Suvestinė redakcija nuo 2010-06-13 iki 2010-11-18
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 58-2184, i. k. 108301MISAK00D1-239
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL KASYBOS PRAMONĖS ATLIEKŲ TVARKYMO
2008 m. gegužės 7 d. Nr. D1-239
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 8 straipsnio 3 dalimi ir 20 straipsniu bei siekdamas įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 m. L 102, 49 tomas, p.15):
1. Tvirtinu:
2. Nustatau, kad žemės gelmių naudotojai, kurie 2008 m. gegužės 1 d. valdo ir eksploatuoja kasybos pramonės atliekų įrenginius, privalo iki 2012 m. gegužės 1 d. gauti visus reikiamus leidimus ir/ar atlikti visas procedūras, nurodytas šio įsakymo 1.1 punktu patvirtintame Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos apraše. Šio punkto reikalavimas netaikomas žemės gelmių naudotojams, eksploatuojantiems šiuos kasybos pramonės atliekų įrenginius:
3. Nustatau, kad žemės gelmių naudotojai, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro kasybos pramonės atliekos, privalo užtikrinti:
3.1. kad silpnąja rūgštimi skaidomo cianido (cianidas ir cianido junginiai, kurie skyla veikiami silpnosios rūgšties esant nustatytai pH vertei) koncentracija nusodinimo baseine būtų sumažinta iki žemiausio lygio naudojant geriausius prieinamus gamybos būdus ir kasybos pramonės atliekų įrenginiuose, veikiančiuose pagal anksčiau suteiktus leidimus arba veikiančiuose 2008 m. gegužės 1 d.;
3.2. silpnąja rūgštimi skaidomo cianido koncentracija apdorojimo kasybos pramonės atliekų išleidimo iš perdirbimo gamyklos į nusodinimo baseiną metu neviršytų 50 ppm nuo 2008 m. gegužės 1 d., 25 ppm nuo 2013 m. gegužės 1 d., 10 ppm nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir 10 ppm kasybos pramonės atliekų įrenginiuose, veikiančiuose pagal leidimus, suteiktus po 2008 m. gegužės 1 d.
4. Pavedu:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams iki 2008 m. birželio 20 d. pateikti informaciją apie šio įsakymo 2.2–2.3 punktuose nurodytus kasybos pramonės atliekų įrenginius Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuri iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. pateikia šiuos duomenis Europos Komisijai;
4.2. Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
4.2.1. organizuoti ir kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais iki 2011 m. spalio 1 d. sudaryti sąrašą uždarytų kasybos pramonės atliekų įrenginių, įskaitant apleistus kasybos pramonės atliekų įrenginius, kurie kelia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai arba vidutiniu ar artimiausiu laikotarpiu gali kelti grėsmę žmonių sveikatai arba aplinkai. Minėtas sąrašas rengiamas pagal Europos Komisijos nustatytą metodiką;
4.2.2. ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 1 d. nustatyta tvarka pateikti šio įsakymo 3.2.1 punkte minėtą sąrašą susipažinti visuomenei;
4.2.4. iki 2011 m. kovo 1 d. parengti Lietuvos gruntų, dengiančių atvirais kasiniais eksploatuojamas naudingąsias iškasenas ir kaupiamų kasybos atliekų įrenginiuose, fizinių savybių (granuliometrija, plastiškumas, tankis, vandens įgėrimas, tankinimo laipsnis, kerpamasis stipris, trinties kampas, pralaidumas, tuštymės (poringumo) koeficientas, spūdos koeficientas, konsolidacijos koeficientas) reikšmių sąvadą.
Papildyta punktu:
Nr. D1-468, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 68-3412 (2010-06-12), i. k. 110301MISAK00D1-468
5. Nustatau, kad šio įsakymo 1.1 punktu patvirtintas Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos aprašo 8 punktas įsigalioja įsigaliojus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 1, 2, 4, 8 straipsnių ir įstatymo 5 priedo pakeitimo ir papildymo įstatymui (Lietuvos Respublikos Seime projekto registracijos Nr. XP-2712).
6. Šio įsakymo 2.1–2.3 punktuose nurodytos išimtys neatleidžia žemės gelmių naudotojų nuo teisės aktuose numatytų aplinkosaugos reikalavimų vykdymo.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-239
KASYBOS PRAMONĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) parengtas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. direktyvą 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 m. L 102, 49 tomas, p.15), ir vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 20 straipsniu.
2. Šis Tvarkos aprašas taikomas kasybos pramonės atliekų, susidarančių ieškant ir žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant naudingąsias iškasenas bei eksploatuojant karjerus (toliau – Kasybos atliekos), tvarkymui, išskyrus šio Tvarkos aprašo 3 punkte numatytas išimtis.
3. Šis Tvarkos aprašas netaikomas:
3.1. atliekoms, susidarančioms ieškant ir žvalgant, išgaunant ir apdorojant naudingąsias iškasenas bei eksploatuojant karjerus, kurios atsiranda netiesiogiai iš tokios veiklos, pvz., maisto atliekoms, naftos produktų atliekoms, eksploatuoti netinkamoms transporto priemonėms, išnaudotoms baterijoms ir akumuliatoriams. Tvarkant tokias atliekas, taip pat atliekas, susidarančias paieškos ir žvalgymo, kasybos ar apdorojimo vietose ir gabenamas į vietą, kuri nėra kasybos atliekų įrenginys, taikomi atitinkamų atliekų ir/ar atliekų įrenginių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai;
3.2. atliekoms, susidarančioms atviroje jūroje ieškant ir žvalgant, išgaunant ir apdorojant naudingąsias iškasenas;
3.3. suleistam vandeniui ir iš naujo suleistam išsiurbtam požeminiam vandeniui:
3.3.1. pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06 „Dėl Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 17-770), IV skyriaus nurodytais atvejais;
II. SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI
4. Šiame Tvarkos apraše vartojamos šios sąvokos:
4.1. naudingųjų iškasenų apdorojimas – mechaninis, fizinis, biologinis, terminis ar cheminis procesas ar jų derinys, įskaitant dydžio keitimą, klasifikavimą, separavimą ir filtravimą, išskyrus lydymą, terminius gamybos procesus (kitus nei klinčių deginimas) ir metalurgijos procesus, kurie naudojami iš naudingųjų iškasenų, įskaitant išgautas iš karjerų, išgauti naudingiesiems komponentams (mineralams), ir ankstesnių atliekų pakartotinis apdorojimas (toliau – apdorojimas);
4.2. naudingųjų iškasenų apdorojimo atliekos – kietos arba suspensijos pavidalo atliekos, likusios naudingąsias iškasenas suskaidžius dalimis (pvz., trupinant, smulkinant, rūšiuojant pagal dydį, flotacijos būdu, kitokiais fiziniais ir cheminiais metodais), siekiant iš mažiau vertingų uolienų išskirti naudinguosius komponentus (mineralus) (toliau – apdorojimo atliekos);
4.3. atvira jūra – jūros ir jūros dugno dalis, kuri prasideda nuo žemiausio vandens lygio ribos per įprastinius ar vidutinius potvynius ir tęsiasi tolyn į akvatoriją;
4.4. pylimas – inžinerinė konstrukcija vandeniui ir (ar) atliekoms nusodinimo baseine išlaikyti ar izoliuoti;
4.5. filtratas – skystis, kuris sunkiasi per laikomas atliekas ir išteka iš atliekų įrenginio ar jame lieka, įskaitant užterštą drenažo skystį, kuris netinkamai tvarkomas gali pakenkti aplinkai;
4.6. geriausi prieinami gamybos būdai apibrėžiami taip, kaip apibrėžta Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684) (toliau – TIPKo leidimų išdavimo taisyklės), 5.5 punkte;
4.7. kasybos atliekų įrenginys – inžinerinis įrenginys, kuriame kietos, skystos, tirpalo ar suspensijos pavidalo kasybos, įskaitant ir gręžybos, atliekos kaupiamos Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos aprašo 8.1–8.2 punktuose nurodytiems laikotarpiams arba ilgiau nei trejus metus – jei yra neužteršto grunto ir (ar) inertinių atliekų įrenginiai. Laikoma, kad tokie atliekų įrenginiai apima bet kokius pylimus ar kitas konstrukcijas, reikalingas išsaugoti, sulaikyti, izoliuoti arba kitaip sutvirtinti tokius įrenginius, taip pat sąvartas ir nusodinimo baseinus, bet neapsiriboja jais, išskyrus iškastas ertmes, į kurias, išgavus naudingąsias iškasenas, atliekos grąžinamos jų rekultivavimo ir konstrukcijos sutvirtinimo tikslais;
4.8. naudingosios išgavos – žemės gelmėse esančios gamtinės mineralinės medžiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms: angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai (toliau – kasamos naudingosios išgavos, vadinamos naudingosiomis iškasenomis);
4.9. neužterštas gruntas – gruntas, kuris kasybos metu pašalinimas iš viršutinio žemės sluoksnio ir kurio tarša neviršija aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų reikalavimų;
4.10. nusodinimo baseinas – natūralus baseinas ar inžinerinis įrenginys, kuriame apdorojant naudingąsias iškasenas dedamos kartu su vandeniu pašalintos smulkiagrūdės atliekos, kitos apdorojimo atliekos ir atliekos, atsiradusios skaidrinat apdorojimui naudotą vandenį;
4.11. naudingųjų išgavų paieška ir žvalgyba – ekonominę vertę turinčių naudingųjų išgavų sankaupų geologinis tyrimas, įskaitant mėginių ėmimą, jungtinių mėginių ėmimą, gręžimą, žvalgybinių griovių ir tranšėjų kasimą, išskyrus darbus, kurie atliekami ruošiant telkinius eksploatuoti, ir tiesiogiai su kasybos darbais susijusią veiklą (toliau – paieška ir žvalgyba);
4.12. pavojinga medžiaga – tai medžiaga, mišinys ar preparatas, atitinkantys Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2006, Nr. 65-2381) 3 straipsnio 19 dalies apibrėžimą;
4.13. priimantysis vandens baseinas – tai paviršiniai vandenys, požeminiai vandenys, tarpiniai vandenys ir pakrančių vandenys, kaip apibrėžta Vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544; 2004, Nr. 73-2528) 3 straipsnio atitinkamai 19, 23–24 ir 26 dalyse;
4.14. rekultivavimas – kasybos atliekų įrenginio paveiktos žemės apdorojimas siekiant atkurti jos patenkinamą būklę, ypač atsižvelgiant į grunto kokybę, augaliją ir gyvūniją, natūralias buveines, gėlo vandens sistemas, kraštovaizdį ir jo panaudojimo būdus;
4.15. sąvarta – inžinerinis įrenginys kietoms kasybos ir (ar) gręžybos atliekoms kaupti žemės paviršiuje;
4.16. didelė avarija – įvykis objekte, kuriam taikomas Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos aprašas, galintis iš karto ar per tam tikrą laiką sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai objekte ar už jo ribų;
4.17. naudingųjų išgavų naudojimo teritorija – žemės sklypas, kurį valdo ir kuriame vykdo veiklą žemės gelmių naudotojas (toliau – teritorija);
4.18. žemės gelmių naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurie eksploatuoja žemės gelmių išteklius ir (ar) atlieka tiesioginius žemės gelmių tyrimus ir turi:
- leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išduotą pagal Žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164; 2004, Nr. 167-6097) 12 straipsnio 1 arba 2 dalį, ir yra sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija žemės gelmių išteklių ir/ar ertmių naudojimo sutartį ir (ar)
- leidimą tirti žemės gelmes, išduotą pagal Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448);
4.19. atliekos, atliekų turėtojas, atliekų tvarkytojas, pavojingos atliekos, kasybos pramonė – atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) vartojamas sąvokas;
4.20. inertinės atliekos – atitinka Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 96-3051), vartojamą sąvoką, jeigu jos trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu atitinka visus šio Tvarkos aprašo 4 priedo inertinių atliekų kriterijus.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-468, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 68-3412 (2010-06-12), i. k. 110301MISAK00D1-468
III. KASYBOS ATLIEKŲ TVARKYMAS
5. Žemės gelmių naudotojas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus turi tvarkyti Kasybos atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui.
