banko ir kredito unijos administracijos vadovų, banko ir kredito unijos filialų (skyrių) vadovų, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos narių indėlius; asmenų, turinčių ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo dalį, indėlius; banko revizijos tarybos narių (revizorių), kredito unijos revizorių ir asmenų, atliekančių nepriklausomą banko ar kredito unijos auditą, indėlius; asmenų, kurie ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose įmonėse turi daugiau kaip 50 procentų kapitalo dalį, indėlius; šiame punkte nurodytų asmenų vaikų, sutuoktinių ir tėvų indėlius;

4) banko arba kredito unijos paskolos gavėjo indėlius, jeigu jie ne didesni už jo įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis). Jeigu banko arba kredito unijos paskolos gavėjo indėlis yra didesnis už šio gavėjo įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis), draudimo suma skaičiuojama iš indėlio atimant įsipareigojimus, bet negali būti didesnė, negu nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje;

5) anoniminėse ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;

6) indėlius, kuriems draudėjas yra nustatęs palūkanų normą, daugiau kaip du kartus viršijančią adekvatiems indėliams toje pačioje kredito įstaigoje nustatytą palūkanų normą.

2. Indėlininkams, dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos institucijas ar teismus, tačiau dar nepriimtas sprendimas, Fondo taryba sustabdo draudimo išmokų mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo.

7 straipsnis. Draudimo nutraukimas

1. Fondo taryba be išankstinio įspėjimo nutraukia draudėjo indėlių draudimą, jeigu draudėjo priežiūros institucija atšaukia draudėjo leidimą priimti indėlius. Apie leidimo priimti indėlius atšaukimą priežiūros institucija privalo informuoti Fondo tarybą tą pačią dieną, kurią buvo priimtas tas sprendimas.

2. Jeigu draudėjas pažeidžia indėlių draudimo tvarką ir (arba) jo veikla kelia pavojų Fondo likvidumui, Fondo taryba įspėja draudėją apie galimą indėlių draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių. Apie draudėjo įspėjimą Fondo taryba informuoja draudėjo priežiūros instituciją. Jeigu per 12 mėnesių po įspėjimo draudėjas nepašalina indėlių draudimo tvarkos pažeidimų ir (arba) jo veikla nepagerėja, Fondo tarybos sprendimu, suderintu su draudėjo priežiūros institucija, draudėjo priimamų indėlių draudimas gali būti nutrauktas.

3. Apie indėlių draudimo nutraukimą Fondas paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

4. Jeigu draudėjui, kuriam buvo nutrauktas indėlių draudimas, įvyksta draudiminis įvykis, Fondas išmoka draudimo išmokas už indėlius, priimtus iki sprendimo apie draudimo nutraukimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir negražintus iki draudiminio įvykio dienos.

TREČIASIS SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS

8 straipsnis. Fondo statusas

1. Fondas yra pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti juridinio asmens teises, savarankišką balansą bei sąskaitas bankuose, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas“. Jo steigėjo funkcijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdo Finansų ministerija.

2. Fondas savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas nenustato ko kita, taip pat savo įstatais.

9 straipsnis. Fondo įstatai

Fondo įstatuose turi būti nurodytos Fondo funkcijos, tarybos ir administracijos teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 6 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai. Fondo įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis. Fondo funkcijos

Įgyvendindamas šį įstatymą, Fondas:

1) kaupia, valdo šio įstatymo nustatyta tvarka surinktas lėšas ir jomis disponuoja;

2) apskaičiuoja ir išmoka draudėjų indėlininkams draudimo išmokas;

3) įvertina užsienio valstybių, kurių bankai steigia skyrius Lietuvos Respublikoje, indėlių draudimų (kompensavimų) arba kitokių indėlių saugumo užtikrinimo sąlygas;

4) tikrina, ar bankai ir kredito unijos nepažeidžia šio įstatymo nustatytos indėlių draudimo tvarkos;

5) vertina savo riziką;

6) atlieka kitas šiame įstatyme bei Fondo įstatuose nurodytas funkcijas.

11 straipsnis. Fondo veikla

Fondas draudžia indėlininkų indėlius, investuoja Fondo lėšas ir atlieka kitą Fondo įstatuose nurodytą veiklą.

12 straipsnis. Fondo teisės

Fondas turi teisę:

1) turėti sąskaitų komerciniuose bankuose bei skyriuose;

2) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

3) disponuoti Fondo turtu įstatymų ir Fondo įstatų nustatyta tvarka;

4) nutraukti indėlių draudimą šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytais atvejais;

5) tikrinti, ar teisingai apskaičiuotos ir mokamos draudėjų draudimo įmokos;

6) gauti iš draudėjo informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti;

7) gauti iš draudėjų priežiūros institucijų šią informaciją: apie draudėjams pritaikytas poveikio priemones; apie leidimų priimti indėlius komerciniams bankams, kredito unijoms, skyriams išdavimą ir atšaukimą; apie komerciniams bankams, kredito unijoms išduotas licencijas bei skyriams išduotus leidimus;

8) imti paskolas Fondo įsipareigojimams vykdyti;

9) gauti likviduojamų banko arba kredito unijos, kuriuose indėlininkų indėliai buvo apdrausti pagal šį įstatymą, turto dalį;

10) verstis kita Fondo įstatuose nurodyta veikla.

13 straipsnis. Fondo valdymas

1. Fondo valdymo organai yra taryba ir administracija.

2. Fondo taryba sudaroma iš 5 narių. Juos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansų ministerija teikia 3 kandidatus, Lietuvos bankas – 2 kandidatus. Fondo tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po 1 bankų ir kredito unijų asociacijų atstovą. Fondo tarybos nariai dirba neatlygintinai.

3. Fondo tarybos narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Fondo tarybos nario kandidatūrą teikusi institucija gali jį atšaukti ir pasiūlyti vietoj jo paskirti kitą kandidatą.

4. Tarybos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje.

5. Fondo tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos pirmininko pavaduotojas. Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka Fondo taryba iš tarybos narių.

6. Fondo taryba:

1) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Fondo administracijos vadovą ir vyriausiąjį finansininką;

2) teikia steigėjui pasiūlymus dėl Fondo įstatų pakeitimo;

3) nustato draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus, delspinigių už laiku nesumokėtą draudimo įmoką dydį bei delspinigių skaičiavimo ir mokėjimo tvarką;

4) nustato draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;

5) nustato Fondo lėšų investavimo tvarką ir šalis, į kurių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius gali būti investuojamos Fondo lėšos;

6) priima sprendimus dėl indėlių draudimo nutraukimo;

7) tvirtina Fondo metinę finansinę atskaitomybę;

8) tvirtina Fondo veiklos administravimo pajamų ir sąnaudų sąmatą;

9) priima sprendimus dėl draudimo įmokos normos pakeitimo, nustato Fondo įsipareigojimams vykdyti imamos paskolos dydį;

10) nustato, kas yra Fondo komercinė paslaptis;

11) nagrinėja draudėjų ir indėlininkų, kurie turi teisę į draudimo išmokas, pareiškimus dėl administracijos veiksmų;

12) nustato skyriuose laikomų indėlių papildomo draudimo tvarką;

13) tvirtina Fondo administracijos ir darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką bei Fondo administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko darbo užmokestį;

14) tvirtina Fondo pelno paskirstymą ;

15) teikia steigėjui metinę ataskaitą apie savo ir Fondo veiklą;

16) atlieka kitas šiame įstatyme ir Fondo įstatuose nustatytas funkcijas.

7. Fondo administracija valdo Fondą jo įstatuose nustatyta tvarka.

8. Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas. Jis yra atskaitingas tarybai ir steigėjui. Administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia darbo sutartis su Fondo darbuotojais. Jis turi teisę Fondo vardu sudaryti sandorius, atstovauti Fondui valdžios bei valdymo institucijose, teisme ir gali turėti kitų Fondo įstatuose nurodytų teisių.

9. Administracijos vadovas ir darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Fondui dėl savo kaltės padarytus nuostolius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-534, 2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 90-3145 (2001-10-24)

14 straipsnis. Fondo komercinių paslapčių saugojimas

1. Informacija, laikoma Fondo komercine paslaptimi, gali būti teikiama tik įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka.

