LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2010-04-04 iki 2010-12-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 136-5945, i. k. 1092330ISAK003D-834

Į S A K Y M A S

DĖL GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO, REPRODUKCIJOS, ŪKINIO NAUDOJIMO TRUKMĖS POŽYMIUS METODIKŲ IR VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMO KOMISIJOS PATVIRTINIMO

2009 m. lapkričio 5 d. Nr. 3D-834

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 5 straipsniu:

1. T v i r t i n u pridedamas:

1.1. Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius metodiką;

1.2. Galvijų genetinio vertinimo pagal reprodukcijos požymius metodiką;

1.3. Galvijų genetinio vertinimo pagal ūkinio naudojimo trukmės požymius metodiką;

1.4. Veislinių bulių vertinimo komisiją.

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 324 „Dėl Galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos“ (Žin., 2001, Nr. 82-2870);

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 3D-393 „Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 324 „Dėl Galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 107-4002);

2.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 3D-494 „Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 324 „Dėl Galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 118-4846);

2.4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 3D-689 „Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 324 „Dėl Galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 145-5841).

3. P a v e d u Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti šio įsakymo 1 punktu patvirtintų metodikų taikymo priežiūrą.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2009 m. lapkričio 5 d.

įsakymu Nr. 3D-834

GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO POŽYMIUS METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius metodika (toliau – metodika) parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International committee of animal recording; ICAR), Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International bull evaluation service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis ir 2006 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimu Nr. 2006/427/EB, nustatančiu grynaveislių veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodus (OL 2006 L 169, p. 56).

2. Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio įvertinimo metodas: vieno požymio – kelių laktacijų BLUP (Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas, angl. Best linear unbiased prediction; BLUP) – gyvulio modelis.

3. Galvijai vertinami kiekvienoje giminingų veislių galvijų populiacijoje atskirai.

4. Apskaičiuojant galvijų veislinę vertę, atmetami gyvuliai, kurie yra pirmos kartos mišrūnai (vertinamų galvijų tėvai yra negiminingų ir veislės selekcijos programoje nenumatytų veislių).

5. Galvijų veislinė vertė apskaičiuojama remiantis jų palikuonių produktyvumo rodikliais, kaip atskirus požymius įvertinant pieno kiekį ir jo sudėtines dalis – riebalų ir baltymų kiekius. Vertinant BLUP gyvulio modeliu, veislinės vertės rezultatams įtakos turi vertinamo gyvulio giminaičiai.

6. Kiekvienas galvijų produktyvumo požymis vertinamas pagal pirmą laktaciją, kuri dalijama į dvi dalis: 90 dienų ir 91–305 dienos arba trumpesnę (nuo 240 dienų) užbaigtą laktaciją, antrą ir trečią užbaigtą laktaciją.

7. Pagal šią metodiką vertinamos karvės, pradėjusios pirmą laktaciją ne anksčiau kaip 1996 m. sausio 1 d.

II. DUOMENŲ MASYVŲ SUDARYMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

8. Sudaromi keturi šios metodikos 6 punkte nurodytų laktacijų ir jų dalių duomenų masyvai:

8.1. prie pirmos laktacijos 90 dienų masyvo priskiriami galvijai, kurių žinoma gimimo data ir jų veislė priklauso vienai iš vertinamų populiacijų;

8.2. prie pirmos, antros ir trečios laktacijų duomenų masyvų priskiriami gyvuliai, kurių žinoma gimimo data ir jų veislė priklauso vienai iš populiacijų, o laktacijos požymis yra normalus (tai yra kad laktacijos metu gyvulys nesirgo, neišsimetė ar kt.), o laktacijos trukmė – 305 dienos arba trumpesnė užbaigta laktacija, bet ne mažiau kaip 240 dienų;

8.3. minėtų keturių duomenų masyvų pagrindu sudaromas bendras duomenų masyvas, kuriame vienam gyvuliui skiriamas vienas įrašas. Jį sudaro pirmos laktacijos 90 d. ir visų trijų laktacijų duomenys. Į šį masyvą būtinai turi būti įtraukiami gyvulio pirmos laktacijos 90 d. arba pirmos užbaigtos laktacijos duomenys (jeigu nėra vėlesnių laktacijų duomenų).

