Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.07)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr.102-2280

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-279, 97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1506 (97.07.04)

LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ ĮSTATYMO 5 IR 14 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

R Y Š I Ų

ĮSTATYMAS

 

1995 m. lapkričio 30 d. Nr.I-1109

Vilnius

 

I skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

     Šis  įstatymas  nustato  valstybės,  įmonių,  įstaigų, organizacijų bei fizinių asmenų teises ir pareigas valdant, naudojant pašto ir telekomunikacijų technines priemones bei disponuojant jomis, įrengiant ir eksploatuojant telekomunikacijų tinklus, teikiant  pašto ir  telekomunikacijų paslaugas bei naudojantis jomis, taip pat bendrus atsakomybės principus už šio įstatymo pažeidimą.

     Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotose tarptautinėse sutartyse  yra nustatytos  kitokios nei šiame įstatyme pašto  ir telekomunikacijų  veiklos taisyklės, yra taikomos  tarptautinės  sutarties  taisyklės,  jeigu  jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

 

     2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

 

     Šiame įstatyme:

     ryšiai - paštų, telekomunikacijų įmonių ir telekomunikacijų techninių priemonių visuma;

     Ryšių ir informatikos ministerija - Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerija;

     ryšių administracija - Ryšių ir informatikos ministerija, taip pat kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Ryšių ir informatikos  ministerijos  įgaliotos  ryšių  reguliavimo institucijos;

     Ryšių ir informatikos ministerijai pavaldžios įmonės - Ryšių ir informatikos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos pašto ir telekomunikacijų specifinės paskirties akcinės bendrovės ir valstybės įmonės;

     paštas - įmonė (įmonės padalinys), teikianti pašto paslaugas savo buveinėje ir aptarnaujamoje teritorijoje bei pervežanti (persiunčianti) pašto  siuntas kitiems analogiškiems paštams šalyje ir užsienyje;

     valstybės paštas - pašto paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos valstybės  įmonės ir  akcinės bendrovės,  kurių kontroliniai akcijų  paketai priklauso  Lietuvos Respublikos valstybės valdžios ir valdymo institucijoms;

     pašto  paslaugos  -  laiškų,  atvirukų  (atvirlaiškių), spaudinių, sekogramų, aerogramų, smulkiųjų paketų, siuntinių priėmimas ar surinkimas, gabenimas ir pristatymas, pašto perlaidų priėmimas ir išmokėjimas, pašto kasos (žiro pašto) bankinių operacijų atlikimas;

     pašto kasos (žiro pašto) bankinės operacijos - klientų atsiskaitymai per paštą negrynaisiais pinigais, lėšų pervedimas iš vieno kliento sąskaitos pašte į kito kliento sąskaitą ;

     pašto perlaida - pinigų siuntimas paštu ar telegrafu;

     pašto mokos ženklai - pašto ženklai ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

     pagrindinės pašto  paslaugos -  pašto siuntų priėmimas (surinkimas), gabenimas ir įteikimas adresatui;

     pašto siunta - laiškas, atvirukas (atvirlaiškis), spaudinys, sekograma, aerograma, smulkus paketas, siuntinys;

     atvirukas (atvirlaiškis) - pašto lapelis laiškui, siunčiamas be voko, su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

     laiškas -  paštu siunčiamas  rašytinis ar  nerašytinis pranešimas, dedamas į voką su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

     spaudinys - spausdintas leidinys, siunčiamas voke ar įdėtas į kitokį apvalkalą su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

     siuntinys - įvairūs daiktai ar maisto produktai, siunčiami medinėje, kartono dėžėje, apsiūti audeklu ar įpakuoti į kitą patvarią medžiagą;

     smulkus paketas - smulkių daiktų siunta, siunčiama medinėje, kartono dėžėje  ar įpakuota  į kitą  patvarią medžiagą su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

     sekograma -  rašytinis pranešimas,  klišė ar  leidinys neregiams iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašų kasetės bei specialus popierius akliesiems, siunčiamas voke ar įdėtas į kitokį apvalkalą  su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

     aerograma - oro paštu siunčiamas vienas lapas, sulenktas ir suklijuotas iš abiejų pusių, su užklijuotais pašto ženklais ar kitaip pažymėta pašto rinkliava;

     telekomunikacija - bet koks ženklų, signalų, rašytinių tekstų, vaizdų  ir garsų  arba kitokio  pobūdžio pranešimų perdavimas, transliavimas  ir priėmimas  laidinėmis, radijo, optinėmis arba kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis;

