Įsakymas netenka galios 2013-01-01:

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Įsakymas

Nr. V-205, 2012-06-18, Žin., 2012, Nr. 69-3573 (2012-06-21), i. k. 112227KISAK000V-205

Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. įsakymo Nr. 4/07-243 "Dėl socialinės reabilitacijos programų patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios

 

Suvestinė redakcija nuo 2010-01-27 iki 2012-12-31

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 7-167, i. k. 103227KISAK4/07-243

 

 

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL SOCIALINĖS REABILITACIJOS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. gruodžio 19 d. Nr. 4/07-243

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40-1856), 12.17 punktu, taip pat siekdamas užtikrinti efektyvesnį socialinės paramos teikimą visiems asmenims, esantiems Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) regionų pataisos inspekcijoms pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų įskaitoje, bei nusikalstamų veikų recidyvo mažinimo:

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programą;

1.2. Neteko galios nuo 2010-01-27

Punkto naikinimas:

Nr. V-15, 2010-01-15, Žin. 2010, Nr. 10-517 (2010-01-26), i. k. 110227KISAK0000V-15

 

1.3. Neteko galios nuo 2010-01-27

Punkto naikinimas:

Nr. V-15, 2010-01-15, Žin. 2010, Nr. 10-517 (2010-01-26), i. k. 110227KISAK0000V-15

 

2. Nurodau Kalėjimų departamento Mokymo centrui kartu su Kalėjimų departamento Pataisos inspekcijų skyriumi iki 2004 m. vasario 1 d. organizuoti Kalėjimų departamento regionų pataisos inspekcijoms pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų pareigūnų mokymus darbui su šiuo įsakymu patvirtintomis socialinės reabilitacijos programomis.

3. Pavedu:

3.1. Kalėjimų departamento regionų pataisos inspekcijų direktoriams užtikrinti šiuo įsakymu patvirtintų socialinės reabilitacijos programų vykdymą pavaldžiose teritorinėse pataisos inspekcijose;

3.2. Kalėjimų departamento Administracijos reikalų skyriaus Kanceliarijos poskyriui su šiuo įsakymu pasirašytinai supažindinti Kalėjimų departamento Pataisos inspekcijų skyriaus pareigūnus, o Kalėjimų departamento Mokymo centro direktoriui Dmitrijui Usikui su šiuo įsakymu susipažinti pasirašytinai.

 

 

 

DIREKTORIUS                                                                                                   RIMVIDAS KŪGIS


 

PATVIRTINTA

Kalėjimų departamento prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

direktoriaus

2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4/07-243

 

ASMENŲ, PADARIUSIŲ NUSIKALSTAMAS VEIKAS PANAUDOJANT SMURTĄ,

SOCIALINĖS REABILITACIJOS PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programos (toliau – programa) tikslas – padėti asmenims, esantiems pataisos inspekcijų įskaitoje, nuteistiems už nusikalstamas veikas, kurias jie padarė panaudojant smurtą (pvz., Baudžiamojo kodekso 135, 140, 148, 180 str. ir pan.), suvokti padarytų veiksmų pasekmes, ugdyti joje dalyvaujančių asmenų atsakomybę už savo veiksmus, suteikti žinių apie smurto pasekmes žmogaus asmenybei ir padėti ateityje susilaikyti nuo smurtavimo prieš kitą asmenį, taip pat ugdyti savianalizės pradmenis.

2. Programa vykdoma visose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių regionų pataisos inspekcijų teritorinėse pataisos inspekcijose paskaitų, seminarų, ekskursijų ar pratybų forma.

3. Programą vykdo pataisos inspekcijų pareigūnai, kurie atlieka dalyvaujančių programoje asmenų priežiūrą arba kiti regionų pataisos inspekcijų direktorių įsakymais paskirti pareigūnai. Į programos užsiėmimus gali būti kviečiami dalyvauti specialistai iš gydymo ar pan. įstaigų.

 

II. SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

 

4. Per pastaruosius trejus metus užregistruotų nusikaltimų skaičius Lietuvoje mažėjo: 2000 m. užregistruota 82370 nusikaltimų, 2001 m. – 79265, 2002 m. – 72646. Tačiau nusikaltimų, kurie padaromi panaudojant smurtą, tokių kaip plėšimas ir chuliganizmas, skaičius nemažėja. 2000 m. užregistruoti 4374 plėšimai ir 2690 chuliganizmo atvejų, 2001 m. – 4185 plėšimai ir 2401 chuliganizmo atvejis ir 2002 m. – 4535 plėšimai ir 2301 chuliganizmo atvejis. Pažymėtina, kad būtent nusikaltimai, padaryti panaudojant smurtą, yra patys pavojingiausi žmogaus sveikatai ir gyvybei, be to, sukelia didžiausią nepasitenkinimą visuomenėje. Tokius nusikaltimus padarę asmenys dažnai net nesusimąsto apie įvykdytus nusikaltimus ir kokias pasekmes jų įvykdyti nusikaltimai padaro tiems asmenims, prieš kuriuos buvo panaudotas smurtas.

5. Programa turi padėti joje dalyvaujantiems asmenims iš esmės suprasti padarytos nusikalstamos veikos padarinius, suvokti, kokias pasekmes gali sukelti ir sukelia smurto pasireiškimas, bei kokių priemonių turėtų imtis ar į ką turėtų kreiptis asmuo, siekiantis valdyti savo smurto protrūkius.

 

III. PROGRAMOS TURINYS

 

6. Vykdant programą, asmenys supažindinami su atsakomybe, numatyta už nusikalstamas veikas, padarytas panaudojant smurtą, smurto poveikiu kito asmens fizinei ir psichinei sveikatai, galimybėmis valdyti savo smurto protrūkius, be to, programos vykdymo laikotarpiu jiems gali būti nustatoma intensyvesnė priežiūra.

7. Programą sudaro 6 užsiėmimų kursas, ne mažiau kaip po 1 akademinę valandą per savaitę arba per dvi savaites.

8. Užsiėmimuose dirbama individualiai arba grupėmis (bet ne daugiau kaip su 10 asmenų).

9. Visi užsiėmimai trumpai aprašomi pažymose, kuriose nurodomas tikslus laikas (valandomis ir minutėmis), kada prasidėjo užsiėmimai ir kada baigėsi. Pažymas pasirašo pareigūnai (ar kiti asmenys), vykdantys programą ir patys programoje dalyvaujantys asmenys. Šios pažymos saugomos dalyvaujančiųjų programose asmens bylose.

10. Užsiėmimų tematika:

10.1. I tema. Supažindinimas su smurto poveikiu žmogui.

1996 m. Pasauliniame sveikatos suvažiavime buvo prieita prie vieningos išvados, kad smurtas – sveikatos apsaugos prioritetas. Šią išvadą sąlygojo tai, kad:

1) smurtas sukelia sveikatos sutrikimus;

2) smurtas daro neigiamą įtaką keletui sveikatingumo problemų – t. y. saugiai motinystei, šeimos planavimui bei užsikrėtimui lytiniu būdu plintančioms ligoms – ŽIV, AIDS ir kt.;

3) psichikos ligos ir polinkis į alkoholizmą ar kitas priklausomybes neretai yra smurto pasekmė.

Asmenims, dalyvaujantiems programoje, paaiškinama, kad smurtas gali būti suprantamas kaip:

1) fizinis smurtas (stumdymas, mušimas, kankinimas, sužeidimas, nužudymas);

2) seksualinis smurtas (seksualinis priekabiavimas, kraujomaiša, prievartinis lytinis kontaktas, prievartinė prostitucija ir pan.);

3) psichologinis smurtas (žeminimas, įžeidinėjimas, grasinimas, prievartinės vedybos, savo valios primetimas kitam, draudimas mokytis, dirbti ir pan.);

4) ekonominis smurtas (finansinis priklausomumas, diskriminacija darbinėje veikloje ir pan.).

Asmenims, dalyvaujantiems programoje, pabrėžiama, kad smurtas, ypač psichologinis, veikia ne tik žmogų, kurio atžvilgiu yra smurtaujama, bet ir pačiam smurtautojui daro neigiamą poveikį.

10.2. II tema. Asmenų, padariusių nusikaltimus panaudojant smurtą, atsakomybė.

Asmenys supažindinami su Lietuvos Respublikos administraciniame, baudžiamajame ir civiliniame kodeksuose nustatyta atsakomybe už veikas, padarytas panaudojant smurtą ir sužalojus ar susargdinus kitą asmenį.

10.3. III tema. Išvyka į gydymo, ugdymo įstaigą, specialiuosius globos namus ar pan.

Asmenims, dalyvaujantiems programoje, organizuojama išvyka į gydymo, ugdymo įstaigą, specialiuosius globos namus ar panašią įstaigą (pvz., Moterų krizių centrą, Paramos vaikams centrą, Vaiko teisių apsaugos tarnybą), esančią pataisos inspekcijos veiklos teritorijoje. Iš anksto suderinus su įstaigos administracija ir atsižvelgiant į programą lankančiųjų asmenybes, dalyvaujantys programoje asmenys supažindinami su šių įstaigų veikla, jų veiklos ypatumais, problemomis, su kuriomis susiduria šių įstaigų pacientai ar ugdytiniai, smurto sukeltomis problemomis ir kaip bandoma jas spręsti.

10.4. IV tema. Nuvykimas į programoje dalyvaujančio asmens gyvenamąją vietą.

Pataisos inspekcijų pareigūnai apsilanko programoje dalyvaujančių asmenų gyvenamosiose vietose, pasikalba su jais kartu gyvenančiais asmenimis. Šio apsilankymo tikslas – išsiaiškinti teigiamas programoje dalyvaujančių asmenų savybes, kurios gali padėti ir jiems patiems, ir pareigūnams, vykdantiems jų priežiūrą. Rekomenduojama kalbėtis su artimaisiais apie tai, kokias gerąsias savybes jie mato programą lankančiajame asmenyje, ką jis labiausiai gerbia iš jam artimų žmonių, kokie jo pomėgiai.

10.5. V tema. Supažindinimas su galimybėmis valdyti emocijas.

Paaiškinama, kas yra emocijos, kokios jos gali būti. Emocijos ir jausmai yra santykio su savimi ir aplinka išgyvenimai. Emocijų skalė labai plati (ekstazė, aistra, nerimas, baimė, panika, manija, euforija, morija, depresija, emocijų skurdumas, emocijų šaltumas, emocinis bukumas ir t. t.).

Emocijos gali veikti žmogų: 1) silpninančiai – neigiamos emocijos; 2) skatinančiai – teigiamos emocijos. Pyktis – tai emocinė reakcija susidūrus su kliūtimi, siekiant patenkinti savo poreikius ar pasiekti kokius nors tikslus. Jį sukelia įvairūs išoriniai poveikiai: situacija, įžeidimas, draudimas, apgaulė, kritika ir pan. Pyktis gali žmogų veikti: pozityviai ir negatyviai.

Asmenims, dalyvaujantiems programoje, paaiškinama, kad viena išeitis yra užgniaužti pyktį, kita – jį išlieti, todėl yra svarbu supykus apsispręsti, ar kurstysime toliau pyktį, ar stengsimės jį įveikti.

10.6. VI tema. Laiškas asmeniui, patyrusiam fizinį smurtą.

Asmenims, dalyvaujantiems programoje, pasiūloma rašyti laišką arba konkrečiam asmeniui, prieš kurį jis buvo panaudojęs smurtą, arba įsivaizduojamam. Laišką galima pasiūlyti parašyti ir namuose, o aptarti jį jau atvykus į pataisos inspekciją, užsiėmimo metu. Pataisos inspekcijos pareigūnai iš karto turi įspėti asmenį, kad šis laiškas galės būti be adresato ir jo siųsti niekam nereikės, nebent to pageidaus pats programoje dalyvaujantis asmuo. Laiškas turėtų būti laisvos formos, apie tai, ką išgyveno asmuo, pavartojęs smurtą, jo bandymas analizuoti, kodėl taip atsitiko, kaip, jo nuomone, to buvo galima išvengti.

10.7. Alternatyva VI temai. Namų užduotis – situacija, sukėlusi pyktį.

Programoje dalyvaujantiems asmenims pasiūloma savaitės laikotarpiu stebėti savo reakcijas į įvairias situacijas. Prašoma užrašyti situaciją, kuri sukėlė pykčio reakciją, kaip jie tuo metu jautėsi, ką galvojo, kaip kiti asmenys reagavo į situaciją, ar suprato savo pyktį, kaip išsisprendė situacija arba kaip ją būtų galima išspręsti.

11. Minimalus teisės aktų ir kitos literatūros bei informacijos šaltinių, reikalingų šiai programai vykdyti, sąrašas:

11.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (Žin., 1992, Nr. 33-1014);

11.2. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741);

11.3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);

11.4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 73-3084);

11.5. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1);

11.6. Teisiniai medicininiai smurto aspektai. Vilnius, 2002;

11.7. James Gilligan. Smurto prevencija. Vilnius, Eugrimas, 2002;

11.8. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro tinklalapis (http://www.nplc.lt);

11.9. Bandzevičienė R. Savireguliacija ir streso įveikimas. Vilnius, 1994;

11.10. Dembinskas A. Teisininkams apie stresą: kolektyvinė mokslinė studija. Vilnius: LTU, 2000;

11.11. Poškienė A. Charakteris. Vilnius, 1991;

11.12. Suslavičius A., Valickas G. Socialinė psichologija teisėtvarkos darbuotojams. Vilnius: LTU, 1999;

11.13. Valickas G. Psichologinės asocialaus elgesio ištakos. Vilnius, 1997;

11.14. Valickas G. Smurtinių televizijos laidų poveikis žiūrovų agresyvaus elgesio pasireiškimui// Kriminalinė justicija. Vilnius, 1997, Nr. 7, 8;

11.15. Foucault M. Disciplinuoti ir bausti. Kalėjimo gimimas. Vilnius, 1998;

11.16. Justickis V. Akcentuotas nepilnametis nusikaltėlis (Asmenybė. Nusižengimai. Korekcija). Vilnius, 1993;

11.17. Fleming M., Murray P. Alkoholio vartojimo problemos ir jų sprendimo būdai bendrojoje praktikoje. Kaunas: Vitae Litera, 2000.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

12. Pataisos inspekcijų pareigūnai, prieš pradėdami vykdyti programą, parengiami dirbti su ja.

13. Asmenys, esantys pataisos inspekcijų įskaitoje, programos užsiėmimuose dalyvauja savanoriškai. Jų sutikimas patvirtinamas raštišku prašymu, kuris įdedamas į asmens bylą. Atsisakymas dalyvauti programoje taip pat įforminamas raštu.

14. Pataisos inspekcijų pareigūnai turi skatinti pataisos inspekcijų įskaitoje esančių asmenų, nuteistų už nusikalstamas veikas, padarytas panaudojant smurtą, dalyvavimą programoje.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Įsakymas

Nr. V-15, 2010-01-15, Žin., 2010, Nr. 10-517 (2010-01-26), i. k. 110227KISAK0000V-15

Dėl kognityvinių bihevioristinių korekcinių programų "Tik tu ir aš" ir "Equip" taikymo Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 4/07-243 "Dėl socialinės reabilitacijos programų patvirtinimo" pakeitimo