LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2016-08-01

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 127-5189, i. k. 107301MISAK00D1-653

Nauja redakcija nuo 2015-01-01:

Nr. D1-730, 2014-09-15, paskelbta TAR 2014-09-17, i. k. 2014-12435

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL TERŠALŲ SKLAIDOS SKAIČIAVIMO MODELIŲ, FONINIO APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO DUOMENŲ IR METEOROLOGINIŲ DUOMENŲ NAUDOJIMO ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIUI APLINKOS ORUI ĮVERTINTI

2007 m. lapkričio 30 d. Nr. D1-653

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138, 6.2 punktu ir siekdamas, kad atliekant vykdomos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimą būtų tinkamai pasirinkti teršalų sklaidos skaičiavimo modeliai, įvertintas esamas (foninis) aplinkos oro užterštumo lygis ir meteorologiniai duomenys,

1. N u s t a t a u, kad:

1.1. planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjai (toliau – veiklos vykdytojai), teisės aktų nustatyta tvarka atlikdami planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimą, taiko pačių pasirinktą teršalų sklaidos skaičiavimo modelį ir įvertina vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla (toliau – vietovė), foninio aplinkos oro užterštumo ir meteorologinius duomenis;

1.2. teršalų sklaidos skaičiavimo modelis pasirenkamas pagal Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintas Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas;

1.3. vietovės foninio aplinkos oro užterštumo duomenys yra:

1.3.1. aplinkos oro kokybės tyrimo stočių matavimų duomenys, indikatorinių aplinkos oro kokybės vertinimų duomenys ir modeliavimo būdu nustatyti aplinkos oro užterštumo duomenys;

1.3.2. apie ūkinės veiklos objektą, kurio poveikį aplinkos orui numatoma vertinti, visų iki 2 kilometrų atstumu esančių kitų ūkinės veiklos objektų aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitų, parengtų vadovaujantis Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitų įforminimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, duomenys;

1.3.3. apie ūkinės veiklos objektą, kurio poveikį aplinkos orui numatoma vertinti, visos iki 2 kilometrų atstumu planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurios teisės aktų nustatyta tvarka priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose (ataskaitose ar atrankos dokumentuose) pateikti į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų kiekio skaičiavimo duomenys ir kiti Aplinkos apsaugos agentūros turimi duomenys apie iki 2 kilometrų atstumu planuojamų ūkinės veiklos objektų numatomą išmesti teršalų kiekį;

1.4. vietovės meteorologiniai duomenys yra teršalų sklaidos skaičiavimo modeliui skirti faktiniai penkerių iš eilės einančių kalendorinių metų meteorologiniai duomenys (standartiniai: oro temperatūra, vėjo greitis ir kryptis, kritulių intensyvumas (kiekis), debesuotumas; papildomi: saulės spinduliuotės parametrai ar kt.), gauti užtikrinant atitiktį šiems Pasaulinės meteorologijos organizacijos (toliau – PMO) techninio reglamento Nr. 49 „Bendrieji meteorologiniai standartai ir rekomenduojamoji praktika“ reikalavimams:

1.4.1. vietovės meteorologiniai elementai matuojami kas 1 valandą ir tiksliai nustatytu laiku, laikantis duomenų gavimo nuoseklumo ir nepertraukiamumo;

1.4.2. vietovės meteorologiniai elementai matuojami standartiniame 10 metrų (vėjo greitis ir kryptis) ir 1,2–2,0 metrų (kiti meteorologiniai elementai) aukštyje, laikantis matavimo prietaisų išdėstymui būtinų reikalavimų: prietaisai meteorologinių stebėjimų aikštelėje išdėstomi taip, kad netrukdytų vieni kitiems (atstumas tarp prietaisų 4–5 metrai), aukštesni nesudarytų šešėlio žemesniems – vėjo matavimo prietaisai įrengiami šiaurinėje aikštelės pusėje, piečiau – narveliai su termometrais, kritulių matavimo prietaisai – pietinėje aikštelės pusėje; jeigu prietaisai įrengiami ant vieno stiebo, jie turi būti įrengiami ant skersinių, nutolusių nuo stiebo trijų stiebo pločių atstumu, ir taip, kad nesudarytų šešėlio žemiau įrengtiems prietaisams;

1.4.3. meteorologiniai elementai matuojami metrologiškai periodiškai patikrintomis teisinei metrologijai priskirtomis matavimo priemonėmis ir kalibruotomis neteisinei metrologijai priskirtomis matavimo priemonėmis, kurių tikslumas atitinka PMO Meteorologinių instrumentų ir stebėjimų praktikos vadovo Nr. 8 reikalavimus ir užtikrina matavimų sietį su Tarptautine vienetų sistema (SI);

1.4.4. meteorologiniai elementai matuojami atviroje vietovėje;

1.4.5. užtikrinamas meteorologinių duomenų sisteminių ir atsitiktinių klaidų šalinimas;

Punkto pakeitimai: