Įsakymas netenka galios 2015-08-28:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-923, 2015-08-27, paskelbta TAR 2015-08-27, i. k. 2015-13088

Dėl Psichologijos studijų krypties aprašo patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2015-07-24 iki 2015-08-27

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 18-558, i. k. 1042070ISAK0ISAK-87

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL STUDIJŲ KRYPČIŲ REGLAMENTŲ PATVIRTINIMO

2004 m. sausio 22 d. Nr. ISAK-87

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 42 straipsnio 2 dalimi

Preambulės pakeitimai:

Nr. ISAK-160, 2005-02-02, Žin., 2005, Nr. 19-638 (2005-02-10), i. k. 1052070ISAKISAK-160

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Neteko galios nuo 2015-07-24

Punkto naikinimas:

Nr. V-808, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11583

1.2. Neteko galios nuo 2015-07-24

Punkto naikinimas:

Nr. V-815, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11587

1.3. Neteko galios nuo 2015-07-24

Punkto naikinimas:

Nr. V-813, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11586

1.4. Psichologijos studijų krypties reglamentą.

2. Nustatau, kad:

2.1. chemijos, filosofijos, matematikos ir psichologijos studijų krypčių pagrindinių ir vientisųjų studijų programos sudaromos ir vertinamos, vadovaujantis atitinkamu šio įsakymo 1 punkte nurodytu reglamentu ir Nuosekliųjų studijų programų nuostatais, kiek jie neprieštarauja šiam reglamentui;

2.2. naujos chemijos, filosofijos, matematikos ir psichologijos studijų krypčių pedagogų rengimo programos sudaromos ir vertinamos remiantis šio įsakymo 2.1 punkte nurodytais dokumentais ir Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu Pedagogų rengimo reglamentu.

3. Pavedu aukštosioms mokykloms iki 2005 m. liepos 1 d. suderinti jų vykdomas chemijos, filosofijos, matematikos ir psichologijos studijų krypčių programas su atitinkamu šio įsakymo 1 punkte nurodytu reglamentu.

4. Nustatau, kad šio įsakymo 3 punktas netaikomas chemijos, filosofijos, matematikos ir psichologijos studijų krypčių programoms, skirtoms pedagogų rengimui.

Papildyta punktu:

Nr. ISAK-1127, 2006-06-06, Žin., 2006, Nr. 67-2473 (2006-06-15), i. k. 1062070ISAKSAK-1127

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ALGIRDAS MONKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87

CHEMIJOS STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS

Neteko galios nuo 2015-07-24

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-808, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11583

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87

FILOSOFIJOS STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS

Neteko galios nuo 2015-07-24

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-815, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11587

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87

MATEMATIKOS STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS

Neteko galios nuo 2015-07-24

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-813, 2015-07-23, paskelbta TAR 2015-07-23, i. k. 2015-11586

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87

Psichologijos studijų krypties reglamentas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Reglamentas taikomas pagrindinėms universitetinėms studijoms. Šio reglamento paskirtis yra:

1.1. padėti aukštosioms mokykloms rengti ir vertinti studijų programas;

1.2. orientuoti ekspertus, kurie vertina studijų programas;

1.3. orientuoti profesines asociacijas, kurios teikia profesines kvalifikacijas;

1.4. informuoti studentus ir darbdavius apie įgyjamą aukštąjį išsilavinimą.

2. Psichologijos studijų kryptis priklauso socialinių mokslų studijų sričiai, krypties kodas 06S1.

3. Baigus šios krypties studijas suteikiamas psichologijos bakalauro laipsnis, liudijamas bakalauro diplomu.

4. Studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 140 kreditų, galima dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų forma.

5. Pagrindinės priėmimo sąlygos:

5.1. ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

5.2. mokomieji dalykai, kurie turi būti pasirenkami bendrojo lavinimo mokykloje – matematika, biologija.

6. Pagrindiniai studijų tikslai yra:

6.1. išugdyti poreikį domėtis psichologija bei moksliškai ir etiškai taikyti ją įvairiomis aplinkybėmis;

6.2. išugdyti plačią erudiciją, kūrybinį ir kritinį mąstymą, intelektualaus pasitenkinimo jausmą studijuojant ir dirbant;

6.3. suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbui su psichologija susijusiose srityse;

6.4. išugdyti gebėjimą išlaikyti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.

II. REIKALAVIMAI STUDIJŲ PROGRAMOMS

7. Universitetinių psichologijos studijų programa turi užtikrinti reikiamą bazinį psichologų išsilavinimą, kuris atitiktų europinius standartus. Nepaisant įvairių Europos šalių universitetinio išsilavinimo skirtumų, yra susitarta, kad šešerių metų trukmės studijos yra būtinos adekvačiam pasiruošimui nepriklausomai psichologo profesinei praktikai. Psichologijos studijų programa turi atspindėti visas bazines psichologijos sritis. Studentai turi studijuoti šių sričių teoriją, empirinius faktus, siekdami suprasti individualybių, grupių, organizacijų bei visuomenės elgseną. Jie turi būti mokomi diagnozės metodų, priemonių bei intervencijos metodų spręsti elgesio problemas, o taip pat atlikti mokslinius tyrimus bei įvertinti kitų atliekamus darbus. Psichologai dirba glaudžiai bendradarbiaudami su kitų sričių profesionalais (pvz., pedagogais, teisininkais, gydytojais, vadybininkais), todėl labai svarbus būsimųjų psichologų mokėjimas įsilieti į įvairių sričių komandos darbą.

8. Kiekviena programa (jos turinys ir vykdymas) turi užtikrinti, kad absolventas bus sukaupęs pakankamų žinių (9 punktas), gebės išsiaiškinti susijusius su psichologija reiškinius (10 punktas), gebės taikyti psichologiją praktinei bei profesinei veiklai (11 punktas), mokės veikti ne vien su psichologija susijusiose srityse (12 punktas). Šis skirstymas į 9, 10, 11 ir 12 punktus yra sutartinis.

9. Žinios:

9.1. biologinė psichologija, t. y. biologiniai elgesio pagrindai, neuropsichologija, sociobiologija, psichofiziologija;

9.2. kognityvinė psichologija, t. y. suvokimas, mokymasis, atmintis, mąstymas, kalba, kognityvinė neuropsichologija;

9.3. raidos psichologija, t. y. vaikystė, paauglystė, brandos amžius, socialinė raida, kognityvinė raida, kalbos raida, brendimo kultūrinės ir socialinės aplinkybės;

9.4. asmenybė ir individualūs jos skirtumai, t. y. anomali ir normali asmenybės raida, intelektas, kognityvinis stilius, emocijos, motyvacija;

9.5. socialinė psichologija, t. y. socialinis pažinimas, nuostatos ir atribucijos, grupiniai procesai, tarpasmeniniai santykiai ir bendravimas;

9.6. psichologijos tyrimo metodai, t. y. tyrimo planavimas, statistinė duomenų analizė, psichometrinės priemonės ir psichologiniai matavimai, kokybiniai ir kiekybiniai metodai.

10. Pažintiniai gebėjimai:

10.1. gebėjimas priskirti įvairius reiškinius psichologiniams fenomenams;

10.2. gebėjimas integruoti įvairias idėjas ir atradimus, priskiriant skirtingus psichologinius požiūrius relevantinėms problemoms (klausimams);

10.3. mokėjimas identifikuoti ir įvertinti pagrindinius elgesio, psichologinio funkcionavimo ir patirties modelius;

10.4. gebėjimas kelti ir atskleisti hipotezes, tyrimo uždavinius bei tikslus;

10.5. gebėjimas atlikti empirinius tyrimus, panaudojant įvairius duomenų rinkimo metodus (pvz., eksperimentą, stebėjimą, psichometrinius testus, klausimynus, interviu);

10.6. mokėjimas analizuoti duomenis, panaudojant kiekybinius ir kokybinius metodus;

10.7. gebėjimas pateikti ir įvertinti gautus tyrimo rezultatus;

10.8. mokėjimas interpretuoti gautus duomenis, naudojant įvairias teorines paradigmas;

10.9. mokėjimas atlikti savarankišką empirinį tyrimą: apibrėžti tyrimo problemą, formuluoti hipotezes, tyrimo tikslus ir uždavinius, pasirinkti atitinkamus tyrimo metodus, taikyti profesinės etikos reikalavimus, analizuoti ir interpretuoti gautus rezultatus, formuluoti išvadas.

11. Praktiniai gebėjimai:

11.1. tyrimo įgūdžiai;

11.2. profesiniai etikos įgūdžiai;

11.3. gebėjimas naudoti įvairias tyrimo priemones (specialią kompiuterinę programą, laboratorinę įrangą bei psichometrinius metodus);

11.4. gebėjimas naudoti stebėjimo metodą;

11.5. gebėjimas konstruoti anketas, skales;

11.6. gebėjimas naudoti interviu;

11.7. gebėjimas taikyti statistinius metodus.

12. Perkeliamieji gebėjimai:

12.1. gebėjimas bendrauti ir komunikuoti (mokėti rašyti esė ir mokslinio pobūdžio išvadas arba ataskaitas bei pristatyti jas grupei);

12.2. mokėjimas suprasti ir naudoti įvairius duomenis, analizuoti ir perteikti sudėtingas žinias;

12.3. gebėjimas naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis;

12.4. gebėjimas ieškoti, rasti ir tvarkyti informaciją;

12.5. gebėjimas kritiškai vertinti informacijos šaltinius;

12.6. gebėjimas spręsti problemas ir moksliškai samprotauti;

12.7. gebėjimas būti jautriems kitų asmenų ir aplinkos poveikiui;

12.8. gebėjimas būti nešališkiems ir pragmatiškai besimokantiems.

13. Studijų programų rengėjai ir jų vykdytojai turi žinoti, iš kurių dėstomųjų dalykų studentai įgis žinių, mokėjimų bei įgūdžių, išvardytų 9–12 punktuose.

III. STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDARA

14. Bendrojo universitetinio lavinimo dalies apimtis turi būti ne mažesnė kaip 10 proc. studijų programos apimties. Šią dalį turi sudaryti fundamentalūs filosofijos bei pasaulėžiūros dalykai, kurie apimtų psichologijos filosofinius pagrindus, pvz.: filosofija, filosofijos istorija, etika, logika, fenomenologija, pozityvistinė filosofija ir socialinius pagrindus, pvz.: sociologija, ekonomika, politologija, edukologija).

15. Psichologijos studijų pagrindų dalies apimtis turi būti ne mažesnė kaip 80 kreditų. Ne mažiau kaip 65 proc. kiekvieno šios dalies dalyko studijų apimties turi sudaryti paskaitos, pratybos ar laboratoriniai darbai. Šią dalį sudaro: matematika, anatomija ir fiziologija, genetika; biologiniai psichikos pagrindai (nervų sistemos anatomija ir fiziologija, psichofiziologija, evoliucinė psichologija, sociobiologija – šiems pagrindams ne mažiau kaip 10 kreditų), kognityviniai ir emociniai psichikos pagrindai (jutimas ir suvokimas, mąstymas ir kalba, atmintis, dėmesys, mokymasis, intelektas, emocijos, „motyvacija“– šiems pagrindams ne mažiau kaip 16 kreditų), socialiniai psichikos pagrindai ir asmenybė (socialinė psichologija, asmenybės psichologija, grupių psichologija, bendravimo psichologija – šiems pagrindams ne mažiau kaip 12 kreditų). Be šių pagrindinių dalykų, turi būti studijuojami psichologijos tyrimo bei vertinimo metodai, statistika, raidos psichologija, organizacinė psichologija, klinikinė ir pedagoginė psichologija, profesinė etika ir profesinės veiklos standartai.

16. Psichologijos specialaus lavinimo dalies apimtis – ne mažesnė kaip 25 proc. studijų programos apimties (šiai daliai priklauso baigiamasis darbas). Baigiamojo darbo apimtis yra ne mažesnė kaip 5 kreditai. Ši dalis formuojama iš taikomosios psichologijos šakų: šeimos psichologijos, psichologinio konsultavimo, sveikatos psichologijos, anomalios raidos psichologijos.

17. Ne mažiau kaip 5 proc. studijų programos apimties turi būti palikta laisvai studento pasirenkamiems universitetinių studijų dalykams.

18. Ne mažiau kaip 20 proc. studijų programos apimties turi būti skiriama alternatyviems dalykams, kurie gali būti siūlomi iš bendrojo universitetinio lavinimo bei psichologijos specialaus lavinimo dalykų sąrašo.

IV. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

19. Visų studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Veiksniai, kuriais remiantis vertinama bendra dėstytojų kompetencija, yra patirtis, sugebėjimas laisvai bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), domėjimasis ir entuziazmas naudojant veiksmingus dėstymo metodus, mokslinis lygis, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimas profesinio lavinimosi programose, profesinis įžvalgumas ir jų asmeninis domėjimasis studentų mokslo reikalais.

20. Ne mažiau kaip pusę kiekvienos programos studijų pagrindų ir specialaus lavinimo dalių apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie per pastaruosius trejus metus kasmet dirbo ne mažiau kaip po 128 auditorinio darbo valandas ir per tą laiką paskelbė bent po vieną mokslinį ar metodinį darbą. Psichologijos dalykų dėstytojai turi turėti psichologinį išsilavinimą. Mokslinė ir pedagoginė kompetencija būtina, nepriklausomos psichologo praktikos patirtis – pageidautina.

Punkto pakeitimai:

2007-03-23, Žin., 2007, Nr. 37-1377 (2007-03-31), i. k. 107502VSPRERG071966

Nr. ISAK-1712, 2008-06-13, Žin., 2008, Nr. 79-3127 (2008-07-12), i. k. 1082070ISAKSAK-1712

21. Dėstytojai turi studijuoti mokslo bei technologijų naujoves, dalyvauti moksliniuose tyrimuose, naujų metodų ir technologijų kūrime. Dėstytojai turi tinkamai patarti studentams dėl studijų planų ir karjeros. Dėstytojai turi išmanyti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos.

22. Baigiamojo darbo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, galimų darbdavių atstovų; komisijos pirmininkas turi būti ne iš tos aukštosios mokyklos, kurios studijų programa yra baigiama; iš fakulteto, kuriame programa vykdoma, gali būti ne daugiau kaip pusė komisijos narių.

23. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:

23.1. auditorijos, kuriose vietų skaičius būtų toks, kad visas paskaitas, išskyrus pasirenkamus dalykus ir specialius kursus, būtų įmanoma skaityti per pirmąją dienos pusę. Auditorijos turi atitikti higienos bei darbo saugos reikalavimus, jose turi būti šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės;

23.2. laboratorinė įranga ir aparatūra turi būti pakankama studentui išmokti naudoti šiuolaikinius metodus, taikomus psichologijoje. Turi būti laboratorijos, kompiuteriai, vaizdo ir garso aparatūra, psichologiniams matavimams skirta technika bei psichometrinės ir psichologinio įvertinimo priemonės;

23.3. bibliotekos, kuriose turi būti reikiamas kiekis psichologinės literatūros: vadovėlių, monografijų, žurnalų, žodynų, enciklopedijų. Vadovėlių arba paskaitų konspektų skaičius kiekvienam dalykui turi atitikti studijuojančiųjų poreikius. Turi būti pakankamai kompiuterių ir tinkama programinė įranga (literatūros katalogai, paieškos sistemos, ryšys su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis, interneto ryšys);

23.4. naudojamų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius. Į šį skaičių neįeina bibliotekos ir dėstytojų naudojami asmeniniai kompiuteriai bei prijungti prie matavimo prietaisų kompiuteriai. Visi kompiuteriai turi būti su standartiniais tekstų programiniais paketais ir turėti interneto ryšį. Būtina turėti šiuolaikines mokomąsias programas.

______________

Pakeitimai: