Įsakymas netenka galios 2014-10-04:
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Įsakymas
Nr. V-440, 2014-10-03, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13611
Dėl Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento pripažinimo netekusiu galios
Suvestinė redakcija nuo 2012-07-13 iki 2014-10-03
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 151-5522, i. k. 1042231ISAK69/V-125
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS IR
VALSTYBINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL PROFESINIŲ LIGŲ PRIEŽASČIŲ TYRIMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2004 m. spalio 1 d. Nr. 1-269/V-125
Vilnius
Vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Žin., 2004, Nr. 69-2398) 10 punktu:
2. Pripažįstame netekusiu galios Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2001 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 249/42 „Dėl profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento“ (Žin., 2001, Nr. 82-2885).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio
darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos direktoriaus
2004 m. spalio 1 d.
įsakymu Nr. 1-269/V-125
Profesinių ligų PRIEŽASČIŲ TYRIMO REGLAMENTAS
I. TAIKYMO SRITIS
1. Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas (toliau vadinama – reglamentas) taikomas organizuojant ir atliekant profesinės ligos priežasčių tyrimą.
2. Šis reglamentas nustato:
2.2. profesinės ligos priežasčių tyrimo komisijos (toliau vadinama – komisija) veiklos organizavimą;
3. Šis reglamentas privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose (toliau vadinama – Nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (Žin., 2004, Nr. 69-2398), nustatyta tvarka yra susiję su profesinių ligų priežasčių tyrimu, diagnozės nustatymu ir apskaita.
II. PRANEŠIMŲ PATEIKIMO TVARKA
4. Ūmią profesinę ligą įtaręs asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau vadinama – ASPĮ) gydytojas ne vėliau kaip per valandą nuo profesinės ligos pirminės diagnozės nustatymo informuoja apie tai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija) teritorinį skyrių, visuomenės sveikatos centrą apskrityje, darbdavį ir ne vėliau kaip per 12 valandų išsiunčia jiems pranešimą (Nuostatų 1 priedas).
Punkto pakeitimai:
Nr. V-203, 2012-07-05, Žin., 2012, Nr. 81-4261 (2012-07-12), i. k. 1122231ISAK000V-203
5. Lėtinę profesinę ligą įtaręs ASPĮ gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pirminės diagnozės nustatymo išsiunčia pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, visuomenės sveikatos centrui apskrityje ir darbdaviui.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-203, 2012-07-05, Žin., 2012, Nr. 81-4261 (2012-07-12), i. k. 1122231ISAK000V-203
III. KOMISIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
6. Profesinės ligos priežastys pradedamos tirti nuo pranešimo užregistravimo Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus pranešimų apie įtariamas profesines ligas registravimo žurnale arba skaitmeninėje laikmenoje dienos.
7. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per dieną (ūmios profesinės ligos atveju ne vėliau kaip per valandą) nuo pranešimo užregistravimo kreipiasi į visuomenės sveikatos centro apskrityje vadovą dėl specialisto ir ASPĮ vadovą dėl gydytojo, kuris įtarė profesinę ligą, skyrimo į komisiją.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-203, 2012-07-05, Žin., 2012, Nr. 81-4261 (2012-07-12), i. k. 1122231ISAK000V-203
8. Visuomenės sveikatos centro apskrityje ir ASPĮ vadovai nuo kvietimo dalyvauti komisijoje ne vėliau kaip per dieną (ūmios profesinės ligos atveju ne vėliau kaip per valandą) informuoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie paskirtus specialistus.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-203, 2012-07-05, Žin., 2012, Nr. 81-4261 (2012-07-12), i. k. 1122231ISAK000V-203
9. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjo potvarkiu sudaroma komisija, kurios pirmininkas – Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus darbo inspektorius. Komisijos pirmininkas duomenis iš pranešimo įveda į Valstybinės darbo inspekcijos kompiuterinę profesinių ligų priežasčių tyrimo bazę ir organizuoja profesinės ligos priežasčių tyrimą. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, priežastis tiria Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau vadinama – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) įsakymu sudaryta komisija, kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius*.
10. Komisijos pirmininkas lėtinės profesinės ligos atveju per 3 darbo dienas, ūmios profesinės ligos atveju ne vėliau kaip per 3 valandas, nuo pranešimo užregistravimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje informuoja komisijos narius, darbdavį (toliau vadinama – įmonės vadovas) ir darbuotoją, kuriam įtariama profesinė liga (toliau vadinama – darbuotojas) arba jo atstovą, darbuotojų atstovą (atstovus) saugai ir sveikatai apie komisijos darbo pradžią ir vietą, o ūmios profesinės ligos atveju informuoja ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau vadinama – draudimo įstaiga) teritorinio skyriaus, kuriame darbuotojas apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, vedėją (pavaduotoją).
11. Įmonės, kurioje dirba ar dirbo darbuotojas, vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo (toliau vadinamas – įmonės vadovo įgaliotas asmuo), darbuotojas ar jo atstovas, darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai dalyvauja tyrime, komisijai pateikdami dokumentus, dokumentų kopijas, rašytinius paaiškinimus bei kitą tyrimui reikalingą medžiagą.
12. Įmonės, kurioje dirba ar dirbo darbuotojas, vadovas ar įmonės vadovo įgaliotas asmuo komisijai raštu pateikia duomenis apie:
12.1. darbuotojo darbo veiklos raidą: įmonę, darbo vietą, darbuotojo profesiją, pareigas, instruktavimą saugos ir sveikatos darbe klausimais, darbo trukmę (metais) ir profesinės rizikos veiksnius; jei darbuotojo darbo veiklos metu įmonė keitė pavadinimus, buvo reorganizuota, apie tai informuoja, nurodydamas datas;
12.2. darbo veiklos organizavimą: darbo vietą, technologinį procesą, atliekamą darbą, darbo priemones, asmenines apsaugos priemones, profesinės rizikos vertinimą, darbo ir poilsio režimą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą ir kitus reikalingus duomenis;
13. Darbuotojas komisijai pateikia pasą (užsieniečiai – leidimą dirbti) ar asmens tapatybės kortelę, socialinio draudimo pažymėjimą ir darbo knygelę, jeigu jis dirbo iki socialinio draudimo pažymėjimo gavimo.
14. Duomenys, nurodyti šio reglamento 12 ir Nuostatų 16.2, 16.3 punktuose, komisijai pateikiami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo komisijos darbo pradžios.
15. Tais atvejais, kai profesinių ligų priežasčių tyrimui pasitelkiami ekspertai ir atitinkami specialistai, jų išvados pateikiamos kartu su tyrimo medžiaga.
16. Jeigu darbuotojas dirba ar dirbo įmonėje, kuri yra kitoje administracinio vieneto teritorijoje negu jis šiuo metu gyvena, profesinės ligos priežasčių tyrimą atlieka komisija, sudaryta Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, pagal darbuotojo gyvenamąją vietovę. Profesinės ligos priežasčių tyrimui reikalingą medžiagą pateikia Valstybinės darbo inspekcijos teritorinis skyrius pagal įmonės, kurioje darbuotojas dirba ar dirbo, administracinio vieneto teritoriją. Darbuotojo prašymu, profesinės ligos priežasčių tyrimą gali atlikti komisija, sudaryta pagal įmonės, kurioje darbuotojas dirba ar dirbo, administracinio vieneto teritoriją.
17. Komisija išanalizavusi ir įvertinusi pateiktus duomenis, nustato galimas profesinės ligos priežastis ir numato prevencines priemones.
18. Komisija per 30 darbo dienų nuo pranešimo užregistravimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje turi ištirti profesinės ligos priežastis ir surašyti akto pirmąją dalį (Nuostatų 2 priedas).
19. Profesinės ligos priežasčių tyrimo terminas gali būti pratęstas Nuostatų 18 punkte nustatytais atvejais.
IV. akto pirmosios dalies UŽPILDYMAS
21. Komisijai ištyrus įtariamos profesinės ligos priežastis, komisijos pirmininkas kompiuteriu užpildo akto pirmąją dalį.
