Suvestinė redakcija nuo 2006-12-01
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 49-1601, i. k. 1042020ISAK00004-77
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS SCHEMOS „MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGINĖS PLĖTROS SKATINIMAS“ PATVIRTINIMO
2004 m. kovo 22 d. Nr. 4-77
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2001, Nr. 61-2186), 12.5 punktu,
tvirtinu valstybės pagalbos schemą „Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 4-77
VALSTYBĖS PAGALBOS SCHEMA
„MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TECHNOLOGINĖS PLĖTROS SKATINIMAS“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės pagalbos schema „Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas“ (toliau – Schema) nustato valstybės pagalbos teikimo sąlygas ir principus tuo atveju, kai valstybės pagalba teikiama Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento1 III prioriteto 1 priemonėje nurodytoms veikloms, kurios yra susijusios su ūkio subjektų vykdomais moksliniais tyrimais, kaip jie apibrėžti šioje Schemoje, remti.
2. Schemos tikslas – teikiant valstybės pagalbą ūkio subjektams, skatinti juos užsiimti komercinį potencialą turinčia veikla – taikomaisiais moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, kurti naujas technologijas ir platinti jas Europos Sąjungoje, drauge stiprinant ūkio subjektų konkurencingumą, spartinant jų augimą, naujų produktų, paslaugų ir procesų kūrimą bei plėtrą. Teikiant valstybės pagalbą pagal Schemą taip pat siekiama paskatinti bendradarbiavimą tarp ūkio subjektų ir mokslinius tyrimus atliekančių organizacijų (viešų ir privačių), jiems kartu atliekant taikomuosius mokslinius tyrimus bei vykdant technologinės plėtros veiklą.
3. Schema yra parengta, remiantis Europos Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (OJ C 045, 17.02.1996, p. 5) ir Europos Komisijos 2001 m. sausio 12 d. reglamento Nr. 69/2001 dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis paramai (OJ L 10, 13.1.2001, p. 30).
4. Pagrindinės Schemoje vartojamos sąvokos:
Pagalba – pagal šią Schemą teikiama valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, ir de minimis parama. Teikiamos pagalbos forma yra negrąžintina subsidija (dotacija). Pagalba yra teikiama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nacionalinio biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių fondų. Pagalba teikia pagalbos gavėjui ekonominę naudą, kuri, be šios pagalbos, rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma.
Pagalbos teikėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, adresas: Gedimino pr. 38/2, 01104 Vilnius, Lietuvos Respublika.
Pareiškėjas – Juridinių asmenų registre registruota ir Lietuvoje veikianti bet kurios teisinės formos įmonė (bendrovė, ūkinė bendrija, individuali įmonė ir pan.), pateikusi paraišką gauti pagalbą.
Ūkio subjektas – Juridinių asmenų registre registruotos visų teisinių formų įmonės (bendrovės, ūkinės bendrijos, individualios įmonės ir pan.) ir viešosios įstaigos, kurios vykdo ar gali vykdyti ekonominę (ūkinę) veiklą, susijusią su moksliniais tyrimais ar technologine plėtra.
Paraiška – nustatytos formos dokumentas, kurį turi užpildyti ir pateikti pareiškėjas, siekiantis gauti pagalbą projektui įgyvendinti.
Projektas – dokumentai, pagrindžiantys numatomų pasiekti apčiuopiamų rezultatų tikslingumą, finansiškai (ekonomiškai) ir techniškai įrodantys pasirinkto būdo rezultatams pasiekti efektyvumą, nurodantys rezultatams pasiekti reikiamus išteklius, pasirinkto būdo taikymo pradžios ir rezultatų pasiekimo laiką bei detalų pasirinkto būdo taikymo planą.
Pagalbos gavėjas – ūkio subjektas, su kuriuo sudaryta paramos teikimo sutartis arba kuris yra gavęs ir (arba) gauna pagalbą konkrečiam projektui vykdyti pagal Schemą.
Smulkaus ir vidutinio verslo subjektas2 – savarankiškumo kriterijų atitinkantis ūkio subjektas, kuriame dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurio metinė apyvarta neviršija 138 mln. litų arba bendra ūkio subjekto turto balansinė vertė ne didesnė kaip 93 mln. litų.
Skaičiuojant darbuotojų skaičių, apyvartą, bendrą ūkio subjekto turto balansinę vertę, prie paraiškos teikėjo rodiklių būtina pridėti visų kitų subjektų, kuriuos paraiškos teikėjas tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja, atitinkamus rodiklius.
Laikoma, kad ūkio subjektas tiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą, jei turi 1/4 ar daugiau šio subjekto kapitalo ar balsavimo teisių. Ūkio subjektas netiesiogiai kontroliuoja kitą subjektą, jei 1/4 ar daugiau jo kapitalo ar balsavimo teisių turi ūkio subjekto kontroliuojamas subjektas ar keli kontroliuojami subjektai kartu, arba jis ir jo kontroliuojamas subjektas kartu.
