LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2014-06-12 iki 2014-10-16

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 136-5945, i. k. 1092330ISAK003D-834

Į S A K Y M A S

DĖL GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO, REPRODUKCIJOS, ŪKINIO NAUDOJIMO TRUKMĖS POŽYMIUS METODIKŲ IR VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMO KOMISIJOS PATVIRTINIMO

2009 m. lapkričio 5 d. Nr. 3D-834

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 5 straipsniu:

1. T v i r t i n u pridedamas:

1.1. Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius metodiką;

1.2. Galvijų genetinio vertinimo pagal reprodukcijos požymius metodiką;

1.3. Galvijų genetinio vertinimo pagal ūkinio naudojimo trukmės požymius metodiką;

1.4. Galvijų genetinio vertinimo pagal eksterjero požymius metodika;

Papildyta punktu:

Nr. 3D-399, 2012-06-12, Žin., 2012, Nr. 67-3425 (2012-06-16), i. k. 1122330ISAK003D-399

1.5. Veislinių bulių vertinimo komisiją.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 3D-399, 2012-06-12, Žin., 2012, Nr. 67-3425 (2012-06-16), i. k. 1122330ISAK003D-399

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. 324 „Dėl Galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos“ (Žin., 2001, Nr. 82-2870);

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 3D-393 „Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 324 „Dėl Galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 107-4002);

2.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr. 3D-494 „Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 324 „Dėl Galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 118-4846);

2.4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 3D-689 „Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. 324 „Dėl Galvijų genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius metodikos ir veislinių bulių vertinimo komisijos“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 145-5841).

3. Pavedu:

3.1. Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti šio įsakymo 1 punktu patvirtintų metodikų taikymo priežiūrą;

3.2. žemės ūkio viceministrui Mindaugui Kuklieriui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-218, 2013-03-26, Žin., 2013, Nr. 34-1657 (2013-03-30), i. k. 1132330ISAK003D-218

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-834

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2010 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-1096

redakcija)

GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL PRODUKTYVUMO POŽYMIUS METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Galvijų genetinio vertinimo pagal produktyvumo požymius metodika (toliau – metodika) parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International Committee for Animal Recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International Bull Evaluation Service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis ir 2006 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimu Nr. 2006/427/EB, nustatančiu grynaveislių veislinių galvijų produktyvumo kontrolės ir jų genetinės vertės nustatymo metodus (OL 2006 L 169, p. 56).

2. Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas atsitiktinės regresijos kelių laktacijų kontrolės dienos galvijo genetinio vertinimo BLUP (Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas, angl. Best Linear Unbiased Prediction; BLUP) modelis.

3. Galvijai vertinami kiekvienoje giminingų veislių galvijų populiacijoje atskirai.

4. Pagal šią metodiką įvertinamos karvės, pradėjusios pirmą laktaciją ne anksčiau kaip 1996 m. sausio 1 d.

5. Kilmės informacija – tai mažiausiai keturios kartos protėvių. Visi jų produkcijos rodikliai įtraukiami į vertinimą. Jei galvijo tėvas ar motina nežinomi, jie įtraukiami į nežinomų tėvų grupes, kurios grupuojamos pagal veislę, lytį, gimimo datą ir gimimo vietą.

II. DUOMENŲ MASYVŲ SUDARYMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

6. Genetinis vertinimas atliekamas galvijams, kurių pirma laktacija yra nuo 20–42 mėn., antra – 30–56 mėn., trečia – 44–75 mėn.

7. Karvės pieno duomenys turi atitikti 5–330 dienų intervalo produkcijos požymius ir 365 dienų intervalo somatinių ląstelių (toliau – SL) požymius.

8. Nustatomos tokios duomenų loginės ribos:

8.1. laiko tarpas tarp kontrolės dienų – 14–70 dienų;

8.2. intervalas tarp dviejų apsiveršiavimų – 280–650 dienų.

9. Jeigu intervalas tarp apsiveršiavimų nežinomas, taikoma duomenų reikšmė – 390 dienų.

10. Kontrolės dienos parodymai apribojami:

10.1. Pienas 3–80 kg;

10.2. Riebalai 0,05–6,50 kg ir 1,5–9,0 proc.;

10.3. Baltymai 0,05–6,0 kg ir 1.0–7.0 proc.;

10.4. Somatinės ląstelės 5,0–9999,0 ląst./ml.

III. BLUP MODELIO APRAŠYMAS

11. Galvijams, vertinamiems ir ne kontrolės dienos modeliu, genetinis vertinimas trims laktacijoms yra vertinamas atsitiktinės regresijos modeliu:

čia:

y(ijklo) – kontrolės dienos rodiklis o-tosios kontrolės dienos, l-tosios laktacijos ir k-tojo galvijo;

h(il) – fiksuotas l-tosios laktacijos i-tosios kontrolės dienos * melžimo dažnumo efektas;

f(jlm) – l-tosios laktacijos j-tosios fiksuotos laktacijos kreivės m-tasis regresijos koeficientas;

Beta(jlm) – m-tojo laipsnio Wilnimk funkcija su koeficientais Beta(m) = 1, Beta(m) = d ir Beta(m)=e^(-0.30*d), čia d yra laktacijos trukmė dienomis;

a(klm) ir p(klm) – l-tosios laktacijos k-tojo gyvulio m-tasis atsitiktinės regresijos koeficientas genetiniams ir aplinkos efektams atitinkamai;

b(klm) – tai m-toji funkcija trečio laipsnio Lagranžo polinomo su koeficientais b(1) = 1, b(2)=(3*z)^1/2, ir b(3)=1/2*(5^1/2)*(3*z^2–1) ir z=(d–5)/150;

e(jiklmo) – paklaida.

12. Laktacijos kreivės apibūdinamos kaip laktacijos numeris * populiacija * veršiavimosi amžius * veršiavimosi sezonas * veršiavimosi metai * veršiavimosi intervalo klasės (iš viso apie 1300 skirtingų kreivių).

IV. GENETINIO VERTINIMO REZULTATAI

13. Bendras laktacijos vertinimas – tai visų kontrolės dienų vertinimų vidurkis. Suskaičiavus visų trijų laktacijų genetinį įvertinimą, gaunamas bendras pieno, riebalų ir baltymų įvertinimas kilogramais. Riebalų ir baltymų procentai išskaičiuojami naudojant vidutines populiacijos reikšmes ir riebalų bei baltymų įvertinimus kilogramais pagal specialias formules:

čia:

F %, P % ir M kg – populiacijų 2 laktacijos bazinės populiacijos produktyvumo vidurkiai;

BV – gyvulio įvertinimas (pirminis ne indeksas).

14. Modelyje kaip genetinė bazė naudojami visų tais pačiais metais gimusių galvijų vidutinių įvertinimų duomenys. Pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (INTERBULL) reikalavimus bazė keičiama kas penkeri metai. Pavyzdžiui, nuo 2005 m. vertinamų galvijų genetinę bazę sudaro 2000 metais gimusių galvijų genetinio įvertinimo duomenys, nuo 2010 m. bazę sudarys 2005 metais gimusių karvių genetinio įvertinimo duomenys ir t. t.

15. Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8–10 metų amžiaus bulių slankioji duomenų bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 moteriškosios lyties palikuonių. Šių bulių selekcinių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis – 12. Buliai, kurių įvertinimo indeksas didesnis už 100, yra gerintojai lyginant su bulių selekcinio indekso vidurkiu. Bendras indeksas juodmargių, žalųjų ir žalmargių galvijų populiacijoms skaičiuojamas atskirai. Indekso vidurkiui skaičiuoti naudojami bazinės populiacijos produktyvumo vidurkio koeficientai. Indekso vidurkis yra 100 ir standartinis nuokrypis – 12. Buliai, kurių įvertinimo indeksas yra didesnis už 100, yra gerintojai lyginant su bazinių bulių vidurkiu.

16. Bendro produktyvumo indeksas apskaičiuojamas pagal pieno, riebalų ir baltymų santykį skirtingai įvairioms galvijų populiacijoms:

juodmargių 0: 1: 4;

žalųjų ir žalmargių 0: 1: 6.

Šis santykis priklauso nuo superkamo pieno kainos ir selekcinės programos uždavinių ir gali būti keičiamas.

17. Paskaičiuoti genetiniai parametrai pateikiami metodikos priede.

18. Gauti bulių veislinės vertės rezultatai skelbiami, kai bulius turi 25 ir daugiau moteriškosios lyties palikuonių ir vertintas 5 ir daugiau ūkių, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų moteriškosios lyties palikuonių skaičių, pieno, pieno riebalų ir baltymų kilogramų bei riebalų ir baltymų procentinius įvertinimus bei bendrą ekonominį-selekcinį indeksą, pieno, riebalų, baltymų ir somatinių ląstelių indeksus ir patikimumo koeficientą. Skelbiant įvertinimo duomenis, nurodoma įvertinimo data.

19. Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Veislinių bulių vertinimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-384 (Žin., 2009, Nr. 136-5945), nariams. Galutiniai Veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinti duomenys pateikiami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto tinklalapyje ir išleidžiami atskiru leidiniu. Geriausių bulių įvertinimo rezultatai pateikiami kartą per metus kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitoje.

V. SOMATINIŲ LĄSTELIŲ GENETINIS VERTINIMAS

20. Somatinių ląstelių originalūs duomenys – ląstelė/ml transformuojami į logaritminę skalę, kad duomenys būtų normaliai pasiskirstę:

SLS = log(2)(SL/100000)

21. Somatinių ląstelių skaičiui piene vertinti naudojamas toks pat modelis, kaip ir produkcijai vertinti, tik laktacijos kreivėje nenaudojamas veršiavimosi intervalo požymis, kadangi nustatyta, kad šis požymis neturi įtakos somatinių ląstelių skaičiaus požymiui.

