Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 73-3101
Neoficialus įstatymo tekstas
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO PATVIRTINIMO
m. liepos 5 d. Nr. IX-1042
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimas
Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statutą (pridedamas).
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Statuto aktuali redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
2002 m. liepos 5 d.
įstatymu Nr. IX-1042
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Statuto paskirtis
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statutas (toliau – Statutas) reglamentuoja pagrindinius tarnybos Valstybės saugumo departamente (toliau – Saugumo departamentas, Departamentas) principus, Saugumo departamento organizacinę struktūrą ir valdymą, Saugumo departamento pareigūnų (toliau – saugumo pareigūnai) priėmimo į tarnybą bei atleidimo iš jos sąlygas ir tvarką, jų tarnybos eigą, saugumo pareigūnų skatinimą bei atsakomybę, socialines garantijas ir kitus jų statuso bei tarnybos ypatumus.
2 straipsnis. Saugumo pareigūnų teisinio statuso reglamentavimas
Saugumo pareigūnų statusą reglamentuoja Valstybės saugumo departamento įstatymas, šis Statutas ir kiti teisės aktai.
SAUGUMO DEPARTAMENTO SISTEMA IR VALDYMAS
3 straipsnis. Saugumo departamento sistema
1. Saugumo departamento sistemą sudaro Saugumo departamento centrinis aparatas ir teritorinės įstaigos bei specialios paskirties įstaigos prie Saugumo departamento (toliau – specialios paskirties įstaigos). Saugumo departamento struktūrą sudaro Saugumo departamento centrinis aparatas (su struktūriniais padaliniais) bei teritorinės įstaigos.
2. Saugumo departamento centrinis aparatas atlieka Saugumo departamento funkcijas, organizuoja ir kontroliuoja teritorinių bei specialios paskirties įstaigų darbą.
3. Teritorinės įstaigos pagal Saugumo departamento generalinio direktoriaus joms suteiktus įgaliojimus atlieka funkcijas nustatytuose Lietuvos Respublikos administraciniuose teritoriniuose vienetuose.
4 straipsnis. Saugumo departamento vadovybė
1. Saugumo departamentui vadovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius turi pavaduotojus.
2. Saugumo departamento generalinio direktoriaus patariamoji institucija yra Saugumo departamento kolegija.
3. Saugumo departamento generalinis direktorius:
1) organizuoja Departamento darbą ir jam vadovauja;
2) atstovauja Departamentui;
3) teikia Respublikos Prezidentui kandidatus į Saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojų pareigas, taip pat siūlymus dėl jų atleidimo iš pareigų;
4) teikia Ministrui Pirmininkui kandidatus į specialios paskirties įstaigų vadovų pareigas, taip pat siūlymus dėl šių įstaigų vadovų atleidimo iš pareigų;
5) nustatyta tvarka teikia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčioms valstybės institucijoms;
6) nustato Saugumo departamento struktūrą, steigia ir likviduoja Saugumo departamento centrinio aparato struktūrinius padalinius bei teritorines įstaigas;
7) tvirtina Saugumo departamento centrinio aparato struktūrinių padalinių ir teritorinių įstaigų nuostatus ir pareigybių skaičių juose, nustato ir tvirtina Saugumo departamento pareigūnų bei kitų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus ir tvirtina pareigybių aprašymus;
8) priima į tarnybą ir atleidžia iš tarnybos Saugumo departamento pareigūnus bei kitus valstybės tarnautojus, sprendžia jų perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo pareigų bei kitus klausimus, susijusius su jų teisiniu statusu;
9) sudaro Saugumo departamento kolegiją, Atestacijos komisiją bei tvirtina jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
10) Saugumo departamento pareigūnams suteikia saugumo pareigūnų laipsnius ir kvalifikacines kategorijas, išskyrus laipsnius ir kvalifikacines kategorijas, kuriuos suteikia Respublikos Prezidentas;
11) valstybės saugumo klausimais teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei, o prireikus – valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms;
12) vykdo Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės pavedimus, susijusius su Saugumo departamento funkcijomis;
13) leidžia įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
14) atlieka kitas Valstybės saugumo departamento įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.
4. Saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai organizuoja ir kontroliuoja struktūrinių padalinių darbą, neviršydami generalinio direktoriaus jiems suteiktų įgaliojimų.
5. Kai Saugumo departamento generalinis direktorius yra išvykęs, negali eiti pareigų dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, jo pareigas eina generalinio direktoriaus įgaliotas generalinio direktoriaus pavaduotojas.
6. Kai Saugumo departamento generalinis direktorius yra atleidžiamas, Respublikos Prezidentas nedelsdamas paveda vienam iš generalinio direktoriaus pavaduotojų laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas naujas generalinis direktorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1160, 2007-06-05, Žin., 2007, Nr. 67-2602 (2007-06-16)
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
5 straipsnis. Saugumo departamento kolegija
1. Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma Saugumo departamento kolegija (toliau – Kolegija). Kolegija sudaroma iš generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, generalinio direktoriaus į ją paskirtų centrinio aparato valdybų, skyrių, teritorinių įstaigų viršininkų ir kitų Saugumo departamento pareigūnų.
2. Kolegija svarsto ir apibendrina Saugumo departamento darbą, svarsto kitus generalinio direktoriaus jai pavestus bei Kolegijos narių iškeltus klausimus. Kolegijos sprendimai įforminami nutarimais.
3. Kolegijos veiklą reglamentuoja generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti Kolegijos nuostatai.
6 straipsnis. Atestacijos komisija
1. Saugumo departamente generalinio direktoriaus įsakymu, o specialios paskirties įstaigoje – direktoriaus įsakymu sudaroma Atestacijos komisija. Atestacijos komisijų nariais skiriami saugumo pareigūnai.
2. Atestacijos komisija vertina saugumo pareigūnų veiklą, sprendžia, ar pareigūnai tinka eiti konkrečias pareigas, taip pat svarsto saugumo pareigūnų kvalifikacinių kategorijų ir pirmųjų laipsnių nustatymo klausimus ir teikia generaliniam direktoriui pasiūlymus dėl kvalifikacinių kategorijų ir pirmųjų saugumo pareigūnų laipsnių suteikimo, saugumo pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas juos atestavus.
3. Saugumo pareigūnų atestavimo teisinius pagrindus, periodiškumą ir tvarką bei Atestacijos komisijos veiklą reglamentuoja generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti Atestacijos nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
7 straipsnis. Saugumo pareigūnai
1. Saugumo pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, paskirti į tam tikras pareigas Saugumo departamento sistemoje ir turintys administracinius įgaliojimus nepavaldiems asmenims.
2. Saugumo pareigūnais asmenys tampa paskirti į konkrečias pareigas ir prisiekę Lietuvos valstybei. Saugumo departamento generalinio direktoriaus ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas, o kitų saugumo pareigūnų – Saugumo departamento generalinis direktorius arba jo pavedimu generalinio direktoriaus pavaduotojas ar specialios paskirties įstaigos direktorius.
3. Saugumo pareigūnai atlieka Valstybės saugumo departamento įstatyme, Žvalgybos įstatyme, Operatyvinės veiklos įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Saugumo pareigūnų funkcijos, teisės ir pareigos taip pat nustatomos Saugumo departamento centrinio aparato struktūrinių padalinių ir teritorinių įstaigų nuostatuose, saugumo pareigūnų pareigybių aprašymuose ir kituose Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymais tvirtinamuose teisės aktuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
SAUGUMO PAREIGŪNŲ TARNYBA
8 straipsnis. Saugumo pareigūnų tarnyba
1. Saugumo pareigūnų tarnyba grindžiama tarnybinio pavaldumo principu.
2. Saugumo pareigūnas privalo vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą saugumo pareigūno įsakymus ar nurodymus. Apie gautą įsakymą ar nurodymą, prieštaraujantį įstatymui ar viršijantį aukštesniojo pagal pavaldumą pareigūno tarnybinius įgaliojimus, saugumo pareigūnas turi nedelsdamas pranešti Saugumo departamento generaliniam direktoriui arba generalinio direktoriaus pavaduotojui, kuruojančiam atitinkamą tarnybinės veiklos sritį. Apie Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymą ar nurodymą, aiškiai prieštaraujantį įstatymui, nedelsiant pranešama generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui. Įstatymui prieštaraujančio įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia nuo atsakomybės.
3. Tiesiogiai į aukštesnįjį vadovą galima kreiptis, jeigu tiesioginio vadovo įsakymai ar nurodymai yra neteisėti, taip pat jeigu tiesioginis vadovas nesprendžia jo kompetencijai priskirtų klausimų arba dėl kitų svarbių priežasčių. Saugumo pareigūnai į kito struktūrinio padalinio pareigūną tarnybos reikalais gali kreiptis gavę savo tiesioginio vadovo sutikimą (leidimą).
4. Saugumo pareigūnai Saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka gali būti siunčiami į tarnybinę komandiruotę.
5. Esant tarnybiniam būtinumui, Saugumo departamento generalinio direktoriaus raštišku ar žodiniu nurodymu saugumo pareigūnai gali būti skiriami budėti arba būti tarnybinėje parengtyje.
9 straipsnis. Saugumo pareigūnų veiklos garantijos
1. Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl saugumo pareigūno padarytos nusikalstamos veikos priima generalinis prokuroras ar generalinio prokuroro pavaduotojas.
2. Einantys tarnybines pareigas saugumo pareigūnai negali būti atvesdinti, sulaikyti, negali būti atliekama šių asmenų, jų daiktų, asmeninių ar tarnybinių transporto priemonių krata ar apžiūra, jeigu su tuo nesutinka ar nedalyvauja saugumo pareigūno tiesioginis vadovas ar kitas Saugumo departamento generalinio direktoriaus įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai saugumo pareigūnas sulaikomas akivaizdžiai darantis nusikalstamą veiką. Šiuo atveju saugumo pareigūną sulaikiusi institucija apie jo sulaikymą per 24 valandas privalo pranešti Saugumo departamento generaliniam direktoriui ir generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui.
3. Saugumo pareigūnai už administracinius teisės pažeidimus atsako drausmine tvarka pagal šį Statutą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Medžiaga dėl saugumo pareigūno padaryto administracinio teisės pažeidimo, už kurį taikoma drausminė atsakomybė, perduodama Saugumo departamento generaliniam direktoriui.
4. Saugumo pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos priemonės, numatytos Baudžiamojo proceso bei operatyvinės veiklos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme.
5. Duomenys apie saugumo pareigūnus valstybės tarnautojų registrui neteikiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
1. Saugumo pareigūnai, atlikdami tarnybos užduotis, gali naudotis tapatybės bei tarnybinės priklausomybės neatskleidžiančiais dokumentais ir priemonėmis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų bei priemonių išdavimo, naudojimo, paėmimo ir grąžinimo pagrindus bei tvarką reglamentuoja Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymas bei kiti teisės aktai.
11 straipsnis. Saugumo pareigūnų veiklos apribojimai
1. Saugumo pareigūnams draudžiama:
1) būti politinių partijų, politinių organizacijų nariais, rėmėjais ar dalyvauti jų veikloje, taip pat dalyvauti bet kokioje kitoje politinėje veikloje;
2) būti įmonės, įstaigos ar organizacijos skiriamu (renkamu) valdymo institucijos nariu ir už šį darbą gauti atlyginimą;
3) sudaryti sandorius Saugumo departamento vardu su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkai, tikrieji nariai ar komanditoriai yra jie patys ar asmenys, nurodyti Statuto 16 straipsnio 8 punkte, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jie patys ar nurodyti asmenys turi akcijų ar pagal įgaliojimą valdo kito asmens akcijas;
4) atstovauti šalies ir užsienio valstybių įmonių interesams;
5) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, kitose valstybės ar savivaldybės institucijose bei įstaigose, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą atlyginimą, negu numatytas įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugumo pareigūnų darbo užmokestį, išskyrus atvejus, kai tai būtina tarnybos interesams, ir ne ilgiau, negu tai reikalinga nustatytam užduoties tikslui pasiekti;
6) streikuoti ar piketuoti.
2. Saugumo pareigūnas negali priimti dovanų ar paslaugų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su pareigų ėjimu, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
3. Saugumo pareigūnas Saugumo departamento generalinio direktoriaus pritarimu gali dirbti mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą, taip pat gauti atlyginimą už mokslinį ir autorinį atlyginimą už kūrinius, laikomus intelektinės nuosavybės teisių objektais.
12 straipsnis. Saugumo pareigūnų mokymas, kvalifikacijos tobulinimas
1. Saugumo pareigūnai gali būti mokomi, taip pat gali tobulinti kvalifikaciją bendrosiose ir specialiosiose Lietuvos bei užsienio valstybių mokslo, mokymo ir kitose įstaigose.
2. Pagal Saugumo departamento generalinio direktoriaus patvirtintas programas saugumo pareigūnams Saugumo departamento mokymo padalinyje organizuojami mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo kursai.
3. Saugumo pareigūnų siuntimo mokytis ir stažuotis tvarką nustato Saugumo departamento generalinis direktorius.
4. Saugumo departamentas gali sudaryti su saugumo pareigūnu sutartį dėl apmokėjimo už jo mokslą sąlygų. Saugumo pareigūnas, nevykdęs sutarties, neišdirbęs sutartyje numatyto laiko ar nesibaigus sutarties terminui atsistatydinęs iš valstybės tarnybos arba atleistas dėl savo kaltės, privalo atlyginti Saugumo departamentui su jo mokymu susijusias išlaidas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
SAUGUMO PAREIGŪNŲ PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ, PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS, ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS
13 straipsnis. Reikalavimai asmenims, norintiems tarnauti saugumo pareigūnais
1. Saugumo pareigūnais į tarnybą gali būti priimami nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesni kaip 20 metų, mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą arba įstatymų nustatyta tvarka atleisti nuo jos bei tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelektą ir moralines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę.
2. Tam tikroms pareigybėms Saugumo departamento generalinis direktorius gali nustatyti papildomus reikalavimus (išsilavinimo, profesinių įgūdžių, darbo patirties, užsienio kalbų mokėjimo, atitikties reikalavimams darbui su įslaptinta informacija ir kitus).
3. Saugumo pareigūnais gali būti skiriami asmenys, turintys išsilavinimą, būtiną skiriamoms pareigoms pagal Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
14 straipsnis. Saugumo pareigūnų atranka
Asmenys tarnauti saugumo pareigūnais priimami atrankos būdu. Atranka atliekama Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymo nustatyta tvarka, siekiant nustatyti, ar asmuo tinkamas tarnauti saugumo pareigūnu.
15 straipsnis. Sveikatos tikrinimas
1. Asmenys, pareiškę norą tarnauti Saugumo departamente, siunčiami sveikatos būklės tikrintis į Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Ši komisija pateikia išvadą dėl asmens tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę.
2. Saugumo pareigūnų medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato Saugumo departamento generalinis direktorius ir vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
16 straipsnis. Priėmimo į tarnybą Saugumo departamente apribojimai
Į tarnybą Saugumo departamente negali būti priimami asmenys:
1) nuteisti už tyčinį labai sunkų, sunkų, apysunkį nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimą, neteisėtą disponavimą valstybės ar tarnybos paslaptimi ir valstybės paslapties praradimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo, taip pat jei asmuo nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
2) atleisti iš tarnybos už pareigūno, prokuroro vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų ar advokatų profesinės etikos ar profesinės veiklos pažeidimus, kario vardo arba krašto apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus;
3) atleisti iš valstybės tarnybos už šiurkštų tarnybinį nusižengimą arba praradę pasitikėjimą, jeigu nuo atleidimo dienos nepraėjo 10 metų;
4) atsisakę prisiekti Lietuvos valstybei arba sulaužę Lietuvos valstybei duotą priesaiką;
5) apkaltos proceso tvarka pašalinti iš einamų pareigų arba panaikintas jų Seimo nario mandatas apkaltos proceso tvarka;
6) politinių partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai arba asmenys, kitaip dalyvaujantys jų veikloje ar bet kokioje kitoje politinėje veikloje;
7) buvę SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniai darbuotojai – pagal įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus;
8) kuriems yra taikomi veiklos apribojimai pagal Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą;
9) kurių tėvai, įtėviai, broliai, seserys, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai tarnauja saugumo pareigūnais ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
17 straipsnis. Priėmimo į tarnybą tvarka, saugumo pareigūno priesaika
1. Asmenys, išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento dekretu, į tarnybą Saugumo departamente priimami ir į pareigas skiriami generalinio direktoriaus įsakymu.
2. Saugumo pareigūnas pradeda eiti pareigas prisiekęs Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigūnas prisiekia asmeniškai ir pasirašo priesaikos tekstą. Šis tekstas saugomas pareigūno asmens byloje.
18 straipsnis. Bandomasis laikotarpis
1. Priimant į tarnybą Saugumo departamente, saugumo pareigūnui nuo skyrimo į pareigas dienos nustatomas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Atostogų ir laikino nedarbingumo laikas į bandomąjį laikotarpį neįskaitomas. Respublikos Prezidento skiriamiems pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas.
2. Bandomuoju laikotarpiu Saugumo departamento generalinis direktorius turi teisę su saugumo pareigūnu nutraukti tarnybos santykius nenurodydamas jam priežasčių. Šiuo atveju saugumo pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pagal šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
19 straipsnis. Tarnybinis pažymėjimas ir uniforma
1. Saugumo pareigūnai turi tarnybinį pažymėjimą ir uniformą su skiriamaisiais ženklais. Saugumo pareigūnai gali turėti tarnybinį ženklą.
2. Saugumo pareigūnų uniforma siuvama pagal Vyriausybės patvirtintus eskizus ir modelius. Skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina ir jų išdėstymo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Uniformos išdavimo ir dėvėjimo tvarką nustato Saugumo departamento generalinis direktorius.
4. Saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka saugumo pareigūnams gali būti išmokama 80 procentų uniformos vertės kompensacija.
20 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas
1. Saugumo pareigūnas Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes saugumo pareigūno pareigas toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, jeigu atitinka pareigybės, į kurią perkeliamas, aprašyme nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas šioms pareigoms pagal sveikatos būklę.
2. Saugumo pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) paties prašymu ar sutikimu;
2) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo pareigūno tarnybinė veikla įvertinta labai gerai;
3) esant tarnybiniam būtinumui - ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.
3. Saugumo pareigūnas į lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:
1) paties prašymu ar sutikimu;
2) dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo;
3) esant tarnybiniam būtinumui - ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;
4) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo pareigūno tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, gerai arba labai gerai.
4. Saugumo pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) paties prašymu ar sutikimu;
2) dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, jei nėra galimybės perkelti į lygiavertes pareigas;
3) dėl sveikatos būklės, jei nėra galimybės perkelti į lygiavertes pareigas;
4) už drausminį nusižengimą;
5) Atestacijos komisijos siūlymu, kai saugumo pareigūno tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai.
5. Perkeliant į kitas pareigas, saugumo pareigūno sutikimas yra būtinas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalies 2 punkte, 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais, taip pat šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytais atvejais, kai saugumo pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje.
6. Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakyme dėl saugumo pareigūno perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodomas perkėlimo pagrindas.
