Suvestinė redakcija nuo 2005-04-15 iki 2005-12-31

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 113-4246, i. k. 1042050ISAK001K-268

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖMS (PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS ATLIKTI LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2004 m. liepos 15 d. Nr. 1K-268

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 69-1743; 2001, Nr. 94-3307; 2002, Nr. 123-5527) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

1. Tvirtinu Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką (pridedama).

2.Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 101 „Dėl laikinųjų rekomendacijų rengiant valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų skaičiavimus 2002 metams“ (Žin., 2001, Nr. 34-1139);

2.2. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 99 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 101 „Dėl laikinųjų rekomendacijų rengiant valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų skaičiavimus 2002 metams“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 42-1585);

2.3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 171 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 101 „Dėl laikinųjų rekomendacijų rengiant valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų skaičiavimus“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 62-2519);

2.4. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 273 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 101 „Dėl laikinųjų rekomendacijų rengiant valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų skaičiavimus“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 86-3707);

2.5. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 101 „Dėl laikinųjų rekomendacijų rengiant valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų skaičiavimus“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 111-4928);

2.6. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 1K-254 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 101 „Dėl laikinųjų rekomendacijų rengiant valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų skaičiavimus“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 99-4481);

2.7. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 1K-060 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 101 „Dėl laikinųjų rekomendacijų rengiant valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų skaičiavimus“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 33-1068).

 

 

 

FINANSŲ MINISTRAS                                                                      ALGIRDAS BUTKEVIČIUS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1K-268

 

VALSTYBINĖMS (PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS ATLIKTI LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodika (toliau vadinama – metodika) nustato valstybės biudžeto lėšų poreikio skaičiavimus pagal valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas.

 

II. PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĮ KODEKSĄ PRISKIRTAS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMAS

 

2. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, darbo, archyvo ir iškilmingo gimimų ir santuokų registravimo patalpoms, kompiuterinei įrangai eksploatuoti, kanceliarijos išlaidoms padengti.

3. Civilinės būklės aktų registravimo funkcijai vykdyti nepriklausomai nuo teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiaus nustatomi ne mažiau kaip du etatiniai darbuotojai: įstaigos vadovas ir registratorius (raštvedys). Kai teritorijoje gyvena daugiau kaip 15 tūkst. gyventojų, kiekvienam 10 tūkst. gyventojų, viršijančių 15 tūkstančių, nustatomas vienas papildomas registratoriaus (raštvedžio) etatas.

4. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė rinkliava už civilinės būklės aktų registravimą civilinės metrikacijos įstaigose, civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ir papildymą ir dokumentų, patvirtinančių civilinės būklės akto įrašą, išdavimą mokama į savivaldybės biudžetą, apskaičiuota bendra išlaidų šiai funkcijai vykdyti suma mažinama iki 20 procentų.

 

III. PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO ĮSTATYMĄ PRISKIRTO LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO TVARKYMAS IR DUOMENŲ TEIKIMAS VALSTYBĖS REGISTRUI

 

5. Biudžeto lėšų poreikis gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims teikti skaičiuojamas pagal formulę:

 

L = 56,2 x G: 1000,

kur:

L – lėšų poreikis metams, litais;

56,2 – lėšų normatyvas, litais metams 1000 gyventojų;

G – savivaldybės gyventojų skaičius.

 

IV. PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMĄ

PRISKIRTAS CIVILINĖS SAUGOS ORGANIZAVIMAS

 

6. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, perspėjimo sistemoms eksploatuoti ir techninei priežiūrai, prekėms ir paslaugoms įsigyti (ne daugiau kaip einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuota) bei valstybės rezervui (civilinės saugos priemonėms) saugoti.

7. Personalo (etatų) skaičius civilinės saugos funkcijoms atlikti nustatomas, kai teritorijoje gyvena:

7.1. iki 50 tūkst. gyventojų – 1;

7.2. nuo 50 iki 200 tūkst. gyventojų – 2;

7.3. nuo 200 iki 400 tūkst. gyventojų – 3;

7.4. nuo 400 iki 600 tūkst. gyventojų – 4;

7.5. daugiau nei 600 tūkst. gyventojų – 6.

8. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse steigiamos civilinės saugos tarnybos, kuriose etatų skaičius nustatomas vadovaujantis 7 punkte nustatytais kriterijais.

9. Savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, budėjimas civilinės saugos tarnyboje organizuojamas visą parą. Šioms funkcijoms atlikti steigiami ne daugiau kaip 5 budėtojų etatai.

10. Kiekvienam civilinės saugos priemonių valstybinio rezervo sandėliui skiriamas sandėlininkas ir 4 apsaugos darbuotojai.

11. Kai savivaldybėje yra žmonių gyvybei ir sveikatai pavojingų objektų, numatomas 1 etatinis darbuotojas 22 objektams.

12. Perspėjimo sistemų eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidos skaičiuojamos vadovaujantis Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus patvirtintais nuostatais bei išlaidų normatyvais, kurie nustatyti atsižvelgiant į perspėjimo aparatūros tipus ir kiekius.

13. Patalpų išlaikymo išlaidos valstybės rezervui (civilinės saugos priemonėms) saugoti skaičiuojamos kiekvienai savivaldybei individualiai, atsižvelgiant į reikalingą patalpų plotą bei nuomos išlaidų dydį.

 

V. PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMĄ PRISKIRTAS SAVIVALDYBĖS PRIEŠGAISRINIŲ TARNYBŲ ORGANIZAVIMAS

 

14. Vienai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai nustatoma: viena tarnybos viršininko, specialisto finansinei-ūkinei veiklai vykdyti pareigybė bei 9 ugniagesių pareigybės vienai ugniagesių komandai.

15. Ilgalaikio materialiojo turto nuomos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandų nuomojamų patalpų plotą (kvadratiniais metrais) ir 1 kvadratinio metro nuomos rinkos kainą metams (ne daugiau kaip 6 litai per mėnesį).

16. Elektros energijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į vienos ugniagesių komandos elektros energijos poreikį (ne daugiau kaip 2,1 kW 1 kvadratiniam metrui per mėnesį).

17. Patalpų šildymo ir gamybinių poreikių išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandų šildomų patalpų tūrį, vienos G/kal kainą ir šilumos energijos poreikį per metus, o šildant vietinėmis katilinėmis – atsižvelgiant į kuro rūšies poreikį per metus bei kuro vieneto kainą (ne daugiau kaip 3,5 lito 1 kvadratiniam metrui per mėnesį).

18. Vandentiekiui ir kanalizacijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandos vandens poreikį ir 1 m3 vandens vidutinę kainą (ne daugiau kaip 4 m3 vandens 1 darbuotojui per mėnesį).

19. Pastatų remonto išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į naudojamų pastatų plotą ir einamojo remonto išlaidų normą (vidutiniškai 50 litų 1 kvadratiniam metrui).

20. Išlaidos ryšių paslaugoms skaičiuojamos atsižvelgiant į fiksuotų telefonų skaičių vienai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai ir vienai ugniagesių komandai, abonentinį mokestį 1 abonentui pokalbiams skiriamą limitą (iki 40 litų per mėnesį). Lėšų poreikis stacionarioms radijo stotims ir automobilinėms radijo stotims įsigyti skaičiuojamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1994 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 465 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo“.

21. Transporto išlaikymo išlaidos skaičiuojamos:

21.1. degalų ir alyvų įsigijimo išlaidos – atsižvelgiant į gaisrinio automobilio privestinę metinę ridą, t. y. spec. agregato darbą, išreikštą kilometrais, kai 1 val. darbo prilyginama 50 km ridos – pagal Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos direktoriaus patvirtintus technikos eksploatavimo nuostatus (vidutiniškai 4000 km), benzininių degalų kiekį 100 km ridos (litrais);

21.2. atsarginių dalių įsigijimo išlaidos – atsižvelgiant į padangų tarnavimo laiką (6 metai), vidutinę vienos padangos kainą, akumuliatoriaus tarnavimo laiką (2,5 metų), vidutinę vieno akumuliatoriaus kainą, kitoms atsarginėms dalims – pagal eksploatuojamos technikos normatyvus;

21.3. techninio aptarnavimo išlaidos – atsižvelgiant į remonto darbų valandos normą (17 valandų/1000 privestinių km), aptarnavimo valandos normą (vidutiniškai 60 litų);

21.4. techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidos – atsižvelgiant į gaisrinių automobilių kelių mokestį bei techninės apžiūros mokestį ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidas.

22. Aprangos įsigijimo išlaidos skaičiuojamos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintais Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais ir Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos departamento patvirtintais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvais.

 

VI. SOCIALINIŲ IŠMOKŲ IR KOMPENSACIJŲ SKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS

 

23. Lėšos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2004, Nr. 88-3208) nustatytoms pašalpoms, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl paramos mirties atveju“ (Žin., 1993, Nr. 73-1371) nustatytai laidojimo pašalpai, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatyme (Žin., 2003, Nr. 73-3352) nustatytai socialinei pašalpai bei būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijoms išmokėti skaičiuojamos pagal kiekvieną socialinės išmokos bei kompensacijos rūšį, naudojant bazinį lėšų dydį bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sukurtą Lėšų poreikio socialinei paramai prognozavimo modelį, tokia tvarka:

23.1. bazinis lėšų dydis nustatomas kaip vidutinis metinis išlaidų atitinkamai socialinei išmokai bei kompensacijai dydis per paskutinius trejus metus iki einamųjų biudžetinių metų, kuriais atliekami skaičiavimai;

23.2. prognozuojamas lėšų poreikis nustatomas naudojant Lėšų poreikio socialinei paramai prognozavimo modelį;

23.3. lėšų poreikio koeficientas, atspindintis prognozuojamo lėšų poreikio pasikeitimą, palyginti su baziniu lėšų dydžiu, nustatomas prognozuojamą lėšų poreikio dydį dalijant iš bazinio lėšų dydžio;

23.4. lėšų poreikio koeficiento dydis įvertinamas ekspertiniu būdu ir nustatomas skaičiavimams atlikti pagrįstas lėšų poreikio koeficientas, atsižvelgus į jo dydį sąlygojančius veiksnius:

23.4.1. skaičiuojant lėšų poreikio koeficientą išmokoms vaikams, rekomenduojama atlikti vaikų, gavusių išmoką, skaičiaus dinamikos bei šių pokyčių priežasčių kelerių metų analizę. Remiantis šia analize, prognozuojamas šių vaikų skaičius ateinantiems metams. Taip pat būtina atsižvelgti į teisės aktų pokyčius (įvedamos naujos ar naikinamos išmokos, keičiamas išmokos dydžio koeficientas ir pan.);

23.4.2. skaičiuojant lėšų poreikio koeficientą vienkartinei išmokai būstui įsigyti arba įsikurti, rekomenduojama naudoti savivaldybių institucijose kaupiamus duomenis apie likusius be tėvų globos vaikus, kuriems prognozuojamais metais sukaks 18 metų;

23.4.3. skaičiuojant lėšų poreikio koeficientą laidojimo pašalpai išmokėti rekomenduojama atlikti asmenų, kuriems mirus mokėta pašalpa, skaičiaus dinamikos bei šių pokyčių priežasčių kelerių metų analizę. Remiantis šia analize, prognozuojamas šių asmenų skaičius ateinantiems metams;

23.4.4. kadangi Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme bei Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl paramos mirties atveju“ nustatytų socialinių išmokų dydis priklauso nuo minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžio, todėl patvirtinus naują MGL dydį, lėšų poreikio koeficientas skaičiuojamas atsižvelgiant į indeksuojamą MGL dydį;

23.4.5. skaičiuojant lėšų poreikio koeficientą socialinei pašalpai bei būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijoms mokėti rekomenduojama atsižvelgti į jo dydį sąlygojančius veiksnius: šeimų, gaunančių socialinę pašalpą ar kompensaciją, pasiskirstymą pagal tėvų užimtumą, vaikų skaičių šeimose, nepilnų šeimų skaičių, prognozinį nedarbo lygio koeficientą bei ilgalaikių bedarbių skaičių, priimtų sprendimų neskirti paramos dėl turimo didesnio turto, negu nustatytas turto normatyvas, nors ir atitiktų kitas paramos gavimo sąlygas, skaičių, gyventojų pajamų bei minimalių dydžių pasikeitimus, regioninius socialinės-ekonominės raidos pokyčius bei į teisės aktų pokyčius (nustatomos naujos teisės į pašalpą ar kompensaciją sąlygos, keičiamas pašalpos ar kompensacijos dydžio koeficientas ir kt.);

23.5. lėšų poreikis nustatomas bazinį lėšų dydį padauginus iš lėšų poreikio koeficiento dydžio, nustatyto įvertinus jį ekspertiniu būdu;

23.6. apskaičiavus lėšų poreikio dydį sudaromos šios metodikos 1 ir 2 prieduose nurodytos lentelės pagal kiekvieną socialinės išmokos bei kompensacijos rūšį;

23.7. socialinių išmokų bei kompensacijų administravimo išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su jų skaičiavimu ir mokėjimu, numatoma iki 4 proc. lėšų poreikio visoms socialinėms išmokoms bei kompensacijoms.

24. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 32-890) nustatytas vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo keleiviniu transportu lengvatų pajamų atlyginimo iš savivaldybės biudžeto dydis (A) skaičiuojamas sumuojant vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais (Av), vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) (Am) ir vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais (Ap) lengvatų pajamų atlyginimų dydžius:

A = Av + Am + Ap, Lt

kur:

24.1. Av – vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais lengvatų pajamų atlyginimo dydis (litais per mėnesį) skaičiuojamas:

 

Av = Pvv50 + Pvm50 + 4 x Pvv80 + 4 x Pvm80, Lt,

kur:

 

Pvv50 –

gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis, litais per mėnesį;

Pvm50 –

gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis, litais per mėnesį;

Pvv80 –

gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis, litais per mėnesį;

Pvm80 –

gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis, litais per mėnesį;

4 –

koeficientas, apibūdinantis negautų pajamų ir gautų pajamų santykį, pardavus vienkartinius ar mėnesinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 80 procentų nuolaida.

 

24.2. Am – vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) lengvatų pajamų atlyginimo dydis (litais per mėnesį) skaičiuojamas:

 

Am = 0,5 x Nmv50 x Bmv + 0,5 x Nmm50 x Bmm + 0,8 x Nmv x Bmv + 0,8 x Nmm80 x Bmm, Lt,

kur:

 

0,5 –

koeficientas, apibūdinantis važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietams taikomą 50 procentų nuolaidą;

Nmv50 –

parduotų vienkartinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 50 procentų nuolaida skaičius per mėnesį;

Bmv –

savivaldybės nustatyta vienkartinio važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilieto kaina (be nuolaidos), Lt;

Nmm50 –

parduotų mėnesinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 50 procentų nuolaida skaičius per mėnesį;

Bmm –

savivaldybės nustatyta mėnesinio važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilieto kaina (be nuolaidos), Lt;

0,8 –

koeficientas, apibūdinantis važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietams taikomą 80 procentų nuolaidą;

Nmv80 –

parduotų vienkartinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 80 procentų nuolaida skaičius per mėnesį;

Nmm80 –

parduotų mėnesinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 80 procentų nuolaida skaičius per mėnesį.

 

24.3. Ap – vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų pajamų atlyginimo dydis (litais per mėnesį) skaičiuojamas:

 

Ap = Ppv50 + Ppm50 + 4 x Ppv80 + 4 x Ppm80, Lt,

kur:

 

Ppv50 –

gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis, litais per mėnesį;

Ppm50 –

gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis, litais per mėnesį;

Ppv80 –

gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis, litais per mėnesį;

Ppm80 –

gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis, litais per mėnesį;

4 –

koeficientas, apibūdinantis negautų pajamų ir gautų pajamų santykį, pardavus vienkartinius ar mėnesinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 80 procentų nuolaida.

 

25. Reikalingų savivaldybių biudžetų lėšų dydžiai vežėjų negautoms dėl keleiviams suteiktų važiavimo keleiviniu transportu lengvatų pajamoms atlyginti kitiems biudžetiniams metams preliminariai nustatomi remiantis šia metodika atliktais vežėjų praėjusiais biudžetiniais metais negautų faktinių pajamų skaičiavimais. Savivaldybės, privalančios kompensuoti važiavimo išlaidas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, savarankiškai tvarko šiam tikslui per einamuosius biudžetinius metus faktiškai patirtų išlaidų apskaitą, kuria remdamosi preliminariai nustato reikalingų savivaldybių biudžetų lėšų dydžius kitiems biudžetiniams metams.

 

VII. PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMĄ SAVIVALDYBEI PRISKIRTOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS IR KITO VALSTYBĖS TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO PATIKĖJIMO TEISE

 

26. Lėšos priskirtai valstybinei žemei ir kitam valstybės turtui valdyti, disponuoti juo patikėjimo teise skaičiuojamos, savivaldybėms taikant vidutinį koeficientą, tenkantį vienam miestų ir miestelių žemės bei miškų hektarui pagal tokias išlaidas:

26.1. administravimo: darbo užmokestis ir įnašai socialiniam draudimui, lėšos, skirtos ryšiams ir transportui, patalpoms išlaikyti, organizacinei technikai įsigyti bei eksploatuoti, duomenų bazei tvarkyti;

26.2. turto eksploatavimo: lėšos kadastro darbams vykdyti, komunalinėms paslaugoms teikti, avariniams gedimams šalinti, konservavimo ir remonto, detaliojo plano rengimo (kai žemė skiriama valstybei disponuoti) darbams vykdyti.

27. Savivaldybei valstybės priskirtam turtui valdyti ir juo disponuoti bendra lėšų suma metams apskaičiuojama pagal formulę:

 

TV = Km x ha x Ki,

kur:

TV – metinis turto valdymo ir juo disponavimo lėšų poreikis (litais);

Km – 113 (visų savivaldybių vidutinės išlaidos (litais), tenkančios 1 žemės ir miško hektarui);

ha – patikėjimo teise priskirto valdyti savivaldybės miestų ir miestelių turimo žemės ir miško ploto suma, įskaitant laikinai nepriskirtus patikėjimo teise valdyti skverus ir parkus (hektarais);

Ki – vartojimo prekių ir paslaugų kainų prognozuojamas vidutinis planuojamų metų indeksas.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-349, 2004-10-29, Žin., 2004, Nr. 161-5891 (2004-11-05), i. k. 1042050ISAK001K-349

 

VIII. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME NUMATYTAS PILIEČIŲ PRAŠYMŲ ATKURTI NUOSAVYBĖS TEISES Į GYVENAMUOSIUS NAMUS, JŲ DALIS, BUTUS, ŪKINĖS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES PASTATUS NAGRINĖJIMAS BEI SPRENDIMŲ DĖL NUOSAVYBĖS TEISĖS ATKŪRIMO PRIĖMIMAS

 

28. Lėšos savivaldybių sprendimams dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises priimti skaičiuojamos naudojant koeficientą, nustatantį visoms savivaldybėms vienodą vidutinę kainą vienam sprendimui priimti pagal tokias išlaidas:

28.1. administravimo: darbo užmokestis ir įnašai socialiniam draudimui, ryšių paslaugos ir išlaidos transportui bei patalpoms išlaikyti, organizacinei technikai įsigyti, duomenų bazei tvarkyti, teisinėms bei nenumatytoms paslaugoms teikti;

28.2. turto eksploatavimo: lėšos kadastro darbams vykdyti, gražinamam turtui ir atliktiems rekonstrukcijos darbams įvertinti.

