Suvestinė redakcija nuo 1999-11-20 iki 2001-06-27

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 74-2265, i. k. 099301MISAK00000264

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

 

į s a k y m a s

DĖL STATINIŲ KADASTRO MATAVIMŲ IR APSKAITOS  METODIKOS PATVIRTINIMO

 

1999 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 264

Vilnius

 

 

1. T v i r t i n u Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodiką (pridedama).

2. Pavedu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei iki 1999 09 20 parengti naujus statinių kadastro matavimo darbų įkainius, suderinti juos įstatymų nustatyta tvarka ir pateikti tvirtinti.

3. Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikoje nustatytą statinių kadastro matavimų duomenų rinkimo bei apdorojimo tvarką taikyti nuo 2000 01 01, pradėjus taikyti statybos techninį reglamentą „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 356, 1999-11-08, Žin., 1999, Nr. 98-2831 (1999-11-19), i. k. 099301MISAK00000356

 

4. Nuo Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos įsigaliojimo datos laikau netekusiais galios:

4.1. Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 18 d. įsakymą Nr.34 “Dėl žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodikos patvirtinimo”;

4.2. Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr.271 “Dėl komunalinio ūkio objektų inventorizavimo, įvertinimo ir apskaitos metodikos” (Žin., 1997, Nr.116-2981);

4.3. Statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr.66 (Žin., 1998, Nr.41-1120).

5. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V.Janoniui.

6. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais “valdymo sistema”.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                Danius Lygis

 

SUDERINTA

Valdymo reformų ir savivaldybių

reikalų ministerija


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 08 25 įsakymu Nr. 264

 

STATINIŲ KADASTRO MATAVIMŲ IR APSKAITOS

METODIKA

 

I. STATINIŲ KADASTRO MATAVIMAI IR APSKAITA

 

1. Nuorodos

 

1.1. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, 1994 12 22, Nr. I-733.

1.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, 1995 12 12, Nr. I-1120.

1.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, 1996 03 19, Nr. I-1240.

1.4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, 1996 09 24, Nr. I-1539.

1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo”, 1998 01 22, Nr.85.

1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos”, 1991 06 31, Nr.309.

1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo’’, 1998 12 21, Nr. 1455.

1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl turto vertinimo metodikos”, 1996 02 14, Nr. 244.

1.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio’’,1996 11 27, Nr.1400.

1.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl numerių pastatams, namų butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos bei pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos patvirtinimo’’, 1997 11 27, Nr.1395.

1.11. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas “Dėl pastatų ir statinių įkainojimo tvarkos’’, 1996 02 23, Nr. 25.

1.12. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas “Dėl statinių avarinės būklės pripažinimo tvarkos”, 1996 11 15, Nr. 156.

1.13. RSN 148-92*. Gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio eksploatavimo taisyklės.

1.14. RSN 151-92. Miestų ir gyvenviečių sodybos.

1.15. STR 1. 11. 01: 1996. Statinių priėmimo naudoti tvarka.

1.16. STR 1. 12. 01: 1996. Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka.

1.17. STR 1. 01. 02: 1997. Statinio statybos ir priežiūros darbų rūšys.

1.18. STR 1. 07. 01: 1997. Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka.

1.19. STR 1. 14. 01: 1999. Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka.

1.20. Civilinės statybos pastatų fizinio nusidėvėjimo nustatymo metodika, 1979, Kaunas.

1.21. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalūs ir maksimalūs ekonominiai normatyvai, 1994.

1.22. Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartiniai ženklai. Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1997.

1.23. Gyventojų pastatų kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normų ir įkainojimo tvarkos privalomajam draudimui normatyvinių aktų rinkinys, 1982.

1.24. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas “Dėl statistinės ataskaitos patvirtinimo”, 1998 11 10, Nr. 76.

1.25. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1993.

1.26. Tarptautinių žodžių žodynas, 1985.

 

2. Terminai ir apibrėžimai

 

2.1. Antresolė - viršutinėje aukšto dalyje įrengta patalpa, pusaukštis.

2.2. Antstatas - pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto. Kai antstato plotas didesnis nei pusė aukšto ploto, jis yra eilinis aukštas.

2.3. Atriumas - patalpa su viršutiniu apšvietimu, kuri gali būti per du aukštus ar dar aukštesnė.

2.4. Atkūrimo kaštai (statybinė vertė) - pinigų suma, reikalinga tokių pat savybių objektui pastatyti, išreikšta vertinimo metu galiojančiais įkainiais.

2.5. Atkuriamoji vertė - vertinimo metu nustatyta pinigų suma (kaštai), kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti). Atkuriamoji vertė gaunama iš atkūrimo kaštų (statybinės vertės) atėmus konstrukcinių elementų nusidėvėjimą, išreikštą pinigais.

2.6. Aukštų skaičius - perdangų (tarp jų - ir viršutinio aukšto perdangos, sutapdintos su stogu) skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės).

2.7. Bendras plotas - visų pastato skaičiuojamų plotų suma.

2.8. Bendro naudojimo patalpos - pastato patalpos, skirtos naudotis visiems ar keliems pastato savininkams arba naudotojams.

2.9. Butas - pastato dalis iš vieno ar kelių kambarių ir kitų pagalbinių patalpų, atskirta atitvaromis nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų arba negyvenamosios paskirties patalpų, skirta žmonėms gyventi; vieno buto namas. Butas privalo turėti atskirą išėjimą į lauką arba pastato bendrąją erdvę.

2.10. Erkeris - išsikišusi iš fasado plokštumos pusapvalė ar kampuota pastato patalpos dalis; kai kada būna per kelis aukštus.

2.11. Galerija - ilgas balkonas prie išorinės arba vidinės pastato sienos, skirtas įeiti į kelis butus arba kitos paskirties patalpas; požeminis koridorius; ilga siaura patalpa erdvėje, jungianti tam tikras pastato dalis arba pastatus.

2.12. Gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.

2.13. Gyvenamojo pastato negyvenamosios paskirties patalpos - dviejų ir daugiau butų namuose kitai paskirčiai (parduotuvėms, paslaugų įmonėms, kontoroms ir pan.) naudojamos patalpos, kurios Nekilnojamojo turto registre registruojamos atskiru turto vienetu.

2.14. Gyvenamas plotas - gyvenamųjų patalpų plotų suma.

2.15. Inžineriniai statiniai - visi statiniai, išskyrus pastatus: tiesiniai (geležinkeliai, keliai, inžineriniai tinklai ir pan.), tiltai, užtvankos, rezervuarai, bokštai, nuotėkų valymo įrenginiai, hidrotechniniai statiniai ir kt.

2.16. Inžineriniai tinklai - statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti vandentiekio, kanalizacijos, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro technologijos vamzdynai, elektros bei telekomunikacijų laidai ir kabeliai su jų maitinimo šaltiniais, įrenginiais, įtaisais.

2.17. Įstiklinta (uždara) veranda - priestatas su stogu arba besiribojanti su išore pastato patalpa su lengvomis “šaltomis” atitvaromis, tinkanti gyventi šiltu metų laiku.

2.18. Kiti statiniai - visi statiniai (inžineriniai tinklai, keliai, tiltai, užtvankos ir pan.), išskyrus pastatus.

2.19. Laikinas statinys - statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas ) arba perkeltas į kitą vietą.

2.20. Lodža - prieinama iš pastato vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos.

2.21. Mezoninas - mažaaukščio gyvenamojo namo pusaukštis (virš vidurinės namo dalies).

2.22. Naudingasis plotas - gyvenamųjų, verslo ir pagalbinių patalpų suma.

2.23. Neįstiklinta (atvira) veranda - priestatas su stogu arba erdvė pastato tūryje, iš dviejų ar trijų pusių neatitverta nuo lauko, apdailinta pagal atviroms patalpoms nustatytus reikalavimus.

2.24. Negyvenamasis pastatas - bet kuris pastatas, kuris nėra gyvenamasis pastatas.

2.25. Nekilnojamojo turto kadastras - visuma priemonių ir taisyklių, skirtų suformuoti nekilnojamojo turto vienetą taip, kad šis būtų tinkamai suprojektuotas pagal jo paskirtį ir kurių pagalba būtų nustatyta nekilnojamojo turto buvimo vieta, kiekis, vertė, ūkinio naudojimo būklė ir jos apribojimai, kitos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais apibrėžtos nekilnojamojo turto kiekybinės ir kokybinės charakteristikos bei kartografiniai duomenys.

2.26. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys - tekstu, skaitmenimis, grafiniais elementais (taškais, linijomis bei kontūrais), taip pat kartografiniais duomenimis išreikšta informacija skaitmeniniu arba dokumentiniu pavidalu, apibūdinanti nekilnojamojo turto kiekybines bei kokybines savybes.

2.27. Nusidėvėjimas - turto būklės pakitimo laiko atžvilgiu, turto naudingumo ir vertės praradimo piniginis įvertinimas.

2.28. Pagrindinis pastatas - statinys su stogu ir atitvaromis, kuriame yra patalpų žmonių poreikiams tenkinti (gyventi, ilsėtis, dirbti, gydyti, užsiimti kultūrine arba kitokia veikla) ar turtui talpinti.

2.29. Pagalbinis pastatas - sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartas, daržinė, sandėlis, pastogė, garažas, vasaros virtuvė ir pan.).

2.30. Patalpa pastate - pastato dalis, suformuota juridiniais dokumentais nustatyto dydžio erdvėje, turinti pagrindinę naudojimo paskirtį, ūkinės veiklos pobūdį bei atskirą išėjimą į lauką arba į bendro naudojimo patalpas. Patalpos savininkas yra pastato bendrasavininkis, valdantis pastato dalį, apskaičiuotą proporcingai naudojamos patalpos plotui.

2.31. Pagrindinis gyvenamasis priestatas - šildomos patalpos (arba patalpos, turinčios apšiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti normaliai šildomos žiemą, nežiūrint į tai, ar jose yra stacionariniai šildymo įrenginiai ar ne), priblokuotas prie pastato ir naudojamos pagal pagrindinę pastato paskirtį.

2.32. Pagrindinis plotas - negyvenamojo pastato pagrindinei paskirčiai (gamybai, sandėliavimui, mokymui ir t.t.) naudojamų patalpų plotas.

2.33. Pagalbinis plotas - negyvenamojo pastato visas patalpų plotas, išskyrus pagrindinį plotą.

2.34. Pastogė (palėpė) - erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo.

2.35. Pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) - pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurios dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios.

2.36. Pastato aukštas - erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).

Jei aukšto grindys yra ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiau esančių grindų lygis.

2.37. Priestatas - prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo “šiltų” atitvarų išorinėje pusėje.

Su negyvenamaisiais pastatais sublokuoti statiniai, kurie turi bent vieną bendrą sieną ir yra tos pačios paskirties, yra negyvenamojo pastato priestatai, nors juose ir nebūtų įėjimų iš vieno į kitą.

2.38. Portikas - atviras prieangis su kolonomis, laikančiomis frontoną.

2.39. Pusrūsis (cokolinis aukštas) - pastato dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langai.

2.40. Rekonstravimas - statybinė veikla, kurios tikslas - iš esmės pertvarkyti esamą statinį.

2.41. Remontas - statybinė veikla, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statinio techninę būklę arba pagerinti statinio naudojimo savybes; statytojas (užsakovas) - fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).

2.42. Rūsys - ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra - pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus.

2.43. Statinys - pastatas, priestatas, patalpa, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir nuotėkų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.

2.44. Šaltas priestatas - nešildomos patalpos, įrengtos prie įėjimo į pastatą ir konstrukciniu požiūriu nepritaikytos šildomoms patalpoms įrengti.

2.45. Šildomas plotas - plotas visų eksplikuojamų patalpų, kurių atitvarų šiluminė varža atitinka šildomas patalpas, nesvarbu, ar šildymo prietaisai yra visose patalpose.

2.46. Tambūras (prieangis) -priestatas prie statinio išorinių durų arba patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti.

2.47. Terasa - atvira paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie pastato.

2.48. Verslo plotas -patalpa (patalpos), kuriai normatyviniais statybos dokumentais nustatyti specialūs (kitokie negu kambariams ir pagalbinėms patalpoms) higienos, priešgaisriniai arba kiti reikalavimai.

2.49. Vidutinė rinkos vertė - statinio atkuriamoji vertė, pakoreguota vietovės pataisos koeficientu.

2.50. Vietiniai inžineriniai tinklai - inžineriniai tinklai, skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų reikmėms tenkinti su autonominiais maitinimo šaltiniais.

 

3. Bendroji dalis

 

3.1. Šiais metodiniais nurodymais nustatoma pastatų bei kitų statinių (toliau - statinių) kadastro matavimų, duomenų rinkimo bei apdorojimo tvarka.

3.2. Statinių kadastro duomenys renkami bei kadastro matavimai atliekami tik šių statinių savininko ar faktinio naudotojo, bendrasavininkių arba jų įgaliotų asmenų prašymu (toliau - užsakovai), jei kitaip nenumato įstatymai ar kiti teisės aktai.

3.3. Statinių kadastro matavimais ir kadastro duomenų surinkimu suprantami darbai, kurių metu gaunami duomenys, reikalingi statinių išdėstymo planams, pastatų aukštų planams sudaryti, apskaičiuoti statinių parametrus (plotą, tūrį ir kt.) bei nustatyta tvarka atlikti statinių vertės skaičiavimus. Statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų surinkimas atliekami objekte. Toliau metodikoje šie darbai vadinami lauko darbais.

3.4. Surinktų kadastro duomenų apdorojimu suprantamas procesas, kurio metu pagal surinktus duomenis išbraižomi statinių išdėstymo žemės sklype planai, pastatų aukštų planai, apskaičiuojami šiuose metodiniuose nurodymuose nustatyti parametrai (plotas, tūris, vertė ir kt.) bei užpildomos nustatytos formos, sudaroma kadastro duomenų byla. Toliau metodikoje šie darbai vadinami kameraliniais darbais.

3.5. Statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų surinkimas atliekami statiniams ar jų kompleksams, kuriems vadovaujantis “Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka STR 1.07.01:1997” ir “Statinių priėmimo naudoti tvarka STR 1.11.01:1996” reikalingas leidimas statyti, rekonstruoti ir griauti, taip pat statiniams, kuriems minėto leidimo nereikia, bet turi būti priimti naudoti apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos.

3.6. Nebaigti statyti pastatai matuojami, jei atlikti požeminių ar antžeminių aukštų pagrindinių konstrukcijų montavimo darbai.

3.7. Laikiniems statiniams kadastro matavimai neatliekami.

3.8. Kitiems statiniams, kaip inžineriniams tinklams, geležinkeliams, keliams, gatvėms, hidrotechniniams statiniams ir pan. (toliau - inžineriniai statiniai), lauko matavimai neatliekami. Šių statinių kadastro duomenys nustatomi iš užsakovo pateiktos topografinės ar kartografinės medžiagos.

3.9. Statinių kadastro matavimų ir kadastro duomenų surinkimo metu naudojami užsakovo pateikti teritorijų planavimo detalūs planai, valdymo institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimą, nustatyta tvarka sudaryti ir patvirtinti žemės sklypų planai, topografiniai planai ar jų fragmentai bei kita turima kartografinė medžiaga.

3.10. Atliekant statinių kadastro duomenų surinkimą turi būti nustatoma statinių pagrindinė tikslinė paskirtis bei pavadinimas. Statinių paskirčių klasifikatoriai pateikti 1 - 3 prieduose.

3.11. Kadastro duomenys apie statinius renkami priklausomai nuo jų tipo:

3.11.1. pagrindinis pastatas;

3.11.2. pagalbinis pastatas;

3.11.3. patalpa pastate;

3.11.4. kiti statiniai.

3.12. Renkant statinių kadastro duomenis bei juos aprašant nustatytose formose, naudojami klasifikatoriai, kuriuos sudaro bei tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.

3.13. Vadovaujantis šia metodika atlikus statinių kadastro matavimus ir surinkus kadastro duomenis, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka, kadastro duomenys apie statinius įrašomi į kadastro duomenų bazę (toliau - DB) ir atspausdinami DB išrašai (5-7 priedai), kurie yra neatskiriama statinių kadastro duomenų bylos dalis. Šių išrašų formą ir turinį nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.

3.14. Statinių išdėstymo plano, pastato aukštų plano turinį ir šiuose planuose braižomų statinių bei jų konstrukcinių elementų sutartinius žymėjimus, formą, turinį ir užpildymo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.

3.15. Automatizuojant kameralinius darbus ir pereinant prie jų kompiuterizavimo šie darbai vykdomi vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo tvirtinamais standartais ir aprobuota programine įranga.

3.16. Inžinerinių statinių kadastro duomenų turinį bei formas ir jų užpildymo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.

 

4. Statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų surinkimas

 

4.1. Kadastro duomenų surinkimas statinių išdėstymo planų sudarymui

 

4.1.1. Statinių išdėstymo planai sudaromi suformuotame žemės sklype esantiems statiniams, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, kelius ir panašius linijinius statinius).

4.1.2. Atliekant lauko matavimus, iš išorės matuojami ir tarpusavyje susiejami visi žemės sklype esantys statiniai, kuriems atliekamas kadastro duomenų surinkimas lauke.

4.1.3. Žemės sklypo, žemės naudmenų ribos nematuojamos, jų eksplikacija statinių kadastro matavimų metu nesudaroma, abrise nefiksuojama ir plotai neskaičiuojami.

4.1.4. Statinių išdėstymo planų sudarymui duomenys gaunami horizontalinės nuotraukos metodais (linijiniais, kampiniais bei kombinuotais matavimais). Matavimų tikslas gauti duomenis, leidžiančius sudaryti nekilnojamojo turto objektų išdėstymo planus reikiamu masteliu ir šiuos objektus tarpusavyje susieti. Atliekant lauko matavimus naudojamasi žemės sklypų geodezinių matavimų duomenimis (jų planais).

4.1.5. Linijiniais matavimais suprantama horizontaliosios nuotraukos linijinių sankirtų, sąvarų ir kitais metodais atlikti matavimai. Pagal vietovėje esančią situaciją tarpusavyje derinami visi linijinių matavimų metodai.

4.1.6. Kampiniais matavimais suprantama horizontaliosios nuotraukos kampinių sankirtų metodu atlikti matavimai. Šie matavimai atliekami naudojant kampų matavimo prietaisus (teodolitus ar tacheometrus).

4.1.7. Kombinuotais matavimais suprantama polinių koordinačių metodu atlikti matavimai. Šie matavimai atliekami naudojant kampų bei linijų matavimo prietaisus (teodolitus, tacheometrus, ruletes). Kampiniai ir kombinuoti matavimai naudojami esant dideliems bei sudėtingiems matuojamiems objektams.

4.1.8. Linijiniai matavimai lauke atliekami 30-50 metrų ilgio komparuotomis bei tikslumo reikalavimus atitinkančiomis ruletėmis ir elektroniniais linijų ilgių matavimo prietaisais. Visi išmatavimai atliekami ir užrašomi 0,01m tikslumu. Matavimai vykdomi horizontaliojoje projekcijoje.

4.1.9. Lauko matavimai pradedami nuo pagrindinės bazės nustatymo. Ja gali būti kapitalinio (mūrinio) statinio ilgoji kraštinė, tiksliai fiksuota tiesi (tarp posūkio taškų) kapitalinės tvoros (mūrinės, metalinės) atkarpa. Jei tokios galimybės nėra arba matuojamų statinių yra daug, patartina patogioje matuojamojo objekto vietoje laikinais ženklais (armatūros strypais, vamzdeliais ar mediniais kuoliukais) užfiksuoti laikiną bazę. Išmatavus bazę atliekami kiti reikalingi linijiniai matavimai (statinių išorinių sienų, statinių tarpusavio ryšio ir kiti matavimai).

4.1.10. Jeigu prieš kadastro duomenų rinkimą užsakovas pateikia geodeziškai išmatuotą sklypo planą (jo kopiją) su užkoordinuotais pastatais, lauko matavimams naudojama šiame plane esantys duomenys (žemės sklypų ribos, išoriniai statinių kontūrai, kiti plane nubraižyti objektai). Šiuo atveju sumažėja lauko matavimų apimtys - nereikia daryti matavimų statinių tarpusavio padėčiai nustatyti, taip pat geodeziškai užkoordinuotos pastatų kertės gali būti panaudojamos kaip baziniai taškai kitiems linijiniams matavimams. Naudojant užsakovų pristatytus planus ir juose esančius duomenis, reikia įsitikinti jų teisingumu, papildomai atliekant kontrolinius matavimus.

4.1.11. Sudarant statinių išdėstymo planą, kai nėra pateiktos 3.9 punkte nurodytos kartografinės medžiagos, sudaromas abrisas (15 priedas). Abrisas braižomas nesilaikant mastelio. Jis apytiksliai orientuojamas pasaulio šalių atžvilgiu panaudojant kompasą, busolę ar turimą kartografinę medžiagą. Abrisas braižomas pieštuku, matavimo duomenys užrašomi aiškiai ir įskaitomai. Abrise negali būti trynimo ir taisymo. Nubraižyto abriso negalima perbraižyti. Jame primatuojami ir įbraižomi visi nekilnojamojo turto objektai, kuriems atliekami kadastro matavimai.

4.1.12. Lauko matavimai inžineriniams statiniams neatliekami. Kadastro duomenys apie šiuos statinius surenkami iš užsakovo pateiktos statinių techninės medžiagos:

4.1.12.1. inžinerinių tinklų kadastro darbams atlikti užsakovas privalo pateikti:

• vykdant 10 kV ir 35-330 kV elektros oro linijų, žemo ir aukšto dažnio elektros ryšių linijų, magistralinių (didelio slėgio) dujotiekių tinklų kadastro darbus, topografinius žemėlapius (jų kopijas) M1:50 000 - 1: 10 000, su juose pažymėtais apskaitomais objektais;

• vykdant miesto, miestų gyvenamųjų vietovių elektros, elektros ryšių, dujotiekio, šilumos ir vandentiekio tinklų kadastro darbus, topografinius planus ar kontrolines ir išpildomąsias nuotraukas (jų kopijas) M 1:500 - 1:2 000;

• vykdant kitų urbanizuotų teritorijų elektros ryšių, dujotiekio, šilumos ir vandentiekio tinklų kadastro darbus, topografinius planus ar kontrolines ir išpildomąsias nuotraukas (jų kopijas) M 1:500 - 1:5 000;

• šulinių korteles, apskaitomų objektų techninę dokumentaciją apie statybos metus, vamzdžių medžiagą, diametrus, grunto charakteristiką (sausas, šlapias), pavadinimus, numeraciją, eksploatacines schemas su jose nurodytomis laidų ir kabelių markėmis bei skerspjūviais, įtampą;

4.1.12.2. kitiems inžineriniams statiniams, kaip keliams, gatvėms, aikštėms, hidrotechniniams statiniams ir pan., užsakovas pateikia tokio mastelio ir detalumo topografinius planus, kontrolines, išpildomąsias nuotraukas ar topografinius žemėlapius (jų kopijas), kad būtų užtikrintas kadastro duomenų surinkimas bei pagal juos atliekami įkainojimo bei kiti darbai.

4.1.13. Kadastro darbus draudžiama vykdyti pagal projektinę medžiagą ar schematinius planus.

 

4.2. Pastatų matavimas ir aukštų planų abrisų sudarymas

 

4.2.1. Pastatų aukštų planai sudaromi pagrindiniams pastatams. Pagalbiniams pastatams aukštų planai sudaromi, kai to pageidauja užsakovas. Tuo atveju, kai pagalbiniam pastatui yra braižomi aukštų planai, visi kadastro duomenys apie šį pastatą renkami ir aprašomi kaip pagrindiniam pastatui.

4.2.2. Pastatai matuojami ruletėmis arba elektroniniais linijų matavimų prietaisais, kurie nustatyta tvarka yra tikrinami.

4.2.3. Atliekant lauko darbus pastatų aukštų planų sudarymui turi būti išmatuotos bei aprašytos visos pastato sudėtinės dalys.

4.2.4. Pastatą gali sudaryti:

4.2.4.1. antžeminiai aukštai;

4.2.4.2. pusrūsis (cokolinis aukštas);

4.2.4.3. rūsys;

4.2.4.4. pastogės patalpos (mansarda);

4.2.4.5. atriumas;

4.2.4.6. antresolė;

4.2.4.7. galerija;

4.2.4.8. pagrindinis priestatas;

4.2.4.9. šaltas priestatas;

4.2.4.10. įstiklinta (uždara) veranda;

4.2.4.11. neįstiklinta (atvira) veranda;

4.2.4.12. terasa;

4.2.4.13. erkeris;

4.2.4.14. lodža;

4.2.4.15. tambūras;

4.2.4.16. portikas.

4.2.5. Garažas, priblokuotas prie individualaus gyvenamojo namo ir turintis tiesioginį (įėjimas iš pastato ir kt.) ar netiesioginį (balkonas virš priblokuoto pastato ir kt.) ryšį su juo, laikomas šio namo priestatu.

4.2.6. Garažas, priblokuotas prie individualaus gyvenamojo namo, bet neturintis ryšio su juo, yra atskiras pastatas.

4.2.7. Pastatų aukštumas nustatomas pagal antžeminių aukštų kiekį, įskaitant antstatus, kuriuose įrengtas naudingas plotas (jei antstatas naudojamas tik išėjimui ant stogo - į aukštų skaičių neįskaitomas), neskaitant rūsių, pusrūsių, mezoninų, mansardų.

4.2.8. Iš lauko pastatas matuojamas pirmo aukšto langų lygyje 0,01 m tikslumu.

4.2.9. Jei pastato kiekvieno aukšto (taip pat rūsio ar cokolinio aukšto) sienų ilgiai nevienodi, jie matuojami atskirai ir matmenys įrašomi kiekvieno aukšto abrise.

4.2.10. Iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, užkirtimo būdu pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų matmenis, pagal visą pastato su priestatais perimetrą. Matavimo duomenys užrašomi statmenai sienų linijoms.

4.2.11. Sienos, kurių ilgio negalima išmatuoti dėl šalia esančių pastatų ar kitų priežasčių, matuojamos pastogėje arba jų ilgiai paskaičiuojami susumuojant patalpų matmenis, sienų ir pertvarų storius.

4.2.12. Daugiaaukščių pastatų vienodų matmenų ir išdėstyti visuose aukštuose pagal vieną ašį langai matuojami tik pirmame aukšte. Jei langai išdėstyti ne pagal vieną ašį arba skirtingi jų matmenys, matuojama kiekviename aukšte atskirai iš pastato vidaus ar iš išorės.

4.2.13. Pastato išorėje esantys piliastrai ir išsikišimai iki 5 cm abrise nežymimi ir nematuojami. Medinių pastatų kertės į sienų ilgį neįskaičiuojamos.

4.2.14. Iš vidaus pastate matuojama visu patalpos perimetru 1,00-1,50 m aukštyje tarp apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis didėjančia tvarka. Negalima matuoti tarp grindjuosčių.

4.2.15. Pastatų konstrukcijos matuojamos laikantis šių reikalavimų:

4.2.15.1. langų ir durų matmenys imami pagal išorinę pastato angą arba “angą šviesoje”(mediniuose namuose);

4.2.15.2. įvairios krosnys, viryklės ir židiniai - pagal pagrindo gabaritus;

4.2.15.3. matuojant laiptines abrise pažymimi laiptų aikštelių matmenys, laiptatakių kryptis, laiptelių skaičius ir bendri laiptinės matmenys. Jeigu laipteliai nevienodo pločio ar ilgio, kiekvienas laiptelis matuojamas atskirai;

4.2.15.4. santechnikos įrengimai, vandentiekio čiaupai, kriauklės, vonios, dujinės ir elektrinės viryklės, unitazai ir kt. nematuojami, abrise jų buvimo vieta pažymima apytiksliai;

4.2.15.5. visi krosnių, kaminų, nišų ir kt. iškilimai, didesni negu 5 cm, abrise turi būti pažymėti;

4.2.15.6. vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai, centrinio šildymo radiatoriai planuose nežymimi.

4.2.16. Matuojant sudėtingų konfigūracijų pastatus, pasitaiko nestačiakampių patalpų. Tokiu atveju patalpoje būtina išmatuoti įstrižaines. Nestačiakampėje patalpoje visu patalpos perimetru matuojama prie pat sienos, antraip matmenys nebūna tikslūs. Nestačiakampiuose pastatuose būtinai išmatuojamos visų kampinių pastato patalpų įstrižainės. Įstrižainės matuojamos didžiausiose patalpose.

4.2.17. Matuojant pastatus būtina išmatuoti sienų ir pertvarų storius. Ten, kur nėra angų, matuojama tarp atitinkamų taškų iš pastato išorės ir vidaus, o skirtumas tarp jų yra sienos storis.

4.2.18. Apvalių krosnių, židinių ir kolonų matuojamas perimetras ar lanko ilgis ir kiti matmenys, o diametras paskaičiuojamas.

4.2.19. Gamybinės paskirties pastatuose matuojami virš grindų esantys įrengimų pamatai, ventiliacijos kanalai ir kitos statybinės konstrukcijos.

4.2.20. Pastato aukštų abrisai sudaromi ant nustatytos formos popieriaus lapo tiksliai, aiškiai ir tvarkingai (16 priedas). Sudaromame abrise trinti, skusti neteisingus įrašus neleidžiama - klaida išbraukiama ir šalia įrašomas naujas matmuo. Abriso perbraižyti neleidžiama. Braižant pastatų aukštų abrisus galima naudotis statybiniais brėžiniais, projektais ar kita planine medžiaga, tačiau naudoti ją vietoj abriso negalima. Jei abrisas netelpa nustatytoje formoje, jį galima braižyti ant balto popieriaus lapo laikantis standartinio formato. Abrisas braižomas maždaug M:100 juodu pieštuku su kampainiu ar liniuote, nurodant visas pastato aukšto detales. Kai abrise nėra galimybės aiškiai pažymėti visas plano detales, išnašas galima daryti stambesniu masteliu. Jei pastatai ir vidaus patalpos labai dideli, abrisą galima braižyti nesilaikant mastelio.

4.2.21. Sudarant abrisą pirmiausia nubraižomas pagrindinio pastato kontūras ir lauko sienos. Po to braižomi priestatai, vidaus patalpų išplanavimas. Prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra kapitalinės, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau pertvaras. Po to pažymimos durys, langai, krosnys, viryklės, dūmtraukiai, sieninės spintos, piliastrai, nišos, sanitariniai įrenginiai, laiptai ir smulkūs elementai.

4.2.22. Pastatų kiekvieno aukšto abrisai braižomi ant atskirų lapų.

4.2.23. Surenkamų plokščių ir monolitinių pastatų aukštų abrisai sudaromi tik rūsiui (pusrūsiui) ir pirmam aukštui, nes šių pastatų skirtingų aukštų atitinkamų patalpų matmenų skirtumas nežymus. Kiti šių pastatų aukštai apžiūrimi, kai kurios patalpos išmatuojamos ir matmenys palyginami su pirmo aukšto matmenimis. Jeigu randama žymesnių skirtumų, jie pažymimi aukštų planuose.

4.2.24. Matavimo duomenys abrise įrašomi 2-3 mm aukščio skaitmenimis dviem kryptimis (lapo atžvilgiu).

4.2.25. Viską išmatavus būtina patikrinti, ar atitinka vidaus ir išorės sienų matmenys. Tam tikslui patalpų sienų ir pertvarų matmenys sumuojami pagal kiekvieną pastato sieną. Jeigu matavimai atlikti teisingai, išorės ir vidaus matmenų suma turi būti vienoda. Praktiškai dėl sienų išlinkimo ir netikslaus matavimo gaunama paklaida.

4.2.26. Leidžiama paklaida paskaičiuojama pagal formulę:

 

P1 = p x 0,0075 m, kur

 

P1 - leidžiama paklaida,

p - vidaus (patalpų, sienų, pertvarų) skaičiuojamos pastato sienos matmenų skaičius.

4.2.27. Faktiška paklaida Pf nustatoma pagal formulę:

 

Pf = L - Lv, kur

 

L - išmatuotas išorinės sienos ilgis,

Lv - vidaus patalpų išmatavimų ir sienų bei pertvarų storio suma.

Jei faktiška paklaida viršija leistiną, reikia atlikti kontrolinius matavimus.

4.2.28. Faktiška paklaida, neviršijanti leistinos, išdalijama proporcingai patalpų išmatavimams: prie abrise pažymėtų patalpų matmenų pridedamas arba atimamas paklaidos išlyginimo dydis 0,01 m tikslumu. Padidinti ar sumažinti sienų ar pertvarų storį, siekiant išlyginti paklaidą, neleidžiama.

4.2.29. Pastatų matavimo pavyzdžiai pateikti 21 priede.

 

4.3. Pastatų ir jų dalių aukščių (gylių) nustatymas

 

4.3.1. Renkant kadastro duomenis, išmatuojamas pastato bei jo dalių išorės bei vidaus patalpų aukštis. Išmatuoti aukščiai žymimi abrisuose.

4.3.2. Vidaus patalpų aukštis turi būti matuojamas kiekvienoje patalpoje, tačiau jei patalpų aukštis vienodas, pakanka matuoti tik keletą iš jų. Vidaus aukščiu laikomas aukštis nuo grindų iki lubų.

4.3.3. Jei patalpos aukštis nevienodas, matuojama aukščiausioje ir žemiausioje vietose arba charakteringuose taškuose.

4.3.4. Rūsiuose, pusrūsiuose ir kitose įgilintose patalpose matuojamas gylis. Gyliu laikomas grindų lygis, esantis žemiau išplaniruoto žemės paviršiaus. Gylis įrašomas abrise, toje patalpoje, kur jis išmatuotas. Jeigu atskiros pastato dalys įgilintos nevienodai, tuomet gylį matuojame pastato charakteringuose taškuose ir kampuose.

4.3.5. Buto, esančio rūsyje ar pusrūsyje, gylis matuojamas jo kampinėse patalpose ir nustatomas vidutinis gylis.

4.3.6. Patalpos gylis matuojamas jos kampuose ir nustatomas vidutinis gylis. Buto arba patalpos kampų, kurie ribojasi su kitomis patalpomis ir tiesiogiai matuoti reikiamame taške nėra galimybės, gyliai nustatomi interpoliacijos būdu.

4.3.7. Nustatant pastato gabaritus, matuojamas pastato ir jo dalių išorės aukštis H nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus.

4.3.8. Jei pastatas yra šlaite, išorės aukštis matuojamas pastato kampuose ir išvedamas vidurkis.

 

 

4.3.9. Jei pastato atskirų dalių aukštis nevienodas, kiekvienos dalies išorės aukštis matuojamas atskirai.

4.3.10. Pastato su parapetais išorės aukštis matuojamas nuo žemės iki stogo dangos paviršiaus.

4.3.11. Priestato išorės aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus.

4.3.12. Priestato su vienšlaičiu stogu išorės aukštis matuojamas nuo žemės iki karnizo viršaus.

4.3.13. Pagalbinio pastato su vienšlaičiu stogu išorės aukštis matuojamas žemiausioje vietoje.

4.3.14. Pastatų ir jų dalių (išskyrus individualių gyvenamųjų namų ir sodo namų valdų statinius) įkainojimo aukštis Hi nustatomas taip:

4.3.14.1. pagrindinių pastatų - aukštų suma sudedama su perdangų storių suma:

 

Hi = (h1 + h11 + ...) + (I a. perd. st. + perd. st. IIa. perd.st. + ...);

 

4.3.14.2. pastatų be pastogių pagal apšiltintą stogo konstrukciją - vidaus patalpos aukštis sumuojamas su perdangos ir apšiltinimo sluoksnio storiu:

 

Hi = h + perdanga su apšiltinimu;

 

4.3.14.3. pastatų be pastogių, kai nėra apšiltinimo sluoksnio (daržinės ir kt.) - imama išorinė stogo konstrukcijos linija;

4.3.14.4. rūsių ir pusrūsių - patalpų vidaus aukštis h sumuojamas su perdangos storiu;

4.3.14.5. pastogių patalpų ir kitų antstatų - imant patalpų vidaus aukštį h ir pridedant perdangos su apšiltinimu storį;

4.3.14.6. šaltų priestatų - vidaus aukštis sumuojamas su perdangos storiu, kur nėra perdangos - nuo grindų iki priestato karnizo viršaus;

4.3.14.7. erkerių - imamas aukščių skirtumas nuo žemės iki erkerio karnizo ir nuo žemės paviršiaus iki erkerio apatinės dalies.

4.3.15. Individualių gyvenamųjų namų ir sodo namų valdų statinių įkainojimo aukštis Hi nustatomas taip:

4.3.15.1. jei pastatas be rūsio, pusrūsio - įkainojimo aukštis Hi lygus išorės aukščiui H;

4.3.15.2. jei rūsys (pusrūsis) po dalimi pastato - pastato įkainojimo aukštis Hi skaičiuojamas pagal formulę:

Hi,                                     kur

Sp - pastato plotas pagal išorinius matmenis,

Sr - rūsio (pusrūsio) plotas pagal išorinius matmenis,

H - pastato išorinis aukštis,

Hr - rūsio neįgilintos dalies aukštis su perdanga, nustatomas pagal formulę:

 

Hr = h - hig + rūsio perdangos st.;

 

4.3.15.3. jei rūsys (pusrūsis) po visu pastatu - pastato įkainojimo aukštis nustatomas pagal formulę:

 

Hi = H - Hr, kur

 

H - pastato išorinis aukštis,

Hr - rūsio neįgilintos dalies aukštis su rūsio perdanga,

Hi - aukštis nuo pirmo aukšto grindų lygio iki pastato karnizo viršaus;

4.3.15.4. rūsių ir pusrūsių įkainojimo aukštis nustatomas pagal formulę:

 

Hi rūsio = h + rūsio perdangos storis, kur

 

h - rūsio vidaus patalpų aukštis;

4.3.15.5. pastogės patalpų ir kitų antstatų įkainojimo aukštis Hi nustatomas:

Q - pagal išorinius išmatavimus apskaičiuotas tūris,

S - pagal išorinius išmatavimus apskaičiuotas plotas.

Pastogės patalpų ir kitų antstatų tūrio skaičiavimui reikiamas aukštis nustatomas vidaus aukštį susumavus su perdangos ir apšiltinto sluoksnio storiu;

4.3.15.6. kiemo rūsių įkainojimo aukštis nustatomas pridedant prie rūsio vidaus aukščio perdangos storį (be žemių užpylimo).

4.3.16. Pastatų matavimo pavyzdžiai pateikti 21 priede.

 

4.4. Kitų kadastro duomenų nustatymas

 

4.4.1. Statinius apžiūrint natūroje nustatoma:

4.4.1.1. paskirtis ir pavadinimas, kurie nustatomi pagal pateiktus dokumentus;

4.4.1.2. adresas, kuris nustatomas pagal pateiktus dokumentus;

4.4.1.3. statybos metai, kurie nustatomi pagal pateiktus dokumentus arba, nesant statybos metus patvirtinančių dokumentų, pagal raštišką savininko pareiškimą.

4.4.2. Apžiūrint pastatus nustatoma, ar yra:

4.4.2.1. vandentiekis - jeigu pastate išvedžioti vandentiekio vamzdžiai ir vandeniu aprūpinama centralizuotai iš gatvės tinklų arba iš artezinių ar kiemo šulinių. Jeigu gatvėje tinklai pravesti, o į pastatą nėra įvado ir vandentiekis pastate neįrengtas, tai toks pastatas nelaikomas aprūpintas vandeniu;

4.4.2.2. kanalizacija - jeigu patalpose yra įrengti ūkinio-fekalinio vandens surinkimo prietaisai ir ištekėjimas į lauko kanalizacijos tinklus ar surinkimo šulinius;

4.4.2.3. centrinis šildymas - jeigu pastatas aprūpintas centrinio šildymo prietaisais, nepaisant šilumos šaltinio (vietinis centrinis šildymas (dujomis, elektra ar pan.), vietinė katilinė, grupinė, kvartalinė, rajoninė katilinė, ŠEC ar kt.);

4.4.2.4. karštas vanduo - jeigu pastatas aprūpintas specialiu vandentiekiu, skirtu tiekti karštą vandenį, neatsižvelgiant į šilto vandens tiekimo tvarką;

4.4.2.5. dujos - jeigu pastatas prijungtas prie gamtinių dujų tinklų ar suskystintų dujų rezervuarų;

4.4.2.6. elektra - jei į pastatą yra atvestas elektros įvadas;

4.4.2.7. vonia (dušas) - nepriklausomai iš kokio šaltinio gaunamas karštas vanduo. Tačiau jeigu pastate nėra kanalizacijos, jis nelaikomas aprūpintu vonia, nors ši įrengta.

4.4.3. Pagrindiniai konstrukciniai pastato elementai bei kiti kadastro duomenys aprašomi 6A formoje (17 priedas), kuri yra užpildoma visiems pagrindiniams pastatams ir jų dalims (rūsiams, pusrūsiams ir mansardoms) bei pagrindiniams priestatams. Taip pat atskira 6A forma surašoma garažui, kai šis yra individualaus gyvenamojo namo priestatas ir turi tiesioginį ryšį su juo. Kai garažas yra pastato tūryje, jam atskira 6A forma nepildoma.

4.4.4. Pagalbinių pastatų ir kitų statinių pagrindiniai konstrukciniai elementai bei kiti kadastro duomenys aprašomi 6B ir 6C formose (18-19 priedai).

4.4.5. Rekomenduojama atlikti pagrindinių pastatų visų fasado pusių nuotrauką su fotoaparatu, fiksuojančiu datą.

 

5. Surinktų kadastro duomenų apdorojimas

 

5.1. Statinių išdėstymo planų sudarymas

 

5.1.1. Statinių išdėstymo planai sudaromi suformuotame žemės sklype esantiems statiniams, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, kelius ir panašius linijinius statinius).

5.1.2. Statinių išdėstymo planai braižomi masteliu 1:500 - 1:2000, atsižvelgiant į objekto dydį, detalumą bei sudėtingumą.

5.1.3. Planai gali būti daromi rankiniu būdu arba kompiuterinėmis priemonėmis. Braižant rankiniu būdu naudojamas tušas. Atliekant darbus kompiuterinėmis priemonėmis, planas braižomas ploteriu arba lazeriniu (rašaliniu) spausdintuvu.

5.1.4. Statinių išdėstymo planas braižomas vadovaujantis abrisu bei naudojantis kita turima pagalbine kartografine medžiaga. Planai braižomi ant A0 - A4 formatų lapų. Pagrindinis plano mastelis M 1:500. Atskirais atvejais plano mastelis gali būti 1:1000 arba 1:2000. Užsakovui pateikus geodeziškai išmatuoto sklypo plano kopiją, statinių išdėstymo planas gali būti sudaromas joje. Geodeziškai išmatuoto sklypo plano kopijoje nesantys objektai įbraižomi papildomai bei įrašomi šios metodikos reglamentuojami parametrai.

5.1.5. Lapo kairiojo krašto rėmelio atstumas sudaro 25 - 30 mm, iš kitų pusių 5 - 10 mm. Planas išdėstomas lapo viduryje. Plano turinys orientuojamas pagal pasaulio šalis. Šiaurė yra lapo viršus. Planui orientuoti pagalbine medžiaga gali tarnauti topografinių planšetų fragmentai, geodeziškai išmatuotų sklypų kopijos, kita topografinė ar kartografinė medžiaga.

5.1.6. Braižant statinių išdėstymo planą, visi pastatai turi būti pažymėti sutartiniu pažymėjimu, t.y. pastato pažymėjimas plane. Pastato pažymėjimą plane sudaro: pirmasis simbolis (skaičius) nurodo pastato numerį sklype, antrasis simbolis (didžioji raidė) nurodo pastato paskirtį (1 priedas), trupmenos skaitiklis (skaičius) nurodo aukštumą, vardiklis (mažoji raidė) nurodo statybinę sienų medžiagą (pvz.: pastato pažymėjimas plane 2B 3/p reiškia, kad pastatui suteiktas antras numeris sklype, tai administracinės paskirties trijų aukštų mūrinis pastatas).

5.1.7. Pagal sienų statybines medžiagas pastatai žymimi:

5.1.7.1. p - mūriniai (plytų mūro, akmenų mūro);

5.1.7.2. m - mediniai (rąstų);

5.1.7.3. b - blokiniai;

5.1.7.4. t - monolitiniai;

5.1.7.5. g - metalo konstrukcijų;

5.1.7.6. ž - mediniai su karkasu, mediniai skydiniai ir kiti neišvardyti;

5.1.7.7. ž(p) - mediniai su karkasu apmūryti arba mediniai skydiniai apmūryti.

PASTABA. Jei pastato sienos pastatytos iš įvairių medžiagų, žymima pagal pagrindinę medžiagą.

5.1.8. Prie pastatų esantys priestatai numeruojami atskirai ir žymimi pastato paskirties mažąja raide, priestatų aukštų skaičių ir sienų medžiagą taip pat nusako trupmena (pvz.: prie pagrindinio pastato 1A1/p esantys priestatai žymimi: 1a1/ž, 2a2/p ir t.t. Ta pačia tvarka žymimi ir prie pagalbinio pastato 2I1/p esantys priestatai: 1i1/m, 2i1/p ir t.t.).

5.1.9. Inžinerinių tinklų trasos topografiniuose planuose numeruojamos pagal charakteringus taškus: nuo atramos iki atramos arba nuo šulinio iki kito šulinio ir panašiai.

5.1.10. Sudarant statinių išdėstymo planus laikomasi reikalavimų:

5.1.10.1. pagrindinių pastatų linijos braižomos 0,5 - 0,6 mm storio ištisine linija (statomų, griūvančių ar griaunamų pastatų (taip pat ir rūsių) - punktyrine linija);

5.1.10.2. statinių išdėstymo plane nevienodo aukščio pastato dalys viena nuo kitos atskiriamos 0,1 - 0,2 mm linija ;

5.1.10.3. pastatų ir jų priestatų išorės aukščiai H statinių išdėstymo plane nurodomi metrais su dviem ženklais po kablelio.

 

Pavyzdžiui:            1A%             2a%

                                ––––             –––– ;

                                H=6.20        H=2.70

 

5.1.10.4. pastatų išorinių sienų ilgiai užrašomi 0,01m tikslumu pagal visą perimetrą 1mm atstumu nuo kontūro, lygiagrečiai šio kontūro linijai. Užrašo aukštis 2 mm. Visi kiti šiame skyriuje nenurodyti užrašai daromi horizontaliai lapo atžvilgiu;

5.1.10.5. pastatų kontūrų viduje užrašomi jų pažymėjimai plane. Jei pastato kontūras per mažas įrašui, daroma išnaša - brūkšnelis į laisvą brėžinio vietą. Virš brūkšnelio užrašomi sutartiniai pavadinimai, apačioje išorės aukščiai H. Įrašai daromi 2,5 - 3,5 mm šriftu, horizontaliai plano lapo atžvilgiu;

5.1.10.6. kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, šulinys, baseinas, lauko tualetas, atliekų duobė, rūkykla, stoginė, pavėsinė, kanalizacijos šulinys ir kt.) braižomi pagal Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 40 patvirtintos “Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartinių ženklų specifikacijos versiją 1.0” pagal lauko matavimus arba perkopijuojant iš kartografinės medžiagos;

5.1.10.7. inžinerinių tinklų trasos paryškinamos 0,6 mm spalvotomis ištisinėmis linijomis užsakovo pateiktoje topografinėje ir kartografinėje medžiagoje, jos neperbraižant:

• elektros tinklų: 330 kV - žaliai, 110 kV - raudonai, 35 kV - mėlynai, 10 kV - geltonai, 0,38 kV - rudai;

• elektros ryšių tinklų: telefonizacijos linijos - raudonai, radiotransliacijos linijos - žaliai;

• vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir šilumos tinklų: vandentiekio - mėlynai, fekalinės kanalizacijos - žaliai, šilumos - raudonai, drenažo - žaliai;

• dujų tinklų:

- mažo slėgio - žaliai,

- vidutinio slėgio - mėlynai,

- didelio slėgio - rudai;

5.1.10.8. kiti inžineriniai statiniai paryškinami užsakovo pateiktoje topografinėje ar kartografinėje medžiagoje, jos neperbraižant.

5.1.11. Dešiniajame apatiniame statinių išdėstymo plano kampe dedamas kampinis spaudas (4 priedas).

 

5.2. Pastatų aukštų planų sudarymas

 

5.2.1. Pastatų aukštų planai braižomi pagal abriso duomenis M 1:100 tiksliai laikantis sutartinių ženklų. Grafinė paklaida negali būti didesnė kaip 0,5 mm. Jei pastatai ir vidaus patalpos labai didelės, planai gali būti sudaromi M 1:200.

5.2.2. Planai gali būti daromi rankiniu būdu arba kompiuterinėmis priemonėmis. Atliekant darbus kompiuterinėmis priemonėmis, planas braižomas ploteriu arba lazeriniu (rašaliniu) spausdintuvu. Braižant rankiniu būdu naudojamas tušas.

5.2.3. Pastatų aukštų planai braižomi tokia tvarka:

5.2.3.1. pastato išoriniai kontūrai;

5.2.3.2. vidaus kapitalinės sienos;

5.2.3.3. priestatų sienos;

5.2.3.4. pertvaros, krosnys, vidaus bei išorės durys ir langai;

5.2.3.5. likusieji pastato elementai.

5.2.4. Sudarant planus laikomasi reikalavimų:

5.2.4.1. pagrindinio pastato fasadas braižomas lygiagrečiai su apatiniu lapo kraštu arba jo dešiniuoju šonu. Pastato planas lape išdėstomas simetriškai;

5.2.4.2. kapitalinės sienos, pertvaros, krosnys ir kitos į pjūvį (h = 1,30m) patenkančios konstrukcijos braižomos 0,6-0,8 mm storio linijomis;

5.2.4.3. laiptai, langai, durys, santechnikos prietaisai ir kiti elementai braižomi 0,1-0,2 mm storio linijomis;

5.2.4.4. jei pastatas nestačiakampis, braižant būtina naudoti patalpų įstrižainių matavimo duomenis;

5.2.4.5. pastatų aukštų planuose matmenys nurodomi metrais dviejų ženklų po kablelio tikslumu;

5.2.4.6. išoriniai matmenys rašomi pirmo aukšto, rūsių, cokolinių aukštų, antstatų, pastogės patalpų planuose;

5.2.4.7. jei pastatų aukštų matmenys skiriasi nuo kitų aukštų, išorinius matmenis reikia rašyti ir kituose aukštų planuose;

5.2.4.8. stačiakampių pastatų aukštų planuose prie išorinės sienos žymimi ilgio ir pločio matmenys, o nestačiakampio pastato - kiekvienos sienos matmenys;

5.2.4.9. visuose pastatų aukštų planuose įrašomas sienų ir pertvarų storis;

5.2.4.10. vidaus aukštis (h) rašomas kiekviename pastato aukšto plane, dešiniosios apatinės patalpos kampe, o jeigu jis skirtingas - kiekvienoje patalpoje;

5.2.4.11. rūsių ir cokolinių aukštų planuose papildomai rašomas gylis (-h). Jei gylis nevienodas, užrašomas didžiausias ir mažiausias;

5.2.4.12. pastatų aukštų planuose, dešiniajame apatiniame brėžinio kampe, įrašomas pastato (priestato) pažymėjimas plane ir paskaičiuotas įkainojimo aukštis Hi.

 

Pavyzdžiui:            1A%             2G%

                                ––––             –––– ;

                               H1=8.15        H1=3.30

 

5.2.4.13. jei viename aukštų plane yra braižomi keli pastatai, turintys bendras sienas, šalia pastato plano įrašomas kiekvieno pastato pažymėjimas plane;

5.2.4.14. aukštų plano brėžinyje turi būti nurodytas aukšto pavadinimas (pavyzdžiui, rūsys, I aukštas ir pan.);

5.2.4.15. aukšto pavadinimas, butų, patalpų numeriai ir plotai rašomi 3,5 mm aukščio šriftu;

5.2.4.16. patalpų matmenys rašomi 2 mm aukščio skaitmenimis, 1 mm atstumu nuo sienų linijos;

5.2.4.17. pastatų aukštų planai nespalvinami.

5.2.5. Surenkamų plokščių ir monolitinių pastatų rūsio ir pirmo aukšto planai sudaromi vadovaujantis aukščiau išdėstytais pastatų aukštų planų sudarymo principais. Kiti pastato aukštų planai kopijuojami ant atskirų lapų, pažymint juose apžiūrėjimo metu rastus skirtumus ir nubraižant laiptines.

5.2.6. Dešiniajame apatiniame brėžinio kampe dedamas kampinis spaudas (4 priedas).

 

5.3. Plotų po pastatais, pastatų tūrių, perimetrų ir stogo ploto skaičiavimas

 

5.3.1. Plotas po pastatais apima plotą, apribotą pastatų perimetru cokolio aukštyje, įskaitant įėjimo laiptus ir aikšteles, bei pridedant pastatų kabančių konstrukcijų (su kolonų atramomis) horizontaliųjų projekcijų į žemės paviršių plotą.

5.3.2. Plotai po pastatais skaičiuojami grafiniu būdu. Paprastos stačiakampės konfigūracijos pastatų plotas apskaičiuojamas kraštinių sandauga. Sudėtingos konfigūracijos pastatų kontūrai skaidomi į elementarias geometrines figūras (stačiakampius, trikampius, lankus). Skaičiavimai atliekami ir rezultatai apskaičiuojami 1 kv.m tikslumu.

5.3.3. Naudojantis pastato išorės matmenimis ir išmatuotu patalpų aukščiu skaičiuojamas pastato tūris.

5.3.4. Pastato antžeminės dalies tūris skaičiuojamas dauginant horizontalaus pjūvio plotą iš įkainojimo aukščio Hi. Horizontalaus pjūvio plotas skaičiuojamas pirmo aukšto lygyje virš pamatų pagal sienų išorinius paviršius, įskaitant tinko arba apdailos sluoksnio storį, nišas, tačiau be išsikišančių architektūrinių detalių.

5.3.5. Prie antžeminės pastato dalies tūrio priskaičiuojamas erkerių ir kitų išsikišusių dalių tūris. Pastate esančių lodžų tūris iš pagrindinio tūrio neišskaitomas.

5.3.6. Rūsio ar pusrūsio tūris skaičiuojamas dauginant horizontalaus pjūvio plotą iš įkainojimo aukščio. Horizontalaus pjūvio plotas skaičiuojamas pagal rūsio ar pusrūsio sienų išorinį paviršių, įskaitant tinko arba apdailos sluoksnio storį, nišas, tačiau neįskaitant išsikišusių architektūrinių detalių.

5.3.7. Pastogės patalpų tūris gali būti skaičiuojamas dviem būdais:

5.3.7.1. dauginant horizontalų pjūvio plotą iš įkainojimo aukščio. Horizontalaus pjūvio plotas skaičiuojamas mansardos langų lygyje pagal sienų išorinį paviršių;

5.3.7.2. dauginant vertikalaus pjūvio plotą iš mansardos ilgio. Vertikalaus pjūvio plotas skaičiuojamas pagal mansardos sienų išorinį paviršių bei perdangos apšiltinto sluoksnio paviršių, o esant mansardai su sutapdintu stogu - iki stogo dangos paviršiaus. Pastogės patalpos ilgis imamas pagal sienų išorinį paviršių, įskaitant tinko arba apdailos sluoksnio storį, nišas, tačiau be išsikišančių architektūrinių detalių.

5.3.8. Prie pastogės patalpų tūrio pridedamas šviesos langų ir kupolų tūris.

5.3.9. Į pastato tūrį neįskaitoma:

5.3.9.1. už pastato pagrindinių gabaritų esančios lodžos;

5.3.9.2. portikai, atviros verandos, balkonai;

5.3.9.3. neapribotos sienomis erdvės (pastate ant stulpų);

5.3.9.4. pravažiavimo angų tūris (išskaitomas pagal angos matmenis).

5.3.10. Aukštai, skirti inžineriniams tinklams ir įrenginiams patalpinti, į pastatų tūrį įskaitomi, nesvarbu, apšildomi jie ar ne.

5.3.11. Skaičiuojant gyvenamosios paskirties pastatuose įrengtų kitos paskirties patalpų tūrį, skiriančios vidaus sienos dalijamos pagal geometrines ašis, o aukštis matuojamas nuo grindų iki aukščiau esančio gyvenamojo aukšto grindų paviršiaus.

5.3.12. Atskirai stovinčių kiemo rūsių, kurių sienos virš žemės paviršiaus, plotas, perimetras ir tūris nustatomi pagal išorinius matavimus. Aukštis matuojamas nuo rūsio grindų iki lubų, pridedant perdangos storį. Požeminiai rūsiai (užpilti žemėmis) matuojami iš vidaus, pridedant sienų storį.

5.3.13. Perimetras (p) - visų pastatų išorinių sienų matmenų suma. Prie perimetro pridedami ir sienų ilgiai, kurie ribojasi su kitais pastatais. Pavyzdžiui, kainojant gyvenamąjį priestatą prie gyvenamojo namo, į jo perimetrą įskaičiuojama ir sienos, kuria jis ribojasi su gyvenamuoju namu, ilgis.

5.3.14. Pagrindinių pastatų priestatams, kurie kainojami pagal priestatų įkainojimo lenteles, į perimetrą (p) sienos, besiribojančios su pastatais, neįskaičiuojamos.

5.3.15. Perimetro ir ploto santykis (p/s) skaičiuojamas dalijant pastato (priestato) perimetrą (p) iš jo ploto (s).

5.3.16. Stogo plotas skaičiuojamas pastato išorės plotą dauginant iš koeficiento stogo ploto skaičiavimo lentelėse, atsižvelgiant į stogo pasvirimo laipsnį, pastato ilgį ir plotį (20 priedas). Kai pastatas yra su priestatais, pastato ir priestatų stogo plotas skaičiuojamas atskirai ir susumuojama. Sutapdinto stogo ploto skaičiavimui taikomas koeficientas 1.1.

5.3.17. Pastatų (jų dalių ir priestatų) bei kitų statinių plotas, tūris, perimetras ir stogo plotas skaičiuojamas 6A, 6B ir 6C formose (17-19 priedai), o gauti skaičiavimų duomenys surašomi įkainojimo 2A, 2B ir 2C formose (11-13 priedai).

 

5.4. Patalpų numeravimas ir plotų skaičiavimas

 

5.4.1. Pastato aukštų planuose patalpos numeruojamos pradedant pagrindiniu įėjimu į pastatą ar atskirą patalpą laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi.

5.4.2. Gyvenamosios paskirties pastatų aukštų planuose patalpos numeruojamos:

5.4.2.1. kiekvienos patalpos centre įrašomi buto ir patalpos numeriai skaitmenimis, pvz.: 2-2, kur pirmasis skaitmuo reiškia buto, o antrasis - patalpos numerį bute;

5.4.2.2. bendro naudojimosi patalpos, t.y. koridoriai, tambūrai ir pan., kuriomis naudojasi kelių butų ar patalpų savininkai (naudotojai), žymimos a-1, a-2 ir t.t.;

5.4.2.3. garažų patalpos žymimos G-1, G-2 ir t.t.

5.4.3. Negyvenamosios paskirties pastatuose patalpos žymimos skaitmenimis, pvz.: 2-2, kur pirmasis skaitmuo reiškia aukšto numerį, o antrasis - patalpos eilės numerį tame aukšte.

5.4.4. Pastate esančių rūsių patalpos žymimos R-1, R-2 ir t.t., o pusrūsių P-1, P-2 ir t.t.

5.4.5. Po patalpos numeriu brėžiamas brūkšnys ir rašomas patalpos plotas.

5.4.6. Iki šios metodikos įsigaliojimo paskaičiuoti naudojamų pastatų plotai ir tūriai šios metodikos nustatyta tvarka neperskaičiuojami.

5.4.7. Skaičiuojant pastato vidaus plotus būtina laikytis šių nurodymų:

5.4.7.1. plotai skaičiuojami tarp atitvarinių konstrukcijų paviršių;

5.4.7.2. skaičiuojant neįvertinami plotai:

• sieninių spintų, nišų, pastogėse įrengtų patalpų, kurių aukštis žemesnis kaip 1,6 m;

• erdvės po laiptais, kur aukštis žemesnis kaip 1,6 m;

• krosnių, židinių, mūrinių viryklių, aukštesnių kaip 1,3 m;

• iki 1,5 m pločio sienų ir pertvarų angų;

• uždarų laiptinių, lifto šachtų;

• atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių;

5.4.7.3. virtuvėse mūrinių viryklių plotas iš patalpos ploto neatimamas, išskyrus atvejus, kai viryklė su garų rinktuvu yra vientisa.

5.4.8. Gyvenamosios paskirties pastato bendrąjį plotą - visų pastato skaičiuojamųjų plotų sumą - sudaro:

5.4.8.1. Gyvenamasis plotas. Gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma. Prie gyvenamųjų kambarių priskiriama:

• svetainės, valgomieji, miegamieji, darbo kabinetai, virtuvės, gyvenamieji kambariai ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, ne mažesnės kaip 4,0 m2 ploto (jei pastatas statytas iki 1986 m. - 5,0 m2, po 1986 m. iki šios metodikos įsigaliojimo - 8 m2). Šios patalpos turi turėti apšiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti normaliai šildomos žiemą, neatsižvelgiant, ar jose yra stacionariniai šildymo įrenginiai, ar ne. Kambarių sieninės spintos įskaitomos į gyvenamą plotą.

5.4.8.2. Pagalbinis plotas. Į pagalbinį plotą įskaitomos visos šildomos ar nešildomos patalpos, naudojamos epizodiškai ir neskirtos tiesiogiai gyventi, esančios antžeminiuose aukštuose:

• tualetai, vonios, dušai, pirtys, saunos ir jų nusirengimo kambariai, baseinai, skalbyklos, pomėgių patalpos (sportui, meistravimui, kai jos neįeina į verslo patalpų sudėtį), taip pat prieškambariai, koridoriai, vestibiuliai, priemenės, tambūrai, sandėliai, įstiklintos verandos, įstiklintos lodžos, įstiklinti balkonai, taip pat žiemos sodai ir atriumai pastato tūryje, komunikacijų įvadų ir apskaitos patalpos, elektros skydinės, katilinės, ventiliacinės kameros, patalpos su vandens šildikliais, siurbliais, išsiplėtimo indais ir kt.;

• pastogės patalpų plotai, kur aukštis iki lubų mažesnis kaip 1,6 m (skaičiuotas iki šios metodikos įsigaliojimo);

•atvirų ir pusiau atvirų laiptų aikštelės (išskyrus rūsio patalpų), jeigu jos:

- yra kitos patalpos (koridoriaus, prieškambario, kambario) neatskiriama dalis;

- atlieka koridoriaus paskirtį.

Šaltų pagalbinių patalpų (uždarų lodžų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, oranžerijų, atriumų, žiemos sodų, priemenių, sandėlių, kitų “šaltas” atitvaras turinčių patalpų) plotai priskiriami prie pagalbinio nenaudingojo ploto ir įskaičiuojami tik į vieno buto namo (individualaus gyvenamojo namo) bendrąjį plotą.

Pagalbinio ploto dalis, esanti “šiltomis” atitvaromis apribotoje buto erdvėje, įskaičiuojama į pagalbinį naudingąjį buto (patalpos) plotą.

5.4.8.3. Verslo plotas. Šiam plotui priskiriamas bute verslui skirtos patalpos, kuriose užsiimama kuria nors darbine ar kita veikla, aptarnaujami klientai, plotas. Taip pat įskaitomas tokių patalpų, esančių rūsyje (pusrūsyje), plotas.

5.4.8.4. Rūsio (pusrūsio) plotas. Šį plotą sudaro visų patalpų, esančių rūsyje (pusrūsyje), plotas, išskyrus verslo ir garažų plotą.

5.4.8.5. Garažo plotas. Jį sudaro patalpų automobiliams, motociklams ir jų priekaboms laikyti plotas.

5.4.9. Į naudingąjį plotą įskaitomas:

5.4.9.1. gyvenamojo namo kapitalinių sienų ribose esančių patalpų plotas:

• gyvenamasis plotas;

• verslo plotas;

• pagalbinis naudingasis plotas;

5.4.9.2. pristatytų prie gyvenamojo namo šildomų ir tinkamų ištisus metus gyventi patalpų (verandų, priestatų ir kt.) plotas.

5.4.10. Į naudingąjį plotą neįskaitomas plotas:

5.4.10.1. rūsių (pusrūsių);

5.4.10.2. pristatytų nešildomų patalpų (lodžų, balkonų, verandų, garažų ir kitų priestatų);

5.4.10.3. patalpų mansardose, kur aukštis nuo grindų iki lubų mažesnis kaip 1,6 m (skaičiuotas iki šios metodikos įsigaliojimo).

5.4.11. Uždarų laiptinių aikštelių plotai neskaičiuojami nepaisant jų dydžio.

5.4.12. Atvirų verandų, terasų, atvirų lodžų, atvirų balkonų plotai neskaičiuojami.

5.4.13. Laikinai atitvertų patalpų, neturinčių įėjimo, apytikris plotas priskaičiuojamas prie patalpos, su kuria ji ribojasi, ploto.

5.4.14. Neįrengtų pastogių (palėpių) plotas į pastato bendrąjį plotą neįskaičiuojamas.

5.4.15. Patalpų plotas skaičiuojamas kvadratiniais metrais dviejų ženklų po kablelio tikslumu.

5.4.16. Gyvenamosios paskirties pastatų bendras plotas Pb skaičiuojamas taip:

5.4.16.1. gyvenamosios paskirties pastato (1 buto) bendrasis plotas Pb:

Pb= Pg + Pp + Pv + Pkt, kur

Pg - gyvenamasis plotas;

Pp - pagalbinis plotas, kurį sudaro:

- pagalbinis naudingasis plotas;

- pagalbinis nenaudingasis plotas;

Pv - verslo plotas;

Pkt - kitas plotas, kurį sudaro:

- rūsio (pusrūsio) patalpų plotas;

- garažo patalpų plotas.

PASTABA. Pusrūsio patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų faktišką paskirtį: pusrūsyje įrengtų kambarių plotas įskaičiuojamas į buto gyvenamąjį, pagalbinių patalpų - į pagalbinį, naudojamų tiesioginei pusrūsio paskirčiai - į pusrūsio plotą;

5.4.16.2. buto bendrasis plotas Pbt:

Pbt= Pg + Pp + Pv , kur

Pg - gyvenamasis plotas;

Pp - pagalbinis plotas:

- pagalbinis naudingasis plotas;

- pagalbinis nenaudingasis plotas;

Pv - verslo plotas.

PASTABA. Rūsio, pusrūsio ar pastogės patalpų, į kurias patenkama tiesiog iš buto, įskaičiuojamas į šio buto bendrąjį plotą;

5.4.16.3. gyvenamosios paskirties pastato (2 ir daugiau butų) bendrasis plotas Pb:

Pb = Pbt + Pbn+ Pkt, kur

Pbt - visų butų bendrasis plotas;

Pbn - bendrojo naudojimo patalpų plotas;

Pkt - rūsyje (pusrūsyje) esančių sandėliukų ar kitų patalpų, garažų plotas.

PASTABA. Jei gyvenamosios paskirties pastate (2 ir daugiau butų) yra negyvenamosios patalpos (parduotuvė, kirpykla ir kt.), jų plotai skaičiuojami kaip negyvenamosios paskirties pastatų plotai ir įskaičiuojami į pastato bendrąjį plotą.

5.4.17. Negyvenamosios paskirties pastatų plotai skaičiuojami kaip pagrindinių ir pagalbinių patalpų plotų suma:

Pb = Ppg + Pp, kur

Ppg - pagrindinis plotas;

Pp - pagalbinis plotas;

5.4.17.1. pagrindinį plotą sudaro visos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą. Į pagrindinį plotą taip pat įskaičiuojami:

• mokymo įstaigų koridoriai, kurie naudojami kaip rekreacinės patalpos;

• ligoninių, sanatorijų, poilsio namų, kino teatrų, klubų ir kitų pan. pastatų koridoriai, kurie naudojami kaip poilsio ir laukimo patalpos;

• pastatuose esančios scenos ir estrados pagalbinės patalpos, kino aparatinių ir panašios patalpos;

5.4.17.2. pagalbinį plotą sudaro koridoriai, tambūrai, perėjimai, san. mazgai, patalpos, kuriose talpinami inžineriniai tinklai bei įrengimai (katilinės su pagalbinėmis patalpomis, boilerinės, vandentiekio ir kanalizacijos siurblinės, valdymo mazgai, skydinės, transformatorinės, ventiliacijos ir oro kondicionavimo kameros, liftų mašinų patalpos ir kt.);

5.4.17.3. pagrindinės ir pagalbinės patalpos negyvenamuosiuose pastatuose gali būti ir rūsiuose (pusrūsiuose), funkcionaliai su pastatu susietuose priestatuose, įrengtose pastogėse, anstatuose bei antresolėse.

PASTABA. Gyvenamųjų patalpų negyvenamuosiuose pastatuose plotai skaičiuojami buto plotų skaičiavimui nustatyta tvarka ir įskaičiuojami į bendrąjį pastato plotą.

5.4.18. Sodo namelio bendrasis plotas Pb apskaičiuojamas:

Pb = Ppg + Pp, kur

Ppg - pagrindinis plotas, t.y. visų uždarų patalpų (kambarių, virtuvių, sandėliukų ir kt.), esančių antžeminiuose aukštuose, plotas;

Pp - pagalbinis plotas, t.y. patalpų, esančių rūsiuose (pusrūsiuose), garažų, ūkio pastatų, priblokuotų prie sodo namo ir turinčių ryšį su juo, dengtų terasų, taip pat plotas tų patalpų dalių, kur h mažiau už 1,60 m (skaičiuotų iki šios metodikos įsigaliojimo).

5.4.19. Pastato vidaus plotų duomenys surašomi 3 formoje (14 priedas).

 

6. Statinių kadastro duomenų bylų sudarymas

 

6.1. Atskira statinių kadastro duomenų byla (originalas) sudaroma suformuotame žemės sklype esantiems statiniams. Inžineriniams statiniams (inžineriniams tinklams, keliams ir panašiems linijiniams statiniams) ir jų priklausiniams sudaroma atskira kadastro duomenų byla.

6.2. Neatskiriama statinių kadastro duomenų bylos dalis yra Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka parengti kadastro DB išrašai.

6.3. Statinių kadastro duomenų bylos (originalo) bei jos nuorašo turinį ir sudarymo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.

 

7. Statinių kadastro duomenų pakitimų fiksavimas

 

7.1. Statinių pakitimų fiksavimas

 

7.1.1. Pakitimų fiksavimo atvejus ir terminus reglamentuoja teisiniai, norminiai aktai bei Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo įsakymai bei tvarkos.

7.1.2. Fiksuojant statinių pakitimus privalo dalyvauti jų savininkai, naudotojai ar jų įgalioti asmenys.

7.1.3. Statinių kadastro duomenų pakitimų fiksavimų metu galima apžiūrėti tik užsakovui priklausančius statinius ir jų priklausinius.

7.1.4. Kai statinys valdomas bendrosios nuosavybės teise, o kadastro duomenų patikslinimą užsakė vienas iš bendrasavininkių, apžiūrimas visas statinys ir jo priklausiniai.

7.1.5. Kai pastatas valdomas patalpomis, kadastro duomenų pakitimai fiksuojami užsakovo patalpose, kurios Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nekilnojamojo turto vienetu.

7.1.6. Fiksuojant pastatų pakitimus detaliai apžiūrima pastato išorė ir vidaus patalpos. Vietoje apžiūrimi pastatai, atskiri aukštai ir sulyginami su esamais planais. Abejojant dėl tikslumo atliekami kontroliniai matavimai. Jei nėra pagrindinių pastatų fasadų nuotraukų arba fasadai pasikeitę, rekomenduojama nufotografuoti.

7.1.7. Apžiūrėjimo ir matavimo metu nustatyti pasikeitę duomenys surašomi abrise.

7.1.8. Jeigu kadastro duomenų patikrinimo metu randama, kad pastate pakeista naudojamų patalpų paskirtis, jos eksplikuojamos pagal faktinę paskirtį.

7.1.9. Fiksuojant pastatų pakitimus, naujai pastatytų priestatų, antstatų (mansardų, mezoninų) kadastro duomenų rinkimas ir apdorojimas atliekamas vadovaujantis pagrindiniais pastatų kadastro matavimų reikalavimais.

7.1.10. Naujai pastatytam pastatui pažymėti plane suteikiamas nepanaudotas eilės numeris.

PASTABA. Nugriautų pastatų eilės numerių naudoti naujai pastatytų pastatų pažymėjimui plane negalima.

7.1.11. Fiksuojant inžinerinių statinių kadastro duomenų pakitimus užsakovas nurodo, kokie pakeitimai buvo padaryti nuo praėjusių kadastro duomenų fiksavimo, ir pateikia darytų pakeitimų techninę medžiagą. Pateikta medžiaga palyginama su ankstesniais kadastro duomenimis:

7.1.11.1. statiniai topografiniuose planuose;

7.1.11.2. techniniai statinių duomenys - medžiaga, matmenys (plotas, tūris, aukštis ir pan.) ir kt.;

7.1.11.3. eksploatacinės schemos;

7.1.11.4. išilginiai profiliai;

7.1.11.5. šulinių kortelės, pjūviai.

7.1.12. Demontuoti inžineriniai tinklai išbraukiami spalvotais kryžiukais, o naujai įrengti ryškinami spalvotai (5.1.10.7 punkte nustatyta tvarka), charakteringus taškus užrašant spalvotai.

7.1.13. Naujai pastatytų ar įrengtų inžinerinių statinių kadastro duomenų surinkimas atliekamas šioje metodikoje nustatyta tvarka.

7.1.14. Ant patikslintų planų (kitoje plano pusėje) ir formų dedamas spaudas “Pakitimai užfiksuoti” (4 priedas).

 

7.2. Pakitimų fiksavimas pastatų aukštų planuose

 

7.2.1. Žymint pastato pakitimus planuose vadovaujamasi pagrindiniais kadastro duomenų rinkimo ir įforminimo principais bei sutartiniais ženklais.

7.2.2. Užfiksavus kadastro duomenų pakitimus pastate aukštų planuose pažymimi visi naujai atsiradę konstrukciniai elementai, santechnikos įrengimai bei visi kiti elementai, kaip ir atliekant pagrindinį kadastro duomenų fiksavimą.

7.2.3. Naudojantis pakitimų žymėjimo abrise duomenimis, spalvotai pataisomi aukštų planai, kuriuose kryžiukais užbraukiami panaikinti ir nubraižomi naujai išmatuoti konstrukcijos elementai bei santechnikos įrengimai.

7.2.4. Pasikeitę pastatų ir patalpų matmenys, butų ir kambarių numeriai, patalpų plotai ir kiti duomenys brėžinyje taisomi spalvotu tušu: seni duomenys užbraukiami ir įrašomi nauji duomenys.

PASTABA. Negyvenamosios paskirties patalpos žymėjimas keičiamas, kai dvi ar daugiau greta esančių patalpų apjungiamos, arba viena patalpa padalijama į atskiras patalpas, suteikiant joms nepanaudotus eilės numerius tame aukšte.

7.2.5. Pastato dalies ir priestatų planai, fiksuojant pakeitimus, braižomi spalvotu tušu anksčiau sudarytame pastato plane.

7.2.6. Jei pastato patalpų plotai keičiasi daugiau kaip 50 procentų, jei pakitimai dideli ir pataisius sunku brėžinį skaityti, jei pristatyta pastato dalis yra didesnė už buvusį pastatą, pastato planas braižomas ant naujo lapo.

7.2.7. Patalpų plotai perskaičiuojami, kai plotas keičiasi daugiau kaip 0,30 m2. Jei patalpos matmenys pakeisti, bet plotas nesikeičia daugiau kaip 0,30 m2, brėžinyje įrašomi tik naujai nustatyti patalpos matmenys, o patalpos plotas paliekamas senas. Išimtiniais atvejais (užsakovui pageidaujant ir t. t.) patalpų plotai perskaičiuojami ir įrašomi 0,01 m2 tikslumu.

7.2.8. Kai braižomi nauji pastatų aukštų planai, plotai skaičiuojami pagal naujai nustatytus matmenis, neatsižvelgiant į tai, kiek pasikeitė patalpos plotas.

7.2.9. Atliekant kadastro duomenų tikslinimą, skaičiuojami patalpų plotai, kurie anksčiau nebuvo skaičiuoti (įstiklintų lodžų, įstiklintų balkonų, įstiklintų verandų, sandėliukų šaltuose priestatuose, antstatuose ir t.t.). Šios patalpos išmatuojamos apžiūrint pastatą.

7.2.10. Patalpų plotų skaičiavimo rezultatai įrašomi 3 formoje (14 priedas).

7.2.11. Ant patikslintų aukštų planų (kitoje plano pusėje) ir formų dedamas spaudas “Pakitimai užfiksuoti” (4 priedas).

 

8. Statinių kadastro darbų kontrolė

 

8.1. Statinių kadastro darbų kontrolės tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.

8.2. Atliekant statinių kadastro darbų kontrolę, vietoje tikrinama iki 10 procentų objektų (pasirinktinai), kontroliuojant duomenų brėžiniuose bei abrisuose atitikimą natūroje.

8.3. Išmatuotų statinių linijų ilgių skirtumai negali viršyti, jei linijų ilgis:

8.3.1. iki 10 m - ± 0,02 m;

8.3.2. nuo 10 m iki 40 m - ± 0,05m;

8.3.3. daugiau kaip 40 m - ± 0,07 m.

Jei statinių kertės natūroje išreikštos neaiškiai, leistini matuojamų linijų ilgių skirtumai gali būti padvigubinti. Statinių tarpusavio susiejimo linijų matavimo skirtumai gali sudaryti ne daugiau kaip 0,25 procento linijos ilgio.

8.4. Tikrinama:

8.4.1. abrisai. Matmenų, reikalingų planui sudaryti, statinių plotams apskaičiuoti, pažymėjimas bei teisingumas ir abrisų apiforminimas;

8.4.2. matmenų atitikimas nurodytus abrisuose ir planuose;

8.4.3. planų atitikimas nurodytus reikalavimus. Leistina grafinė klaida iki 0,5 mm;

8.4.4. išorinių ir vidinių matmenų tarpusavio atitikimas aukštų planų nuotraukose;

8.4.5. plotų skaičiavimo teisingumas pagal nurodytus matavimus;

8.4.6. kitų statinių charakteristikų surašymas į formas;

8.4.7. statinių įkainojimo teisingumas;

8.4.8. bylų apiforminimo reikalavimų laikymasis.

8.5. Statinių kadastro darbai pripažįstami nepatenkinamais ir turi būti atliekami iš naujo, įskaitant lauko darbus, šiais atvejais:

8.5.1. abrisuose pastebimos taisymų, trynimų, skutimo žymės arba abrisai perbraižyti. Abrisuose nurodytas matavimų skaičius negarantuoja tikslaus ir vienareikšmio planų sudarymo;

8.5.2. tikrinant natūroje randami neleistini statinių matavimo ar statinių tarpusavio linijų ilgių nuokrypiai, pažymėti ne visi statiniai, pastebimi kiti reikalavimų pažeidimai, kurių pašalinimas reikalauja lauko matavimų.

8.6. Statinių kadastro darbai atliekami iš naujo arba taisomi, nustačius tokius trūkumus:

8.6.1. statinių planai nubraižyti neteisingai: neišlaikytas mastelis, atstumai plane neatitinka linijų ilgių, nurodytų abrisuose, matmenys, užrašyti abrisuose, neatitinka matmenų, nurodytų planuose, planuose pastebimos skutimo arba taisymo žymės, planai sutepti, sudaryti nesilaikant nustatytų sutartinių ženklų, neišlaikyti kiti planams keliami reikalavimai;

8.6.2. neteisingai paskaičiuoti žemės po pastatais ar patalpų plotai;

8.6.3. neteisingai užpildytos reikalingos formos;

8.6.4. neteisingai atlikti skaičiavimai nustatant objekto nusidėvėjimą ir vertę;

8.6.5. suformuotoje byloje susegti ne visi reikalingi dokumentai.

 

9. Statinių įkainojimas ir perkainojimas

 

9.1. Statinių įkainojimo (perkainojimo) tikslas - vadovaujantis sustambintais kainynais, statinių sąmatinėmis vertėmis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyti statinių vertę.

9.2. Objektų vertei nustatyti taikomas atkuriamosios vertės metodas, kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

9.3. Statinių įkainojimo ir perkainojimo tvarką, vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais, nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.

9.4. Statiniai įkainojami dviem etapais:

9.4.1. statiniai apžiūrimi vietoje, aprašomi jų pagrindiniai konstrukciniai elementai, įvertinama techninė būklė bei nustatomas nusidėvėjimo procentas (lauko darbai);

9.4.2. skaičiuojamas statinių plotas ir tūris, nustatomi atkūrimo kaštai (statybinė vertė), atkuriamoji ir vidutinė rinkos vertės bei užpildomos statinių kadastro duomenų apskaitos formos.

9.5. Statiniai įkainojami pagal tą paskirtį, kuriai jie pastatyti.

9.6. Vietovės pataisos koeficientai taikomi pagal tą paskirtį, kuriai pastatas yra naudojamas.

9.7. Įkainojant nebaigtus statyti pastatus arba pastatus, kurie neturi kai kurių konstrukcinių elementų, įkainojimo norma koreguojama mažinant ją tiek procentų, kiek procentų (lyginamojo svorio) sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų vertė.

9.8. Nebaigto statyti konstrukcinio elemento vertė arba kurio nors elemento papildoma įranga, pagerinta apdaila koreguojama vienetiniais įkainiais ir pridedama prie apskaičiuotos pastato vertės.

9.9. Statinių nusidėvėjimo procentas apskaičiuojamas pagal formulę:

I= F x N, kur

I - statinio nusidėvėjimo procentas;

F - faktiškas statinio naudojimo laikas;

N - kasmetinis nusidėvėjimo koeficientas.

Statinių, kurie buvo suremontuoti, pakeičiant konstrukcinius elementus, bei tų, kurie perkelti iš kitos vietos, pastatyti panaudojant senas statybines medžiagas, nukentėję nuo stichinių nelaimių, su statybos defektais arba pasibaigęs tarnavimo laikas, nusidėvėjimo procentas nustatomas kiekvienam elementui atskirai (pamatams, sienoms, perdangoms, stogui, langams, durims, apšildymo prietaisams ir t.t.).

9.10. Statinio atkuriamoji vertė gaunama iš atkūrimo kaštų (statybinės vertės) atėmus konstrukcinių elementų nusidėvėjimą, išreikštą pinigais.

9.11. Statinio vidutinė rinkos vertė gaunama statinio atkuriamąją vertę koreguojant vietovės pataisos koeficientu.

9.12. Veikiantiems ir eksploatuojamiems ar dar tinkamiems eksploatuoti inžineriniams tinklams, nustačius didesnį kaip 75 procentai nusidėvėjimą, jo reikšmė imama ne didesnė kaip 75 procentai.

______________


 

II. PRIEDAI

 

1 priedas

 

PASTATŲ PASKIRČIŲ KLASIFIKATORIUS

 

Eil.

Pastato paskirtis

Paskirties paaiškinimas

Pastato

Statinių

Nr.

 

 

pažymėji-

pagal tipą

 

 

 

mas plane

klasifikato-

 

 

 

pagal jo

riaus (CC)

 

 

 

paskirtį

atitinkamas

 

 

 

 

kodas

 

 

 

 

 

I.

Gyvenamosios paskirties

 

 

 

 

pastatai

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Gyvenamoji (vieno buto

Pastatai, skirti gyventi vienai šeimai (individualūs gyv. namai)

A

1110

 

pastatai)

 

 

 

2.

Gyvenamoji (dviejų butų

Pastatai, skirti gyventi dviem šeimoms (dvibučiai)

A

1121

 

pastatai)

 

 

 

3.

Gyvenamoji (trijų ir daugiau

Pastatai, skirti gyventi trims ir daugiau šeimoms (daugiabučiai)

A

1122

 

butų pastatai)

 

 

 

4.

Gyvenamoji (įvairioms

Pastatai, skirti gyventi įvairioms socialinėms grupėms (bendrabučiai,

N

1130

 

soc. grupėms)

vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai ir kt.)

 

 

 

 

 

 

 

II.

Negyvenamosios paskirties

 

 

 

 

pastatai

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Viešbučių

Pastatai, skirti trumpam apsistojimui (viešbučiai, moteliai ir kt.)

V

1211

2.

Administracinė

Pastatai, skirti administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės

B

1220

 

 

ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai ir kiti įstaigų ir

 

 

 

 

organizacijų administraciniai pastatai)

 

 

3.

Prekybos

Pastatai, skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės,

E

1230

 

 

degalinės, vaistinės, prekybos paviljonai ir kt.)

 

 

4.

Paslaugų

Pastatai, skirti paslaugoms teikti bei buitiniam aptarnavimui

L

 

 

 

(pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, laidojimo namai ir kt.)

 

 

5.

Maitinimo

Pastatai, skirti žmonių maitinimui (valgyklos, restoranai, kavinės,

M

1211

 

 

barai ir kt.)

 

 

6.

Transporto

Pastatai, skirti transporto tikslams, t.y. susiję su transportavimu,

T

1241

 

 

gabenimu bei pervežimu (oro uosto, jūros ir upių laivyno,

 

 

 

 

geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimo postų,

 

 

 

 

dispečerinių, iešmų namelių pastatai, uosto terminalai, signalų

 

 

 

 

perdavimo pastatai, švyturių pastatai, muitinių pastatai ir kt.)

 

 

7.

Garažų

Pastatai, skirti transporto priemonių laikymui (automobilių garažai,

G

1242

 

 

lėktuvų angarai, vagonų, autobusų ir troleibusų garažai)

 

 

8.

Gamybos, pramonės

Pastatai, skirti gamybai, t.y. kuriuose kas nors gaminama (gamyklos,

P

1251

 

 

dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, kalvės, skerdyklos ir kt.)

 

 

9.

Sandėliavimo

Pastatai pagal savo tiesioginę paskirtį naudojami sandėliavimui

F

1252

 

 

(saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai bei kiti

 

 

 

 

objektai, naudojami produkcijos laikymui bei saugojimui)

 

 

10.

Kultūros *

Pastatai, skirti kultūros tikslams (kino teatrai, kultūros namai, klubai,

C

1261, 1262

 

 

bibliotekos, archyvai, muziejai, parodos, planetariumai, radijo ir

 

 

 

 

televizijos pastatai ir kt.)

 

 

11.

Mokslo *

Pastatai, skirti švietimo bei mokslo tikslams (institutai ir mokslinio

C

1263

 

 

tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos,

 

 

 

 

bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštosios mokyklos, vaikų

 

 

 

 

darželiai bei lopšeliai ir kt.)

 

 

12.

Gydymo

Pastatai, skirti gydymo tikslams, t.y. kuriuose teikiama medicininė

D

1264

 

 

pagalba bei priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos,

 

 

 

 

poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų

 

 

 

 

sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės

 

 

 

 

priežiūros įstaigų slaugos namai, veterinarijos pastatai ir kt.)

 

 

13.

Poilsio

Pastatai, skirti poilsiui (kempingai, poilsio namai, vasarnamiai,

K

1261, 1110,

 

 

medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai)

 

1212

14.

Sporto

Pastatai, skirti sportui (sporto halių, salių, teniso kortų, baseinų,

U

1265

 

 

čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai)

 

 

15.

Religinė

Pastatai, skirti religiniams tikslams (bažnyčios, cerkvės, koplyčios,

R

1272

 

 

sinagogos, maldos namai, katedros, vienuolynai, klebonijos)

 

 

16.

Specialioji

Pastatai, skirti specialiems tikslams (kareivinės, kalėjimai, tardymo

O

1274

 

 

izoliatoriai, blaivyklos, policijos, gaisrinės tarnybos, slėptuvės ir kt.)

 

 

17.

Pagalbinio ūkio

Sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartas, daržinė,

I

1271

 

 

sandėlis, garažas, vasaros virtuvė ir pan.)

 

 

18.

Kita (fermų)

Pastatai, skirti galvijų, gyvulių, paukščių auginimui (kiaulidės,

Ž

1271

 

 

karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir kt.)

 

 

19.

Kita (ūkio)

Pastatai, skirti žemės ūkiui tvarkyti (svirnai, angarai, garažai ir kt.).

I

1271

20.

Kita (šiltnamių)

Pastatai, skirti florai auginti (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kt.)

Š

1271

21.

Kita (sodų)

Pastatai, esantys sodininkų bendrijose (sodo nameliai ir kt.)

S

1110

22.

Kita

Kiti pastatai, kurių negalima priskirti jokiai aukščiau išvardytai

H

 

 

 

pastatų paskirčiai

 

 

 

Pastaba:

* - iki šio pastatų paskirčių klasifikatoriaus įsigaliojimo „Kultūros” ir “Mokslo” paskirties pastatai buvo priskiriami “Kultūros, mokslo” paskirčiai.

______________


 

2 priedas

 

PATALPŲ PASTATE PASKIRČIŲ KLASIFIKATORIUS

 

Eil.

Patalpos paskirtis

Paskirties paaiškinimas

Nr.

 

 

 

 

 

I.

Gyvenamosios paskirties patalpos

 

 

 

 

1.

Gyvenamoji (butų)

Butai, t.y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam

 

 

asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir t.t.

2.

Gyvenamoji (gyv. patalpų)

Gyvenamosios patalpos, turinčios bendrai naudojamų patalpų (t.y. bendrabučio tipo butai,

 

 

komunaliniai butai ir pan.)

3.

Gyvenamoji (įvairių

Patalpos skirtos gyventi įvairioms socialinėms grupėms

 

soc. grupių)

 

 

 

 

II.

Negyvenamosios paskirties patalpos

 

 

 

 

1.

Viešbučių

Patalpos skirtos trumpam apsistojimui

2.

Administracinė

Patalpos skirtos administraciniams tikslams

3.

Prekybos

Patalpos skirtos didmeninei ir mažmeninei prekybai

4.

Paslaugų

Patalpos skirtos paslaugoms teikti bei buitiniam aptarnavimui

5.

Maitinimo

Patalpos skirtos žmonių maitinimui

6.

Transporto

Patalpos skirtos transporto tikslams, t.y. susijusios su transportavimu, gabenimu bei pervežimu

7.

Garažų

Patalpos skirtos transporto priemonių laikymui

8.

Gamybos

Patalpos skirtos gamybai, t.y. kuriose kas nors gaminama

9.

Sandėliavimo

Patalpos pagal savo tiesioginę paskirtį naudojamos sandėliavimui

10.

Kultūros *

Patalpos skirtos kultūros tikslams

11.

Mokslo *

Patalpos skirtos švietimo, mokslo tikslams

12.

Gydymo

Patalpos skirtos gydymo tikslams, t.y. kuriose teikiama medicininė pagalba bei priežiūra

 

 

sergantiesiems

13.

Poilsio

Patalpos skirtos poilsiui

14.

Sporto

Patalpos skirtos sportui

15.

Religinė

Patalpos skirtos religiniams tikslams

16.

Specialioji

Patalpos skirtos specialiems tikslams

17.

Kita (pagalbinio ūkio)

Patalpos skirtos pagalbiniam ūkiui (rūsiai, sandėliukai ir kt.)

18.

Kita

Kitos paskirties patalpos, kurių negalima priskirti jokiai aukščiau išvardytai paskirčiai

 

 

 

 

Pastaba:

* - iki šio patalpų paskirčių klasifikatoriaus įsigaliojimo „Kultūros” ir “Mokslo” paskirties patalpos buvo priskiriamos “Kultūros, mokslo” paskirčiai.

______________


 

3 priedas

 

INŽINERINIŲ STATINIŲ PASKIRČIŲ KLASIFIKATORIUS

 

Eil.

Paskirtis

Paskirties paaiškinimas

Statinių pagal

Nr.

 

 

tipą klasifika-

 

 

 

toriaus (CC)

 

 

 

atitinkamas

 

 

 

kodas

 

 

 

 

I.

Transporto inžineriniai statiniai

 

 

 

 

 

 

1.

Kelių

Automobilių keliai, įskaitant estakadines ir paprastas sankryžas, mašinų

2111

 

 

stovėjimo aikšteles, elektros apšvietimo ir eismo reguliavimo įrenginius,

 

 

 

apsauginius ir užtveriamuosius statinius bei kitus kelių įrenginius

 

2.

Kelių (gatvių)

Gatvės, šaligatviai, takai, įskaitant stovėjimo aikšteles, sankryžas bei

2112

 

 

estakadinės sankryžas, aplinkkelius ir žiedus, elektros apšvietimo ir eismo

 

 

 

reguliavimo įrenginius, apsauginius ir užtveriamuosius statinius bei kitus

 

 

 

gatvių įrenginius

 

3.

Geležinkelių

Geležinkelių linijos, įskaitant geležinkelio punktus, geležinkelio pervažas,

2121, 2122

 

 

atsarginius kelius ir panašias linijas, platformas, signalines ir dispečerines

 

 

 

stotis, apsauginius ir užtveriamuosius statinius ir kitus geležinkelių įrenginius

 

4.

Oro uostų

Oro uostų pakilimo ir nusileidimo takai, įskaitant lėktuvų stovėjimo aikšteles,

2130

 

 

elektros apšvietimo, signalizavimo įrenginius ir kitus oro uostų įrenginius

 

5.

Vandens uostų

Jūrų ar upių uostų krantinės, dokai, prieplaukų statiniai, molai, užtveriamosios

2151

 

 

dambos ir šalivagės

 

6.

Kitų transporto statinių

Tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, tuneliai ir kt.

2141, 2142

 

 

 

 

II.

Inžineriniai tinklai

 

 

 

 

 

 

1.

Naftos tinklų

Magistraliniai ir skirstomieji naftos tinklų vamzdynai, perpumpavimo stotys,

2211

 

 

kuro pilstymo stotys, katodinės apsaugos stotys, rezervuarai ir kt.

 

2.

Dujų tinklų

Magistraliniai ir skirstomieji dujų tinklų vamzdynai, paskirstymo stotys,

2211, 2221

 

 

kompresorinės, dujų reguliavimo punktai, katodinės apsaugos stotys,

 

 

 

rezervuarai ir kt.

 

3.

Vandentiekio tinklų

Vamzdynai šalto ir karšto vandens tiekimui, siurblinės, filtravimo stotys,

2212, 2222

 

 

chloratorinės, arteziniai šuliniai, hidrantai, rezervuarai, vandentiekio bokštai,

 

 

 

fontanai, vandenvietės įrenginiai ir kt.

 

4.

Šilumos tinklų

Vamzdynai šilumos tiekimui, boilerinės ir kt.

 

5.

Nuotėkų tinklų

Nuotėkų kanalizacijos vamzdynai, lietaus kanalizacijos kolektoriai, kanalizacijos

2223

 

 

šuliniai, vandens valymo statiniai, kanalizacijos siurbimo stotys ir kt.

 

6.

Elektros tinklų

Antžeminės ir požeminės aukštos, žemos įtampos elektros energijos

2214, 2224

 

 

paskirstymo linijos, transformatorių pastotės atramos ir kt.

 

7.

Ryšių (telekomunikacijų)

Aukšto ir žemo dažnio ryšių ir šviesolaidžio kabelių linijos, radijo ir televizijos

2213

 

tinklų

perdavimo linijos, perdavimo bokštai, radijo ryšio statiniai, ryšio retransliatoriai,

 

 

 

atramos ir kt.

 

8.

Kitų inžinerinių tinklų

Kiti neišvardyti tinklai

 

 

 

 

 

III.

Kiti statiniai

 

 

 

 

 

 

1.

Hidrotechniniai statiniai

Dambos ir kitos panašios vandenį laikančios konstrukcijos sulaikyti vandenį,

2152

 

 

naudojamą visų tipų hidroelektrinėse, užtvankos, krantų apsaugos statiniai ir kt.

 

2.

Sporto

Sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui,

2411

 

 

beisbolui, regbiui, vandens sportui bei mašinų, dviračių ar arklių lenktynių

 

 

 

keliai ir kt.)

 

3.

Kiti statiniai

Fortai, bunkeriai, šaudyklos, poligonai ir t.t. bei kiti neišvardyti statiniai ir

2420

 

 

įrenginiai

 

 

______________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 356, 1999-11-08, Žin., 1999, Nr. 98-2831 (1999-11-19), i. k. 099301MISAK00000356

Dėl aplinkos ministro 1999 08 25 įsakymo Nr.264 "Dėl Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo" ir 1999 09 30 įsakymo Nr.310 "Dėl reglamento STR 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" patvirtinimo" dalinio pakeitimo