     techninės telekomunikacijų priemonės - telefono, telegrafo, faksimilinio ryšio, duomenų perdavimo įrenginiai bei linijos, radijo ryšio, radijo ir televizijos transliavimo bei priėmimo, taip pat kitokie telekomunikacijai naudojami įrenginiai;

     sertifikuotos  techninės  telekomunikacijų  priemonės  - techninės telekomunikacijų priemonės, kurių techniniai parametrai atitinka Lietuvos Respublikos nustatytas normas ir kurioms ryšių administracija yra išdavusi atitikties sertifikatą (atitikties pažymėjimą);

     galiniai telekomunikacijų įrenginiai - telefono, telegrafo, faksimiliniai aparatai, modemai ir kiti telekomunikacijų paslaugų naudotojų įrenginiai, prijungti prie atitinkamo telekomunikacijų tinklo abonentinėmis linijomis;

     telekomunikacijų tinklas  -  telekomunikacijų  techninių priemonių sistema,  išskirta pagal  ryšio rūšį arba pobūdį (telefono, telegrafo, duomenų perdavimo, radijo, televizijos ir kt.) bei įrengimo teritoriją, sudaranti galimybes perduoti ir priimti informaciją visose vietose, kuriose įrengta prisijungimo prie tinklo aparatūra (galiniai telekomunikacijų įrenginiai);

     bendrasis telekomunikacijų  tinklas  -  telekomunikacijų tinklas, kurio  paslaugos teikiamos  visiems juridiniams ir fiziniams asmenims;

     bendrasis radijo ryšio tinklas - telekomunikacijų tinklas, skirtas perduoti ir priimti pranešimams tarp judančių arba tarp judančių ir stacionarių abonentų, kurio paslaugos teikiamos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims;

     valstybiniai specialios paskirties telekomunikacijų tinklai - telekomunikacijų tinklai, kurie sukuriami ir naudojami tiktai tam tikrų  valstybės valdymo  institucijų ir  jų struktūrų (valstybės saugumo, gynybos, vidaus reikalų ir kt.) veiklai laiduoti;

     valstybinės reikšmės telekomunikacijų linijos - tarptautinės ir  tarpmiestinės  telekomunikacijų  linijos,  priklausančios valstybės ryšių įmonėms ir jų eksploatuojamos;

     telekomunikacijų  paslaugos  -  informacijos  perdavimo telekomunikacijų techninėmis priemonėmis paslaugos;

     pagrindinės telekomunikacijų  paslaugos -  telefono  ir telegrafo ryšio paslaugos;

     telekomunikacijų įmonė - įmonė, valdanti bei naudojanti technines   telekomunikacijų   priemones   ir   teikianti telekomunikacijų paslaugas;

     telekomunikacijų tinklo operatorius - įmonė, naudojanti savo arba  kitos  įmonės  telekomunikacijų  tinklą  (prižiūrinti, plėtojanti, valdanti jo darbą, sujungianti su kitais tinklais);

     abonentas - juridinis arba fizinis asmuo, kuris reguliariai naudojasi pašto ir (arba) telekomunikacijų paslaugomis pagal sutartį, sudarytą su paslaugų teikėju;

     radijo ir televizijos transliavimas - radijo ir (arba) televizijos  laidų   perdavimas   gyventojams   naudojant elektromagnetines bangas;

     radijo ir televizijos tinklas - techninių priemonių visuma radijo ir televizijos laidoms transliuoti visoje šalyje ar jos dalyje;

     licencija - dokumentas, suteikiantis jo gavėjui teisę tam tikrą laiką nustatytoje teritorijoje plėtoti dokumente nurodytą veiklą bei nustatantis šios veiklos sąlygas;

     privalomos teikti paslaugos - pašto ir telekomunikacijų paslaugos, kurios įmonių įstatuose arba veiklos licencijose nurodytos kaip privalomos.

 

                               II skirsnis

                        RYŠIŲ VEIKLOS REGULIAVIMAS

 

     3 straipsnis. Teisinis ryšių veiklos reguliavimas

 

     1. Ryšių veiklą ir santykius tarp pašto bei telekomunikacijų operatorių ir  jų paslaugų  naudotojų Lietuvos Respublikoje reguliuoja šis įstatymas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, taip pat kiti teisės aktai.

     2.  Radijo  ryšio  valdymą,  naudojimą,  kontrolę  ir elektromagnetines bangas  skleidžiančių  įrenginių  gaminimą, įvežimą iš užsienio, pardavinėjimą, naudojimą bei priežiūrą reguliuoja Radijo ryšio įstatymas.

     3. Lietuvos Respublikos tarptautinį bendradarbiavimą pašto ir telekomunikacijų  srityse reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei tarptautinės sutartys.

 

     4 straipsnis. Valstybinis ryšių veiklos reguliavimas

 

     1. Ryšių veiklą Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją reguliuoja:

     1) Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos;

     2) Ryšių ir informatikos ministerija ir jos įgaliotos institucijos;

     3) Krašto apsaugos ministerija;

     4) Vidaus reikalų ministerija.

     2. Krašto apsaugos ministerija reguliuoja ryšių, naudojamų šalies apsaugai ir gynybai, veiklą, taip pat telekomunikacijų techninių priemonių ir tinklų, kuriuos plėtoja ir prižiūri jai pavaldžios tarnybos, naudojimą.

     Vidaus reikalų  ministerija reguliuoja ryšių, naudojamų šalies sienų  apsaugai, veiklą,  taip pat  telekomunikacijų techninių priemonių ir tinklų, kuriuos plėtoja ir prižiūri jai pavaldžios tarnybos, naudojimą.

     Krašto apsaugos  ir  Vidaus  reikalų  ministerijos  po konsultacijų su  Ryšių ir  informatikos ministerija  priima sprendimus įrengti telekomunikacijų tinklus, palydovinio ryšio sistemas, radionavigacijos bei radiolokacijos stotis ir sistemas.

     3. Ryšių administracija reguliuoja juridiniams bei fiziniams asmenims priklausančių  telekomunikacijų tinklų ir priemonių veiklą,  koordinuoja  jų  sąveiką,  nustato  pagrindinių telekomunikacijų paslaugų teikimo sąlygas.

     Ryšių administracija nereguliuoja:

     1) pašto operatorių veiklos, jei ji nesusijusi su valstybės paštu ir netrukdo kitiems paštams ;

     2) su bendraisiais telekomunikacijų tinklais nesujungtų telekomunikacijų tinklų veiklos, jei ji nesusijusi su paslaugų teikimu tretiesiems asmenims ir netrukdo kitiems tinklams;

     3) valstybinių specialios paskirties telekomunikacijų tinklų veiklos, jei ji netrukdo kitiems tinklams.

 

     5 straipsnis. Ryšių ir informatikos ministerija

 

     1. Ryšių ir informatikos ministerija šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų  yra įgaliota  įgyvendinti  Vyriausybės politiką  ryšių  srityje,  reguliuoti  šalyje  pašto  ir telekomunikacijų veiklą. Ji rūpinasi pašto ir telekomunikacijų infrastruktūros plėtojimu ir modernizavimu, stengiasi sudaryti visiems Lietuvoje esantiems asmenims lygias galimybes naudotis ryšių paslaugomis, skatina konkurenciją tarp ryšių paslaugų teikėjų.

     2. Ryšių  ir informatikos ministerija , vykdydama jai nustatytas pareigas, privalo ir turi teisę:

     1)  steigti,  reorganizuoti,  likviduoti  pašto  ir telekomunikacijų  veiklos  reguliavimo  bei  telekomunikacijų techninių priemonių  naudojimo  priežiūros  institucijas  ir tarnybas, tvirtinti jų įstatus;

     2) teikti  Vyriausybei pasiūlymus  finansuoti pašto ir telekomunikacijų  infrastruktūros  plėtros  ir  modernizavimo programas, kompensuoti  iš  valstybės  biudžeto  nuostolius, atsiradusius teikiant  privalomas pašto  ir telekomunikacijų paslaugas, taip  pat suteikti valstybės pašto ir valstybės telekomunikacijų įmonių paskolų garantijas;

     3) sudaryti  bendrojo naudojimo telekomunikacijų tinklų numeracijos  planus  ir  skirti  telekomunikacijų  tinklams atitinkamus numerius;  išduoti arba pavesti telekomunikacijų veiklos reguliavimo bei telekomunikacijų techninių priemonių naudojimo priežiūros institucijoms ir tarnyboms išduoti leidimus naudoti telekomunikacijų technines priemones ir radijo dažnius spinduliuojančius ar galinčius spinduliuoti įrenginius;

     4) nustatyti juridinių ir fizinių asmenų, teikiančių pašto ir telekomunikacijų  paslaugas bei įrengiančių, plėtojančių, prižiūrinčių ir naudojančių telekomunikacijų technines priemones, kvalifikacijos ir jų veikloje naudojamos įrangos reikalavimus, taip pat šių asmenų atestavimo tvarką;

     5)  kontroliuoti  vartotojams  teikiamų  pašto  ir telekomunikacijų paslaugų kokybę, tikrinti bendrųjų ir su jais sujungtų telekomunikacijų tinklų techninius parametrus;

