Suvestinė redakcija nuo 2020-11-01 iki 2021-07-29

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 30-856, i. k. 0991010ISTAIII-1099

 

Nauja redakcija nuo 2017-02-01:

Nr. XIII-193, 2017-01-12, paskelbta TAR 2017-01-18, i. k. 2017-01075

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONKURENCIJOS
ĮSTATYMAS

 

1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099

Vilnius

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje.

2. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, konkurencijos ribojimo priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus bei padarytos žalos, atsiradusios dėl konkurencijos teisės pažeidimų, atlyginimo ypatumus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

3. Šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo.

4. Šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

 

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme ar kituose įstatymuose, skirtuose atskiroms ūkinės veiklos sritims, numatomos išimtys.

2. Šis įstatymas taikomas ir ne Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų veiklai, jeigu dėl šios veiklos ribojama konkurencija Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje.

3. Šis įstatymas netaikomas ūkio subjektų veiklai, dėl kurios ribojama konkurencija užsienio valstybių rinkose, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.

4. Jeigu Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse nustatomi kitokie konkurencijos apsaugos reikalavimai, taikomos tų sutarčių nuostatos.

 

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje.

11. Atleidimas nuo baudų – baudų, kurios įprastai būtų skiriamos draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyviui arba draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyviui, netaikymas siekiant jiems atlyginti už bendradarbiavimą su Konkurencijos taryba pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalį.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

12. Baudų sumažinimas – baudų, kurios įprastai būtų skiriamos draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyviui arba draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyviui, dydžio sumažinimas siekiant jiems atlyginti už bendradarbiavimą su Konkurencijos taryba pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalį.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

2. Dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentus ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.

21. Galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas – Konkurencijos tarybos nutarimas, nurodytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnio 3 ar 4 dalyje arba 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

3. Geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

4. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija – kitos nei Lietuvos Respublika Europos Sąjungos valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 35 straipsnį paskirta institucija.

5. Koncentracija – tai:

1) susijungimas, kai prie ūkio subjekto, kuris tęsia veiklą, prijungiami vienas ar keletas kitų ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba kai įsteigiamas naujas ūkio subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą;

2) kontrolės įgijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą (išskyrus atvejus, kai toks naujas ūkio subjektas neatlieka autonomiško ūkio subjekto funkcijų) arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu.

6. Konkurencijos ribojimas – veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją.

7. Konkurencijos sąlygos – pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai ir jiems darantys įtaką veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, viešojo administravimo subjektų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir sąnaudos, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.).

8. Konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija.

9. Kontrolė – visokios iš Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, suteikiančios juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant:

1) nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto;

2) kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai.

10. Kontroliuojantis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, turintis arba įgyjantis ūkio subjekto kontrolės teisę. Kontroliuojančiu asmeniu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės arba ūkio subjektas, taip pat viešojo administravimo subjektas. Sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu kontroliuojančiu asmeniu. Jeigu du ar daugiau juridinių ar fizinių asmenų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja koncentruojamo ūkio subjekto kontrolę, tai kiekvienas iš šių juridinių ar fizinių asmenų yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu.

11. Lemiama įtaka – padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties.

12. Netiesioginis pirkėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris iš tiesioginio pirkėjo arba tolesnio pirkėjo, bet ne iš šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą padariusio ūkio subjekto įsigijo šio pažeidimo objektu tapusių prekių ar prekių, pagamintų iš tokio pažeidimo objektu tapusių prekių, arba prekių, kurios komplektuojamos su tokio pažeidimo objektu tapusiomis prekėmis.

13. Nukentėjęs asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, patyręs žalą dėl šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo.

131. Patronuojamoji įmonė – įmonė, kuriai kita įmonė daro lemiamą įtaką.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

132. Patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri daro lemiamą įtaką kitai įmonei.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

14. Permoka – skirtumas tarp faktiškai sumokėtos prekės kainos ir kainos, kuri būtų, jei nebūtų šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo.

15. Prekė – kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Pirkimu ar pardavimu laikomas prekės perleidimas ar įsigijimas pagal pirkimo–pardavimo, tiekimo, rangos sutartis ar kitus sandorius. Prekei prilyginami daiktai (turtas), perduodami pagal nuomos ar panaudos sutartis.

16. Prekės rinka – visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

17. Rinkos dalis – ūkio subjekto ar susijusių ūkio subjektų grupės perkamo ar parduodamo prekių kiekio procentinis santykis su bendru perkamu ar parduodamu prekių kiekiu atitinkamoje rinkoje. Jeigu neįmanoma gauti patikimų duomenų apie perkamą ar parduodamą prekių kiekį, nustatant rinkos dalį galima vadovautis ir kita objektyvia informacija apie atitinkamą rinką, įskaitant prekių pirkimų ar pardavimų vertę.

18. Susijusių ūkio subjektų grupė – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės yra laikomi vienu ūkio subjektu koncentracijos priežiūros tikslais apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro:

1) nagrinėjamas ūkio subjektas ir

2) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai (per kitus ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę, kaip ji suprantama pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

3) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi šios dalies 2 punkte išvardytas teises;

4) ūkio subjektai, kuriuose šios dalies 3 punkte nurodyti ūkio subjektai arba kiti nagrinėjamą ūkio subjektą kontroliuojantys asmenys turi šios dalies 2 punkte išvardytas teises;

5) ūkio subjektai, kuriuose šios dalies 1–4 punktuose nurodyti du arba daugiau ūkio subjektų bendrai turi šios dalies 2 punkte išvardytas teises.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

19. Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir panašiai) (toliau – ūkio subjektų junginys) arba šio ūkio subjektų junginio atstovų priimtą sprendimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

20. Tiesioginis pirkėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiesiogiai iš šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą padariusio ūkio subjekto įsigijo šio pažeidimo objektu tapusių prekių.

21. Ūkinė veikla – gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.

22. Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą.

23. Ūkio subjekto turtas – ilgalaikis materialusis turtas ir kiti neapyvartiniai aktyvai, naudojami ūkinei veiklai.

24. Ūkio subjekto vadovas – fizinis asmuo, kuris vadovauja juridiniam asmeniui ir yra vienasmenis jo valdymo organas.

 

4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę

1. Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

2. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus.

 

41 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimas

1. Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas:

1) suteikia išimtines teises ūkio subjektui vykdyti ūkinę veiklą;

2) nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių;

3) yra susijęs su licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka;

4) apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą;

5) reikšmingai padidina ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką arba išeiti iš rinkos, kaštus;

6) nustato prekių ar paslaugų pardavimo, investicijų ar darbuotojų judėjimo geografinius ribojimus;

7) riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas;

8) padidina ar sumažina rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštus nustatydamas skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams ar kitais būdais;

9) riboja ūkio subjektų galimybes reklamuoti savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus;

10) nustato prekių ar paslaugų kokybės standartus;

11) reikalauja ar skatina viešai skelbti informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus ar gamybos apimtis;

12) reglamentuoja ūkio subjektų savireguliacijos mechanizmą;

13) riboja pirkėjų galimybę spręsti, iš kurio ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas;

14) mažina vartotojų mobilumą, didinant vartotojų, norinčių pasirinkti ar pakeisti tiekėją, kaštus ar kitais būdais;

15) gali paskatinti naujų rinkų atsiradimą arba nustatyti esamų rinkų reguliavimo reikšmingą sumažėjimą (liberalizavimą);

16) reglamentuoja intelektinės nuosavybės teisės klausimus;

17) reglamentuoja viešųjų pirkimų ar koncesijų klausimus;

18) yra susijęs su ūkio subjektams teikiama tiesiogine ar netiesiogine parama ar turto suteikimu ūkio subjektų ūkinei veiklai vykdyti;

19) yra susijęs su viešųjų paslaugų teikimu arba valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų ūkine veikla;

20) yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų steigimu;

21) suteikia išskirtinį statusą tam tikriems ūkio subjektams, jų grupėms ar jų vykdomiems projektams;

22) kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją.

2. Konkurencijos taryba teisės aktų projektų rengėjų prašymu teikia jiems konsultacijas dėl poveikio konkurencijai vertinimo metodų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2219, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10161

 

II SKYRIUS

KONKURENCIJĄ RIBOJANTYS VEIKSMAI

 

PIRMASIS SKIRSNIS

DRAUDŽIAMI SUSITARIMAI

 

5 straipsnis. Konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas

1. Visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant:

1) susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas;

2) susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu;

3) susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas;

4) susitarimą panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;

5) susitarimą iš kitų ūkio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

2. Konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.

3. Šis straipsnis gali būti netaikomas ūkio subjektų sudarytiems susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmės įtakos negali itin riboti konkurencijos. Tokiems susitarimams taikomus reikalavimus ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba).

 

6 straipsnis. Išimtis

1. Šio įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu susitarimas:

1) nelemia susitariančiųjų šalių veiklos apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti;

2) nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje.

2. Susitarimas, kuris atitinka šio straipsnio 1 dalies sąlygas, galioja nuo sudarymo momento (ab initio) be jokio išankstinio Konkurencijos tarybos sprendimo. Kilus ginčui, ar toks susitarimas atitinka šio straipsnio 1 dalį, pareiga įrodyti, kad atitinka, tenka tai susitarimo šaliai, kuri naudojasi šia išimtimi.

3. Konkurencijos taryba turi teisę nustatyti susitarimų grupes ir sąlygas, kuriomis susitarimas tenkina šio straipsnio 1 dalies sąlygas.

4. Konkurencijos taryba gali atšaukti ūkio subjektų teisę vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi Konkurencijos tarybos nustatyta išimtimi, jeigu nustatoma, kad tam tikru atveju susitarimo poveikis yra nesuderinamas su šio straipsnio 1 dalies nuostatomis.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PIKTNAUDŽIAVIMAS DOMINUOJANČIA PADĖTIMI

 

7 straipsnis. Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi

Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant:

1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą;

2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams;

3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;

4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KONCENTRACIJOS PRIEŽIŪRA

 

8 straipsnis. Pranešimas apie koncentraciją

1. Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu dvidešimt milijonų eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu du milijonai eurų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

2. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

3. Jeigu koncentracijoje dalyvauja:

1) draudimo įmonė, vietoj bendrųjų pajamų skaičiuojama draudimo įmokų (premijų) suma;

2) kolektyvinio investavimo subjektai ar juos valdančios valdymo įmonės, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, kuriuos kontroliuoja valdymo įmonė, uždaro tipo investicinė bendrovė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, bendrųjų pajamų suma;

3) ūkio subjektas, kuris priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei, bendrųjų pajamų suma;

4) Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

4. Atliekant koncentracijos priežiūrą taikomą bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

5. Laikoma, kad koncentracija nevykdoma, kai komerciniai bankai, kitos kredito įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kolektyvinio investavimo subjektai ar juos valdančios valdymo įmonės ir draudimo įmonės įsigyja kitos įmonės vertybinių popierių, turėdami tikslą juos perleisti, jeigu nesinaudojama jų suteikiama balsavimo teise ir šie vertybiniai popieriai perleidžiami ne vėliau kaip per vienus metus, ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po įsigijimo pateikiama informacija Konkurencijos tarybai. Jeigu finansų įstaigos, įsigijusios kitos įmonės vertybinių popierių, nusprendžia nesilaikyti šioje dalyje nustatytų sąlygų, jos privalo pateikti pranešimą apie koncentraciją bendra tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

6. Du arba daugiau sandorių, kurie per dvejų metų laikotarpį yra sudaromi tarp tų pačių asmenų arba ūkio subjektų, laikomi viena koncentracija, kuri atsiranda paskutinio sandorio sudarymo metu.

TAR pastaba. 8 straipsnio 6 dalis taikoma tik po įstatymo Nr. XIII-909 įsigaliojimo (2018-01-01) sudaromiems sandoriams.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

9 straipsnis. Pranešimo apie koncentraciją pateikimas

1. Pranešimą apie koncentraciją kontrolės įgijimo atveju teikia kontroliuojantys asmenys, susijungimo atveju – bendrai visi koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

2. Pranešimas apie koncentraciją Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai iki koncentracijos įgyvendinimo. Pranešimas apie koncentraciją pateikiamas po pasiūlymo sudaryti sutartį arba įsigyti akcijų, vertybinių popierių ar turto pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo. Pranešimas apie koncentraciją gali būti pateiktas ir turint aiškių ketinimų sudaryti sutartį arba pateikti viešą siūlymą supirkti akcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

3. Konkurencijos taryba nustato pranešimo apie koncentraciją reikalavimus, reikalingus koncentracijos poveikio vertinimui atitinkamose rinkose atlikti, ir pranešimo apie koncentraciją formą. Pranešime apie koncentraciją turi būti pateikta Konkurencijos tarybos nustatytoje pranešimo apie koncentraciją formoje nurodyta informacija, įskaitant šią informaciją:

1) koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų registravimo duomenys;

2) koncentracijos priežastys ir tikslai;

3) koncentracijos būdo aprašymas;

4) kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto paskutinių vienų metų iki koncentracijos laikotarpio metinių finansinių ataskaitų rinkiniai;

5) duomenys apie kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto arba kontroliuojančių asmenų nuosavybei priklausančias įmones, taip pat įmones, kurių akcininkai arba pajininkai jie yra;

6) kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto rinkos dalies atitinkamoje rinkoje įvertinimas;

7) kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto pagrindinių konkurentų atitinkamose rinkose sąrašas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

4. Jeigu teikiamas pranešimas dėl numatomos įvykdyti koncentracijos, kurioje dalyvauja ūkio subjektas, priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, tai pagal šio straipsnio 3 dalies reikalavimus pateikiami duomenys apie visus susijusių ūkio subjektų grupei priklausančius ūkio subjektus.

5. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

6. Asmuo, kuris teikia pranešimą apie koncentraciją, už pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimą Konkurencijos tarybai moka užmokestį. Asmeniui nesumokėjus šio užmokesčio, Konkurencijos taryba pranešimo apie koncentraciją nenagrinėja.