Ūkio subjektas tampa smulkaus ir vidutinio verslo subjektu, jei jo metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys atitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimo sąlygas. Turimas smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusas prarandamas, jei įmonės metinėje finansinėje atskaitomybėje dvejus finansinius metus iš eilės fiksuojami duomenys neatitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimo sąlygų. Laikoma, kad subjektas tampa smulkaus ir vidutinio verslo subjektu arba tokį statusą praranda nuo metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo dienos.
Apyvarta ir turto balansinė vertė yra nustatomi pagal paskutinio dvylikos mėnesių ataskaitinio periodo, kurio duomenys patvirtinti, rodiklius.
Jei naujai įsteigto ūkio subjekto metinė finansinė atskaitomybė dar nėra patvirtinta, rodikliai (apyvarta ir turto balansinė vertė) nustatomi pagal tikėtinai planuojamas per finansinius metus pajamas ir turto balansinę vertę.
Savarankiškumo kriterijų atitinkantis smulkaus ir vidutinio verslo subjektas3 – bet kuris smulkaus ir vidutinio verslo ūkio subjektas, išskyrus tuos, kurių 1/4 ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienam ar keliems subjektams, kurie pagal pateiktą apibrėžimą nėra smulkaus ir vidutinio verslo subjektai. Ši riba gali būti viršyta:
a) jei ūkio subjektas priklauso investicinėms bendrovėms, fondams, kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos kapitalą į smulkų ir vidutinį verslą, tačiau šie asmenys patys ar kartu su kitais šio ūkio subjekto nekontroliuoja;
b) jei ūkio subjekto kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad nėra įmanoma nustatyti, kam jis priklauso, ir ūkio subjektas pagrindžia dokumentais, kad jo 25 procentų ar daugiau kapitalo nevaldo kitas subjektas vienas ar su kitu ūkio subjektu kartu, kuris arba kurie nėra smulkaus ir vidutinio verslo subjektai.
Didelis ūkio subjektas – ūkio subjektas, kuris neatitinka smulkaus ir vidutinio verslo subjekto apibrėžimo.
Techninė galimybių studija – inovatyvių idėjų, metodų ir technologijų pavertimo naujais produktais, procesais ir paslaugomis technologinio bei komercinio gyvybingumo tyrinėjimas ir vertinimas. Galimybių studijos turi būti skirtos ir naudojamos to paties subjekto taikomiesiems moksliniams tyrimams ir/arba technologinei plėtrai vykdyti.
Taikomasis mokslinis tyrimas – planuotas tyrimas, siekiant įgyti naujų žinių, kurios gali būti naudingai pritaikytos kuriant naujus arba iš esmės patobulinant esamus produktus, paslaugas ar procesus.
Technologinė plėtra – veikla, nukreipta į taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą ūkinėje veikloje, siekiant komercinio rezultato. Tai taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas tiesiogiai naudoti juos naujiems produktams, paslaugoms ar technologijoms, skirtiems pardavimui arba panaudojimui, kurti ar esamiems pakeisti arba tobulinti, įskaitant pradinio prototipo, kuris negali būti panaudotas komerciniais tikslais, sukūrimą. Minėta veikla gali apimti ir konceptualų produktų, paslaugų ir technologijų kūrimą, dizainą ir pradinę jų demonstraciją arba bandomuosius projektus, kurie negali būti paversti ar naudojami pramoniniam pritaikomumui arba komerciniam naudojimui (t. y. iki masinės gamybos). Ši veikla neapima pastovių ar periodinių produktų, gamybos linijų, gamybos procesų, esamų paslaugų ar kitų atliekamų operacijų pakeitimų, netgi jei tokie pakeitimai lemia atitinkamus patobulinimus.
Pagalbos intensyvumas – teikiamos subsidijos (dotacijos) išraiška procentais, skaičiuojant nuo bendros pagalbos gavėjo tinkamų finansuoti išlaidų, priskiriamų tam tikrai kategorijai, sumos.
Pagalbos kaupimas – tai kelių pagalbos schemų ir (arba) pagalbos konkrečiam atvejui (ad hoc pagalbos) taikymas, įgyvendinant projektą.
De minimis parama4 – ne didesnė kaip 345 280 litų pagalba, išreikšta subsidijos ekvivalentu, vienam pagalbos gavėjui per trejus metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti.