2. Už informacijos, laikomos Fondo komercine paslaptimi, paskleidimą Fondo tarybos nariai ir darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Fondo kapitalas

1. Fondo kapitalą sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas.

2. Fondo įstatinis kapitalas yra 30 276 495 litai.

3. Jeigu Fondo turtas tampa mažesnis už jo įsipareigojimus, Fondas nelaikomas nemokiu, o įstatinis kapitalas iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio atkuriamas iš Fondo pelno.

4. Atsargos kapitalas sudaromas iš Fondo pelno, padengus Fondo nuostolius ir atkūrus Fondo įstatinį kapitalą iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio.

5. Fondas privalo jam perduotą įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti ilgalaikį materialųjį turtą apdrausti Lietuvos Respublikoje įregistruotoje draudimo įmonėje.

16 straipsnis. Fondo pajamos

Fondo pajamas sudaro:

1) draudėjų draudimo įmokos;

2) delspinigiai;

3) Fondo administravimo pajamos: lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš likviduojamo banko arba kredito unijos; pajamos iš Fondo lėšų investavimo; pajamos, gautos iš kitos Fondo įstatuose nustatytos veiklos.

17 straipsnis. Fondo sąnaudos

Fondo sąnaudas sudaro:

1) draudimo išmokos;

2) palūkanos už Fondo imamas paskolas;

3) Fondo administravimo sąnaudos: draudimo išmokų mokėjimo sąnaudos; investavimo sąnaudos; Fondo administracijos ir darbuotojų išlaikymo sąnaudos; kitos sąnaudos, susidariusios atliekant kitas Fondo įstatuose nustatytas funkcijas.

18 straipsnis. Fondo finansinių metų rezultatas

1. Finansinių metų rezultatas yra Fondo pelnas (nuostolis). Fondo pelno paskirstymas turi būti patvirtintas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

2. Fondo pelnas gali būti naudojamas:

1) Fondo nuostoliams padengti;

2) Fondo įstatiniam kapitalui atkurti;

3) atsargos kapitalui kaupti.

3. Fondo finansiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.

19 straipsnis. Fondo lėšų investavimas

Fondo lėšos gali būti investuojamos Fondo tarybos nustatyta tvarka į Fondo tarybos nustatytų šalių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius.

20 straipsnis. Finansinės atskaitomybės skelbimas

Fondo metinė finansinė atskaitomybė turi būti įstatų nustatyta tvarka viešai paskelbta per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Prieš paskelbimą turi būti atliktas finansinės atskaitomybės išorės auditas.

21 straipsnis. Fondo atleidimas nuo valstybės kapitalo draudimo ir palūkanų už kapitalo

naudojimą

Fondas atleidžiamas nuo valstybės kapitalo draudimo, išskyrus šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį, ir palūkanų už valstybės kapitalo naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.

22 straipsnis. Fondo pabaiga ir pertvarkymas

Fondas pasibaigia arba jis yra pertvarkomas atskiru Lietuvos Respublikos įstatymu ir jo nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir atskirų nuostatų galiojimas

1. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare.

2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuoroda „įmonė, neturinti juridinio asmens teisių“ galioja iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) įsigaliojimo dienos.

3. Visas Fondo turtas, sukauptas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymu, valdomas pagal šį įstatymą nuo jo įsigaliojimo.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą apskaičiuotos, bet neišmokėtos gyventojams draudimo išmokos pagal šį įstatymą neperskaičiuojamos ir toliau mokamos iš Fondo lėšų.

5. Indėliai, esantys komerciniame banke ir (ar) skyriuje, kurie draudėjais tapo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą, laikomi apdraustais pagal šį įstatymą nuo jo įsigaliojimo dienos.

24 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pakeičia Fondo įstatus bei paskiria Fondo tarybos narius. Fondo tarybos nariai, paskirti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą, eina pareigas tol, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarys Fondo tarybą pagal šį įstatymą.

25 straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pripažįstami netekusiais galios:

1) Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 1-1);

2) Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 14-354);

3) Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 66-1596);

4) Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3247);

5) Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 65-2087);

6) Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 2, 6, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 29-802);

7) Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 45-1290).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.