29. Savivaldybei metams reikalinga lėšų suma sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti apskaičiuojama pagal formulę:

 

NA = VAk x NAS x Ki,

kur:

NA – metinis lėšų sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti poreikis;

VAk = 1 529 litai (vidutinė visų savivaldybių vienam sprendimui priimti kaina);

NAS – savivaldybei nustatytas priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo skaičius per metus;

Ki – vartojimo prekių ir paslaugų kainų prognozuojamas vidutinis planuojamų metų indeksas.

 

IX. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME NUMATYTAS VALSTYBĖS GARANTIJŲ NUOMININKAMS, IŠSIKELIANTIEMS IŠ SAVININKAMS GRĄŽINTŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ AR JŲ DALIŲ IR BUTŲ, VYKDYMAS

 

30. Lėšos savivaldybėms dėl valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų (toliau – nuomininkai), suteikimo skaičiuojamos naudojant koeficientą, nustatantį visoms savivaldybėms vienodą vidutinę kainą vienam nuomininkui garantijai suteikti pagal tokias išlaidas:

30.1. administravimo: darbo užmokestis ir įnašai socialiniam draudimui, ryšių paslaugos ir išlaidos transportui bei patalpoms išlaikyti, organizacinei technikai įsigyti, duomenų bazei tvarkyti, teisinėms bei nenumatytoms paslaugoms teikti;

30.2. turto eksploatavimo: lėšos kadastro darbams vykdyti, rinkos kainai įvertinti, detaliesiems planams parengti pagal valstybės garantiją perduodamų neatlygintinai nuomininkų nuosavybėn žemės sklypų gyvenamiesiems namams statyti;

30.3. nuomojamų iš savininkų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomos mokesčio dydžiui padengti, kurio maksimalus dydis skaičiuojamas pagal formulę:

Kmax = (V x k)/(12 x 100),

kur:

Kmax – maksimalus mėnesio gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, litais;

V – nuomojamų gyvenamųjų patalpų rinkos vertė, nurodyta nuomininkui išduotame valstybės garantiniame dokumente, litais;

k = 4.

31. Savivaldybei metams reikalinga lėšų suma sprendimams dėl valstybės garantijų nuomininkams suteikimo priimti skaičiuojama pagal formulę:

VG = GNS x VGk x Ki,

kur:

VG – metinis lėšų sprendimams dėl valstybės garantijų nuomininkams suteikimo priimti poreikis;

GNS – per metus savivaldybei nustatytas priimti sprendimų dėl valstybės garantijų nuomininkams suteikimo skaičius;

VGk = 2 380 litų (vidutinė visoms savivaldybėms vienam sprendimui dėl valstybės garantijos nuomininkui suteikimo priimti kaina);

Ki – vartojimo prekių ir paslaugų kainų prognozuojamas vidutinis planuojamų metų indeksas.

 

X. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYME NUSTATYTAS DOKUMENTŲ PILIETYBEI SUTEIKTI RENGIMAS

 

32. Biudžeto lėšų poreikis pilietybės suteikimo dokumentams rengti skaičiuojamas pagal formulę:

L = 60,5 x G: 1000,

kur:

L – lėšų poreikis metams, litais;

60,5 – lėšų normatyvas, litais metams 1000 gyventojų;

G – savivaldybės gyventojų skaičius.

 

XI. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS KOMISIJOS ĮSTATYME NUMATYTA VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMO IR TAISYKLINGUMO KONTROLĖ

 

33. Lėšos iš valstybės biudžeto numatomos darbo užmokesčiui, įnašams socialiniam draudimui, prekėms ir paslaugoms įsigyti (ne daugiau kaip einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuota).

34. Šiai funkcijai atlikti kiekvienoje savivaldybėje įsteigiama po vieną kalbos tvarkytojo etatą (didžiųjų miestų savivaldybėse, kuriose dauguma gyventojų yra kitakalbiai Lietuvos Respublikos piliečiai, – po 2–3), kuriems lėšos darbo užmokesčiui apskaičiuojamos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708).

 

XII. PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHYVŲ ĮSTATYMĄ SAVIVALDYBĖMS PRISKIRTŲ ARCHYVINIŲ DOKUMENTŲ TVARKYMAS

 

35. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, patalpoms likviduotų įmonių dokumentams saugoti eksploatuoti, kitoms išlaidoms, susijusioms su dokumentų tvarkymu ir naudojimu (ryšių paslaugoms, kanceliarinėms prekėms).

36. Lėšų poreikis skaičiuojamas atsižvelgiant į:

36.1. personalo (etatų) skaičių, kuris nustatomas pagal saugomų dokumentų kiekį (etatui – 300 tiesinių metrų dokumentų);

36.2. eksploatavimo išlaidas – pagal išlaidų vidurkį vienam tiesiniam metrui dokumentų išlaikyti (4,5 lito per metus);

36.3. kitas išlaidas – pagal vieno išduoto dokumento (atsakymo) parengimo vidutinę savikainą (1,50 lito).

 

XIII. PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMĄ PRISKIRTAS SAVIVALDYBIŲ DALYVAVIMAS ATRENKANT ŠAUKTINIUS Į KARO TARNYBĄ IR PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOBILIZACIJOS IR MOBILIZACINIO REZERVO RENGIMO ĮSTATYMĄ SAVIVALDYBĖMS PRISKIRTO DALYVAVIMO RENGIANTIS MOBILIZACIJAI

 

37. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti bei administracinėms funkcijoms vykdyti.

38. Lėšų poreikis karo prievolės funkcijoms atlikti skaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybių grupes, suskirstytas pagal statistinį ikišauktinio ir šauktinio amžiaus jaunuolių skaičių:

38.1. savivaldybių grupės pagal statistinį ikišauktinio ir šauktinio amžiaus jaunuolių skaičių:

38.1.1. pirma grupė – iki 2000;

38.1.2. antra grupė – nuo 2000 iki 4000;

38.1.3. trečia grupė – nuo 4000 iki 8000;

38.1.4. ketvirta grupė – nuo 8000 iki 10000;

38.1.5. penkta grupė – nuo 10000 iki 15000;

38.1.6. šešta grupė – nuo 15000 iki 20000;

38.1.7. septinta grupė – nuo 20000 iki 25000;

38.1.8. aštunta grupė – daugiau nei 25000;

38.2. darbuotojų skaičius pagal savivaldybių grupes:

38.2.1. pirma grupė – 0,5 etato;

38.2.2. antra grupė – 1 etatas;

38.2.3. trečia grupė – 1,5 etato;

38.2.4. ketvirta grupė – 2 etatai;

38.2.5. penkta grupė – 2,5 etato;

38.2.6. šešta grupė – 3 etatai;

38.2.7. septinta grupė – 3,5 etato;

38.2.8. aštunta grupė – 4 etatai.

38.3. Lėšų poreikis mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo funkcijoms atlikti skaičiuojamas savivaldybės karo prievolės administravimo tarnautojo apskaičiuotam darbo užmokesčiui taikant 0,5 koeficientą. Atitinkamai apskaičiuojamas socialinio draudimo įmokos dydis.

Papildyta punktu:

Nr. 1K-349, 2004-10-29, Žin., 2004, Nr. 161-5891 (2004-11-05), i. k. 1042050ISAK001K-349

 

39. Administracinių išlaidų poreikis skaičiuojamas:

39.1. karo prievolės funkcijoms atlikti pagal formulę:

 

Adm. išl. = (J x 0,4) x K,

kur:

J – statistinis ikišauktinio ir šauktinio amžiaus jaunuolių skaičius;

K – padidinimo koeficientas, kuris koreguojamas atsižvelgiant į kainų pokyčius;

39.2. mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo funkcijoms atlikti pagal formulę:

 

Adm. išl.= Vt x N,

kur:

Vt – valstybės tarnautojų skaičius, vykdantis mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo funkcijas;

N – nustatytas lėšų normatyvas, litais.

Esant savivaldybėje daugiau kaip vienam valstybės tarnautojui, vykdančiam mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo funkcijas, apskaičiuotam administracinių išlaidų dydžiui taikomas koeficientas 0,7.

 

XIV. PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMĄ PRISKIRTAS DALYVAVIMAS RENGIANT IR ĮGYVENDINANT DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONES BEI GYVENTOJŲ UŽIMTUMO PROGRAMAS

 

40. Viešųjų darbų programas, kurios rengiamos vadovaujantis Viešųjų darbų atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 169 (Žin., 1998, Nr. 17-414), tvirtina savivaldybės. Pagal šio nutarimo nuostatas:

40.1. asmenims, dirbantiems viešuosius darbus, už dirbtą laiką arba atliktą darbą mokamas darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį už kiekvieną darbo valandą, arba minimali mėnesinė alga (toliau – MMA);

40.2. viešųjų darbų trukmė – iki 6 mėnesių;

40.3. darbdaviams, valstybinės darbo biržos siuntimu įdarbinusiems bedarbius ir kitus asmenis į viešuosius darbus, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengiama 50 procentų darbo užmokesčio sąnaudų, apskaičiuotų pagal valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį už kiekvieną darbo valandą arba MMA, ir visos socialinio draudimo įmokos, kurias nustatyta tvarka privalo mokėti darbdavys.