6. Žemės gelmių naudotojas, kurio komercinėje veikloje susidaro Kasybos atliekos, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų iki minimumo sumažintas atliekų kiekis, užkirstas kelias arba kuo labiau sumažintas bet koks neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Tai apima bet kokio kasybos atliekų įrenginio valdymą, įskaitant priežiūrą po jo uždarymo, ir su tuo įrenginiu susijusių stambių avarijų prevenciją bei jų pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai ribojimą. Kasybos atliekų tvarkymo priemonės turi būti grindžiamos geriausiais prieinamais gamybos būdais atsižvelgiant į kasybos atliekų įrenginio technines ypatybes ir vietos aplinkos sąlygas.
7. Kasybos atliekų (išskyrus neužterštą gruntą ir inertines atliekas) susidarymo vietose, žemės gelmių naudotojui ieškant ir žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant naudingąsias iškasenas, turi būti pildomas pirminės atliekų apskaitos žurnalas, tvarkoma susidariusių ir perduotų tvarkyti Kasybos atliekų apskaita, nurodomas jų kiekis, teikiamos pirminės atliekų apskaitos ataskaitos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma nurodyta žemės gelmių naudojimo veikla, Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 63-2065), nustatyta tvarka.
8. Žemės gelmių naudotojas privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, išduodamą pagal TIPKo leidimų išdavimo taisykles, jei jis Kasybos atliekas kaupia:
8.2. jų susidarymo vietoje ilgiau nei:
9. Kasybos atliekų, įskaitant neužterštą gruntą ir inertines atliekas, įrenginys priskiriamas A kategorijos kasybos atliekų įrenginiui, vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 5 priede nustatytais kasybos atliekų įrenginių klasifikavimo kriterijų vertinimo reikalavimais, ir apie tai pažymima Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nurodytame Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente, jei:
9.1. gedimas ar netinkama veikla, pavyzdžiui, sąvartos griuvimas ar dambos trūkimas, galėtų sukelti stambią avariją, vadovaujantis rizikos įvertinimu, kuriame atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip, pavyzdžiui, esamas ar būsimas dydis, vieta ir kasybos atliekų įrenginio poveikis aplinkai; arba
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-468, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 68-3412 (2010-06-12), i. k. 110301MISAK00D1-468
10. Žemės gelmių naudotojas, tvarkantis Kasybos atliekas A kategorijos kasybos atliekų įrenginyje, prieš veiklos pradžią turi sukurti stambių avarijų prevencijos politiką, skirtą Kasybos atliekų tvarkymui, ir pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo reikalavimus įdiegti šią politiką įgyvendinančią saugos valdymo sistemą ir vidaus avarinį planą, kuriame nurodomos priemonės, būtinos imtis teritorijoje avarijos atveju. Kuriant vidaus avarinį planą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 patvirtinta Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarka (Žin., 1999, Nr. 56-1812).
11. Žemės gelmių naudotojas kartu su paraiška Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti pateikia informaciją, reikalingą išorės avariniam planui, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, parengti. Išorės avarinio plano struktūra ir sudėtis atitinka Avarijų likvidavimo plano sudėtį ir struktūrą, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 706 „Dėl Avarijų likvidavimo plano sudėties ir struktūros patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 56-1814).
Regiono aplinkos apsaugos departamentas, prieš patvirtindamas išorės avarinį planą ar jo patikslinimą, privalo organizuoti ir atlikti procedūras, numatytas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo rengiant planus ir programas, skirtas aplinkos oro ir vandens apsaugai bei atliekų tvarkymui, tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2005 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. D1-381 „Dėl Visuomenės informavimo ir dalyvavimo rengiant planus ir programas, skirtas aplinkos oro ir vandens apsaugai bei atliekų tvarkymui, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 102-3789). Visuomenei teikiamos informacijos sąrašas nurodytas šio Tvarkos aprašo 2 priede. Išorės avarinis planas peržiūrimas kas trejus metus ir, jei reikia, atnaujinamas.
12. Žemės gelmių naudotojas gali talpinti Kasybos atliekas rekultivavimo ar konstrukcijos sutvirtinimo tikslais atgal į iškastas ertmes, atsiradusias vykdant naudingųjų iškasenų kasybą, tik griežtai laikydamasis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos patvirtinto naudingųjų iškasenų naudojimo projekto sprendinių. Naudingųjų iškasenų naudojimo projekto rengimo reikalavimus nustato Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 „Dėl Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 109-3996).
Kitos nei Kasybos atliekos šalinamos į iškastas ertmes vadovaujantis Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444, nuostatomis.
13. Kasybos atliekų įrenginių įrengimui, eksploatavimui, uždarymui ir priežiūrai po uždarymo taikomi šio Tvarkos aprašo 3 priede nurodyti bendrieji reikalavimai, taip pat:
13.1. mutatis mutandis Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444, reikalavimai – šio Tvarkos aprašo 8.1, 8.2.1–8.2.2 punktuose nurodytų kasybos atliekų įrenginių atvejais;
Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos aprašo
1 priedas
STAMBIŲ AVARIJŲ PREVENCIJOS POLITIKOS REIKALAVIMAI
1. Žemės gelmių naudotojo stambių operacijų prevencijos politika ir saugos valdymo sistema turėtų būti proporcinga kasybos atliekų įrenginyje esamam stambių avarijų pavojui. Siekiant tai tinkamai įgyvendinti, atsižvelgiama į šiuos aspektus:
stambių avarijų prevencijos politikoje turi būti nurodyti žemės gelmių naudotojo numatyti stambių avarijų pavojaus kontrolės bendrieji tikslai ir veiksmų principai;
į saugos valdymo sistemą turėtų būti įtraukta dalis bendrosios valdymo sistemos, kurią sudaro organizacinė struktūra, pareigos, praktinė veikla, tvarka, procesai ir ištekliai, kurie apibrėžia ir padeda įgyvendinti stambių avarijų prevencijos politiką;
turi būti paskirtas saugos vadovas, atsakingas už stambių avarijų prevencijos politikos įgyvendinimą ir periodišką priežiūrą.
2. Saugos valdymo sistema privalo spręsti tokias problemas:
organizacijos ir personalo: visų lygių organizacijos darbuotojų, dalyvaujančių stambių avarijų pavojaus valdyme, vaidmuo ir pareigos; tokių darbuotojų mokymo poreikių nustatymas ir paties mokymo organizavimas; darbuotojų ir, jei reikia, subrangovų dalyvavimas;
didelių pavojų nustatymas ir įvertinimas: tvarkos, kuria sistemingai nustatomi dideli pavojai, kylantys dėl įprastos ir neįprastos veiklos, ir vertinama jų tikimybė bei rimtumas, nustatymas ir įgyvendinimas;
veiklos kontrolė: saugios veiklos, įskaitant gamyklos priežiūros, procesų, įrangos ir laikino stabdymo tvarkos bei taisyklių nustatymas ir įgyvendinimas;
pokyčių valdymas: tvarkos, kuria planuojamos naujų kasybos atliekų įrenginių modifikacijos ar projektuojami nauji kasybos atliekų įrenginiai, nustatymas ir įgyvendinimas;
pasirengimas avarijoms: tvarkos, kuria sistemingai analizuojant numatomi galimi pavojai ir rengiami, bandomi ir peržiūrimi avariniai planai, kaip į tokius kylančius pavojus reaguoti, nustatymas ir įgyvendinimas;
rezultatų stebėsena: tvarkos, kuria nuolat vertinama, ar vykdoma veikla atitinka žemės gelmių naudotojo stambių avarijų prevencijos politikos ir saugos valdymo sistemos nustatytus tikslus, o jei jos nesilaikoma, kaip veikia tyrimo bei korekcinių veiksmų mechanizmai, nustatymas ir įgyvendinimas. Tokia tvarka turi numatyti žemės gelmių naudotojo sistemą, kaip pranešti apie stambias avarijas arba vos neįvykusias avarijas, ypač tokias, kai nepasiteisino prevencinės priemonės, jų tyrimus ir priemones, kurių imamasi iš jų pasimokius;
tikrinimas ir peržiūrėjimas: tvarkos, kuria sistemingai vertinama stambių avarijų prevencijos politika ir saugos valdymo sistemos efektyvumas ir tinkamumas, nustatymas ir įgyvendinimas; dokumentais patvirtintas objekto vadovybės atliekamas politikos rezultatų ir saugos valdymo sistemos peržiūrėjimas ir atnaujinimas.
3. Pagrindiniai vidinio ir išorinio avarinių planų tikslai yra šie:
apimti ir kontroliuoti stambias avarijas bei kitus incidentus, siekiant kuo labiau sumažinti jų poveikį, pirmiausia sumažinti žalą žmonių sveikatai ir aplinkai;
įdiegti priemones, būtinas žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti nuo stambių avarijų ir kitų incidentų poveikio;
pateikti visuomenei ir atitinkamoms tarnyboms ar institucijoms toje teritorijoje būtiną informaciją, įskaitant bet neapsiribojant informacija, kurios reikia siekiant padėti kuo labiau sumažinti avarijos pasekmes žmonių sveikatai ir įvertinti bei kuo labiau sumažinti esamą ar potencialią žalą aplinkai;
numatyti, kad po stambios avarijos būtų išvalyta, rekultivuota ir atkurta aplinka.
Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos aprašo
2 priedas
VISUOMENEI TEIKIAMOS INFORMACIJOS SĄRAŠAS
Visuomenei teikiamoje informacijoje turi būti bent šie duomenys ir informacija:
1. Žemės gelmių naudotojo, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas arba žemės gelmių naudotojo fizinių ir/ar juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, jungtinės veiklos sutarties data ir numeris, arba žemės gelmių naudotojo fizinio asmens vardas ir pavardė.
4. Patvirtinimas, kad šiam atliekų įrenginiui taikomas Kasybos atliekų tvarkymo tvarkos aprašas ir kad žemės gelmių naudotojas yra sukūręs stambių avarijų prevencijos politiką ir pateikęs patvirtintą vidinį avarinį planą, kai šie dokumentai yra privalomi.
5. Kasybos pramonės atliekų įrenginyje vykdomos veiklos ar veiklos rūšių paaiškinimas aiškiais ir paprastais žodžiais.
6. Kasybos pramonės atliekų įrenginyje naudojamų medžiagų ir preparatų ir stambią avariją galinčių sukelti atliekų įprastiniai ar bendrieji pavadinimai arba bendra pavojingumo klasė, kartu nurodant jų pagrindines pavojingas ypatybes.
7. Bendra informacija apie stambių avarijų pavojaus pobūdį, įskaitant jų galimas pasekmes žmonėms ir aplinkai.
8. Pakankama informacija apie tai, kaip stambios avarijos atveju aplinkiniai gyventojai bus įspėjami ir nuolatos informuojami.
9. Pakankama informacija, ką suinteresuoti aplinkiniai gyventojai turi daryti ir kaip elgtis stambios avarijos atveju.
10. Patvirtinimas, kad žemės gelmių naudotojas privalo tinkamai pasirengti teritorijoje, visų pirma palaikyti ryšius su avarinėmis tarnybomis, kad galėtų susidoroti su stambiomis avarijomis ir sušvelninti jų pasekmes.
11. Nuoroda į išorės avarinį planą, kuriame numatyta, kaip susidoroti su avarijos pasekmėmis už įrenginio teritorijos ribų. Taip pat turėtų būti patariama avarijos metu laikytis avarinių tarnybų nurodymų ir reikalavimų.
Kasybos pramonės atliekų tvarkymo tvarkos aprašo
3 priedas
KASYBOS ATLIEKŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO, EKSPLOATAVIMO, UŽDARYMO IR PRIEŽIŪROS PO UŽDARYMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
I. KASYBOS ATLIEKŲ ĮRENGINIŲ ĮRENGIMAS, EKSPLOATAVIMAS
1. Žemės gelmių naudotojas privalo užtikrinti, kad kasybos pramonės atliekų įrenginį (toliau – Kasybos atliekų įrenginys) valdytų turintis teisės aktais reikalaujamų techninių žinių ir patirties asmuo, kuris valdytų techniką bei mokytų personalą.
2. Žemės gelmių naudotojas, statydamas Kasybos atliekų įrenginį ar modifikuodamas esamą įrenginį, privalo užtikrinti, kad:
2.1. įrenginys būtų tinkamoje vietoje, atsižvelgiant pirmiausia į teisės aktų reikalavimus dėl saugomų vietovių, geologinius, hidrologinius, hidrogeologinius, seisminius bei geotechninius veiksnius, ir suprojektuotas taip, kad atitiktų sąlygas, būtinas užkirsti kelią trumpu ir ilgu laikotarpiu grunto, oro, požeminio ar paviršinio vandens taršai, užtikrinti užteršto vandens bei filtrato surinkimą bei mažinti vandens ar vėjo eroziją tiek, kiek tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai įgyvendinama;
2.2. įrenginys būtų tinkamai pastatytas, valdomas ir prižiūrimas siekiant trumpu ir ilgu laikotarpiu užtikrinti jo fizinį stabilumą ir užkirsti kelią grunto, oro, paviršinio ar požeminio vandens taršai, taip pat kuo labiau sumažinti galimą žalą kraštovaizdžiui;
2.3. būtų tinkami planai ir priemonės, skirtos reguliariai Kasybos atliekų įrenginio stebėsenai ir kompetentingų institucijų atliekamiems patikrinimams bei skirtos imtis veiksmų esant rezultatams, rodantiems vandens ar grunto taršos nestabilumą;
3. Stebėsenos ir patikrinimų, nurodytų 2.3 punkte, rezultatai laikomi kartu su Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (jei jo reikia) dokumentais, siekiant užtikrinti tinkamą informacijos perdavimą, ypač pasikeitus žemės gelmių naudotojui.
4. Žemės gelmių naudotojas, nepagrįstai neuždelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 48 valandas, praneša atitinkamam regiono aplinkos apsaugos departamentui apie bet kokius įvykius, galinčius turėti poveikį Kasybos atliekų įrenginio stabilumui, ir apie bet kokį didelį neigiamą poveikį aplinkai, nustatytą vykdant įrenginio kontrolę ir stebėseną. Kur taikytina, žemės gelmių naudotojas įgyvendina vidaus avarinį planą ir laikosi visų kitų kompetentingų institucijų nurodymų dėl korekcinių priemonių, kurių reikia imtis.
Priemonių, kurių reikia imtis, išlaidos tenka veiklos vykdytojui.
Žemės gelmių naudotojas periodiškai Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytu dažnumu, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kartą per metus, praneša atitinkamam regiono aplinkos apsaugos departamentui visus stebėsenos rezultatus, kuriais įrodoma, jog laikomasi leidimo sąlygų ir kaupiama vis daugiau informacijos apie atliekas ir Kasybos atliekų įrenginyje vykstančius procesus.
II. KASYBOS ATLIEKŲ ĮRENGINIŲ UŽDARYMO PROCEDŪROS IR PROCEDŪROS PO UŽDARYMO
5. Kasybos atliekų įrenginio uždarymo procedūra pradedama tik, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:
5.2. žemės gelmių naudotojui prašant šiai procedūrai raštu pritaria regiono aplinkos apsaugos departamentas;
6. Kasybos atliekų įrenginys laikomas visiškai uždarytu tik po to, kai regiono aplinkos apsaugos departamentas įvykdo galutinę apžiūrą teritorijoje, įvertina visas žemės gelmių naudotojo pateiktas ataskaitas, patvirtina, kad Kasybos atliekų įrenginio paveikta žemė rekultivuota ir praneša žemės gelmių naudotojui apie uždarymo patvirtinimą.
Patvirtinimas jokiu būdu nesumažina žemės gelmių naudotojo pareigų pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas ar pagal teisės aktus.
7. Žemės gelmių naudotojas po Kasybos atliekų įrenginio uždarymo yra atsakingas už priežiūrą, stebėseną, kontrolę ir ištaisančiąsias priemones tiek, kiek reikalauja teisės aktai, atsižvelgiant į pavojaus pobūdį ir trukmę, išskyrus atvejus, kai teisės aktai įpareigoja valstybės instituciją perimti šias užduotis iš veiklos vykdytojo po to, kai Kasybos atliekų įrenginys visiškai uždaromas.
8. Kai, uždarius Kasybos atliekų įrenginį, būtina, kad būtų įvykdyti atitinkami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimai dėl išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos, dėl požeminio vandens apsaugos nuo pavojingų medžiagų keliamos taršos, žemės gelmių naudotojas taip pat (inter alia) kontroliuoja įrenginio fizinį ir cheminį stabilumą ir kuo labiau mažina bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, pirmiausia paviršiniam ir požeminiam vandeniui, užtikrindamas, kad:
8.1. visi įrenginiui priklausantys statiniai būtų stebimi ir užkonservuoti bei visada turėtų naudojimui paruoštus kontrolės ir matavimo prietaisus;
9. Po Kasybos atliekų įrenginio uždarymo žemės gelmių naudotojas nedelsdamas praneša regiono aplinkos apsaugos departamentui apie bet kokius įvykius ar procesus, galinčius paveikti Kasybos atliekų įrenginio stabilumą, ir apie bet kokį didelį neigiamą poveikį aplinkai, pastebėtą atitinkamų kontrolės ir stebėsenos procedūrų metu. Kur taikytina, žemės gelmių naudotojas įgyvendina vidaus avarinį planą ir laikosi visų kitų regiono aplinkos pasaugos departamento ir kitų kompetentingų institucijų nurodymų dėl korekcinių priemonių, kurių reikia imtis.
Priemonių, kurių reikia imtis, išlaidos tenka žemės gelmių naudotojui.
10. Regiono aplinkos apsaugos departamentas gali įpareigoti žemės gelmių naudotoją periodiškai teikti visus stebėsenos rezultatus, kuriais įrodoma, jog laikomasi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytų sąlygų ir sukaupiama vis daugiau žinių apie kasybos atliekas ir jų įrenginyje vykstančius procesus.
Kasybos pramonės atliekų tvarkymo
tvarkos aprašo
4 priedas
Inertinių ATLIEKŲ KRITERIJAI
1. Atliekos, kurios laikomos inertinėmis atliekomis, trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu turi atitikti šiuos kriterijus:
- atliekoms nėra būdingas didelis irumas ar tirpumas arba kitoks reikšmingas pasikeitimas, dėl ko galėtų atsirasti bet koks neigiamas poveikis aplinkai arba gali būti padaryta žala žmonių sveikatai;
- atliekose didžiausias sulfidinės sieros kiekis – 0,1 arba atliekose didžiausias sulfidinės sieros kiekis – 1 %, o neutralizacijos potencialo koeficientas, kuris apibrėžiamas kaip neutralizacijos potencialo ir rūgštėjimo potencialo santykis ir nustatomas remiantis statiniu bandymu LST EN 15875, yra didesnis negu 3;
- atliekos nekelia savaiminio užsidegimo pavojaus ir nedega;
- atliekose medžiagų, kurios gali būti žalingos aplinkai arba žmonių sveikatai, visų pirma As, Cd, Co, Cr, Cu, Hg, Mo, Ni, Pb, V ir Zn, įskaitant medžiagas, kurios yra bet kokiose smulkiose atliekose esančiose dalelėse, kiekis yra toks nedidelis, kad trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu pavojus žmonėms bei ekologinė rizika yra nereikšmingi. Kad tokį kiekį būtų galima laikyti pakankamai nedideliu, kad pavojus žmonėms ir ekologinė rizika būtų nereikšmingi, šių medžiagų kiekis neturi viršyti cheminių medžiagų ribinių verčių, nurodytų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 (Žin., 2008, Nr. 53-1987);
- atliekose iš esmės nėra kasybos arba perdirbimo procesuose naudojamų produktų, kurie galėtų pakenkti aplinkai arba žmonių sveikatai.
2. Atliekų inertinių savybių įvertinimui reikalinga informacija sukaupiama vadovaujantis šaltiniais ir kriterijais, išdėstytais Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2006, Nr. 14-518).
3. Nuo 2011 m. kovo 1 d. inertinių atliekų fizinės savybės galės būti vertinamos, vadovaujantis Lietuvos gruntų, dengiančių atvirais kasiniais eksploatuojamas naudingąsias iškasenas ir kaupiamų kasybos atliekų įrenginiuose, fizinių savybių (granuliometrija, plastiškumas, tankis, vandens įgėrimas, tankinimo laipsnis, kerpamasis stipris, trinties kampas, pralaidumas, tuštymės (poringumo) koeficientas, spūdos koeficientas, konsolidacijos koeficientas) reikšmių sąvadu.
Papildyta priedu:
Nr. D1-468, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 68-3412 (2010-06-12), i. k. 110301MISAK00D1-468
Kasybos pramonės atliekų tvarkymo
tvarkos aprašo
5 priedas
Kasybos atliekų įrenginių klasifikavimo kriterijų vertinimo reikalavimai
1. Kasybos atliekų įrenginių klasifikavimo kriterijų vertinimo reikalavimai (toliau – Vertinimo reikalavimai) nustato Tvarkos aprašo 9 punkte numatytų kriterijų, kurių pagrindu kasybos atliekų įrenginiai priskiriami A kategorijai, vertinimo reikalavimus.
2. Kasybos atliekų įrenginys pagal Tvarkos aprašo 9.1 punktą priskiriamas A kategorijai, jei prognozuojamos trumpalaikės ar ilgalaikės gedimo, kurio priežastis yra kasybos atliekų įrenginio struktūrinio vientisumo netekimas arba jo netinkama veikla, pasekmės galėtų būti:
3. Kai vertinamas kasybos atliekų įrenginio pavojingumas, siekiant jį priskirti/nepriskirti A kategorijai pagal šių Vertinimo reikalavimų 2 punktą, atsižvelgiama į visą kasybos atliekų įrenginio eksploatavimo laikotarpį, įskaitant laikotarpį po uždarymo.
4. Kasybos atliekų įrenginio struktūrinis vientisumas yra gebėjimas išlaikyti sukauptas atliekas kasybos atliekų įrenginio ribose taip, kaip numatyta kasybos atliekų įrenginio projekte.
5. Struktūrinio vientisumo netekimas apima visus įmanomus su kasybos atliekų įrenginio struktūra susijusius gedimus.
6. Struktūrinio vientisumo netekimo pasekmių vertinimas taip pat apima tiesioginį bet kokių medžiagų išvežimo iš kasybos atliekų įrenginio poveikį bei jo trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius.
7. Kasybos atliekų įrenginio netinkama veikla yra bet kokia veikla, dėl kurios gali kilti didelė avarija, įskaitant netinkamą aplinkos apsaugos priemonių taikymą ir trūkumų turinčią arba nepatenkinamą kasybos įrenginio konstrukciją.
8. Vertinant teršalų išleidimą dėl netinkamos veiklos, atsižvelgiama į trumpalaikio ir ilgalaikio teršalų išleidimo padarinius. Vertinamas ne tik kasybos atliekų įrenginio eksploatacijos laikotarpis, bet ir ilgalaikė perspektyva po uždarymo. Be to, vertinamas ir galimas kasybos atliekų įrenginių, kuriuose yra reaktyviųjų atliekų, keliamas pavojus, nepriklausomai nuo to, ar tos atliekos laikomos pavojingomis pagal Atliekų tvarkymo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016).
9. Kasybos atliekų įrenginio padarinių vertinimas dėl gedimo, kurio priežastis yra struktūrinio vientisumo netekimas arba netinkama veikla, vykdomas vadovaujantis šių Vertinimo reikalavimų 10, 11 ir12 punktų nuostatomis.
10. Tikimybė prarasti žmonių gyvybes yra nedidelė arba poveikis žmonių sveikatai nėra rimtas, jei prognozuojama, kad žmonės (išskyrus kasybos atliekų įrenginio darbuotojus) galimai pavojingose kasybos atliekų įrenginio aplinkos vietose bus ne nuolat arba neilgą laiką. Sužalojimai, dėl kurių žmogus tampa neįgalus arba patiria ilgalaikį sveikatos sutrikdymą, laikomi rimtu pavojumi žmogaus sveikatai.
11. Galimas aplinkai keliamas pavojus yra nedidelis, jei:
12. Nustatant tikimybę prarasti žmonių gyvybes bei pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, galimo poveikio mastas vertinamas atsižvelgiant į konkretų taršos šaltinį, jos kelią ir taršos vietą. Jei tarp taršos šaltinio ir taršos vietos nėra kelio, atitinkamas įrenginys nepriskiriamas A kategorijai dėl struktūrinio vientisumo netekimo ar netinkamos veiklos.
13. Struktūrinio vientisumo netekusios apdorojimo atliekų užtvankos laikomos pavojingomis žmonių gyvybei, jei vanduo arba suspensija yra bent 0,7 m virš žemės paviršiaus lygio arba jei vanduo ar suspensija teka didesniu kaip 0,5 m/s greičiu.
14. Vertinant tikimybę prarasti žmonių gyvybes arba sukelti pavojų žmonių sveikatai apdorojimo atliekų užtvankų gedimo atveju, atsižvelgiama į:
14.3. kasybos atliekų įrenginio teritorijos topografinius ypatumus, įskaitant gebėjimą sulaikyti vandenį;
15. Kasybos atliekų įrenginio sąvartos nuošliaužos atveju bet koks atliekų masės judėjimas laikomas pavojingu žmonių gyvybei, jei šios masės judėjimo kelyje gali būti žmonių.
16. Vertinant tikimybę prarasti žmonių gyvybes arba sukelti pavojų žmonių sveikatai atliekų nuošliaužos atveju, atsižvelgiama į:
17. Tvarkos aprašo 9.2 punkte įrašytų pavojingų atliekų riba apskaičiuojama kaip šių dydžių santykis:
17.1. visų atliekų, laikomų pavojingomis pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, kurios, kaip numatyta projekte, turėtų būti kasybos atliekų įrenginyje pasibaigus planuojamam jo eksploatavimo laikotarpiui, sausosios medžiagos masės ir
18. Kasybos atliekų įrenginys priskiriamas A kategorijai, jei šių Vertinimo reikalavimų 17 punkte numatytas santykis yra:
19. Šių Vertinimo reikalavimų 18.2 punkte numatytu atveju kasybos atliekų įrenginys gali būti nepriskiriamas A kategorijai, jei atlikus konkretaus kasybos atliekų įrenginio teritorijos rizikos vertinimą (ypač kreipiant dėmesį į pavojingų atliekų poveikį), įrodoma, kad kasybos atliekų įrenginio nereikėtų priskirti A kategorijai dėl jame esančių pavojingų medžiagų.
Jei šių Vertinimo reikalavimų 17 punkte nustatytas santykis yra mažesnis kaip 5 %, įrenginys nepriskiriamas A kategorijai dėl jame esančių pavojingų medžiagų.
20. Kasybos atliekų įrenginys vertinamas pagal Tvarkos aprašo 9.3 punktą, atsižvelgiant į šių Vertinimo reikalavimų 21, 22, 23 ir 24 punktų reikalavimus.
21. Planuojant apdorojimo atliekų baseinus, turi būti:
21.1. atliekamas apdorojimo procese naudojamų medžiagų ir preparatų, kurie vėliau išmetami su apdorojimo atliekų suspensija į apdorojimo atliekų baseiną, sąrašas;
21.2. kiekvieniems planuojamos eksploatacijos metams apskaičiuojamas kiekvienos medžiagos ir kiekvieno preparato kiekis, per metus sunaudojamas apdorojimo procese;
21.3. nustatoma, ar kiekviena medžiaga ir kiekvienas preparatas yra laikomi pavojingais pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2008, Nr. 76-3000) reikalavimus;
21.4. kiekvieniems planuojamos eksploatacijos metams apskaičiuojamas metinis apdorojimo atliekų baseine laikomo vandens kiekio padidėjimas (DQi) stabilios būsenos sąlygomis, pagal formulę:
| DQi = (DMi/D) * P; |
(1) |
čia:
DQi – metinis apdorojimo atliekų baseine laikomo vandens kiekio padidėjimas (m3/per metus) „i“ metais;
DMi – metinis į baseiną išleidžiamų apdorojimo atliekų kiekis (sauso svorio tonomis/per metus) „i“ metais;
D – vidutinis išmestų apdorojimo atliekų sausos masės tankis (t/m3);
P – vidutinis nusėdusių apdorojimo atliekų poringumas (m3/m3), išreikštas kaip tuštumų tūrio ir viso apdorojimo atliekų nuosėdų tūrio santykis;
Jei neturima tikslių duomenų, naudojamos šios standartinės vertės: sausos masės tankis 1,4 t/m3 ir poringumas 0,5 m3/m3;
21.5. apskaičiuojama kiekvienos pagal šių Vertinimo reikalavimų 21.3 punktą nustatytos pavojingos medžiagos ir kiekvieno pavojingo preparato didžiausia metinė koncentracija (C max) vandeninėje fazėje, pagal formulę:
| C max = didžiausia Si/DQi; |
(2) |
čia:
Si – metinis kiekvienos medžiagos ir preparato, nustatyto pagal šių Vertinimo reikalavimų 21.3 punktą „i“ metais į baseiną išleistas kiekis;
DQi – metinis apdorojimo atliekų baseine laikomo vandens kiekio padidėjimas (m3/per metus) „i“ metais.
22. Jei apskaičiavus šių Vertinimo reikalavimų 21 punkte nurodytų medžiagų ir preparatų didžiausios metinės koncentracijos vertes (C max) vandeninėje fazėje jie laikomi pavojingais pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą, įrenginys priskiriamas A kategorijai.
23. Eksploatuojami apdorojimo atliekų baseinai klasifikuojami pagal šių Vertinimo reikalavimų 21 punkte numatytus reikalavimus arba atlikus tiesioginę cheminę įrenginyje esančio vandens ir kietųjų atliekų analizę. Jei vandeninė fazė ir joje esančios atliekos turi būti laikomi pavojingu preparatu pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą, įrenginys priskiriamas A kategorijai.
24. Nustatyta tvarka uždarant rūdos plovimo įrenginius, kuriuose metalai išgaunami iš rūdos krūvos juos išplaunant plovimo tirpalu, turi būti patikrinta, ar įrenginiuose nėra pavojingų medžiagų, vadovaujantis ekstrahavimui naudotų chemikalų sąrašu ir šių plovimo chemikalų liekanų koncentracijomis drenaže pabaigus plovimą. Jei tokios išplovos turi būti laikomos pavojingais preparatais pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą, įrenginys priskiriamas A kategorijai.
25. Šių Vertinimo reikalavimų 17–24 punktų reikalavimai netaikomi atliekų įrenginiams, kuriuose yra tik inertinės atliekos arba neužterštas gruntas.