II. PAGALBOS TEIKIMO SĄLYGOS IR APRIBOJIMAI
5. Remiantis Schema, pagalba gali būti teikiama tik tuomet, jei tenkinamos visos sąlygos:
5.1. pagalba teikiama Schemoje nustatytus kriterijus atitinkančiam pareiškėjui projektui vykdyti, jei pagrįstai galima tikėtis, kad toks pagalbos gavėjas bus pajėgus įgyvendinti projektą;
5.2. pagalba teikiama pareiškėjui, kuris, remiantis pateiktu projektu, užsiima (ketina užsiimti) taikomųjų mokslinių tyrimų veikla ir (arba) užsiima (ketina užsiimti) technologine plėtra (toliau abi veiklos vadinamos TMTTP), ir (arba) ketina pasirengti šių veiklų techninę galimybių studiją;
5.3. suteikta pagalba paskatins pareiškėją imtis TMTTP šalia įprastinės veiklos arba išplės vykdomą TMTTP veiklą, ar ją paspartins. Pagalba gali būti teikiama ir tuomet, jei ji paskatins pareiškėją imtis TMTTP veiklos, kuria jis anksčiau neužsiėmė;
5.4. TMTTP projektas, kuriam vykdyti prašoma paramos, prisidės prie naujų produktų, paslaugų ir procesų kūrimo;
5.5. pagalba paskatins TMTTP projekto vykdymą. Siekdamas gauti pagalbą, pareiškėjas turi pagrįsti pagalbos būtinumą, t. y. pagalba turi būti būtina sąlyga projektui sėkmingai vykdyti, be jos projektas negalėtų būti vykdomas arba galėtų būti vykdomas mažesne apimtimi, arba būtų vykdomas daug ilgiau, arba būtų kur kas blogesnės kokybės;
6. Skiriant pagalbą, prioritetas bus teikiamas bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų atitinkančiam TMTTP projektui:
6.4. projektas vykdomas kartu su vienu ar keliais smulkaus ir vidutinio verslo subjektais, t. y. bendradarbiaujant keliems ūkio subjektams, kuriant ar plečiant tinklus;
6.5. projekte numatytas pareiškėjo bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis ir/arba mokslinių tyrimų įstaigomis ir tuo užtikrinama veiksminga taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatų sklaida;
6.6. įgyvendindamas projektą pareiškėjas dalyvauja įvairiose (nacionalinėse ir tarptautinėse) technologijų programose, apimančiose įvairias įmones, aukštąsias mokyklas ar mokslinių tyrimų įstaigas;
7. Pagalba pagal Schemą teikiama tik tai išlaidų daliai, kurią gali bendrai finansuoti ES struktūriniai fondai. Išlaidų finansavimo iš ES struktūrinių fondų taisykles ir sąlygas apibrėžia Lietuvos 2004–2006 metų bendrasis programavimo dokumentas, jo programos priedas, ES struktūrinių fondų vadovai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys ES struktūrinių fondų paramos administravimą ir teikimą.
8. Šios Schemos pagrindu pagalba ūkio subjektui negali būti teikiama, jei:
8.1. projektas gali būti finansuojamas iš Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ar Žuvininkystės orientavimo finansinio instrumento (t. y. numatomas projektas ir jo rezultatai didesne dalimi atitinka vieno iš šių fondų finansuojamiems projektams keliamus tikslus bei sąlygas);
8.2. projekte numatyta TMTTP bet kuriame iš šių sektorių: laivų statybos, anglies ir plieno, motorinių transporto priemonių, maisto pramonės, žemės ūkio, žuvininkystės sektoriuose;
III. FINANSUOJAMOS IŠLAIDOS
9. Tinkamos finansuoti išlaidos gali būti:
9.1. išlaidos personalui (mokslininkams ir kitiems tyrėjams, techniniams darbuotojams ir kitam aptarnaujančiam personalui, įdarbintam išimtinai TMTTP projekto veiklai). Gali būti finansuojamas darbo užmokestis ir privalomojo socialinio draudimo įmokos, mokamos darbdavio, taip pat komandiruotės išlaidos (kelionė, apgyvendinimas, dienpinigiai), tačiau ne didesnės nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
9.2. išlaidos instrumentams, įrangai ta apimtimi, kuria jie naudojami išimtinai ir nuolat TMTTP projektui, išlaidos (nuomos, esamų ar įsigyjamų įrenginių nusidėvėjimo, įsigijimo išlaidos ir pan.). Tuo atveju, jei instrumentai, įranga nėra visiškai nudėvimi arba sunaudojami per projektą, tinkamomis išlaidomis yra tik instrumentų ir įrangos nusidėvėjimo išlaidos, apskaičiuotos atitinkamai pagal projekto trukmę, remiantis gera apskaitos praktika;
9.3. išlaidos pastatams (patalpoms), kurie naudojami išimtinai ir nuolat TMTTP projekto veiklai, vykdomo projekto apimtimi. Tinkamos finansuoti yra tik pastatų (patalpų) nusidėvėjimo išlaidos, apskaičiuotos atsižvelgiant į projekto trukmę ir remiantis gera apskaitos praktika, taip pat patalpų nuomos išlaidos projekto įgyvendinimo metu. Gamybinės investicijos nefinansuojamos.