9. Nustatytos tokios duomenų loginės ribos:

9.1. produktyvumo rodikliams:

9.1.1. pirmos laktacijos 90 dienų: pienui – nuo 400 kg iki 4000 kg; riebalams – nuo 15 kg iki 200 kg; baltymams – nuo 12 kg iki 160 kg;

9.1.2. pirmos, antros ir trečios užbaigtų laktacijų: pienui – nuo 1000 kg iki 15000 kg; riebalams – nuo 35 kg iki 600 kg; baltymams nuo 25 kg iki 500 kg;

9.2. apsiveršiavimo amžiui: pirmai laktacijai nuo 20–42 mėn.; antrai – 30–56 mėn.; trečiai – 44–75 mėn.;

9.3. intervalui tarp dviejų apsiveršiavimų: 280–650 dienų.

10. Į kilmės duomenų masyvą įrašomi:

10.1. vertinamo gyvulio, jo tėvo ir motinos numeriai;

10.2. visi vertinamų galvijų protėviai (tiek buliai, tiek karvės).

III. BLUP MODELIO APRAŠYMAS

11. Siekiant išvengti aplinkos (negenetinių veiksnių) įtakos įvertinimo rezultatams, į modelį įtraukti fiksuoti efektai:

11.1. ūkio – metų – metų sezono:

11.1.1. ūkio efektą sudaro ūkiai, turintys iš kitų valstybių įvežtų karvių ir laikantys jas geresnėmis sąlygomis, suskirstyti į atskiras grupes pagal galvijų veisles. Tokių ūkių sąrašus pateikia galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, o galutinį sprendimą priima Veislinių bulių vertinimo komisija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu;

11.1.2. metų efektą sudaro gyvuliai, priskirti prie grupių pagal metus, kada pradėta pirma laktacija;

11.1.3. metų sezono efektą sudaro gyvuliai, priskirti prie grupių pagal jų pirmo apsiveršiavimo metus ir mėnesį. Prie pirmojo sezono priskiriami spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesiai; prie antrojo – balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai;

11.1.4. pagal pirmos laktacijos 90 dienų ir užbaigtos pirmos laktacijos duomenis ūkio ir metų – metų sezono grupės, kurios neturi 3 vertinamų gyvulių, sujungiamos;

11.2. trys fiksuoti veršiavimosi amžiaus efektai, iš kurių kiekvienas (pirmos, antros ir trečios laktacijų) padalytas į tokias grupes:

11.2.1. pirmos laktacijos: pirma grupė – 20–23 mėn., antra – 24–27 mėn., trečia – 28–32 mėn., ketvirta – 33–35 mėn., penkta – 36–42 mėn.;

11.2.2. antros laktacijos: pirma grupė – 30–38 mėn., antra – 39–41 mėn., trečia – 42–45 mėn., ketvirta – 46–56 mėn.;

11.2.3. trečios laktacijos: pirma grupė – 44–49 mėn., antra – 50–53 mėn., trečia – 54–58 mėn., ketvirta – 59–75 mėn.;

11.3. fiksuotas gyvulio veislės efektas.

12. Galvijų kilmei papildyti naudojamos sugeneruotų gyvulių genetinės grupės (po 10 ir daugiau palikuonių), kurių nežinomi tėvai ir motinos, bet yra žinomos jų gimimo datos ir veislė arba giminingų veislių grupė.

13. Modelyje nurodyti genetiniai parametrai – paveldimumo ir koreliacijos koeficientai, gauti atlikus skaičiavimus pagal II skyriuje nurodytus duomenis, nustatytas logines ribas ir pagal šiame skyriuje aprašytą modelio struktūrą.

IV. GENETINIO ĮVERTINIMO REZULTATAI

14. Modelyje kaip genetinė bazė naudojami visų tais pačiais metais gimusių gyvulių vidutiniai įvertinimo duomenys. Pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos reikalavimus bazė keičiama kas penkeri metai. Pavyzdžiui, nuo 2001 m. vertinamų galvijų genetinę bazę sudaro 1995 metais gimusių gyvulių genetinio įvertinimo duomenys, nuo 2005 m. bazę sudarys 2000 metais gimusios karvės ir t. t.

15. Paskaičiavus visų trijų laktacijų genetinių įvertinimų vidurkį, gaunamas bendras pieno, riebalų ir baltymų įvertinimas kilogramais. Riebalų ir baltymų procentai išskaičiuojami naudojant vidutines populiacijos reikšmes ir riebalų bei baltymų įvertinimus kilogramais pagal specialias formules.

16. Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8–10 metų amžiaus bulių slankioji bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 dukterų. Šių bulių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis 12. Buliai, kurie gauna įvertinimo indeksą didesnį už 100, yra gerintojai bazinių bulių vidurkio atžvilgiu.

17. Bendro produktyvumo indeksas apskaičiuojamas pagal pieno, riebalų ir baltymų santykį: 0: 1: 2. Šis santykis priklauso nuo superkamo pieno kainos ir selekcinės programos uždavinių ir gali būti keičiamas.

18. Genetinio įvertinimo patikimumo koeficientas priklauso nuo vertinamų dukterų skaičiaus ir skaičiuojamas pagal specialią formulę.

19. Gauti bulių veislinės vertės rezultatai skelbiami, kai bulius turi 25 ir daugiau dukterų ir vertintas 5 ir daugiau ūkių, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų dukterų skaičių, pieno, pieno riebalų ir baltymų kilogramų bei riebalų ir baltymų procentinius įvertinimus bei bendrą ekonominį – selekcinį indeksą, pieno, riebalų, baltymų indeksus ir patikimumo koeficientą. Skelbiant įvertinimo duomenis, nurodoma įvertinimo data.

20. Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Veislinių bulių vertinimo komisijos nariams. Galutiniai Veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinti duomenys pateikiami VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ interneto tinklalapyje ir išleidžiami atskiru leidiniu. Geriausių bulių įvertinimo rezultatai pateikiami kartą per metus Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitoje.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Pirmą kartą įvertintų bulių vertinimo rezultatai teikiami iš karto juos patvirtinus ir pateikus išvadas apie tolesnį jų spermos panaudojimą.

22. Bulių, įvertintų dukterų – bendraamžių metodu, ir bulių, kurių vertinimas atliktas kitose valstybėse, vertinimo rezultatai taikomi iki 2001 m. gruodžio 31 d. Bulių pervertinimo rezultatai, gauti taikant BLUP modelį, pradedami taikyti nuo 2002 m. sausio 1 d. Tėvų ir protėvių genetinio įvertinimo rezultatų pasikeitimai fiksuojami galvijų kilmės masyve.

23. Prieš kiekvieną vertinimą atliekama duomenų loginė kontrolė pagal II skyriuje pateiktą metodiką.

24. Visi sėklinti ir kergti naudoti buliai vertinami ir jų rezultatai skelbiami iki tol, kol bus nors vienas vertinti tinkamas palikuonis.

25. Taikomo modelio pakeitimus ar papildymus, atsižvelgus į veislininkystės specialistų, mokslininkų bei kitų veislininkystės institucijų pateiktus pasiūlymus ir pritarus Veislinių bulių vertinimo komisijai, tvarko VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2009 m. lapkričio 5 d.

įsakymu Nr. 3D-834

GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL REPRODUKCIJOS POŽYMIUS METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Galvijų genetinio vertinimo pagal reprodukcijos požymius metodika (toliau – metodika) parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International committee of animal recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International bull evaluation service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis.

2. Galvijų genetinio vertinimo pagal reprodukcijos požymius metodikoje vartojamos sąvokos:

Neveršingumo periodas – laikotarpis nuo karvės apsiveršiavimo iki naujo apvaisinimo.

3. Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio įvertinimo BLUP (Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas, angl. Best linear unbiased prediction; BLUP) metodas.

4. Galvijai vertinami kiekvienoje giminingų veislių galvijų populiacijoje atskirai.

5. Apskaičiuojant galvijų veislinę vertę, atmetami gyvuliai, kurie yra pirmos kartos mišrūnai (vertinamų galvijų tėvai yra negiminingų ir veislės selekcijos programoje nenumatytų veislių).

6. Galvijų veislinė vertė pagal reprodukcijos požymius apskaičiuojama remiantis reprodukcijos rodikliais, kaip atskirus požymius įvertinant laikotarpį tarp apsiveršiavimų, apvaisinti naudotų sėklinimų skaičių ir neveršingumo periodą.

7. Reprodukcijos požymiams įvertinti išrenkamos karvės pagal apsiveršiavimo datas į tris grupes, kur į trečią grupę patenka trečio arba kitų apsiveršiavimų karvės.

8. Duomenys nevertinami, kai atvedami negyvi veršeliai, dvynukai, trynukai ir daugiau.

9. Pagal šią metodiką vertinamos visos karvės, kurios turi pirmo apsiveršiavimo datą nuo 1995-01-01.

II. DUOMENŲ MASYVŲ SUDARYMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

10. Sudaromi trys šios metodikos 6 punkte nurodytų apsiveršiavimų duomenų masyvai:

10.1. prie pirmos grupės priskiriamos karvės, kurių žinoma gimimo data, pirmo ir antro apsiveršiavimo datos, o jų veislė priklauso vienai iš vertinamų populiacijų;

10.2. prie antros ir trečios grupės priskiriamos karvės, kurių žinoma gimimo data, antro ir trečio, trečio ir ketvirto arba kitų apsiveršiavimų datos, kai nežinoma ketvirto apsiveršiavimo data;

10.3. prie visų minėtų grupių priskirtų karvių ir telyčių turi būti užfiksuoti sėklinimo duomenys: sėklinimo data, sėklinimo paslaugą atlikusio darbuotojo kodas, buliaus reproduktoriaus numeris.

11. Nustatytos tokios duomenų loginės ribos:

11.1. sėklinimų skaičius vienam atsivedimui nuo 1 iki 5;

11.2. neveršingumo periodas nuo 16 iki 180 dienų;

11.3. laikotarpis tarp apsiveršiavimų nuo 280 iki 650 dienų;

11.4. apsiveršiavimo amžius: pirmam veršiavimuisi nuo 20 iki 42 mėn.; antram – nuo 30 iki 56 mėn.; trečiam – nuo 44 iki 75 mėn.

12. Į kilmės duomenų masyvą įtraukiami:

12.1. vertinamo galvijo, jo tėvo ir motinos numeriai;

12.2. visi vertinamų galvijų žinomi protėviai;

12.3. jeigu galvijo tėvai nežinomi, bet yra žinomos jų gimimo datos ir veislė, jie įtraukiami kaip nežinoma grupė ir naudojami genetinei bazei papildyti.

III. REPRODUKCIJOS POŽYMIŲ VERTINIMO MODELIO APRAŠYMAS

13. Siekiant išvengti aplinkos (negenetinių veiksnių) įtakos įvertinimo rezultatams, į modelį įtraukti efektai:

13.1. ūkio – metų, sezono – karvės apsiveršiavimo amžiaus – karvės sėklintojo;

13.2. ūkio atsitiktinį efektą sudaro karvės, priskirtos prie grupių pagal ūkius, kuriuose užfiksuotas pirmas apsiveršiavimas. Ūkio atsitiktinis efektas pašalina visus ūkinių ir laikymo sąlygų skirtumus ir yra vienas iš svarbiausių efektų, turinčių įtakos reprodukcijos požymiams;

13.3. metų sezono fiksuotą efektą sudaro karvės, priskirtos prie grupių pagal jų pirmo apsiveršiavimo metus ir mėnesį. Prie pirmojo sezono priskiriami gruodžio, sausio, vasario mėnesiai, prie antrojo – kovo, balandžio, gegužės mėnesiai, prie trečiojo – birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiai ir prie ketvirtojo – rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiai. Metų sezono fiksuotas efektas pašalina aplinkos poveikį ir yra vienas svarbiausių efektų, turinčių didžiausią įtaką reprodukcijos požymiams;

13.4. karvės apsiveršiavimo amžiaus fiksuotas efektas pašalina reprodukcijos valdymo skirtumus ūkyje, susijusius su sėklinamų karvių ar telyčių amžiumi;

13.5. karvės arba telyčios sėklintojo fiksuotas efektas pašalina sėklinimo paslaugas teikiančių darbuotojų darbo skirtumus.

14. Modelyje taikomi genetiniai parametrai – paveldimumo ir koreliacijos koeficientai, gauti atlikus skaičiavimus pagal II skyriuje nurodytus duomenis bei nustatytas logines ribas ir pagal šiame skyriuje aprašytą modelio struktūrą.

IV. GENETINIO ĮVERTINIMO REZULTATAI

15. Modelyje pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos reikalavimus genetinė bazė keičiama kas penkeri metai.

17. Bendras reprodukcinių požymių selekcinis indeksas apskaičiuojamas pagal sėklinimo, neveršingumo periodo ir laikotarpio tarp apsiveršiavimų selekcinius indeksus. Neveršingumo periodo ir laikotarpio tarp apsiveršiavimų selekciniam indeksui paskaičiuoti naudojamas koeficientas 0,5.

18. Genetinio vertinimo patikimumo koeficientas skaičiuojamas pagal specialią formulę.

19. Gauti bulių veislinės vertės rezultatai pagal reprodukcijos požymius skelbiami kartu su veislinės vertės rezultatais, gautais vertinant bulius pagal produktyvumo požymius. Rezultatai skelbiami, kai bulius turi 25 ir daugiau dukterų ir vertintas 5 ir daugiau ūkių, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų dukterų skaičių, selekcinį indeksą ir patikimumo koeficientą.

20. Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Veislinių bulių vertinimo komisijos nariams. Galutiniai Veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinti duomenys pateikiami valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto tinklalapyje. Geriausių bulių įvertinimo rezultatai pateikiami kartą metuose Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitoje.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Pirmą kartą įvertintų bulių vertinimo rezultatai teikiami iš karto juos patvirtinus ir pateikus išvadas apie tolesnį jų spermos panaudojimą.

22. Tėvų ir protėvių genetinio įvertinimo rezultatai ir vertinimo pasikeitimai fiksuojami galvijų kilmės masyve.

23. Prieš kiekvieną vertinimą atliekama duomenų loginė kontrolė pagal II skyriuje pateiktą metodiką.

24. Taikomo modelio pakeitimus ar papildymus, atsižvelgus į veislininkystės specialistų, mokslininkų bei kitų veislininkystės institucijų pateiktus pasiūlymus ir pritarus Veislinių bulių vertinimo komisijai, tvarko valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2009 m. lapkričio 5 d.

įsakymu Nr. 3D-834

GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL ŪKINIO NAUDOJIMO TRUKMĖS POŽYMIUS METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Galvijų genetinio vertinimo pagal ūkinio naudojimo trukmės požymius metodika (toliau – metodika) parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International committee of animal recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International bull evaluation service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis.

2. Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio įvertinimo BLUP metodas.

3. Galvijai vertinami kiekvienoje giminingų veislių galvijų populiacijoje atskirai.

4. Apskaičiuojant galvijų veislinę vertę atmetami gyvuliai, kurie yra pirmos kartos mišrūnai (vertinamų galvijų tėvai yra negiminingų ir veislės selekcijos programoje nenumatytų veislių).

5. Galvijų veislinė vertė pagal ūkinio naudojimo trukmės savybių požymius apskaičiuojama vadovaujantis karvių ūkinio naudojimo trukmės (intervalas mėnesiais) rodikliais.

6. Pagal šią metodiką vertinamos karvės, kurios turi pirmo apsiveršiavimo datą nuo 1995-01-01.

II. DUOMENŲ MASYVŲ SUDARYMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

7. Sudaromas šios metodikos 8 punkte nurodytas karvių ūkinio naudojimo trukmės duomenų masyvas, kuriame turi būti užfiksuoti visų įtrauktų karvių ir telyčių su karvių ūkinio naudojimo trukme susiję duomenys – išbrokavimo priežastis, išbrokavimo data, ar gyvulys gyvas.

8. Nustatytos tokios duomenų loginės ribos:

8.1. amžius tarp gimimo ir pirmo apsiveršiavimo nuo 20 iki 40 mėnesių;

8.2. gyvulio veislė žaliesiems ir žalmargiams prasideda 1 arba 3, o jų tėvo veislė 1, 3, 94. Juodmargiams gyvulio veislė prasideda 2 ir 91, 92, 93, o jų tėvo veislė 2, 91, 92, 93.

9. Vertinama BLUP tėviniu modeliu, todėl kaip kilmės informacija naudojamas tik tėvo ID ( ID – unikalus numeris).

III. ŪKINIO NAUDOJIMO TRUKMĖS POŽYMIŲ VERTINIMO MODELIO APRAŠYMAS

10. Siekiant išvengti aplinkos (negenetinių veiksnių) įtakos vertinimo rezultatams, į modelį įtraukti efektai:

10.1. fiksuotas jungtinis efektas Banda*Metai*Sezonas, čia 1 laktacijos data nuo 3,5 iki 9,5 mėnesio yra 2 sezonas, o likę 1. Jei 1 apsiveršiavimo mėnesiai yra 10, 11, 12, tai prie metų pridedami 1 metai, jei kiti mėnesiai, tai metai lieka 1 laktacijos datos. Metų, sezono fiksuotas efektas pašalina aplinkos poveikį ir yra vienas svarbiausių efektų, turinčių didžiausią įtaką reprodukcijos požymiams;

10.2. tėvo fiksuotas efektas;

10.3. pirmojo apsiveršiavimo amžiaus fiksuotas efektas – mėnesiai nuo gimimo iki 1 apsiveršiavimo;

10.4. laktacijos fiksuotas efektas;

10.5. karvių pieningumo atsitiktinis efektas vidutinis visų laktacijų produktyvumas kg;

10.6. karvių pieno riebalų ir baltymų produktyvumo atsitiktinis efektas vidutinis visų laktacijų riebalų ir baltymų kg;

10.7. gyvulio statusas (gyvas ar ne), fiksuotas efektas;

10.8. paskutinės laktacijos fazės fiksuotas efektas. Jei laktacijos dienos nuo 0 iki 30, tai pirma fazė, 31–60 tai 2, 61–180 tai 3, 181–250 tai 4, 251–270 tai 5, 271–290 tai 6, 291–330 tai 7, jei daugiau kaip 330 dienų tai 8;

10.9. bandos dydžio pasikeitimo fiksuotas efektas;

10.10. bandos vidutinio pieno produktyvumo atsitiktinis efektas;

10.11. bandos vidutinio pieno riebalų ir baltymų produktyvumo atsitiktinis efektas;

10.12. bandos dydžio fiksuotas efektas;

10.13. motinos tėvo fiksuotas efektas;

10.14. fiksuotas veislės efektas;

10.15. Weibull transformacijos formulė. Tipinis Weibull pasiskirstymas yra trijų parametrų funkcija.

f(t)=(beta/eta)/((t–gamma)^(beta–1)/eta)e^(–((t–eta)/eta)^beta)

Čia: heta – mastelio parametras, kuris nustato pasiskirstymo plotį ir parinkta 46;

bbeta – formos parametras, nustatantis pasiskirstymo formą ir parinkta 1,5;

ggamma – padėties parametras, nustatantis pasiskirstymo padėtį laike ir parinkta – 22;

t – ūkinio naudojimo trukmė.

11. Modelyje taikomi genetiniai parametrai – paveldimumo ir koreliacijos koeficientai. Weibull tipo pasiskirstymams būdingas paveldimumas, išreikštas logaritminėje skalėje (h^2(log)).

Tėviniam Weibull modeliui jis buvo nustatomas pagal formulę:

h^2(log)=(4*sigma^2(s))/sigma^2(s)+(pi^2)/6

Čia sigma(s)^2 – tėvinė dispersija (variansa).

Papildomai originalioje skalėje transformuoti patikimumo koeficientą galima pagal formulę:

h^2(orig)= h^2(log)/e^(ypsilon/rho)^2

Čia ypsilon – Eulerio konstanta (-0,5772) ir rho – Weibull pasiskirstymo kreivės formos parametras. Svarbu, kad tokioje transformacijoje vienas iš parametrų būtų Weibull pasiskirstymo forma rho. Pvz.: jei tėvinė dispersija – 0,022, paveldimumo koeficientas h^2(log) bus 0,05, o transformuotas pagal formulę bus 0,17 (prie rho=1, kai stebimas pastovus tolygus kreivės kritimas) ir 0,09 (prie rho=2, kai stebimas pakilimas laike). Dažniausiai naudojamas formos parametras yra 2 arba intervale nuo 1 iki 2. Genetinės koreliacijos koeficientai gauti atlikus skaičiavimus pagal II skyriuje nurodytus duomenis bei nustatytas logines ribas ir pagal šiame skyriuje aprašytą modelio struktūrą.

IV. GENETINIO ĮVERTINIMO REZULTATAI

12. Modelyje pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos reikalavimus genetinė bazė keičiama kas penkeri metai.

13. Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8– 10 metų amžiaus bulių slankioji bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 dukterų. Šių bulių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis 12. Santykinei veislinei vertei perskaičiuoti buvo naudojama formulė:

RBV=(EBV–EBV(b))/12*sigma

Čia:

RBV – santykinė veislinė vertė;

EBV – nustatyta veislinė vertė;

EBV_b– genetinės bazės nustatyta veislinė vertė;

?sigma – vidutinis kvadratinis nuokrypis.

Buliai, kurie gauna įvertinimo indeksą didesnį už 100, yra gerintojai bazinių bulių vidurkio atžvilgiu.

14. Genetinio įvertinimo patikimumo koeficientas skaičiuojamas pagal specialią formulę:

R=(n*h^2)/((n–1)*h^2+4)

Čia n – gyvulio palikuonių skaičius, h^2=h^2(log).– paveldimumo koeficientas logaritminėje skalėje.

15. Gauti bulių veislinės vertės rezultatai skelbiami kartu su veislinės vertės rezultatais, gautais vertinant bulius pagal produktyvumo požymius. Skelbiami rezultatai, kai bulius turi 25 ir daugiau dukterų bei vertintas 5 ir daugiau ūkiuose, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų dukterų skaičių, selekcinį indeksą ir patikimumo koeficientą.

16. Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Veislinių bulių vertinimo komisijos nariams. Galutiniai veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinti duomenys pateikiami valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto tinklalapyje. Geriausių bulių įvertinimo rezultatai pateikiami kartą metuose Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitoje.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Pirmą kartą įvertintų bulių vertinimo rezultatai teikiami iš karto juos patvirtinus ir pateikus išvadas apie tolesnį jų spermos panaudojimą.

18. Tėvų ir protėvių genetinio įvertinimo rezultatai ir vertinimo pasikeitimai fiksuojami galvijų kilmėje.

19. Prieš kiekvieną vertinimą atliekama duomenų loginė kontrolė pagal II skyriuje pateiktą metodiką.

20. Taikomo modelio pakeitimus ar papildymus, atsižvelgus į veislininkystės specialistų, mokslininkų bei kitų veislininkystės institucijų pateiktus pasiūlymus ir pritarus veislinių bulių vertinimo komisijai, tvarko valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2009 m. lapkričio 5 d.

įsakymu Nr. 3D-834

VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMO KOMISIJA

Arūnas Jurgaitis – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas, komisijos pirmininkas;

Vincentas Bučelis – Bendrosios rinkos organizavimo departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyriausiasis specialistas, komisijos pirmininko pavaduotojas;

Egidijus Zubė – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių ir ES reikalų koordinavimo skyriaus vedėjas, komisijos sekretorius;

Vytenis Čukauskas – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Genetinio vertinimo ir analizės skyriaus vadovas;

Juozas Darbutas – Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos selekcinės programos vadovas;

Edvardas Gedgaudas – Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius;

Prof. Vida Juozaitienė – Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo ir genetikos katedros Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijos vadovė;

Gintaras Kascėnas – UAB „Litgenas“ direktorius;

Jurij Lavrinovič – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Informacinių technologijų departamento direktorius;

Arūnas Šileika – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko pavaduotojas;

Artūras Šiukščius – Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas;

Vanda Ulevičienė – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Veislinių gyvulių apskaitos skyriaus vadovė;

Gediminas Valiulis – VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“ direktorius, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojas;

Vytautas Vasiliauskas – Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas;

Ona Vyšniauskienė – UAB „Marijampolės regiono veislininkystė“ zootechnikė.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3D-273, 2010-03-26, Žin., 2010, Nr. 38-1820 (2010-04-03), i. k. 1102330ISAK003D-273

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-273, 2010-03-26, Žin., 2010, Nr. 38-1820 (2010-04-03), i. k. 1102330ISAK003D-273

Dėl žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 3D-834 "Dėl galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo, reprodukcijos, ūkinio naudojimo trukmės požymius metodikų ir Veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinimo" pakeitimo