LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ LĖŠŲ INVESTAVIMO TVARKOS TVIRTINIMO

 

2002 m. birželio 27 d. Nr. 192

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 73-1742; 2001, Nr. 48-1657; 2002, Nr. 60-2411) 55 straipsnio 5 dalimi:

1. Tvirtinu Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarką (pridedama).

2. Nustatau, kad Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarkos 4 punktas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 188 „Dėl draudimo įmonių įstatinio kapitalo lėšų, užsienio valstybių, kurios yra Pasaulinės Prekybos Organizacijos visateisės narės, draudimo įmonių filialų mokumo ribos lėšų ir techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarkos tvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2068).

 

 

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                             DALIA GRYBAUSKAITĖ

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 192

 

draudimo techniniŲ atidĖjimŲ lĖŠŲ investavimo TVARKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarka (toliau – tvarka) reglamentuoja Lietuvos Respublikoje registruotų draudimo įmonių ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonių filialų draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo bei laikymo atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje reikalavimus, dydžius ir valiutų suderinamumo taisykles. Toliau šioje tvarkoje vartojama sąvoka „draudimo įmonė“ apima Lietuvos Respublikoje registruotą draudimo įmonę ir Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą.

2. Draudimo techninių atidėjimų lėšos, investuotos bei laikomos atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje, remiantis šios tvarkos nuostatomis, turi sudaryti ne mažiau kaip 100 procentų draudimo techninių atidėjimų dydžio, išskaičiavus nepareikalautą įmokėti įmokos dalį ir perduotą perdraudikui draudimo techninių atidėjimų dalį.

3. Draudimo techninių atidėjimų lėšos gali būti investuotos tik į šios tvarkos 7 punkte nurodytus objektus Lietuvos Respublikoje, Europos ekonominės erdvės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse, išskyrus šios tvarkos 5 punkte nurodytus atvejus.

4. Draudimo techninių atidėjimų lėšos turi būti investuotos vadovaujantis Valiutų suderinamumo taisyklėmis (1 priedas).

5. Draudimo įmonei pateikus argumentuotą prašymą, draudimo techninių atidėjimų lėšos gali būti investuotos į šios tvarkos 7 punkte nurodytus objektus kitose nei Europos ekonominės erdvės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse, gavus Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) valdybos leidimą, kuriame nurodomos draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo sąlygos.

6. Draudimo įmonės, norėdamos investuoti į objektą, kuriam reikalingas Priežiūros tarnybos valdybos leidimas, turi pačios surinkti būtiną informaciją apie investavimo objektą ir ją pateikti Priežiūros tarnybos valdybai, kartu nurodydamos gautos informacijos šaltinius. Priežiūros tarnybos valdyba turi teisę pareikalauti papildomos informacijos apie investavimo objektą.

 

II. DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ LĖŠŲ INVESTAVIMAS

 

7. Draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo objektai gali būti:

7.1. Vyriausybės ir savivaldybės vertybiniai popieriai;

7.2. nekilnojamasis turtas:

7.2.1. žemės sklypai, išskyrus skirtus žemės ūkio ir miškų ūkio veiklai;

7.2.2. ūkinės-komercinės paskirties pastatai, butai, gyvenamieji namai ir jų priklausiniai;

7.3. terminuoti indėliai bankuose, registruotuose Lietuvos Respublikoje, Europos ekonominės erdvės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse bei šių valstybių bankų filialuose, įregistruotuose kitoje valstybėje nei yra pagrindinė banko buveinė;

7.4. hipotekinės paskolos, esant šioms sąlygoms:

7.4.1. draudimo įmonė vadovaujasi įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais turto įkeitimo (hipotekos) santykius;

7.4.2. suteikiamos paskolos dydis neviršija 75 procentų įkeisto turto rinkos vertės, nustatytos nepriklausomų turto vertintojų;

7.4.3. paskola nėra suteikta su draudimo įmone susijusiems asmenims;

7.4.4. hipotekinę paskolą teikianti draudimo įmonė negali apdrausti arba perdrausti įkeičiamo turto, kuriuo garantuojamas esamo arba būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymas;

7.5. akcijos, kurios įtrauktos į AB „Nacionalinė vertybinių popierių birža“ oficialųjį prekybos sąrašą arba Europos ekonominės erdvės ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių reguliuojamų vertybinių popierių rinkų oficialųjį sąrašą arba jį atitinkantį prekybos sąrašą;

7.6. akcijos, neatitinkančios 7.5 punkto reikalavimų, gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą;

7.7. įmonių obligacijos, kurios įtrauktos į AB „Nacionalinės vertybinių popierių birža“ oficialųjį prekybos sąrašą arba Europos ekonominės erdvės ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių reguliuojamų vertybinių popierių rinkų oficialųjį sąrašą arba jį atitinkantį prekybos sąrašą;

7.8. įmonių obligacijos, neatitinkančios 7.7 punkto reikalavimų, gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą;

7.9. investicinių kintamo kapitalo bendrovių vertybiniai popieriai, gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą.

