Kodeksas skelbtas: Žin., 1971, Nr. 20-142

Neoficialus kodekso tekstas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PATAISOS DARBŲ KODEKSO PATVIRTINIMO

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

 

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos Respublikos Pataisos darbų kodeksą ir nustatyti, kad jis įsigalioja nuo 1971 metų spalio 1 d.

 

Vilnius, 1971 m. liepos 15 d.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PATAISOS DARBŲ KODEKSAS

 

PIRMASIS SKYRIUS

PATAISOS DARBŲ ĮSTATYMAI

 

Pirmasis skirsnis

PATAISOS DARBŲ ĮSTATYMAI

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pataisos darbų įstatymų uždaviniai

Lietuvos Respublikos pataisos darbų įstatymų uždaviniai yra užtikrinti tokį kriminalinės bausmės įvykdymą, kad tai būtų ne tik nubaudimas už padarytą nusikaltimą, bet ir pataisytų nuteistuosius, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus ir gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tai užkirstų kelią naujiems ir nuteistųjų, ir kitų asmenų nusikaltimams.

Bausmės vykdymu nesiekiama daryti fizinių kančių arba žeminti žmogaus orumo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

2 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

3 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

4 straipsnis. Bausmės atlikimo pagrindas

Pagrindas, kuriuo atliekama kriminalinė bausmė ir nuteistiesiems taikomos pataisos darbų poveikio priemonės, yra tiktai įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

 

ANTRASIS SKYRIUS

 

Antrojo skyriaus pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

BENDRIEJI LAISVĖS ATĖMIMO

IR PATAISOS DARBŲ BE LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMIŲ VYKDYMO NUOSTATAI

 

Antrasis skirsnis

BENDRIEJI LAISVĖS ATĖMIMO IR PATAISOS DARBŲ BE LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMIŲ VYKDYMO NUOSTATAI

 

5 straipsnis. Įstaigos ir organai, vykdantys teismų nuosprendžius, kuriais

nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo

Teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, Lietuvos Respublikoje vykdo Vidaus reikalų ministerijos pataisos darbų įstaigos ir organai.

Pataisos darbų įstaigas Lietuvos Respublikoje steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

 

6 straipsnis. Bausmės atlikimo vietos

Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai gyventojai, nuteisti laisvės atėmimu, bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečiai, nuteisti laisvės atėmimu, bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje arba pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis išduodami tų valstybių kompetentingiems pareigūnams.

Nuteistieji pataisos darbais be laisvės atėmimo bausmę atlieka darbovietėje.

 

7 straipsnis. Pagrindinės nuteistųjų pataisymo priemonės

Pagrindinės nuteistųjų pataisymo priemonės yra bausmės atlikimo režimas, nuteistųjų darbas, auklėjamasis darbas su nuteistaisiais, bendrasis lavinimas ir profesinis parengimas.

Šios priemonės taikomos atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį bausmės atlikimo metu bei pažiūrą į darbą.

 

8 straipsnis. Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo ir pataisos darbų be laisvės

atėmimo bausmę, teisinė padėtis

Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo ir pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmę, turi teises ir pareigas, įstatymų nustatytas Lietuvos Respublikos piliečiams, su apribojimais, įstatymų nustatytais nuteistiesiems, taip pat kylančiais iš teismo nuosprendžio ir režimo, kurį šis kodeksas nustato tos rūšies bausmei atlikti.

Užsieniečių, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, teisinę padėtį apibrėžia Lietuvos Respublikos įstatymai, nustatantys šių asmenų teises ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, su apribojimais, įstatymų nustatytais nuteistiesiems, taip pat kylančiais iš teismo nuosprendžio ir režimo, kurį šis kodeksas nustato tos rūšies bausmei atlikti.

 

9 straipsnis. Visuomeninių organizacijų ir jų atstovų dalyvavimas taisant

nuteistuosius

Taisant nuteistuosius, taip pat įgyvendinant įstaigų ir organų, vykdančių teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, veiklos visuomeninę kontrolę, gali dalyvauti visuomeninės organizacijos ir jų atstovai.

 

10 straipsnis. Įstatymų laikymasis vykdant ir atliekant bausmę

Visa pataisos darbų įstaigų ir organų, vykdančių teismų nuosprendžius, kuriais nuteista laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo, veikla grindžiama griežtu įstatymų reikalavimų laikymusi.

Atliekantys bausmę asmenys privalo nenukrypstamai laikytis įstatymų, kurie nustato jiems teismo nuosprendžių paskirtos bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas, reikalavimų.

 

11 straipsnis. Bausmės vykdymo kontrolė

Nuteistų laisvės atėmimu ir pataisos darbais be laisvės atėmimo asmenų pažeistas bausmės atlikimo metu teises ir valstybės teisėtus civilinius interesus įstatymo nustatytais atvejais gina Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai.

Prokuroras kontroliuoja nuosprendžių įvykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., Nr. 92-1799 (1994-11-29)

 

 

TREČIASIS SKYRIUS

LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS

 

Trečiasis skirsnis

PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ RŪŠYS, NUTEISTŲJŲ SIUNTIMO

Į JAS IR LAIKYMO JOSE TVARKA

 

12 straipsnis. Pataisos darbų įstaigų rūšys

Pataisos darbų įstaigos, vykdančios laisvės atėmimo bausmę, yra šios: pataisos darbų kolonijos, kalėjimai ir auklėjimo darbų kolonijos.

Nuteisti laisvės atėmimu pilnamečiai asmenys bausmę atlieka pataisos darbų kolonijoje arba kalėjime, o nepilnamečiai iki aštuoniolikos metų amžiaus - auklėjimo darbų kolonijoje.

Pataisos darbų kolonijos yra pagrindinė pataisos darbų įstaigų rūšis laikyti nuteistiesiems laisvės atėmimu, kuriems yra suėjusi pilnametystė.

 

13 straipsnis. Pataisos darbų įstaigos rūšies nustatymas nuteistajam

Atitinkamo režimo pataisos darbų įstaigos, kurioje nuteistieji atlieka bausmę, rūšį nustato teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsniu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

14 straipsnis. Nuteistųjų laisvės atėmimu siuntimas bausmei atlikti

Asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, siunčiami bausmei atlikti ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią įsiteisėjo nuosprendis, arba nuo tos dienos, kurią jis nukreiptas vykdyti.

Kardomojo kalinimo vietos administracija, siųsdama nuteistąjį į pataisos darbų įstaigą, kartu praneša nuteistojo šeimai arba kuriam nors iš artimųjų giminaičių apie vietą, kur jis siunčiamas bausmei atlikti.

Tvarką, kuria nuteistieji siunčiami į pataisos darbų įstaigas, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

15 straipsnis. Nuteistųjų priėmimo į pataisos darbų įstaigas tvarka

Į pataisos darbų įstaigas nuteistuosius priima tų įstaigų administracija Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu pataisos darbų įstaigos administracija tuojau praneša priėmusiam nuosprendį teismui apie nuosprendžio vykdymą, taip pat apie vietą, kur nuteistasis atlieka bausmę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

16 straipsnis. Laikinas nuteistųjų palikimas tardymo izoliatoriuje arba kalėjime

Prireikus atlikti tardymo veiksmus kito asmens padaryto nusikaltimo byloje, nuteistasis laisvės atėmimu, turintis atlikti bausmę pataisos darbų arba auklėjimo darbų kolonijoje, gali būti paliekamas tardymo izoliatoriuje arba kalėjime, gavus prokuroro sankciją, tam terminui, kurį nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.

Tuo atveju, kai nuteistasis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje ir jam kaip kardomoji priemonė parinktas suėmimas, jo laikymo tardymo izoliatoriuje terminai nustatomi sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

17 straipsnis. Nuteistųjų palikimas tardymo izoliatoriuje arba kalėjime ūkio

darbams

Išimtiniais atvejais asmenys, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu už nesunkius nusikaltimus ir kuriems bausmę atlikti paskirta bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose, asmenys, nuteisti ne daugiau kaip trejiems metams už sunkius nusikaltimus, taip pat asmenys, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu už ūkinius arba pareiginius nusikaltimus, jų sutikimu gali būti paliekami tardymo izoliatoriuje arba kalėjime ūkio darbams.

Šiems darbams nuteistieji paliekami tardymo izoliatoriaus arba kalėjimo viršininko įsakymu, esant rašytiniam nuteistųjų sutikimui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

 

18 straipsnis. Atskiras nuteistųjų laikymas pataisos darbų įstaigose

Pataisos darbų įstaigose atskirai laikomi vyrai ir moterys; nepilnamečiai ir suaugusieji.

Pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu vyrai laikomi atskirai nuo anksčiau atlikusių laisvės atėmimo bausmę, pirmą kartą nuteisti už nesunkius nusikaltimus - nuo pirmą kartą nuteistų už sunkius nusikaltimus; nuteistos laisvės atėmimu moterys ir nepilnamečiai laikomi atskirai pagal šio kodekso 23, 37 ir 38 straipsniuose nustatytas taisykles.

Izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, taip pat atskirai laikomi: nuteistieji už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus; itin pavojingi recidyvistai; nuteistieji, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu nuteisti teisėsaugos, valdžios ir valdymo organų atstovai. Nuteisti laisvės atėmimu užsienio piliečiai paprastai laikomi atskirai nuo nuteistųjų Lietuvos Respublikos piliečių. Be to, atskirai laikomi nuteistieji, kurie sistemingai arba piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą.

Šiame straipsnyje numatyti atskiro laikymo reikalavimai netaikomi pataisos darbų kolonijose, prie kurių organizuoti vaikų(kūdikių) namai, laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose ir pataisos darbų kolonijose, kuriose laikomi ir gydomi infekcinėmis ligomis sergantys nuteistieji. Nuteistieji šiose įstaigose laikomi teismo jiems priskirtos kolonijos rūšies režimo sąlygomis. Nuteistųjų laikymo minėtose įstaigose bei gydymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, suderinusios su Generaline prokuratūra.

Šiame straipsnyje nustatyti atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimai taip pat netaikomi pataisos darbų kolonijose - gyvenvietėse.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

19 straipsnis. Nuteistųjų atbuvimas viso bausmės laiko vienoje pataisos darbų

įstaigoje

Nuteistasis laisvės atėmimu turi atbūti visą bausmės laiką paprastai vienoje pataisos darbų kolonijoje, viename kalėjime ar vienoje auklėjimo darbų kolonijoje.

Perkelti nuteistąjį bausmei toliau atlikti iš vienos kolonijos į kitą tos pačios režimo rūšies koloniją arba iš vieno kalėjimo į kitą leidžiama, jam sergant arba iš esmės pasikeitus nuteistųjų dirbamo darbo apimčiai ar pobūdžiui, taip pat esant kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių toliau laikyti nuteistąjį toje kolonijoje arba kalėjime. Nuteistųjų perkėlimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Perkelti nuteistąjį iš vienos kolonijos į kitą kitokios režimo rūšies koloniją, iš kolonijos į kalėjimą, taip pat iš kalėjimo į koloniją gali teismas šio kodekso 39, 67 ir 69 straipsniuose numatytais pagrindais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., Nr. 92-1799 (1994-11-29)

 

20 straipsnis. Nuteistojo perkėlimas iš pataisos darbų įstaigos į tardymo

izoliatorių arba kalėjimą

Perkelti nuteistąjį iš pataisos darbų įstaigos į tardymo izoliatorių arba kalėjimą leidžiama:

ryšium su bylos nagrinėjimu teisme - teismo nutartimi, bylos nagrinėjimo laikui;

ryšium su tardymo veiksmų atlikimu kito asmens padaryto nusikaltimo byloje - gavus teisėjo sankciją, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytiems terminams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

21 straipsnis. Asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, laikymo sąlygų pakeitimas

bausmės atlikimo metu

Priklausomai nuo elgesio ir pažiūros į darbą nuteistųjų laikymo sąlygos gali būti keičiamos tiek toje pačioje pataisos darbų įstaigoje, tiek ir perkeliant į kitas pataisos darbų įstaigas.

Toje pačioje pataisos darbų įstaigoje nuteistųjų laikymo sąlygos pakeičiamos pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu.

Pakeitus nuteistųjų laikymo sąlygas toje pačioje pataisos darbų įstaigoje, kartu suteikiamos pagerintos laikymo sąlygos, numatytos šio kodekso 23-25, 33, 37 ir 38 straipsniuose, arba kartu panaikinamos visos pagerintos laikymo sąlygos šio kodekso 69 straipsnyje numatytais atvejais.

Nuteistųjų laikymo sąlygas, perkeliant juos iš vienos pataisos darbų kolonijos į kitą kitokios režimo rūšies koloniją, iš kolonijos į kalėjimą arba iš kalėjimo į koloniją, iš bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijos į sustiprintojo režimo auklėjimo darbų koloniją, pakeičia teismas šio kodekso 67 ir 69 straipsniuose nustatytais pagrindais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

 

Ketvirtasis skirsnis

PATAISOS DARBŲ KOLONIJOS

 

22 straipsnis. Pataisos darbų kolonijų rūšys

Pataisos darbų kolonijos skirstomos į kolonijas-gyvenvietes, bendrojo režimo, sustiprintojo režimo, griežtojo režimo kolonijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Nr. VIII-1753, 2000-06-27, Žin., 2000, Nr. 56-1646 (2000-07-12)

 

23 straipsnis. Bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos

Bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose atlieka bausmę vyrai, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu už nesunkius nusikaltimus, taip pat laisvės atėmimu nuteistos moterys, išskyrus moteris, kurioms mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsniu bendrojo režimo kolonijoje gali atlikti bausmę taip pat ir kiti nuteistieji laisvės atėmimu, išskyrus nuteistuosius, pripažintus itin pavojingais recidyvistais, ir nuteistuosius, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.

Bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose nuteistieji apgyvendinami bendrabučiuose, gali vaikščioti kolonijos teritorijoje sutinkamai su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Bendrojo režimo kolonijose nuteistieji:

turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

turi teisę gauti per vienerius metus šešis trumpus ir keturis ilgus pasimatymus;

gali gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio;

turi teisę gauti per vienerius metus penkis siuntinius arba perdavimus.

Atbuvusiems ne mažiau kaip pusę bausmės laiko nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi ir sąžiningai dirba, gali būti papildomai leidžiama gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus per metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27, Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Nr. VIII-624, 1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

 

24 straipsnis. Sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos

Sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijose atlieka bausmę vyrai, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu už sunkius nusikaltimus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsniu sustiprintojo režimo kolonijose gali atlikti bausmę taip pat ir kiti nuteistieji laisvės atėmimu, išskyrus nuteistuosius, kurie pripažinti itin pavojingais recidyvistais, ir nuteistuosius, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.

Sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijose nuteistieji apgyvendinami bendrabučiuose, gali vaikščioti kolonijos teritorijoje sutinkamai su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Sustiprintojo režimo kolonijose nuteistieji:

turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

turi teisę gauti per vienerius metus keturis trumpus ir keturis ilgus pasimatymus;

gali gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio;

turi teisę gauti per vienerius metus keturis siuntinius arba perdavimus.

Atbuvusiems ne mažiau kaip pusę bausmės laiko nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi ir sąžiningai dirba, gali būti papildomai leidžiama gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus per metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27, Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05) 

Nr. VIII-624, 1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

 

25 straipsnis. Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos

Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose atlieka bausmę vyrai, nuteisti laisvės atėmimu už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus arba pirmiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, taip pat itin pavojingi recidyvistai.

Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose negali būti laikomi nuteistieji vyrai, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.

Griežtojo režimo pataisos darbų kolonijose nuteistieji apgyvendinami bendrabučiuose, gali vaikščioti kolonijos teritorijoje sutinkamai su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Griežtojo režimo kolonijose nuteistieji:

turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

turi teisę gauti per vienerius metus tris trumpus ir tris ilgus pasimatymus;

gali gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio;

turi teisę gauti per vienerius metus tris siuntinius arba perdavimus.

Atbuvusiems ne mažiau kaip pusę bausmės laiko nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi ir sąžiningai dirba, gali būti papildomai leidžiama gauti du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus per metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27, Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. VIII-624, 1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

 

26 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

 

27 straipsnis. Pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės

Pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse atlieka bausmę asmenys, kuriems ši kolonijos rūšis paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnį, taip pat aiškiai ėmę taisytis asmenys, perkelti į šias kolonijas šio kodekso 67 straipsnyje numatyta tvarka iš bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimo kolonijų.

Pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse nuteistieji:

laikomi be apsaugos, bet su priežiūra;

nuo nustatyto kėlimosi iki gulimo laiko turi teisę laisvai vaikščioti visoje kolonijos teritorijoje;

gali dėvėti civilių drabužius, turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimo naudotis pinigais;

gali be apribojimo siųsti ir gauti laiškus, gauti banderoles su spauda, siuntinius, perdavimus, pinigines perlaidas ir pasimatymus;

kolonijos administracijai leidus, jeigu yra butų sąlygos, gali gyventi kolonijoje su savo šeimomis, pagal galiojančius įstatymus įsigyti kolonijos teritorijoje gyvenamąjį namą ir turėti asmeninį ūkį;

kolonijos administracijai leidus, gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu tai reikalinga dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba ryšium su mokymusi;

kolonijos administracijai leidus, kartą per mėnesį, jeigu tą mėnesį negavo nuobaudų, gali iki dviejų dienų ne darbo metu parvykti namo. Tokios išvykos leidžiamos pataisos darbų kolonijos-gyvenvietės viršininko įsakymu.

Vienoje pataisos darbų kolonijoje-gyvenvietėje gali būti laikomi nuteistieji vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo to, kurios režimo rūšies kolonijose jie buvo pirmiau laikomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

 

Penktasis skirsnis

KALĖJIMAI

 

28 straipsnis. Nuteistieji, atliekantys bausmę kalėjimuose

Kalėjimuose atlieka bausmę asmenys, nuteisti už sunkius nusikaltimus, ir itin pavojingi recidyvistai, kuriems laisvės atėmimas paskirtas atlikti kalėjime, asmenys, perkelti iš pataisos darbų kolonijų šio kodekso 69 straipsnyje numatytais pagrindais, taip pat asmenys, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.

Kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio kodekso 17 straipsnyje nustatyta tvarka palikti kalėjime ūkio darbams.

Leidžiama laikinai laikyti kalėjime asmenis, kurie nuteisti laisvės atėmimu pataisos darbų arba auklėjimo darbų kolonijoje, bet palikti kalėjime arba perkelti į jį sutinkamai su šio kodekso 16 ir 20 straipsniais.

Be to, leidžiama kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip dešimt parų, laikyti asmenis, perkeliamus iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą, taip pat nuteistus nutrėmimu, su sargyba siunčiamus į bausmės atlikimo vietą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

 

29 straipsnis. Kalėjimų režimo ypatumai

Nuteistieji kalėjimuose laikomi bendrose kamerose. Būtinais atvejais motyvuotu kalėjimo viršininko nutarimu, gavus prokuroro sutikimą, nuteistieji gali būti laikomi kamerose vienutėse.

Nuteistieji apgyvendinami kamerose, laikantis šio kodekso 18 straipsnio reikalavimų.

Kalėjimuose laikomi nuteistieji, kurie teismo pripažinti itin pavojingais recidyvistais, ir asmenys, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu, dėvi specialius drabužius.

Kalėjime laikomiems nuteistiesiems pasivaikščiojimai duodami paprastai dienos metu specialiai įrengtoje atvirame ore kalėjimo teritorijos dalyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas gali būti prieš terminą nutraukiamas, jeigu jie pažeidžia nustatytąsias taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

 

30 straipsnis. Kalėjimų režimo rūšys

Kalėjimuose nustatomas dviejų rūšių režimas: bendrasis ir griežtasis.

Bendrojo režimo sąlygomis laikomi asmenys, pirmą kartą nuteisti kalėti, ir asmenys, perkelti iš griežtojo režimo.

Griežtojo režimo sąlygomis laikomi: pirmiau kalėję asmenys; asmenys, nuteisti kalėti už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietose; asmenys, perkelti iš kolonijų bausmei atlikti į kalėjimą; asmenys, nustatyta tvarka perkelti į griežtąjį režimą kaip nuobaudos priemonė.

Laikymo griežtojo režimo sąlygomis terminas nustatomas nuo dviejų iki šešių mėnesių ribose.

Griežtojo režimo sąlygomis negali būti laikomos nėščios moterys, taip pat moterys, turinčios su savimi žindomų kūdikių.

 

31 straipsnis. Nuteistųjų laikymo kalėjime griežtojo režimo sąlygomis termino

nustatymo tvarka

Nuteistųjų laikymo kalėjime griežtojo režimo sąlygomis terminas nustatomas, taip pat pakeičiamas kalėjimo viršininko nutarimu.

Nutarime nurodomas laikymo griežtojo režimo sąlygomis pagrindas ir terminas; tai paskelbiama nuteistajam pasirašytinai.

 

32 straipsnis. Nuteistųjų laikymas kalėjimuose bendrojo režimo sąlygomis

Nuteistieji, laikomi kalėjimuose bendrojo režimo sąlygomis:

turi teisę  įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

turi teisę gauti per vienerius metus šešis trumpus pasimatymus;

gali gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio;

turi teisę gauti per vienerius metus du siuntinius arba perdavimus;

gauna kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o ligoniai pagal gydytojų išvadą ir moterys, turinčios su savimi vaikų arba nėščios, - dvi valandas.

Atbuvusiems ne mažiau kaip trejus metus arba penkerius metus, kai atliekama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi ir sąžiningai dirba, gali būti papildomai leidžiama gauti du trumpalaikius pasimatymus per vienerius metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27, Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. VIII-624, 1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

Nr. VIII-1545, 2000-02-17, Žin., 2000, Nr. 19-457 (2000-03-03)

 

33 straipsnis. Nuteistųjų laikymas kalėjimuose griežtojo režimo sąlygomis

Nuteistieji, laikomi kalėjimuose griežtojo režimo sąlygomis:

turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

gali gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio;

gauna kasdien pasivaikščioti trisdešimt minučių.

Prieš terminą perkelti nuteistąjį iš griežtojo į bendrąjį režimą leidžiama dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai medicininei išvadai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27, Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

 

34 straipsnis. Nuteistųjų, paliktų kalėjime arba tardymo izoliatoriuje ūkio

darbams, laikymo režimas

Nuteistieji, pagal šio kodekso 17 straipsnį palikti kalėjime arba tardymo izoliatoriuje ūkio darbams, gyvena atskiroje kalėjimo arba tardymo izoliatoriaus patalpoje izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, taip pat užtikrinant vyrų izoliavimą nuo moterų, jie laikomi paprastai nerakinamose kamerose.

Nuteistieji, palikti kalėjime arba tardymo izoliatoriuje ūkio darbams, naudojasi pinigais, gauna pasimatymus, siuntinius, perdavimus ir banderoles tomis normomis, kurios nustatytos nuteistiesiems, laikomiems bendrojo arba sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijose, siunčia laiškus, neribojant jų kiekio. Jeigu šie asmenys dirba uždarose patalpose, jie gauna kasdien po dvi valandas pasivaikščioti. Keturi ilgi pasimatymai jiems pakeičiami aštuoniais trumpalaikiais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-624, 1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

 

35 straipsnis. Nuteistųjų, laikinai paliktų kalėjime arba perkeltų į jį, laikymo

režimas

Nuteistieji laisvės atėmimu, turintys atlikti bausmę pataisos darbų arba auklėjimo darbų kolonijose, bet laikinai palikti kalėjime arba perkelti į jį sutinkamai su šio kodekso 16 ir 20 straipsniais, naudoja pinigus, gauna trumpus pasimatymus, siuntinius, perdavimus ir banderoles, siunčia laiškus tomis normomis, kurios nustatytos nuteistiesiems, laikomiems atitinkamos režimo rūšies pataisos darbų kolonijose. Jie gauna kasdien dvi valandas pasivaikščioti.

 

Šeštasis skirsnis

AUKLĖJIMO DARBŲ KOLONIJOS

 

36 straipsnis. Auklėjimo darbų kolonijų rūšys

Auklėjimo darbų kolonijos skirstomos į bendrojo režimo ir sustiprintojo režimo kolonijas.

 

37 straipsnis. Bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijos

Bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijose bausmę atlieka vyriškosios lyties nepilnamečiai, pirmą kartą nuteisti laisvės atėmimu, be to, nuteistieji už nesunkius nusikaltimus, laikomi atskirai nuo nuteistųjų už sunkius nusikaltimus, taip pat visos nuteistosios nepilnametės.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsniu bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijose gali atlikti bausmę ir kiti nepilnamečiai.

Bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijose nuteistieji apgyvendinami bendrabučiuose, gali vaikščioti kolonijos teritorijoje sutinkamai su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijose nuteistieji:

turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

turi teisę gauti trumpus pasimatymus, neribojant jų kiekio;

gali gauti šešis siuntinius arba perdavimus per vienerius metus;

gali gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27, Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

38 straipsnis. Sustiprintojo režimo auklėjimo darbų kolonijos

Sustiprintojo režimo auklėjimo darbų kolonijose bausmę atlieka vyriškosios lyties nepilnamečiai, ankščiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, taip pat perkeltieji iš bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijų šio kodekso 69 straipsnyje numatytais pagrindais.

Sustiprintojo režimo auklėjimo darbų kolonijose nuteistieji apgyvendami bendrabučiuose, gali vaikščioti kolonijos teritorijoje sutinkamai su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

 Sustiprinto režimo auklėjimo darbų kolonijose nuteistieji:

turi teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;

turi teisę gauti trumpus pasimatymus neribojant jų kiekio;

gali gauti penkis siuntinius arba perdavimus per vienerius metus;

gali gauti neribotą kiekį banderolių su spauda ir siųsti laiškus, neribojant jų kiekio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27, Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

 

39 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš auklėjimo darbų kolonijų į pataisos

darbų kolonijas

Nuteistieji, kuriems suėjo aštuoniolika metų amžiaus, perkeliami iš auklėjimo darbų kolonijos bausmei toliau atlikti į bendrojo arba sustiprintojo režimo pataisos darbų koloniją priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnio, nuteistojo teistumų skaičiaus, asmenybės ir elgesio.

Nuteistos moterys, kurioms suėjo aštuoniolika metų amžiaus, perkeliamos iš bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijos bausmei toliau atlikti į bendrojo režimo pataisos darbų koloniją.

Nuteistojo, kuriam suėjo aštuoniolika metų amžiaus, perkėlimo į pataisos darbų koloniją klausimą sprendžia teismas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

40 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems suėjo aštuoniolika metų amžiaus, palikimas

auklėjimo darbų kolonijoje

Jeigu neteistieji, kuriems suėjo aštuoniolika metų amžiaus, yra aiškiai ėmę taisytis, tai, siekiant įtvirtinti jų pataisymo ir perauklėjimo rezultatus, sudaryti sąlygas jiems baigti bendrojo lavinimo arba profesinį parengimą, jie gali būti paliekami auklėjimo darbų kolonijoje iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kada jiems sueis dvidešimt metų amžiaus.

Nuteistieji, kuriems suėjo aštuoniolika metų amžiaus, paliekami auklėjimo darbų kolonijoje motyvuotu kolonijos viršininko nutarimu, suderintu su nepilnamečių reikalų komisija ir prokuroro sankcionuotu.

Nuteistiesiems, kurie, suėjus jiems aštuoniolikai metų amžiaus, palikti auklėjimo darbų kolonijose, taikomas režimas, darbo sąlygos, maitinimo ir materialinio buitinio aprūpinimo normos, nustatyti nuteistiesiems nepilnamečiams.

