Įsakymas netenka galios 2006-06-11:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Įsakymas
Nr. 1R-160, 2006-05-19, Žin., 2006, Nr. 65-2415 (2006-06-10), i. k. 1062270ISAK001R-160
Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2001-11-17 iki 2006-06-10
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 60-2156, i. k. 1012270ISAK00000129
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL CIVILINĖS METRIKACIJOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2001 m. birželio 29 d. Nr. 129
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 113-3631) 3.10 punktu:
2. Laikau netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 65 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 29-840);
2.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 165 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 60-1962);
2.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 26 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 11-269).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129
CIVILINĖS METRIKACIJOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės reglamentuoja civilinės būklės aktų registravimo miestų, rajonų, savivaldybių civilinės metrikacijos įstaigose, seniūnijose ir Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose tvarką.
2. Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir asmens lyties pakeitimą.
Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį.
Miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, ir seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti asmens mirtį.
3. Civilinės būklės aktas registruojamas įrašant civilinės būklės akto įrašą ir išduodant šio įrašo liudijimą. Įrašų ir liudijimų blankais civilinės metrikacijos įstaigas aprūpina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
4. Draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims.
5. Duomenys apie asmenį į civilinės būklės aktų įrašus ir jų liudijimus įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo ir šių taisyklių nustatyta tvarka.
6. Įrašant civilinės būklės aktų įrašus, turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo asmens tapatybę ir aktus, registruotinus civilinės metrikacijos ar konsulinėje įstaigoje, taip pat seniūnijoje.
7. Civilinės būklės aktai įrašomi lietuvių kalba.
Registruojant ir įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose bei liudijimuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš paso ar užsienio valstybės institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo liudijimo. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti.
Registruojant ir apskaitant Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, taip pat jų vaiko gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.
8. Kiekvienas civilinės būklės akto įrašas įrašomas dviem egzemplioriais. Aktų įrašai registruojami atskiruose registracijos žurnaluose pagal aktų rūšis, pradedant registruoti kasmet sausio 1 dieną ir baigiant gruodžio 31 dieną įskaitytinai. Akto įrašo numeris įrašomas pagal registracijos žurnalą. Aktų įrašai pildomi remiantis pasu ar jį atstojančiu dokumentu, taip pat gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis. Akto įrašą pasirašo ir civilinės metrikacijos įstaigos herbiniu antspaudu tvirtina įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas bei įrašą įrašęs tarnautojas. Aktų įrašai įrašomi bei jų liudijimai išrašomi kompiuteriniu spausdintuvu arba rašomąja mašinėle.
Punkto pakeitimai:
Nr. 246, 2001-11-10, Žin., 2001, Nr. 96-3407 (2001-11-16), i. k. 1012270ISAK00000246
9. Civilinės būklės aktų įrašai saugomi laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus 2001 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 126/44 patvirtintos Civilinės būklės aktų įrašų ir jų keitimo dokumentų saugojimo tvarkos (Žin., 2001, Nr. 57-2063).
Punkto pakeitimai:
Nr. 246, 2001-11-10, Žin., 2001, Nr. 96-3407 (2001-11-16), i. k. 1012270ISAK00000246
10. Įrašytas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitytas pareiškėjui (pareiškėjams), jo (jų) ir aktą surašiusio tarnautojo pasirašytas ir patvirtintas civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos herbiniu antspaudu. Jeigu pareiškėjas (pareiškėjai) nemoka lietuvių kalbos, jie privalo pasikviesti vertėją. Apie gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, pavardės, vardo, tautybės pakeitimo ir mirties įrašų įrašymą pareiškėjams išduodami atitinkami liudijimai.
13. Civilinės metrikacijos įstaigose registruojant civilinės būklės aktus, taip pat papildant, keičiant aktų įrašus ir išduodant įrašų liudijimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava imama Lietuvos Respublikos valstybės rinkliavos įstatymo nustatyta tvarka.
14. Civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija jos nuostatuose nustatyta tvarka.
15. Civilinės metrikacijos įstaigos ar seniūno atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą, taip pat civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas atkurti, pakeisti ar papildyti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
II. GIMIMO REGISTRAVIMAS
16. Gimimas registruojamas vaiko tėvų pasirinkimu vaiko gimimo vietos arba jo tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje. Jeigu toje valstybėje, kurioje gimė Lietuvos Respublikos piliečio vaikas, nėra Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos, jo tėvai turi teisę vaiko gimimą įregistruoti tos šalies civilinės metrikacijos įstaigoje arba artimiausioje Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje, arba atsiųsdami vaiko gimimą patvirtinančius dokumentus atitinkamai Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigai.
Jei Lietuvos Respublikos piliečio vaiko gimimas įregistruotas kitos valstybės institucijoje, jo tėvai turi teisę reikalauti, kad šis gimimas būtų įregistruotas ir gyvenamosios vietovės Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Tokiu atveju pateikiamas prašymas raštu ir kitos valstybės institucijos išduoto gimimo liudijimo kopija, nustatytąja tvarka patvirtinta (jeigu reikia – legalizuota) ir išversta į lietuvių kalbą.
17. Rasto vaiko gimimas registruojamas vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimu vaiko radimo vietovės civilinės metrikacijos įstaigoje.
18. Vaiko tėvams pageidaujant, civilinės metrikacijos įstaiga turi sukurti iškilmingą gimimo registravimo aplinką.
19. Apie vaiko gimimą pareiškia žodžiu arba raštu jo tėvai ar vienas iš jų, o jeigu tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali pareikšti, – giminaičiai, kaimynai, medicinos įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija arba vaiko teisių apsaugos tarnyba. Įstaigos apie vaiko gimimą pareiškia raštu.
20. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, – per tris paras nuo gimimo laiko. Pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo turi būti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko. Jeigu vaikas gimė negyvas medicinos įstaigoje, tai pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie tai privalo šios medicinos įstaigos administracija.
21. Registruojant gimimą, turi būti pateikiami šie dokumentai:
21.1. medicinos įstaigos arba gydytojų konsultacinės komisijos išduotas pažymėjimas, kuriuo patvirtintas vaiko gimimo faktas ir laikas. Jeigu vaikas gimė negyvas arba mirė per pirmąsias šešias gyvenimo dienas, – medicininis perinatalinės mirties liudijimas. Jeigu vaikas gimė laive, – laivo kapitono surašytas ir antspaudu patvirtintas laisvos formos aktas, kuriame nurodoma vaiko gimimo laikas ir lytis, motinos vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data; esant galimybei, nurodomi duomenys ir apie vaiko motinos sutuoktinį;
21.2. kartu pateikiami abiejų tėvų pasai ir santuokos liudijimas ar motinos pasas (kai motina nėra susituokusi su vaiko tėvu). Užsienio valstybės pilietis pateikia savo galiojantį pasą, o asmuo be pilietybės – leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kai negalima pateikti antrojo iš tėvų paso arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jis yra išvykęs, duomenys apie jį įrašomi remiantis gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis arba vaiko tėvų tarpusavio santuokos liudijimu.
22. Registruojant rasto vaiko gimimą, pateikiamas vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymas, policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei gydytojų konsultacinės komisijos išduotas pažymėjimas apie vaiko gimimą.
23. Kai vaiko tėvai nesusituokę, pateikiamas motinos pasas ar jį atstojantis asmens dokumentas ir nustatytąja tvarka patvirtintas vaiko tėvo pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo.
24. Vaiko gimimas registruojamas įrašant gimimo įrašą ir išduodant gimimo liudijimą. Duomenys į gimimo įrašą įrašomi tokia tvarka:
24.1. jei vaiko tėvai susituokę ir jų pavardės bei tautybė vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė ir tautybė. Vardas (du vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko vardo arba pavardės (kai tėvų pavardės skirtingos), vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol tėvai nepateiks teismo nutarties suteikti vaikui vardą (pavardę). Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įrašo skiltyje „vaiko tautybė“ įrašomas žodis „nenurodyta“. Duomenys apie tėvus įrašomi remiantis jų pasais, civilinės būklės aktų įrašais ir liudijimais, taip pat gyventojų registro duomenimis;
24.2. jei vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos buvęs sutuoktinis;
24.3. jei vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, tačiau pateiktas teismo nutartimi patvirtintas vaiko motinos, buvusio sutuoktinio ir vyro, pripažįstančio save vaiko tėvu, bendras pareiškimas, vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu;
24.4. jei vaiko motina nėra susituokusi su jo tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ir nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Duomenys apie motiną įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu. Duomenys apie vaiko tėvą neįrašomi;
24.5. registruojant rasto (taip pat medicinos įstaigoje motinos be asmens dokumentų pagimdyto ir palikto) vaiko gimimą, jo vardas, pavardė ir tautybė įrašomi vaiko teisių apsaugos tarnybos nurodymu. Duomenys apie vaiko tėvus neįrašomi, o gimimo įrašo skiltyje „Pastabos“ įrašoma: „Vaikas rastas, tėvai nežinomi“arba „Vaikas paliktas medicinos įstaigoje. Tėvai nežinomi“. Rasto vaiko gimimo data įrašoma remiantis gydytojų konsultacinės komisijos išduotu pažymėjimu;
24.6. negyvas gimęs vaikas registruojamas įrašant gimimo įrašą, kurio 9 skiltyje nurodoma, kad jis gimė negyvas. Asmens kodas nesuteikiamas. Gimimo liudijimas neišduodamas, o išduodamas pažymėjimas laidojimo pašalpai gauti. Tėvams pageidaujant, išduodamas pažymėjimas apie tai, kad vaikas gimė negyvas, arba gimimo įrašo nuorašas;
24.7. jei gimęs vaikas mirė pirmąją gyvenimo savaitę ir jo gimimas nebuvo įregistruotas, įrašomi gimimo ir mirties įrašai, tačiau išduodamas tik mirties liudijimas ir pažymėjimai gimimo ir laidojimo pašalpoms gauti;
24.8. registruojant dvynių ir daugiau pagimdytų vaikų gimimą, kiekvienam iš jų įrašomas gimimo įrašas ir išduodamas gimimo liudijimas;
24.9. jei vaiko motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, taip pat jeigu negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, duomenys apie vaiko tėvą įrašomi remiantis jo pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu, o duomenys apie motiną – remiantis gyventojų registro centrinės duomenų bazės duomenimis;
24.10. jeigu pareiškimas įregistruoti gimimą gautas praleidus įstatymo nustatytą gimimo registravimo terminą, gimimas registruojamas bendra tvarka, po įrašo numerio pažymint: „Įregistruota praleidus terminą“;
24.11. vyresnių kaip 16 metų asmenų, kurių gimimas nebuvo įregistruotas, gimimas registruojamas atkurtųjų gimimo įrašų registravimo knygoje, laikantis nustatytos dingusių įrašų atkūrimo tvarkos. Jeigu gimimo vietovės pavadinimas yra pakeistas, jis įrašomas remiantis dabartiniu administraciniu teritoriniu suskirstymu;
24.12. vaiko gimimo vieta nurodoma jo faktinė gimimo vietovė arba jo tėvų ar vieno iš tėvų nuolatinė gyvenamoji vietovė. Rasto vaiko gimimo vieta nurodoma jo radimo vietovė;
24.13. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių asmenų be pilietybės vaiko gimimas registruojamas bendra tvarka. Vaiko tėvai privalo pateikti leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Vaiko gimimo įrašo kopija siunčiama šių asmenų gyvenamosios vietos policijos komisariatui;
24.14. vaiko, kurio vienas iš tėvų yra užsienio valstybės pilietis, o antrasis – Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis asmuo be pilietybės, gimimas registruojamas bendra tvarka. Vaiko gimimo įrašo nuorašas siunčiamas asmens be pilietybės gyvenamosios vietos policijos komisariatui;
25. Įregistravus vaiko gimimą, į Lietuvos Respublikos piliečių – vaiko tėvų pasus įrašomi duomenys apie vaiką (vaikus): vardas (vardai), pavardė ir asmens kodas. Įrašas tvirtinamas civilinės metrikacijos arba Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos darbuotojo parašu ir spaudu su įstaigos pavadinimu. Į užsienio valstybių piliečių pasus ir asmenų be pilietybės leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje duomenys apie jų gimusius vaikus neįrašomi.
26. Įregistravus vaiko gimimą ir išdavus gimimo liudijimą, vaiko tėvams, turintiems teisę į pašalpą, išduodamas pažymėjimas gimimo pašalpai gauti.
Pakartotinis asmens gimimo liudijimas išduodamas asmeniui, sulaukusiam 16 metų amžiaus, taip pat, nepriklausomai nuo asmens amžiaus, jo tėvams ir įtėviams, išskyrus tuos, kuriems konkretaus vaiko atžvilgiu nuginčyta tėvystė (motinystė) arba neterminuotai apribota tėvų valdžia. Globojamų asmenų pakartotiniai gimimo liudijimai išduodami jų globėjams ir rūpintojams, taip pat globos ir rūpybos institucijoms.
III. TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMO IR TĖVYSTĖS NUSTATYMO REGISTRAVIMAS
27. Tėvystės pripažinimas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos (jei vaiko gimimas nebuvo įregistruotas arba įregistruotas ne Lietuvoje) civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis notaro patvirtintu vyro, laikančio save vaiko tėvu, ir motinos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo. Jeigu tėvystė pripažįstama po to, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, tėvystės pripažinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo pirmąjį egzempliorių.
Jei vaiko motina mirusi, pripažinta neveiksnia ar dėl kitų priežasčių negali paduoti pareiškimo pripažinti tėvystę su vaiko tėvu, ar tėvystės pripažinti nesutinka nepilnamečio ar ribotai veiksnaus vyro, laikančio save vaiko tėvu, tėvai ar globėjai (rūpintojai), ar raštiškai sutikimo nepatvirtina vaikas, kuriam yra suėję dešimt metų, tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą pareiškimą. Tėvystės pripažinimo pareiškimas negali būti registruojamas, jeigu dėl tėvystės pripažinimo nesutinka pilnametis vaikas.
Jei tėvystė pripažinta vaiko motinos, jos buvusio sutuoktinio ir vyro, laikančio save vaiko tėvu, bendru pareiškimu, tėvystės pripažinimas registruojamas pateikus teismo patvirtintą bendrą pareiškimą.
Jei paduodamas notaro patvirtintas bendras pareiškimas pripažinti tėvystę, kol gims vaikas, turi būti pateikiama medicinos įstaigos išduota pažyma apie moters nėštumą.
28. Tėvystės nustatymas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą arba saugančioje vaiko gimimo įrašo pirmąjį egzempliorių, remiantis teismo sprendimu nustatyti tėvystę. Jei vaiko gimimas įregistruotas ne Lietuvoje, tėvystės nustatymas registruojamas vaiko motinos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
29. Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas dar neįregistruotas, civilinės metrikacijos įstaiga šių taisyklių nustatyta tvarka įrašo vaiko gimimo įrašą. Duomenys apie vaiko tėvus įrašomi remiantis jų pasais ar juos atstojančiais asmens dokumentais, tėvo ir motinos bendru pareiškimu, gyventojų registro duomenimis. Vardas, pavardė, tautybė vaikui suteikiami laikantis šių taisyklių 24.1 p. nustatytos tvarkos.
30. Registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, ir tėvystės nustatymą, civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi nustatytąja tvarka patvirtintu bendru pareiškimu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą. Duomenys apie motiną įrašomi remiantis jos pasu ar jį atstojančiu asmens dokumentu. Duomenys apie tėvą įrašomi remiantis jo pasu ar pasą atstojančiu asmens dokumentu, teismo sprendimu ir gyventojų registro duomenimis. Pavardė, tautybė vaikui suteikiami: registruojant tėvystės pripažinimą – laikantis šių taisyklių 24.1 p. nustatytos tvarkos, registruojant tėvystės nustatymą – paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba, motinos nurodymu, jam suteikiama tėvo pavardė ir tautybė. Išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas. Pirmiau išduotas vaiko gimimo liudijimas paimamas ir sunaikinamas nustatytąja tvarka.
IV. ĮVAIKINIMO REGISTRAVIMAS
31. Įvaikinimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje, įregistravusioje vaiko gimimą, remiantis teismo sprendimu įvaikinti. Jei vaiko gimimas buvo įregistruotas ne Lietuvoje, įvaikinimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą įvaikinti, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
32. Registruojant įvaikinimą, įvaikintojai (įvaikintojas) arba jų (jo) įgaliotas asmuo civilinės metrikacijos įstaigai privalo pateikti vaiko gimimo liudijimą ir teismo sprendimą įvaikinti bei savo pasus (pasą). Asmuo be pilietybės vietoj paso pateikia leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Kai įregistruoti įvaikinimą prašo įvaikintojų įgaliotas asmuo, be išvardytų dokumentų, jis privalo pateikti nustatytąja tvarka patvirtintą įgaliojimą.