     6) leisti (rengti ir tvirtinti) pašto ir telekomunikacijų taisykles; nustatyti  pagrindinių pašto  ir telekomunikacijų paslaugų teikimo  sąlygas,  paslaugų  kokybės  reikalavimus, tvirtinti tipines pašto ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų sutartis su abonentais;

     7) nustatyti  Lietuvos Respublikoje naudojamų pašto ir telekomunikacijų įrenginių  techninių rodiklių  reikalavimus; suderinus su Statybos ir urbanistikos ministerija, leisti normas ir taisykles,  reglamentuojančias pašto  ir telekomunikacijų įrenginių projektavimą bei statybą;

     8) paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, karo grėsmės, gaivalinių nelaimių ar kitais Vyriausybės nustatytais atvejais leisti įsakymus, privalomus visiems paštams, telekomunikacijų įrenginių savininkams ir operatoriams;

     9)  bendradarbiauti  su  užsienio  šalių  pašto  ir telekomunikacijų administracijomis, pagal kompetenciją atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse pašto ir telekomunikacijų organizacijose bei tarptautinėse konferencijose;

     10) nustatyti pašto ženklų, ženklintų vokų ir atvirukų leidimo ir platinimo tvarką;

     11) įpareigoti telekomunikacijų tinklų operatorius savo lėšomis užtikrinti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį, taip pat teikti būtiną informaciją apie abonentus.

     Ryšių ir informatikos ministerija taip pat atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-279, 97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1506 (97.07.04)

 

 

     6 straipsnis. Ryšių veiklos licencijavimas

 

     1.  Ryšių  ir  informatikos  ministerija  pašto  ir telekomunikacijų veiklos  licencijas išduoda Įmonių įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis Žyminio mokesčio įstatymu, už išduotą licenciją mokamas Vyriausybės nustatytas žyminis mokestis.

     2. Licencijose  nustatytos veiklos  sąlygos gali  būti keičiamos Ryšių  ir informatikos ministerijos ar licencijos savininko iniciatyva, esant abipusiam sutarimui. Jei licencijos savininkas nesutinka  su Ryšių ir informatikos ministerijos siūlomais licencijos sąlygų pakeitimais, ginčą sprendžia teismas.

 

     7 straipsnis. Kainos ir tarifai

 

     1. Ryšių ir informatikos ministerijai pavaldžių įmonių teikiamų privalomųjų pašto ir telekomunikacijų paslaugų bei pašto ir telekomunikacijų paslaugų, kurių rinkoje įmonė dominuoja, kainas ir tarifus, taip pat kitų įmonių teikiamų pagrindinių telekomunikacijų paslaugų  kainų  aukščiausią  ribą  nustato Vyriausybė.

     2. Pašto  ir telekomunikacijų  veiklos reguliavimo bei telekomunikacijų  techninių  priemonių  naudojimo  priežiūros institucijų ir  tarnybų paslaugų  tarifus nustato Ryšių ir informatikos ministerija.

 

                               III skirsnis

                                  PAŠTAS

 

     8 straipsnis. Valstybės pašto išimtinės teisės ir pareigos

 

     1. Valstybės pašto išimtinė teisė ir pareiga yra surinkti ir pristatyti laiškus,  atvirukus  (atvirlaiškius),  spaudinius, pristatyti pensijas bei teikti kitas pašto paslaugas, nustatytas Įmonių įstatyme.

     Ribinį maksimalų socialinio draudimo pensijų pristatymo mokestį nustato Vyriausybė.

     2. Valstybės paštas turi išimtinę teisę:

     1) įrengti viešose vietose pašto dėžutes laiškams surinkti;

     2) leisti pašto mokos ženklus. Valstybės pašto leidžiamuose mokos ženkluose turi būti užrašas "LIETUVA". Juose gali būti Lietuvos valstybės herbas;

     3)  savo  dokumentuose,  štampuose  ir  antspauduose, reklaminiuose leidiniuose ir kitur naudoti užrašą ,Lietuvos paštas";

     4) naudoti ir leisti kitoms įmonėms naudoti pašto paslaugų apmokėjimo ženklinimo priemones.

 

     9 straipsnis. Valstybės pašto siuntų pervežimas

 

     Valstybės pašto siuntos ir jas lydintys darbuotojai per valstybės sienos kontrolės postus, nuolatines ir laikinas jūrų, upių, kanalų ar kitų vandens telkinių perkėlas leidžiami be eilės.

 

     10 straipsnis. Pašto siuntų pristatymas

 

     1. Pašto siuntos pristatomos (įteikiamos) siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio gavėjo įgaliotam asmeniui. Siuntos, adresuotos asmenims, esantiems karinėje tarnyboje, ligoninėse, sanatorijose, stovyklose ar  įkalinimo  vietose,  gali  būti  pristatomos (įteikiamos) jų buvimo vietos administracijai.

     2. Pašto siuntos gyventojams pristatomos į abonentines pašto dėžutes. Pašto siuntų juridiniams asmenims ir siuntų, adresuotų "iki pareikalavimo", pristatymo tvarką nustato paštas.

     3. Daugiabučių namų savininkai privalo kiekvienos laiptinės pirmuosiuose aukštuose įrengti abonentinių pašto dėžučių blokus. Sodininkų bendrijos privalo prie pagrindinio įėjimo (įvažiavimo) į sodą įrengti abonentines pašto dėžutes.

     4. Individualiųjų namų savininkai privalo įrengti prie įėjimų į savo sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų abonentines pašto  dėžutes, kad  jos būtų  pasiekiamos nuo šaligatvio ar kelkraščio.

     5. Paštas  gali įrengti  grupines abonentines  spintas individualiųjų namų rajonuose. Tokios spintos įrengiamos ne toliau kaip 300 m nuo pašto klientų gyvenamosios vietos miestuose ir 500 m - kaimuose. Į šias spintas pašto siuntos pristatomos tik tais atvejais, kai abonentui ne rečiau kaip tris kartus per savaitę yra siunčiami periodiniai leidiniai.

     6. Pašto  siuntų pristatymas  namų valdų  savininkams, nevykdantiems šio straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimų, ir gyventojams, neįsirengusiems abonentinių dėžučių, gali būti nutrauktas.

     7. Jei pašto siuntos gavėjas per 30 dienų nesumoka siuntos išpirkos mokesčio ar kitos pašto rinkliavos, paštas gali parduoti siuntą, o gautas lėšas Finansų ministerijos nustatyta tvarka pervesti į  biudžetą, jei per metus nuo siuntos pardavimo siuntėjas neatvyksta jos pasiimti. Lėšos už parduotą siuntą siuntėjui grąžinamos, atskaičius pašto išlaidas.

     8. Pašto siuntų, kurių neįmanoma pristatyti gavėjui ir grąžinti siuntėjui, sunaikinimo ar pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo tvarką nustato Ryšių ir informatikos ministerija, suderinusi su Finansų ministerija.

 

     11 straipsnis. Pašto siuntų kontrolė

 

     1. Pašto darbuotojai, priimdami išsiųsti pašto siuntas, gali patikrinti, ar jose nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir sulaikyti jas, jei tokių daiktų randama.

     2. Valstybės institucijos ir jų pareigūnai gali apžiūrėti pašto siuntas ir jų dokumentus, patikrinti siunčiamus daiktus bei daryti jų poėmį tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

     12 straipsnis. Pašto siuntų slaptumas

 

     1. Pašto  darbuotojams draudžiama  teikti neįgaliotiems asmenims arba sudaryti jiems sąlygas gauti patiems bet kokią informaciją apie kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis.

     2. Informacija apie pašto paslaugų naudotojus, reikalinga mokesčiams už paslaugas nustatyti, turi būti minimali ir negali būti atskleista  kitiems asmenims, išskyrus pačius paslaugų naudotojus arba jų įgaliotus asmenis.

 

     13 straipsnis. Pašto atsakomybė

 

     1. Kompensacijų už prarastas arba sugadintas pašto siuntas bei pavėluotą jų pristatymą išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

     2. Jeigu  paprasti laiškai  arba juose ar paprastuose siuntiniuose siųsti  pinigai bei  kitos  vertybės  dingsta, kompensacija nemokama.

 

                                IV skirsnis

                              TELEKOMUNIKACIJOS

 

     14 straipsnis. Telekomunikacijų tinklų sąveika

 

     1.  Telekomunikacijų  tinklai  jungiami  į  bendruosius telekomunikacijų tinklus  ir  tarpusavyje  pagal  operatorių pasirašytas sutartis, laikantis ryšių administracijos nustatytų techninių sąlygų.  Šios sutartys turi atitikti Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos rekomendacijas, kurių taikymo sąlygas nustato Ryšių ir informatikos ministerija.

     2. Telekomunikacijų tinklų operatoriams draudžiama tinklų sujungimo sutartyse numatyti sąlygas, diskriminuojančias vienus ir teikiančias privilegijų kitiems operatoriams. Ginčus tarp operatorių dėl  rengiamos tinklų sujungimo sutarties sąlygų sprendžia Ryšių ir informatikos ministerija. Jei abiejų sujungtų tinklų operatoriai  teikia paslaugas, šių tinklų tarpusavio sujungimo nutraukimo  atvejus ir  būdus nustato  Ryšių  ir informatikos ministerija.