22. Komisijai nustačius, kad darbo vieta, kurioje dirbo darbuotojas, yra likviduota, reorganizuota, pertvarkyta, pakeista darbo technologija ir atstatyti ankstesnių darbo sąlygų nėra galimybės, komisijos pirmininkas akto pirmąją dalį užpildo pagal:
22.1. kitų įmonių ar ūkio subjektų panašios darbo vietos higieninio įvertinimo, profesinės rizikos veiksnių tyrimo duomenis, taip pat specialių šaltinių duomenis, nurodydamas šaltinius;
23. Komisijos pirmininkas akto pirmojoje dalyje įrašo komisijos pavadinimą, akto užpildymo datą, numerį ir sudarymo vietą, komisijos sudėtį, nurodydamas komisijos narių pareigas, vardus ir pavardes. Akto pirmosios dalies punktuose įrašomi duomenys:
23.2. profesinės ligos pirminė diagnozė ir kodas pagal 10-osios redakcijos Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (toliau vadinama – TLK-10);
23.7. darbuotojo gyvenamoji vieta (adresas, teritorijos administracinio vieneto kodas profesinės ligos priežasčių tyrimo metu);
23.8. darbuotojo užsiėmimas profesinės ligos priežasčių tyrimo metu:
23.9. paskutinės įmonės, kurioje darbuotojas buvo veikiamas profesinės rizikos veiksnių, galėjusių sukelti profesinę ligą, pavadinimas, adresas, pašto indeksas, telefono ir fakso numeriai, įmonės kodas:
23.9.1. ekonominės veiklos rūšies pavadinimas ir kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių;
23.9.3. apmokymai saugiai dirbti veikiant profesinės rizikos veiksniams (nesant duomenų rašomas skaičius 0);
23.9.5. instruktavimo saugiai dirbti darbą, kurį atliekant veikė profesinės rizikos veiksniai, data (nesant duomenų rašomas nulis);
23.10. bendras darbo stažas (metais) profesinės ligos priežasčių tyrimo metu;
23.10.1. darbo stažas (metais) paskutinėje įmonėje, kurioje darbuotoją veikė profesinės rizikos veiksniai, susiję su profesinės ligos pirmine diagnoze;
23.11. darbo veiklos raida: chronologine tvarka pagal darbuotojo darbo knygelės įrašų ir socialinio draudimo pažymėjimo duomenis, surašomos profesijos, darbo laikotarpis (nuo–iki), darbo trukmė (metais ar mėnesiais), profesinės rizikos veiksniai, kurie veikė darbuotoją darbo metais ir paskutinėje įmonėje.
Jeigu darbuotojas atliko darbus ne pagal profesiją, nurodytą socialinio draudimo pažymėjime ir darbo knygelėje, bet susijusius su profesinės rizikos veiksnių poveikiu, apie tai nurodoma vadovaujantis darbuotojo ir liudininkų raštiškais parodymais;
23.12. aplinkybės, turėjusios įtakos įtariamai profesinei ligai, aprašant darbo vietą, darbo patalpos dydį, apšvietimą, šiluminę aplinką, vėdinimo sistemas, įrenginius, technologinius procesus, nuosekliai ir detaliai technologinio proceso ir atliekamų darbų operacijas (pagal technologinį reglamentą, naudojamas pavojingas chemines medžiagas, saugos duomenų lapą, įrenginius ir įrankius), darbo priemones, technologinius įrenginius, asmenines apsaugos priemones (jų reikalingumą ir parinkimą, įvertinant profesines rizikas), darbo ir poilsio režimą; jei darbuotojas dirba ne nuolatinėje darbo vietoje, aprašomi visi atliekami darbai ir darbo vietos;
23.13. ankstesnių (archyvinių) higieninių tyrimų rezultatai: archyvinių arba ankstesnių darbo vietų higieninių tyrimų protokolų duomenys ir darbo vietų higieninio įvertinimo duomenys, jų atlikimų datos, higieninį įvertinimą atlikusios įstaigos pavadinimas;
24.14.1. įmonė, profesija ir darbo procesas; darbo proceso trukmė (darbo operacijų, turinčių higieninę reikšmę, chronometražas, minutėmis ar valandomis); profesinės rizikos veiksniai; išmatuoti rizikos veiksnių dydžiai ir leistinos ribinės vertės (pagal higienos normas bei kitus norminius teisės aktus);
23.14.3. jeigu darbo vietoje profesinė rizika neįvertinta, atliekami profesinės rizikos veiksnių tyrimai; kai nėra galimybės atlikti tyrimus, galima panaudoti kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenis, specialios literatūros ar kitus šaltinius;
23.14.4. aprašant kenksmingus cheminius ir biologinius veiksnius, nurodyti: kenksmingų cheminių medžiagų ir dulkių kokybinę ir kiekybinę charakteristikas; biologinių medžiagų poveikio pobūdį, rizikos grupes ir poveikio trukmę;
23.14.5. surašant darbo aplinkos kenksmingus fizikinius veiksnius, nurodyti: vibracijos perdavimo būdą, pobūdį, veikimo trukmę ir dydį; akustinio triukšmo pobūdį, garso lygį; elektromagnetinio lauko parametrų dydžius, veikimo trukmę; jonizuojančiosios spinduliuotės dozių dydžius; šiluminės aplinkos parametrų dydžius, veikimo trukmę; apšvietimo pobūdį, regos darbų charakteristiką, apšvietos ribines vertes;
23.14.6. surašant darbo aplinkos kenksmingus ergonominius darbo sunkumo ir darbo įtampos veiksnius, nurodyti: sistemas, organus ir raumenų grupes, kurioms teko didžiausi fiziniai krūviai; keliamo ir nešamo krovinio svorį, kėlimų dažnį; statinio krūvio, prilaikant svorį, dydį ir trukmę per darbo dieną (pamainą); stereotipinių darbo judesių pobūdį, skaičių ir trukmę per darbo dieną (pamainą); darbo pozos tipą pagal patogumą (laisva, fiksuota ir priverstinė nepatogi); regos, klausos, balso įtampą;
23.15. duomenys apie darbuotojo privalomus sveikatos tikrinimus: iš Asmens sveikatos istorijos (forma 025/a), Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos (forma 047/a), Asmens medicininės knygelės (sveikatos pasas) (forma 048/a);
23.16. priežasties, galėjusios sukelti profesinę ligą, pavadinimas ir kodas, kurie įrašomi pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistą Europos profesinių ligų statistikos vadovo C priedą:
23.16.1. naudojimo kategorijos, galėjusios sukelti profesinę ligą, pavadinimas ir kodas, kurie įrašomi pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleistą Europos profesinių ligų statistikos vadovo D priedą;
24. Užpildytus ir atspausdintus akto pirmosios dalies 7 egzempliorius (esant reikalui ir daugiau) pasirašo komisijos pirmininkas ir jos nariai.
25. Pasirašytinai susipažinti su akto pirmąją dalimi ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos užpildymo į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių iškviečiami darbuotojas ar jo atstovas, įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurių įmonėse buvo vykdomas profesinės ligos priežasčių tyrimas. Jei įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, darbuotojas ar jo atstovas atsisako pasirašyti, apie tai komisijos pirmininkas įrašo akto pirmojoje dalyje. Nepasirašęs asmuo turi teisę raštu pateikti paaiškinimus ir pastabas dėl akto pirmosios dalies turinio, išdėstyti savo atsisakymo pasirašyti motyvus, kuriuos komisijos pirmininkas turi pridėti prie akto pirmosios dalies.
26. Komisija išnagrinėjusi atsisakiusio pasirašyti asmens paaiškinimus, pastabas ar motyvus, jei reikia, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo susipažinimo su akto pirmąja dalimi, papildo ją, pridėdama laisvos formos priedą. Atsisakę pasirašyti asmenys pasirašytinai supažindinami su priedu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo susipažinimo kartu su akto pirmąja dalimi išsiunčiamas darbo medicinos gydytojui.
27. Jeigu komisijos sprendimas dėl įtariamos profesinės ligos priežasčių ir tyrimo tvarkos apskundžiamas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui, komisijos pirmininkas, gavęs vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ar teismo sprendimą dėl profesinės ligos priežasčių ir tyrimo tvarkos, užregistruoja jį Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus įtariamų profesinių ligų tyrimo dokumentų registravimo žurnale arba skaitmeninėje laikmenoje. Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo užregistravimo, jei reikia, atlieka papildomus tyrimus ir tyrimo dokumentus prideda prie akto pirmosios dalies.
28. Komisijos pirmininkas akto pirmosios dalies vieną egzempliorių paštu išsiunčia ASPĮ, kurią pasirenka darbuotojas profesinės ligos diagnozei nustatyti. Akto pirmosios dalies kitus egzempliorius pasilieka komisija.
29. ASPĮ darbo medicinos gydytojas, gavęs akto pirmąją dalį, gali raštu prašyti komisijos papildyti ją, jeigu, jo nuomone, nepakanka duomenų diagnozei nustatyti. Darbo medicinos gydytojas prašyme pateikia akto pirmosios dalies papildymo priežastis.
30. Komisijos pirmininkas, gavęs darbo medicinos gydytojo prašymą, jį užregistruoja įtariamų profesinių ligų tyrimo dokumentų registravimo žurnale arba skaitmeninėje laikmenoje, jei reikia, kartu su komisijos nariais atlieka papildomus tyrimus ir ne vėliau kaip per 14 dienų pateikia ASPĮ prie akto pirmosios dalies laisvos formos papildomą medžiagą arba nurodo priežastį, kodėl jos negali pateikti.
V. AKTO ANTROSIOS DALIES IR PROFESINĖS LIGOS KORTELĖS UŽPILDYMAS
31. Darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatęs, užpildo akto antrąją dalį (Nuostatų 2 priedas), nurodydamas darbuotojo vardą ir pavardę, asmens kodą.
32. Darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinę ligą, užpildo akto antros dalies 18–23 punktus, o nenustatęs – užpildo akto antros dalies 18, 19 ir 24 punktus.
33. Jei darbuotojui tuo pačiu metu nustatytos kelios artimai susijusios vieno ir to paties veiksnio sukeltos profesinės ligos, koduojama tik sunkiausia profesinė liga.