26. Jei leidimas iš esmės keičiamas arba labai pasikeičia veiklos sąlygos, nustatyta tvarka yra persvarstoma įrenginio klasifikacija. Klasifikacija persvarstoma ne vėliau kaip iki įrenginio eksploatavimo pabaigos.
Papildyta priedu:
Nr. D1-468, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 68-3412 (2010-06-12), i. k. 110301MISAK00D1-468
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-239
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2010 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. D1-468 redakcija)
ATASKAITŲ APIE EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS 2006 M. KOVO 15 D. DIREKTYVOS 2006/21/EB DĖL KASYBOS PRAMONĖS ATLIEKŲ TVARKYMO, IŠ DALIES KEIČIANČIOS TARYBOS DIREKTYVĄ 2004/35/EB, ĮGYVENDINIMĄ IR KITOS INFORMACIJOS TEIKIMO EUROPOS KOMISIJAI TVARKOS APRAŠAS
1. Ataskaitų apie Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. direktyvos 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 2004/35/EB, įgyvendinimą ir kitos informacijos teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja ataskaitų Europos Komisijai rengimo ir teikimo tvarką apie Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. direktyvos 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 m. L 102, p.15) (toliau – Kasybos atliekų direktyva), įgyvendinimą.
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos rengia ir teikia ataskaitas Europos Komisijai apie Kasybos atliekų direktyvos įgyvendinimą.
2. Ataskaita apima trejų metų laikotarpį ir yra rengiama pagal Komisijos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimo 2009/358/EB dėl informacijos suderinimo ir reguliaraus perdavimo ir klausimyno, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo 22 straipsnio 1 dalies a punkte ir 18 straipsnyje (OL 2009 L 110, p. 39–45) bei minėto sprendimo III priede nustatytus reikalavimus.
3. Ataskaitos teikiamos Europos Komisijai kas treji metai per devynis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Pirmoji ataskaita apima 2008 m. gegužės 1 d.–2011 m. balandžio 30 d. laikotarpį ir pateikiama iki 2012 m. vasario 1 d.
4. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai renka ir kiekvienais metais iki sausio 31 d. už praėjusius metus teikia Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos duomenis apie:
4.1. kasybos pramonės atliekų įrenginius pagal žemiau pateiktą lentelę, kurią pasirašo institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo ir tvirtina institucijos antspaudu:
|
______________ regiono aplinkos apsaugos departamentas
|
||||
| Kasybos pramonės atliekų įrenginiai (toliau – įrenginiai) |
Naudingųjų iškasenų telkinio pavadinimas |
Kaupiamos atliekos (pvz., smėlis, priemolis ir pan.) |
Įrenginio konstrukcija (pvz., sąvarta, nusodinimo baseinas ir kt.) |
Įrenginių skaičius |
| A kategorijos įrenginiai |
|
|
|
|
| Kiti įrenginiai |
|
|
|
|
| Bendras įrenginių skaičius |
|
|
||
4.2. išduotus leidimus veikti kasybos pramonės atliekų įrenginiui, kuriuose turi būti nurodyta:
4.2.1. įrenginio pavadinimas ir adresas, leidimą išduodanti institucija bei nustatyta tvarka patikrinimus atliekanti institucija;
4.2.2. leidimo išdavimo data, galiojimo laikas, atliekų įrenginio kategorija, įrenginio veiklos etapas (eksploatuojamas, uždaromas, uždarytas);
5. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos renka šio Tvarkos aprašo:
5.1. 4.1 punkte nurodytus duomenis, juos apdoroja ir teikia Europos Komisijai atžvelgiant į šio Tvarkos aprašo 3 punkte numatytus terminus;
6. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai kaupia ir teikia Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos informaciją:
apie bet kokius įvykius, galinčius turėti poveikį kasybos atliekų įrenginio stabilumui, ir apie bet kokį didelį neigiamą poveikį aplinkai, nustatytą vykdant tokio atliekų įrenginio kontrolę ir stebėseną;
apie bet kokius įvykius ar procesus, vyksiančius po kasybos pramonės atliekų įrenginio uždarymo ir galinčius paveikti tokio atliekų įrenginio stabilumą, bei apie bet kokį didelį neigiamą poveikį aplinkai, pastebėtą atitinkamų kontrolės ir stebėsenos procedūrų metu.
7. Šio Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytoje ir perduodamoje informacijoje apie kiekvieną įvykį turi būti nurodyta:
7.1. įrenginio pavadinimas ir adresas, leidimą išdavusi institucija, patikrinimą atlikusi institucija;
7.2. informacija apie išduotą leidimą ir įrenginį (leidimo išdavimo data, galiojimo laikas, įrenginio kategorija, atliekų rūšis, detalus kontrolės procedūrų aprašymas, įrenginio veiklos etapas (eksploatuojamas, uždarytas ar uždaromas);
7.3. įvykio aprašymas, nurodant:
7.3.1. incidento pobūdį, detalų incidento aprašymą, informaciją, iš kur sužinota apie incidentą, incidento vietą ir laiką;
7.3.2. veiklos vykdytojo kompetentingai institucijai perduotos informacijos laiką ir aprašymą, taip pat visuomenei bei prireikus kitoms galimai susijusioms valstybėms narėms, jei įvykio poveikis būtų tarpvalstybinio pobūdžio, perduotos informacijos laiką ir aprašymą;
7.3.3. galimo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, susijusį su atliekų įrenginio veikimo stabilumu;
7.4. priemonių, kurių buvo imtasi įvykio padariniams pašalinti, aprašymas:
7.5. priemonių, kurių buvo imtasi siekiant išvengti kito panašaus incidento, aprašymas:
8. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos apie kiekvieną šio Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą įvykį teikia šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytą informaciją Europos Komisijai. Pirmasis šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodytos informacijos pateikimo laikotarpis apima laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. Informacija Europos Komisijai teikiama kas metai ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 1 d.
Jei įvykiai, nurodyti šio Tvarkos aprašo 6 punkte, per nustatytą informavimo laikotarpį neįvyksta, informacija Europos Komisijai neteikiama.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-468, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 68-3412 (2010-06-12), i. k. 110301MISAK00D1-468
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-468, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 68-3412 (2010-06-12), i. k. 110301MISAK00D1-468
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-239 "Dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo" pakeitimo