Redaguota: 1994.04.14.
Pakeitimai:
1. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-139, priimtas 93.04.28, Žin., 1993, Nr.14-352
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS
DEPARTAMENTO STATUTO PAKEITIMO
2. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-415, priimtas 94.03.29, Žin., 1994, Nr.27-461
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS
DEPARTAMENTO STATUTO ANTROJO SKYRIAUS PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS
*** Pabaiga **
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMAS
Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento statuto
patvirtinimo
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės
departamento statutą (pridedamas).
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V.LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. gruodžio 28 d.
Nr. I-894
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS DEPARTAMENTO
STATUTAS
I. Bendrieji nuostatai
1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės
departamento įstatymo 1 straipsnį Lietuvos Respublikos valstybės
kontrolės departamentas (toliau vadinamas departamentu) yra
Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga kontrolės institucija,
prižiūrinti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas
ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.
2. Departamento veikla nukreipta valstybės turtiniams
interesams saugoti ir grindžiama viešumo bei teisėtumo
principais.
3. Departamento pareigūnų - politinių partijų narių -
narystė politinėje partijoje sustabdoma visam tarnybos laikui.
III. Departamento kontrolierių teisės
7. Departamento kontrolieriai pagal kompetenciją turi teisę:
7.1. Tikrinti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės
turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.
7.2. Teikti ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų,
inspekcijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams teikimus dėl
valstybinės ir finansinės ūkinės drausmės pažeidimų.
7.3. Teikti pasiūlymus už Lietuvos Respublikos įstatymų
numatytus pažeidimus atšaukti įmonės įregistravimą įstatymų
nustatyta tvarka.
7.4. Šio statuto nustatyta tvarka skirti pareigūnams
pinigines nuoskaitas.
7.5. Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio statuto nustatyta
tvarka reikalauti, kad administracija atleistų iš einamų pareigų
valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų, organizacijų
vadovaujančiuosius darbuotojus, šiurkščiai pažeidusius Lietuvos
Respublikos įstatymus arba padariusius esminę žalą valstybės ar
piliečių interesams.
7.6. Reikalauti iš įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų,
aukštesniųjų organizacijų, kad darbuotojai, pažeidę Lietuvos
Respublikos įstatymus, nustatyta tvarka būtų patraukti drausminėn
arba materialinėn atsakomybėn.
7.7. Esant reikalui, tikrinimų ir revizijų metu pasitelkti
vidaus reikalų tarnybų pareigūnus, kad būtų galima įeiti į
gamybines ir kitas kontroliuojamos organizacijos žinioje esančias
patalpas ir nustatyti esamas materialines vertybes, paimti
dokumentus ir kitokią medžiagą.
7.8. Gauti iš ekspertizę atliekančių įstaigų pažymas pagal
tikrinimo medžiagą.
7.9. Pasitelkti vadovams sutikus ministerijų, departamentų,
valstybinių tarnybų, inspekcijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų
specialistus bei pavienius asmenis vienkartiniams patikrinimams
bei revizijoms ir apmokėti jiems už atliktą darbą iš Departamento
lėšų pagal atitinkamą kontrolieriaus pareiginę algą.
Tikrinamų įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo
Departamento pareigūnams ir jų pasitelktiems specialistams
sudaryti būtinas darbo sąlygas: esant galimybei, skirti atskirą
patalpų su seifu ar nedegama spinta bei telefonu.
7.10. Pasitelkti visuomeninių organizacijų atstovus įmonių,
įstaigų ir organizacijų ūkinei finansinei veiklai bei valstybinio
turto apsaugai kontroliuoti.
7.11. Pateikti teismams ieškinius ir imtis kitokių įstatymų
numatytų priemonių, kad tikrinimo metu Departamento pareigūnų
nustatytos neteisėtai gautos valstybinių, valstybinių akcinių
įmonių, įstaigų bei organizacijų pajamos, taip pat išaiškintos
neteisėtai panaodotos dotacijos ir asignavimai būtų išieškomi į
valstybės biudžetą.
Iš valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų ir
organizacijų privačiuų įmonių neteisėtai gautos lėšos (pajamos)
išieškomos per teismą.
IV. Piniginių nuoskaitų skyrimas
8. Piniginių nuoskaitų skyrimo pagrindas ir tvarka.
8.1. Valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai ir vyriausieji
kontrolieriai valstybei padarytai materialiniai žalai atlyginti
skiria pinigines nuoskaitas kontroliuojamų įmonių, įstaigų ir
organizacijų pareigūnams, dėl kurių kaltės ši žala atsirado.
8.2. Piniginė nuoskaita skiriama neatsižvelgiant į tai, ar
taikomos kitos atsakomybės priemonės, numatytos Lietuvos
Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo 32
straipsnyje.
8.3. Piniginė nuoskaita skiriama padarytos žalos dydžio, bet
ne didesnė kaip pareigūno trijų mėnesių vidutinio mėnesinio
atlyginimo, gauto tuo metu, kai buvo padaryta žala, suma.
8.4. Departamento pareigūnų sprendimai skirti pinigines
nuoskaitas priimami remiantis kontrolierių ar kitų Departamento
tam įgaliotų įstaigų bei asmenų atliktų tikrinimų rezultatais.
Svarstant tikrinimo rezultatus, turi teisę dalyvauti ir
pareigūnas, padaręs žalą valstybei. Apie svarstymo vietą ir laiką
jam pranešama iš anksto.
8.5. Padaręs žalą valstybei pareigūnas tikrinimo metu
privalo pasiaiškinti raštu. Jei per kontrolieriaus nustatytą
terminą pareigūnas be svarbių priežasčių atsisako raštu
pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, surašomas aktas.
8.6. Jeigu materialinė žala padaryta pareigūnų veiksmais,
kuriuose yra baudžiamųjų veikų požymių, ir dėl to Departamentas
perduoda medžiagą teisėsaugos organams, piniginės nuoskaitos
šiems pareigūnams neskiriamos, o klausimą dėl padarytos žalos
išieškojimo nustatyta tvarka sprendžia teismas. Jeigu pagal
Departamento medžiagą priimtas nutarimas atsisakyti kelti
baudžiamąją bylą arba nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą ir
teismui nepateiktas ieškinys dėl padarytos žalos išieškojimo,
Departamentas turi teisę paskirti kaltajam pareigūnui piniginę
nuoskaitą.
8.7. Valstybės kontrolės departamento vyriausiųjų
kontrolierių sprendimai paskirti piniginę nuoskaitą per 10 dienų
gali būti apskųsti valstybės kontrolieriui, o valstybės
kontrolieriaus ir jo pavaduotojų sprendimai per tokį pat terminą
įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųsti teismui.
Jeigu išnagrinėjus skundą nustatyta, kad Departamento
pareigūnų priimtas sprendimas dėl piniginės nuoskaitos
nepagrįstas, jis panaikinamas. Išskaityta piniginės nuoskaitos
suma valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojų ar teismo sprendimu
iš valstybės biudžeto grąžinama pareigūnui, iš kurio ji
išieškota.
8.8. Piniginė nuoskaita negali būti paskirta, jei praėjo
šeši mėnesiai nuo tos dienos, kai buvo nustatyta pareigūno
padarytoji materialinė žala, t.y. nuo tikrinimo akto surašymo
dienos, ir jei praėjo treji metai nuo žalos padarymo dienos.
Į šiuos terminus neįskaitomas laikotarpis, kurio metu
tikrinimo medžiaga buvo perduota teisėsaugos organams.
9. Žalos ir piniginių nuoskaitų dydžio nustatymas.
9.1. Piniginės nuoskaitos pareigūnams skiriamos, kai
padaryta tiesioginė tikra žala.
Žalos dydis nustatomas pagal faktinius įmonės, įstaigos,
organizacijos nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos
duomenimis, sugadintų, prarastų neteisėtai nurašytų materialinių
vertybių ( atskaičiavus nusidėvejimą), nepagrįstai pereikvotų
žaliavų ir medžiagų balansine verte (savikaina).
Materialinių vertybių grobimo, trūkumo, tyčinio sunaikinimo
ar tyčinio sugadinimo atvejais žala nustatoma pagal valstybines
mažmenines kainas; tais atvejais, kai materialinių vertybių
mažmeninės kainos mažesnės už didmenines, - pagal didmenines
kainas. Jeigu tos rūšies materialinėms vertybėms mažmeninių kainų
nėra, žala nustatoma pagal kainas, apskaičiuotas Ekonomikos
ministerijos Kainų departamento nustatoma tvarka.
9.2. Piniginių nuoskaitų dydis už žalą, kurią kartu padarė
keli pareigūnai, nustatomas kiekvienam iš tų asmenų atskirai
atsižvelgiant į jų kaltės dydį ir formą. Visa piniginių nuoskaitų
suma tokiais atvejais negali viršyti padarytos žalos dydžio.
9.3. Skirdami piniginę nuoskaitą, valstybės kontrolieriaus,
jo pavaduotojai, vyriausieji kontrolieriai gali atsižvelgti į
pareigūno kaltės dydį, konkrečias aplinkybes ir materialinę
padėtį.
10. Departamento pareigūnų sprendimų dėl piniginių nuoskaitų
vykdymas.
10.1. Departamento pareigūnų sprendimus dėl piniginių
nuoskaitų privalo vykdyti valstybiniai organai, įmonės, įstaigos
ir organizacijos.
10.2. Sprendimą skirti piniginę nuoskaitą Departamentas
išsiunčia žalą padariusiam pareigūnui į jo darbovietę ir
atitinkamą valstybinę mokesčių inspekciją ne vėliau kaip per
penkias dienas nuo jo priėmimo.
10.3. Piniginę nuoskaitą įstatymų nustatyta tvarka iš
pareigūno išskaito įmonės, įstaigos ar organizacijos buhalterija
pagal jo darbo vietą, remdamasi Departamento pareigūnų sprendimu.
Kas mėnesį išskaitoma 20 procentų mėnesinio darbo užmokesčio, kol
bus išieškota visa nuoskaitos suma.
Išskaityta piniginės nuoskaitos suma per penkias dienas
pervedama į valstybės biudžetą.
10.4. Iš asmenų, kurie neapmokėję piniginės muoskaitos
perėjo dirbti į kitą įmonę, įstaigą ar organizaciją, reikiama
suma išskaitoma naujoje darbovietėje. Šiais atvejais įmonės,
įstaigos ir organizacijos vadovas, vyriausiasis buhalteris
privalo departamento pareigūnų sprendimą dėl piniginės nuoskaitos
su įrašu apie išskaitytas sumas nusiųsti į piniginės nuoskaitos
neapmokėjusio asmens naują darbovietę ir apie tai pranešti
atitinkamai valstybinei mokesčių inspekcijai.
10.5. Jeigu piniginės nuoskaitos arba neapmokėtos jos dalies
neįmanoma išskaityti iš darbo užmokesčio tų asmenų, kuriems
paskirta nuoskaita, išieškojimo dokumentai persiunčiami teismo
vykdytojui, kad reikalinga suma būtų išieškoma iš nurodyto asmens
turto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta
tvarka.
10.6. Už tai, kad laiku būtų išskaitytos piniginės
nuoskaitos ir kad išskaitytosios sumos būtų pervestos į valstybės
biudžetą, atsako įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir
vyriausieji buhalteriai.
V. Reikalavimas atleisti iš pareigų
11. Reikalavimo atleisti iš pareigų pagrindai ir tvarka.
11.1. valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai ir
vyriausieji kontrolieriai turi teisę reikalauti atleisti iš
einamų pareigų kontroliuojamų valstybinių, valstybinių akcinių
įmonių, įstaigų, organizacijų vadovaujančiuosius darbuotojus,
kurie šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus arba
padarė esminę žalą valstybės ar piliečių interesams.
Vadovaujantieji darbuotojai, kurių atžvilgiu gali būti
priimami sprendimai dėl reikalavimo atleisti juos iš pareigų, yra
valstybinių, valstybinių akcinių įmonių administracijos vadovai,
direktorių valdybų nariai, įstaigų, organizacijų vadovai, jų
pavaduotojai, vyriausieji buhalteriai (Vyresnieji buhalteriai -
ten, kur nėra vyriausiojo buhalterio pareigybės), struktūrinių
padalinių vadovai.
11.2. Darbuotojas, pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymus,
tikrinimo metu kontrolieriui reikalaujant privalo pasiaiškinti
raštu. Jei per kontrolieriaus nustatytą terminą darbuotojas be
svarbių priežasčių atsisako raštu pasiaiškinti arba nepateikia
pasiaiškinimo, surašomas aktas.
11.3. Departamento pareigūnų sprendimai dėl reikalavimo
atleisti iš pareigų valstybinių, valstybinių akcinių įmonių,
įstaigų, organizacijų vadovaujančiuosius darbuotojus priimami
remiantis kontrolierių atliktų tikrinimų rezultatais ir turi būti
tinkamai juridiškai pagrįsti bei motyvuoti.
Sprendimas dėl reikalavimo atleisti iš pareigų žinybų,
respublikinio pavaldumo įstaigų ir organizacijų vadovus priima
valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojai.
11.4. Pavaduotojas turi teisę dalyvauti svarstant
Departamente jo atleidimą iš pareigų. Apie svarstymo vietą ir
laiką jam pranešama iš anksto. Neatvykimas pakartotinai pakvietus
nėra kliūtis svarstyti tikrinimo medžiaga iš esmės.
11.5. Negali būti priimtas sprendimas reikalauti atleisti
vadovaujantįjį darbuotoją iš pareigų, jei praėjo vienas mėnuo nuo
tos dienos, kai buvo nustatytas pažeidimas, t.y. nuo tikrinimo
akto surašymo dienos, ir jei praėjo šeši mėnesiai nuo pažeidimo
padarymo dienos.
Tais atvejais, kai pažeidimu padaroma esminė žala valstybės
ar piliečių interesams, sprendimas dėl reikalavimo atleisti
vadovaujantįjį darbuotoją iš pareigų gali būti priimtas per
trejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, tačiau ne vėliau kaip
per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai buvo nustatytas pažeidimas
ir surašytas tikrinimo aktas.
12. Departamento pareigūnų sprendimų dėl reikalavimo
atleisti iš pareigų vykdymas.
12.1. Sprendimą dėl reikalavimo atleisti iš pareigų
Departamentas išsiunčia darbuotojui, taip pat į jo darbovietę
arba aukštesniajam organui ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo
priėmimo.
12.2 Departamento sprendimus dėl reikalavimo atleisti
vadovaujantįjį darbuotoją iš pareigų privalo vykdyti valstybiniai
organai, įmonės, įstaigos, organizacijos, kurių kompetencijai
įstatymai priskiria spręsti atitinkamo darbuotojo atleisdimo
klausimą.
12.3. Departamento vyriausiųjų kontrolierių sprendimą dėl
reikalavimo atleisti iš pareigų darbuotojas, kurio atžvilgiu
priimtas toks sprendimas, gali per 10 dienų nuo sprendimo gavimo
apskųsti valstybės kontrolieriui. Skundas turi būti išnagrinėtas
per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Valstybės kontrolieriaus ir jo
pavaduotojų sprendimai per tokį pat terminą įstatymų nustatyta
tvarka gali būti apskųsti teismui.
Skundas turi būti išnagrinėtas laikantis terminų, numatytų
reikalavimui, kylančiam iš teisinių darbo santykių.
Apskundus sprendimą, skundo nuorašas taip pat turi būti
pateiktas tam organui ar įstaigai, kurio kompetencijai priklauso
priimto sprendimo vykdymas.
12.4. Apskundus sprendimą dėl reikalavimo atleisti iš
pareigų, jo vykdymas sustabdomas tol, kol skundas bus įstatymų
nustatyta tvarka išspręstas.
12.5. Tais atvejais, kai skundas atmetamas, taip pat kai per
nustatytą terminą sprendimas dėl reikalavimo atleisti darbuotoją
iš pareigų nebuvo apskųstas, įmonės, įstaigos ar organizacijos
administracija (direktorių valdyba, stebėtojų taryba) arba
aukštesnysis organas privalo sprendime nurodytąjį darbuotoją
atleisti iš einamų pareigų darbo įstatymuose numatytais
pagrindais.
VI. Departamento darbo organizavimas
13. Departamentas savo darbą organizuoja ir veiklos
klausimus sprendžia, derindamas vienvaldiškumą ir kolegialumą,
nustatydamas tikslią pareigūnų atsakomybę už jiems pavestą darbą
ir nustatytų užduočių įvykdymą.
14. Valstybės kontrolierius be funkcijų, numatytų Lietuvos
Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatyme:
organizuoja Departamento darbą;
paskirsto pareigas valstybės kontrolieriaus pavaduotojams,
koordinuoja jų darbą;
nustatyta tvarka skiria ir atleidžia Departamento
darbuotojus, juos skatina ar skiria drausmines nuobaudas.
15. Valstybės kontrolieriui nesant, jį pavaduotja vienas iš
pavaduotojų.
16. Valstybės kontrolės tarybos veiklai vadovauja valstybės
kontrolierius, kuris kartu yra ir Valstybės kontrolės tarybos
pirmininkas.
17. Valstybės kontrolės taryba be funkcijų, numatytų
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatyme:
išklauso centrinio aparato ir apygardų valstybės kontrolės
skyrių vadovų pranešimus bei ataskaitas darbo organizavimo
klausimais;
svarsto kitus valstybės kontrolieriaus teikiamus klausimus.
18. Valstybės kontrolės tarybos posėdžiai šaukiami valstybės
kontrolieriaus iniciatyva, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį,
ir jos nutarimai yra teisėti, jeigu tarybos posėdyje dalyvauja ne
mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami paprasta
balsų dauguma. Balsams pasidalinus po lygiai,lemia valstybės
kontrolieriaus nuomonė.
Posėdžiai protokoluojami, protokolus pasirašo tarybos
pirmininkas.
Valstybės kontrolės tarybos nutarimai įgyvendinami valstybės
kontrolieriaus įsakymais.
_