 

10 straipsnis. Koncentracijos sustabdymas

1. Koncentracijoje, apie kurią privaloma pranešti, dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys neturi teisės įgyvendinti koncentracijos tol, kol bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus.

2. Visi ūkio subjektų ir kontroliuojančių asmenų sandoriai ir veiksmai, susiję su koncentracijos, dėl kurios yra priimtas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas, įgyvendinimu, laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių.

3. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančio asmens motyvuotu prašymu Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į koncentracijos sustabdymo pasekmes koncentracijoje dalyvaujantiems asmenims ir numatomą koncentracijos įtaką konkurencijai, gali priimti nutarimą leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus. Konkurencijos tarybos leidimas atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali būti duotas nustatant tam tikras sąlygas ir įpareigojimus, kurie būtini veiksmingai konkurencijai užtikrinti. Asmuo, kuris teikia prašymą leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus, už šio prašymo nagrinėjimą Konkurencijos tarybai moka užmokestį. Asmeniui nesumokėjus šio užmokesčio, Konkurencijos taryba prašymo leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus nenagrinėja.

4. Koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ir kontroliuojantys asmenys be Konkurencijos tarybos leidimo atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali pateikti viešą siūlymą supirkti akcijas ir sudaryti sandorius dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, jeigu apie šiuos veiksmus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų atlikimo pranešama Konkurencijos tarybai ir vertybinių popierių įgijėjas nesinaudoja vertybinių popierių suteikiamomis balsavimo teisėmis.

 

11 straipsnis. Pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimas Konkurencijos taryboje

1. Konkurencijos taryba, gavusi pranešimą apie koncentraciją, apie tai paskelbia Konkurencijos tarybos interneto svetainėje ir nurodo koncentracijos pobūdį ir koncentracijoje dalyvaujančias šalis. Koncentracijų priežiūros ar visuomenės informavimo tikslais dvejus metus nuo pranešimo apie koncentraciją priėmimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje skelbiami kontroliuojančių ir kontrolę įgyjančių asmenų vardas ir pavardė, informacija apie jų tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamus ūkio subjektus, ūkio subjektus, kurių kontrolė įgyjama, kontrolę lemiančias teises, įskaitant turimų ir (ar) įgyjamų akcijų skaičių, kontrolės įgijimo būdą, vykdomas ūkines veiklas.

2. Konkurencijos taryba išnagrinėja pagal Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus pateiktus pranešimus apie koncentraciją ir priima šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus nutarimus ne vėliau kaip per keturis mėnesius, išskyrus atvejus, kai šis terminas sustabdomas pagal šio straipsnio 6 dalį ar pratęsiamas pagal šio straipsnio 7 dalį. Šis laikotarpis prasideda kitą dieną po Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo. Jeigu pranešimas apie koncentraciją neatitinka Konkurencijos tarybos nustatytų reikalavimų, Konkurencijos taryba nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešimą pateikusius asmenis. Konkurencijos taryba pradeda pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūrą tik gavusi nustatytus reikalavimus atitinkantį pranešimą apie koncentraciją.

3. Per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo Konkurencijos taryba turi priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą arba priimti nutarimą toliau nagrinėti pranešimą apie koncentraciją.

4. Konkurencijos taryba, ketindama priimti nutarimą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pranešimą apie koncentraciją pateikusio ūkio subjekto motyvuotu prašymu šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminą gali pratęsti vienam mėnesiui.

5. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pranešimus apie koncentraciją, turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kontroliuojančių asmenų ir viešojo administravimo subjektų informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalingus nutarimui dėl koncentracijos priimti.

6. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pranešimą apie koncentraciją, gali sustabdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, jeigu bent vienas iš koncentracijoje dalyvaujančių ar su jais susijusių ūkio subjektų per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu vienos darbo dienos terminą nepateikia pagal šio straipsnio 5 dalį pranešimui apie koncentraciją nagrinėti reikalingos papildomos informacijos arba pateikia ją ne visą. Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo termino pateikti informaciją pasibaigimo priima motyvuotą sprendimą sustabdyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą ir apie tai raštu informuoja koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus. Termino sustabdymas skaičiuojamas nuo kitos darbo dienos, kai pasibaigia nustatytas terminas pateikti informaciją, iki tos darbo dienos, kai Konkurencijos taryba gauna visą informaciją. Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo visos informacijos gavimo priima sprendimą dėl termino sustabdymo pasibaigimo ir apie tai raštu informuoja koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus. Jeigu bendra pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo termino sustabdymo šios dalies pagrindu trukmė yra ilgesnė kaip trys mėnesiai, pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo procedūra yra nutraukiama, koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai informuojami raštu apie koncentracijos nagrinėjimo procedūros nutraukimą ir laikoma, kad pranešimas apie koncentraciją nebuvo pateiktas.

7. Konkurencijos taryba gali priimti sprendimą pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, jeigu yra gautas pranešimą apie koncentraciją pateikusių ūkio subjektų sutikimas dėl šio termino pratęsimo arba jeigu likus mažiau negu 20 dienų iki šio termino pabaigos ūkio subjektai, kontroliuojantys asmenys ar viešojo administravimo subjektai pateikia papildomą informaciją, reikalingą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nutarimams priimti, ir jeigu dėl objektyvių priežasčių per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nėra galimybės išnagrinėti pranešimo apie koncentraciją. Koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams apie priimtą sprendimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos termino pratęsimo priežastys. Bendra termino pratęsimo trukmė pagal šią dalį negali būti ilgesnė negu vienas mėnuo.

8. Pranešimą apie koncentraciją pateikę asmenys privalo nedelsdami raštu informuoti Konkurencijos tarybą apie nagrinėjant pranešimą apie koncentraciją atsiradusius tame pranešime nurodytų faktų pasikeitimus arba pateikti bet kokią šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją, kuri nebuvo pateikta pranešime apie koncentraciją. Jeigu nagrinėjant pranešimą apie koncentraciją paaiškėja naujos koncentracijos poveikio vertinimui reikšmingos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį reikalaujamos pateikti informacijos, apie kurią pranešimą pateikę asmenys žino arba turėtų žinoti, Konkurencijos taryba turi teisę pranešimą apie koncentraciją laikyti gautu Konkurencijos taryboje tą dieną, kurią Konkurencijos taryba gauna atitinkamą informaciją. Konkurencijos taryba nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešimą pateikusius asmenis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

12 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl koncentracijos

1. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių nutarimų:

1) leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą;

2) leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje;

3) atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, arba pašalinti koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

2. Konkurencijos taryba, prieš priimdama šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą nutarimą, koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims raštu pateikia motyvuotas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo išvadas ir nuo šių išvadų pateikimo momento sudaro galimybę susipažinti su pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo medžiaga, išskyrus tarnybinio naudojimo dokumentus ir kitų ūkio subjektų komercines bei profesines paslaptis sudarančią informaciją.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

3. Konkurencijos tarybos nutarime, numatytame šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte, nurodomi koncentracijos vykdymo sąlygų ir įpareigojimų nustatymo ar atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją motyvai. Priimdama šį nutarimą, Konkurencijos taryba turi teisę remtis tik tokiais motyvais, dėl kurių turėjo galimybę duoti paaiškinimus koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

4. Apie Konkurencijos tarybos nutarimus raštu pranešama asmenims, pateikusiems pranešimus apie koncentraciją. Jeigu Konkurencijos taryba per šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepriima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarimų, ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys turi teisę vykdyti koncentraciją pagal pranešime apie koncentraciją nurodytas sąlygas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

5. Šiame straipsnyje nustatyti Konkurencijos tarybos nutarimai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

 

13 straipsnis. Koncentracijos priežiūros procedūros taikymas savo iniciatyva

1. Konkurencijos taryba gali įpareigoti ūkio subjektus teikti pranešimą apie koncentraciją ir mutatis mutandis taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą, numatytą šiame skirsnyje, nors ir nėra viršijami šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrųjų pajamų rodikliai, kai yra tikėtina, kad po koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

2. Konkurencijos taryba gali priimti atskirą nutarimą taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą tik tais atvejais, kai nuo koncentracijos įgyvendinimo praėjo ne daugiau kaip dvylika mėnesių.

 

14 straipsnis. Koncentracijos vykdymo pažeidimų tyrimas ir Konkurencijos tarybos nutarimų dėl koncentracijos pakeitimas ar panaikinimas

1. Jeigu yra pagrindas manyti, kad vykdant koncentraciją buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai arba Konkurencijos tarybos nutarimai, Konkurencijos taryba atlieka tyrimą pagal šio įstatymo V skyrių.

2. Konkurencijos taryba turi teisę pakeisti arba panaikinti savo nutarimus dėl koncentracijos, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, jeigu nutarimas buvo priimtas remiantis koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančių asmenų pateikta neteisinga ar ne visa informacija, kuri turėjo esminę įtaką priimant nutarimą, arba jeigu ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys pažeidė koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus.

3. Jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinamas visas ar dalis šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyto Konkurencijos tarybos nutarimo, ūkio subjektai turi Konkurencijos tarybai pateikti pagal esamą padėtį rinkoje patikslintą pranešimą apie koncentraciją. Jeigu ūkio subjektai neatlieka šių veiksmų, mutatis mutandis kyla šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, kiek jos neprieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas patikslintas pranešimas Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Konkurencijos taryba išnagrinėja patikslintą pranešimą apie koncentraciją ir priima vieną iš šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytų nutarimų. Tokiu atveju šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai ūkio subjektai pateikia patikslintą pranešimą apie koncentraciją.

 

III SKYRIUS

NESĄŽININGA KONKURENCIJA

 

15 straipsnis. Nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas

1. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:

1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis;

2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu;

3) informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;

4) siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui;

5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos;

6) pateikimą neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui;

7) neteko galios 2019-05-01.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2011, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05343

 

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu tapataus ar panašaus pavadinimo, prekių ženklo ar kito žymens naudojimu nelaikoma, kai pavadinime, prekių ženkle ar žymenyje naudojamas įmonininko, kontrolinio akcijų paketo savininko ar steigėjo vardas ar pavardė ir kai ūkio subjektai, naudojantys tokį pavadinimą, prekių ženklą ar žymenį, ėmėsi priemonių klaidinimui dėl ūkio subjekto ar prekės tapatybės išvengti.

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija apie prekės pagaminimo vietą laikoma visokiais būdais pateikiamos geografinės nuorodos, kurios apibūdina prekę kaip pagamintą kurios nors valstybės teritorijoje arba tam tikrame tos teritorijos regione ar vietovėje, kuri siejama su tos prekės kokybe, reputacija ar kitomis savybėmis.

4. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

5. Prekės išorės ar pakuotės formos imitavimu nelaikomi tokie veiksmai, kuriais norima pasiekti tam tikrų prekės ar jos pakuotės funkcinių savybių, jeigu šiuos veiksmus atliekantis asmuo imasi priemonių išvengti kitų ūkio subjektų ar vartotojų klaidinimo dėl gamintojo ar prekės tapatybės.

 

16 straipsnis. Teisių gynimas

1. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl:

1) neteisėtų veiksmų nutraukimo;

2) padarytos žalos atlyginimo;

3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, kuriuose paneigiama anksčiau pateikta neteisinga informacija arba pateikiami paaiškinimai dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės;

4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžininga konkurencija, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises taip pat turi ir ūkio subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos.

3. Neteko galios 2019-05-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2011, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05343

 

4. Neteko galios 2020-11-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

IV SKYRIUS

KONKURENCIJOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA

 

17 straipsnis. Konkurencijos taryba

1. Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo. Konkurencijos taryba, atlikdama jai nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai nuo politinės ir kitos išorinės įtakos, nesiekdama ir nepriimdama nurodymų iš valstybės institucijų ar bet kokio kito viešojo ar privataus subjekto, susilaikydama nuo bet kokių veiksmų, kurie yra nesuderinami su Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimu ir įgaliojimų vykdymu. Atsakingų institucijų veiksmai formuojant konkurencijos politiką nelaikomi Konkurencijos tarybos savarankiškumo ar nepriklausomumo ribojimu. Šioje dalyje įtvirtinti Konkurencijos tarybos savarankiškumo ir nepriklausomumo reikalavimai nepašalina įsiteisėjusių teismų sprendimų, nutarčių, įsakymų ar nutarimų privalomumo Konkurencijos tarybai.

2. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

3. Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nurodytas Konkurencijos tarybos pajamas. Taip pat Konkurencijos taryba finansuojama iš kitų teisėtai gautų lėšų.

4. Konkurencijos taryba savo funkcijoms atlikti ir įgaliojimams vykdyti disponuoja pakankamu skaičiumi kvalifikuotų darbuotojų ir jos funkcijoms bei įgaliojimams adekvačiais finansiniais, techniniais ir technologiniais ištekliais.

5. Šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti užmokesčiai mokami į Konkurencijos tarybos sąskaitą. Konkurencijos taryba kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos nustato ir patvirtina šių užmokesčių dydžius, juos pagrįsdama praeitų metų Konkurencijos tarybos sąnaudomis. Užmokesčių dydžiai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.

6. Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

18 straipsnis. Konkurencijos tarybos funkcijos ir įgaliojimai

1. Konkurencijos taryba:

1) prižiūri, kaip ūkio subjektai, viešojo administravimo subjektai laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų;

2) nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, savo funkcijoms atlikti tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje;

3) nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus teisės aktus, priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

4) nagrinėja pranešimus apie koncentraciją;

5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas) ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taiko pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2011, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05343

 

6) kreipiasi į teismą, kad būtų apginti šio įstatymo saugomi viešieji interesai;

7) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai;

8) teikia Vyriausybei siūlymus, kuriuos ji turi įvertinti, dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, ribojančių konkurenciją, pakeitimo, kai tokius konkurencijos ribojimus Konkurencijos taryba nustato atlikdama jai pavestas funkcijas;

9) atlieka konkurencijos veiksmingumo rinkose stebėseną ir teikia išvadas bei pasiūlymus Seimui arba Vyriausybei dėl atitinkamų priemonių veiksmingai konkurencijai užtikrinti;

10) bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir susitarimų, numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka;

11) atlieka Konkurencijos tarybos valstybės institucijoms teiktų išvadų ir pasiūlymų dėl konkurencijos ribojimų įgyvendinimo stebėseną ir pagal kompetenciją imasi veiksmų, kad atitinkami konkurencijos ribojimai būtų pašalinti;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1989, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04394

 

12) vykdo švietimą konkurencijos srityje;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

13) atlieka kitas šiame ir kituose Konkurencijos tarybos veiklai taikomuose įstatymuose nustatytas funkcijas.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1989, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04394

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

2. Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:                         

1) duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams, kitoms kredito įstaigoms ir viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių ar profesinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

2) stebėti, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai veiksmingai vykdytų jiems pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas privalomus įpareigojimus ar pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas prisiimtus įsipareigojimus;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

3) pagal kompetenciją priimti teisės aktus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

4) nustatyti ir skelbti savo interneto svetainėje Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

5) sudaryti patarėjų komitetą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

6) pasitelkti kompetentingus specialistus ir ekspertus. Specialistams ir ekspertams pavesti uždaviniai, teisės ir pareigos juos įgyvendinant yra nurodomi sutartyje su Konkurencijos taryba;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

7) organizuoti pasitarimus, steigti darbo, patariamąsias grupes ar komisijas, nustatyti jų darbo tvarką, gauti patariamojo pobūdžio išvadas ir pasiūlymus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

8) užfiksuoti faktines aplinkybes, reikšmingas tyrimams dėl šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų pradėti ir atlikti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2011, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05343

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

9) naudotis kitomis Konkurencijos tarybai nustatytomis teisėmis.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

19 straipsnis. Konkurencijos tarybos sudėtis, sudarymas ir darbo tvarka

1. Konkurencijos tarybą sudaro pirmininkas ir keturi nariai. Konkurencijos tarybos pirmininką ir narius Ministro Pirmininko teikimu skiria Respublikos Prezidentas. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir Konkurencijos tarybos nariai skiriami šešeriems metams. Tas pats asmuo Konkurencijos tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Konkurencijos tarybos pirmininkas iš paskirtų Konkurencijos tarybos narių skiria du Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojus.

2. Konkurencijos tarybos pirmininku ir nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį ar ekonominį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie, kokie nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams.

3. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai atleidžiami iš pareigų tik:

1) savo noru;

2) pasibaigus kadencijai;

3) išrinkus į kitas pareigas arba paskyrus į kitas pareigas;

4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidžia savo pareigas;

6) jeigu savo poelgiu pažemino Konkurencijos tarybos pirmininko ar nario vardą;

7) dėl sveikatos būklės;

8) paaiškėjus, kad neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

4. Pasibaigus Konkurencijos tarybos pirmininko ar nario kadencijai, šie asmenys eina savo pareigas tol, kol į atitinkamas pareigas yra paskiriamas tas pats ar kitas asmuo. Konkurencijos tarybos pirmininkui ir nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai.

5. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai gali dirbti tik Konkurencijos taryboje, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą.

6. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai yra valstybės pareigūnai.

7. Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Nutarimai priimami balsų dauguma, bet ne mažiau kaip trimis Konkurencijos tarybos narių balsais, įskaitant Konkurencijos tarybos pirmininką. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai balsuoja nepriklausomai ir savarankiškai. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai, dalyvaudami posėdyje, neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo dėl nutarimo.

8. Konkurencijos taryba dalį savo įgaliojimų, išskyrus šiame įstatyme nurodytų nutarimų priėmimą, procedūros dėl šio įstatymo pažeidimų dalyvių išklausymą ir šio įstatymo nustatytų sankcijų taikymą bei norminių teisės aktų, susijusių su šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, taikymu, priėmimą, turi teisę perduoti Konkurencijos tarybos pirmininkui arba atskiriems nariams pagal veiklos sritis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2011, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05343

 

9. Konkurencijos tarybos funkcijas atlikti padeda tam tikslui sudaroma Konkurencijos tarybos administracija. Jos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašus nutarimu tvirtina Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos administracijos funkcijos nustatomos šiame įstatyme ir Konkurencijos tarybos administracijos nuostatuose, kuriuos nutarimu tvirtina Konkurencijos taryba.

10. Konkurencijos tarybos darbo tvarka ir jos atliekamų procedūrų dėl šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų taisyklės nustatomos Konkurencijos tarybos nutarimu priimtame darbo reglamente.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2011, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05343

 

11. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai, Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojai, nustoję eiti pareigas Konkurencijos taryboje, septynerius metus po tarnybos Konkurencijos taryboje pabaigos turi pareigą nusišalinti nuo atstovavimo kitam asmeniui ar veikimo kito asmens vardu ar interesais dėl tų pažeidimų tyrimo ar koncentracijų priežiūros procedūrų, kuriuos asmuo nagrinėjo Konkurencijos taryboje, dalyvavo priimant dėl jų sprendimus ar kitaip prisidėjo prie jų vertinimo.

TAR pastaba. 19 straipsnio 11 dalis taikoma asmenims, nustojusiems eiti pareigas Konkurencijos taryboje po įstatymo Nr. XIII-3142 įsigaliojimo (2020-11-01).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

20 straipsnis. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai

1. Konkurencijos tarybos pirmininkas:

1) vadovauja Konkurencijos tarybos darbui;

2) atstovauja Konkurencijos tarybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) priima į darbą ir atleidžia iš darbo Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojus;

4) kiekvienais metais teikia Seimui ir Vyriausybei Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitas;

5) pasirašo Konkurencijos tarybos nutarimus;

6) atlieka kitas įstatymuose įstaigos vadovui nustatytas ir Konkurencijos tarybos pavestas funkcijas.

2. Konkurencijos tarybos pirmininkas turi teisę dalyvauti patariamojo balso teise Vyriausybės posėdžiuose ir privalo pareikšti savo pastabas tuo atveju, jeigu siūlomi priimti sprendimai prieštarauja šiam įstatymui.

3. Kai nėra Konkurencijos tarybos pirmininko, jo pavedimu jį pavaduoja Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas.

4. Konkurencijos tarybos nariai dalyvauja svarstant ir priimant nutarimus Konkurencijos tarybos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra atsakingi už jiems pavestas veiklos sritis ir atlieka kitas Konkurencijos tarybos ar Konkurencijos tarybos pirmininko jiems pavestas funkcijas.

 

21 straipsnis. Komercinių paslapčių, tarnybinio naudojimo ir kitų dokumentų apsauga

1. Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. Konkurencijos taryba neturi teisės susipažinti su informacija, sudarančia advokato profesinę paslaptį.

2. Konkurencijos taryba turi teisę atskleisti pažeidimu įtariamiems subjektams teisės į gynybą tikslais ir naudoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, jeigu to reikia pažeidimams, už kuriuos numatyta galimybė skirti baudas pagal šio įstatymo 36 straipsnį, įrodyti. Prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą atskleisti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, ūkio subjektui, kurio komercines ar profesines paslaptis norima atskleisti, pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu 3 darbo dienų terminą pateikti savo paaiškinimus. Įvertinusi ūkio subjekto paaiškinimus, Konkurencijos taryba priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis, jeigu ūkio subjektas nepagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti, arba sprendimą neatskleisti komercinių ar profesinių paslapčių, jeigu ūkio subjektas pagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti. Jeigu Konkurencijos taryba negauna ūkio subjekto paaiškinimų, ji priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis.

3. Ūkio subjektai, teikdami dokumentus ar kitą informaciją Konkurencijos tarybai arba nedelsdami, kai tik patys arba iš Konkurencijos tarybos sužino, kad Konkurencijos taryba turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę ar profesinę paslaptį, turi pateikti Konkurencijos tarybai prašymą dėl jų komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos. Prašyme turi būti aiškiai nurodyta, kurią informaciją Konkurencijos taryba turėtų laikyti ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi. Konkurencijos taryba ar jos įgaliotas pareigūnas priima sprendimą dėl prašymo ir apie tai praneša ūkio subjektui.

4. Jeigu ūkio subjektas pateikia prašymą dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti ūkio subjekto komercine ar profesine paslaptimi, prašymą pateikęs ūkio subjektas gali būti įpareigotas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu vienos darbo dienos terminą šią informaciją nurodyti. Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nenurodo, kurią konkrečią informaciją Konkurencijos taryba turi laikyti komercine ar profesine paslaptimi, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę ar profesinę paslaptį sudaranti informacija.

5. Jeigu ūkio subjektas nepateikia šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos, laikoma, kad Konkurencijos tarybos apie ūkio subjektą turima informacija nėra komercinę ar profesinę paslaptį sudaranti informacija.

6. Ūkio subjektas, kurio komercinę ar profesinę paslaptį sudarančią informaciją turi Konkurencijos taryba, gali būti įpareigotas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu 3 darbo dienų terminą pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą. Jeigu per nustatytą terminą ūkio subjektas nepateikia šioje dalyje nurodytų išrašo ir aprašymo, laikoma, kad ūkio subjekto prašoma apsaugoti informacija nėra komercinę ar profesinę paslaptį sudaranti informacija.

7. Po priimto galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo ar kitokio galutinio sprendimo dėl nagrinėjamo klausimo ūkio subjektų pateikti prašymai dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos nenagrinėjami.

8. Konkurencijos tarybos atliekant jai pavestas funkcijas parengti dokumentai, kuriuose yra pareikštos Konkurencijos tarybos vidaus darbo reikmėms skirtos nuomonės, taip pat dokumentai, susiję su klausimais, dėl kurių nėra priimtas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas, ir tik Konkurencijos tarybos vidaus darbo tvarkos organizavimui skirti dokumentai yra tarnybinio naudojimo dokumentai, jie neteikiami susipažinti tretiesiems asmenims ir nesegami į tyrimų bylas, su kuriomis turi teisę susipažinti tretieji asmenys. Tokie Konkurencijos tarybos tarnybinio naudojimo dokumentai gali būti teikiami tik teisėsaugos institucijoms įstatymų, reglamentuojančių teisėsaugos institucijų veiklą, joms priskirtoms funkcijoms atlikti.

9. Konkurencijos taryba neatskleidžia Europos Komisijos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijų vidaus dokumentų, tarpusavio komunikacijos dokumentų. Konkurencijos taryba turi teisę atskleisti ir naudoti šią informaciją, jeigu to reikia šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytiems pažeidimams įrodyti.

10. Konkurencijos taryba neatskleidžia jai pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, įskaitant šių prašymų ir pareiškimų citatas. Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:

1) ūkio subjektams, įtariamiems ar Konkurencijos tarybos nutarimu pripažintiems dalyvavusiais tame pačiame pažeidime kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais, taip pat teismui, kai Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;

2) teismui, kai jam būtina įsitikinti, kad prašymai atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti yra pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu, o pripažinimo pareiškimai pateikti šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims susipažinti su šiais prašymais ir pareiškimais.

11. Konkurencijos taryba neatskleidžia jai pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų dėl kitų, negu šio straipsnio 10 dalyje nurodyti, pažeidimų. Šiuos prašymus ir pareiškimus Konkurencijos taryba atskleidžia tik:

1) ūkio subjektams, įtariamiems ar Konkurencijos tarybos nutarimu pripažintiems dalyvavusiais tame pačiame pažeidime kaip ir prašymą atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimą pateikęs ūkio subjektas, šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tvarka ir tikslais, taip pat teismui, kai Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu;

2) teismui, kuris, įvertinęs šio įstatymo 53 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas aplinkybes, nusprendžia išreikalauti šiuos dokumentus žalos atlyginimo bylose.

12. Šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatyti ribojimai taikomi tik šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu pateiktiems prašymams atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytiems tyrimo metu pateiktiems rašytiniams pripažinimo pareiškimams, bet ne kartu su šiais dokumentais teikiamiems įrodymams.

13. Konkurencijos taryba nedaro šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu pateiktų prašymų atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti ir šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytų tyrimo metu pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų kopijų, išskyrus kopijų darymą teismui šio straipsnio 10 ir 11 dalyse numatytais atvejais.

14. Asmenys teisę susipažinti su Konkurencijos tarybos turimais dokumentais ir kita informacija įgyja ne anksčiau, negu priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo. Ši teisė neapima dokumentų ir kitos informacijos, su kuria asmenys neturi teisės susipažinti remiantis šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atskirų rūšių dokumentų ir kitos informacijos apsaugą. Prašymai pateikti visus su galutiniu Konkurencijos tarybos nutarimu ar kitokiu sprendimu dėl nagrinėjamo klausimo susijusius dokumentus ir kitą informaciją, tiksliai neįvardijus prašomų dokumentų ir kitos informacijos, nėra tenkinami.  

15. Konkurencijos taryba turi teisę visiškai ar iš dalies apriboti šias 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) įtvirtintas su šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų tyrimų ar koncentracijos priežiūros procedūra susijusių duomenų subjektų teises:

1) teisę būti informuotiems apie savo duomenų tvarkymą;

2) teisę susipažinti su duomenimis;

3) teisę reikalauti ištaisyti duomenis;

4) teisę reikalauti ištrinti duomenis;

5) teisę apriboti duomenų tvarkymą.

16. Šio straipsnio 15 dalyje nurodyti teisių apribojimai gali būti taikomi Konkurencijos tarybai atliekant šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pavestas funkcijas tiek laiko ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina ir proporcinga šiais atvejais:

1) jeigu įgyvendinus duomenų subjekto teises būtų padarytas neigiamas poveikis šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų tyrimo ar koncentracijos priežiūros procedūros eigai, strategijai ar tikslams;

2) jeigu įgyvendinus duomenų subjekto teises būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir laisvės, kurias privalo užtikrinti Konkurencijos taryba šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimo ar koncentracijos priežiūros procedūros metu.

17. Duomenų subjekto teisių apribojimas gali būti taikomas tik toms duomenų subjekto asmens duomenų kategorijoms, dėl kurių šios teisės negali būti visiškai arba iš dalies įgyvendintos. Šių teisių apribojimų įgyvendinimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

V SKYRIUS

KONKURENCIJOS TARYBOS ATLIEKAMO ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMŲ TYRIMO PROCEDŪRA

 

PIRMASIS SKIRSNIS

KONKURENCIJOS TARYBOS ATLIEKAMAS ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMO TYRIMAS

 

22 straipsnis. Konkurencijos tarybos tiriami pažeidimai

1. Šiame skyriuje nustatyta tvarka Konkurencijos taryba tiria:

1) viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimams;

2) konkurenciją ribojančius susitarimus;

3) piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi;

4) koncentracijos vykdymą apie tai nepranešus ar negavus leidimo arba pažeidžiant nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu;

5) Neteko galios nuo 2020-11-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

6) pažeidimus, kai nurodymai pateikti tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti reikalingą informaciją pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą nevykdomi ar vykdomi ne laiku, pateikiama neteisinga, klaidinanti ar ne visa informacija, nurodymai pateikti atsakymus į klausimus, užduotus asmenims, susijusiems su tiriamųjų ūkio subjektų veikla dėl faktų ir dokumentų pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nevykdomi arba pateikti atsakymai į klausimus yra neteisingi, klaidinantys ar neišsamūs, kliudoma Konkurencijos tarybos pareigūnams atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus arba nevykdomi reikalavimai, pareikšti įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, pažeidžiamas ar nuplėšiamas antspaudas, uždėtas pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą, arba nevykdomos Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtos šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos sankcijos, laikinosios priemonės ar ūkinės veiklos apribojimai, taip pat ūkio subjektų prisiimti įsipareigojimai pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalį.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1989, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04394

 

2. Tyrimą atlieka Konkurencijos tarybos įgalioti jos administracijos darbuotojai (toliau – Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai).

3. Apie šiame skyriuje nurodytus Konkurencijos tarybos priimtus nutarimus dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimo pranešama pareiškėjams ir pažeidimu įtariamiems subjektams per Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytus terminus.

4. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimo Konkurencijos tarybos nutarimu gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai, bet ne ilgiau, kaip iki bus atliktas bet kuris iš šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 7 ar 8 punkte numatytų veiksmų dėl šio įstatymo pažeidimu įtariamų ūkio subjektų.

5. Konkurencijos taryba turi teisę nustatyti skirtingą jos kompetencijai priskirtų tirti ir nagrinėti šio įstatymo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, atskirų rūšių pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką, kiek tai neprieštarauja šių įstatymų nuostatoms.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2011, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05343

 

23 straipsnis. Iniciatyvos teisė pradėti šio įstatymo pažeidimo tyrimą

1. Teisę reikalauti pradėti šio įstatymo pažeidimo tyrimą turi:

1) ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų;

2) viešojo administravimo subjektai;

3) ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos.

2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva.

3. Teisę prašyti pradėti šio įstatymo pažeidimo tyrimą turi vartotojai, kurių interesai yra pažeisti dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų. Įvertinusi vartotojų prašymuose nurodytas aplinkybes, Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva.

4. Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą ištirti šį įstatymą pažeidžiančius veiksmus.

5. Konkurencijos taryba turi baigti tyrimą ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

 

24 straipsnis. Pareiškimo dėl tyrimo atlikimo pateikimas ir jo nagrinėjimas

1. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškėjai, prašydami pradėti tyrimą, Konkurencijos tarybai turi pateikti rašytinį pareiškimą, kuriame nurodomos jiems žinomos šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai.

2. Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas nagrinėti pareiškimas dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų.

3. Pareiškimą dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų, atitinkantį Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus, Konkurencijos taryba turi išnagrinėti ir priimti sprendimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo.

4. Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu:

1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams;

2) tirti pareiškime nurodytus faktus nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai;

3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas;

4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų;

5) yra suėjęs šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nurodytas senaties terminas;

6) šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pažeidimų atveju skundžiamas viešojo administravimo subjekto teisės aktas ar sprendimas buvo panaikintas, pakeistas ar nustojo galioti iki pareiškimo išnagrinėjimo Konkurencijos taryboje dienos;

7) nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą;

8) pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų.

 

25 straipsnis. Konkurencijos tarybos ir Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės ir pareigos atliekant tyrimą

1. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:

1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, užantspauduoti ūkio subjekto naudojamas patalpas tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui;

2) įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose, teritorijose ar transporto priemonėse yra laikomi dokumentai ar bet kokia kita informacija, galinti turėti reikšmės įrodant šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą;

3) peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose, saugyklose ir duomenų bazėse esančią informaciją, kuri yra prieinama tikrinamam subjektui, kopijuoti. Kai yra tikslinga, tęsti šiame punkte nurodytų dokumentų, darbuotojų užrašų ir informacijos peržiūrą Konkurencijos tarybos ar kitose patalpose;

4) užantspauduoti dokumentus, darbuotojų užrašus ir informacijos laikmenas tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks būtinas patikrinimui;

5) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, galinčių turėti tyrimui reikšmingos informacijos, įskaitant atsakymus į klausimus dėl faktų ir dokumentų iš asmenų, susijusių su tiriamųjų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;

6) gauti iš ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei viešojo administravimo subjektų dokumentus, duomenis ir kitą šiems asmenims prieinamą informaciją, reikalingus tyrimui atlikti. Šią informaciją šie subjektai ir asmenys turi teisę pateikti Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams ir savo iniciatyva;

7) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją) ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

8) paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą gali turėti įrodomosios reikšmės;

9) gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;

10) tyrimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų. Konkurencijos tarybos pasitelktiems specialistams ir ekspertams taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos;

11) tyrimo metu naudoti technines priemones;

12) užfiksuoti faktines aplinkybes;

13) tyrimui naudoti Konkurencijos tarybos turimą informaciją, gautą kitų tyrimų ar nagrinėjimų metu.

2. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (ar) jos papildomų protokolų, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų garantuojamas teises ir laisves.

3. Tyrimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 9 punktuose, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą.

4. Tam, kad Konkurencijos tarybos tyrimą atliekantiems Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams būtų sudarytos sąlygos tinkamai atlikti patikrinimą, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai gali pasitelkti policijos pareigūnus. Konkurencijos tarybos pasitelktiems policijos pareigūnams, dalyvaujantiems atliekant patikrinimą, taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai dėl komercinių ar profesinių paslapčių apsaugos.

5. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus.

6. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems šio įstatymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

7. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą taikomos šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos sankcijos.

8. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai raštu įspėja paaiškinimus duodančius asmenis apie atsakomybę už melagingos informacijos suteikimą arba už atsisakymą suteikti informaciją Konkurencijos tarybai.

9. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos vardu atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, kad būtų nustatyta, ar ūkio subjektas nepažeidė kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos reikalavimų tyrimo metu ir sprendimų, įtvirtintų kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais perkeliamos Direktyvos (ES) 2019/1 6, 8–12 straipsnių nuostatos. Surinktą informaciją Konkurencijos taryba turi teisę perduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai.

10. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai atlieka kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos vardu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 22 straipsnį, kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos įgalioti ar kiti juos lydintys asmenys turi teisę prisidėti prie tyrimo veiksmų atlikimo.

11. Konkurencijos taryba turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašyti atlikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais yra perkeliamos Direktyvos (ES) 2019/1 6–9 straipsnių nuostatos, numatytus tyrimo veiksmus, kad būtų nustatyta, ar ūkio subjektas nepažeidė šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisių, Konkurencijos tarybos pagal šio įstatymo 26 straipsnį, 28 straipsnio 4 dalį, 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus nustatytų reikalavimų. Konkurencijos taryba turi teisę kaip įrodymą naudoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos surinktą ir Konkurencijos tarybai perduotą informaciją tik taikydama jai Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsnyje nustatytus apribojimus ir apsaugos priemones. Kai tyrimo veiksmus Konkurencijos tarybos vardu atlieka kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 22 straipsnį, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai turi teisę prisidėti prie tyrimo veiksmų atlikimo tiek, kiek tai leidžiama pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

26 straipsnis. Laikinosios priemonės

1. Neatidėliotinais atvejais, jeigu yra pakankamai duomenų apie šio įstatymo pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams ir laikydamasi proporcingumo principo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą taikyti laikinąsias priemones.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui, įtariamam padarius šio įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:

1) įpareigoti ūkio subjektus ar viešojo administravimo subjektus nutraukti neteisėtą veiklą;

2) įpareigoti ūkio subjektus ar viešojo administravimo subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių.

3. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinąsias priemones, Konkurencijos taryba ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui, įtariamam pažeidus šį įstatymą, turi suteikti galimybę per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu 7 darbo dienų terminą duoti paaiškinimus.

4. Konkurencijos taryba nutarimu laikinąsias priemones gali taikyti iki vienų metų laikotarpiu, kuris gali būti pratęstas Konkurencijos tarybos nutarimu, arba, jeigu yra būtina, laikinosios priemonės taikomos iki galutinio Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo.

5. Konkurencijos tarybos nutarimas taikyti laikinąsias priemones gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 10 dienų nuo jo įteikimo dienos. Skundo padavimas laikinųjų priemonių taikymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Toks skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per 45 dienas nuo tokio skundo gavimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turi išnagrinėti ir sprendimą dėl jo priimti per 45 dienas nuo bylos gavimo teisme dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

27 straipsnis. Teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir ūkinės veiklos apribojimų taikymo išdavimo tvarka

1. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl tyrimo veiksmų, numatytų šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje, arba dėl ūkinės veiklos apribojimų pagal šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus, taikyti ūkinės veiklos apribojimus išdavimo.

2. Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai, taikytini ūkinės veiklos apribojimai.

3. Prašymą dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti ūkinės veiklos apribojimus išdavimo išnagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti.

4. Prašymas dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti ūkinės veiklos apribojimus išdavimo turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.

5. Jeigu Konkurencijos taryba nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą.

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

8. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo atlikti tyrimo veiksmus, taikyti ūkinės veiklos apribojimus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

28 straipsnis. Tyrimo papildymas, išskyrimas (sujungimas) ir pabaiga

1. Siekdama tyrimo operatyvumo ir ekonomiškumo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą tyrimą papildyti, išskirti į atskirus tyrimus ar sujungti atskirus tyrimus į vieną.

2. Tyrimas laikomas baigtu, kai Konkurencijos taryba patvirtina įgaliotų pareigūnų tyrimo išvadas dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados). Tokiu atveju atliekami veiksmai, numatyti šio skyriaus antrajame skirsnyje.

3. Konkurencijos taryba priima nutarimą tyrimą nutraukti, jeigu:

1) tyrimo metu paaiškėja, kad teisės pažeidimo nėra;

2) tyrimo metu paaiškėja arba atsiranda šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės.

4. Konkurencijos taryba, ketindama nustatyti įpareigojimą ūkio subjektui nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, turi teisę priimti nutarimą tyrimą nutraukti, jeigu ūkio subjektas, įtariamas pažeidęs šį įstatymą, pateikia savo rašytinius įsipareigojimus dėl įtariamo pažeidimo pašalinimo ir juos Konkurencijos taryba nutarimu nustato kaip privalomus ūkio subjektams. Šioje dalyje nurodytų įsipareigojimų taikymo laikotarpis nustatomas Konkurencijos tarybos nutarimu.

5. Įsipareigojimai, pateikti pagal šio straipsnio 4 dalį ir įrašyti į Konkurencijos tarybos nutarimą tyrimą nutraukti, ūkio subjektui yra privalomi.

6. Jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, Konkurencijos taryba turi teisę priimti nutarimą nutrauktą tyrimą atnaujinti.

7. Konkurencijos tarybos nutarimai, priimti pagal šio straipsnio 4 dalį, skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1989, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04394

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PROCEDŪROS DALYVIŲ IŠKLAUSYMAS KONKURENCIJOS TARYBOJE IR KONKURENCIJOS TARYBOS NUTARIMO DĖL ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMO PRIĖMIMAS

 

29 straipsnis. Pranešimas apie tyrimo išvadas ir procedūros dalyvių išklausymas

1. Baigus tyrimą, pareiškėjui, pažeidimu įtariamam subjektui (toliau – procedūros dalyviai), Konkurencijos tarybos sprendimu ir kitiems suinteresuotiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams (toliau – kiti suinteresuoti asmenys) raštu pateikiamos tyrimo išvados ir pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl jų.

2. Baigus tyrimą, procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių ar profesinių paslapčių. Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių ar profesinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines ar profesines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. Susipažinimui su informacija, kurią Konkurencijos tarybai pateikė ūkio subjektas šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies pagrindu, ar šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu tyrimo metu pateiktu rašytiniu pripažinimo pareiškimu taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 10–13 dalyse numatyti apribojimai. Susipažinimui su informacija apie fizinį asmenį, pateikusį įrodymus, kuriais remdamasi Konkurencijos taryba nustato konkurentų susitarimą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, arba ne konkurentų susitarimą dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taikomi šio įstatymo 381 straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai.

3. Kol Konkurencijos taryba nepriėmė vieno iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse arba 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų nutarimų dėl visų įtariamų ūkio subjektų, procedūros dalyviai teisminiuose procesuose negali naudoti toliau nurodytos informacijos, kurią jie gavo Konkurencijos tarybos procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu:    

1) informacijos, kurią parengė kiti fiziniai ar juridiniai asmenys Konkurencijos tarybos procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo tikslais;

2) informacijos, kurią parengė ir procedūros dalyviams pateikė Konkurencijos taryba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu;

3) pagal šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punktą pateiktų rašytinių pripažinimo pareiškimų, kurie buvo atsiimti.

4. Prieš Konkurencijos tarybai priimant nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apie numatomą posėdį Konkurencijos taryba turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones ar savo interneto svetainėje.

5. Konkurencijos tarybos posėdžiai, kurių metu išklausomi procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši. Konkurencijos taryba savo iniciatyva, procedūros dalyvių arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis.

6. Laikoma, kad procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Konkurencijos tarybos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis ir procedūros dalyviams suteikta galimybė susipažinti su tyrimo medžiaga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

30 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl šio įstatymo pažeidimo

1. Konkurencijos taryba, atlikusi šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytus veiksmus, turi teisę priimti nutarimą:

1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;

2) jeigu nėra šio įstatymo nustatyto pagrindo, atsisakyti taikyti sankcijas;

3) jeigu nėra šio įstatymo pažeidimo, procedūrą dėl šio įstatymo pažeidimo nutraukti;

4) atlikti papildomą tyrimą.

2. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodytos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės, procedūros dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimto nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas.

3. Konkurencijos tarybos nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas, įtariamas šio įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Šiame straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus nurodytą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, gali pakeisti arba panaikinti tik teismas.

 

31 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų paskelbimas

1. Apie šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus Konkurencijos tarybos nutarimus pranešama procedūros dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims per Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatytus terminus.

2. Šio įstatymo 30 straipsnyje nurodyti Konkurencijos tarybos nutarimai skelbiami Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KONKURENCIJOS TARYBOS IR JOS ĮGALIOTŲ PAREIGŪNŲ SPRENDIMŲ IR VEIKSMŲ APSKUNDIMAS

 

32 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimas

1. Teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per 10 dienų nuo skundo gavimo dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu kartu su skundu pateikiamas motyvuotas prašymas terminą atnaujinti. Tokiu atveju Konkurencijos taryba skundą priima, jeigu nustato, kad jo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių. Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

3. Jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per 10 dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo.

4. Šiame straipsnyje nustatyta apskundimo tvarka mutatis mutandis taikoma Konkurencijos tarybos darbuotojų priimtiems sprendimams ir atliktiems veiksmams šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje nurodytos koncentracijos priežiūros procedūros metu ir kitais atvejais, kai tokie veiksmai ir sprendimai yra susiję su Konkurencijos tarybai šiuo įstatymu, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu ir kitais įstatymais, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, priskirtų funkcijų atlikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

33 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas

1. Ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatytus Konkurencijos tarybos nutarimus, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą Konkurencijos tarybos nutarimą, turi teisę apskųsti procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys, nurodyti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje.

2. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo dienos arba nuo nutarimo paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

3. Skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi, priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo arba jeigu teismas nusprendžia kitaip.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2219, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10161

 

34 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, priima vieną iš šių sprendimų:

1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti;

2) panaikinti nutarimą arba atskiras jo dalis ir grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti;

3) panaikinti nutarimą arba atskiras jo dalis;

4) pakeisti nutarimą dėl koncentracijos, sankcijų arba laikinųjų priemonių taikymo.

 

VI SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ KONKURENCIJOS TEISĖS PAŽEIDIMUS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ

 

35 straipsnis. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams taikomos sankcijos

1. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atliko šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarė kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę:

1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;

2) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;

3) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;

4) viešojo administravimo subjektui nurodyti per nustatytą terminą pakeisti ar panaikinti teisės aktus, kitus šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems reikalavimams prieštaraujančius sprendimus ar atlikti kitus šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų pažeidimą šalinančius veiksmus;

5) skirti ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams šio įstatymo 36 straipsnyje numatytas veiksmingas ir atgrasomas pinigines baudas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas.

2. Gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimą, Konkurencijos taryba nutarimu ūkio subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus: laikinai sustabdyti eksporto ir importo operacijas, bankines operacijas, leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Konkurencijos tarybos nutarimai yra privalomi institucijoms, galinčioms taikyti tokius apribojimus, ir turi būti vykdomi nedelsiant. Apribojimai panaikinami Konkurencijos tarybos sprendimu, kai Konkurencijos taryba nustato, kad paskirtos sankcijos yra įvykdytos.

3. Sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijų taikymo terminas yra sustabdomas, kai:

1) Konkurencijos taryba atlieka šio įstatymo V skyriaus pirmajame ir antrajame skirsniuose nurodytą šio įstatymo pažeidimų tyrimo procedūrą. Sankcijų taikymo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo bent vieno ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto, dėl kurių Konkurencijos taryba yra pradėjusi pažeidimo tyrimo procedūrą, informavimo apie jiems pradėtą šio įstatymo pažeidimų tyrimo procedūrą iki Konkurencijos tarybos nutarimo tyrimą nutraukti ar šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyto nutarimo priėmimo dienos. Toks termino sustabdymas taikomas visiems ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams, dalyvavusiems darant pažeidimą, dėl kurio Konkurencijos taryba yra pradėjusi pažeidimo tyrimo procedūrą;

2) teismo sprendimu sustabdomas Konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas. Sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas tol, kol yra sustabdytas Konkurencijos tarybos tyrimas;

3) teisme nagrinėjamas ginčas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo taikyti sankcijas. Sankcijų skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4) kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijos ar Europos Komisija atlieka pažeidimo tyrimo procedūrą dėl to paties įtariamo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo. Konkurencijos tarybos sankcijų taikymo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo tos dienos, kurią kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija ar Europos Komisija informavo bent vieną ūkio subjektą, dėl kurio yra pradėta pažeidimo tyrimo procedūra, apie dėl jo pradėtą procedūrą, iki tos dienos, kurią atitinkama institucija priima sprendimą konstatuoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą ar sprendimą, kad jai nėra pagrindo imtis veiksmų, kai toks sprendimas nebuvo apskųstas per jo apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atitinkamo institucijos sprendimo. Toks termino sustabdymas taikomas visiems ūkio subjektams, dalyvavusiems darant pažeidimą, dėl kurio yra pradėta pažeidimo tyrimo procedūra.

5. Konkurencijos taryba turi teisę taikyti vieną ar kelis įpareigojimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Konkurencijos taryba taiko tą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą įpareigojimą, kuris yra veiksmingesnis siekiant išspręsti konkurencijos problemą. Jeigu konkrečiu atveju keli įpareigojimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, yra vienodai veiksmingi siekiant išspręsti konkurencijos problemą, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi proporcingumo principu, taiko tą įpareigojimą, kuris ūkio subjektą mažiausiai apsunkina.

6. Tais atvejais, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, veikia kaip vienas ūkio subjektas, už šio įstatymo pažeidimus solidariai atsako patronuojančioji ir patronuojamoji įmonė, taip pat solidariai atsako kiti ūkio subjektą sudarantys ūkinę veiklą vykdantys asmenys. Tokios atsakomybės sąlygos nustatomos vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose nustatytais reikalavimais. Sumokėti baudą gali būti reikalaujama tiek iš visų Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų bendrai, tiek iš bet kurio iš jų skyrium. Jeigu baudos visa apimtimi nesumoka vienas iš Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų asmenų, reikalaujama, kad likusią baudos dalį sumokėtų kitas Konkurencijos tarybos nutarime nurodytas asmuo ar asmenys.

7. Už šio įstatymo pažeidimus atsakomybė taikoma pažeidimą padariusio ūkio subjekto teisių ir ūkinės veiklos perėmėjams ta apimtimi, kuria Konkurencijos tarybos paskirta sankcija nėra įvykdyta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

36 straipsnis. Baudos

1. Už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą, už šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įpareigojimų nevykdymą, už laikinųjų priemonių, ūkinės veiklos apribojimų ar už šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Bendrosios pasaulinės pajamos – visos ūkio subjekto gautos pajamos visose pasaulio valstybėse.

2. Kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba turi teisę pasirinkti skirti baudą pagal šio straipsnio 1 dalį, arba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais skirti baudą pagal šią dalį. Konkurencijos taryba už šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio pažeidimą turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų sumos, kuri gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais ūkiniais metais. Tokiu atveju kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto finansinė atsakomybė, susijusi su ūkio subjektų junginiui paskirtos baudos sumokėjimu, neturi viršyti 10 procentų ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

3. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą ar pateikimą ne laiku, taip pat neteisingos, klaidinančios ar ne visos informacijos pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą pateikimą, nurodymų pateikti atsakymus į klausimus, užduotus asmenims, susijusiesiems su tiriamųjų ūkio subjektų veikla dėl faktų ir dokumentų pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nevykdymą arba neteisingų, klaidinančių ar neišsamių atsakymų į klausimus pateikimą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, pažeistą ar nuplėštą antspaudą, uždėtą pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 4 punktą, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

4. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą, už įpareigojimų nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis nevykdymą, už laikinųjų priemonių nesilaikymą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, už kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ūkio subjektams skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

5. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat ne visos ar neteisingos informacijos pateikimą viešojo administravimo subjektams skiriama piniginė bauda iki šešių tūkstančių eurų.

6. Už per Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų įpareigojimų neįvykdymą viešojo administravimo subjektams skiriama piniginė bauda iki šešių šimtų eurų už kiekvieną pažeidimo vykdymo dieną po termino įvykdyti įpareigojimus pašalinti pažeidimą pabaigos.

7. Už šio įstatymo 4 straipsnio pažeidimus viešojo administravimo subjektams skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau kaip šešiasdešimt tūkstančių eurų.

8. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos baudos skiriamos už laikotarpį, kuris baigiasi ne vėliau kaip Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą priėmimo dieną.

9. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos baudos skiriamos už laikotarpį, kuris prasideda nuo Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą priėmimo dienos ir baigiasi tą dieną, kai baigiasi atitinkamo pažeidimo vykdymas (tęsimas).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1989, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04394

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

37 straipsnis. Baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas

1. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pavojingumą;

2) pažeidimo trukmę;

3) ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

4) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai;

5) ūkio subjekto ar ūkio subjektų, jeigu bauda skiriama remiantis šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi, prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimo vertę.

2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:

1) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms;

2) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu;

3) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai atlygino padarytą žalą;

4) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai savo valia nutraukė pažeidimą;

5) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai neatliko konkurenciją ribojančių veiksmų;

6) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai Konkurencijos tarybai tyrimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti tyrimą;

7) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pripažino Konkurencijos tarybos baigto tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes;

8) ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai;

9) ūkio subjekto finansinė padėtis yra labai sunki.

3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad:

1) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai kliudė atlikti tyrimą;

2) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai slėpė padarytą pažeidimą;

3) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;

4) ūkio subjektai ar viešojo administravimo subjektai pakartotinai per septynerius metus padarė šio įstatymo pažeidimą;

5) ūkio subjektai tęsė Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą;

6) ūkio subjektai per septynerius metus padarė pažeidimą, panašų į Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos nustatytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimą.

4. Vyriausybė patvirtina baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

38 straipsnis. Atleidimas nuo baudų ir jų sumažinimas

1. Ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyvis arba yra draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyvis, prašyme atleisti nuo baudos pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) ūkio subjektas Konkurencijos tarybai atskleidė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime;

2) ūkio subjektas yra pirmasis iš draudžiamo susitarimo dalyvių, Konkurencijos tarybos vertinimu, pateikęs pakankamus įrodymus, leidžiančius atlikti patikrinimą, numatytą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte (toliau – tikslinis patikrinimas), arba konstatuoti pažeidimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu iki ūkio subjekto prašymo atleisti nuo baudos pateikimo momento Konkurencijos taryba neturėjo pakankamų įrodymų tiksliniam patikrinimui atlikti (arba jo dar nebuvo atlikusi) arba pažeidimui konstatuoti;

3) ūkio subjektas nutraukė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime, išskyrus atvejus, kai, Konkurencijos tarybos vertinimu, dalyvauti draudžiamame susitarime tikslinga siekiant išsaugoti tyrimo vientisumą;

4) ūkio subjektas bendradarbiauja su Konkurencijos taryba;

5) ūkio subjektas nenaikino, neklastojo ir nenuslėpė draudžiamo susitarimo įrodymų arba neatskleidė ketinimo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos ar tokio prašymo turinio, išskyrus Europos Komisiją ir kitas Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos institucijas ar trečiųjų valstybių konkurencijos institucijas;

6) ūkio subjektas nesiėmė veiksmų, kad priverstų kitus ūkio subjektus, panaudodamas spaudimą, prisijungti prie draudžiamo susitarimo arba tęsti dalyvavimą jame.

2. Draudžiamo konkurentų susitarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, arba kito konkurentų susitarimo, kuriuo siekiama riboti konkurenciją ir kuriuo pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, dalyviui ar draudžiamo ne konkurentų susitarimo dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dalyviui, kuris negali būti atleistas nuo baudos pagal šio straipsnio 1 dalį, bauda gali būti sumažinama pagal Vyriausybės patvirtintą baudų dydžio nustatymo tvarkos aprašą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) ūkio subjektas Konkurencijos tarybai atskleidė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime;

2) ūkio subjektas Konkurencijos tarybai pateikė draudžiamo susitarimo įrodymus, kurie, palyginti su įrodymais, kuriuos Konkurencijos taryba jau turi, duoda didelę pridėtinę vertę siekiant įrodyti pažeidimą;

3) ūkio subjektas nutraukė savo dalyvavimą draudžiamame susitarime, išskyrus atvejus, kai, Konkurencijos tarybos vertinimu, dalyvauti draudžiamame susitarime tikslinga siekiant išsaugoti tyrimo vientisumą;

4) ūkio subjektas bendradarbiauja su Konkurencijos taryba;

5) ūkio subjektas nenaikino, neklastojo ir nenuslėpė draudžiamo susitarimo įrodymų arba neatskleidė ketinimo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl baudos sumažinimo ar tokio kreipimosi turinio, išskyrus Europos Komisiją ir kitas valstybių narių konkurencijos institucijas ar trečiųjų valstybių konkurencijos institucijas.