 

Septintasis skirsnis

 

Septintojo skirsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

 

REŽIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE

 

41 straipsnis. Pagrindiniai režimo laisvės atėmimo vietose reikalavimai

Pagrindiniai režimo laisvės atėmimo vietose reikalavimai yra šie: būtinas neteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; tikslus ir nenukrypstamas nuteistųjų vykdymas savo pareigų; nuteistųjų skirtingų laikymo sąlygų sudarymas priklausomai nuo jų padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, nuteistojo asmenybės ir elgesio.

Nuteistiesiems daroma krata. Nuteistųjų asmens kratą daro tos pačios lyties asmenys kaip ir kratomieji. Nuteistųjų korespondencija turi būti cenzūruojama, o siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda - tikrinami.

Pataisos darbų įstaigose nustatoma griežtai reglamentuota vidaus tvarka.

Nuteistiesiems draudžiama turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, taip pat reikmenų, kurių sąrašą nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pas nuteistuosius rastieji pinigai bei vertingi daiktai paimami ir perduodami į valstybės pajamas motyvuotu pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu, prokuroro sankcionuotu. Reikmenys, kuriais naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir priklausomai nuo jų pobūdžio bei įsigijimo aplinkybių vadovaujantis Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis perduodami saugoti, iki nuteistasis bus paleistas iš pataisos darbų įstaigos, arba sunaikinami.

Šio kodekso nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne grynais pinigais įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, gauti pasimatymus, siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda, siųsti ir gauti pinigines perlaidas, susirašinėti.

Prireikus pataisos darbų įstaigos administracija turi teisę patikrinti įeinančių ir išeinančių iš pataisos darbų įstaigos asmenų, išskyrus deputatų, prokurorų bei kitų pareigūnų, vykdančių pataisos darbų įstaigų veiklos kontrolę, daiktus ir drabužius.

Užsieniečių, žurnalistų bei kitų asmenų lankymosi pataisos darbų įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Generaline prokuratūra.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-382, 1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1663 (1997-07-16)

 

42 straipsnis. Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, dienotvarkė

Nuteistųjų dienotvarkė turi numatyti griežtai reglamentuotą jų elgesį per visą parą ir apimti darbo, poilsio, mokymosi ir auklėjamųjų renginių laiką.

Nuteistųjų dienotvarkę nustato įstaigos viršininkas, vadovaudamasis šiuo kodeksu ir Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.

Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems.

 

43 straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų

Nuteistiesiems leidžiama įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pinigus, uždirbtus laisvės atėmimo vietose, o nuteistiems nedarbingiems asmenims, nėščioms moterims, žindyvėms ir nepilnamečiams - taip pat ir už pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose.

Dirbantiems ir gerai besielgiantiems nuteistiesiems pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo pavaduotojas gali leisti įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ir už pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose.

Darbingiems, tačiau neaprūpintiems darbu nuteistiesiems, jeigu jie gerai elgiasi, leidžiama įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose. Tokių nuteistųjų sąrašą tvirtina pataisos darbų įstaigos viršininkas.

Maisto produktų bei būtiniausių reikmenų, kuriuos pataisos darbų įstaigose leidžiama pirkti nuteistiesiems, sąrašą ir kiekį nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

 

44 straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti literatūros ir rašymo reikmenų

Nuteistiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros bei rašymo reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus.

Teisę prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

 

45 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis

Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai, iki keturių valandų trukmės, ir ilgalaikiai, iki dviejų parų trukmės. Pasimatymų skaičių ir rūšis nustato šio kodekso 23-25, 32, 37 ir 38 straipsniai.

Trumpalaikiai pasimatymai leidžiami su giminaičiais ar kitais asmenimis pataisos darbų įstaigos atstovo akivaizdoje.

Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami, suteikiant teisę kartu gyventi, su artimais giminaičiais, nurodytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 25 straipsnyje, ir kitais asmenimis, su kuriais nuteistieji turi vaikų.

Jei nuteistasis serga sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos darbų įstaigos viršininkas privalo leisti nuteistojo giminaičiams ji aplankyti. Tokie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.

Pasimatymų, aplankymų ir telefoninių pokalbių tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-624, 1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

 

451 straipsnis. Trumpalaikiai išvykimai už laisvės atėmimo vietų ribų

Nuteistiesiems, laikomiems visų rūšių pataisos darbų ir auklėjimo darbų kolonijose, gali būti leidžiama išvykti už laisvės atėmimo vietų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, arba dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo šeimai.

Leidimą išvykti be palydovo arba su juo, suderinęs su prokuroru, duoda pataisos darbų įstaigos viršininkas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę ir elgesį. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš pataisos darbų įstaigos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionpinigius moka pats nuteistasis arba jo giminaičiai.

Tvarką, kuria nuteistiesiems leidžiama išvykti už laisvės atėmimo vietų ribų, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Generaline prokuratūra.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1545, 2000-02-17, Žin., 2000, Nr. 19-457 (2000-03-03)

 

452 straipsnis. Nuteistųjų moterų, turinčių vaikų, kurie laikomi pataisos darbų

įstaigų vaikų (kūdikių) namuose, teisė pasimatyti su savo vaikais

Nuteistosios moterys, turinčios vaikų, kurie laikomi pataisos darbų įstaigų vaikų (kūdikių) namuose, turi teisę kasdien ne mažiau kaip po dvi valandas pasimatyti su savo vaikais.

Į pasimatymo su vaikais laiką neįskaitoma žindančioms motinoms skirtas vaikų maitinimo laikas.

Pasimatymų su vaikais tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

 

45(3) straipsnis. Nuteistųjų teisė skambinti telefonu šeimai arba artimiesiems

Nuteistieji, laikomi auklėjimo darbų kolonijose ir pataisos darbų kolonijose, turi teisę paskambinti telefonu šeimai arba artimiesiems.

Skambinimo telefonu adresatus pasirenka ir išlaidas apmoka patys nuteistieji.

Nuteistiesiems, laikomiems kalėjimuose bendrojo arba griežtojo režimo sąlygomis, uždarytiems į baudos izoliatorių, drausmės izoliatorių ar karcerį, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, skambinti telefonu draudžiama.

Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-624, 1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

 

46 straipsnis. Advokatų lankymasis pas nuteistuosius

Advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Tokie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.

Nuteistųjų susitikimai su advokatu vyksta vadovaujantis Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, nedalyvaujant įstaigos administracijos atstovams.

 

47 straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti siuntinius, perdavimus ir banderoles su

spauda

Siuntinių ir perdavimų skaičių nuteistiesiems nustato šio kodekso 23-25, 32, 37 ir 38 straipsniai.

Nuteistiesiems, laikomiems pataisos darbų kolonijose, ilgalaikio pasimatymo metu, o nuteistiesiems, laikomiems kalėjimuose bendrojo režimo sąlygomis, auklėjimo darbų kolonijose ir laisvės atėmimo vietų stacionarinėse gydymo įstaigose, trumpalaikio pasimatymo metu leidžiama gauti perdavimą. Šis perdavimas neįskaitomas į bendrą šio kodekso 23-25, 32, 37 ir 38 straipsniuose nustatytą siuntinių ir perdavimų skaičių.

Nuteistieji, laikomi laisvės atėmimo vietų stacionarinėse gydymo įstaigose, siuntinius ir perdavimus gauna pagal teismo jiems paskirtos pataisos darbų įstaigos režimo rūšies normas.

Perdavimas neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų. Siuntinio svorį nustato Lietuvos Respublikos pašto taisyklės.

Tvarką, kuria siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda priimami ir įteikiami nuteistiesiems, taip pat daiktų, kuriuos nuteistiesiems gauti draudžiama, sąrašą nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Pataisos darbų įstaigos administracija privalo priimti maisto produktų labdaros siuntas. Šių siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

 

471 straipsnis. Nuteistųjų, negaunančių siuntinių ar perdavimų, teisė pirkti

leidžiamus siųsti siuntiniuose bei perdavimuose maisto produktus ir daiktus

Nuteistiesiems, negaunantiems siuntinių ir perdavimų, suteikiama teisė pirkti už pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, maisto produktus ir daiktus, leidžiamus siųsti siuntiniuose ir perdavimuose, neviršijant šio kodekso 47 straipsnyje nustatyto siuntinių ir perdavimų svorio.

Šių nuteistųjų sąrašą tvirtina pataisos darbų įstaigos viršininkas, o šios teisės realizavimo tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

 

472 straipsnis. Nuteistųjų teisė naudotis portatyviniais televizoriais ir

tranzistoriniais radijo imtuvais

Nuteistiesiems leidžiama naudotis giminių arba artimųjų perduotais portatyviniais televizoriais bei radijo imtuvais.

Naudojimosi portatyviniais televizoriais ir radijo imtuvais tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Iš nuteistųjų, sistemingai pažeidinėjančių naudojimosi portatyviniais televizoriais arba radijo imtuvais tvarką, minėti daiktai motyvuotu įstaigos viršininko nutarimu paimami ir saugomi pataisos darbų įstaigoje. Šie daiktai grąžinami giminėms arba artimiesiems, esant jų arba nuteistojo raštiškam pareiškimui, arba nuteistajam, jam atlikus bausmę.

 

47(3) straipsnis. Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius, nešioti šukuoseną, dėvėti savo

drabužius bei avėti savo avalynę

Nuteistiesiems leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę, gautus siuntinyje, perdavime, pasimatymų metu arba įsigytus pataisos darbų įstaigos parduotuvėje.

Nuteistiems vyrams leidžiama nešioti trumpą tvarkingą šukuoseną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-382, 1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1663 (1997-07-16)

 

48 straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas

Nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas giminaičiams, o pataisos darbų įstaigos administracijai leidus - ir kitiems asmenims.

Pataisos darbų įstaigos administracija privalo priimti nuteistajam atneštus grynuosius pinigus. Grynųjų pinigų priėmimo tvarką nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Gautos pinigų sumos įrašomos į asmeninę nuteistojo sąskaitą, o pataisos darbų kolonijoje-gyvenvietėje - įteikiamos nuteistajam.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

 

49 straipsnis. Nuteistųjų teisė susirašinėti

Nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti laiškus, neribojant jų kiekio.

Susirašinėjimas tarp laisvės atėmimo vietose laikomų nuteistųjų, kurie nėra giminaičiai, draudžiamas.

Pataisos darbų įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris dienas nuo tos dienos, kurią laiškas buvo gautas arba nuteistojo įteiktas.

Siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka nuteistieji.

 

50 straipsnis. Nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės organus, visuomenines

organizacijas bei pareigūnus su pasiūlymais, pareiškimais ir skundais

Nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, pareiškimais ir skundais į valstybės organus, visuomenines organizacijas ir pareigūnus. Prie nuteistųjų pasiūlymų, pareiškimų ir skundų, esant reikalui, pridedami pataisos darbų įstaigos administracijos paaiškinamieji raštai.

Prokurorui, valstybės institucijoms ir Europos žmogaus teismui adresuoti pasiūlymai, pareiškimai ir skundai necenzūruojami ir išsiunčiami per vieną parą nuo jų gavimo momento.

Atsakymai į nuteistųjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus paskelbiami pasirašytinai per tris dienas nuo jų gavimo momento.

Nuteistieji turi teisę tiesiogiai kreiptis į deputatą, Vyriausybės narį, Vidaus reikalų ministerijos atstovą arba prokurorą jų lankymosi laisvės atėmimo vietose metu.

Nuteistiesiems draudžiama siųsti kolektyvinius skundus bei pareiškimus.

Nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės organus, visuomenines organizacijas bei pareigūnus su pasiūlymais, pareiškimais ir skundais už kitus nuteistuosius arba ne per pataisos darbų įstaigos administraciją.

Siunčiamų pasiūlymų, pareiškimų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1212a, 1999-06-03, Žin., 1999, Nr. 56-1810 (1999-06-25)

 

501 straipsnis. Nuteistųjų teisė dalyvauti rinkimuose, referendumuose ar

visuotinėse apklausose (plebiscituose)

Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, taip pat referendumuose ir visuotinėse apklausose (plebiscituose).

Dalyvavimo rinkimuose, referendumuose ir visuotinėse apklausose (plebiscituose) tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

 

 

Aštuntasis skirsnis

 

Aštuntojo skirsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

ATLIEKANČIŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ

ASMENŲ DARBAS

 

51 straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į darbą

Kiekvienas nuteistasis privalo dirbti. Pataisos darbų įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.

Nuteistieji įtraukiami į darbą paprastai pataisos darbų įstaigų įmonėse.

Nuteistųjų, įtraukiamų į darbą ne pataisos darbų įstaigų įmonėse, darbas organizuojamas specialiai įrengtose gamybos zonose, laikantis izoliavimo ir apsaugos reikalavimų.

Nuteistųjų darbas organizuojamas, laikantis šio kodekso 18 straipsnyje numatyto atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų.

Darbų ir pareigų, kuriose draudžiama naudoti nuteistųjų darbą, sąrašą nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Gamybinė ūkinė pataisos darbų įstaigų veikla privalo tarnauti pagrindiniam jų uždaviniui – nuteistųjų pataisymui.

 

52 straipsnis. Nuteistųjų darbo sąlygos

Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos darbų kolonijose ir kalėjimuose, nustatoma aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Nuteistiesiems suteikiama viena poilsio diena per savaitę, taip pat jie atleidžiami nuo darbo švenčių dienomis.

Darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės arba kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis darbo įstatymais, leidžiama taikyti suminę darbo laiko apskaitą, bet vidutinė darbo trukmė per mėnesį neturi viršyti aštuonių valandų per dieną.

Įtraukus nuteistuosius į darbą poilsio arba švenčių dienomis, jiems per mėnesį suteikiamas poilsis kitomis dienomis.

Nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse ir auklėjimo darbų kolonijose, darbo ir poilsio laikas nustatomas bendrais pagrindais vadovaujantis darbo įstatymais.

Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis darbo įstatymų nustatytų darbo apsaugos ir saugumo technikos taisyklių.

Nuteistieji bausmės atlikimo laikotarpiu neturi teisės į atostogas.

 

521 straipsnis. Nuteistųjų darbo stažas

Nuteistiesiems, nepažeidžiantiems režimo ir įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, darbo laikas, atliekant bausmę, gali būti įskaitytas į bendrąjį darbo stažą.

Darbo laikas įskaitomas į bendrąjį darbo stažą teismo sprendimu, tarpininkaujant pataisos darbų įstaigos administracijai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

53 straipsnis. Nuteistųjų darbo apmokėjimas

Pataisos darbų kolonijose ir kalėjimuose į nuteistųjų, įvykdančių išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepriklausomai nuo visų išskaitų ne mažiau kaip 20%, o į pirmos ir antros grupės invalidų asmeninę sąskaitą - ne mažiau kaip 30% jiems priskaityto mėnesinio uždarbio.

Auklėjimo darbų kolonijose į nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepriklausomai nuo visų išskaitų ne mažiau kaip 50% jiems priskaityto mėnesinio uždarbio.

Pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse nuteistiesiems nepriklausomai nuo visų išskaitų išmokama ne mažiau kaip 50% bendrojo uždarbio.

Šio straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse numatytos taisyklės gali būti netaikomos tik tiems nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams.

 

54 straipsnis. Išskaitos iš nuteistųjų bendrojo darbo užmokesčio

Iš nuteistųjų uždarbio į pataisos darbų įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą išskaičiuojama: pataisos darbų kolonijose - 25 procentai, pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse - 10 procentų, auklėjimo darbų kolonijose - 20 procentų, kalėjimuose - 25 procentai bendrojo darbo užmokesčio. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Be to, iš bendrojo darbo užmokesčio, išskyrus pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse, išskaitomi 5 procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu, pataisos darbų įstaigos viršininkui leidus, nuteistasis gali panaudoti pinigų sumas, esančias neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu arba pervedant jį į pataisos darbų koloniją-gyvenvietę.

Padarius išskaitas iš nuteistojo darbo užmokesčio, nustatytas šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, iš likusios uždarbio sumos daromos išskaitos pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Alimentai nepilnamečiams vaikams apskaičiuojami pagal nuteistojo visą darbo užmokestį ir išskaitomi pirmiau negu išskaitos nuteistųjų išlaikymo išlaidoms iš dalies apmokėti.

Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos darbų kolonijose, kalėjimuose ir auklėjimo darbų kolonijose, maistas ir drabužiai teikiami nemokamai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. VIII-518, 1997-11-18, Žin., 1997, Nr. 109-2755 (1997-12-03)

 

54(1) straipsnis. Atleidimas nuo išskaitų į pataisos darbų įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą

Neturintiems nuobaudų ir įvykdantiems išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis nuteistiesiems bei nevengiantiems darbo invalidams, kurių asmeninėse sąskaitose yra mažiau kaip vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio pinigų suma, pataisos darbų įstaigos viršininko sprendimu ne ilgiau kaip šešis mėnesius iki pasibaigiant bausmės laikui gali būti nedaromos išskaitos iš darbo užmokesčio į pataisos darbų įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. VIII-518, 1997-11-18, Žin., 1997, Nr. 109-2755 (1997-12-03)

 

55 straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į neapmokamus darbus

Nuteistieji gali būti, nemokant už darbą, įtraukiami tiktai į laisvės atėmimo vietų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūrinių-buitinių sąlygų gerinimo darbus.

Nurodytieji darbai atliekami eilės tvarka ir ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną.

 

56 straipsnis. Asmenų, netekusių darbingumo bausmės atlikimo metu,

aprūpinimas pensijomis

Asmenys, kurie neteko darbingumo bausmės atlikimo metu, paleidus juos iš laisvės atėmimo vietos, turi teisę į pensiją ir į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

 

Devintasis skirsnis

 

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

AUKLĖJAMASIS DARBAS SU ATLIEKANČIAIS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ NUTEISTAISIAIS

 

57 straipsnis. Auklėjamojo darbo organizavimas

Su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, dirbamas auklėjamasis darbas, kuriuo siekiama auklėti juos, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus, keltų nuteistųjų sąmoningumą ir kultūros lygį, ugdytų naudingą jų iniciatyvą.

Auklėjamąjį darbą su nuteistaisiais organizuoja pataisos darbų įstaigų administracija. Šiame darbe gali dalyvauti visuomeninės organizacijos ir jų atstovai.

Nuteistųjų dalyvavimas auklėjamuosiuose renginiuose skatinamas ir į jį atsižvelgiama nustatant nuteistųjų pasitaisymo ir persiauklėjimo laipsnį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

58 straipsnis. Pagrindinės auklėjamojo darbo formos

Pagrindinės auklėjamojo darbo su nuteistaisiais formos yra šios:

individualus darbas, dirbamas atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo asmenybę, į nuteistojo padarytą nusikaltimą, amžių, išsilavinimą, profesiją ir kitas ypatybes;

kultūrinis masinis darbas.

Auklėjamasis darbas su nuteistaisiais dirbamas diferencijuotai, atsižvelgiant į pataisos darbų įstaigos rūšį ir joje nustatytą režimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

581 straipsnis. Sunkiai auklėjamųjų nuteistųjų būriai pataisos darbų kolonijose

Bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, išskyrus įstaigas, turinčias gydymo įstaigos statusą, gali būti įsteigiamas sunkiai auklėjamų nuteistųjų būrys, į kurį kolonijos administracijos sudarytos komisijos sprendimu perkeliami nuteistieji, nereaguojantys į auklėjamojo arba profilaktinio pobūdžio poveikio priemones.

Nuteistieji, perkelti į tokį būrį, turi tas pačias bendrąsias teises ir pareigas kaip ir kiti nuteistieji, laikomi bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, tačiau jiems taikoma griežtesnė izoliacija bei priežiūra. Šių būrių nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

 

59 straipsnis. Savaveiksmiškos organizacijos laisvės atėmimo vietose

Siekiant ugdyti nuteistųjų, atliekančių bausmę laisvės atėmimo vietose, kolektyvizmo įgūdžius ir skatinti naudingą jų iniciatyvą, taip pat panaudoti kolektyvo įtaką nuteistiesiems pataisyti ir perauklėti, pataisos darbų įstaigose sudaromos nuteistųjų savaveiksmiškos organizacijos, kurios dirba, tų įstaigų administracijos vadovaujamos.

Nuteistieji, esantys savaveiksmiškų organizacijų sudėtyje, neatleidžiami nuo pagrindinio darbo gamyboje.

 

60 straipsnis. Nuteistųjų savaveiksmiškų organizacijų rūšys ir jų darbo tvarka

Bendrojo, sustiprintojo, griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, kolonijose-gyvenvietėse ir auklėjimo darbų kolonijose, tarp nuteistųjų, sutinkamai su šio kodekso 17 straipsniu paliktų tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose ūkio darbams, sudaromos nuteistųjų kolektyvų tarybos iš asmenų, pasižyminčių pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu.

Kolektyvų tarybos renkamos visuotiniuose nuteistųjų susirinkimuose arba jų atstovų susirinkimuose. Kolektyvų tarybų sudėtį tvirtina pataisos darbų įstaigos viršininkas.

Kolektyvų tarybos reguliariai nuteistųjų susirinkimuose pateikia savo darbo ataskaitas. Kolektyvų tarybų priimamus nutarimus tvirtina pataisos darbų įstaigos administracija.

Kalėjimuose sudaromos brigadininkų tarybos, kurias skiria administracija.

Savaveiksmiškos organizacijos reguliariai vykdo renginius, kuriais siekiama padėti pataisos darbų įstaigų administracijai, dirbant nuteistųjų pataisymo ir perauklėjimo darbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

 

601 straipsnis. Nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas

Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, visų pataisos įstaigų administracija privalo sudaryti sąlygas religinėms apeigoms atlikti.

Pataisos darbų įstaigose turi teisę nekliudomai lankytis visų konfesijų dvasininkai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-416, 1990-07-27, Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

 

Dešimtasis skirsnis

LAISVĖS ATĖMIMU NUTEISTŲ ASMENŲ BENDRASIS VIDURINIS MOKSLAS, PROFESINIS TECHNINIS MOKYMAS, PROFESINIS MOKYMAS GAMYBOJE

 

61 straipsnis. Laisvės atėmimu nuteistų asmenų bendrasis vidurinis mokslas

Pataisos darbų įstaigose vykdomas bendrasis vidurinis nuteistų jaunų žmonių mokslas.

Vyresni kaip keturiasdešimties metų amžiaus nuteistieji ir pirmos ir antros grupių invalidai į bendrojo lavinimo mokymą įtraukiami jų pageidavimu.

Nuteistų bendrojo lavinimo mokymasis skatinamas, į jį atsižvelgiama nustatant jų pasitaisymo ir persiauklėjimo laipsnį.

 

62 straipsnis. Neteko galios.

 

63 straipsnis. Laisvės atėmimu nuteistų asmenų profesinis techninis mokymas

arba profesinis mokymas gamyboje

Pataisos darbų įstaigose vykdomas neturinčių profesijos nuteistųjų profesinis techninis mokymas arba profesinis mokymas gamyboje.

Pirmos ir antros grupių invalidai į profesinį techninį mokymą arba į profesinį mokymą gamyboje įtraukiami jų pageidavimu.

Profesinis techninis mokymas arba profesinis mokymas gamyboje auklėjimo darbų kolonijose vykdomas neviršijant nuteistųjų darbo dienos trukmės.

 

64 straipsnis. Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, gamybinės

kvalifikacijos kėlimas ir naujų specialybių mokymas

Pataisos darbų įstaigose gali būti organizuojamas asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, gamybinės kvalifikacijos kėlimas, taip pat mokymas naujų specialybių, reikalingų tos pataisos darbų įstaigos gamybai.

Nuteistųjų profesinis techninis mokymasis arba profesinis mokymasis gamyboje bei savo gamybinės kvalifikacijos kėlimas skatinamas ir į jį atsižvelgiama, nustatant nuteistųjų pasitaisymo ir persiauklėjimo laipsnį.

 

65 straipsnis. Nuteistųjų atleidimas nuo darbo pataisos darbų įstaigose

egzaminams laikyti

Pataisos darbų įstaigose egzaminams laikyti nuteistieji atleidžiami nuo darbo Lietuvos Respublikos darbo įstatymų numatytam laikotarpiui. Darbo užmokestis jiems už šį laikotarpį nepriklauso, jie maitinami nemokamai. Nuteistųjų atleidimo nuo darbo egzaminams laikyti tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

66 straipsnis. Nuteistųjų bendrojo lavinimo ir profesinio-techninio parengimo

organizavimas

Laisvės atėmimu nuteistų asmenų bendrasis lavinimas bei profesinis-techninis mokymas ir profesinis mokymas gamyboje organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

Vienuoliktasis skirsnis

 

Vienuoliktojo skirsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

PASKATINIMO PRIEMONĖS IR NUOBAUDOS, SKIRIAMOS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ATLIEKANTIEMS NUTEISTIESIEMS

 

67 straipsnis. Paskatinimo priemonės, skiriamos laisvės atėmimo bausmę

atliekantiems nuteistiesiems

Už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei mokymąsi nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:

padėkos paskelbimas;

premijavimas už geriausius darbo rodiklius;

leidimas papildomai gauti penkis siuntinius arba perdavimus per vienerius metus;

suteikimas papildomai keturių ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus;

pirmiau paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą;

nuteistiesiems, laikomiems kalėjime bendrojo režimo sąlygomis, pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų per dieną, o laikomiems griežtojo režimo sąlygomis - iki vienos valandos per dieną.

Nuteistieji, atbuvę ne mažiau kaip pusę teismo nuosprendžiu paskirto kalinimo laiko ir aiškiai ėmę taisytis, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami perkelti bausmei toliau atlikti iš kalėjimo į pataisos darbų koloniją, išskyrus asmenis, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu.

Nuteistieji, pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu bei mokymusi įrodę, kad jie pasitaisė, gali būti įstatymo nustatyta tvarka teikiami lygtinai atleisti prieš terminą nuo bausmės arba pakeisti neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. VIII-1753, 2000-06-27, Žin., 2000, Nr. 56-1646 (2000-07-12)

 

68 straipsnis. Paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems tvarka

Šio kodekso 67 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų paskatinimo priemonių skyrimas įforminamas tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu.

Piniginė premija įrašoma į asmeninę nuteistojo sąskaitą.

Paskatinimas, kuriuo leidžiama papildomai gauti siuntinį, perdavimą ir pasimatymą, gali būti skiriamas tik tiems nuteistiesiems, kurie pagal šį kodeksą turi teisę gauti siuntinius, perdavimus ir pasimatymus.

Nuteistiesiems, kurie laikomi kalėjime bendrojo režimo sąlygomis, kaip paskatinimas gali būti suteikiamas tiktai trumpalaikis pasimatymas.

Kalėjime laikomiems nuteistiesiems pasivaikščiojimo laikas kaip paskatinimas pailginamas ne daugiau kaip vieną mėnesį.

Kaip paskatinimas nuteistajam gali būti prieš terminą panaikinama vienu metu paprastai viena pirmiau paskirta nuobauda.

Paskatinimas, kuriuo pareiškiama padėka, leidžiama gauti papildomai penkis siuntinius arba perdavimus per vienerius metus, suteikiama papildomai keturi trumpalaikiai ar ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, prieš terminą panaikinama pirmiau paskirta nuobauda ar pailginamas pasivaikščiojimo laikas, yra skiriamas pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu arba įsakymu.

Paskatinimas, kuriuo pareiškiama padėka, gali būti paskelbtas ir žodžiu. Iš paskatinimų, kuriais leidžiama gauti papildomai penkis siuntinius arba perdavimus per vienerius metus, suteikiama papildomai keturi trumpalaikiai ar ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, vienu nutarimu arba įsakymu galima leisti gauti tik vieną papildomą siuntinį arba perdavimą, suteikti papildomai vieną trumpalaikį ar ilgalaikį pasimatymą. Kiti paskatinimai skiriami pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu.