41. Kitą išlaidų dalį padengia darbdaviai (savivaldybės tuo atveju, kai jos yra darbdaviai). Savivaldybės pačios nustato tokių išlaidų apskaičiavimo metodiką.

42. Išlaidų sąmatose viešiesiems darbams atlikti savivaldybės nurodo šias sumas:

42.1. viešuosius darbus dirbančių asmenų darbo užmokestį (savivaldybės dengiamą darbo užmokesčio dalį);

42.2. kitas išlaidas (priemonėms įsigyti, transportui

apmokėti ir pan.).

43. Bendras lėšų poreikis skaičiuojamas pagal formulę:

V = D + K,

kur:

V – lėšų poreikis metams, litais;

D – darbo užmokesčio fondas;

K – kitos išlaidos (iki 8 proc.).

44. Apskaičiuojant bendrą lėšų poreikį, atsižvelgiama į asmenų, kurie dirbs viešuosius darbus, skaičių, darbų pobūdį ir trukmę, mokėjimo už darbą sąlygas.

45. Asmenų, kurie dirbs viešuosius darbus, skaičius nustatomas atsižvelgiant į prognozuojamą toje teritorijoje nedarbo lygį, bedarbių skaičių ir jų socialinę-kvalifikacinę sudėtį bei kitus darbo rinkos rodiklius.

46. Skaičiuojant darbo užmokesčio fondą atimamos 40.3 punkte nurodytos iš užimtumo fondo dengiamos išlaidos.

 

XV. PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 PUNKTUS PRISKIRTŲ FUNKCIJŲ VYKDYMAS

 

47. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, transporto, ryšių, kanceliarijos ir kitoms su Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 punktuose numatytų valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymu susijusioms išlaidoms.

48. Lėšų poreikis skaičiuojamas atsižvelgiant į:

48.1. personalo (etatų) skaičių;

48.2. vidutinį mėnesinį darbuotojo atlyginimą ir įnašus socialiniam draudimui;

48.3. kitas išlaidas darbams, prekėms ir paslaugoms.

49. Neringos savivaldybės žemės ūkio padaliniui skiriamas 1 etatas, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus miestų, Birštono, Visagino ir Palangos – po 2 etatus, kitų savivaldybių – po 3 etatus (vedėjo, vyriausiojo specialisto melioracijai, vyriausiojo specialisto techninei priežiūrai). Kiti etatai savivaldybėms (išskyrus šiame punkte išvardytas) paskirstomi atsižvelgiant į šiuos savivaldybių rodiklius:

49.1. žemės ūkio naudmenų plotą;

49.2. sausinamų ir drėkinamų žemių plotą;

49.3. kaimo gyventojų skaičių;

49.4. registruotų ūkininkų ūkių skaičių;

49.5. galvijų ir avių laikytojų skaičių;

49.6. žemės ūkio ir kaimo valdų skaičių.

50. Etatų skaičius savivaldybei apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

E = Ne + Se: Rs: Ss x K,

kur:

E – savivaldybei skiriamų etatų skaičius;

Ne – kiekvienai savivaldybei (kurioje formuojamas žemės ūkio padalinys) nustatomas etatų skaičius;

Se – savivaldybių pagal rodiklius skirstomų etatų skaičius;

Rs – rodiklių skaičius;

Ss – savivaldybių, kuriose steigiamas žemės ūkio padalinys, skaičius;

K – savivaldybės koeficientas, kuris apskaičiuojamas taip:

K = 1,5 k1+k2+1,5 k3+0,5 k4+k5+0,5 k6,

 

kur:

k1 – savivaldybės žemės ūkio naudmenų ploto santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu žemės ūkio naudmenų plotu;

k2 – savivaldybės sausinamų ir drėkinamų žemių ploto santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu sausinamų ir drėkinamų žemių plotu;

k3 – savivaldybės kaimo gyventojų skaičiaus santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu kaimo gyventojų skaičiumi;

k4 – savivaldybės registruotų ūkininkų ūkių skaičiaus santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu registruotų ūkininkų ūkių skaičiumi;

k5 – savivaldybėje galvijų ir avių laikytojų skaičiaus santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu galvijų laikytojų skaičiumi;

k6 – savivaldybėje užregistruotų žemės ūkio ir kaimo valdų skaičiaus santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu pateiktų pasėlių deklaracijų skaičiumi;

1,5 – didinimo koeficientas;

0,5 – mažinimo koeficientas.

51. Biudžeto lėšų poreikis savivaldybėms melioracijai ir dirvų kalkinimui skaičiuojamas pagal formulę:

Ls = lvid x q,

kur:

Ls – lėšų poreikis savivaldybei metams, tūkst. litų;

lvid – lėšų kiekis, tenkantis šalyje sausinamo ploto hektarui, litai/ha;

q – nusausintas savivaldybės plotas, tūkst. ha.

 

lvid apskaičiuojamas pagal formulę:

 

lvid= I: Q,

kur:

I – melioracijai ir dirvų kalkinimui skiriama metinė suma, tūkst. litų;

Q – bendras šalyje sausinamas plotas, tūkst. ha.

