Nauja strategijos redakcija nuo 2009-10--04:

Nr. 1200, 2009-09-30, Žin., 2009, Nr. 118-5077 (2009-10-03)

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 849
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1200
redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VIDUTINĖS TRUKMĖS SKOLINIMOSI IR SKOLOS VALDYMO STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijos (toliau – ši strategija) paskirtis – kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų skolinimosi ir skolos valdymo politiką, taip užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą. Į šią strategiją Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) atsižvelgia rengdama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, šia strategija vadovaujasi skolindamasi ir valdydama skolinius įsipareigojimus, prisiimtus išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP), pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (toliau – skoliniai įsipareigojimai). Ši strategija kasmet persvarstoma ir prireikus – atnaujinama.

2. Šioje strategijoje vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2005, Nr. 83-3041).

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Valdžios sektoriaus skola 2008 metų pabaigoje buvo 17 375 mln. litų, tai sudarė 15,6 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). Valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP per 2008 metus sumažėjo 1,72 procentinio punkto (2007 metais buvo 17,3 procento BVP) ir yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių.

4. Centrinės valdžios skola 2008 metų pabaigoje buvo 16 052 mln. litų ir sudarė 92,4 procento valdžios sektoriaus skolos. 2008 metais didžiąją centrinės valdžios skolos dalį sudarė išleisti VVP – 15 220 mln. litų, arba 94,8 procento visos skolos. Paskolos sudarė 832 mln. litų, arba 5,2 procento visos skolos. Centrinės valdžios vidaus skola 2008 metų pabaigoje buvo 4 927 mln. litų, arba 31 procentas visos skolos, užsienio skola – 11 126 mln. litų, arba 69 procentai visos skolos.

5. Centrinės valdžios skola apsaugota nuo galimos valiutų kursų svyravimo rizikos: 2009 metų I pusmetį skola eurais sudarė apie 90 procentų, litais – apie 10 procentų, kitomis valiutomis – mažiau nei vieną dešimtąją procento.

6. Centrinės valdžios skolos perfinansavimo rizikos rodikliai nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikė skola pagal likutinę trukmę 2009 metų I pusmečio pabaigoje sudarė 17,4 procento visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė 2009 metų I pusmečio pabaigoje buvo 4,8 metų, vidaus skolos – 1,4 metų, užsienio skolos – 5,8 metų.

7. Centrinės valdžios palūkanų normų kitimo rizikos rodikliai taip pat nekelia grėsmės valstybės finansams. Centrinės valdžios skola už kintamąją palūkanų normą sudarė 6,1 procento visos centrinės valdžios skolos 2009 metų I pusmečio pabaigoje. Finansinė Macaulay trukmė, rodanti vidutinį laikotarpį, kuriuo mokėjimai už išleistus VVP nepriklauso nuo palūkanų normų lygio pokyčių ir kuris apskaičiuojamas kaip piniginių srautų trukmių svertinis vidurkis, 2009 metų I pusmečio pabaigoje sudarė 3,9 metų.

8. Už centrinės valdžios skolą 2008 metais sumokėta 711,3 mln. litų palūkanų, tai sudarė 3,96 procento į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą surinktų mokesčių metinės sumos. Už vidaus skolą sumokėta 109,4 mln. litų, už užsienio skolą – 601,9 mln. litų palūkanų.

9. Tarptautinės kredito reitingų agentūros „Standard&Poor’s“ ir „Fitch Ratings“ dėl ekonominio nuosmukio rizikos ir didėjančios rizikos, susijusios su išoriniu sektoriumi, 2008 metais sumažino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingus per dvi pakopas – nuo „A“ iki „BBB+“, o 2009 metais – dar per vieną pakopą iki „BBB“. Reitingų agentūra „Moody‘s“ 2009 metais (pirmą kartą nuo pirmojo reitingo suteikimo 1996 metais) irgi sumažino Lietuvos skolinimosi reitingą – nuo „A2“ iki „Baa1“ (per dvi pakopas). Šiuo metu visiems reitingų agentūrų suteiktiems reitingams nustatytos neigiamos perspektyvos. Nors Lietuvos reitingai nuo 2008 metų pradžios mažinti keletą kartų, Lietuva vis dar investicinio lygio valstybių grupėje, tačiau neigiami reitingų pokyčiai didina Vyriausybės skolinimosi sąnaudas (investuotojai tikisi didesnio rizikos priedo, mokamo už išleidžiamus VVP).

10. Įvykę 2008 metų rugsėjo mėnesį sukrėtimai užsienio finansų rinkose (ypač Jungtinių Amerikos Valstijų banko „Lehman Brothers“ bankrotas) turėjo įtakos Vyriausybės skolinimosi sąnaudoms ir skolinimosi galimybėms 2008–2009 metais. Dėl nepalankios situacijos finansų rinkoje 2008 metais nuspręsta neplatinti planuotos euroobligacijų emisijos. Nors nuo 2008 metų II pusmečio pradėjo blogėti šalies makroekonominė situacija ir pasireiškė mokestinių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų nesurinkimo tendencijos, valdžios sektoriaus biudžeto rodikliai nebuvo tikslinami, dėl to metų pabaigoje nepakako lėšų visoms suplanuotoms Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti. 2008 metų pabaigoje gerokai padidėjo Vyriausybės skolinimosi sąnaudos, o ilgalaikiai VVP vidaus rinkoje prarado paklausą.

11. Nepalankios sąlygos skolintis užsienio rinkose lėmė naujų skolinimosi priemonių ir būdų naudojimą, tarp jų ir neviešą VVP platinimą vidaus ir užsienio rinkose. Įvairesnės skolinimosi priemonės leido, atsižvelgiant į to laikotarpio tarptautinę finansinę situaciją, pasiskolinti už santykinai priimtiną skolinimosi kainą užtektinai lėšų Vyriausybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti (tarp jų ir nefinansuotoms dėl lėšų stygiaus 2008 metų pabaigoje). Be to, 2009 metais derėtasi dėl galimybės skolintis investicijų projektų įgyvendinimui finansuoti iš tarptautinių finansų institucijų (Europos investicijų banko, Šiaurės investicijų banko ir Europos Tarybos vystymo banko) ir skolintasi iš jų. 2009 metų II ketvirtį vėl pradėti leisti Vyriausybės taupymo lakštai.

12. 2009 metų birželį išplatinta 5 metų trukmės euroobligacijų emisija. Tai įrodo, kad nors Lietuvos makroekonominė situacija pablogėjusi, užsienio investuotojai ja vis dar pasitiki.

13. Reikia pažymėti, kad 2009 metais didelę paklausą turintys neviešo platinimo (daugiausia – trumpalaikiai) vidaus VVP daugiausia denominuoti eurais. Lietuvoje veikiantis valiutų valdybos modelis ir pakankamos konvertuojamų užsienio valiutų atsargos nedidina rizikos, susijusios su mokėjimais užsienio valiuta, tačiau užsienio valiuta denominuotos centrinės valdžios sektoriaus skolos didėjimas gali didinti užsienio kreditorių nepasitikėjimą šalies galimybėmis įvykdyti jos skolinius įsipareigojimus. Be to, 2009 metų II ketvirtį mažėja aukcionų dalyvių pasiūlymų apimtis vidaus VVP aukcionuose.

14. Europos centrinis bankas, siekdamas aktyvinti Europos Sąjungos skolinimosi rinką ir atgaivinti ekonomiką, 2008–2009 metais reguliariai mažino bazinę palūkanų normą. 2009 metų birželio mėnesį ji sudarė 1 procentą. Dėl to gerokai sumažėjo Euribor palūkanų normos. Deja, dėl įvairių priežasčių skirtumas tarp atitinkamų trukmių Vilibor ir Euribor palūkanų normų labai didelis. Taigi skolintis vidaus rinkoje naudojant eurais denominuotas skolinimosi priemones pastaruoju metu patraukliau dėl mažesnių skolinimosi sąnaudų.

15. 2008 metų pabaigoje pradėjusi veiklą penkioliktoji Vyriausybė ėmėsi griežtos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto konsolidavimo politikos. Šios politikos nuostatų laikymasis didina investuotojų pasitikėjimą Lietuvos kreditingumu.