3. Ūkio subjektas, siekiantis būti atleistas nuo baudos pagal šio straipsnio 1 dalį ar kad jam skiriama bauda būtų sumažinta pagal šio straipsnio 2 dalį, turi pateikti Konkurencijos tarybai prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti. Reikalavimus, taikomus prašymams, supaprastintiems prašymams atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti, kai yra šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos sąlygos, jų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

4. Ūkio subjektas turi teisę pateikti Konkurencijos tarybai supaprastintą prašymą atleisti nuo baudos ar baudą sumažinti, jeigu tas prašymas apima daugiau negu tris Europos Sąjungos valstybes nares kaip teritorijas, kurioms daromas poveikis įtariamu draudžiamu susitarimu, ir jeigu ūkio subjektas jau yra kreipęsis į Europos Komisiją su išsamiu prašymu atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti arba yra pateikęs Europos Komisijai prašymą suteikti vietą eilėje dėl atleidimo nuo baudos ar baudos sumažinimo iki tol, kol oficialiai pateiks prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti dėl to paties įtariamo draudžiamo susitarimo.

5. Konkurencijos taryba, priimdama šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą nutarimą, sprendžia, ar buvo laikomasi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti ūkio subjektą nuo baudos arba baudą sumažinti.

6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų įrodymų pateikimas Konkurencijos tarybai nelaikomas komercinės ar profesinės paslapties ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimu ir ūkio subjektui dėl tokių įrodymų pateikimo Konkurencijos tarybai neatsiranda sutartinė ar deliktinė atsakomybė.

7. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti Konkurencijos taryba turi teisę perduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsniu, tik turėdama prašymą pateikusio ūkio subjekto sutikimą arba kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija iš to paties ūkio subjekto jau yra gavusi su tuo pačiu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimu susijusį prašymą atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ir tokį prašymą pateikęs ūkio subjektas negali atšaukti kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktos informacijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

381 straipsnis. Atlyginimas už įrodymų pateikimą Konkurencijos tarybai

1. Fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymus, kuriais remdamasi Konkurencijos taryba nustato konkurentų susitarimą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, arba ne konkurentų susitarimą dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų nustatymo (fiksavimo), nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką.

2. Vienkartinės piniginės išmokos dydis sudaro 1 procentą Konkurencijos tarybos visų už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, apie kurį įrodymus pateikė fizinis asmuo, paskirtų baudų sumos, tačiau ne mažiau kaip tūkstantį eurų ir ne daugiau kaip šimtą tūkstančių eurų.

3. Vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) fizinis asmuo įrodymus pateikė iki Konkurencijos tarybos tyrimo pradžios ir yra pirmasis juos pateikęs asmuo;

2) įrodymai nebuvo gauti dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos;

3) fizinis asmuo nėra ūkio subjekto, pagal šio įstatymo 38 straipsnį pateikusio prašymą dėl atleidimo nuo baudos arba baudos sumažinimo už tą patį pažeidimą, apie kurį įrodymus pagal šį straipsnį pateikė fizinis asmuo, vadovas, valdymo ar priežiūros organų narys, akcininkas ar darbuotojas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

4) įrodymai nebuvo gauti fiziniam asmeniui atliekant savo pareigas teisėsaugos institucijose ar kitose institucijose ir įstaigose, vykdančiose teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūrą.

4. Konkurencijos taryba, tik priėmusi šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nutarimą pripažinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti susitarimai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima fiziniam asmeniui skirti vienkartinę piniginę išmoką. Konkurencijos taryba nustato vienkartinės piniginės išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką.

5. Jeigu sumokėjus vienkartinę piniginę išmoką paaiškėja, kad įrodymai buvo gauti dėl įvykdytos nusikalstamos veiklos, vienkartinė piniginė išmoka turi būti grąžinta.

6. Fizinio asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamų susitarimų įrodymus, prašymu Konkurencijos taryba užtikrina jo konfidencialumą. Šio asmens tapatybė neatskleidžiama procedūros dalyviams, įskaitant ūkio subjektams, įtariamiems ar Konkurencijos tarybos nutarimu pripažintiems dalyvavusiais pažeidime, dėl kurio fizinis asmuo pateikė įrodymus, nebent netiesioginio asmens tapatybės atskleidimo neįmanoma išvengti šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės į gynybą įgyvendinimo tikslais ir apimtimi. Asmens tapatybė gali būti atskleidžiama teismui, kai reikia patikrinti to asmens pateiktus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus draudžiamų susitarimų įrodymus. Teismas jokiais atvejais neatskleidžia kitiems asmenims šio fizinio asmens tapatybės.

7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamų susitarimų įrodymų pateikimas Konkurencijos tarybai nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, profesinės paslapties, banko paslapties, įstaigos konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu ir fiziniam asmeniui dėl tokios informacijos pateikimo neatsiranda sutartinė ar deliktinė atsakomybė.

8.    Vienkartinės piniginės išmokos fiziniams asmenims mokamos iš Konkurencijos tarybai šiam tikslui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1989, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04394

 

39 straipsnis. Ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams paskirtų sankcijų vykdymas

1. Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos.

2. Ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu ir šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, kai Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2219, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10161

 

3. Jeigu ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui Konkurencijos tarybos paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka.

4. Jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymas, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

5. Ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas privalo įvykdyti jam pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalį skirtus Konkurencijos tarybos nutarime numatytus įpareigojimus nustatytomis sąlygomis ir terminais. Motyvuotu ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto prašymu Konkurencijos taryba turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas nutarime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

6. Ūkio subjekto ar viešojo administravimo subjekto nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomi į valstybės biudžetą. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas bylinėjimosi teisme laikotarpiui, jeigu baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalimi, arba teismui laikinai sustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2219, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10161

 

7. Konkurencijos taryba priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl priverstinio baudos išieškojimo bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kai Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo paskirta bauda, apskundžiamas teismui ir ūkio ar viešojo administravimo subjektas pateikia Konkurencijos tarybai finansų įstaigos suteikiamą finansinę garantiją ir (arba) draudimo įmonės laidavimo draudimą, kurie padengtų paskirtos baudos sumą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2219, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10161

 

8. Jeigu viešojo administravimo subjektas neįvykdo per Konkurencijos tarybos nustatytą arba šio straipsnio 5 dalies pagrindu pratęstą terminą šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyto įpareigojimo, Konkurencijos taryba turi teisę per 20 dienų nuo įpareigojimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, prašydama panaikinti šio įstatymo 4 straipsniui prieštaraujantį viešojo administravimo subjekto teisės aktą ar kitokį sprendimą ar pažeidimą pašalinti kitu būdu. Šiuos Konkurencijos tarybos prašymus pirmąja instancija nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1989, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04394

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2219, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10161

 

391 straipsnis. Ūkio subjektų junginiams paskirtų baudų sumokėjimo ypatumai

1. Jeigu ūkio subjektų junginys, kuriam Konkurencijos taryba baudą skyrė pagal šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalį, negali sumokėti paskirtos baudos, ūkio subjektų junginys privalo pareikalauti iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų įnašų baudos dydžiui padengti. Įnašus ūkio subjektų junginiui priklausantys ūkio subjektai sumoka per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą.

2. Jeigu ūkio subjektų junginiui priklausantys ūkio subjektai per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą nesumoka įnašų baudos dydžiui padengti pagal šio straipsnio 1 dalį, Konkurencijos taryba turi teisę reikalauti, kad ūkio subjektų junginiui paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, kurio atstovai buvo ūkio subjektų junginio sprendimus priimančių organų nariai.

3. Jeigu yra būtina užtikrinti visos baudos sumokėjimą, Konkurencijos taryba, pareikalavusi sumokėti baudą pagal šio straipsnio 2 dalį, taip pat turi teisę reikalauti, kad paskirtą baudą sumokėtų bet kuris iš ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų, vykdžiusių veiklą rinkoje, kurioje buvo padarytas pažeidimas, išskyrus ūkio subjektų junginiui priklausančius ūkio subjektus, kurie įrodo, kad nevykdė šio įstatymo reikalavimus pažeidžiančio ūkio subjektų junginio sprendimo ir arba apie jį nežinojo, arba aktyviai nuo jo atsiribojo iki Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti tyrimą priėmimo dienos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

40 straipsnis. Ūkio subjektų vadovams skiriamos sankcijos

1. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro.

2. Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis:

1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo;

2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui;

3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sankcijos negali būti skiriamos:

1) ūkio subjekto, kuris yra pateikęs Konkurencijos tarybai prašymą atleisti nuo baudos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, vadovui, jeigu ūkio subjekto pateiktas prašymas atleisti nuo baudos atitinka šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus ir ūkio subjekto vadovas bendradarbiauja su Konkurencijos taryba;

2) ūkio subjekto, kuris yra pateikęs Konkurencijos tarybai prašymą sumažinti baudą pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, vadovui, jeigu ūkio subjekto pateiktas prašymas sumažinti baudą atitinka šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus ir ūkio subjekto vadovas bendradarbiauja su Konkurencijos taryba;

3) ūkio subjekto vadovui, kuris Konkurencijos tarybai pateikė šio įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas mutatis mutandis atitinkančią informaciją apie ūkio subjekto, su kuriuo darbo santykiai yra pasibaigę informacijos pateikimo Konkurencijos tarybai metu, padarytus pažeidimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos dėl sankcijų neskyrimo gali būti netaikomos, jeigu ūkio subjektas nutraukė darbo santykius su ūkio subjekto vadovu dėl jo prisidėjimo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu būdu prie pažeidimo padarymo ir kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl atleidimo nuo baudos.

5. Darbo santykių tarp ūkio subjekto vadovo ir ūkio subjekto, padariusio pažeidimą, ar tokio ūkio subjekto vadovo įgaliojimų pasibaigimas iki Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo pažeidimo priėmimo nepanaikina ūkio subjekto vadovo atsakomybės pagal šį straipsnį, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

6. Skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys.

 

41 straipsnis. Prašymo dėl sankcijų ūkio subjektų vadovams skyrimo pateikimas teismui ir nagrinėjimas teisme

1. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad yra šio įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės, priima nutarimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai, taip pat nurodomas motyvuotas siūlymas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymo ir jų dydžio. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio.

3. Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai:

1) pasibaigia Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;

2) įsiteisėja teismo sprendimas, kuris nepanaikina Konkurencijos tarybos nutarimo ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

4. Teismas, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas;

2) atmesti prašymą.

5. Teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į:

1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą;

2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę;

3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį;

4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu;

5) kitas reikšmingas aplinkybes.

6. Asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje.

7. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, pateikia teismo sprendimą vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

 

42 straipsnis. Administracinė atsakomybė

Asmenys už šio įstatymo pažeidimus traukiami administracinėn atsakomybėn šio įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS YPATUMAI

 

43 straipsnis. Žalos atlyginimui taikytinos taisyklės

Šiame skirsnyje nustatomi šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimu padarytos žalos atlyginimo ypatumai.

 

44 straipsnis. Žalos prezumpcija ir žalos atlyginimas

1. Nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti visiško žalos atlyginimo iš šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusio (padariusių) ūkio subjekto (subjektų).

2. Visiškas žalos atlyginimas reiškia, kad nukentėjęs asmuo, kuriam atlyginama žala, turi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų padarytas šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas, tačiau nukentėjusiam asmeniui negali būti leidžiama nepagrįstai praturtėti. Visiškas žalos atlyginimas apima tiesioginius nuostolius, negautas pajamas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento.

3. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytais konkurentų susitarimais arba kitais konkurentų susitarimais, kuriais siekiama riboti konkurenciją ir kuriais pažeidžiamos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies nuostatos, yra padaroma žala.

4. Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo atvejais teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, negali nustatyti tikslaus žalos dydžio ar jam tai padaryti pernelyg sunku, teismas informuoja šalis, kad, nesant galimybės nustatyti tikslaus žalos dydžio, byloje bus nustatomas apytikris žalos dydis. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustato apytikrį žalos dydį, atsižvelgdamas į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus dėl žalos apskaičiavimo ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės įgyvendinant visiško žalos atlyginimo principą.

5. Kai teismas žalos atlyginimo byloje yra paskyręs teismo ekspertizę, teismo ekspertai, atlikdami ekspertizę, visais atvejais turi vadovautis Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentais dėl žalos apskaičiavimo.

 

45 straipsnis. Solidariosios atsakomybės taikymo ypatumai

1. Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, tokie bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai solidariai atsako už visą dėl pažeidimo padarytą žalą, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.

2. Ūkio subjektas, atleistas nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, solidariai atsako šiems nukentėjusiems asmenims:

1) savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams;

2) kitiems nukentėjusiems asmenims tik tuo atveju, jeigu jie negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo tame pačiame pažeidime.

3. Kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro maža arba vidutinė įmonė, kaip ji apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo, ji atsako tik savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams, jeigu atitinka abu šiuos požymius:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

1) jos rinkos dalis atitinkamoje rinkoje bet kuriuo šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo metu neviršijo 5 procentų;

2) dėl solidariosios atsakomybės taisyklių taikymo būtų negrįžtamai pakenkta jos ūkinės veiklos tęstinumui ir tokių taisyklių taikymas sukeltų visišką jos turto nuvertėjimą.

4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1) maža arba vidutinė įmonė skatino ir (ar) naudodama spaudimą vertė kitą (kitus) ūkio subjektą (subjektus) atlikti šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą ar prie jo prisijungti arba atliko vadovaujamą vaidmenį darant tokį pažeidimą;

2) Konkurencijos tarybos ar teismo nustatyta, kad maža arba vidutinė įmonė anksčiau buvo padariusi šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą;

3) nukentėję asmenys, kurie nėra mažos arba vidutinės įmonės tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo darant tą patį pažeidimą kaip ir maža arba vidutinė įmonė.

5. Šio straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija.

 

46 straipsnis. Regreso teisės įgyvendinimas

1. Ūkio subjektas, atlyginęs kelių ūkio subjektų šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu bendrai padarytą žalą, turi regreso teisę į kitus pažeidimą padariusius ūkio subjektus. Reikalavimo regreso tvarka dydis apskaičiuojamas pagal Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį.

2. Iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, regreso teise negali būti išreikalaujama daugiau, negu jis padarė žalos savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams.

3. Jeigu šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytu pažeidimu žala padaroma kitiems nukentėjusiems asmenims negu bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tiesioginiai ir netiesioginiai pirkėjai arba tiekėjai, iš ūkio subjekto, atleisto nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, regreso tvarka gali būti išreikalaujama atlygintos žalos kitiems nukentėjusiems asmenims dalis, apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis netaikoma.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys mutatis mutandis taikomos ūkio subjektams, kuriuos nuo baudos atleidžia Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija.

 

47 straipsnis. Permokos perkėlimas bylose dėl žalos atlyginimo

1. Nagrinėdamas bylas dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, teismas įvertina, ar permokos dalis (ir koks jos dydis) buvo perkelta ieškovo pirkėjams. Teismas, vertindamas netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį, atsižvelgia į Europos Komisijos metodinio pobūdžio dokumentus, nurodančius, kaip nustatyti netiesioginiam pirkėjui perkeltą permokos dalį.

2. Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, atsakovas, atsakydamas į reikalavimą atlyginti žalą, patirtą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, turi teisę kaip gynybos priemone remtis argumentu, kad ieškovas perkėlė visą dėl tokio pažeidimo susidariusią permoką arba jos dalį pirkėjams. Atsakovui įrodžius, kad permoka ar jos dalis buvo perkelta pirkėjams, teismas atitinkamai sumažina ieškovui priteisiamos žalos dydį.

3. Kai ieškovas yra netiesioginis pirkėjas, jis turi pareigą įrodyti permokos perkėlimo faktą ir mastą, atsižvelgiant į komercinę praktiką, pagal kurią kainos padidėjimas perkeliamas tolesnei tiekimo grandinės grandžiai.

4. Permokos perkėlimas netiesioginiam pirkėjui preziumuojamas, jeigu įrodytos visos šios aplinkybės:

1) atsakovas padarė šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą;

2) dėl tokio pažeidimo atsakovo tiesioginis pirkėjas permokėjo už prekes;

3) netiesioginis pirkėjas įsigijo prekių, tapusių tokio pažeidimo objektu, arba prekių, pagamintų iš tokio pažeidimo objektu tapusių prekių, arba prekių, kurios komplektuojamos su tokio pažeidimo objektu tapusiomis prekėmis.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta prezumpcija gali remtis tik netiesioginis pirkėjas. Atsakovui nuginčijus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą prezumpciją arba jos dalį, ši prezumpcija netaikoma arba taikoma tik nenuginčytai daliai.

6. Šiame straipsnyje nurodytos taisyklės mutatis mutandis taikomos tais atvejais, kai šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padaro tiesioginiai ar netiesioginiai pirkėjai.

 

48 straipsnis. Ginčų, išspręstų ne teisme, poveikis vėlesniems ieškiniams dėl žalos atlyginimo

1. Jeigu nukentėjęs asmuo su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytą pažeidimą padariusiu ūkio subjektu ginčą dėl žalos atlyginimo išsprendžia ne teisme, likusi nukentėjusio asmens reikalavimo dalis pareiškiama kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendusiems ginčo dėl žalos atlyginimo ne teisme. Kitiems bendrai pažeidimą padariusiems ūkio subjektams pareiškiama likusi reikalavimo dalis apskaičiuojama nukentėjusio asmens patirtą žalą mažinant ūkio subjekto, su kuriuo ginčas buvo išspręstas ne teisme, nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dalimi. 

2. Bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, negali reikalauti padengti iš jų teismo tvarka išreikalautos likusios žalos dalies iš ūkio subjekto, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme.

3. Jeigu likusios neatlygintos žalos negali atlyginti bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai, su nukentėjusiu asmeniu neišsprendę ginčo ne teisme, nukentėjęs asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą dėl likusios neatlygintos žalos atlyginimo ūkio subjektui, kuris su nukentėjusiu asmeniu yra išsprendęs ginčą ne teisme, nebent išsprendus ginčą ne teisme yra sutarta, kad nukentėjęs asmuo negalės pareikšti tokio reikalavimo.

4. Bendrai pažeidimą padariusių ūkio subjektų tarpusavio reikalavimai sprendžiami šio įstatymo 46 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinus pagal ankstesnį ginčą, išspręstą ne teisme, kuriame dalyvavo atitinkamas ūkio subjektas, atlygintos žalos dydį.

 

49 straipsnis. Ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas

1. Ieškinio dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, senaties terminas pradedamas skaičiuoti pažeidimui pasibaigus ir kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti visas šias aplinkybes:

1) atsakovo veiksmus ir kad dėl jų buvo padarytas šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytas pažeidimas;

2) faktą, kad dėl šio pažeidimo jis patyrė žalą;

3) atsakomybėn dėl žalos atlyginimo trauktiną pažeidimą padariusį ūkio subjektą. Jeigu atsiranda šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 2 punkte ar 45 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos atsakomybėn traukti atitinkamai ūkio subjektą, atleistą nuo baudos šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu už šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nurodytą slaptą konkurentų susitarimą, ar mažą arba vidutinę įmonę, senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne anksčiau, negu atsiranda šios sąlygos.

2. Ieškinio dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, senaties terminas yra penkeri metai.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ieškinio senaties terminas sustabdomas:

1) kai Konkurencijos taryba priima nutarimą pradėti tyrimą dėl pažeidimo, su kuriuo susijęs ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ieškinio senaties termino sustabdymas pasibaigia praėjus vieniems metams po to, kai Konkurencijos tarybos šio įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse arba 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytu pagrindu priimtas nutarimas nebegali būti skundžiamas arba įsiteisėja teismo priimtas sprendimas dėl pažeidimo. Kai pažeidimą nagrinėja Europos Komisija ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucija ar teismas, mutatis mutandis taikomos šiame punkte nurodytos ieškinio senaties termino sustabdymo taisyklės;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1989, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04394

 

2) kai vyksta šalių derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas sustabdomas tol, kol trunka šios derybos, ir tik dėl tų šalių, kurios dalyvauja ar dalyvavo šiose derybose dėl taikos sutarties sudarymo.

 

50 straipsnis. Šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo poveikis

Teismas, nagrinėjantis bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, nuo bylos šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo pradžios iki pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip dvejiems metams, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą.

 

51 straipsnis. Bylų nagrinėjimas teisme

1. Bylos dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, nagrinėjamos laikantis Civilinio proceso kodekso taisyklių, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

2. Vilniaus apygardos teismas turi išimtinę kompetenciją nagrinėti šias bylas:

1) bylas dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo;

2) bylas, kai asmuo, kurio interesai buvo pažeisti, reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus, nurodytus šio įstatymo II skyriuje arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnyje.

3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl to paties pažeidimo, tokiame nutarime ar sprendime nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo pobūdžio, jo padarymo teritorijos, trukmės ir asmenų laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais) bylose dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo.

4. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas tos valstybės narės teismo galutinis ir pagal Europos Sąjungos reglamentus pripažįstamas sprendimas arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos galutinis sprendimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimo yra oficialusis rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie įrodymas), kad buvo padarytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimas.

5. Teismas, priėmęs ieškinį dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, apie bylos iškėlimo faktą skelbia savo interneto svetainėje, nurodydamas bylos šalis.

6. Jeigu byloje dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo iki teismo sprendimo priėmimo paaiškėja, kad tam pačiam atsakovui (atsakovams) ieškinius dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo yra pareiškę ir kiti ieškovai, teismas, siekdamas, kad būtų tinkamai nustatytas tiek visos žalos, tiek ir kiekvienam ieškovui padarytos žalos dydis, visas bylas sujungia į vieną bylą.

7. Asmenys, manantys, kad dėl neteisėtų atsakovo (atsakovų) veiksmų jie taip pat yra patyrę žalos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, turi teisę įstoti į bylą Civilinio proceso kodekso 46 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Teismui nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, ir jam paprašius, Konkurencijos taryba turi teisę pateikti išvadą dėl žalos dydžio nustatymo.

9. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo ir vertindamas, ar įvykdyta šio įstatymo 47 straipsnio 2–5 dalyse nurodyta įrodinėjimo pareiga, atsižvelgia į kitus teismo ar, jeigu yra galimybių, kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo jau priimtus sprendimus bylose dėl žalos atlyginimo, kurios yra susijusios su tuo pačiu pažeidimu, tačiau kuriose ieškinius pareiškia kitų tiekimo grandinės lygių ieškovai.

 

52 straipsnis. Įrodymų rinkimo bylose dėl žalos atlyginimo ypatumai

1. Ieškovas ar atsakovas, patys negalėdami gauti su byla susijusios informacijos, turi teisę prašyti teismo ją išreikalauti. Ieškovo ar atsakovo pagrįstu prašymu teismas nurodo kitai šaliai ar trečiajai šaliai atskleisti įrodymus ar įrodymų kategorijas.

2. Teismas išreikalauja tiksliai įvardytus įrodymus arba su byla susijusius tam tikrų kategorijų įrodymus. Teismo prašant išreikalauti tam tikrų kategorijų įrodymus, įrodymų kategorijos turi būti apibrėžtos kuo tiksliau ir siauriau, remiantis dalyvaujančio byloje asmens prašyme pateiktais turimais faktais, tai yra turi būti nurodyti įrodymų kategorijas charakterizuojantys elementai, tokie kaip dokumentų, kuriuos prašoma išreikalauti, pobūdis, dalykas ar turinys bei laikotarpis, kada jie buvo parengti.

3. Įrodymų išreikalavimas turi būti proporcingas. Teismas, spręsdamas, ar dalyvaujančio byloje asmens prašymas išreikalauti įrodymus yra proporcingas, įvertina visų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų ne byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus. Teismas visų pirma atsižvelgia į:

1) tai, kiek ieškovo ar atsakovo reikalavimai arba atsikirtimai yra grindžiami turimais faktais ir įrodymais, kurie pagrindžia prašymą išreikalauti įrodymus;

2) įrodymų išreikalavimo mastą ir įpareigojimo išreikalauti įrodymus vykdymo išlaidas, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nekonkrečios informacijos, kuri gali būti nesusijusi su byla, paieškai;

3) tai, ar prašomi išreikalauti įrodymai apima įstatymų saugomas paslaptis ir kitą saugomą konfidencialią informaciją, ypač susijusią ne su byloje dalyvaujančiais asmenimis (toliau – konfidenciali informacija), ir tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti taikomą tvarką.

4. Ūkio subjektų interesas išvengti ieškinių dėl su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu pažeidimu susijusios žalos atlyginimo nelaikomas interesu, kurį reikia ginti.

5. Teismas taip pat gali išreikalauti su byla susijusius įrodymus, kuriuose yra konfidencialios informacijos, tuo atveju, jeigu tokia informacija gali būti laikoma įrodymais civilinėje byloje. Gavęs ar išreikalavęs tokio turinio įrodymus, teismas imasi veiksmingų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti. Šiam tikslui teismas taiko vieną ar kelias toliau nurodytas priemones:

1) nustato proceso dalyvius, kurie gali dirbti su bylos medžiagos dalimi, kurioje yra konfidenciali informacija, ir nustato jiems racionalius ir proporcingus konfidencialios informacijos saugojimo įpareigojimus;

2) uždraudžia naudoti bylos medžiagos dalį, kurioje yra konfidenciali informacija, kitais negu konkrečios bylos tikslais;

3) neleidžia proceso dalyviams susipažinti su atitinkama bylos medžiagos dalimi, kurioje yra konfidenciali informacija, ir gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis parengti ir pateikti tokios informacijos išrašą be konfidencialios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą, viešai prieinamus kitiems proceso dalyviams. Teismas savo sprendime gali remtis tik ta informacija, kuri buvo atskleista visiems byloje dalyvaujantiems asmenims;

4) neleidžia šios bylos medžiagos dalies kopijuoti ir platinti;

5) nustačius poreikį, kitas priemones, kurios veiksmingai užtikrina konfidencialios informacijos apsaugą, atsižvelgiant į tikslus, dėl kurių tokia apsauga yra nustatyta, ir į tai, kokios priemonės įprastai taikomos siekiant užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą.

6. Negali būti išreikalaujama informacija, sudaranti advokato profesinę paslaptį, taip pat kita informacija, kuri negali būti laikoma įrodymu civilinėse bylose.

7. Prieš išreikalaudamas įrodymus, teismas asmeniui, kurio prašoma pateikti įrodymus, ir dalyvaujantiems byloje asmenims suteikia ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą pateikti nuomonę dėl prašymo išreikalauti įrodymus. Tai nekliudo teismui imtis įrodymų užtikrinimo priemonių, kol sprendžiamas klausimas dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau įrodymų pateikimas į bylą vykdomas ir jų prijungimo klausimas sprendžiamas tik po to, kai teismas nutaria išreikalauti atitinkamus įrodymus.

8. Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti įrodymą neįvykdytas, tokio reikalavimo neįvykdžiusiems asmenims teismas gali skirti Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą.

9. Asmenims, kurie sunaikina bylai dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo reikšmingus įrodymus arba kurie nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba atsisako juos vykdyti, arba kurie nepaiso šiame straipsnyje ir šio įstatymo 53 straipsnyje nustatytų įrodymų naudojimo apribojimų, teismas gali skirti baudą iki dešimt tūkstančių eurų. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų pareigų vykdymo ir nuo civilinės atsakomybės už tokiais neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

10. Jeigu proceso šalis nepateikia teismo reikalaujamų įrodymų arba juos sunaikina, teismas turi teisę aplinkybes, kurias galėtų paneigti ar patvirtinti nepateikti arba sunaikinti įrodymai, įvertinti šių įrodymų nepateikusios ar juos sunaikinusios šalies nenaudai.

 

53 straipsnis. Konkurencijos institucijos byloje esančių įrodymų išreikalavimo ypatumai

1. Teismas Konkurencijos tarybos byloje esančius įrodymus, kurie nėra Konkurencijos tarybos parengti dokumentai, šiame straipsnyje nustatyta tvarka išreikalauja tik tuo atveju, jeigu jų dėl objektyvių priežasčių neįmanoma gauti iš kitų asmenų.

2. Spręsdamas dėl Konkurencijos tarybos byloje esančių įrodymų išreikalavimo proporcingumo, teismas papildomai kartu su šio įstatymo 52 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis taip pat įvertina visas šias aplinkybes:

1) ar prašymas išreikalauti įrodymus suformuluotas konkrečiai atsižvelgiant į Konkurencijos tarybai pateiktos ar Konkurencijos tarybos byloje esančios medžiagos pobūdį, dalyką ar turinį;

2) ar išreikalauti įrodymus prašanti šalis to prašo dėl teisme nagrinėjamo ieškinio dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo;

3) ar nebus pakenkta Konkurencijos tarybos veiklos efektyvumui šio straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais atvejais ar Konkurencijos tarybai pateikus nuomonę teismui pagal šio straipsnio 7 dalį.

3. Prašymas išreikalauti visą Konkurencijos tarybos byloje esančią medžiagą, tiksliai neįvardijus įrodymų arba su byla susijusių įrodymų kategorijų, nėra tenkinamas.

4. Kol Konkurencijos taryba nepriėmė vieno iš šio įstatymo 28 straipsnio 3 ir 4 dalyse arba 30 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų nutarimų, teismas negali išreikalauti ir naudoti:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1989, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04394

1) informacijos, kurią asmuo parengė specialiai Konkurencijos tarybos atliekamai pažeidimų tyrimo procedūrai;

2) informacijos, kurią Konkurencijos taryba parengė ir išsiuntė asmenims pažeidimų tyrimo procedūros tikslais.

5. Šio įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje nurodyti prašymai atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ir pripažinimo pareiškimai negali būti įrodymai civilinėje byloje. Ieškovas gali pateikti pagrįstą prašymą, kad bylą nagrinėjantis teismas susipažintų su šio įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje nurodytais Konkurencijos tarybos turimais dokumentais, siekdamas įsitikinti, kad jie Konkurencijos tarybai yra pateikti šio įstatymo 38 straipsnio 1 ar 2 dalies arba 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Atlikdamas tokį vertinimą, teismas gali tik Konkurencijos tarybos prašyti pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje nurodytų prašymų atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ir pripažinimo pareiškimų kopijas ir išvadą dėl tokio vertinimo. Teismas taip pat turi teisę išklausyti asmenis, Konkurencijos tarybai pateikusius atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimus. Teismas jokiais atvejais nesudaro galimybės kitiems asmenims, išskyrus atitinkamus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimus Konkurencijos tarybai pateikusius asmenis, susipažinti su šiais dokumentais. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su prašymais atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

6. Konkurencijos tarybos byloje esantys įrodymai, kurie nėra nurodyti šio straipsnio 4 ar 5 dalyse, gali būti bet kuriuo metu išreikalauti, nagrinėjant bylą dėl žalos, padarytos dėl šio įstatymo 43 straipsnyje nurodyto pažeidimo, atlyginimo, laikantis Civilinio proceso kodekso ir šio straipsnio 1 dalies nuostatų.

7. Konkurencijos taryba turi teisę savo iniciatyva arba šio įstatymo 52 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje nurodytu atveju teismui pareikšti nuomonę dėl prašymo išreikalauti iš jos įrodymus proporcingumo.

8. Įrodymais, gautais šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies pagrindu ir nenumatytais šio straipsnio 4 ar 5 dalyje, turi teisę remtis tik juos gavęs asmuo ar jo teisių perėmėjas.

9. Šio straipsnio nuostatos dėl įrodymų išreikalavimo mutatis mutandis taikomos ir teismui išreikalaujant įrodymus, esančius Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje. Europos Komisijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos byloje esantys dokumentai, atitinkantys šio įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje nurodytus prašymus atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimų ir pripažinimo pareiškimus dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimų, negali būti įrodymai civilinėje byloje. Šios dalies nuostatos netaikomos kartu su šiais prašymais atleisti nuo baudos arba baudą sumažinti ar pripažinimo pareiškimais pateikiamiems įrodymams. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir Europos Komisijai ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijai pateiktiems ir vėliau atsiimtiems pripažinimo pareiškimams dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimų, kai šių pripažinimo pareiškimų atsiėmimo galimybę numato Europos Sąjungos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

VII SKYRIUS

EUROPOS SĄJUNGOS KONKURENCIJOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS

 

54 straipsnis. Įgaliota institucija

1. Konkurencijos taryba yra institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai.

2. Konkurencijos taryba, atlikdama savo funkcijas, suteiktas pagal šio straipsnio 1 dalį, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka.

 

55 straipsnis. Valstybės pagalba

1. Konkurencijos taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos (toliau kartu – pagalba), kurioms taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos taisyklės, klausimais.

2. Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka pagalbos projektų ekspertizę, teikia pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas, kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos pagalbos teikėjų suteiktą pagalbą ir teikia ją Europos Komisijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims.

3. Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro (toliau – registras) valdytoja yra Konkurencijos taryba. Pagalbos teikimo skaidrumo ir visuomenės informavimo tikslais registre sukaupta dešimties metų informacija, skaičiuojant nuo konkrečios pagalbos suteikimo datos, skelbiama registro viešai prieinamoje dalyje. Informacija apie konkretiems pagalbos gavėjams suteiktą pagalbą bei registre rezervuotą nereikšmingą (de minimis) pagalbą, įskaitant ūkinę veiklą vykdančių fizinių asmenų vardus ir pavardes bei jiems registro suformuotus unikalius kodus, viešai skelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

56 straipsnis. Policijos pagalba ir teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų išdavimas

1. Tyrimą pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles atliekantys Europos Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnyje nurodytu atveju.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl Europos Komisijos atliekamų patikrinimų ir galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 21 straipsnyje nurodytu atveju.

4. Prašymus dėl teismo leidimų išdavimo pateikia Europos Komisija arba Konkurencijos taryba.

 

57 straipsnis. Konkurencijos bylų nagrinėjimas teisme

1. Teismas, gavęs ieškinį, susijusį su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie tai informuoja Konkurencijos tarybą. Tokiu atveju Konkurencijos taryba turi Civilinio proceso kodekso 50 straipsnio 2 dalyje numatytas teises.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

2. Sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje, kurioje buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis, nuorašas nedelsiant po tokio sprendimo (nutarties) paskelbimo išsiunčiamas Europos Komisijai ir Konkurencijos tarybai.

3. Procesas gali būti atnaujinamas, kai paaiškėja, kad po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriame (kurioje) susitarimams, sprendimams ar veiklai buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis, priimamas Europos Komisijos sprendimas dėl šių straipsnių taikymo tiems patiems susitarimams, sprendimams ar veiklai ir tas taikymo rezultatas iš esmės skiriasi.

4. Kai byla nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos.

 

VIII SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ INSTITUCIJOMIS

 

58 straipsnis. Prašymai dėl informavimo ir priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo

1. Konkurencijos taryba kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašymu šios institucijos vardu informuoja atitinkamus asmenis apie jos tyrimo išvadas, sprendimus, procedūrinius sprendimus, apie kuriuos asmenys turi būti informuojami, ar apie bet kokius kitus su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu susijusius dokumentus, įskaitant ir tuos, kuriais turi būti užtikrintas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas.

2. Konkurencijos taryba, gavusi šio straipsnio 11 dalyje Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkantį kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos prašymą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo Lietuvos Respublikoje, prie kurio pridedamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendimas, kuriuo paskirta bauda už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnių nuostatų pažeidimą arba pažeidimą, už kurį numatytos baudos pagal nacionalinius teisės aktus, perkeliančius Direktyvos (ES) 2019/1 13 ir 16 straipsnių nuostatas, kuris nebuvo apskųstas per jo apskundimo terminą, ar įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atitinkamos institucijos sprendimo, kuriuo paskirta bauda (toliau – sprendimas, kuriuo paskirta bauda), pateikia atitinkamą kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijos sprendimą, kuriuo paskirta bauda, vykdyti antstoliui šios institucijos vardu.

3. Iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gauti prašymai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis Konkurencijos tarybai yra privalomi.

4. Konkurencijos taryba turi teisę antstoliui pateikti vykdyti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gautą sprendimą, kuriuo paskirta bauda kitais, negu nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, atvejais, įskaitant atvejus, kai ūkio subjektas, iš kurio bauda ir palūkanos turi būti priverstinai išieškotos, nėra įsisteigęs prašymą Konkurencijos tarybai pateikusios kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos valstybės teritorijoje.

5. Konkurencijos taryba ar antstolis pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis gautų prašymų gali netenkinti ar sprendimų, kuriais paskirtos baudos, gali nevykdyti tik tokiais atvejais, jeigu:

1) prašymai neatitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytų Konkurencijos tarybos jiems keliamų reikalavimų;

2) prašymų ar sprendimų įgyvendinimas ar vykdymas akivaizdžiai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

6. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos sprendimas, kuriuo paskirta bauda ir kuris turi būti vykdomas pagal šio straipsnio 2 ar 4 dalį, yra vykdomasis dokumentas. Konkurencijos taryba šiame vykdymo procese turi Civilinio proceso kodekse numatytas išieškotojo teises ir pareigas, išskyrus teisę atsisakyti išieškojimo ir teisę sudaryti taikos sutartį.

7. Baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo senaties terminus, per kuriuos paskirta bauda gali būti priverstinai išieškota pagal Konkurencijos tarybos gautą prašymą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, taip pat terminus, per kuriuos turi būti kreipiamasi į antstolį dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, nustato tos Europos Sąjungos valstybės narės teisė, kurios konkurencijos institucija pateikė prašymą Konkurencijos tarybai.

8. Konkurencijos taryba turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos prašyti Konkurencijos tarybos vardu informuoti atitinkamus asmenis apie tyrimo išvadas, Konkurencijos tarybos nutarimus, procedūrinius sprendimus, apie kuriuos asmenys turi būti informuojami, ar apie bet kokius kitus su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu susijusius dokumentus, įskaitant ir tuos, kuriais turi būti užtikrintas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas, ar prašyti priverstinai išieškoti tyrimo metu Konkurencijos tarybos paskirtą baudą ir šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytas palūkanas už Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsniuose, šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnyje, 28 straipsnio 4 dalyje, 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų Konkurencijos tarybos reikalavimų ir priimtų sprendimų pažeidimą.

9. Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos instituciją su prašymu atlyginti Konkurencijos tarybos išlaidas, patirtas atliekant šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, šio įstatymo 25 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytus veiksmus. Vykdymo išlaidų, patiriamų priverstinai išieškant kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos paskirtą baudą ir palūkanas, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas ir kiti antstolių veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai.

10. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos prašymu Konkurencijos taryba atlygina kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos ar kitos kompetentingos institucijos išlaidas, patirtas šioms institucijoms atliekant veiksmus pagal šio straipsnio 8 dalį ir pagal šio įstatymo 25 straipsnio 11 dalį. 

11. Reikalavimus, keliamus šiame straipsnyje numatytiems prašymams, jų įgyvendinimo, su bendradarbiavimu susijusių Konkurencijos tarybos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių konkurencijos ar kitų kompetentingų institucijų patirtų išlaidų, įskaitant išlaidas, patirtas atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nurodytus veiksmus, atlyginimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

 

59 straipsnis. Ginčų sprendimas

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja ginčus dėl informavimo, kylančius tarp Konkurencijos tarybos, įgyvendinančios kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos Konkurencijos tarybai pateiktą prašymą pagal šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, ir informuojamo asmens. Ginčai sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Ginčus dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, antstoliui vykdant iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės konkurencijos institucijos gautą sprendimą, kuriuo paskirta bauda, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. 

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja ginčus dėl Konkurencijos tarybos pagal šio įstatymo 58 straipsnio 8 dalį pateikto prašymo ar kartu su šiuo prašymu pateiktų dokumentų, susijusių su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio taikymu, apie kuriuos atitinkami asmenys turi būti informuojami, arba dėl dokumentų, susijusių su Konkurencijos tarybos paskirtų baudų ir palūkanų išieškojimu, teisėtumo.

Papildyta skyriumi:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

konkurencijos įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo.

2. 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo.

3. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas.

Priedo pakeitimai:

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1933, 2000-09-19, Žin., 2000, Nr. 85-2572 (2000-10-11), i. k. 1001010ISTAIII-1933

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 19, 27, 28, 29, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1715, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3430 (2003-07-25), i. k. 1031010ISTA0IX-1715

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28), i. k. 1041010ISTA0IX-2126

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1311, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4780 (2007-11-15), i. k. 1071010ISTA00X-1311

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-216, 2009-04-09, Žin., 2009, Nr. 46-1795 (2009-04-25), i. k. 1091010ISTA00XI-216

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1, 3, 4, 10, 13, 14, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 40, 41, 42, 43, 44, 49 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-434, 2009-09-24, Žin., 2009, Nr. 121-5195 (2009-10-10), i. k. 1091010ISTA00XI-434

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1347, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2522 (2011-05-03), i. k. 1111010ISTA0XI-1347

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3, 40, 42 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir Įstatymo papildymo 44-1, 44-2 straipsniais įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1607, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 123-5815 (2011-10-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1607

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1937, 2012-03-22, Žin., 2012, Nr. 42-2041 (2012-04-07), i. k. 1121010ISTA0XI-1937

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-743, 2013-12-23, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00064

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1178, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13567

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 8 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2743, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26864

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 26, 27, 30, 33, 35, 36, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-193, 2017-01-12, paskelbta TAR 2017-01-18, i. k. 2017-01075

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-909, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21501

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3, 8, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2011, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05343

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 15, 16, 18, 19, 22 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1989, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04394

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 38-1 straipsniu įstatymas

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2219, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10161

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 33, 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4-1 straipsniu įstatymas

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3142, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15130

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 1, 3, 11, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 38-1, 40, 45, 53, 55, 57 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-1 straipsniu, VIII skyriumi įstatymas