52. Birštono ir Neringos savivaldybėse Vaiko teisių apsaugos tarnyboms skiriama 1 valstybės tarnautojo (vyriausiojo specialisto) pareigybė, kitose savivaldybėse – ne mažiau kaip 2 valstybės tarnautojų (vedėjo ir vyriausiojo specialisto) pareigybės. Kitos pareigybės paskirstomos atsižvelgiant į šiuos savivaldybių rodiklius:

52.1. vaikų iki 18 metų skaičių;

52.2. bendrą gyventojų skaičių.

53. Jaunimo teisių apsaugos funkcijai vykdyti Birštono, Neringos, Pagėgių ir Rietavo savivaldybėse skiriama po 0,5 valstybės tarnautojo (vyriausiojo specialisto) pareigybės, kitose savivaldybėse – po 1 valstybės tarnautojo (vyriausiojo specialisto) pareigybę.

 

XVI. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYME NUMATYTAS PIRMINĖS TEISINĖS PAGALBOS TEIKIMAS

 

54. Lėšos iš valstybės biudžeto pirminei teisinei pagalbai skiriamos pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičių, užtikrinant galimybę įsteigti vieną valstybės tarnautojo pareigybę:

54.1. iki 50 tūkst. gyventojų,– 30 tūkst. litų;

54.2. nuo 50 iki 100 tūkst. gyventojų,– 45 tūkst. litų;

54.3. nuo 100 iki 200 tūkst. gyventojų,– 100 tūkst. litų;

54.4. daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų,– 247 tūkst. litų.

Papildyta skyriumi:

Nr. 1K-098, 2005-04-08, Žin., 2005, Nr. 48-1605 (2005-04-14), i. k. 1052050ISAK001K-098

 

 

 

 

Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms

atlikti apskaičiavimo metodikos

1 priedas

 

ATEINANTIEMS BIUDŽETINIAMS METAMS SKAIČIUOJAMO LĖŠŲ POREIKIO SOCIALINEI IŠMOKAI BEI KOMPENSACIJAI RODIKLIAI[1]

 

Socialinės išmokos ir kompensacijos pavadinimas

Išmokėtos socialinės išmokos ir kompensacijos skaičius per metus, vnt.

Vidutinis socialinės išmokos ir kompensacijos dydis per mėnesį, Lt

Faktinės išlaidos (įskaitant įsiskolinimą ir priskaičiuotas, bet einamaisiais metais neišmokėtas lėšas), tūkst. Lt

Lėšų poreikio koeficientas (23.4 punktas)

Lėšų poreikis ateinantiems metams (23.5 punktas), tūkst. Lt

1

2

3

4

5

6

7

8

 

200..

m.

200..

m.

200..

m.

200..

m.

200..

m.

200..

m.

200..

m.

200.. m.

200..

m.

200..

m.

200..

m.

 

200.. m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms

atlikti apskaičiavimo metodikos

2 priedas

 

DUOMENYS APIE LĖŠŲ POREIKĮ SOCIALINĖMS IŠMOKOMS IR KOMPENSACIJOMS BEI JŲ PANAUDOJIMĄ UŽ PRAĖJUSIUS METUS IKI EINAMŲJŲ BIUDŽETINIŲ METŲ (200.. METAI)

 

Lėšų poreikis, pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rengiant valstybės biudžeto planą, tūkst. Lt

Faktinės išlaidos (įskaitant įsiskolinimą ir priskaičiuotas, bet tais metais neišmokėtas lėšas), tūkst. Lt

Nepanaudotų lėšų dydis, tūkst. Lt

Tuo atveju, kai buvo nepanaudota lėšų (3 stulpelis), nurodyti, kokioms reikmėms finansuoti buvo skirtos nepanaudotos lėšos

1

2

3 = 1 – 2

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

______________

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-349, 2004-10-29, Žin., 2004, Nr. 161-5891 (2004-11-05), i. k. 1042050ISAK001K-349

Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1K-268 "Dėl valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 1K-098, 2005-04-08, Žin., 2005, Nr. 48-1605 (2005-04-14), i. k. 1052050ISAK001K-098

Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1K-268 "Dėl Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo

 

 


[1] a) Šios lentelės 2, 4 ir 6 stulpeliuose nurodomi paskutinieji treji metai iki einamųjų biudžetinių metų;

b) šios lentelės 3, 5 ir 8 stulpeliuose nurodomi ateinantieji biudžetiniai metai, kuriems planuojamas lėšų poreikis;

c) tuo atveju, kai šios lentelės 7 stulpelyje nurodytas lėšų poreikio koeficientas yra didesnis arba mažesnis už 1, prie šios lentelės pridedami pagrįsti lėšų poreikio koeficiento skaičiavimai, nurodant veiksnius, sąlygojančius lėšų poreikio pokyčius bei jų dydžius.