Apie paskatinimo priemonės skyrimą paskelbiama nuteistajam ir pranešama kitiems nuteistiesiems.

 

681 straipsnis. Pataisos darbų įstaigos viršininko teisė suteikti papildomus

pasimatymus

Nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, jų socialiniams ryšiams su giminaičiais ir kitais artimaisiais palaikyti pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai pasimatymai.

 

69 straipsnis. Nuobaudos, skiriamos atliekantiems laisvės atėmimo bausmę

asmenims

Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:

įspėjimas arba papeikimas;

be eilės budėjimas laisvės atėmimo vietos patalpoms ir teritorijai tvarkyti;

atėmimas iš nuteistųjų, kurie laikomi auklėjimo darbų kolonijose, teisės vieną kartą nueiti į kiną, koncertą, dalyvauti sporto žaidimuose;

atėmimas teisės gauti eilinį siuntinį arba perdavimą ir uždraudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų;

panaikinimas pagerintų laikymo sąlygų, numatytų šio kodekso 23-25 ir 32 straipsniuose;

nuteistųjų, laikomų pataisos darbų kolonijose, uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų su vedimu ar be vedimo į darbą arba mokymąsi, o laikomų auklėjimo darbų kolonijose - į drausmės izoliatorių iki dešimties parų;

nuteistųjų, laikomų kalėjimuose, uždarymas į karcerį be vedimo į darbą ar mokymąsi iki penkiolikos parų;

nuteistųjų, laikomų bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių, o kalėjimuose - į griežtojo režimo sąlygas nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nuteistieji, piktybiškai pažeidžiantys režimo reikalavimus, gali būti pristatomi perkelti bausmei atlikti iš kolonijos-gyvenvietes į tos režimo rūšies pataisos darbų koloniją, kurią pirmiau jiems buvo nustatęs teismas, asmenys iš kolonijų-gyvenviečių - į bendrojo režimo koloniją, asmenys iš pataisos darbų kolonijos - į kalėjimą ne ilgiau kaip trejiems metams, kad likusį bausmės laiką atbūtų pataisos darbų kolonijoje, asmenys iš bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijos - į sustiprintojo režimo auklėjimo darbų koloniją.

Nėščioms moterims ir žindančioms motinoms šio straipsnio pirmosios dalies aštuntojoje, devintojoje ir dešimtojoje pastraipose ir antrojoje dalyje numatytos nuobaudos netaikomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Nr. VIII-624, 1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

 

70 straipsnis. Nuobaudų skyrimo asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo

bausmę, tvarka

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, į pirmiau paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo pasiaiškinimą dėl nusižengimo esmės. Skiriamos nuobaudos turi atitikti nuteistojo nusižengimo sunkumą ir pobūdį.

Nuobauda gali būti skiriama tik nusižengimą padariusiam asmeniui. Už kelis vienu metu padarytus nusižengimus skiriama viena nuobauda.

Nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo nusižengimo išaiškinimo dienos, o jei ryšium su nusižengimu buvo daromas patikrinimas, - nuo jo pabaigimo dienos.

Paskirtoji nuobauda vykdoma tuoj pat arba kiekvienu atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Jeigu nuobauda nebuvo nukreipta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, tai ji nebevykdoma.

Pakartotinai perkeiti į pagerintas laikymo sąlygas galima ne ankščiau, kaip po vienerių metų nuo nuobaudos atlikimo dienos arba pirmiau negu sueis vieneri metai, jeigu nuobaudą, kuria panaikintos pagerintos laikymo sąlygos, arba kaip perkėlimą į kamerų tipo patalpas pataisos darbų įstaigos administracija panaikino prieš sueinant vieneriems metams.

Nuobauda uždaryti bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose į kamerų tipo patalpas skiriama tuo atveju, kai kitos poveikio priemonės nepadarė poveikio.

Nuobauda pareikšti įspėjimą arba papeikimą, skirti be eilės budėti laisvės atėmimo vietos patalpoms ir teritorijai tvarkyti, atimti iš nuteistųjų, laikomų auklėjimo darbų kolonijose, teisę vieną kartą nueiti į kiną, koncertą, dalyvauti sporto žaidimuose skiriama žodžiu arba raštu pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu. Kitos nuobaudos, numatytos šio kodekso 69 straipsnio pirmojoje dalyje, skiriamos pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu.

Nuobauda atimti teisę gauti eilinį siuntinį arba perdavimą ir kartu uždrausti iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų skiriama asmenims, turintiems teisę gauti siuntinius arba perdavimus; nuobauda uždrausti iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų - asmenims, neturintiems teisės gauti siuntinių arba perdavimų.

Nuteistasis turi teisę apskųsti jam paskirtą nuobaudą. Skundo padavimas nesustabdo nuobaudos vykdymo. Esant pagrindui, nuobauda paskyręs pareigūnas gali ją panaikinti arba pakeisti. Aukštesnis pareigūnas gali nuobaudą sušvelninti, taip pat ją panaikinti, jeigu paskyręs nuobaudą pareigūnas šiuo atveju viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda buvo paskirta, nuteistajam nepadarius nusižengimo.

Jeigu per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos nuteistajam nėra paskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų.

 

71 straipsnis. Pareigūnai, skiriantys paskatinimo priemones ir nuobaudas

Pareigūnų, turinčių teisę skirti paskatinimo priemones ir nuobaudas, sąrašą, taip pat jų įgaliojimus nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

 

72 straipsnis. Nuobaudos uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių

ar karcerį arba pervesti į kamerų tipo patalpas vykdymo tvarka

Nuteistąjį, nubaustą uždarymu į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį, taip pat pervedimu į kamerų tipo patalpas, privalo apžiūrėti gydytojas arba medicinos felčeris ir įstaigos viršininko nutarime, kuriuo paskirtos šios nuobaudos, pažymėti, ar gali nuteistasis paskirtą nuobaudą atlikti.

Ypatingais atvejais, kai nėra aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių, nuteistasis gali būti uždaromas į baudos izoliatorių ar karcerį be gydytojo ar medicinos felčerio leidimo, tačiau medicininė apžiūra turi būti atlikta ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po uždarymo į baudos izoliatorių arba karcerį.

Uždarant į baudos arba drausmės izoliatorių ar karcerį, pervedant į kamerų tipo patalpas, nuteistieji sanitariškai paruošiami, o vyrams nukerpami plaukai.

Nuteistiesiems, pervestiems į kamerų tipo patalpas, panaikinamos visos pagerintos laikymo sąlygos, numatytos šio kodekso 23-25 straipsniuose.

 

721 straipsnis. Režimas pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpose

Bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijų kamerų tipo patalpose nustatomas režimas, numatytas nuteistiesiems laikyti griežtojo režimo sąlygomis kalėjime pagal šio kodekso 33 straipsnį.

Nuteistieji, laikomi kamerų tipo patalpose, dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Pervestiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems, kurie serga tuberkulioze ir laikomi pataisos darbų kolonijose, turinčiose gydymo įstaigų statusą, gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui negali būti mažesnė kaip trys kvadratiniai metrai. Šiems nuteistiesiems kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščiojimui.

Prieš terminą perkelti nuteistuosius iš kamerų tipo patalpų leidžiama tik tuo atveju, kai pagal medicininę išvadą tai reikalinga dėl nuteistojo sveikatos būklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

 

73 straipsnis. Režimas baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose

Nuteistieji, laikomi baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose, neturi teisės gauti pasimatymų, taip pat gauti siuntinių, perdavimų ir banderolių, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais bei rūkyti.

Be to, nuteistiesiems, laikomiems baudos izoliatoriuose ir karceriuose, neleidžiama naudotis knygomis, žurnalais, laikraščiais bei kita literatūra, jiems neduodami pasivaikščiojimai ir patalynė.

Nuteistiesiems, laikomiems drausmės izoliatoriuose, duodama kasdien vieną valandą pasivaikščioti.

Nuteistieji, kurie laikomi baudos izoliatoriuose su vedimu į darbą, dirba atskirai nuo kitu nuteistųjų.

Karceriuose nuteistieji laikomi po vieną.

Asmenys, uždaryti į baudos izoliatorių be vedimo į darbą arba į karcerį, esant raštiškam gydytojo sutikimui, maistą gauna sumažintomis normomis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gydytojas privalo kasdien patikrinti tokio nuteistojo sveikatą, ir pateikti išvadą apie nuteistojo galimybes toliau atlikti nuobaudą. Pataisos darbų įstaigos viršininkui ši išvada yra privaloma.

 

Dvyliktasis skirsnis

ASMENŲ, ATLIEKANČIŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ, MATERIALINĖ ATSAKOMYBĖ

 

74 straipsnis. Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, materialinės

atsakomybės pagrindai ir dydis

Asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, atsako materialiai už materialinę žalą valstybei, padarytą bausmės atlikimo metu:

už žalą, padarytą vykdant darbines pareigas, - darbo įstatymų numatytu dydžiu;

už žalą, padarytą kitokiais veiksmais, - civilinių įstatymų numatytu dydžiu.

 

75 straipsnis. Materialinės žalos išieškojimo iš asmenų, atliekančių laisvės

atėmimo bausmę, tvarka

Materialinė žala valstybei, padaryta asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, išieškoma motyvuotu pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu. Apie tai nuteistajam paskelbiama pasirašytinai.

Pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimas gali būti apskundžiamas aukštesniam pareigūnui. Skundo padavimas nesustabdo nutarimo išieškoti žalą vykdymo.

Aukštesnis pareigūnas turi teisę pakeisti išieškotinų sumų dydį arba panaikinti nutarimą išieškoti žalą ryšium su tuo, kad nėra nuteistojo kaltės.

Neteisingai išskaitytos už padarytą materialinę žalą sumos turi būti nuteistajam grąžinamos ir įrašomos į asmeninę jo sąskaitą.

Nuteistąjį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, žala, kurios jis neatlygino bausmės atlikimo metu, gali būti išieškoma teismo sprendimu įstatymų nustatyta tvarka.

 

76 straipsnis. Materialinės žalos, padarytos nusikaltimu atliekant bausmę,

išieškojimas

Jeigu materialinė žala padaryta, atliekant bausmę, nusikaltimu, ji išieškoma bendraisiais pagrindais.

 

Tryliktasis skirsnis

ASMENŲ, ATLIEKANČIŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ, MATERIALINIS BUITINIS IR MEDICININIS SANITARINIS APRŪPINIMAS

 

77 straipsnis. Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, materialinis buitinis

aprūpinimas

Asmenims, kurie atlieka bausmę laisvės atėmimo vietose, užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios sanitarijos ir higienos taisykles. Gyvenamojo ploto norma vienam nuteistajam pataisos darbų kolonijose negali būti mažesnė kaip 2 kvadratiniai metrai, o auklėjimo darbų kolonijose ir kalėjimuose - kaip 2,5 kvadratinio metro.

Nuteistiesiems suteikiama individuali miegamoji vieta ir patalynė. Tie nuteistieji, kurie neturi savų drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami vienodais drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Vienodų drabužių ir avalynės išdavimo nuteistiesiems tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

Nuteistieji gauna maistą, kuris užtikrina normalią gyvybinę organizmo veiklą. Maisto normos diferencijuojamos priklausomai nuo nuteistųjų dirbamo darbo pobūdžio ir jų pažiūros į darbą.

Nėščioms moterims, žindančioms motinoms, nepilnamečiams, taip pat ligoniams sudaromos pagerintos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos padidintos maisto normos. Šiems asmenims pagal gydytojų komisijos išvadą gali būti leista gauti papildomus maisto produktų siuntinius ir perdavimus.

Nuteistiesiems, atleistiems nuo darbo dėl ligos, nėščioms moterims ir žindančioms motinoms tuo laikotarpiu, kai jos atleidžiamos nuo darbo, maistas duodamas nemokamai. Nepilnamečiams, taip pat pirmosios ir antrosios grupių invalidams maistas ir drabužiai duodami nemokamai.

Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, maisto ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Nr. VIII-382, 1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1663 (1997-07-16)

Nr. VIII-1753, 2000-06-27, Žin., 2000, Nr. 56-1646 (2000-07-12)

 

78 straipsnis. Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, medicininis

sanitarinis aprūpinimas

Laisvės atėmimo vietose organizuojamos reikiamos gydymo ir profilaktikos įstaigos, o infekcinėmis ligomis sergantiems nuteistiesiems gydyti ir laikyti - pataisos darbų įstaigos gydymo teisėmis.

Gydymo ir profilaktikos bei sanitarinis priešepideminis darbas laisvės atėmimo vietose organizuojamas ir vykdomas sutinkamai su sveikatos apsaugos įstatymais.

Jei nuteistajam laisvės atėmimu reikalinga specializuota neatidėliotina medicininė pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose nėra galimybių, ji gali būti teikiama Sveikatos apsaugos ministerijos gydymo-profilaktikos įstaigose, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Tokios medicininės pagalbos suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su Sveikatos apsaugos ministru.

Prie pataisos darbų kolonijų prireikus organizuojami kūdikių namai. Nuteistieji gali atiduoti į kūdikių namus savo vaikus iki dvejų metų amžiaus.

Suėjus dvejiems metams amžiaus, nuteistųjų vaikai perduodami į atitinkamas vaikų įstaigas arba gali būti perduodami nuteistųjų giminaičiams ir kitiems asmenims.

Straipsnių pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

 

79 straipsnis. Alkoholikų ir narkomanų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę,

priverstinis gydymas

Nuteistieji laisvės atėmimu, kuriems teismas sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsniu yra paskyręs priverstinį gydymą nuo alkoholizmo arba narkomanijos, šitaip gydomi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Jeigu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatoma, kad nuteistasis, kuriam teismo nuosprendžiu nėra paskirtas priverstinis gydymas, yra chroniškas alkoholikas arba narkomanas, laisvės atėmimo vietos administracija kreipiasi į pataisos darbų įstaigos buveinės teismą su teikimu paskirti nuteistajam priverstinį gydymą.

Jeigu tuo metu, kai nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietos, jo gydymas dar nebaigtas, priverstinį šio asmens gydymą medicinos įstaigoje su specialiu gydymo ir darbo režimu pratęsia teismas pataisos darbų įstaigos administracijos teikimu, esant medicininei išvadai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

Keturioliktasis skirsnis

ATLIEKANČIŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ASMENŲ VYKIMAS BE SARGYBOS

 

80 straipsnis. Atliekančių laisvės atėmimo bausmę asmenų vykimas be sargybos

ar be palydovo

Išimtiniais atvejais pataisos darbų kolonijose nuteistiesiems, kurie aiškiai ėmė taisytis, atbuvus ne mažiau kaip trečdalį bausmės laiko, o nuteistiesiems, kuriems pagal įstatymus netaikomas lygtinis atleidimas prieš terminą, atbuvus ne mažiau kaip du trečdalius bausmės laiko, gali būti leidžiama išvykti be sargybos už kolonijos ribų, jeigu tai reikalinga dėl nuteistųjų dirbamo darbo pobūdžio.

Nuteistiesiems, kurie laikomi auklėjimo darbų kolonijose, aiškiai ėmusiems taisytis ir atbuvusiems ne mažiau kaip šešis laisvės atėmimo mėnesius, gali būti leidžiama išvykti už kolonijos ribų be palydovo, jeigu tai reikalinga dėl jų dirbamo darbo pobūdžio.

Neleidžiama išvykti už kolonijos ribų be sargybos arba be palydovo itin pavojingiems recidyvistams, nuteistiesiems už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, nuteistiesiems, kuriems mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu, asmenims, nuteistiems už banditizmą, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą arba realizavimą sunkinančiomis aplinkybėmis, valiutos operacijų taisyklių pažeidimą sunkinančiomis aplinkybėmis, tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, išžaginimą sunkinančiomis aplinkybėmis, neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimą, laikymą, įgijimą, gaminimą, realizavimą ir perdavimą sunkinančiomis aplinkybėmis, nusikalstamų grupių ginklavimą, kėsinimąsi į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę, šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimą plėšimo būdu, nuteistiems už tyčinius nusikaltimus, padarytus atliekant bausmę laisvės atėmimo vietose, nuteistiesiems, kurie turėjo teisę vykti be sargybos arba be palydovo, bet ši teisė buvo iš jų atimta ryšium su padarytomis pažaidomis, nuteistiesiems, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat nuteistiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės.

Neleidžiama nuteistiesiems vykti be sargybos arba palydovo Vilniaus mieste, kurortinėse vietovėse ir pasienio zonoje, taip pat kitose vietovėse, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

81 straipsnis. Tvarka, kuria nuteistiesiems suteikiama teisė vykti be sargybos

arba be palydovo

Teisė vykti be sargybos arba nelydimam už kolonijos ribų nuteistajam suteikiama motyvuotu kolonijos viršininko nutarimu.

Nuteistieji, turintys teisę vykti be sargybos arba be palydovo, apgyvendinami paprastai atskirose kolonijos gyvenamosiose patalpose. Gyventi ne kolonijos teritorijoje jiems neleidžiama.

Jeigu nuteistasis pažeidžia režimą arba elgesio taisykles, taip pat jeigu pasikeičia darbo sąlygos, kolonijos viršininko nutarimu iš nuteistųjų atimama teisė vykti be sargybos arba be palydovo.

Teisė vykti be sargybos arba be palydovo suteikiama tiktai darbo atlikimo tam tikroje teritorijoje laikui arba tam tikru maršrutu.

Nuteistųjų, kuriems leista išvykti už kolonijos ribų be sargybos arba be palydovo, elgesio taisykles nustato Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

 

82 straipsnis. Nuteistųjų moterų gyvenimas ne kolonijos teritorijoje

Nuteistoms moterims, kurios sąžiningai dirba ir laikosi režimo reikalavimų, pataisos darbų įstaigos administracija, suderinusi tai su stebėjimo komisija prie vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, gali leisti gyventi ne kolonijos teritorijoje tuo laiku, kai jos atleistos nuo darbo dėl nėštumo ir gimdymo, taip pat tol, kol vaikui sueis dveji metai amžiaus. Leidimas gyventi ne kolonijos teritorijoje įforminamas motyvuotu kolonijos viršininko nutarimu.

Nuteistosios moterys, kurioms leista gyventi ne kolonijos teritorijoje:

apgyvendinamos netoli kolonijos teritorijos šiai kolonijai priklausančiose gyvenamosiose patalpose ir yra kolonijos administracijos nuolatinėje priežiūroje, gali dėvėti civilinius drabužius, turėti su savimi pinigų ir neribotai juos naudoti;

turi teisę nuo nustatyto kėlimosi laiko iki gulimo laiko laisvai vaikščioti teritorijoje, kurios ribas nustato kolonijos viršininkas;

gali be apribojimo siųsti laiškus, gauti banderoles, siuntinius, perdavimus ir pasimatymus;

pasibaigus pogimdyminiam atleidimo nuo darbo laikotarpiui, dirba kolonijos administracijos nurodytą darbą ir gauna darbo užmokestį tais pačiais pagrindais, kaip ir kiti nuteistieji, atliekantys bausmę tos rūšies pataisos darbų įstaigoje.

Nuteistajai sistemingai arba piktybiškai pažeidinėjant režimą ir elgesio taisykles, pataisos darbų įstaigos viršininko nutarimu jos teisė gyventi ne kolonijos teritorijoje panaikinama, o nuteistoji bausmei toliau atlikti perkeliama į koloniją.

 

Penkioliktasis skirsnis

 

Penkioliktojo skirsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

PATAISOS DARBŲ ĮSTAIGŲ ADMINISTRACIJOS VEIKLA, SUSIDARIUS ĮSTAIGOJE YPATINGAI SITUACIJAI, SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ IR ŠAUNAMOJO GINKLO PANAUDOJIMO TIKSLAS, PAGRINDAI IR TVARKA

 

83 straipsnis. Pataisos darbų įstaigų administracijos veiksmai, nuteistiesiems

paskelbus badavimą, atsisakius dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus

Pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo pavaduotojas, nuteistiesiems paskelbus badavimą, atsisakius dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus, privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus teisėtus administracijos reikalavimus priežastis, nuteistųjų keliamus reikalavimus bei jų teisėtumą. Pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo pavaduotojas privalo apie tai nedelsdamas pranešti prokurorui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.

Jei nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos darbų įstaigos viršininkas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pasiūlyti neteisėtus veiksmus nutraukti.

Nuteistiesiems, nevykdantiems šio pasiūlymo, įstaigos viršininko motyvuotu nutarimu gali būti taikomos nuobaudos bei pagal planinę vienos dienos išlaikymo normą iš jų asmeninių sąskaitų išskaitomos išlaidos maitinimui ir kitiems poreikiams tenkinti.

 

831 straipsnis. Pataisos darbų įstaigos viršininko teisės nuteistųjų neteisėtų

grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių įstaigos vidaus tvarką, atveju

Nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką, atveju įstaigos viršininkas turi teisę laikinai, pranešęs prokurorui, sustabdyti:

nuteistųjų laiškų siuntimą bei gautų laiškų, siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda įteikimą nuteistiesiems;

pasimatymų suteikimą nuteistiesiems;

maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą;

paskatinimo priemonių bei lengvatų skyrimą nuteistiesiems.

 

832 straipsnis. Specialiosios priemonės, jų naudojimo tikslas ir ribos

Šio kodekso 833-835 straipsniuose numatytais pagrindais ir tvarka pataisos darbų įstaigose gali būti naudojamos specialiosios priemonės - antrankiai, tramdomieji marškiniai, guminės lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai bei kita technika.

Specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

Prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus naudojamos, įspėjami.

Specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, išnykus jų panaudojimo pagrindui.

 

833 straipsnis. Antrankių, tramdomųjų marškinių, guminių lazdų, kovinių

imtynių veiksmų bei dujų, skirtų asmens apsaugai, naudojimo pagrindai

Pataisos darbų įstaigų pareigūnai, turintys specialųjį ar karinį laipsnį, gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius, gumines lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei dujas, skirtas asmens apsaugai, šiais atvejais:

siekdami apginti pataisos darbų įstaigų darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduodami įkaitus;

siekdami sulaikyti nuteistąjį, padariusį teisėtvarkos pažeidimą, jei jis nevykdo pataisos darbų įstaigos darbuotojo teisėtų reikalavimų arba priešinasi jėga;

siekdami atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;

kilus masinėms riaušėms ar grupiniams tyčiniams veiksmams, šiurkščiai pažeidžiantiems pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką.

Minėtąsias priemones, išskyrus antrankius, draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu.

 

834 straipsnis. Tarnybinių šunų naudojimo pagrindai

Tarnybiniai šunys pataisos darbų įstaigose gali būti naudojami šiais atvejais:

saugant pataisos darbų įstaigos teritoriją;

konvojuojant nuteistuosius;

apžiūrint pataisos darbų įstaigos draudžiamas zonas ir šalia esančią teritoriją;

tikrinant atvykstančias ir išvykstančias iš pataisos darbų įstaigos transporto priemones bei gabenamus krovinius;

ieškant paslėptų narkotinių ir toksinių priemonių;

vykdant pabėgusių nuteistųjų paiešką ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius;

siekiant apginti pataisos darbų įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų gyvybei, kai kitų priemonių panaudojimas negelbėjo.

Tarnybinius šunis draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi ginklu.

 

835 straipsnis. Vandensvaidžių, specialios paskirties dujų, šarvuočių bei kitos

technikos panaudojimo pagrindai

Masinio riaušių arba masinio pasipriešinimo pataisos darbų įstaigos administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys įstaigos vidaus tvarką, Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu prieš nuteistuosius gali būti naudojami vandensvaidžiai, specialios paskirties dujos, šarvuočiai bei kita technika.

Minėtąsias priemones draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.

Vandensvaidžiai gali būti panaudoti ir pataisos darbų įstaigos viršininko įsakymu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-150, 1997-03-25, Žin., 1997, Nr. 30-706 (1997-04-09)

 

84 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo tikslas, pagrindai ir tvarka

Šaunamieji ginklai pataisos darbų įstaigose gali būti naudojami, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybių.

Šaunamieji ginklai naudojami be perspėjimo šiais atvejais:

atremiant ginkluotą pataisos darbų įstaigos užpuolimą;

kai nuteistieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus, pataisos darbų įstaigos darbuotojus ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia tiesioginį pavojų pataisos darbų įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei;

kai nuteistieji bando pabėgti, panaudodami transporto priemones, arba bėga iš judančių transporto priemonių;

sulaikant besipriešinantį ginklu nuteistąjį;

sulaikant nuteistąjį, bandantį pabėgti naktį ar esant blogam matomumui;

masinio pabėgimo iš pataisos darbų įstaigos metu.

Šaunamieji ginklai naudojami po perspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais atvejais:

saugomų objektų, pataisos darbų įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu;

nežinomiems asmenims bandant neteisėtai patekti į pataisos darbų įstaigos teritoriją arba pabėgti iš jos;

nuteistajam bandant pabėgti iš pataisos darbų įstaigos arba persekiojant bėgantį nuteistąjį.

Taip pat šaunamieji ginklai gali būti naudojami Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu masinių riaušių ar masinio pasipriešinimo pataisos darbų įstaigos administracijai atvejais, kai juos lydi pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, kurie šiurkščiai pažeidžia pataisos darbų įstaigos vidaus tvarką, jeigu kitomis priemonėmis nutraukti minėtų veiksmų nėra galimybių.

Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti tais atvejais, kai gali nukentėti pašaliniai asmenys arba netoliese yra lengvai užsidegančių ar sprogstančiųjų medžiagų saugyklos.

Šaunamuosius ginklus draudžiama naudoti prieš moteris, nepilnamečius bei invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus tuos atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.

Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą ir pasekmes nedelsiant pranešama prokurorui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-150, 1997-03-25, Žin., 1997, Nr. 30-706 (1997-04-09)

 

 

TREČIASIS - A SKYRIUS

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

LYGTINIO PALEIDIMO IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ VYKDYMO

TVARKA IR SĄLYGOS

 

Penkioliktasis - A skirsnis

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

LYGTINIO PALEIDIMO IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ VYKDYMO

TVARKA IR SĄLYGOS

 

841-846 straipsniai. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

847 straipsnis. Lygtinis nuteistųjų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų

Asmenys, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės lėšomis savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį lygtinai paleisti asmenį iš laisvės atėmimo vietos, pasiunčia nuteistojo gyvenamosios vietos vidaus reikalų organui potvarkį dėl nutarties vykdymo.

Laisvės atėmimo vietos administracija per dvi paras nuo nutarties lygtinai paleisti asmenį iš laisvės atėmimo vietos privalo atsiskaityti su nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą išvykti į gyvenamąją vietą. Nuteistasis privalo atvykti į ją per reikalingą nuvažiavimui laiką, nurodytą paliepime dėl išvykimo, bei užsiregistruoti vidaus reikalų organuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

 

848 straipsnis. Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų teisės ir

pareigos

Asmenys, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, turi teises ir pareigas, įstatymų nustatytas Lietuvos Respublikos piliečiams, asmenims be pilietybės, užsieniečiams su šiais apribojimais:

1) darbingi asmenys privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo momento įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai vidaus reikalų organui;

2) asmenims gali būti uždrausta išeiti iš namų tam tikru laiku arba lankytis tam tikrose vietose, jeigu tai nesusiję su darbu;

3) asmenims gali būti uždrausta be leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų daugiau kaip septynioms paroms. Leidimą išvykti šiuo atveju duoda asmens priežiūrą vykdančio vidaus reikalų organo viršininkas;

4) asmenims gali būti nustatytas registravimasis vidaus reikalų organe nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį. Per pirmuosius tris mėnesius po paleidimo registravimosi kartų skaičių nustato teismas, o vėliau - vidaus reikalų organo viršininkas, atsižvelgdamas į paleisto asmens elgesį.

Asmenims, esant jų sutikimui, gali būti nustatyta pareiga įmokėti į teismo sąskaitą piniginį užstatą nuo 10 iki 100 MGL dydžio. Šiuo atveju asmuo iš laisvės atėmimo vietos lygtinai paleidžiamas tuoj pat po užstato įmokėjimo į teismo sąskaitą.

Jei lygtinai paleistasis siunčiamas toliau atlikti bausmę į laisvės atėmimo vietą, tai piniginis užstatas tampa valstybės nuosavybe.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. VIII-997, 1998-12-22, Žin., 1999, Nr. 1-4 (1999-01-06)

 

849 straipsnis. Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų atsakomybė už

darbo drausmės, viešosios tvarkos ir nustatytų gyvenimo taisyklių pažeidimą

Jeigu lygtinai paleistasis pažeidžia darbo drausmę ar viešąją tvarką, jam gali būti taikomos drausminės ar administracinės atsakomybės priemonės pagal įstatymus.

Lygtinai paleistajam taip pat gali būti pritaikytos poveikio priemonės, numatytos šio kodekso 8410 straipsnio trečiojoje dalyje.

Jeigu darbingas lygtinai paleistasis vengia dirbti arba sistemingai ar itin piktybiškai pažeidinėja darbo drausmę, taip pat jei lygtinai paleistasis sistemingai ar itin piktybiškai pažeidinėja viešąją tvarką ar jam nustatytas pareigas, vidaus reikalų organas, siekdamas užkirsti kelią vengimui vykdyti teismo nutartį, gavęs prokuroro sankciją, jį gali sulaikyti ne ilgiau kaip dešimčiai parų ir perduoti medžiagą teismui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl šio asmens pasiuntimo į laisvės atėmimo vietą pagal nuosprendį.

Jeigu dėl nežinomų priežasčių daugiau kaip tris paras darbingo lygtinai paleistojo nėra darbe ar jei toks asmuo nustatytu laiku nesugrįžo į darbo vietą iš komandiruotės ar atostogų, administracija privalo tuoj pat pranešti apie tai vidaus reikalų organui.

Sistemingu darbo drausmės, viešosios tvarkos ar nustatytų pareigų pažeidinėjimu laikoma, jeigu:

1) asmuo padaro tris ir daugiau darbo drausmės, viešosios tvarkos arba nustatytų pareigų pažeidimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo kaltininkas baustas už kiekvieną pažeidimą;

2) šie pažeidimai padaryti per vienerius metus nuo pirmojo pažeidimo padarymo dienos;

3) nėra juridinių kliūčių patraukti asmenį atsakomybėn už kiekvieną pažeidimą atskirai.

Itin piktybišku darbo drausmės, viešosios tvarkos ar nustatytų pareigų pažeidimu laikomas tyčinis, vienkartinis darbo drausmės, viešosios tvarkos ar nustatytų pareigų pažeidimas, padarytas arba tęsiamas po oficialaus bausmę vykdančio organo pareigūno įspėjimo. Šių pažeidimų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, suderinęs su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

 

8410 straipsnis. Paskatinimo priemonės ir nuobaudos, skiriamos lygtinai

paleistiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims

Lygtinai paleistiesiems už gerą elgesį, sąžiningą darbą, o nepilnamečiams - ir už gerą mokymąsi vidaus reikalų organas gali:

1) paskelbti padėką;

2) prieš terminą panaikinti pirmiau paskirtą nuobaudą;

3) prašyti teismą panaikinti vieną arba kelias pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 542 straipsnio šeštojoje dalyje.

Lygtinai paleistieji, kurie pavyzdingu elgesiu, sąžiningu darbu įrodė, kad pasitaisė, įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiami lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba pakeisti neatliktąją bausmės dalį švelnesne bausme.

Darbingiems lygtinai paleistiesiems, kurie pažeidinėja darbo drausmę, taip pat lygtinai paleistiesiems, kurie pažeidinėja viešąją tvarką ar jiems nustatytas pareigas, vidaus reikalų organas gali skirti poveikio priemones - įspėjimą arba papeikimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

 

8411 straipsnis. Lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų priežiūrą

vykdantys organai

Asmenų, lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų, priežiūrą vykdo vidaus reikalų organas. Vidaus reikalų organas veda personalinę visų asmenų, lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų, apskaitą, prireikus padeda įsidarbinti darbingiems lygtinai paleistiesiems, skiria nuobaudas ir paskatinimo priemones, organizuoja lygtinai paleistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

 

84(12) straipsnis. Pareigos atlyginti likusią materialinės žalos dalį vykdymo

kontrolė

Jei lygtinai paleistas asmuo nėra visiškai atlyginęs nusikaltimu padarytos materialinės žalos, laisvės atėmimo vietos administracija teismo nutartį ir vykdomuosius dokumentus persiunčia teismo antstolių kontorai teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Jei lygtinai paleistas asmuo per neatliktosios bausmės dalies laiką neatlygina likusios nusikaltimu padarytos materialinės žalos, tai teismo antstolio teikimu teismas nutartimi pasiunčia asmenį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-997, 1998-12-22, Žin., 1999, Nr. 1-4 (1999-01-06)

 

KETVIRTASIS SKYRIUS

Skyriaus pavadinimas keistas:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

PATAISOS DARBŲ BE LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS

VYKDYMO TVARKA IR SĄLYGOS

 

Šešioliktasis skirsnis

 

85-93 straipsniai. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

Septynioliktasis skirsnis

 

94-97 straipsniai. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

Aštuonioliktasis skirsnis

PATAISOS DARBŲ BE LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS VYKDYMO

TVARKA IR SĄLYGOS

 

98 straipsnis. Pataisos darbų be laisvės atėmimo rūšys ir jų atlikimo tvarka

Pataisos darbai be laisvės atėmimo atliekami sutinkamai su teismo nuosprendžiu nuteistojo darbovietėje, atsižvelgiant į jo darbingumą ir, kiek galima, į jo specialybę. Kai nuteistasis yra nepilnametis, be to, atsižvelgiama į būtinumą užtikrinti reikiamą jo elgesio ir gamybinės kvalifikacijos įsigijimo priežiūrą.

Nuosprendžiai, kuriais nuteista pataisos darbais be laisvės atėmimo, vykdomi ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią nuosprendis įsiteisėjo arba buvo nukreiptas vykdyti.

Pataisos darbai be laisvės atėmimo atliekami valstybinėse ir visuomeninėse įmonėse, įstaigose, organizacijose.

Asmenys, nuteisti pataisos darbais be laisvės atėmimo darbovietėje, lieka dirbti toje pat įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kurioje jie dirbo iki nuteisimo, tose pat pareigose ar tame pat darbe. Nuteistieji pataisos darbais darbovietėje perkeliami į kitas pareigas arba kitą darbą bendraisiais darbo įstatymų numatytais pagrindais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., Nr. 92-1799 (1994-11-29)

 

99 straipsnis. Pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo laikas

Pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo laikas skaičiuojamas mėnesiais ir dienomis, kurias nuteistasis dirbo ir iš jo uždarbio buvo daromos išskaitos. Nuteistojo dirbtų dienų skaičius turi būti ne mažesnis už darbo dienų, tenkančių teismo nustatytam kalendoriniam bausmės laikui, skaičių. Jeigu nuteistasis neišdirbo šio darbo dienų skaičiaus ir nėra šio kodekso nustatyto pagrindo neišdirbtoms dienoms įskaityti į bausmės laiką, pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimas pratęsiamas, kol nuteistas išdirbs visą reikiamą darbo dienų skaičių.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitomas tas laikas, kuriuo nuteistasis nedirbo dėl svarbių priežasčių ir jam pagal įstatymus buvo mokamas darbo užmokestis. Į tą laiką įskaitomas taip pat ligos laikas, taip pat laikas, suteiktas ligoniui slaugyti, ir nėštumo bei gimdymo atostogose išbūtas laikas. Ligos, kilusios dėl pasigėrimo, taip pat dėl kitų priežasčių, ryšium su kuriomis laikino nedarbingumo pašalpa nemokama, laikas i bausmės atlikimo laiką neįskaitomas.

Nuteistiesiems kolūkiečiams į bausmės atlikimo laiką įskaitomas taip pat tas laikas, kada dėl objektyvių sąlygų jiems nebuvo duota darbo, jeigu bendras jų išdirbtų dienų skaičius buvo ne mažesnis už kolūkyje nustatytą kolūkiečiams metinį minimumą arba atskirų laikotarpių minimumą.

Jeigu pataisos darbų atlikimo laikotarpiu nuteistajam už naują teisės pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda - areštas arba nuteistasis buvo suimtas kardomosios priemonės tvarka, tai arešto arba kardomojo kalinimo laikas į bausmės atlikimo laiką neįskaitomas, išskyrus tuos atvejus, kai nuteistasis paskiau buvo teismo išteisintas arba administracinė nuobauda buvo pripažinta nepagrįsta.

 

100 straipsnis. Pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmės vykdymo

organizavimas

Asmenys, atliekantys pataisos darbus be laisvės atėmimo, taisomi ir perauklėjami, remiantis jų dalyvavimu visuomenei naudingame darbe. Nuteistųjų elgesį kontroliuoja ir auklėjamąjį darbą su jais dirba bausmės atlikimo vietos įmonių, įstaigų, ir organizacijų darbo kolektyvai.

Organai, kurių žinioje yra šios rūšies bausmės vykdymas, veda personalinę visų asmenų, nuteistų pataisos darbais be laisvės atėmimo, apskaitą; kontroliuoja, ar teisingai daromos išskaitos iš nuteistųjų uždarbio, ar įmonių, įstaigų ir organizacijų administracija laikosi bausmės atlikimo sąlygų, kurias yra nustatę Lietuvos Respublikos pataisos darbų įstatymai; dalyvauja, dirbant su nuteistaisiais politinį auklėjamąjį darbą; skiria jiems paskatinimo priemones ir nuobaudas; organizuoja nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką.

Tais atvejais, kai nuteistieji po nuosprendžio priėmimo pripažįstami nedarbingais, organai, kurių žinioje yra šios rūšies bausmės vykdymas, prašo teismą pakeisti pataisos darbus be laisvės atėmimo kita, švelnesne bausmės rūšimi.

Jeigu nuteistieji pataisos darbais be laisvės atėmimo darbovietėje atleidžiami iš darbo, jie privalo ne vėliau kaip per penkiolika dienų įsidarbinti ir pranešti apie tai organui, kurio žinioje yra šios rūšies bausmės vykdymas.

Nuteistieji pataisos darbais be laisvės atėmimo privalo laikytis nustatytos bausmei atlikti tvarkos, šaukiami privalo atvykti į organus, vykdančius šios rūšies bausmę. Jeigu nuteistasis be svarbių priežasčių neįvykdo šio reikalavimo, jis gali būti atvesdinamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

101 straipsnis. Pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo sąlygos

Iš nuteistųjų pataisos darbais be laisvės atėmimo uždarbio per bausmės atlikimo laiką daromos šio kodekso 102 straipsnyje nustatyta tvarka išskaitos į valstybės pajamas, kurių dydis nustatomas teismo nuosprendžiu.

Pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo metu draudžiama atleisti nuteistuosius iš darbo, jiems patiems prašant, be organų, kurių žinioje yra šios rūšies bausmės vykdymas, leidimo. Atsisakymas duoti leidimą atleisti iš darbo gali būti apskundžiamas aukštesniam viršininkui.

Laikas, per kurį buvo atliekami pataisos darbai be laisvės atėmimo, neįskaitomas į nuteistojo bendrąjį ir nepertraukiamąjį darbo stažą. Apie tai įrašoma jo darbo knygelėje.

Jeigu nuteistasis, atlikdamas pataisos darbus be laisvės atėmimo, sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi, tas laikas gali būti įskaitytas į atlikusio bausmę asmens bendrąjį darbo stažą, remiantis teismo sprendimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 414 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuteistiesiems pataisos darbais be laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu eilinių atostogų neduodama.

Bausmės atlikimo laikas neįskaitomas į stažą, suteikiantį teisę gauti atostogas, taip pat gauti lengvatas ir priedus prie darbo užmokesčio.

Asmenims, atliekantiems pataisos darbus be laisvės atėmimo, laikino nedarbingumo ir nėštumo ir gimdymo pašalpos apskaičiuojamos pagal uždarbį, atmetus iš jo teismo nuosprendžiu paskirtas išskaitas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

102 straipsnis. Tvarka, kuria daromos išskaitos iš nuteistųjų pataisos darbais be

laisvės atėmimo uždarbio

Išskaitos daromos iš visos uždarbio sumos, neatmetus iš tų sumų mokesčių ir kitų mokėjimų, taip pat nepriklausomai nuo to, ar yra į nuteistąjį pretenzijų pagal vykdomuosius dokumentus.

Išskaitos daromos už kiekvieną išdirbtą mėnesį, išmokant uždarbį už antrąją mėnesio pusę, o atleidžiant iš darbo - už išdirbtąją mėnesio dalį. Iš asmenų, dirbančių keliose darbovietėse, išskaitos iš uždarbio daromos kiekvienoje darbovietėje.

Nedaroma išskaitų iš pensijų ir pašalpų, gaunamų socialinio aprūpinimo ir socialinio draudimo tvarka, iš vienkartinio pobūdžio išmokų, nenumatytų darbo užmokesčio sistemoje.

Darant išskaitas iš nuteistų kolūkiečių uždarbio, į tą uždarbį įskaitoma tiek piniginė, tiek ir natūrinė jų pajamų dalis. Išskaityta iš nuteistųjų natūrinė dalis pajamų lieka kolūkio žinioje, o jos vertė valstybinėmis supirkimų kainomis pervedama į valstybės pajamas. Išskaitytos pinigų sumos pervedamos į valstybės pajamas kas mėnesį garantinio uždarbio išmokėjimo dieną. Išskaitos iš natūrinės pajamų dalies daromos tuo metu, kai ji gaunama ir galutinai apskaičiuojama pagal žemės ūkio metų rezultatus.

Jeigu teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, visos išskaitytos iš nuteistojo uždarbio sumos jam grąžinamos.

 

103 straipsnis. Įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose atliekami pataisos darbai

be laisvės atėmimo, administracijos pareigos

Įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose nuteistieji atlieka pataisos darbus be laisvės atėmimo, administracija privalo:

apie teismo nuosprendį painformuoti darbo kolektyvo narius;

kontroliuoti nuteistųjų elgesį gamyboje ir buityje ir dalyvauti, dirbant su jais politinį auklėjamąjį darbą;

auklėti nuteistuosius darbe, kad jie sąžiningai dirbtų, laikytųsi darbo drausmės ir valstybinės drausmės; pranešti organui, vykdančiam šios rūšies bausmę apie teismo nuosprendžio dėl nuteistojo gavimą, apie paskatinimo priemonių ir nuobaudų jam skyrimą, apie jo perkėlimą į kitą darbą arba apie atleidimą iš darbo administracijos iniciatyva, taip pat apie nuteistojo vengimą atlikti bausmę;

teisingai ir laiku daryti išskaitas iš nuteistųjų uždarbio į valstybės pajamas ir laiku pervesti išskaitytas sumas nustatytąja tvarka;

griežtai laikytis pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo sąlygų, kurias numato šis kodeksas.

 

104 straipsnis. Paskatinimo priemonės ir nuobaudos, skiriamos asmenims,

atliekantiems pataisos darbus be laisvės atėmimo

Asmenims, atliekantiems pataisos darbus be laisvės atėmimo, įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose jie atlieka bausmę, administracija skiria paskatinimo priemones ir nuobaudas sutinkamai su darbo įstatymais.

Už gerą elgesį ir sąžiningą darbą organai, kurių žinioje yra pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmės vykdymas, gali skirti nuteistiesiems šias paskatinimo priemones:

padėkos paskelbimą;

pirmiau paskirtos nuobaudos panaikinimą prieš terminą.

Nuteistieji, pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu bei mokymusi įrodę, kad jie pasitaisė, gali būti įstatymų nustatyta tvarka teikiami lygtinai atleisti prieš terminą arba neatliktai bausmės daliai pakeisti švelnesne bausme.

Už nustatytos bausmei atlikti tvarkos pažeidimą organai, kurių žinioje yra pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmės vykdymas, gali skirti nuteistiesiems šias nuobaudas:

pastabą;

papeikimą.

Nuteistasis gali paskirtą nuobaudą apskųsti aukštesniam viršininkui.

Jeigu nuteistieji pataisos darbais be laisvės atėmimo piktybiškai vengia atlikti bausmę, organas, vykdantis šios rūšies bausmę, gali kreiptis į teismą, teikdamas neatliktąjį pataisos darbų be laisvės atėmimo laiką pakeisti laisvės atėmimo bausme tam pačiam laikui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

PENKTASIS SKYRIUS

ATLEIDIMO NUO BAUSMĖS ATLIKIMO PAGRINDAI;

PAGALBA PALEISTIESIEMS IŠ LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ ASMENIMS;

JŲ STEBĖJIMAS IR PRIEŽIŪRA

 

Devynioliktasis skirsnis

ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS ATLIKIMO

 

105 straipsnis. Atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindai

Nuteistieji paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų šiais pagrindais:

atbuvę teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką;

amnestijos aktu;

malonės tvarka;

panaikinus nuosprendį ir nutraukus bylą;

pakeitus nuosprendį, pakeičiant bausmę lygtiniu nuteisimu arba sumažinant bausmę iki atlikto bausmės laiko;

lygtinai atleidus nuo bausmės prieš terminą;

teismo nutartimi atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo dėl nuteistojo susirgimo chroniška psichine ar kitokia sunkia liga, kuri kliudo toliau atlikti bausmę;

kitais įstatymų numatytais pagrindais.

 

106 straipsnis. Teikimas lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ar pakeisti

bausmę švelnesne ir lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų

Dėl nuteistojo, kuriam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 54(1) ir
55 straipsnius gali būti pritaikytas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, institucija, kurios žinioje yra bausmės vykdymas, esant nuteistojo sutikimui, kartu su Baudžiamojo kodekso straipsniuose minėtais organais kreipiasi į teismą su teikimu lygtinai atleisti nuteistąjį nuo bausmės prieš terminą arba pakeisti neatliktosios bausmės dalį švelnesne bausme.

Dėl nuteistojo, kuriam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54(1), 54(2) ir
54(3 )straipsnius teismo gali būti pritaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, institucija, kurios žinioje yra bausmės vykdymas, esant nuteistojo sutikimui, privalo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokios galimybės nuteistajam atsiradimo kreiptis į teismą su teikimu paleisti nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos.

Teikime turi būti duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi per visą bausmės atlikimo laiką. Kartu su teikimu teismui pasiunčiama nuteistojo asmens byla, o įstatymo numatytais atvejais - pažyma, patvirtinanti ne mažiau kaip pusės nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimo faktą.

Lygtinai paleistasis iš laisvės atėmimo vietos išleidžiamas tik esant nuteistojo įsipareigojimui pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys. Tokį raštišką įsipareigojimą nuteistasis paduoda pataisos darbų įstaigos administracijai, o ši kartu su kitais dokumentais nustatyta tvarka pateikia teismui spręsti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Jeigu teismas atsisako lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos arba lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą ar pakeisti bausmę švelnesne, pakartotinai pateikti teismui šiuos klausimus galima ne ankščiau kaip praėjus šešiems mėnesiams po nutarties dėl atsisakymo lygtinai paleisti priėmimo dienos.

Asmenys, lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, nukreipti nuosprendį atlikti pagal paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įstatymo numatytais atvejais gali būti pristatyti lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų ne ankščiau kaip praėjus vieneriems metams po nutarties dėl pasiuntimo į laisvės atėmimo vietas priėmimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Nr. VIII-997, 1998-12-22, Žin., 1999, Nr. 1-4 (1999-01-06)

Nr. VIII-1545, 2000-02-17, Žin., 2000, Nr. 19-457 (2000-03-03)

 

1061 straipsnis. Neteko galios.

 

107 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos

Nuteistieji, susirgę chroniška psichine ar kitokia sunkia liga, kuri kliudo toliau atlikti bausmę, gali būti teismo atleisti nuo tolesnio bausmės atlikimo.

Teikimą atleisti nuo bausmes atlikimo dėl ligos teismui paduoda organo, kurio žinioje yra bausmės vykdymas, viršininkas. Kartu su teikimu teismui pasiunčiama medicininės komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla.

 

1071 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

108 straipsnis. Paleidimo iš laisvės atėmimo vietų tvarka

Atlikusieji bausmę nuteistieji iš laisvės atėmimo vietų paleidžiami bausmės laiko paskutinės dienos pirmojoje pusėje, o paleidžiant kitais pagrindais - tą dieną, kurią pataisos darbų įstaigoje gaunami atitinkami dokumentai, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip. Jeigu dokumentai gaunami pasibaigus darbo dienai, paleidžiama kitos dienos rytą.

Skaičiuojant bausmės laiką mėnesiais, bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio mėnesio dieną, o jeigu tas mėnuo atitinkamos dienos neturi - paskutinę to mėnesio dieną.

Jeigu laisvės atėmimo bausmės laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas tą dieną, kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną.

Paleidžiamiesiems paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat atitinkami dokumentai apie bausmės atlikimą.

Paleidžiamajam prašant, jam duodama charakteristika.

Per tris mėnesius prieš bausmės laiko pabaigą pataisos darbų įstaigos administracija reikiamais atvejais išsiaiškina nuteistojo įdarbinimo galimumą ir iš anksto imasi priemonių jam įdarbinti.

Pataisos darbų įstaigos viršininkas arba jo pavaduotojas privalo patys išaiškinti paleidžiamajam jo teises ir pareigas.

Paleidžiamieji nepilnamečiai siunčiami pas tėvus ar juos atstojančius asmenis. Jeigu taip pasiųsti negalima, paleidžiamojo gyvenamosios vietos nepilnamečių reikalų tarnyba kolonijos administracijos teikimu imasi priemonių jam įdarbinti arba padėti stoti į mokyklą, taip pat sudaryti jam buto ir buities sąlygas.

Išimtiniais atvejais, kada siųsti nepilnametį į pirmesnę jo gyvenamąją vietą netikslinga auklėjimo sumetimais, kolonijos administracijos teikimu juo pasirūpina kolonijos buveinės nepilnamečių reikalų tarnyba.

Paleistieji iš laisvės atėmimo vietų asmenys, kuriems reikalingas pašalinio slaugymas, taip pat iki šešiolikos metų amžiaus nepilnamečiai siunčiami į gyvenamąją vietą pataisos darbų įstaigos darbuotojo arba giminaičių lydimi, jeigu jie to prašo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

109 straipsnis. Atleidimo nuo pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmės

atlikimo tvarka

Asmuo, nuteistas pataisos darbais be laisvės atėmimo, atleidžiamas nuo susijusių su nuteisimu teisių apribojimu tą dieną, kurią pasibaigia bausmės laikas, o atleidus nuo bausmės kitais pagrindais - tą dieną, kai gaunami atitinkami dokumentai organe, kurio žinioje yra šios rūšies bausmės vykdymas. Šis organas privalo apie tai paskelbti nuteistajam.

Nuteistajam išduodamas atitinkamas dokumentas apie bausmės atlikimą.

Organas, kurio žinioje yra pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmės vykdymas, privalo tą dieną, kurią pasibaigia bausmės laikas, o atleidus nuo bausmės kitais pagrindais, - ne vėliau kaip rytojaus dieną po to, kai gauti atitinkami dokumentai, pasiūlyti įmonės, įstaigos arba organizacijos, kur nuteistasis atliko bausmę, administracijai ateityje nebedaryti išskaitų iš jo uždarbio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

Dvidešimtasis skirsnis

PAGALBA ATLEISTIESIEMS NUO BAUSMĖS ATLIKIMO ASMENIMS

 

110 straipsnis. Materialinės pagalbos suteikimas asmenims, paleidžiamiems iš

laisvės atėmimo vietų

Asmenys, paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų, nemokamai nuvežami į jų gyvenamąją ar darbo vietą, taip pat aprūpinami maisto produktais arba pinigais kelionei pagal nustatytas normas.

Jeigu paleidžiamieji neturi pagal sezoną reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, jie aprūpinami drabužiais ir avalyne nemokamai. Jiems pataisos darbų įstaigos viršininkas gali skirti vienkartinę iki minimalaus gyvenimo lygio dydžio piniginę pašalpą.

Paleidžiamų iš laisvės atėmimo vietų asmenų kelionės išlaidas apmoka, aprūpina juos maistu, drabužiais ir avalyne, taip pat skiria vienkartinę pašalpą pataisos darbų įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

 

111 straipsnis. Atleistų nuo bausmės invalidų, nusenusių asmenų ir neturinčių

tėvų nepilnamečių buitinis aprūpinimas

Invalidai ir nusenę asmenys jų prašymu turi būti apgyvendinami invalidų ir senelių namuose.

Neturinčius tėvų nepilnamečius, jeigu reikia, nepilnamečių reikalų tarnybos pasiunčia į internatus arba perduoda rūpybai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

Dvidešimt pirmasis skirsnis

 

112-113 straipsniai. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

Dvidešimt antrasis skirsnis

 

114 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

 

115-117 straipsniai. Neteko galios.

 

ŠEŠTASIS SKYRIUS

 

118-123 straipsniai. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

 

______________

 

Pakeitimų eilė nuo 1990 m. kovo 11 d.:

 

1.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-416, 1990-07-27, Žin., Nr. 23-554 (1990-08-20)

Dėl pakeitimų ir papildymų Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse

 

2.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-1073, 1991-02-21, Žin., Nr. 8-214 (1991-03-20)

Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Pataisos darbų kodekso pakeitimų ir papildymų

 

3.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr. I-2061, 1991-12-03, Žin., Nr. 36-975 (1991-12-31)

Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Pataisos darbų kodeksų pakeitimo ir papildymo

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-280, 1993-10-19, Žin., Nr. 56-1078 (1993-10-27)

Dėl Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso pakeitimo ir papildymo

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-551, 1994-07-19, Žin., Nr. 60-1182 (1994-08-05)

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo

Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-652, 1994-11-10, Žin., Nr. 92-1799 (1994-11-29)

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo" pakeitimo ir papildymo

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-150, 1997-03-25, Žin., 1997, Nr. 30-706 (1997-04-09)

PATAISOS DARBŲ KODEKSO 83(5) IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-382, 1997-07-02, Žin., 1997, Nr. 67-1663 (1997-07-16)

PATAISOS DARBŲ KODEKSO 41, 47(3) IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. liepos 15 d.

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-518, 1997-11-18, Žin., 1997, Nr. 109-2755 (1997-12-03)

PATAISOS DARBŲ KODEKSO 54 IR 54(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-624, 1998-02-03, Žin., 1998, Nr. 16-380 (1998-02-13)

PATAISOS DARBŲ KODEKSO 23, 24, 25, 32, 34, 45, 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 45(3) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-997, 1998-12-22, Žin., 1999, Nr. 1-4 (1999-01-06)

PATAISOS DARBŲ KODEKSO PAPILDYMAS 84(12) STRAIPSNIU IR 84(8), 106 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1212a, 1999-06-03, Žin., 1999, Nr. 56-1810 (1999-06-25)

PATAISOS DARBŲ KODEKSO 50 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1545, 2000-02-17, Žin., 2000, Nr. 19-457 (2000-03-03)

PATAISOS DARBŲ KODEKSO 32, 45(1), 106 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1753, 2000-06-27, Žin., 2000, Nr. 56-1646 (2000-07-12)

PATAISOS DARBŲ KODEKSO 22, 67, 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001-11-19)

                  autrap@lrs.lt