16. Valstybės garantuota skola nominalia išraiška 2008 metais padidėjo 52 mln. litų ir sudarė 1 285 mln. litų, arba 1,15 procento BVP (per 2008 metus šis rodiklis sumažėjo 0,11 procentinio punkto), labiausiai dėl aktyvios garantijų institucijų veiklos siekiant padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui gauti finansavimą verslui pradėti ar plėtoti. Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2008, Nr. 149-6020) numatyti didesni valstybės garantijų limitai garantijų institucijų įsipareigojimams atsižvelgiant į ekonomikos skatinimo poreikį ir situaciją paskolų rinkoje. Be to, numatyta galimybė teikti valstybės garantijas bankams dėl studentams teikiamų paskolų ir numatyta papildoma priemonė – valstybės garantijų teikimas pagal atskirą Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą dėl bankų gaunamų paskolų ar kitaip prisiimamų finansinių įsipareigojimų siekiant stiprinti bankų sistemos Lietuvoje finansinį stabilumą ir patikimumą.

III. SKOLINIMOSI IR SKOLINIMOSI POREIKIO PERSPEKTYVOS

17. Vyriausybė pastaraisiais metais daugiausia skolinosi valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto deficitui finansuoti. Patvirtintas deficitinis 2009 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, projektuojamas deficitinis 2010 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, tikėtina, kad ir 2011 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas bus deficitinis. Dėl to skolinimasis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto deficitui finansuoti artimiausiais metais sudarys didelę skolinimosi poreikio dalį.

18. Grąžinti didelės apimties užsienio skolą numatoma tik nuo 2012 metų (po 1 mlrd. eurų vertės euroobligacijų emisijų išpirkimai 2012 ir 2013 metais). Grąžinama vidaus skolos suma 2010 metais sudarys apie 1,9 mlrd. litų (2009 metų birželio mėnesio duomenimis). Vidaus skolos grąžinimo terminai išdėstyti laikantis racionalios perfinansavimo rizikos, dėl to vidaus skolos – denominuotos litais ir eurais – grąžinimas nekelia grėsmės valstybės finansams.

19. Atsižvelgiant į santykinai nemažą trumpo laikotarpio vidaus skolinimosi priemonių paklausą ir gana didelį 2009 metų skolinimosi poreikį, ypač III ketvirtį įgyvendinant Vyriausybės ekonomikos skatinimo plano priemones, tikėtina, kad trumpalaikė valstybės skola gali išaugti. Be to, nors Lietuvos skolinimosi rizikos priedai ir Lietuvos apsidraudimo nuo Lietuvos kredito rizikos sandorio kainos sumažėję, palyginti su 2009 metų pradžia, šie rodikliai vis dar gerokai didesni negu 2008 ar ankstesnių metų. Dėl to, atsižvelgiant į perfinansavimo rizikos rodiklius ir skolinimosi priemonių pasirinkimo galimybes, būtų tikslinga santykinai nemažą skolinimosi poreikio dalį, laikantis nustatytųjų skolinimosi limitų, finansuoti skolinantis iki 1–1,5 metų laikotarpiui ir racionaliai paskirstyti perfinansavimo riziką remiantis prielaida, kad Vyriausybė toliau nuosekliai laikysis griežtos valstybės fiskalinės politikos ir ekonomikos skatinimo plano. Tai turėtų lėtinti ekonomikos nuosmukį 2009–2010 metais, spartinti ekonomikos atsigavimą 2011 metais ir atitinkamai sudarytų sąlygas valstybei pasiskolinti ilgesniam laikotarpiui mažesnėmis skolinimosi sąnaudomis (t. y. esant mažesniam rizikos priedui). Be to, būtų tikslinga fiksuoti Vyriausybės skolinimosi kainą ilgesniam laikotarpiui 2010–2011 metais, tikintis, kad tuo metu jau bus sumažėjęs Lietuvos rizikos priedas. Pasiūlymas grindžiamas prognozuojamu nuosekliu Euribor palūkanų normos augimo nuo 2009 metų pabaigos scenarijumi, remiantis išankstiniais palūkanų normų sandoriais, skelbiamais informacinės agentūros „Bloomberg“ informacinėje sistemoje.

IV. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių ANALIZĖ

20. Atlikus valstybės skolinimosi ir valstybės skolos valdymo analizę, įvertinti išoriniai ir vidiniai veiksniai. Nustatytos šios skolinimosi ir skolos valdymo stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:

20.1. Stiprybės:

20.1.1. Lietuvos valdžios sektoriaus skolos santykinis lygis (2008 metais – 15,6 procento BVP) pastaruosius 7 metus nuolat mažėjo ir šiuo metu vienas mažiausių Europos Sąjungoje;

20.1.2. Vyriausybė laikosi centrinės valdžios sektoriaus biudžeto konsolidavimo politikos, tai leidžia išlaikyti skolinimosi poreikio apimtį finansuotino lygio;

20.1.3. centrinės valdžios skola visiškai apsaugota nuo valiutų kursų svyravimo rizikos;

20.1.4. palūkanų normų kitimo ir perfinansavimo rizika nekelia grėsmės valstybės finansams;

20.1.5. didžiąją centrinės valdžios skolos dalį sudaro išleisti VVP, tai rodo Vyriausybės gebėjimą skolintis rinkoje savarankiškai net ir esant sudėtingai situacijai užsienio finansų rinkose;

20.1.6. Vyriausybė palaiko glaudžius ryšius su Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko ekspertais, analizuoja šių finansų institucijų ekspertų rekomendacijas.

20.2. Silpnybės:

20.2.1. valdžios sektoriaus skolos ir valstybės garantuotos skolos apimtis (dėl deficitinių biudžetų ir ekonomikos skatinimo plano priemonių vykdymo) auga nominalia išraiška;

20.2.2. skolos valdymo išlaidos, skolai augant nominalia išraiška, irgi didėja;

20.2.3. nepalankios tendencijos užsienio finansų rinkose neigiamai veikia Vyriausybės skolinimosi sąnaudas (jas didina) ir galimybes;

20.2.4. nepalankūs reitingų agentūrų sprendimai, mažinantys Vyriausybės kredito reitingus, didina skolinimosi sąnaudas.

20.3. Galimybės:

20.3.1. iki 2012 metų negrąžinus didelės apimties užsienio skolos, sudaromos galimybės padidinti trumpalaikės skolos apimtį ir sumažinti valstybės skolos valdymo išlaidas nefiksuojant skolinimosi kainos ilgam laikotarpiui, kol Lietuvos kredito rizika bus padidėjusi;

20.3.2. Vyriausybei priklausiusių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo pajamos gerokai padidino likvidžių lėšų rezervus, kurie, esant likvidumo problemoms, galėtų būti laikinai panaudoti valstybės skoliniams įsipareigojimams dengti;

20.3.3. Vyriausybės bendradarbiavimas su tarptautinėmis finansų institucijomis (Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku), Lietuvos narystė Europos Sąjungoje sudaro galimybes turėti alternatyvų (ne rinkos) finansavimo šaltinį, jeigu susidarytų nepalankios aplinkybės.

20.4. Grėsmės:

20.4.1. nepalanki situacija finansų rinkose;

20.4.2. nustatytos neigiamos kredito reitingų perspektyvos didina galimų nepalankių tolesnių reitingų agentūrų sprendimų riziką;

20.4.3. sudėtinga ekonominė situacija Rytų Europos valstybėse potencialių investuotojų požiūriu;

20.4.4. investuotojų pasiūlymų Vyriausybės vidaus aukcionuose mažėjimo tendencijos ir dėl to sudėtingesnis skolinimosi galimybių prognozavimas;

20.4.5. nelikvidi vidaus VVP antrinė rinka, lemianti ilgalaikių palūkanų normų neatitiktį Mastrichto kriterijui, nustatytam Europos Sąjungos sutarties 121 straipsnio 1 dalyje.

V. VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI IR SKOLOS VALDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

21. Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą valstybės išlaidų finansavimą ir prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymą skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika vidutiniu laikotarpiu, laikantis reikalavimų, keliamų Europos Sąjungos valstybėms narėms, siekiančioms įsivesti eurą.

22. Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo uždaviniai:

22.1. siekti priimtinos palūkanų normų kitimo, perfinansavimo ir valiutų kursų pokyčių rizikos vidutiniu laikotarpiu, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, numatomą Vyriausybės skolinimosi poreikį artimiausiu laikotarpiu ir faktines rizikos rodiklių reikšmes;

22.2. siekti VVP likvidumo;

22.3. atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir esamus finansinius išteklius, laikytis priimtinos rizikos, susijusios su neapibrėžtais valstybės skoliniais įsipareigojimais;

22.4. efektyviau valdyti valstybės piniginius išteklius;

22.5. parengti priemones, skirtas kaupti piniginius išteklius didelės apimties skoloms grąžinti.

VI. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS, ATSAKOMYBĖ IR ATSKAITOMYBĖ

23. Įgyvendindama šią strategiją, Vyriausybė taip pat analizuoja ir įvertina skirtingų skolinimosi strategijų (tarp jų ir skolinimosi ne rinkoje) įtaką centrinės valdžios sektoriaus skolos rodikliams.

24. Šios strategijos įgyvendinimo priemonių planas pateiktas priede. Už šios strategijos įgyvendinimą atsakinga Finansų ministerija, kuri per 3 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos informuoja Vyriausybę apie priemonių plano vykdymą.

25. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidos šiai strategijai įgyvendinti finansuojamos iš Skolos valstybės vardu valdymo programos (programos kodas – 01.04).

––––––––––––––––––––

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijos

priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VIDUTINĖS TRUKMĖS SKOLINIMOSI IR SKOLOS VALDYMO STRATEGIJOS PRIEMONIŲ PLANAS

Uždaviniai	Priemonės	Vykdymo laikas	Atsakingas vykdytojas
1. Siekti priimtinos palūkanų normų kitimo, perfinansavimo ir valiutų kursų pokyčių rizikos vidutinės trukmės laikotarpiu, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, numatomą Vyriausybės skolinimosi poreikį artimiausiu laikotarpiu ir faktines rizikos rodiklių reikšmes	1.1. Užtikrinti, kad trumpalaikės skolos valstybės vardu pagal likutinę trukmę ir visų skolinių įsipareigojimų santykinis rodiklis nebus daugiau kaip 25 procentai	nuolat	Finansų ministerija
	1.2. Užtikrinti, kad vidutinė svertinė likutinė skolos valstybės vardu trukmė nebus trumpesnė kaip 4 metai	nuolat	Finansų ministerija
	1.3. Naudoti stochastinį imitavimo modelį, kurio pagrindu pagal matematinius metodus apskaičiuojamos centrinės valdžios skolos valdymo vidutinės sąnaudos ir galimas nuokrypis nuo jų, esant tam tikrai tikimybei, pagal skirtingas skolinimosi strategijas; įvertinti įvairius galimus faktorius, kurie veiktų Vyriausybės skolinimosi sąnaudas	nuolat	Finansų ministerija
	1.4. Užtikrinti, kad skolos už kintamąją palūkanų normą ir visų skolinių įsipareigojimų valstybės vardu santykis nebus didesnis kaip 15 procentų	nuolat	Finansų ministerija
	1.5. Užtikrinti, kad finansinė Macaulay trukmė bus nuo 2,5 iki 5 metų	nuolat	Finansų ministerija
	1.6. Užtikrinti, kad Vyriausybės skolinimosi poreikis bus finansuojamas litais ir eurais arba kita valiuta, kuri būtų keičiama į litus ar eurus taikant išvestines finansines priemones	nuolat	Finansų ministerija
2. Siekti VVP likvidumo	2.1. Užtikrinti, kad Vyriausybės skolinimosi poreikis daugiausia būtų finansuojamas išleidžiant VVP vidaus ir užsienio rinkose	nuolat	Finansų ministerija
	2.2. Skolinantis užsienio rinkose, koncentruotis į ilgalaikių euroobligacijų emisijas	nuolat	Finansų ministerija
	2.3. Skolinantis vidaus rinkoje, siekti finansuoti santykinai didelę 2009 metų skolinimosi poreikio dalį, atsižvelgiant į skolinimosi priemonių paklausą, skolinimosi kainą ir perfinansavimo rizikos rodiklius; finansuojant 2010 ir vėlesnių metų skolinimosi poreikius, palaipsniui didinti ilgalaikių viešai platinamų VVP emisijas, mažinti neviešai platinamų VVP emisijų apimtį; piniginių išteklių srautams subalansuoti naudoti valstybės iždo vekselius, kredito linijas	2009 metai ir kasmet	Finansų ministerija
3. Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką ir esamus finansinius išteklius, laikytis priimtinos rizikos, susijusios su neapibrėžtais valstybės skoliniais įsipareigojimais	3.1. Užtikrinti, kad valstybės garantuota skola nebus didesnė kaip 7 procentai BVP	nuolat	Finansų ministerija
	3.2. Reguliariai stebėti suteiktas valstybės garantijas ir vertinti šių įsipareigojimų keliamą riziką valstybės piniginių išteklių srautams	nuolat	Finansų ministerija
4. Efektyviau valdyti valstybės piniginius išteklius	4.1. Užtikrinti, kad prireikus būtų tobulinamos informacinių technologijų sistemos, leidžiančios efektyviau naudoti turimus išteklius, mažinti finansinę ir veiklos riziką, efektyviau valdyti skolinius įsipareigojimus	nuolat	Finansų ministerija
4. Efektyviau valdyti valstybės piniginius išteklius	4.2. Griežtinti trumpalaikių paskolų, teikiamų savivaldybėms iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto apyvartinių lėšų, valdymą – paskolų suteikimo ir grąžinimo kontrolę, taip pat užtikrinti, kad laiku negrąžintos paskolos (arba jų dalys) būtų įskaitytos kaip savivaldybių gautos biudžeto pajamos	nuolat	Finansų ministerija
5. Parengti priemones, skirtas kaupti piniginius išteklius didelės apimties skoloms grąžinti	5.1. Pakeisti teisės aktus, reglamentuojančius perteklinių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų naudojimą, Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų šaltinius ir jų naudojimą, numatyti galimybę kaupti piniginius išteklius, siekiant suformuoti 5 procentų BVP dydžio lėšų rezervą:	2010–2011 metai	Finansų ministerija
	5.1.1. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47) numatyti nuostatą, kad perteklinės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamos, gautos pasiekus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto perteklių, pasibaigus kalendoriniams metams Vyriausybės sprendimu skiriamos valstybės skolai mažinti ir kaupiamos Rezerviniame (stabilizavimo) fonde didelės apimties ateities skoloms grąžinti
	5.1.2. patikslinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 107-2688) ir numatyti, kad Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos gali būti naudojamos tik Lietuvos valstybės rezervo lėšoms, reikalingoms ūkio funkcionavimui palaikyti esant ekstremalioms situacijoms ir ekonominei grėsmei, sukaupti ir atkurti, šio fondo valdymo išlaidoms, taip pat valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti
	5.1.3. patikslinti Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-912 (Žin., 2002, Nr. 56-2235), pagal šio plano 5.1.2 punkto nuostatas ir numatyti papildomus fondo lėšų šaltinius – valstybės vardu pasiskolintas lėšas, pervestas į fondą Vyriausybės sprendimu, ir perteklines Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas, gautas pasiekus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto perteklių ir pervestas į fondą Vyriausybės sprendimu
	5.2. Prireikus skolintis pirma laiko siekiant sukaupti pakankamai lėšų didelės apimties skoloms grąžinti	nuo 2010 metų	Finansų ministerija

––––––––––––––––––––

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1200, 2009-09-30, Žin., 2009, Nr. 118-5077 (2009-10-03)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. RUGSĖJO 3 D. NUTARIMO NR. 849 "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VIDUTINĖS TRUKMĖS SKOLINIMOSI IR SKOLOS VALDYMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo Vilija Tamaliūnienė (2009-10-07)

vitama@lrs.lt