7. Kai yra tarnybinis būtinumas, atsižvelgus į saugumo pareigūno išsilavinimą ir kompetenciją, pareigūnas jo sutikimu ne ilgiau kaip 5 metams gali būti perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ir atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, taip pat dirbti į specialiąsias misijas. Saugumo pareigūnų laikino perkėlimo į tokias pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, laikinai perkeltų saugumo pareigūnų tarnybos ypatumus nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
21 straipsnis. Laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas
1. Esant tarnybiniam būtinumui, Saugumo departamento generalinis direktorius įsakymu gali neperkeldamas į kitas pareigas laikinai pavesti saugumo pareigūnui be jo sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes saugumo pareigūno pareigas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinas pavedimas saugumo pareigūnui negali trukti ilgiau kaip 1 metus per 5 jo tarnybos Saugumo departamente metus.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavedus saugumo pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas, mokamas šias pareigas atitinkantis darbo užmokestis. Pavedus atlikti žemesnes pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.
4. Saugumo pareigūnui jo sutikimu gali būti pavesta kartu su pagrindinėmis pareigomis atlikti ir laikinai nesančio pareigūno pareigas ar papildomas užduotis. Pavedus atlikti ir kitas pareigas ar užduotis, saugumo pareigūnui mokamos įstatymų, reglamentuojančių saugumo pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas, nustatytos priemokos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
22 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai
1. Saugumo pareigūnas iš tarnybos Saugumo departamente atleidžiamas:
1) jam atsistatydinus;
2) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnui yra paskirta bausmė už tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
3) netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) Atestacijos komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą;
5) sulaužęs priesaiką;
6) kai jis negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai;
7) neišlaikęs bandomojo laikotarpio;
8) paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys (dokumentai), dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;
9) kai jis savo poelgiu tarnybos ar ne tarnybos metu žemina saugumo pareigūno vardą;
10) paaiškėjus šio Statuto 11 ar 16 straipsniuose nurodytai aplinkybei;
11) kai jis padaro drausminį nusižengimą, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda;
12) kai jam už drausminį nusižengimą taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;
13) sulaukęs šio Statuto 47 straipsnyje nustatyto amžiaus arba ištarnavęs įstatymų nustatytą laikotarpį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti;
14) dėl darbo organizavimo pakeitimų mažinant darbuotojų skaičių;
15) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau šias pareigas ėjęs pareigūnas;
16) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
17) kai jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas šio Statuto 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 3 punkte, 4 dalies 3 ir 5 punktuose nustatytais atvejais, 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytu atveju, kai saugumo pareigūną numatoma perkelti į kitas pareigas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, taip pat kai jis atsisako tarnauti pakeitus tarnybos sąlygas šio Statuto 21 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju;
18) kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir jeigu neatvykimas į darbą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu, atsiradusiu einant tarnybines pareigas;
19) šalių susitarimu.
2. Saugumo pareigūno vardo žeminimas – veika, kuria pareigūnas pažemina Saugumo departamento autoritetą, sudaro neigiamą klaidingą visuomenės nuomonę apie Saugumo departamentą, jo pareigūnus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1029, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-316 (2007-01-19)
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
23 straipsnis. Saugumo pareigūno atleidimas iš tarnybos jam atsistatydinus
1. Saugumo pareigūnas turi teisę atsistatydinti savo noru, apie tai raštu įspėjęs Saugumo departamento generalinį direktorių ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Jeigu generalinis direktorius sutinka, tarnyba gali būti nutraukta praėjus 3 kalendorinėms dienoms nuo prašymo padavimo.
2. Jei prašymas atleisti iš tarnybos pagrįstas pareigūno liga ar neįgalumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi būti patenkintas nuo pareigūno prašyme nurodytos dienos.
3. Saugumo pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos, jei nėra priimtas generalinio direktoriaus įsakymas dėl atleidimo šiuo pagrindu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
24 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos
1. Negalima atleisti saugumo pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu, išskyrus atleidimą pagal šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 1-6, 8, 9, 12, 16, 18, 19 punktus. Jei saugumo pareigūnas atleistas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
2. Negalima atleisti iš tarnybos Saugumo departamente nėščios moters, taip pat motinos arba tėvo, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra šių saugumo pareigūnų kaltės.
3. Atleisti saugumo pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 punktą galima tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Saugumo departamentas ar specialios paskirties įstaiga likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius. Jei saugumo pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
4. Atleisti saugumo pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 ir 15 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba saugumo pareigūno sutikimu - į žemesnes pareigas.
5. Atleidžiant iš tarnybos saugumo pareigūną pagal šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 19 punktą, su juo pasirašomas rašytinis susitarimas dėl atleidimo sąlygų (atleidimo iš tarnybos laiko, išeitinės išmokos mokėjimo, kurios dydis negali viršyti šio Statuto 46 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
25 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos tvarka
1. Saugumo pareigūnai iš tarnybos atleidžiami Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Respublikos Prezidento dekretu.
2. Atleidžiamas iš tarnybos saugumo pareigūnas Saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias jis gavo eidamas tarnybines pareigas.
26 straipsnis. Išbraukimas iš saugumo pareigūnų sąrašų
Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais, pripažinti nežinia kur esančiais saugumo pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
27 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą
1. Saugumo pareigūnas, nesutinkantis su atleidimu iš tarnybos, per 1 mėnesį nuo atleidimą patvirtinančio dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą.
2. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą saugumo pareigūną į ankstesnes pareigas, teismo sprendimu šiam pareigūnui išmokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
28 straipsnis. Saugumo pareigūnų rezervas
1. Saugumo departamente sudaromas saugumo pareigūnų rezervas. Į saugumo pareigūnų rezervą gali būti įtraukti iš pareigų atleisti saugumo pareigūnai, dirbantys kitose institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose ar užsiimantys kita teisėta veikla ir vykdantys atskiras Saugumo departamento tarnybines užduotis, arba šio Statuto 20 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais į kitas pareigas laikinai perkelti saugumo pareigūnai.
2. Saugumo pareigūnas rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus. Atsižvelgdamas į Saugumo departamento poreikius, generalinis direktorius turi teisę pratęsti saugumo pareigūno buvimo rezerve laiką, tačiau bendras saugumo pareigūno buvimo rezerve laikas negali viršyti 8 metų.
3. Saugumo pareigūnas saugumo pareigūnų rezerve gali būti ne ilgiau, negu jam sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai.
4. Saugumo pareigūnų rezerve esančiam pareigūnui darbo užmokestis nemokamas.
5. Saugumo pareigūno buvimo saugumo pareigūnų rezerve laikas įskaitomas į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą ir ištarnautą laiką aukštesniam saugumo pareigūno laipsniui gauti.
6. Saugumo pareigūnų rezervo sudarymo ir veiklos sąlygas bei tvarką nustato Saugumo departamento generalinis direktorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
SAUGUMO PAREIGŪNŲ LAIPSNIAI IR KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
29 straipsnis. Saugumo pareigūnų laipsnių suteikimo tvarka
1. Valstybės saugumo departamento įstatyme numatyti saugumo pareigūnų laipsniai (toliau - laipsniai) suteikiami Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į pareigūno einamas pareigas, ištarnautą laiką, profesinę patirtį, tarnybinės veiklos rezultatus. Saugumo departamento generaliniam direktoriui ir jo pavaduotojams laipsnius, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia Respublikos Prezidentas.
2. Saugumo pareigūnams, išskyrus generalinio direktoriaus pavaduotojus, pirmasis laipsnis suteikiamas po 6 mėnesių bandomojo laikotarpio.
3. Saugumo pareigūno ištarnautas laikas, būtinas laipsniui gauti, skaičiuojamas nuo ankstesnio laipsnio suteikimo dienos. Ši nuostata gali būti netaikoma aukštesnį laipsnį suteikiant kaip paskatinimą.
4. Laipsniai, aukštesni nei nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, gali būti suteikiami išimties tvarka už didelius nuopelnus tarnyboje vieną kartą per pareigūno tarnybą.
5. Laipsniai nesuteikiami saugumo pareigūnams, turintiems galiojančių drausminių nuobaudų.
6. Pirmieji laipsniai saugumo pareigūnams suteikiami šia tvarka:
1) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo viršilos, suteikiamas jaunesniesiems specialistams, atliekantiems fizinės apsaugos funkcijas;
2) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo jaunesniojo leitenanto, suteikiamas jaunesniesiems inspektoriams, taip pat inspektoriams, atliekantiems fizinės apsaugos funkcijas;
3) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo leitenanto, suteikiamas specialistams, inspektoriams (išskyrus atliekančius fizinės apsaugos funkcijas);
4) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo vyresniojo leitenanto, suteikiamas vyresniesiems inspektoriams, vyresniesiems specialistams;
5) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo kapitono, suteikiamas poskyrių viršininkams vyriausiesiems specialistams, vyriausiesiems inspektoriams, generalinio direktoriaus ir Saugumo departamento patarėjams, specialios paskirties įstaigų skyrių viršininkams ir jų pavaduotojams, poskyrių viršininkams, vyriausiesiems specialistams;
6) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo majoro, suteikiamas centrinio aparato savarankiškų skyrių viršininkams ir jų pavaduotojams, valdybų skyrių ir teritorinių įstaigų viršininkams ir jų pavaduotojams, specialios paskirties įstaigų valdybų viršininkams ir jų pavaduotojams, skyrių viršininkams ir jų pavaduotojams;
7) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo pulkininko leitenanto, suteikiamas direktoratų direktoriams, valdybų viršininkams ir jų pavaduotojams, specialios paskirties įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams;
8) pirmasis laipsnis, ne aukštesnis kaip saugumo pulkininko, suteikiamas generalinio direktoriaus pavaduotojams;
9) Saugumo departamento generaliniam direktoriui suteikiamas saugumo generolo laipsnis.
7. Aukštesni laipsniai saugumo pareigūnams suteikiami taip:
1) saugumo pulkininko laipsnis - generalinio direktoriaus pavaduotojams, direktoratų direktoriams, centrinio aparato valdybų viršininkams, jų pavaduotojams, centrinio aparato savarankiškų skyrių, teritorinių įstaigų viršininkams, generalinio direktoriaus ir Saugumo departamento patarėjams, specialios paskirties įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams, ištarnavusiems saugumo pulkininkais leitenantais ne mažiau kaip 4 metus;
2) saugumo pulkininko leitenanto laipsnis - centrinio aparato savarankiškų skyrių viršininkų pavaduotojams, valdybų skyrių viršininkams ir teritorinių įstaigų viršininkų pavaduotojams, specialios paskirties įstaigų valdybų viršininkams ir jų pavaduotojams, ištarnavusiems saugumo majorais ne mažiau kaip 4 metus;
3) saugumo majoro laipsnis - poskyrių viršininkams, vyriausiesiems specialistams, vyriausiesiems inspektoriams, specialios paskirties įstaigų skyrių viršininkams ir jų pavaduotojams, poskyrių viršininkams, vyriausiesiems specialistams, ištarnavusiems saugumo kapitonais ne mažiau kaip 3 metus;
4) saugumo kapitono laipsnis - vyresniesiems inspektoriams, inspektoriams, vyresniesiems specialistams ir specialistams (išskyrus atliekančius fizinės apsaugos funkcijas), ištarnavusiems saugumo vyresniaisiais leitenantais ne mažiau kaip 3 metus;
5) saugumo vyresniojo leitenanto laipsnis - jaunesniesiems inspektoriams, taip pat inspektoriams, atliekantiems fizinės apsaugos funkcijas, ištarnavusiems saugumo leitenantais ne mažiau kaip 2 metus;
6) saugumo leitenanto laipsnis - saugumo jaunesniesiems leitenantams, ištarnavusiems saugumo jaunesniaisiais leitenantais ne mažiau kaip 2 metus;
7) saugumo jaunesniojo leitenanto laipsnis - saugumo viršiloms, ištarnavusiems saugumo viršilomis ne mažiau kaip 2 metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
30 straipsnis. Laipsnio pažeminimas ir atėmimas
1. Už šiurkščius drausminius nusižengimus šio Statuto nustatyta tvarka saugumo pareigūno laipsnis gali būti pažeminamas viena pakopa. Aukštesnis laipsnis saugumo pareigūnui gali būti sugrąžintas ne anksčiau kaip po vienų metų. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kai pareigūnas neatlieka tarnybos dėl atostogų, mokymosi ar ligos. Iki aukštesnio laipsnio grąžinimo saugumo pareigūnui negali būti pakartotinai pažemintas laipsnis.
2. Saugumo pareigūnui laipsnis gali būti atimtas tik įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui arba pareigūnui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės. Saugumo pareigūno laipsnį atima jį suteikęs pareigūnas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
31 straipsnis. Kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka
1. Saugumo pareigūnams kvalifikacines kategorijas suteikia Saugumo departamento generalinis direktorius.
2. Kvalifikacinių kategorijų reikalavimus bei šių kategorijų suteikimo tvarką reglamentuoja Kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatai.
3. Saugumo pareigūnams gali būti suteikiamos šios kvalifikacinės kategorijos: penktoji (V), ketvirtoji (IV), trečioji (III), antroji (II), pirmoji (I). Aukščiausia yra pirmoji kvalifikacinė kategorija, žemiausia – penktoji kvalifikacinė kategorija.
4. Saugumo departamento generaliniam direktoriui pagal pareigas suteikiama pirmoji kvalifikacinė kategorija. Generaliniam direktoriui pirmąją (I) kvalifikacinę kategoriją suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas jį į pareigas. Saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojams kvalifikacinę kategoriją suteikia generalinis direktorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
SAUGUMO PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
32 straipsnis. Skatinimas, apdovanojimai bei jų skyrimas
1. Už pavyzdingą tarnybą saugumo pareigūnai gali būti skatinami:
1) padėka;
2) vienkartine pinigine išmoka, neviršijant saugumo pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos;
3) vardine dovana;
4) suteikiant žinybinį pasižymėjimo ženklą;
5) (neteko galios nuo 2003 m. spalio 29 d.);
6) suteikiant aukštesnį laipsnį, neištarnavus šio Statuto 29 straipsnio 7 dalyje numatyto laiko, būtino aukštesniam laipsniui gauti, arba taikant 29 straipsnio 4 dalies nuostatas.
2. Saugumo pareigūnai už ypatingus nuopelnus tarnyboje gali būti pristatyti valstybės apdovanojimui.
3. Saugumo pareigūnų skatinimo tvarka nustatoma Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
4. Saugumo departamento žinybinio pasižymėjimo ženklo nuostatus tvirtina Saugumo departamento generalinis direktorius.
5. Duomenys apie saugumo pareigūnų paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jų asmens bylas.
6. Saugumo pareigūnai, turintys galiojančią drausminę nuobaudą, neskatinami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1752, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4539 (2003-10-29)
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
33 straipsnis. Drausminės nuobaudos
1. Už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus bei kitus drausminius nusižengimus saugumo pareigūnams skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) laipsnio pažeminimas;
5) perkėlimas į žemesnes pareigas;
6) atleidimas iš tarnybos.
2. Drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama:
1) už nebuvimą tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
2) už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų;
3) už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims;
4) už kitą drausminį nusižengimą, kuriuo šiurkščiai nusižengiama saugumo pareigūno pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.
3. Už vieną nusižengimą taikoma tik viena drausminė nuobauda.
4. Sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo per 1 mėnesį gali būti skundžiamas teismui.
5. Duomenys apie saugumo pareigūnui paskirtą drausminę nuobaudą įrašomi į jo asmens bylą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
34 straipsnis. Drausminių nusižengimų tyrimas ir nuobaudų skyrimas
1. Drausminės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama, Saugumo departamento generaliniam direktoriui ar jo įgaliotam pareigūnui gavus informaciją apie saugumo pareigūno drausminį nusižengimą. Drausminių nusižengimų tyrimą atlieka Saugumo departamento generalinio direktoriaus įgalioti pareigūnai ar jo sudaryta komisija.
2. Drausminė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį saugumo pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo, taip pat neįskaitant jo buvimo komandiruotėje laiko. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus 1 metams nuo nusižengimo padarymo dienos.
3. Prieš skiriant drausminę nuobaudą, reikalaujama, kad saugumo pareigūnas raštu pasiaiškintų. Jei pareigūnas atsisako raštu pasiaiškinti, drausminę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo.
4. Drausminė nuobauda skiriama Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
5. Drausminių nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
35 straipsnis. Drausminės nuobaudos išnykimas
1. Saugumo pareigūnas laikomas nebaustu drausmine nuobauda, kai po nuobaudos už drausminį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo 1 metai.
2. Už gerą tarnybą drausminė nuobauda gali būti panaikinta Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu.
36 straipsnis. Materialinė atsakomybė
1. Saugumo pareigūnas turi atlyginti tiesioginę žalą, padarytą dėl savo neteisėtų veiksmų ar sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai Saugumo departamentas savo ar teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą arba kai žala padaryta Saugumo departamentui, bet ne didesnę kaip paskutinių 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
2. Saugumo departamentui padarytą žalą saugumo pareigūnas gali atlyginti savo noru.
3. Jei saugumo pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino, Saugumo departamento generalinis direktorius priima sprendimą dėl žalos atlyginimo išskaitant iš saugumo pareigūno darbo užmokesčio žalos dydį, neviršijantį jo vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas priimamas per 1 mėnesį nuo žalos paaiškėjimo ar teismo sprendimo gavimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.
4. Priėmus sprendimą dėl žalos atlyginimo, iš saugumo pareigūno darbo užmokesčio kas mėnesį išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.
SAUGUMO PAREIGŪNO NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ
37 straipsnis. Nušalinimo nuo pareigų pagrindai ir terminai
1. Saugumo pareigūnas nušalinamas nuo pareigų:
1) jeigu jis yra tarnyboje neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų – tą dieną;
2) jeigu jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn – visą baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį.
*2. Saugumo pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu jis įtariamas padaręs drausminį nusižengimą, – kol bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ar jo tolesnės tarnybos, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno ligos ar atostogų laikas.
*Pastaba. Jei nušalinimo terminas iki šio įstatymo (Nr. X-1146) įsigaliojimo truko daugiau nei 3 mėnesius, sprendimas dėl saugumo pareigūno atleidimo arba grąžinimo į tarnybą turi būti priimtas per 15 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1146, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 59-2284 (2007-05-29)
38 straipsnis. Nušalinimo nuo pareigų tvarka ir reikalavimai nušalintam pareigūnui
1. Saugumo pareigūnas nušalinamas nuo pareigų generalinio direktoriaus įsakymu.
2. Pasiūlymą nušalinti saugumo pareigūną Saugumo departamento generaliniam direktoriui teikia šio pareigūno tiesioginis vadovas ar kitas įgaliotas saugumo pareigūnas.
3. Nušalintas nuo pareigų saugumo pareigūnas privalo savo tiesioginiam vadovui ar kitam įgaliotam pareigūnui grąžinti tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas tarnybines pareigas.
4. Darbo užmokestis nušalinimo metu nemokamas. Pripažinus, kad saugumo pareigūnas nepadarė drausminio nusižengimo, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas ir jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, per kurį jis nebuvo mokamas dėl nušalinimo nuo pareigų.
ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR KITOKIOS PRIEVARTOS NAUDOJIMAS
39 straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos
1. Saugumo pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, saugumo pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
2. Saugumo pareigūnas šio Statuto 40 ir 41 straipsnių nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.
3. Psichinė prievarta Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik esant Statuto 41 straipsnio 2 dalyje išvardytoms sąlygoms.
4. Fizinė prievarta Statute suprantama kaip:
1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;
2) specialiųjų priemonių – Saugumo departamento ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei rišimo priemonių, dujų (skirtų apsaugai ir specialios paskirties), tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų ir Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių panaudojimas.
5. Jei saugumo pareigūnas su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, jis gali panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi atremti ar pavojaus šaltiniui neutralizuoti.
6. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, saugumo pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas.
7. Atitinkamų padalinių saugumo pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta, šaunamasis ginklas.
8. Saugumo pareigūnas, nepažeisdamas šio Statuto reikalavimų panaudojęs prievartą ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.
9. Jei dėl saugumo pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą, Saugumo departamento generalinis direktorius apie tai praneša generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui.
10. Šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones iš saugumo pareigūno gali paimti Saugumo departamento generalinis direktorius, jo pavaduotojai, tiesioginis vadovas arba kitas generalinio direktoriaus įgaliotas pareigūnas, neaiškindami paėmimo priežasčių. Jei šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones paėmė ne Saugumo departamento generalinis direktorius, jam apie tai nedelsiant pranešama raštu.
40 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas
1. Saugumo pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi, taip pat išlaisvindamas pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;
2) persekiodamas ar sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį ar darantį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;
3) kai kėsinamasi į Saugumo departamento kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones, tarnybinius dokumentus ar kitą Saugumo departamento turtą, taip pat kai būtina juos atgauti;
4) esant tarnybiniam būtinumui sulaikyti transporto priemonę vairuojantį asmenį;
5) siekdamas sulaikyti suimtus (sulaikytus) asmenis, bandančius bėgti ar pabėgusius konvojavimo metu.
2. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus ar nepilnamečius, kai šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi ginklu, kitu pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.
41 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
1. Saugumo pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.
2. Saugumo pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį šiais atvejais:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi, taip pat išlaisvindamas pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;
2) persekiodamas ar sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;
3) kai kėsinamasi į šaunamąjį ginklą, tarnybinius dokumentus, tarnybines transporto priemones ar kitą specialios paskirties Saugumo departamento turtą arba kai būtina atremti Saugumo departamento kontroliuojamų ar saugomų objektų užpuolimą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei ar sveikatai;
4) siekdamas sulaikyti suimtus (sulaikytus) asmenis, bandančius bėgti ar pabėgusius konvojavimo metu.
3. Eidamas tarnybines pareigas saugumo pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę šio straipsnio 2 dalies numatytais atvejais. Saugumo pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo ir būtinosios ginties atvejais.
4. Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus, nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi ginklu ar kitu pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.
5. Saugumo pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudoti, jeigu mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.
6. Saugumo pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti pagalbą.
7. Apie šaunamojo ginklo panaudojimą prieš asmenis nedelsiant pranešama Saugumo departamento generaliniam direktoriui bei generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui. Išsamus tarnybinis pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip per 24 valandas po įvykio.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
SAUGUMO PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS
42 straipsnis. Saugumo pareigūnų atostogos
1. Saugumo pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė, numatyta Valstybės saugumo departamento įstatymo 30 straipsnyje, nustatoma atsižvelgus į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą, nustatytą Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnyje.
1) tarnybos laikas, nustatytas Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnyje;
2) tarnybos laikas, nustatytas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme.
2. Saugumo pareigūnams kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos iš karto visos arba dalimis, tačiau viena nepertraukiama atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.
3. Saugumo pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nėštumo ir gimdymo;
2) tėvystės;
3) vaiko priežiūros;
4) mokymosi;
5) dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.
4. Nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi atostogų trukmę bei suteikimo tvarką reglamentuoja šis ir kiti įstatymai.
5. Mokymosi atostogos suteikiamos pagal saugumo pareigūno prašymą, pateikus atitinkamą mokymo įstaigos dokumentą.
6. Saugumo pareigūnui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas ar laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietoje, persikelti skiriama iki 5 darbo dienų. Už šį laikotarpį saugumo pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, taip pat Saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos persikėlimo išlaidos.
7. Saugumo pareigūno prašymu dėl šeiminių aplinkybių ar kitų svarbių priežasčių kartą per kalendorinius metus gali būti suteikiamos ne ilgesnės kaip 30 kalendorinių dienų nemokamos atostogos. Saugumo pareigūnas, kuriam suteiktos nemokamos atostogos, nepraranda teisės į kasmetines ar tikslines atostogas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-663, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 74-2817 (2006-07-03)
Nr. X-1029, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-316 (2007-01-19)
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
43 straipsnis. Darbo užmokestis
1. Saugumo pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už laipsnį, tarnybos stažą, kvalifikacinę kategoriją, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.
2. Saugumo pareigūnų priedo už laipsnį koeficientai, skaičiuojami nuo pareiginės algos bazinio dydžio:
1) saugumo viršilai - 1,5;
2) saugumo jaunesniajam leitenantui - 1,8;
3) saugumo leitenantui - 2,1;
4) saugumo vyresniajam leitenantui - 2,4;
5) saugumo kapitonui - 2,8;
6) saugumo majorui - 3,1;
7) saugumo pulkininkui leitenantui - 3,4;
8) saugumo pulkininkui - 3,7;
9) saugumo generolui - 4.
3. Saugumo pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją:
1) V kvalifikacinės kategorijos – 10 procentų pareiginės algos dydžio;
2) IV kvalifikacinės kategorijos – 20 procentų pareiginės algos dydžio;
3) III kvalifikacinės kategorijos – 30 procentų pareiginės algos dydžio;
4) II kvalifikacinės kategorijos – 40 procentų pareiginės algos dydžio;
5) I kvalifikacinės kategorijos – 50 procentų pareiginės algos dydžio.
4. Saugumo pareigūno pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą, priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Saugumo departamento generaliniam direktoriui ir jo pavaduotojams pareigybės kategoriją suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į pareigas.
6. Laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu saugumo pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis, o vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos už kiekvieną vaiką, kol vaikui sueis vieni metai, – 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų darbo užmokesčio. Išmokos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Jeigu saugumo pareigūnui gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, jam apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis didinamas atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t. t.). Išmoka už nėštumo ir gimdymo laikotarpį didinama tokia pat tvarka. Kai saugumo pareigūnei, gaunančiai išmoką vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokamos abi šios išmokos.
7. Jeigu saugumo pareigūnas, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis dveji metai, gauna darbo užmokestį, kuris yra mažesnis už vidutinį darbo užmokestį (bendrą vidutinių darbo užmokesčių sumą), nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, laikotarpiu, kol vaikui sueis dveji metai, jam mokamas šio vidutinio darbo užmokesčio (bendros jų sumos) ir jo gaunamo atitinkamo mėnesio darbo užmokesčio skirtumas.
8. Tėvystės atostogų laikotarpiu saugumo pareigūnui mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jo darbo užmokestis, jeigu jis pripažino tėvystę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-122, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-874 (2005-02-26)
Nr. X-663, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 74-2817 (2006-07-03)
Nr. X-792, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3403 (2006-08-08)
Nr. X-1342, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5350 (2007-12-15)
Nr. X-1619, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2865 (2008-06-30)
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
Nr. X-1819, 2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 138-5443 (2008-12-02)
1. Saugumo pareigūnui žuvus dėl tarnybos Saugumo departamente, jo šeimai - nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), taip pat besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai - bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per 1 metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija.
2. Saugumo pareigūną pripažinus nežinia kur esančiu ar paskelbus mirusiu, laikoma, kad jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas žuvusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, ir jo šeimai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba nurodytą dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar paskelbimo žuvusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, neviršijant 120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio sumos.
3. Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, arba kurio sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
4. Nustatomos šios kompensacijos:
1) netekusiems 75-100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo - 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
2) netekusiems 60-70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo - 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
3) netekusiems 45-55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo - 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais tarnybai Saugumo departamente - 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju - 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju - 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju - 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
5. Saugumo pareigūno sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį, taip pat jei dėl sužeidimo liko sveikatos pakitimų ar sumažėjo jo tinkamumas tarnybai, teisės aktų nustatyta tvarka nustato Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Centrinė medicinos ekspertizės komisija.
6. Ar saugumo pareigūno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnyba, nustatoma Saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atlikus tarnybinį tyrimą.
7. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
1) pareigūnas žuvo arba susižalojo darydamas nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą;
2) pareigūno žuvimo arba susižalojimo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, toksinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų;
3) pareigūnas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;
4) pareigūnas žuvo ar susižalojo eismo įvykio metu, jei vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;
5) pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu;
6) pareigūno mirties arba susižalojimo priežastis buvo sąmoningas su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
45 straipsnis. Sveikatos draudimas
1. Saugumo pareigūnai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis.
2. Saugumo pareigūnai turi teisę į neapmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūrą Vidaus reikalų ministerijos įsteigtose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
46 straipsnis. Išmokos atleidžiamiems saugumo pareigūnams
1. Saugumo pareigūnui atleidžiamam iš tarnybos šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 6, 13, 14, 15 ir 18 punktų nustatytais pagrindais, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 6, 13, 14 ir 18 punktuose nurodytais pagrindais atleistiems saugumo pareigūnams šio straipsnio 1 dalyje numatyta išeitinė išmoka didinama tokia tvarka: turintiems daugiau kaip 5 metų tarnybos Saugumo departamente stažą – pusantro karto, turintiems daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.
3. Šio Statuto 22 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu atleistiems saugumo pareigūnams šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo įsidarbina kitur. Kitais atvejais išeitinė išmoka mokama atleidimo iš pareigų dieną.
47 straipsnis. Tarnybos laikas
1. Saugumo pareigūnai tarnauja Departamente ne ilgiau, negu kol jiems sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai.
2. Saugumo pareigūnai, išskyrus generalinį direktorių ir generalinio direktoriaus pavaduotojus, Saugumo departamente tarnauja:
1) iki saugumo pulkininko leitenanto įskaitytinai, kol sukanka 50 metų;
2) saugumo pulkininkai ir generolai, kol sukanka 55 metai.
3. Saugumo departamento generalinis direktorius ir jo pavaduotojai Saugumo departamente tarnauja iki Respublikos Prezidento dekreto dėl jų atleidimo iš pareigų įsigaliojimo, bet ne ilgiau negu iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus.
4. Saugumo pareigūno prašymu jo tarnybos laikas Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu gali būti pratęstas nurodant tarnybos pratęsimo terminą, bet ne ilgiau, negu kol pareigūnui sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
48 straipsnis. Aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis
1. Saugumo pareigūnams, tarnybos vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti suteikiami tarnybiniai butai.
2. Saugumo pareigūnams, tarnybos vietoje nuosavybės teise neturintiems gyvenamosios patalpos, Saugumo departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos gyvenamųjų patalpų (įskaitant ir tarnybines gyvenamąsias patalpas) nuomos išlaidos: mokama 3 minimaliųjų gyvenimo lygių išmoka.
49 straipsnis. Kitos garantijos
1. Saugumo pareigūnams, kurių materialinė būklė sunki dėl ligos, šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpa mokama iš Saugumo departamentui darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
2. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, saugumo pareigūno šeimos nariams išmokama 1 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1752, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4539 (2003-10-29)
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-122, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-874 (2005-02-26)
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. kovo 1 d.
Jeigu pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose, pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuota 70 procentų vidutinio jų darbo užmokesčio suma yra mažesnė nei mokėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, toliau mokama anksčiau nustatyto dydžio suma.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-663, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 74-2817 (2006-07-03)
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO 42 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, Valstybės saugumo departamento pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose, apskaičiuotos sumos perskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir mokamos nuo šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-792, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3403 (2006-08-08)
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1029, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-316 (2007-01-19)
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO 22 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1146, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 59-2284 (2007-05-29)
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Jei nušalinimo terminas iki šio įstatymo įsigaliojimo truko daugiau nei 3 mėnesius, sprendimas dėl saugumo pareigūno atleidimo arba grąžinimo į tarnybą turi būti priimtas per 15 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1160, 2007-06-05, Žin., 2007, Nr. 67-2602 (2007-06-16)
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1342, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5350 (2007-12-15)
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, Valstybės saugumo departamento pareigūnams iki tol mokamas vidutinis darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamas, padidinamas ir (ar) pratęsiamas jo mokėjimo laikotarpis.
Valstybės saugumo departamento pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros atostogose (nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo), kuriems vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1619, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2865 (2008-06-30)
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1740, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4547 (2008-10-18)
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO 4, 6, 7, 9, 12, 13, 15, 16, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1819, 2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 138-5443 (2008-12-02)
VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO STATUTO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2008-12-04)
autrap@lrs.lt