33. Registruojant įvaikinimą, įrašomas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas, kuriuo pakeičiami duomenys apie vaiką ir jo tėvus:
33.1. jeigu teismo sprendimu pakeistas įvaikio vardas, pavardė, tautybė, pakeičiami šie duomenys apie vaiką;
33.3. motinos vardas, pavardė, tautybė, asmens kodas.
Jei vaiką įvaikina vienas vyras arba viena moteris, antrojo iš vaiko tėvų duomenys išbraukiami, neįrašant naujų duomenų.
Pakeitus įvaikio gimimo įraše duomenis, išduodamas naujas vaiko gimimo liudijimas.
Įregistravus įvaikinimą, į įtėvių – Lietuvos Respublikos piliečių – pasus įrašomi duomenys apie įvaikį: vardas, pavardė ir asmens kodas. Į įtėvių – užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės – asmens dokumentus duomenys apie įvaikį neįrašomi, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenumatyta kitaip.
34. Draudžiama be įtėvių sutikimo, o jiems mirus – be vaiko teisių apsaugos tarnybos leidimo pranešti civilinės metrikacijos įstaigoje esančius duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti, kad įtėviai nėra įvaikio tėvai. Tardymo ir teismo institucijoms šie duomenys pateikiami nustatytąja tvarka. Įvaikis duomenis apie savo įvaikinimą turi teisę gauti sulaukęs pilnametystės.
V. SANTUOKOS REGISTRAVIMAS
36. Santuoka registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje, specialiai tam pritaikytoje patalpoje.
37. Jei vienas iš susituokiančiųjų negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti santuokos dėl sunkios ligos, santuoka gali būti registruojama, gydančiajam gydytojui sutikus, sergančiojo namuose arba ligoninėje.
Santuoką su asmeniu, esančiu tardymo izoliatoriuje arba atliekančiu bausmę pataisos darbų įstaigoje, registruoja šių įstaigų buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigos.
38. Norintieji susituokti asmeniškai raštu paduoda prašymą. Prašyme jie turi patvirtinti, kad yra įvykdytos visos Civiliniame kodekse išvardytos santuokos sudarymo sąlygos.
39. Prašymas įregistruoti santuoką netenka galios, jeigu bent vienas asmenų, padavusių prašymą, nustatytu laiku be svarbių priežasčių neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymas atsiimamas.
Norintieji susituokti kartu su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo gimimo liudijimą ir pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ištuoktas asmuo pateikia taip pat ištuokos liudijimą, o našlys – sutuoktinio mirties liudijimą.
Užsienio valstybės pilietis, paduodamas prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti taip pat savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių. Šis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir nustatytąja tvarka legalizuotas, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
40. Civilinės metrikacijos ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, priėmusi prašymą, privalo susituokiančiuosius supažindinti su santuokos sudarymo sąlygomis ir santuokos registravimo tvarka, įsitikinti, kad šie asmenys yra vienas kitą painformavę apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį, taip pat jiems išaiškinti jų, kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų, teises bei pareigas ir įspėti dėl atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą.
41. Santuokos registravimo laikas paskiriamas susitarus su susituokiančiaisiais remiantis šių taisyklių 43 punktu.
42. Prašymo įregistruoti santuoką padavimo faktas viešai skelbiamas civilinės metrikacijos įstaigoje ne vėliau kaip dvi savaitės iki santuokos registravimo dienos. Skelbime nurodoma ketinančių susituokti asmenų vardai, pavardės, gimimo datos ir santuokos registravimo data.
43. Jeigu prieš santuokos įregistravimą iš suinteresuoto asmens gaunamas prašymas, kad santuokai sudaryti yra įstatyme numatytų kliūčių, civilinės metrikacijos įstaiga privalo:
43.1. atidėti santuokos registravimą ir įpareigoti pareiškimą padavusį asmenį per 3 dienas pateikti rašytinius pareiškime nurodytų faktų įrodymus. Jeigu asmuo per 3 dienas tokių įrodymų nepateikia, santuoka registruojama bendra tvarka;
44. Tokiais atvejais santuoka registruojama tik tada, kai norintys tuoktis asmenys pateikia civilinės metrikacijos įstaigai įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo prašymas dėl kliūčių sudaryti santuoką yra paneigtas kaip nepagrįstas.
45. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos, dalyvaujant patiems susituokiantiesiems ir dviem liudytojams. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovas, norinčiųjų susituokti prašymu ir esant svarbioms priežastims (nėštumas, sunki liga, vaiko gimimas, jūreivio išplaukimas į jūrą ilgesniam kaip 3 mėnesių laikui), turi teisę registruoti santuoką nepraėjus vienam mėnesiui, tačiau ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo prašymo padavimo dienos.
49. Santuoką sudariusių Lietuvos Respublikos piliečių pasuose įrašoma apie santuokos įregistravimą, nurodant sutuoktinio vardą, pavardę ir gimimo metus, santuokos įregistravimo vietą ir laiką. Sutuoktinio, priėmusio antrojo sutuoktinio pavardę, pase daroma atžyma apie būtinumą pakeisti pasą. Užsienio valstybių piliečių pasuose ir asmenų be pilietybės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose tokie įrašai nedaromi.
50. Apie Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės santuokų įregistravimą pranešama jų gyvenamosios vietos policijos komisariatui, pasiunčiant santuokos įrašo kopiją.
VI. BAŽNYČIOS (KONFESIJŲ) NUSTATYTA TVARKA SUDARYTŲ SANTUOKŲ APSKAITA
52. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka po 1992 m. lapkričio 2 d. sudarytos santuokos įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir pažymint apie tai sutuoktinių pasuose.
53. Civilinės metrikacijos įstaigos apskaito tik tas santuokas, kurios bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų.