8. Objektai, į kuriuos yra investuotos draudimo techninių atidėjimų lėšos, negali būti įkeisti, taip pat negali būti apribotas disponavimas jais.

9. Su draudimo įmone, išskyrus užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, susijusiais asmenimis laikomi:

9.1. draudimo įmonės bei jos dukterinių įmonių savininkai (akcininkai), turintys jose akcijų, kurių nominali vertė sudaro ne mažiau kaip 10 procentų įmonės įstatinio arba balsavimo teisę suteikiančio kapitalo, jų artimieji giminaičiai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų įmonės įstatinio arba balsavimo teisę suteikiančio kapitalo;

9.2. draudimo įmonės ir jos dukterinių įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų nariai, revizoriai, auditoriai, administracijos ir filialų vadovai bei jų artimieji giminaičiai arba įmonės, kuriose minėti asmenys tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai įsigijo arba valdo daugiau kaip 20 procentų įmonės įstatinio arba balsavimo teisę suteikiančio kapitalo.

10. Su užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės filialu, įsteigtu Lietuvos Respublikoje, susijusiais asmenimis laikomi asmenys, kurie vadovaujantis šios tvarkos 9.1 ir 9.2 punktais būtų laikomi susijusiais su užsienio valstybės draudimo įmone, įsteigusia filialą Lietuvos Respublikoje.

 

III. DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ LĖŠŲ INVESTAVIMO APRIBOJIMAI

 

11. Draudimo techninių atidėjimų lėšų gali būti investuota:

11.1. į savivaldybės vertybinius popierius – ne daugiau kaip 10 procentų;

11.2. į nekilnojamąjį turtą – ne daugiau kaip 20 procentų, bet į vieną objektą – ne daugiau kaip 10 procentų;

11.3. į terminuotus indėlius bankuose – ne daugiau kaip 30 procentų, bet į vieną banką – ne daugiau kaip 10 procentų;

11.4. į hipotekines paskolas – ne daugiau kaip 15 procentų, bet į vieną objektą – ne daugiau kaip 5 procentus;

11.5. į akcijas, kurios atitinka šios tvarkos 7.5 punkto reikalavimus, – ne daugiau kaip 20 procentų;

11.6. į akcijas, nurodytas šios tvarkos 7.6 punkte, gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą, – ne daugiau kaip 5 procentus;

11.7. į įmonių obligacijas, nurodytas šios tvarkos 7.7 punkte, – ne daugiau kaip 20 procentų;

11.8. į įmonių obligacijas, nurodytas šios tvarkos 7.8 punkte, gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą, – ne daugiau kaip 5 procentus;

11.9. į investicinių kintamo kapitalo bendrovių vertybinius popierius, gavus Priežiūros tarnybos valdybos leidimą, – ne daugiau kaip 10 procentų.

12. Draudimo įmonės investicijų į šios tvarkos 7.4–7.9 punktuose nurodytus objektus, tenkančius vienam ūkio subjektui, suma negali viršyti daugiau kaip 5 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų. Draudimo įmonė gali investuoti į šios tvarkos 7.4–7.9 punktuose nurodytus objektus, tenkančius vienam ūkio subjektui, iki 10 procentų draudimo techninių atidėjimų lėšų, esant visoms šioms sąlygoms:

12.1. yra tenkinami visi 11.4–11.9 punktų reikalavimai;

12.2. suma investicijų pagal visus ūkio subjektus, į kuriuos investuojama daugiau nei 5 procentai draudimo techninių atidėjimų lėšų, sudaro ne daugiau kaip 40 procentų visų draudimo techninių atidėjimų lėšų.

13. Ne daugiau kaip 3 procentai draudimo techninių atidėjimų lėšų gali būti laikoma draudimo įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje.

14. Šios tvarkos 11–13 punktuose išdėstyti apribojimai netaikomi gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techniniam atidėjimui.

15. Gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninio atidėjimo lėšos privalo būti investuotos į draudėjo pasirinktus objektus, nurodytus šios tvarkos 7 punkte. Lėšos, investuotos į kitus nei draudėjo pasirinktus objektus arba laikomos atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kasoje, turi sudaryti ne daugiau kaip 3 procentus gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, techninių atidėjimų dydžio.

______________

 


Draudimo techninių atidėjimų

lėšų investavimo tvarkos

1 priedas

 

VALIUTŲ SUDERINAMUMO TAISYKLĖS

 

1. Draudimo techninių atidėjimų lėšos turi būti investuotos į turtą, išreikštą ta valiuta, kuria yra išreikšti draudimo įmonės įsipareigojimai.

2. Draudimo įmonės įsipareigojimai laikomi išreikštais ta valiuta, kuri yra nustatoma vadovaujantis šiomis Valiutų suderinamumo taisyklėmis (toliau – taisyklės).

3. Jei draudimo sutartyje draudimo suma (prisiimti įsipareigojimai) yra išreikšta tam tikra valiuta, draudimo įmonės įsipareigojimai yra laikomi prisiimtais ta valiuta.

4. Jei draudimo sutartyje draudimo suma (prisiimti įsipareigojimai) nėra išreikšta tam tikra valiuta, laikoma, kad draudimo įmonės įsipareigojimai yra išreikšti tos valstybės, kurioje yra rizika, valiuta. Tais atvejais, kai sudarius draudimo sutartį galima numatyti, kad draudimo išmoka bus išmokėta valiuta, kuria mokamos draudimo įmokos, o ne valiuta tos valstybės, kur yra rizika, draudimo įmonė gali laikyti, kad jos įsipareigojimai yra išreikšti valiuta, kuria mokamos draudimo įmokos.

5. Valstybe, kurioje yra rizika, laikoma:

5.1. ne gyvybės draudimo atveju:

5.1.1. valstybė, kurioje yra apdraustas turtas, jeigu draudimas yra susijęs su pastatais arba su pastatais ir juose esančiu turtu, ir jeigu šis turtas yra apdraustas viena draudimo sutartimi;

5.1.2. valstybė, kurioje yra registruota transporto priemonė, tais atvejais, kai draudimas yra susijęs su bet kokios rūšies transporto priemonėmis;

5.1.3. valstybė, kurioje draudėjui buvo išduotas draudimo liudijimas (polisas), jeigu draudimo sutarties, kurios galiojimo trukmė yra ne ilgesnė kaip keturi mėnesiai, objektas yra rizika, susijusi su kelione ar atostogomis, nepriklausomai nuo draudimo grupės;

5.1.4. valstybė, kurioje yra draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba, jeigu draudėjas yra juridinis asmuo, valstybė, kurioje yra jo buveinė arba filialas ar atstovybė, susijusi su draudimo sutartimi, jeigu netaikomos 5.1.1–5.1.3 punktų nuostatos;

5.2. gyvybės draudimo atveju – valstybė, kurioje paprastai gyvena draudėjas, arba jeigu draudėjas yra juridinis asmuo, – valstybė, kurioje yra jo buveinė arba filialas ar atstovybė, su kuria yra susijusi draudimo sutartis.

6. Jeigu draudimo įmonei yra pranešama apie draudiminį įvykį, dėl kurio draudimo išmoka mokėtina kita valiuta, nei ta, kuria vadovaujantis 3–5 punktais turėtų būti laikomi išreikšti draudimo įmonės įsipareigojimai, laikoma, kad draudimo įmonės įsipareigojimai yra išreikšti šia kita valiuta, ypač tais atvejais, kai teismo sprendime numatyta, kad šia kita valiuta turi būti sumokėta draudimo išmoka, taip pat kai draudimo įmonė ir draudėjas po draudiminio įvykio susitarė dėl valiutos, kuria bus mokama draudimo išmoka.

7. Tais atvejais, kai žala yra įvertinta ir draudimo išmoka mokama valiuta, kuri iš anksto žinoma draudimo įmonei, tačiau ne ta, kuri būtų nustatyta vadovaujantis 3–6 punktais, draudimo įmonė gali laikyti, kad jos įsipareigojimai yra išreikšti valiuta, kuri iš anksto žinoma draudimo įmonei.

8. Draudimo techninių atidėjimų lėšos gali būti investuotos į turtą, išreikštą kita valiuta nei ta, kuria išreikšti draudimo įmonės įsipareigojimai, jeigu:

8.1. techninių atidėjimų investicijų į turtą, išreikštą laikantis 3–7 punktų nuostatų tam tikra valiuta, dalis sudaro ne daugiau kaip 7 proc. techninių atidėjimų lėšų investicijų į turtą, išreikštą visomis kitomis valiutomis;

8.2. tokių investicijų į turtą dalis sudaro ne daugiau kaip 20 procentų įsipareigojimų, išreikštų tam tikra valiuta;

8.3. draudimo įmonės įsipareigojimai yra išreikšti valiuta:

8.3.1. kuria išreikštos investicijos yra ribojamos;

8.3.2. kurios pervedimams taikomi apribojimai;

8.3.3. kuri dėl panašių priežasčių traktuotina kaip netinkama draudimo techniniams atidėjimams padengti.

9. Jeigu vadovaujantis šiomis taisyklėmis draudimo įmonės įsipareigojimai turi būti padengti turtu, išreikštu Europos Sąjungos valstybės narės valiuta, šis reikalavimas taip pat laikomas įvykdytu, jei turtas yra išreikštas eurais.

______________