9.4. išlaidos konsultavimui arba analogiškoms paslaugoms, įskaitant tyrimų rezultatų, techninių žinių, patentų, licencijų ir pan., naudojamų išimtinai TMTTP projekto veiklai, pirkimą iš išorinių šaltinių. Šios išlaidos negali sudaryti projekte daugiau kaip 25 procentų tinkamų projekto išlaidų, išskyrus netiesiogines (pridėtines) išlaidas, sumos;
9.5. išlaidos intelektinės nuosavybės, atsiradusios iš projekto, apsaugai (patentams registruoti ir jų galiojimui pratęsti) – tik smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Tinkamomis yra šios išlaidos: patentų mokesčiai (patentinės paraiškos padavimas, patento registravimas, patento galiojimo mokesčiai (ne daugiau kaip penkeriems metams), kiti mokesčiai, tiesiogiai susiję su patento registravimu ir galiojimo pratęsimu), konsultacijos, vertimo paslaugos, ekspertizės išlaidos ir kitos patentams registruoti ir galiojimui pratęsti būtinos išlaidos;
9.6. kitos veiklos išlaidos, tokios kaip išlaidos medžiagoms, reagentams ir panašiems produktams, tiesiogiai susijusiems su TMTTP veikla;
10. 9.7 punkte minimos netiesioginės (pridėtinės) išlaidos gali būti projekto administravimo ir valdymo išlaidos, laboratorijų ir projekto administravimui naudojamų patalpų eksploatavimo išlaidos (vanduo, elektra, šildymas, draudimas ir kt.), administravimui naudojamų patalpų ir įrangos nuoma, išlaidos pašto ir ryšio paslaugoms ir priemonėms, išlaidos raštinės reikmenims ir įrangai įsigyti ir pan.).
11. Vadovaujantis Schema, negali būti finansuojamos išperkamosios nuomos (lizingo) išlaidos, netiesioginiai mokesčiai, rinkodaros ir su pardavimu susijusios išlaidos, nebūtinos ir abejotinos svarbos išlaidos, skolų padengimas, lėšų investavimas.
12. Finansuojamos išlaidos turi atitikti visas šias sąlygas:
12.3. pagrįstos ne didesnėmis nei vidutinėmis kainomis (išlaidos negali būti grindžiamos nenormatyvinėmis (laikinomis, spekuliatyvinėmis, proginėmis ir pan.) kainomis);
12.4. bus padarytos projekto įgyvendinimo metu po paraiškos pateikimo, išskyrus Schemos 14 punkte nustatytas išimtis;
12.5. yra tinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos administravimą Lietuvoje reglamentuojančius teisės aktus;
13. Gali būti finansuojamos tik tos išlaidos, kurios atsirado per projekto, kuriam nutarta skirti paramą, įgyvendinimo laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip per 30 mėnesių, išskyrus 46 straipsnyje paminėtas išimtis.
14. Išimtiniais atvejais, išlaidos, kurias prašoma finansuoti, gali būti padarytos iki paraiškos pateikimo dienos, bet visais atvejais ne anksčiau kaip nuo 2004 m. sausio 1 d. Iki paraiškos pateikimo padarytos išlaidos gali būti kompensuojamos, tik jei jos atitinka visas šias sąlygas:
14.4. išlaidos yra skirtos reikmėms, kurios bus tiesiogiai susijusios (tęsis po paraiškos pateikimo, įsigijimo rezultatais bus naudojamasi projekto veikloms, vykdomoms po paraiškos pateikimo, ir pan.) su projekto dalimi (kuriai vykdyti prašoma suteikti pagalbą), vykdoma po paraiškos pateikimo momento.
IV. PAGALBOS INTENSYVUMAS
16. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Schemą parama teikiama tik Lietuvoje, kuri priskiriama Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 (3) a punkto regionams, registruotiems ir vykdantiems TMTTP projekto veiklas ūkio subjektams, vykdomi projektai, pagalbos intensyvumas priklauso nuo remiamo projekto tipo ir negali viršyti šių dydžių: taikomiesiems moksliniams tyrimams – 60 procentų, technologinės plėtros veiklai – 35 procentų (toliau – pirminiai pagalbos intensyvumo dydžiai).
17. Pirminiai pagalbos intensyvumo dydžiai gali būti didinami toliau nurodytais atvejais šiais dydžiais:
17.2. jei projektas susijęs su esama Europos Sąjungos bendrąja mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (framework programme for R&D) – 10 procentinių punktų. Jei projektas papildomai apima bendradarbiavimą abipus sienos tarp įmonių ir viešų mokslinio tyrimo įstaigų arba mažiausiai tarp dviejų nepriklausomų partnerių dviejose Europos Sąjungos šalyse narėse, o tokių partnerių TMTTP rezultatai, laikantis intelektinės ir pramoninės nuosavybės apsaugos, yra plačiai skleidžiami ir skelbiami, šiame punkte minėtas dydis gali būti padidinamas iki 25 procentinių punktų;
17.3. nors TMTTP projektas neatitinka specialaus projekto ar programos, kurie yra Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos dalis (Schemos 17.2 punktas), tikslų, pirminis pagalbos intensyvumas gali būti padidintas iki 10 procentinių punktų tuo atveju, jei projektas atitinka bet kurią iš šių sąlygų:
17.3.1. projektas apima veiksmingą bendradarbiavimą abipus sienos tarp mažiausiai dviejų nepriklausomų partnerių dviejose ES šalyse narėse, ypač nacionalinės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos koordinavimo kontekste;
17.3.2. projektas apima veiksmingą bendradarbiavimą tarp įmonių ir viešų mokslinio tyrimo organizacijų, ypač nacionalinės mokslinio tyrimo ir technologinės plėtros politikos koordinavimo kontekste;
17.3.3. projekto rezultatai yra viešai platinami ir skelbiami, teikiamos patento licencijos arba įgyvendinamos kitos atitinkamos priemonės, analogiškos Europos Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatų platinimui nustatytoms priemonėms (Europos Bendrijos steigimo sutarties 130j straipsnis).
18. Pagalbos techninėms galimybių studijoms, kurios bus naudojamos taikomiesiems moksliniams tyrimams, rengti didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas yra 75 procentai tokių studijų išlaidų, o techninėms galimybių studijoms, reikalingoms technologinei plėtrai, rengti didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas yra 50 procentų tokių studijų išlaidų. Pagalba techninėms galimybių studijoms parengti teikiama tik tuo atveju, jei galimybių studijas vykdo (rengia) pats pagalbos gavėjas ir jas nėra pavesta atlikti tretiesiems asmenims. Paties pagalbos gavėjo išlaidos tokioms galimybių studijoms, kurioms vykdyti prašoma suteikti pagalbą, turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentus techninių galimybių studijų išlaidų.
19. Pagalbos, teikiamos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams patentinėms paraiškoms rengti ir patentams pratęsti, didžiausias leistinas intensyvumas priklauso nuo to, kokia veikla – taikomasis mokslinis tyrimas arba technologinė plėtra – pirmoji lėmė patento įsigijimą, ir yra atitinkamai 60 procentų arba 35 procentai.
20. Jei projektas apima taikomuosius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, teikiamos pagalbos intensyvumas negali viršyti pagalbos, teikiamos minėtoms veikloms atskirai, svertinio vidurkio. Jei jo tiksliai apskaičiuoti nėra įmanoma arba tais atvejais, kai taikomųjų mokslinių tyrimų veikla ir technologinė plėtra yra glaudžiai susijusios ir nepakanka įrodymų dėl jų atskyrimo, arba kyla pagrįstų dvejonių dėl veiklos priskyrimo taikomųjų mokslinių tyrimų, o ne technologinės plėtros veiklai, taikomas technologinės plėtros veiklai remti numatytas pagalbos intensyvumas.
21. Tuo atveju, jei pagalbos gavėjas pagalbos išmokėjimo metu yra praradęs smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statusą, pagalbos intensyvumas perskaičiuojamas ir taikomas proporcingai dideliam ūkio subjektui taikytino intensyvumo proporcingas dydis. Analogiška nuostata taikoma ir de minimis paramai.
V. DE MINIMIS PARAMA
22. Jei projektui teikiama pagalba pagal Schemos I–IV skyrius, papildomai gali būti finansuojamos šioje dalyje nurodytos išlaidos. Tokiu atveju teikiama de minimis parama, vadovaujantis Europos Komisijos 2001 m. sausio 12 d. reglamento Nr. 69/2001 dėl Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis paramai (OJ L 10, 13.1.2001, p. 30) nustatytomis sąlygomis.
23. Teikiant de minimis paramą, gali būti finansuojamos šios išlaidos:
23.1. specialistų, įdarbinamų išimtinai projektui, mokymo išlaidos. Šios išlaidos negali būti didesnės nei 30 procentų prašomų finansuoti tinkamų išlaidų, nurodytų Schemos 9.1 punkte;
23.2. sukurtų žinių sklaidos išlaidos (publikacijos, konferencijos ir pan.). Šios išlaidos negali būti didesnės nei 10 procentų prašomų finansuoti tinkamų išlaidų, nurodytų Schemos 9.1–9.6 punktuose;
23.3. nekilnojamojo turto, įrangos, kuriems įsigyti teikiama pagalba, draudimo išlaidos (ne daugiau kaip per projekto finansavimo laikotarpį). Šios išlaidos negali būti didesnės nei 5 procentai kitų prašomų finansuoti tinkamų išlaidų, nurodytų Schemos 9.1–9.6 punktuose;
24. Paramos, teikiamos Schemos 23.1–23.5 punktuose nurodytoms išlaidoms finansuoti, intensyvumas negali būti didesnis nei 65 procentai, jei de minimis parama teikiama smulkaus ir vidutinio verslo subjektui, ir 50 procentų, jei de minimis parama teikiama dideliam ūkio subjektui.
VI. PAGALBOS DYDIS IR KAUPIMAS
26. Minimalus teikiamos pagalbos visam projektui dydis pagal Schemą yra 10 000 litų. Paraiška, kurioje prašoma suteikti mažesnę paramą, nei nustatyta šiame punkte, nenagrinėjama.
27. Pagalba, teikiama pagal šią Schemą nesivadovaujant de minimis taisykle, nesudedama su ta, kuri yra teikiama vadovaujantis de minimis taisykle.
28. Didžiausias leistinas projekto ar jo dalies, kuriai prašoma pagalbos pagal Schemą, dydis negali viršyti 86 milijonų litų, ir didžiausias leistinas teikiamos pagalbos pagal šią Schemą dydis, išskyrus de minimis paramą, yra 17 milijonų litų.
29. Visais atvejais, jei pagalba teikiama iš kelių šaltinių tam pačiam projektui vykdyti arba pagal kelias valstybės pagalbos Schemas arba ad hoc atvejais, arba kai pagalbos teikėjas gali padidinti pirminį pagalbos intensyvumą 17 punkte nurodytais dydžiais, ūkio subjektui TMTTP projektui teikiamos pagalbos intensyvumas negali viršyti šių dydžių:
30. Iš viso pagal šią Schemą ir kitais atvejais pagalbos gavėjui suteikta de minimis parama negali būti didesnė kaip 345 280 litų per trejus metus, skaičiuojant nuo de minimis paramos teikimo pradžios. Pagalbos teikėjas, teikdamas ūkio subjektui de minimis paramą, informuoja, kad parama (konkreti jos suma) yra de minimis parama. Paraiškos teikėjas, teikdamas paraišką, ir pagalbos gavėjas, teikdamas mokėjimo prašymus, privalo patvirtinti, kad šiame punkte nurodytos de minimis paramos ribos, suteikus (išmokėjus) pagalbą, nebus viršytos.
31. Tuo atveju, jei projektas vykdomas bendradarbiaujant viešai mokslinių tyrimų įstaigai ir pagalbos gavėjui, teikiama pagal Schemą pagalba konkrečiam projektui ir viešos mokslinių tyrimų įstaigos indėlis, kai tai yra valstybės pagalba, į tą patį projektą negali viršyti atitinkamo Schemos 29 punkte nurodyto pagalbos intensyvumo.
VII. PAGALBOS TEIKIMAS KELIEMS PROJEKTO VYKDYTOJAMS
32. Tuo atveju, jei vieną projektą savo lėšomis, rizika ir atsakomybe vykdo keli subjektai, galintys būti pagalbos gavėjais – projekto partneriai, pagalba gali būti teikiama bet kuriam iš partnerių ar keliems partneriams tam pačiam projektui vykdyti. Tokiu atveju kiekvienam partneriui teikiama pagalba turi atitikti visas Schemoje nustatytas sąlygas ir keliamus reikalavimus.
33. Kai projektas yra vykdomas kelių projekto partnerių, norinčių gauti pagalbą projektui vykdyti, kartu, paraišką gauti pagalbą visų partnerių, norinčių gauti pagalbą, sutikimu ir įgaliojimu gali pateikti vienas partneris pareiškėjas. Tokiu atveju paraiškoje turi būti pateikiama informacija apie kiekvieną partnerį, jo vykdomą projekto dalį, išlaidas, projekto rezultatus, tenkančius partneriui, ir kita analogiška informacija, kurią turi pateikti projekto partneris pareiškėjas.
34. Visos Schemos nuostatos yra taikomos tiek partneriui pareiškėjui, tiek kitiems partneriams, neteikiantiems paraiškos savarankiškai.
VIII. PAGALBOS TEIKIMAS
36. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl pagalbos, ir pagalbos gavėjas, pateikdamas mokėjimo prašymus, ar kitais atvejais, kai pagalbos teikėjas ar jo įgaliotas asmuo to reikalauja, įsipareigoja pateikti tikslią ir išsamią informaciją apie suteiktą de minimis paramą per praėjusį trejų metų laikotarpį atitinkamai iki paraiškos teikimo arba kiekvieno mokėjimo prašymo teikimo, taip pat apie bet kokią kitokią pareiškėjo projektui (konkrečioms išlaidoms) suteiktą valstybės pagalbą (koks subjektas suteikė pagalbą ir kiek, kada pagalba buvo suteikta, kitą prašomą pateikti informaciją), tikslius ir teisingus duomenis, pagrindžiančius smulkaus ir vidutinio verslo subjekto statuso turėjimą, kitą paraiškoje ar kituose dokumentuose nurodytą informaciją.
37. Pagalbos teikimo pagrindas yra pagalbos teikėjo sprendimo pagrindu su pagalbos gavėju sudaroma paramos teikimo sutartis, kurioje privalomai turi būti apibrėžta:
37.2. TMTTP projekto veiklos planas, biudžetas, finansinis planas, valstybės pagalbos dalis ir jos mokėjimas;
37.5. paramos teikėjo, kitų įgaliotų institucijų teisė atlikti TMTTP projekto darbų ir pagalbos gavėjo apskaitos auditą;
37.7. teisė perleisti ar neperleisti pagal paramos teikimo sutartį kylančias teises ir įsipareigojimus;
38. Pareiškėjas ir pagalbos gavėjas negali perleisti savo teisių ir pareigų, kylančių iš paramos teikimo sutarties per pagalbos teikimo laikotarpį ir per paramos teikimo sutartyje nustatytą terminą be atskiro pagalbos teikėjo ar jo įgalioto asmens sutikimo.
40. TMTTP projekto veiklos, kuriai teikiama parama, rezultatai, atsižvelgiant į finansuojamą projekto dalį, turi priklausyti pagalbos gavėjui (arba taip, kaip tai buvo nustatyta prie paraiškos pridėtoje iš anksto sudarytoje partnerystės sutartyje). Jei rezultatai nepanaudojami ūkinėje veikloje per nustatytą paramos teikimo sutartyje terminą, pagalbos teikėjas turi teisę spręsti dėl jų panaudojimo ir nuosavybės.
41. Pagalbos gavėjas privalo užtikrinti, kad ilgalaikis materialusis turtas, kuriam įsigyti (sukurti) buvo teikta pagalba, ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo prašymo teikimo momento būtų apdraustas nuo visų žalų, kurios galėtų sumažinti materialiojo turto vertę ar jį sunaikinti, per visą projekto vykdymo laikotarpį ir ne mažiau kaip vienerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos.
IX. LĖŠŲ MOKĖJIMAS IR KONTROLĖ
42. Lėšos pagalbos gavėjui pervedamos po to, kai pagalbos gavėjas pateikia nustatytos formos mokėjimo prašymus ir turėtas išlaidas patvirtinančius atitinkamus dokumentus.
43. Pagalbos gavėjas gali pateikti mokėjimų prašymus iki paramos teikimo sutartyje nustatyto termino, kuris negali būti vėlesnis nei iki 2008 m. rugsėjo 1 d.
44. Pagalbos gavėjo išlaidų dalis, kurią prašoma finansuoti pagal mokėjimo prašymą, gali būti finansuojama (pagalba mokama) tik tuomet, jei pagalbos gavėjo padarytos išlaidos atitinka visas šias sąlygas:
44.1. paramos teikimo sutartyje yra nustatyta finansuoti atitinkamą tokių išlaidų kategoriją ir dalį arba konkrečias išlaidas;
44.2. išlaidos atsirado po paraiškos pateikimo, išskyrus Schemos 14 punkte nurodytą atvejį, kai tokioms išlaidoms yra pritarta paramos teikimo sutartimi;
44.3. išlaidos yra faktiškai padarytos, fiksuotos pagalbos gavėjo sąskaitose, identifikuojamos ir patikrinamos, pagrįstos atitinkamais dokumentais;
44.4. išmokėjus tokią pagalbą, nebus pažeisti Schemoje nustatyti pagalbos dydžiai, intensyvumas, nebus pažeistos valstybės pagalbos kaupimo taisyklės ir kiti Schemoje minimų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai;
45. Tuo atveju, jei pagalbos gavėjo faktinės tinkamos išlaidos yra mažesnės, negu nustatytos paramos teikimo sutartyje, mokamos pagalbos dalis turi būti atitinkamai sumažinta, kad nebūtų pažeistas paramos teikimo sutartyje nustatytas pagalbos intensyvumas konkrečioms išlaidoms.
46. Paskutinis mokėjimo prašymas gauti pagalbą turi būti pateiktas nustatyta tvarka ne vėliau kaip per trisdešimt mėnesių nuo paramos teikimo sutarties sudarymo dienos, jei kitaip nenustatyta paramos teikimo sutartyje. Išimtiniais atvejais, pagalbos gavėjui pateikus motyvuotą ir pagrįstą prašymą, minėtas terminas gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip vienerius metus, jeigu norint sėkmingai įgyvendinti projektą tai yra būtina sąlyga, kuri negalėjo būti numatyta teikiant paraišką.
47. Pagalbos teikėjas turi teisę atlikti pagalbos gavėjo projekto auditą arba finansinę kontrolę, siekdamas nustatyti, ar tinkamai naudojama ir/arba panaudota pagalba. Finansinio patikrinimo ir audito atlikimo tvarką, pagalbos gavėjo bei atliekančios patikrinimą ar auditą institucijos (atstovo) teises ir pareigas nustato ES struktūrinių fondų vadovai ir kiti teisės aktai.
X. PAGALBOS GRĄŽINIMAS IR APRIBOJIMAI
49. Pagalba, suteikta pagalbos gavėjui, gali būti susigrąžinta visiškai, jeigu:
49.1. aplinkybės, susijusios su projektu, smarkiai pasikeitė dėl ne nuo pagalbos gavėjo priklausančių objektyvių priežasčių ir tęsti projektą toliau tapo netikslinga, nes jis duoda priešingus, nei buvo tikėtasi, rezultatus arba pasiekti planuotų rezultatų tapo nebeįmanoma;
49.2. aplinkybės, atsiradusios dėl pagalbos gavėjo veiklos ar neveikimo, labai pasikeitė ir tęsti projektą tapo nebetikslinga, nes planuoti rezultatai prarado savo reikšmę arba jų pasiekti tapo neįmanoma;
49.3. pagalbos gavėjas pateikė neteisingą informaciją skiriant pagalbą, vykdant mokėjimus ar vykdant projekto priežiūrą arba nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės reikšmės, teikiant pagalbą;
49.5. pagalbos gavėjas atsisako suteikti informaciją, dokumentus ar kitą reikalingą medžiagą tam, kad būtų sumokėtos pagalbos lėšos arba kontroliuojama, kaip jos naudojamos;
49.6. pagalbos gavėjas atsisako pateikti prašomą informaciją, dokumentus ir paaiškinimus ir suteikti pagalbą, reikalingą pagalbos lėšų finansinei kontrolei ar auditui atlikti;
49.7. pagalbos gavėjas panaudoja lėšas ne tais tikslais, kurie buvo nurodyti teikiant paraišką gauti pagalbą, ar pažeisdamas kitas pagalbos suteikimo sąlygas;
49.8. paaiškėja, kad projektas yra finansuojamas iš kitų viešų šaltinių taip, kad teikiama pagalba, kartu sudėjus, viršija didžiausią leistiną pagalbą;
50. Tuo atveju, jei pagalba išieškoma 49.2 – 49.9 punktuose nurodytais atvejais ar kitais atvejais dėl pagalbos gavėjo kaltės, išieškoma visa faktiškai suteikta pagalbos suma ir paramos teikimo sutartyje nustatytos palūkanos (laikotarpiui nuo momento, kada pagalbos gavėjas gavo pagalbą savo dispozicijai iki visos pagalbos grąžinimo momento), bet ne mažesnės, nei nustatytos Europos Komisijos valstybės pagalbos grąžinimo atveju. Už kiekvieną uždelstą grąžinti sumokėtą pagalbą dieną pagalbos gavėjas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytus delspinigius.
XI. SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
XII. KITOS NUOSTATOS
53. Visais atvejais sprendimai dėl pagalbos suteikimo pagal Schemą gali būti priimami iki 2006 m. gruodžio 29 d. Paramos teikimo sutartys turi būti sudarytos ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.
Punkto pakeitimai:
Nr. 4-433, 2006-11-17, Žin., 2006, Nr. 130-4921 (2006-11-30), i. k. 1062020ISAK0004-433
54. Pagalba pagal Schemą bus pradėta teikti ne anksčiau, nei bus gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pritarimas minėtai pagalbos priemonei, arba ne anksčiau, nei tokį pritarimą išreikš Europos Komisija, atsižvelgiant į tai, kas įvyktų pirmiau.
55. Iškilus Schemos normų ir Schemoje nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų arba kitų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių valstybės pagalbos teikimą, imperatyvių normų prieštaravimams, teikiant pagalbą bus remiamasi Schemoje nurodytais ir atitinkamai kitais Europos Sąjungos teisės aktais.
57. Paraiškų formą, paraiškų teikimo tvarką ir sąlygas, projektų vertinimo, atrankos kriterijus ir tvarką, mokėjimo prašymų formą, jų teikimo, nagrinėjimo ir tenkinimo tvarką, lėšų mokėjimo klausimus, kitus klausimus, susijusius su paramos teikimu iš ES struktūrinių fondų ir nacionalinio bendro finansavimo lėšų pagal Schemą, reglamentuoja Lietuvos 2004–2006 m. bendrasis programavimo dokumentas, jo programos priedas, ES struktūrinių fondų vadovai, pagalbos teikėjo patvirtinti ir kiti teisės aktai.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 4-433, 2006-11-17, Žin., 2006, Nr. 130-4921 (2006-11-30), i. k. 1062020ISAK0004-433
Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 4-77 "Dėl Valstybės pagalbos schemos "Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimas" patvirtinimo" pakeitimo