54. Apskaitant bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, jeigu apie ją civilinės metrikacijos įstaigai pranešta per dešimt dienų po santuokos sudarymo, santuokos pradžia laikoma bažnyčios pranešime nurodyta santuokos data. Jeigu per šį terminą pranešimas nepateikiamas, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje.
VII. UŽSIENYJE SUDARYTŲ SANTUOKŲ APSKAITA
56. Lietuvos Respublikos piliečių užsienio valstybių institucijose įregistruotos santuokos įtraukiamos į apskaitą jų gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos įrašą, išduodant santuokos liudijimą ir apie tai pažymint Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nuolat Lietuvos Respublikoje negyvenančių piliečių santuokas į apskaitą įtraukia Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius.
57. Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą įtraukia tik tas santuokas, kurios užsienyje įregistruotos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų.
58. Įtraukiant į apskaitą užsienyje įregistruotą santuoką, jos pradžia laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame santuokos liudijime nurodyta data.
VIII. SANTUOKOS NUTRAUKIMO REGISTRAVIMAS
60. Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos nutraukimo įrašą, išduodant ištuokos liudijimus ir pažymint apie tai ištuoktųjų asmenų pasuose.
61. Priemiestinių rajonų ir naujai įsteigtų savivaldybių gyventojų santuokos nutraukimą registruoja buvusios sutuoktinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaiga.
62. Santuokos nutraukimo įraše paprastai užpildomos visos skiltys. Trūkstant duomenų apie buvusių sutuoktinių profesiją arba verslą, įrašo 6 ir 8 skiltys nepildomos.
63. Civilinės metrikacijos įstaiga, įregistravusi santuokos nutraukimą, išsiunčia šią santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos pranešimą, o pastaroji apie tai pažymi santuokos įraše.
64. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus.
65. Santuokai pasibaigus vieno iš sutuoktinių mirtimi arba paskelbimu mirusiu, civilinės metrikacijos įstaiga kito sutuoktinio pase ar jį atstojančiame dokumente, žemiau spaudo apie santuokos įregistravimą, įrašo žodį „Našlys“ arba „Našlė“. Šis įrašas tvirtinamas civilinės metrikacijos įstaigos vadovo (jo pavaduotojo) parašu ir herbiniu antspaudu.
66. Registruojant santuokos nutraukimą, buvusiems sutuoktiniams paliekamos santuokoje turėtos pavardės, jeigu teismas, nutraukdamas santuoką, nenusprendė kitaip.
67. Jei nutraukiant santuoką buvusiam sutuoktiniui suteikta ikisantuokinė pavardė, jo pase žemiau santuokos nutraukimo spaudo parašoma: „Pakeitus pavardę, pasas turi būti pakeistas“.
IX. UŽSIENYJE ĮREGISTRUOTŲ IŠTUOKŲ APSKAITA
69. Lietuvos Respublikos piliečių santuokos nutraukimas su kitų valstybių piliečiais, įregistruotas užsienio valstybių institucijose, įtraukiamas į apskaitą jų gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos nutraukimo įrašą, išduodant ištuokos liudijimą ir apie tai pažymint Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nuolat Lietuvoje negyvenančių piliečių santuokų nutraukimą į apskaitą įtraukia Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius.
70. Įtraukiant į apskaitą užsienyje įregistruotą Lietuvos Respublikos piliečio santuokos nutraukimą, jo data laikoma užsienio valstybės institucijos išduotame ištuokos liudijime arba teismo sprendime nurodyta data.
X. MIRTIES REGISTRAVIMAS
72. Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos ar mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba seniūnijoje (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas), arba Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje, remiantis medicininiu mirties liudijimu.
73. Asmenų, mirusių kelionėje (traukinyje, laive, lėktuve ir kt.), mirtis gali būti registruojama artimiausioje nuo mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
74. Asmenų, mirusių įkalinimo įstaigoje, mirtį registruoja vietovės, kurioje yra įkalinimo įstaiga, civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi įkalinimo įstaigos administracijos pranešimu ir medicininiu mirties liudijimu.
75. Nežinomų (neatpažintų) asmenų mirtis registruojama lavono radimo vietovės arba teisės medicinos ekspertizę atlikusios įstaigos buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
76. Mirtis, remiantis teismo sprendimu paskelbti asmenį mirusiu ar nustačius asmens mirties faktą, registruojama sprendimą priėmusio teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaiga.
77. Lietuvoje mirusių kitų valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės mirtys registruojamos tokia pat tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos piliečių mirtys. Apie laikinai į Lietuvą atvykusių užsienio valstybių piliečių ir kitose valstybėse nuolat gyvenančių asmenų be pilietybės mirtį pranešama tų valstybių konsulinėms įstaigoms pasiunčiant per Teisingumo ministeriją mirties įrašo kopiją ir pasą arba jį atstojantį dokumentą.
78. Mirtis registruojama mirusiojo giminaičių, kaimynų ir kitų fizinių asmenų, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos arba policijos pareiškimu, kuris turi būti paduotas ne vėliau kaip per tris paras nuo mirimo arba mirusiojo suradimo laiko.
79. Kartu su pareiškimu įregistruoti mirtį ją registruojančiai įstaigai turi būti pateiktas laikinas ar galutinis medicininis mirties liudijimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu. Jei mirtis įregistruota remiantis laikinu medicininiu mirties liudijimu, jis ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi būti pakeistas galutiniu.
80. Mirtis registruojama įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Įregistravus nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mirtį, taip pat išduodamas pažymėjimas laidojimo pašalpai gauti.
81. Jeigu mirusysis turėjo pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jis registruojant mirtį paimamas. Pirmajame paso puslapyje įrašoma „Paso savininkas mirė 200... m........... d., mirties įrašo Nr....“. Šis įrašas patvirtinamas civilinės metrikacijos ar kitos mirties įrašą įrašiusios įstaigos darbuotojo parašu ir tos įstaigos antspaudu. Mirusiųjų pasai kartą per mėnesį perduodami miesto (rajono) policijos komisariatui, pridedant apyrašą. Jeigu mirusiojo pasas registruojant mirtį nebuvo pateiktas, apie tai pažymima apyraše.
82. Registruojant rasto asmens mirtį, kai mediciniame mirties liudijime mirties data nenurodyta, ja įrašoma lavono radimo diena.
83. Registruojant mirtį remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kai sprendime mirties data nenurodyta, ja įrašoma šio sprendimo įsiteisėjimo diena.
84. Užsienyje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio ar kito nuolatinio gyventojo mirtis registruojama Lietuvos Respublikos konsulinėje arba civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis į lietuvių kalbą išverstu užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą.
XI. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮRAŠŲ IR LIUDIJIMŲ BLANKŲ UŽPILDYMO TAISYKLĖS
86. Civilinės būklės akto įrašo numeris įrašomas pagal registracijos žurnalą. Abiejuose akto įrašo egzemplioriuose įrašomas tas pats numeris. Atkurtasis akto įrašas pažymimas raide „A“, rašoma po akto įrašo numerio.
Punkto pakeitimai:
Nr. 246, 2001-11-10, Žin., 2001, Nr. 96-3407 (2001-11-16), i. k. 1012270ISAK00000246
88. Atsakymai visose blankų skiltyse turi būti išsamūs, be sutrumpinimų (išskyrus oficialias santrumpas), taip pat neleidžiama teksto braukyti, taisyti arba trinti. Tose skiltyse, kuriose į klausimus atsakoma neigiamai, parašomas žodis „nenurodyta“.
89. Civilinės būklės aktų įrašų blankai pildomi remiantis pasu, jį atstojančiu asmens dokumentu, gyventojų registro duomenų bazės duomenimis.
90. Civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimai išrašomi remiantis atitinkamais civilinės būklės aktų įrašais.
92. Jeigu asmuo nesupranta lietuvių kalbos, jis turi pasikviesti vertėją, už kurio paslaugas sumoka pats.
93. Asmeniui negalint dėl ligos ar kitų priežasčių pasirašyti, už jį pasirašo kitas asmuo, dalyvaujant civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojui, įrašančiam įrašą.
94. Jeigu registruojantis civilinės būklės aktą kurčiasis, nebylys arba kurčnebylis yra raštingas, tai pats perskaito akto įrašą ir jį pasirašo, o jeigu neraštingas – turi dalyvauti asmuo, sugebantis paaiškinti ir patvirtinti savo parašu, kad įrašo turinys atitinka kurčiojo, nebylio ar kurčnebylio valią.
95. Įrašant įrašą aklajam, civilinės metrikacijos arba Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos darbuotojas perskaito įrašo turinį ir apie tai atitinkamai pažymi. Jeigu aklasis raštingas, jis pats įraše pasirašo, o jeigu neraštingas, jo pavedimu už jį pasirašo kitas asmuo.
96. Civilinės būklės akto įrašą pasirašo jį įrašęs darbuotojas (raštvedys) ir civilinės metrikacijos ar Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos vadovas arba jo pavaduotojas, taip pat seniūnas. Vadovo (pavaduotojo), seniūno parašas tvirtinamas įstaigos herbiniu antspaudu.
XII. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ ĮRAŠŲ PAPILDYMAS, IŠTAISYMAS IR PAKEITIMAS
98. Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu tvirtinamos Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės.
99. Civilinės būklės aktų įrašus papildo, ištaiso ir pakeičia, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo, jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaiga. Jeigu tarp suinteresuotų asmenų kyla ginčas, įrašų papildymo, ištaisymo ir pakeitimo klausimai sprendžiami teismine tvarka.
100. Prašymą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą turi teisę paduoti asmuo, kuriam įrašytas šis įrašas.
101. Nepilnamečių asmenų civilinės būklės aktų įrašai papildomi, ištaisomi ir pakeičiami jų tėvų, rūpintojų, taip pat įstaigų, auklėjančių šiuos nepilnamečius, prašymu.
102. Asmenų, įstatymų nustatyta tvarka pripažintų neveiksniais, civilinės būklės aktų įrašai papildomi, ištaisomi ir pakeičiami jų globėjų ar globos įstaigų prašymu.
103. Mirusių asmenų civilinės būklės aktų įrašus civilinės metrikacijos įstaigos minėtų asmenų įstatyminių ir testamentinių įpėdinių prašymu turi teisę papildyti, ištaisyti ir pakeisti tik tais atvejais, kai klaidas ir kitus netikslumus liudija kiti civilinės būklės aktų įrašai arba mirusiojo artimųjų giminaičių civilinės būklės aktų įrašų atžvilgiu priimti teismo sprendimai.
104. Prašymai papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės aktų įrašus pateikiami asmenų gyvenamosios vietos, o įstaigų, globojančių nepilnamečius ir neveiksnius asmenis, prašymai – jų buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių kitose valstybėse, prašymai pateikiami Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui per Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas.
105. Prašyme papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą turi būti nurodytas pareiškėjo vardas, pavardė, tėvų vardai, asmens kodas, gimimo vieta, adresas, pildytino, taisytino ar keistino civilinės būklės akto įrašo pavadinimas, eilės numeris ir įrašymo data, aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas. Prie prašymo pridedamas pildytino, taisytino ar keistino civilinės būklės akto įrašo liudijimas, taip pat kiti dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes.
Jei pareiškėjas negali pateikti papildytinų ar keistinų civilinės būklės aktų įrašų nuorašų arba kitų reikalingų dokumentų, jų nuorašus iš kitų civilinės metrikacijos įstaigų ar archyvų išreikalauja pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaiga. Civilinės būklės aktų įrašų nuorašai iš kitų valstybių gaunami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nustatyta tvarka.