22. Gauti trijų laktacijų somatinių ląstelių skaičiaus piene vertinimai sujungiami į bendrą vertinimą naudojant svertinius koeficientus 0,26, 0,37, 0,37, atitinkamai pirmai, antrai ir trečiai laktacijai.

23. Vertinimo indekso skalė apversta, nes kuo didesnis ląstelių skaičius, tuo blogesnis vertinimo rezultatas, taip gaunami mažesni nei 100 nepageidaujami selekcinio indekso vertinimai, o daugiau kaip 100 – geri. Indekso skaičiavimo modelyje naudojama 8–10 metų amžiaus bulių slankioji duomenų bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 moteriškosios lyties palikuonių. Šių bulių selekcinių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis – 12. Buliai, kurių įvertinimo indeksas yra didesnis kaip 100, yra gerintojai lyginant su bulių selekcinio indekso vidurkiu.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24. Pirmą kartą įvertintų bulių vertinimo rezultatai teikiami Veislinių bulių vertinimo komisijai iš karto juos patvirtinus ir pateikus išvadas apie tolesnį jų spermos panaudojimą.

25. Bulių, įvertintų pagal moteriškosios lyties palikuonių bendraamžių modelį, ir bulių, kurių vertinimas atliktas kitose valstybėse, vertinimo rezultatai taikomi iki 2001 m. gruodžio 31 d. Bulių pakartotinio vertinimo rezultatai, gauti taikant BLUP modelį, pradedami taikyti nuo 2002 m. sausio 1 d. Tėvų ir protėvių genetinio vertinimo rezultatų pasikeitimai fiksuojami VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro galvijų kilmės duomenų bazėje.

26. Prieš kiekvieną vertinimą atliekama duomenų loginė kontrolė pagal II skyriuje pateiktą metodiką.

27. Visi sėklinimui ir kergimui naudoti buliai vertinami ir jų rezultatai skelbiami, kol bus nors vienas vertinimui tinkamas palikuonis.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3D-1096, 2010-12-20, Žin., 2010, Nr. 155-7879 (2010-12-30), i. k. 1102330ISAK03D-1096

Galvijų genetinio vertinimo pagal

produktyvumo požymius metodikos

priedas

GENETINIAI PARAMETRAI

Genetiniai parametrai: paveldimumo koeficientai įstrižainėje, genetinė koreliacija virš įstrižainės ir fenotipinė koreliacija apačioje.

Pienas kg

Laktacija	1 laktacija	2 laktacija	3 laktacija
1 laktacija	0,53	0,84	0,84
2 laktacija	0,55	0,35	0,97
3 laktacija	0,52	0,54	0,34

Riebalai kg

Laktacija	1 laktacija	2 laktacija	3 laktacija
1 laktacija	0,52	0,88	0,87
2 laktacija	0,54	0,36	0,97
3 laktacija	0,50	0,53	0,36

Baltymai kg

Laktacija	1 laktacija	2 laktacija	3 laktacija
1 laktacija	0,51	0,86	0,84
2 laktacija	0,62	0,38	0,96
3 laktacija	0,57	0,64	0,38

Bendras paveldimumas:

Pienas kg – 0,49, riebalai kg – 0,48, baltymai kg – 0,48.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 3D-1096, 2010-12-20, Žin., 2010, Nr. 155-7879 (2010-12-30), i. k. 1102330ISAK03D-1096

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2009 m. lapkričio 5 d.

įsakymu Nr. 3D-834

GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL REPRODUKCIJOS POŽYMIUS METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Galvijų genetinio vertinimo pagal reprodukcijos požymius metodika (toliau – metodika) parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International committee of animal recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International bull evaluation service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis.

2. Galvijų genetinio vertinimo pagal reprodukcijos požymius metodikoje vartojamos sąvokos:

Neveršingumo periodas – laikotarpis nuo karvės apsiveršiavimo iki naujo apvaisinimo.

3. Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio įvertinimo BLUP (Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas, angl. Best linear unbiased prediction; BLUP) metodas.

4. Galvijai vertinami kiekvienoje giminingų veislių galvijų populiacijoje atskirai.

5. Apskaičiuojant galvijų veislinę vertę, atmetami gyvuliai, kurie yra pirmos kartos mišrūnai (vertinamų galvijų tėvai yra negiminingų ir veislės selekcijos programoje nenumatytų veislių).

6. Galvijų veislinė vertė pagal reprodukcijos požymius apskaičiuojama remiantis reprodukcijos rodikliais, kaip atskirus požymius įvertinant laikotarpį tarp apsiveršiavimų, apvaisinti naudotų sėklinimų skaičių ir neveršingumo periodą.

7. Reprodukcijos požymiams įvertinti išrenkamos karvės pagal apsiveršiavimo datas į tris grupes, kur į trečią grupę patenka trečio arba kitų apsiveršiavimų karvės.