     3. Ryšių ir informatikos ministerija turi teisę išduodamose licencijose:

     1) nustatyti telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių pagrindines sąlygas;

     2) nurodyti sujungiamų telekomunikacijų tinklų techninį lygį;

     3) nurodyti,  kokia informacija telekomunikacijų tinklų operatoriai privalo keistis telekomunikacijų tinklų eksploatavimo metu;

     4) įpareigoti telekomunikacijų įmonę organizuoti ryšį su specialiosiomis ir avarinėmis tarnybomis;

     5) nustatyti tinklo numeraciją bei ryšio su kitais tinklais kodus;

     6) nustatyti, kad telekomunikacijų tinklų operatoriai savo lėšomis užtikrina techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams kontroliuoti perduodamos informacijos turinį, taip pat teikia būtiną informaciją apie abonentus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-279, 97.06.19, Žin., 1997, Nr.64-1506 (97.07.04)

 

 

     15 straipsnis. Telekomunikacijų techninių priemonių įvežimas,

                    gaminimas, pardavinėjimas ir naudojimas

 

     1.  Telekomunikacijų  techninių  priemonių  įvežimas (atsiuntimas) iš  užsienio, gaminimas  parduoti arba kitaip platinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prekiavimas arba kitoks platinimas  yra  reguliuojami  ryšių  administracijos leidimais, kurių išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

     2. Be pirmojoje dalyje nurodyto leidimo galima įvežti (atsiųsti) iš užsienio arba gaminti parduoti Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip  pat prekiauti arba kitaip platinti tik sertifikuotas   technines   telekomunikacijų   priemones. Elektromagnetines bangas  spinduliuojantiems įrenginiams šios dalies nuostatos netaikomos.

     3. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys gali be ribojimų naudoti Lietuvos Respublikos atitikties sertifikatą turinčius galinius bendrųjų telekomunikacijų tinklų įrenginius, radijo ir televizijos imtuvus, kitus radijo signalų priėmimo įrenginius. Telekomunikacijų paslaugų  teikėjui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai versti paslaugų naudotojus įsigyti ar nuomoti kurio nors gamintojo  tiekiamus galinius bendrųjų telekomunikacijų tinklų įrenginius.

     4. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys gali be ribojimų savo patalpose ir žemės valdose įsirengti ir eksploatuoti laidinius telekomunikacijų tinklus, nesujungtus su kitais tinklais ir naudojamus savo poreikiams tenkinti.

     5. Bendruosiuose telekomunikacijų tinkluose ir su jais sujungtuose tinkluose galima naudoti tik sertifikuotas technines telekomunikacijų priemones.

 

     16 straipsnis. Telekomunikacijų techninių priemonių sertifikavimas

 

     Telekomunikacijų techninių priemonių sertifikavimo tvarką nustato Vyriausybė.

 

     17 straipsnis. Telekomunikacijų galinių įrenginių jungimas prie

                    bendrųjų telekomunikacijų tinklų

 

     Galinius telekomunikacijų įrenginius prijungti prie bendrųjų telekomunikacijų tinklų, taip pat juos prižiūrėti gali tik atitinkamų bendrųjų tinklų operatorių įgalioti darbuotojai arba ryšių administracijos  leidimus turintys  asmenys.  Leidimai išduodami tinkamos kvalifikacijos asmenims, turintiems reikiamą įrangą, Ryšių ir informatikos ministerijos nustatyta tvarka.

 

     18 straipsnis. Telekomunikacijų tinklų įrengimas

 

     1. Valstybės įmonės ir valstybinių specialios paskirties telekomunikacijų  tinklų  operatoriai  turi  teisę  tiesti telekomunikacijų linijas ir statyti jų įrenginius valstybei priklausančioje žemėje,  taip pat bendro naudojimo keliuose (automobilių keliuose ir geležinkelyje bei jiems priskirtoje žemėje, gatvėse,  aikštėse, valstybiniuose  vandenyse ir jų pakrantėse, per tiltus, tunelius) ir oro erdvėje virš jų, suderinę su  valstybinės žemės  valdytojais ir  naudotojais atliekamų darbų terminus ir sąlygas bei jų priežiūros tvarką.

     2. Telekomunikacijų įmonės turi teisę tiesti požemines telekomunikacijų linijas ir statyti jų įrenginius nekeisdamos žemės paskirties:

     1) žemėje, kuriai žemės savininko ar valstybinės žemės naudotojo ir  telekomunikacijų įmonės  tarpusavio susitarimu nustatytas servitutas;

     2) žemėje, kurią telekomunikacijų įmonė linijų tiesimo laikui nuomoja  iš žemės  savininko arba valstybinės žemės naudotojo.

     Žemės valdos savininkui ar naudotojui atsisakius išnuomoti žemę arba nustatyti jai servitutą, Vyriausybė gali priimti sprendimą dėl žemės servituto nustatymo telekomunikacijų linijos tiesimo trasoje.

     3. Telekomunikacijų įmonės turi sutvarkyti telekomunikacijų linijų tiesimo metu pažeistą aplinką ir pagal galiojančius įstatymus atlyginti žemės savininkams ir naudotojams padarytus nuostolius.

     4. Statant ar rekonstruojant pastatus, kelius, tiltus ir kitus objektus, telekomunikacijų linijų iškėlimo darbus atlieka statybų užsakovai  pagal minėtų  linijų savininkų nurodytas technines sąlygas.

     5. Jei žemės, kuriai nėra nustatytas servitutas, savininkas reikalauja iškelti per jo žemės valdą nutiestas telekomunikacijų linijas, telekomunikacijų įmonė iškėlimo darbus turi atlikti per dvejus metus nuo reikalavimo pateikimo. Jei žemės savininkas pareikalauja iš  jo žemės valdos iškelti iki šio įstatymo įsigaliojimo nutiestas telekomunikacijų linijas, jų iškėlimo darbai atliekami pareiškėjo lėšomis. Telekomunikacijų įmonė, iškėlusi žemės savininko reikalavimu telekomunikacijų linijas iš jo žemės valdos, įgyja teisę išjungti iš įmonės telekomunikacijų tinklo visus šioje valdoje esančius galinius telekomunikacijų įrenginius.

 

     19 straipsnis. Telekomunikacijų tinklų apsauga

 

     1. Telekomunikacijų  tinklų apsaugos zoną sudaro žemės ruožas, esantis  išilgai telekomunikacijų  linijų ir aplink telekomunikacijų objektus,  su jame esančiais augmenimis ir statiniais. Šioje  zonoje draudžiama keisti žemės paskirtį, statyti pastatus ar kitus statinius, laikyti įrenginius ir medžiagas, kasinėti, daryti gręžinius, sprogdinti ir atlikti kitus darbus,  kurių metu  ar dėl  jų gali būti pažeisti telekomunikacijų statiniai,  be išankstinio  telekomunikacijų linijų ir (arba) objektų savininkų sutikimo.

     2. Apsaugos zonų matmenys, jų žymėjimo būdai, darbų jose tvarka nustatoma  Vyriausybės patvirtintose  telekomunikacijų tinklų apsaugos taisyklėse.

     3. Įmonės,  organizacijos, žemės  valdų savininkai  ir naudotojai, taip  pat kiti asmenys, dėl kurių kaltės buvo pažeistos telekomunikacijų techninės priemonės, turi atlyginti šias priemones eksploatuojančiai įmonei padarytus nuostolius.

     4. Telekomunikacijų technines priemones eksploatuojančios įmonės įgalioti  darbuotojai, suderinę su valstybinės žemės valdytojais ir  naudotojais, turi  teisę laisvai vaikščioti telekomunikacijų  linijų  apsaugos  zonose,  taisyti  arba rekonstruoti linijas, kasti duobes, tranšėjas. Šiems darbuotojams taip pat leidžiama genėti medžių šakas, kirsti krūmus, kad būtų galima palaikyti projekte nustatytą proskynų plotį bei atstumą iki oro linijų laidų.

     5. Baigus šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytus darbus, telekomunikacijų įmonės turi sutvarkyti pažeistą aplinką ir atlyginti žemės naudotojams padarytus nuostolius.

 

     20 straipsnis. Radijo ir televizijos laidų transliavimas

 

     1. Vienu laidinio radijo ar kabelinės televizijos tinklo kanalu turi būti transliuojamos Lietuvos radijo ir televizijos pirmosios nacionalinės programos laidos. Kitų kanalų naudojimas šiuo įstatymu nereglamentuojamas.

     2. Ryšių ir informatikos ministerijai pavaldžios radijo ir televizijos laidų transliavimo įmonės privalo transliuoti visas Lietuvos radijo  ir  televizijos  laidas.  Kitų  visuomenės informavimo priemonių (radijo ir televizijos studijų, redakcijų) laidas šios įmonės gali transliuoti Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

 

     21 straipsnis. Telekomunikacijų techninėmis priemonėmis perduodamų

                    pranešimų slaptumas

 

     1.  Telekomunikacijų  įmonių  darbuotojams  draudžiama atskleisti neįgaliotiems asmenims arba sudaryti jiems sąlygas sužinoti patiems telefono pokalbių, telegrafo pranešimų, kitos telekomunikacijų techninėmis priemonėmis perduodamos informacijos turinį, taip pat kitą informaciją, su kuria telekomunikacijų įmonių darbuotojai susipažįsta atlikdami tarnybines pareigas.

     2. Informacija apie telekomunikacijų paslaugų naudotojus, reikalinga mokesčiams už paslaugas nustatyti, turi būti minimali ir negali būti atskleista kitiems asmenims, išskyrus pačius paslaugų naudotojus arba jų įgaliotus asmenis.

     3. Informacija  apie galinio telekomunikacijų įrenginio numerį, jo įrengimo vietą ir priklausomybę yra neslapta, bet abonento pageidavimu gali būti neatskleidžiama kitiems asmenims.

     4. Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyta informacija gali būti atskleista arba sudarytos sąlygos ją sužinoti tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

     5. Asmenys,  pažeidę šio  straipsnio pirmosios  dalies reikalavimus,  traukiami  administracinėn  ir  baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Telekomunikacijų įmonių darbuotojai, padarę tokių pažeidimų, atleidžiami iš pareigų kaip netekę pasitikėjimo. Asmenys, pažeidę šio straipsnio antrosios dalies reikalavimus, traukiami administracinėn atsakomybėn.

 

                                V skirsnis

         PAŠTO IR TELEKOMUNIKACIJŲ ĮMONIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

 

     22 straipsnis. Įėjimo teisė

 

     1. Telekomunikacijų įmonės raštu įgaliotas asmuo, iš anksto perspėjęs žemės valdos savininką, gali įeiti į šią valdą (jei ji neužstatyta pastatais,  nenaudojama kaip  sodas ar  pramogų aikštelė) telekomunikacijų įrenginių projektiniams tyrimams.

     2. Paštai ir telekomunikacijų įmonės turi teisę įrengti ir prižiūrėti abonentines pašto dėžutes bei dėžutes laiškams ir telekomunikacijų technines priemones gatvėse bei kitose viešose vietose, jeigu tai netrukdo žmonių bei transporto judėjimui, taip pat patekti į privačios nuosavybės objektus, kai reikia įrengti, patikrinti ar pataisyti juose esančias telekomunikacijų ryšių technines priemones. Jeigu naudojantis šiomis teisėmis privačiai ar viešajai nuosavybei padaroma materialinė žala, įmonė turi atlyginti padarytus nuostolius.

     3. Į Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei jų struktūroms priklausančias žemės valdas telekomunikacijų įmonės atstovai gali įeiti šių ministerijų bei Ryšių ir informatikos ministerijos bendro įsakymo nustatyta tvarka.

 

     23 straipsnis. Informavimo pareiga

 

     1. Paštai ir telekomunikacijų įmonės privalo iš anksto raštu pranešti Ryšių  ir informatikos ministerijai apie pašto ir telekomunikacijų paslaugų teikimo pradžią, nutraukimą, taip pat apie jų teikimo sąlygų pasikeitimus.

     2. Paštai ir telekomunikacijų įmonės privalo iš anksto viešai skelbti  apie paslaugų teikimo sąlygų bei jų kainų pasikeitimus.

 

     24 straipsnis. Taisyklių privalomumas

 

     Paštai ir telekomunikacijų įmonės, taip pat kiti juridiniai ir fiziniai  asmenys, teikiantys  pašto ir telekomunikacijų paslaugas ar kitokiu būdu susiję su pašto ir telekomunikacijų veikla, privalo laikytis Ryšių ir informatikos ministerijos patvirtintų taisyklių.

 

     25 straipsnis. Atsakomybė

 

     Ryšių įstatymo pažeidėjai atsako pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus.

 

     26 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

 

     1. Lietuvos Respublikos ryšių įstatymas įsigalioja nuo 1996m. sausio 1 dienos.

     2. Šio įstatymo 8 straipsnio pirmosios dalies pirmojo sakinio nuostata, kad valstybės pašto išimtinė teisė ir pareiga yra pristatyti socialinio draudimo pensijas, ir 10 straipsnis įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 dienos.

     3. Pripažinti netekusiu galios 1991 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos ryšių įstatymą Nr.I-1392 (Žin., 1991, Nr.17- 450).

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS       ALGIRDAS BRAZAUSKAS