106. Jei civilinės būklės akto įrašas yra dingęs, jį papildyti, ištaisyti ar pakeisti leidžiama tik po to, kai jis nustatytąja tvarka yra atkurtas.
107. Papildyti civilinės būklės aktų įrašus leidžiama, jei:
108. Ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus leidžiama:
108.1. jei asmens gimimo įraše įrašytas sutrumpintas, mažybinis ar maloninis vardas ar iškraipyta pavardė;
108.3. gyventojų registro tarnybai ar civilinės metrikacijos įstaigai nustačius klaidą jos ar kitos civilinės metrikacijos įstaigos įrašytame įraše;
109. Pakeisti civilinės būklės aktų įrašus leidžiama:
109.2. jei reikia pakeisti asmens lytį, vardą ir pavardę dėl lyties pasikeitimo (hermafroditui) arba pakeitimo;
110. Civilinės būklės akto įrašas papildomas, ištaisomas ir keičiamas įrašant nustatytos formos civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašą.
Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įraše nurodomi papildomo, ištaisomo ar keičiamo įrašo duomenys, asmens vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data, išdėstomas keičiamasis tekstas bei naujasis įrašo tekstas ir nurodomas pagrindas, kuriuo remiantis įrašas papildomas ar keičiamas, taip pat grąžintų civilinės būklės aktų liudijimų duomenys.
111. Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašai formuojami į atskiras bylas ir laikomi nustatyta civilinės būklės aktų įrašų laikymo tvarka.
112. Papildytų, ištaisytų ir pakeistų civilinės būklės aktų įrašų bylose (knygose) dedamos rodyklės su nuorodomis į bylą, kurioje yra naujai įsigaliojęs įrašas.
113. Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas įrašomas remiantis:
113.2. Teisingumo ministerijos patvirtinta civilinės metrikacijos įstaigos vadovo išvada pakeisti asmens vardą, pavardę ar tautybę;
113.3. civilinės metrikacijos įstaigos vadovo patvirtinta išvada papildyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą;
113.4. Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos surašytu civilinės būklės akto įrašo klaidų protokolu;
113.5. medicinos įstaigos išduotu medicininiu mirties liudijimu su duomenimis apie asmenį, kurio mirtis buvo įregistruota kaip nežinomo;
114. Šių taisyklių 108.1, 108.3, 108.4 ir 109.2 punktuose numatytais atvejais civilinės metrikacijos įstaiga surašo nustatytos formos išvadą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 246, 2001-11-10, Žin., 2001, Nr. 96-3407 (2001-11-16), i. k. 1012270ISAK00000246
115. Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą papildyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą surašo šios įstaigos tarnautojas (raštvedys), o ją tvirtina įstaigos vadovas.
116. Asmens ar jo atstovo prašymą papildyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą civilinės metrikacijos įstaiga privalo išnagrinėti per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Prireikus iš kitų valstybių gauti civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, prašymo nagrinėjimo terminas sustabdomas tą dieną, kai civilinės metrikacijos įstaiga šiuo klausimu kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Prašymo nagrinėjimo terminas atnaujinamas tą dieną, kai civilinės metrikacijos įstaiga gavo akto įrašo nuorašą arba pranešimą apie tai, kad akto įrašas neišliko.
117. Papildant asmens gimimo įraše jo gimimo datą, jei žinomi tik gimimo metai, gimimo data įrašoma tų metų liepos 1 diena; jei žinomi gimimo metai ir mėnuo – gimimo data įrašoma atitinkamo mėnesio 15 diena.
118. Papildant civilinės būklės akto įrašą vietovės pavadinimu arba keičiant jį, vietovių pavadinimai nurodomi pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą.
119. Esant reikalui, civilinės metrikacijos įstaiga turi teisę perduoti civilinės būklės akto įrašo papildymo, ištaisymo ar pakeitimo medžiagą pareiškėjo gyvenamosios vietos policijos komisariatui patikrinti.
120. Civilinės metrikacijos įstaiga, papildžiusi ar pakeitusi civilinės būklės akto įrašą, pareiškėjui ar jo atstovui išduoda naujus civilinės būklės aktų įrašų liudijimus. Senieji liudijimai paimami ir sunaikinami nustatytąja tvarka.
121. Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymą papildyti, ištaisyti ar pakeisti civilinės būklės akto įrašą pareiškėjas turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
122. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių asmenų be pilietybės civilinės būklės aktų įrašai papildomi ir keičiami šių taisyklių nustatyta tvarka.
123. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančių užsienio valstybių piliečių civilinės būklės aktų įrašai papildomi ir keičiami šių taisyklių nustatyta tvarka, jeigu šie įrašai buvo įrašyti Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigose.
XIII. PAKARTOTINIŲ LIUDIJIMŲ IŠDAVIMAS
125. Civilinės metrikacijos arba Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, remdamasi civilinės būklės aktų įrašais, esančiais civilinės būklės aktų registravimo knygose arba metrikų knygose, išduoda asmenims jų prašymu pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus.
126. Pakartotiniai liudijimai (išskyrus gimimo ir mirties liudijimus) išduodami patiems asmenims, kuriems įrašytas atitinkamas civilinės būklės akto įrašas arba pagal jų įgaliojimą kitiems asmenims.
127. Pakartotiniai mirties liudijimai išduodami mirusiųjų įstatyminiams ir testamentiniams įpėdiniams.
128. Jeigu santuoka nutraukta, civilinės metrikacijos įstaiga neturi teisės išduoti pakartotinio santuokos liudijimo. Buvusio sutuoktinio prašymu jam gali būti išduotas atitinkamas pažymėjimas.
129. Prašyme gauti pakartotinį liudijimą (pakartotinius liudijimus) turi būti nurodoma: pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas; asmens, kurio liudijimo prašoma, vardas ir pavardė, kokio liudijimo prašoma; kada, kur ir kurioje civilinės metrikacijos arba religinio kulto įstaigoje įregistruotas civilinės būklės aktas pagal dabartinį ir įrašo surašymo metu buvusį administracinį-teritorinį suskirstymą.
130. Asmenys, norintys gauti pakartotinius liudijimus, kreipiasi tiesiog arba per savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą į akto įrašo įrašymo vietos civilinės metrikacijos įstaigą. Ši išduoda prašomus pakartotinius liudijimus tiesiog arba nusiunčia juos pareiškėjo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai įteikti pareiškėjui.
131. Jeigu civilinės metrikacijos įstaigoje nėra reikiamo civilinės būklės akto įrašo, civilinės metrikacijos įstaiga privalo:
131.1. išreikalauti iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo reikalingo civilinės būklės akto įrašo nuorašą (kai įrašą reikia pakeisti ar papildyti) arba archyvo pažymėjimą;
131.2. išduoti civilinės būklės akto įregistravimo pakartotinį liudijimą. Užsienyje gyvenančiam asmeniui liudijimą pasiųsti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nustatyta tvarka;
132. Gavus prašymą išduoti pakartotinį liudijimą, civilinės būklės aktų įrašai turi būti tikrinami pagal pareiškime nurodytų metų civilinės būklės aktų registravimo knygas, o jeigu tų metų knygose ieškomojo įrašo nėra, tikrinami įrašai trejų metų knygose iki pareiškime nurodyto civilinės būklės akto įregistravimo laiko ir trejų metų knygose po pareiškime nurodyto įregistravimo laiko.
133. Kai išduodami pakartotiniai civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimai remiantis metrikų knygomis, sudarytomis iki 1918 m. sausio 1 d., datos turi būti nurodomos naujuoju stiliumi. Tuo atveju prie metrikų knygoje nurodytos datos pridedama: jeigu tai buvo iki 1901 m. sausio 1 d., – 12 dienų, jeigu po šios datos, – 13 dienų. Vietovių pavadinimai nurodomi pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą, o įregistravimo vieta – šias vietoves aptarnaujančios civilinės metrikacijos įstaigos.
134. Jei civilinės būklės akto įrašo atskiros skiltys neužpildytos, tai atitinkamose pakartotinio liudijimo skiltyse braukiamas brūkšnys.
135. Prireikus gauti iš užsienio įstaigų civilinės būklės aktų įrašų nuorašus arba aktų įregistravimo liudijimus, asmenys kreipiasi tiesiogiai į užsienio valstybių įstaigas arba užpildo Užsienio reikalų ministerijos nustatytos formos anketą, kurią civilinės metrikacijos įstaiga siunčia Užsienio reikalų ministerijai.
XIV. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO LIUDIJIMŲ BLANKŲ APSKAITA IR SAUGOJIMAS
138. Teisingumo ministerija liudijimų blankais aprūpina civilinės metrikacijos įstaigas vieneriems metams, o pastarosios – mirties liudijimų blankais – seniūnijas (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) pusei metų. Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas Teisingumo ministerija liudijimų blankais aprūpina per Užsienio reikalų ministeriją.
139. Civilinės metrikacijos įstaigose už liudijimų blankų apskaitą ir saugojimą atsako įstaigos vadovas, o seniūnijose – seniūnai.
140. Tarnautojui, atsakingam už liudijimų blankų saugojimą, laikinai išvykus ar perėjus į kitą darbą, liudijimų blankai pagal aktą perduodami asmeniui, laikinai einančiam jo pareigas arba naujai paskirtam tarnautojui.
141. Tarnautojai, atsakingi už liudijimų blankų apskaitą ir saugojimą, gautus liudijimų blankus tą pačią dieną užpajamuoja civilinės būklės aktų registravimo liudijimų blankų apskaitos žurnale, remdamiesi liudijimus išdavusių įstaigų išlaidų orderiais.
142. Liudijimų blankų apskaitos žurnalai užpildomi aiškiai ir įskaitomai. Trynimai ir skutimai juose neleidžiami. Padarytos klaidos ištaisomos ir atitinkamai aptariamos.
143. Liudijimų blankai saugomi nedegamosiose spintose, kurios ne darbo metu laikomos nustatyta tvarka užantspauduotos.
144. Įeiti į liudijimų blankų saugyklas gali tik tarnautojai, atsakingi už blankų saugojimą ir asmenys, turintys teisę tikrinti civilinės metrikacijos įstaigos darbą.
145. Apie liudijimų blankų dingimą arba pagrobimą civilinės metrikacijos įstaigos vadovas ar seniūnijos seniūnas tą pačią dieną privalo pranešti miesto (rajono) savivaldybės administracijos vadovui, policijos komisariatui ir Teisingumo ministerijai.
146. Civilinės būklės aktų registravimo liudijimai, grąžinti civilinės metrikacijos įstaigai, taip pat pildant sugadinti liudijimų blankai ne rečiau kaip kartą per metus, dalyvaujant atitinkamai komisijai, sunaikinami.
147. Civilinės metrikacijos įstaigos kasmet, ne vėliau kaip einančių po ataskaitinių metų sausio 15 dieną, nustatyta forma pateikia Teisingumo ministerijai žinias apie ataskaitiniais metais įrašytų civilinės būklės aktų įrašų ir panaudotų civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimų blankų skaičių.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Įsakymas
Nr. 246, 2001-11-10, Žin., 2001, Nr. 96-3407 (2001-11-16), i. k. 1012270ISAK00000246
Dėl teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 129 "Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo" dalinio pakeitimo