34. Užpildytą akto antrąją dalį pasirašo darbo medicinos gydytojas, nurodydamas savo pareigas, telefono numerį, vardą ir pavardę.
35. Darbo medicinos gydytojas užpildytus akto antrosios dalies 6 egzempliorius (esant reikalui ir daugiau) per 3 darbo dienas nuo akto antrosios dalies užpildymo išsiunčia komisijos pirmininkui, vieną akto egzempliorių palieka ASPĮ.
36. Komisijos pirmininkas, gavęs akto antrosios dalies 6 egzempliorius, juos užregistruoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo aktų registravimo žurnale arba skaitmeninėje laikmenoje (Nuostatų 3 priedas), įveda į Valstybinės darbo inspekcijos kompiuterinę profesinių ligų priežasčių tyrimo duomenų bazę ir per 3 darbo dienas pateikia pasirašyti komisijos nariams, įmonės vadovui ir darbuotojo atstovui saugai ir sveikatai.
37. Komisijos pirmininkas aktą per 3 darbo dienas nuo jo pasirašymo įteikia pasirašytinai įmonės vadovui ir darbuotojui ar jo atstovui, išsiunčia ASPĮ, visuomenės sveikatos centrui apskrityje, draudimo įstaigai, o jeigu nuo ūmios profesinės ligos darbuotojas miršta, – atitinkamos apylinkės prokuratūrai. Vienas akto egzempliorius paliekamas Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-203, 2012-07-05, Žin., 2012, Nr. 81-4261 (2012-07-12), i. k. 1122231ISAK000V-203
38. Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai komisijos pirmininkas per 3 darbo dienas nuo akto surašymo užpildo ir išsiunčia nustatytos formos Profesinės ligos kortelę. Jei darbuotojui tuo pačiu metu nustatytos kelios artimai vieno ir to paties veiksnio sukeltos profesinės ligos, Profesinės ligos kortelė pildoma sunkiausiai profesinei ligai.
39. Suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar ligos nenustatymu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raštu kreiptis į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją.
40. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija savo sprendimu patvirtina ar nepatvirtina profesinės ligos diagnozę ir per 3 dienas nuo išvados surašymo išsiunčia po vieną jos egzempliorių komisijos pirmininkui, darbuotojui, įmonės vadovui ir draudimo įstaigai, o jeigu profesinės ligos diagnozė nepatvirtinta, vieną jos egzempliorių – Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai.
41. Komisijos pirmininkas, gavęs Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos prašymą dėl papildomos medžiagos surinkimo, užregistruoja jį Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus įtariamų profesinių ligų tyrimo dokumentų registravimo žurnale arba skaitmeninėje laikmenoje ir išnagrinėjęs su komisijos nariais ne vėliau kaip per 14 dienų paštu išsiunčia Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai papildomą medžiagą.
42. Komisijos pirmininkas, gavęs Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo, ją užregistruoja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo aktų registravimo žurnale (Nuostatų 3 priedas) arba skaitmeninėje laikmenoje. Tuo atveju, kai darbo medicinos gydytojas nepatvirtino profesinės ligos diagnozės, komisijos pirmininkas per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo, užpildo profesinės ligos kortelę ir išsiunčia Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai.
43. Komisijos pirmininkas surinktą profesinės ligos tyrimo medžiagą persiunčia Valstybinės darbo inspekcijos administracijai.
44. Valstybinės darbo inspekcijos administracijoje gauta profesinės ligos tyrimo medžiaga registruojama gautų profesinių ligų tyrimo dokumentų registracijos žurnale arba skaitmeninėje laikmenoje ir pateikiama vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba jo pavaduotojui, kuris susipažinęs su ja nukreipia į Valstybinės darbo inspekcijos atsakingą skyrių saugojimui.
______________
Punkto pakeitimai:
Nr. V-203, 2012-07-05, Žin., 2012, Nr. 81-4261 (2012-07-12), i. k. 1122231ISAK000V-203
Pakeitimai:
1.
Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Įsakymas
Nr. V-203, 2012-07-05, Žin., 2012, Nr. 81-4261 (2012-07-12), i. k. 1122231ISAK000V-203
Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 1-269/V-125 "Dėl Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento patvirtinimo" pakeitimo
* Tais atvejais, kai vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius yra komisijos pirmininkas, duomenis iš pranešimo, taip pat kitus kompiuteriu pildomus duomenis į Valstybinės darbo inspekcijos kompiuterinę profesinių ligų priežasčių tyrimo bazę ar skaitmenines laikmenas įveda jo įgaliotas asmuo.