8. Duomenys nevertinami, kai atvedami negyvi veršeliai, dvynukai, trynukai ir daugiau.

9. Pagal šią metodiką vertinamos visos karvės, kurios turi pirmo apsiveršiavimo datą nuo 1995-01-01.

II. DUOMENŲ MASYVŲ SUDARYMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

10. Sudaromi trys šios metodikos 6 punkte nurodytų apsiveršiavimų duomenų masyvai:

10.1. prie pirmos grupės priskiriamos karvės, kurių žinoma gimimo data, pirmo ir antro apsiveršiavimo datos, o jų veislė priklauso vienai iš vertinamų populiacijų;

10.2. prie antros ir trečios grupės priskiriamos karvės, kurių žinoma gimimo data, antro ir trečio, trečio ir ketvirto arba kitų apsiveršiavimų datos, kai nežinoma ketvirto apsiveršiavimo data;

10.3. prie visų minėtų grupių priskirtų karvių ir telyčių turi būti užfiksuoti sėklinimo duomenys: sėklinimo data, sėklinimo paslaugą atlikusio darbuotojo kodas, buliaus reproduktoriaus numeris.

11. Nustatytos tokios duomenų loginės ribos:

11.1. sėklinimų skaičius vienam atsivedimui nuo 1 iki 5;

11.2. neveršingumo periodas nuo 16 iki 180 dienų;

11.3. laikotarpis tarp apsiveršiavimų nuo 280 iki 650 dienų;

11.4. apsiveršiavimo amžius: pirmam veršiavimuisi nuo 20 iki 42 mėn.; antram – nuo 30 iki 56 mėn.; trečiam – nuo 44 iki 75 mėn.

12. Į kilmės duomenų masyvą įtraukiami:

12.1. vertinamo galvijo, jo tėvo ir motinos numeriai;

12.2. visi vertinamų galvijų žinomi protėviai;

12.3. jeigu galvijo tėvai nežinomi, bet yra žinomos jų gimimo datos ir veislė, jie įtraukiami kaip nežinoma grupė ir naudojami genetinei bazei papildyti.

III. REPRODUKCIJOS POŽYMIŲ VERTINIMO MODELIO APRAŠYMAS

13. Siekiant išvengti aplinkos (negenetinių veiksnių) įtakos įvertinimo rezultatams, į modelį įtraukti efektai:

13.1. ūkio – metų, sezono – karvės apsiveršiavimo amžiaus – karvės sėklintojo;

13.2. ūkio atsitiktinį efektą sudaro karvės, priskirtos prie grupių pagal ūkius, kuriuose užfiksuotas pirmas apsiveršiavimas. Ūkio atsitiktinis efektas pašalina visus ūkinių ir laikymo sąlygų skirtumus ir yra vienas iš svarbiausių efektų, turinčių įtakos reprodukcijos požymiams;

13.3. metų sezono fiksuotą efektą sudaro karvės, priskirtos prie grupių pagal jų pirmo apsiveršiavimo metus ir mėnesį. Prie pirmojo sezono priskiriami gruodžio, sausio, vasario mėnesiai, prie antrojo – kovo, balandžio, gegužės mėnesiai, prie trečiojo – birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiai ir prie ketvirtojo – rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiai. Metų sezono fiksuotas efektas pašalina aplinkos poveikį ir yra vienas svarbiausių efektų, turinčių didžiausią įtaką reprodukcijos požymiams;

13.4. karvės apsiveršiavimo amžiaus fiksuotas efektas pašalina reprodukcijos valdymo skirtumus ūkyje, susijusius su sėklinamų karvių ar telyčių amžiumi;

13.5. karvės arba telyčios sėklintojo fiksuotas efektas pašalina sėklinimo paslaugas teikiančių darbuotojų darbo skirtumus.

14. Modelyje taikomi genetiniai parametrai – paveldimumo ir koreliacijos koeficientai, gauti atlikus skaičiavimus pagal II skyriuje nurodytus duomenis bei nustatytas logines ribas ir pagal šiame skyriuje aprašytą modelio struktūrą.

IV. GENETINIO ĮVERTINIMO REZULTATAI

15. Modelyje pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos reikalavimus genetinė bazė keičiama kas penkeri metai.

16. Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8–10 metų amžiaus bulių slankioji bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 dukterų. Šių bulių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis 12. Buliai, kurie gauna įvertinimo indeksą didesnį už 100, yra gerintojai bazinių bulių vidurkio atžvilgiu.

17. Bendras reprodukcinių požymių selekcinis indeksas apskaičiuojamas pagal sėklinimo, neveršingumo periodo ir laikotarpio tarp apsiveršiavimų selekcinius indeksus. Neveršingumo periodo ir laikotarpio tarp apsiveršiavimų selekciniam indeksui paskaičiuoti naudojamas koeficientas 0,5.

18. Genetinio vertinimo patikimumo koeficientas skaičiuojamas pagal specialią formulę.

19. Gauti bulių veislinės vertės rezultatai pagal reprodukcijos požymius skelbiami kartu su veislinės vertės rezultatais, gautais vertinant bulius pagal produktyvumo požymius. Rezultatai skelbiami, kai bulius turi 25 ir daugiau dukterų ir vertintas 5 ir daugiau ūkių, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų dukterų skaičių, selekcinį indeksą ir patikimumo koeficientą.

20. Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Veislinių bulių vertinimo komisijos nariams. Galutiniai Veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinti duomenys pateikiami valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto tinklalapyje. Geriausių bulių įvertinimo rezultatai pateikiami kartą metuose Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitoje.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Pirmą kartą įvertintų bulių vertinimo rezultatai teikiami iš karto juos patvirtinus ir pateikus išvadas apie tolesnį jų spermos panaudojimą.

22. Tėvų ir protėvių genetinio įvertinimo rezultatai ir vertinimo pasikeitimai fiksuojami galvijų kilmės masyve.

23. Prieš kiekvieną vertinimą atliekama duomenų loginė kontrolė pagal II skyriuje pateiktą metodiką.

24. Taikomo modelio pakeitimus ar papildymus, atsižvelgus į veislininkystės specialistų, mokslininkų bei kitų veislininkystės institucijų pateiktus pasiūlymus ir pritarus Veislinių bulių vertinimo komisijai, tvarko valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2009 m. lapkričio 5 d.

įsakymu Nr. 3D-834

GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL ŪKINIO NAUDOJIMO TRUKMĖS POŽYMIUS METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Galvijų genetinio vertinimo pagal ūkinio naudojimo trukmės požymius metodika (toliau – metodika) parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International committee of animal recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International bull evaluation service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis.

2. Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio įvertinimo BLUP metodas.

3. Galvijai vertinami kiekvienoje giminingų veislių galvijų populiacijoje atskirai.

4. Apskaičiuojant galvijų veislinę vertę atmetami gyvuliai, kurie yra pirmos kartos mišrūnai (vertinamų galvijų tėvai yra negiminingų ir veislės selekcijos programoje nenumatytų veislių).

5. Galvijų veislinė vertė pagal ūkinio naudojimo trukmės savybių požymius apskaičiuojama vadovaujantis karvių ūkinio naudojimo trukmės (intervalas mėnesiais) rodikliais.

6. Pagal šią metodiką vertinamos karvės, kurios turi pirmo apsiveršiavimo datą nuo 1995-01-01.

II. DUOMENŲ MASYVŲ SUDARYMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

7. Sudaromas šios metodikos 8 punkte nurodytas karvių ūkinio naudojimo trukmės duomenų masyvas, kuriame turi būti užfiksuoti visų įtrauktų karvių ir telyčių su karvių ūkinio naudojimo trukme susiję duomenys – išbrokavimo priežastis, išbrokavimo data, ar gyvulys gyvas.

8. Nustatytos tokios duomenų loginės ribos:

8.1. amžius tarp gimimo ir pirmo apsiveršiavimo nuo 20 iki 40 mėnesių;

8.2. gyvulio veislė žaliesiems ir žalmargiams prasideda 1 arba 3, o jų tėvo veislė 1, 3, 94. Juodmargiams gyvulio veislė prasideda 2 ir 91, 92, 93, o jų tėvo veislė 2, 91, 92, 93.

9. Vertinama BLUP tėviniu modeliu, todėl kaip kilmės informacija naudojamas tik tėvo ID ( ID – unikalus numeris).

III. ŪKINIO NAUDOJIMO TRUKMĖS POŽYMIŲ VERTINIMO MODELIO APRAŠYMAS

10. Siekiant išvengti aplinkos (negenetinių veiksnių) įtakos vertinimo rezultatams, į modelį įtraukti efektai:

10.1. fiksuotas jungtinis efektas Banda*Metai*Sezonas, čia 1 laktacijos data nuo 3,5 iki 9,5 mėnesio yra 2 sezonas, o likę 1. Jei 1 apsiveršiavimo mėnesiai yra 10, 11, 12, tai prie metų pridedami 1 metai, jei kiti mėnesiai, tai metai lieka 1 laktacijos datos. Metų, sezono fiksuotas efektas pašalina aplinkos poveikį ir yra vienas svarbiausių efektų, turinčių didžiausią įtaką reprodukcijos požymiams;

10.2. tėvo fiksuotas efektas;

10.3. pirmojo apsiveršiavimo amžiaus fiksuotas efektas – mėnesiai nuo gimimo iki 1 apsiveršiavimo;

10.4. laktacijos fiksuotas efektas;

10.5. karvių pieningumo atsitiktinis efektas vidutinis visų laktacijų produktyvumas kg;

10.6. karvių pieno riebalų ir baltymų produktyvumo atsitiktinis efektas vidutinis visų laktacijų riebalų ir baltymų kg;

10.7. gyvulio statusas (gyvas ar ne), fiksuotas efektas;

10.8. paskutinės laktacijos fazės fiksuotas efektas. Jei laktacijos dienos nuo 0 iki 30, tai pirma fazė, 31–60 tai 2, 61–180 tai 3, 181–250 tai 4, 251–270 tai 5, 271–290 tai 6, 291–330 tai 7, jei daugiau kaip 330 dienų tai 8;

10.9. bandos dydžio pasikeitimo fiksuotas efektas;

10.10. bandos vidutinio pieno produktyvumo atsitiktinis efektas;

10.11. bandos vidutinio pieno riebalų ir baltymų produktyvumo atsitiktinis efektas;

10.12. bandos dydžio fiksuotas efektas;

10.13. motinos tėvo fiksuotas efektas;

10.14. fiksuotas veislės efektas;

10.15. Weibull transformacijos formulė. Tipinis Weibull pasiskirstymas yra trijų parametrų funkcija.

f(t)=(beta/eta)/((t–gamma)^(beta–1)/eta)e^(–((t–eta)/eta)^beta)

Čia: heta – mastelio parametras, kuris nustato pasiskirstymo plotį ir parinkta 46;

bbeta – formos parametras, nustatantis pasiskirstymo formą ir parinkta 1,5;

ggamma – padėties parametras, nustatantis pasiskirstymo padėtį laike ir parinkta – 22;

t – ūkinio naudojimo trukmė.

11. Modelyje taikomi genetiniai parametrai – paveldimumo ir koreliacijos koeficientai. Weibull tipo pasiskirstymams būdingas paveldimumas, išreikštas logaritminėje skalėje (h^2(log)).

Tėviniam Weibull modeliui jis buvo nustatomas pagal formulę:

h^2(log)=(4*sigma^2(s))/sigma^2(s)+(pi^2)/6

Čia sigma(s)^2 – tėvinė dispersija (variansa).

Papildomai originalioje skalėje transformuoti patikimumo koeficientą galima pagal formulę:

h^2(orig)= h^2(log)/e^(ypsilon/rho)^2

Čia ypsilon – Eulerio konstanta (-0,5772) ir rho – Weibull pasiskirstymo kreivės formos parametras. Svarbu, kad tokioje transformacijoje vienas iš parametrų būtų Weibull pasiskirstymo forma rho. Pvz.: jei tėvinė dispersija – 0,022, paveldimumo koeficientas h^2(log) bus 0,05, o transformuotas pagal formulę bus 0,17 (prie rho=1, kai stebimas pastovus tolygus kreivės kritimas) ir 0,09 (prie rho=2, kai stebimas pakilimas laike). Dažniausiai naudojamas formos parametras yra 2 arba intervale nuo 1 iki 2. Genetinės koreliacijos koeficientai gauti atlikus skaičiavimus pagal II skyriuje nurodytus duomenis bei nustatytas logines ribas ir pagal šiame skyriuje aprašytą modelio struktūrą.

IV. GENETINIO ĮVERTINIMO REZULTATAI

12. Modelyje pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos reikalavimus genetinė bazė keičiama kas penkeri metai.

13. Modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8– 10 metų amžiaus bulių slankioji bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 20 dukterų. Šių bulių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis 12. Santykinei veislinei vertei perskaičiuoti buvo naudojama formulė:

RBV=(EBV–EBV(b))/12*sigma

Čia:

RBV – santykinė veislinė vertė;

EBV – nustatyta veislinė vertė;

EBV_b– genetinės bazės nustatyta veislinė vertė;

?sigma – vidutinis kvadratinis nuokrypis.

Buliai, kurie gauna įvertinimo indeksą didesnį už 100, yra gerintojai bazinių bulių vidurkio atžvilgiu.

14. Genetinio įvertinimo patikimumo koeficientas skaičiuojamas pagal specialią formulę:

R=(n*h^2)/((n–1)*h^2+4)

Čia n – gyvulio palikuonių skaičius, h^2=h^2(log).– paveldimumo koeficientas logaritminėje skalėje.

15. Gauti bulių veislinės vertės rezultatai skelbiami kartu su veislinės vertės rezultatais, gautais vertinant bulius pagal produktyvumo požymius. Skelbiami rezultatai, kai bulius turi 25 ir daugiau dukterų bei vertintas 5 ir daugiau ūkiuose, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų dukterų skaičių, selekcinį indeksą ir patikimumo koeficientą.

16. Rezultatai teikiami bulių arba bulių spermos savininkams, Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Veislinių bulių vertinimo komisijos nariams. Galutiniai veislinių bulių vertinimo komisijos patvirtinti duomenys pateikiami valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro interneto tinklalapyje. Geriausių bulių įvertinimo rezultatai pateikiami kartą metuose Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo apyskaitoje.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Pirmą kartą įvertintų bulių vertinimo rezultatai teikiami iš karto juos patvirtinus ir pateikus išvadas apie tolesnį jų spermos panaudojimą.

18. Tėvų ir protėvių genetinio įvertinimo rezultatai ir vertinimo pasikeitimai fiksuojami galvijų kilmėje.

19. Prieš kiekvieną vertinimą atliekama duomenų loginė kontrolė pagal II skyriuje pateiktą metodiką.

20. Taikomo modelio pakeitimus ar papildymus, atsižvelgus į veislininkystės specialistų, mokslininkų bei kitų veislininkystės institucijų pateiktus pasiūlymus ir pritarus veislinių bulių vertinimo komisijai, tvarko valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2012 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 3D-399

GALVIJŲ GENETINIO VERTINIMO PAGAL EKSTERJERO POŽYMIUS METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Galvijų genetinio vertinimo pagal eksterjero požymius metodika parengta vadovaujantis Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (angl. International Committee for Animal Recording; ICAR) ir Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International Bull Evaluation Service; INTERBULL) patvirtintomis rekomendacijomis.

2. Galvijų veislinei vertei nustatyti taikomas genetinio vertinimo metodas: vieno požymio – BLUP (Geriausias nepriklausomas gyvulių vertinimo metodas, angl. Best Linear Unbiased Prediction; BLUP) – gyvulio modelis.

3. Galvijai vertinami kiekvienoje pagal veisimo programas tarpusavyje veisiamų veislių galvijų populiacijoje atskirai.

4. Vertinant pagal BLUP gyvulio modelį, veislinės vertės rezultatams įtakos turi vertinamo gyvulio giminaičiai.

5. Galvijų veislinė vertė apskaičiuojama remiantis jų palikuonių eksterjero rodikliais, atskirai įvertinant tris požymių grupes (bendras kūno išsivystymas, galūnės, tešmuo), taip pat kaip požymį imant indeksus (kojų, galūnių, tešmens ir bendrą kūno), apskaičiuotus pagal šią metodiką.

II. DUOMENŲ MASYVŲ FORMAVIMAS IR DUOMENŲ LOGINĖS RIBOS

6. Suformuojami eksterjero duomenų masyvai. Kiekvienas gyvulys gali turėti du eksterjero požymių vertinimus, t. y. pirmos ir vėlesnės laktacijos.

7. Nustatytos tokios duomenų loginės ribos:

7.1. vertinimo datos sezonai: pirmasis balandžio– rugsėjo mėn., antrasis spalio–kovo mėn.;

7.2. imama 1, 2, ir 3 laktacijos grupės. Jei laktacijų skaičius yra didesnis, įrašai patenka į trečios laktacijos grupę;

7.3. gyvulio aukštis 100–160 cm, gyvulio svoris 350–800 kg, spenių storis 1–5 cm, spenių ilgis 2–15 cm;

7.4. atskirų požymių įvertinimo reikšmės: nuo 1 iki 9 imtinai.

8. Į kilmės duomenų masyvą įrašomi:

8.1. vertinamo gyvulio, jo tėvo ir motinos numeriai;

8.2. visi vertinamų galvijų protėviai (tiek buliai, tiek karvės).

III. BLUP MODELIO APRAŠYMAS

9. Eksterjero požymių vertinimui sukurtas BLUP gyvulio modelis:

Y_ikl = Ver_i + Sav + MS_k + animal + Lak_l + e_ikl

Čia:

Ver_i– fiksuotas gyvulio vertintojo efektas;

Sav – atsitiktinis savininko efektas;

MS_k – fiksuotas bendras efektas „metai-sezonas“;

Animal – atsitiktinis gyvulio efektas;

Lak_l – laktacijos numerio fiksuotas efektas;

e_ikl – likutinė paklaida.

10. Efektas „savininkas-metai-sezonas“ dėl didelio mažų ūkių skaičiaus BLUP gyvulio modelyje rekomenduojamas skirstyti į du efektus: atsitiktinį savininko ir fiksuotą bendrą „metai-sezonas“.

10.1. Ver_i – fiksuotas gyvulio vertintojo efektas, eliminuojantis vertintojo šališkumo poveikį gyvulio vertinamajam požymiui.

10.2. Sav – atsitiktinis savininko efektas, eliminuojantis visus ūkinių, mitybos ir laikymo sąlygų skirtumus, kurie turi labai didelę įtaką gyvulio augimui, vystymuisi ir jo eksterjero požymiams.

10.3. MS_k – fiksuotas bendras efektas „metai-sezonas“, aprašantis aplinkos poveikį tiriamajam požymiui. Metų efektą sudaro galvijai, priskirti grupėms pagal metus, kada pradėta pirma laktacija. Metų sezono efektą sudaro gyvuliai, priskirti grupėms pagal jų pirmo apsiveršiavimo metus ir mėnesį. Kartu su savininko efektu, tai vienas svarbiausių efektų, turinčių didžiausią įtaką gyvulio eksterjero požymiams.

10.4. Lak_l – fiksuotas laktacijos efektas (parodantis gyvulio laktacijos numerį) yra susijęs su gyvulio amžiumi ir jų bandų reprodukcijos vadyba, turinčia įtakos veislinės vertės nustatymo tikslumui.

10.5. Animal – fiksuotas gyvulio veislės efektas.

11. BLUP gyvulio modelyje nurodyti genetiniai parametrai – paveldimumo ir koreliacijos koeficientai, gauti atlikus skaičiavimus pagal šios metodikos II skyriuje nurodytus duomenis bei nustatytas logines ribas ir pagal šiame skyriuje aprašytą BLUP gyvulio modelio struktūrą.

IV. GENETINIO VERTINIMO REZULTATAI

12. BLUP gyvulio modelyje, kaip genetinė bazė, naudojami visų tais pačiais metais gimusių galvijų vidutiniai įvertinimai. Pagal Tarptautinės bulių vertinimo tarnybos (angl. International bull evaluation service; INTERBULL) reikalavimus vertinamų galvijų genetinė bazė keičiama kas penkeri metai. Pavyzdžiui, nuo 2010 m. vertinamų galvijų genetinę bazę sudaro 2005 metais gimusių gyvulių genetiniai įvertinimai, nuo 2015 m. bazę sudarys 2010 metais gimusių gyvulių genetiniai įvertinimai ir t. t.

13. BLUP gyvulio modelyje kaip bulių selekcinio indekso bazė naudojama 8–10 metų amžiaus bulių slenkanti bazė. Į šią bazę įtraukiami buliai, turintys ne mažiau kaip 5 dukteris. Šių bulių indeksų vidurkis lygus 100, standartinis nuokrypis – 12. Buliai, kurių įvertinimo indeksas didesnis už 100, yra gerintojai bazinių bulių vidurkio atžvilgiu.

14. Genetinio įvertinimo patikimumo koeficientas priklauso nuo vertinamų bulių dukterų skaičiaus ir skaičiuojamas pagal specialią formulę.

15. Bendras eksterjero indeksas skaičiuojamas eksterjero požymių indeksus sudedant tokiu santykiu: Bendras indeksas = (Kūno vertinimas)*0,3 + (Galūnių vertinimas)*0,3 + (Tešmens vertinimas)*0,4.

16. Vertinami veisliniai buliai, gimę ne vėliau kaip 1990 metais.

17. Gauti bulių veislinės vertės rezultatai pateikiami Veislinių bulių vertinimo komisijai svarstyti ir tvirtinti.

18. Patvirtinti veislinių bulių vertinimo rezultatai skelbiami valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – Centras) interneto tinklalapyje, kai bulius turi 15 ir daugiau dukterų trijuose ūkiuose, nurodant įmonę, kurioje bulius buvo pirktas, buliaus numerį, jo vardą, ūkių, kuriuose bulius vertintas, skaičių, vertinamų bulių dukterų skaičių, visų eksterjero požymių indeksus, bendrų vertinimų indeksus, bei bendrą indeksą. Skelbiant veislinio buliaus įvertinimo duomenis, nurodoma jo įvertinimo data.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Visi sėklinimui ir kergimui naudoti veisliniai buliai vertinami pagal BLUP gyvulio modelį tol, kol bus nors vienas vertinti tinkamas palikuonis.

20. Taikomo BLUP gyvulio modelio pakeitimus ar papildymus, atsižvelgdamas į veislininkystės specialistų, mokslininkų bei kitų veislininkystės institucijų pateiktus pasiūlymus ir Veislinių bulių vertinimo komisijos pritarimą, administruoja Centras.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 3D-399, 2012-06-12, Žin., 2012, Nr. 67-3425 (2012-06-16), i. k. 1122330ISAK003D-399

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3D-834

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 3D-356 redakcija)

VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMO KOMISIJA

Vilius Rekštys – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininkas, komisijos pirmininkas;

Vincentas Bučelis – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas, komisijos pirmininko pavaduotojas;

Birutė Boveinienė – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kiaulininkystės skyriaus vedėja, komisijos sekretorė (jos nesant – Erika Bliznikienė, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė);

Alfredas Astikas – UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorius;

Daiva Beinorienė – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų ir pieno kvotų apskaitos departamento direktorė;

Vytenis Čukauskas – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Genetinio vertinimo ir analizės skyriaus vadovas;

Juozas Darbutas – Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos selekcinės programos vadovas;

Edvardas Gedgaudas – Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius;

Vida Juozaitienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų veisimo katedros vedėja, profesorė;

Gintaras Kascėnas – UAB „Litgenas“ direktorius;

Rasa Petraškienė – Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos duomenų bazės ir kilmės knygos administratorė;

Artūras Šiukščius – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas;

Virgilijus Urbonavičius – Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas;

Neringa Valavičienė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė;

Gediminas Valiulis – AB „Lietuvos veislininkystė“ direktorius;

Darius Valkauskas – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Veislinių gyvulių apskaitos skyriaus vadovas.

_______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3D-273, 2010-03-26, Žin., 2010, Nr. 38-1820 (2010-04-03), i. k. 1102330ISAK003D-273

Nr. 3D-399, 2012-06-12, Žin., 2012, Nr. 67-3425 (2012-06-16), i. k. 1122330ISAK003D-399

Nr. 3D-218, 2013-03-26, Žin., 2013, Nr. 34-1657 (2013-03-30), i. k. 1132330ISAK003D-218

Nr. 3D-356, 2014-06-11, paskelbta TAR 2014-06-11, i. k. 2014-07387

Pakeitimai: