Suvestinė redakcija nuo 2002-06-22 iki 2002-09-04

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 34-1139, i. k. 1012050ISAK00000101

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL LAIKINŲJŲ REKOMENDACIJŲ RENGIANT VALSTYBINIŲ (PERDUOTŲ SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJŲ SKAIČIAVIMUS

 

2001 m. balandžio 12 d. Nr. 101

Vilnius

 

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 99, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 42-1585 (2002-04-24), i. k. 1022050ISAK00000099

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. pasitarimo sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiavimo metodikos“ (protokolo Nr. 17, 6 klausimas), tvirtinu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiavimo laikinąsias rekomendacijas (pridedama).

 

 

 

FINANSŲ MINISTRAS                                                                                   JONAS LIONGINAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2001 m. balandžio 12 d.

įsakymu Nr. 101

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ VALSTYBINĖMS (PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS VYKDYTI SKAIČIAVIMO LAIKINOSIOS REKOMENDACIJOS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti laikinosios rekomendacijos nustato valstybės biudžeto lėšų poreikio skaičiavimus pagal valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas.

 

II. LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO ĮSTATYMU PRISKIRTO LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO TVARKYMAS IR DUOMENŲ TEIKIMAS VALSTYBĖS REGISTRUI

 

2. Biudžeto lėšų poreikis gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims teikti skaičiuojamas pagal formulę:

L = 51,1 x G:1000,

kur:

L – lėšų poreikis metams litais;

51,1 – lėšų normatyvas litais metams 1000 gyventojų (apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad vidutiniškai padaroma 162 000 įrašų per metus, vidutinė vieno įrašo trukmė – 7,5 minutės, vidutinis mėnesinis darbuotojo atlyginimas – 1050 Lt, įnašai socialiniam draudimui – 31 proc., o kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms – 15 proc. darbo užmokesčio fondo);

G – savivaldybės gyventojų skaičius.

 

III. LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIU KODEKSU PRISKIRTAS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMAS

 

3. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, darbo, archyvo ir iškilmingo gimimų ir santuokų registravimo patalpoms, kompiuterinei įrangai eksploatuoti, kanceliarijos išlaidoms padengti.

4. Civilinės būklės aktų registravimo funkcijai vykdyti nepriklausomai nuo teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiaus nustatomi ne mažiau kaip du etatiniai darbuotojai – įstaigos vadovas ir registratorius (raštvedys). Kai teritorijoje gyvena daugiau kaip 15 tūkst. gyventojų, kiekvienam 10 tūkst. gyventojų, viršijančių 15 tūkstančių, nustatomas vienas papildomas registratoriaus (raštvedžio) etatas.

5. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė rinkliava už civilinės būklės aktų registravimą civilinės metrikacijos įstaigose, civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ir papildymą ir dokumentų, patvirtinančių civilinės būklės akto įrašą, išdavimą mokama į savivaldybės biudžetą, apskaičiuota bendra išlaidų šiai funkcijai vykdyti suma mažinama 30 procentų.

 

IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMU PRISKIRTAS CIVILINĖS SAUGOS ORGANIZAVIMAS

 

6. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, perspėjimo sistemoms eksploatuoti ir techninei priežiūrai bei valstybės rezervui (civilinės saugos priemonėms) saugoti.

7. Personalo (etatų) skaičius civilinės saugos funkcijoms atlikti nustatomas, kai teritorijoje gyvena:

7.1. iki 50 tūkst. gyventojų – 1;

7.2. nuo 50 iki 200 tūkst. gyventojų – 2;

7.3. daugiau nei 200 tūkst. gyventojų – 3.

8. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse steigiamos civilinės saugos tarnybos, kuriose etatų skaičius nustatomas vadovaujantis 7 punkte nustatytais kriterijais.

9. Savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, budėjimas civilinės saugos tarnyboje organizuojamas visą parą. Šioms funkcijoms atlikti steigiami 4-5 budėtojų etatai.

10. Kiekvienam civilinės saugos priemonių valstybinio rezervo sandėliui skiriamas sandėlininkas ir 4 apsaugos darbuotojai.

11. Kai savivaldybėje yra žmonių gyvybei ir sveikatai pavojingų objektų, numatomas 1 etatinis darbuotojas 22 objektams.

12. Kitų išlaidų darbams, prekėms ir paslaugoms numatoma iki 15 proc. apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo.

13. Perspėjimo sistemų eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidos skaičiuojamos vadovaujantis Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus patvirtintais nuostatais bei išlaidų normatyvais, kurie nustatyti atsižvelgiant į perspėjimo aparatūros tipus ir kiekius.

14. Patalpų išlaikymo išlaidos valstybės rezervui (civilinės saugos priemonėms) saugoti skaičiuojamos kiekvienai savivaldybei individualiai, atsižvelgiant į reikalingą patalpų plotą bei nuomos išlaidų dydį.

 

IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMU PRISKIRTAS SAVIVALDYBĖS PRIEŠGAISRINIŲ TARNYBŲ ORGANIZAVIMAS

 

15. Vienai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai nustatoma: vienas tarnybos viršininko, specialisto finansinei-ūkinei veiklai vykdyti etatas bei 9 ugniagesių komandų narių etatai.

16. Ilgalaikio materialiojo turto nuomos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandų nuomojamų patalpų plotą (kvadratiniais metrais) ir 1 kvadratinio metro nuomos rinkos kainą metams (ne daugiau 6 litai per mėnesį).

17. Elektros energijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į vienos ugniagesių komandos elektros energijos poreikį (ne daugiau 2,1 kw 1 kvadratiniam metrui per mėnesį).

18. Patalpų šildymo ir gamybinių poreikių išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandų šildomų patalpų tūrį, vienos G/kal kainą ir šilumos energijos poreikį per metus, o šildant vietinėmis katilinėmis – atsižvelgiant į kuro rūšies poreikį per metus bei kuro vieneto kainą (ne daugiau 3,5 lito 1 kvadratiniam metrui per mėnesį).

19. Vandentiekiui ir kanalizacijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandos vandens poreikį ir 1 m³ vandens vidutinę kainą (ne daugiau 4 m3 vandens 1 darbuotojui per mėnesį).

20. Pastatų remonto išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į naudojamų pastatų plotą ir einamojo remonto išlaidų normą (vidutiniškai 50 litų 1 kvadratiniam metrui).

21. Išlaidos ryšių paslaugoms skaičiuojamos atsižvelgiant į fiksuotų telefonų skaičių vienai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai (1) ir vienai ugniagesių komandai (1), abonentinį mokestį, 1 abonentui pokalbiams skiriamą limitą (iki 40 litų per mėnesį). Lėšų poreikis stacionarioms radijo stotims ir automobilinėms radijo stotims įsigyti skaičiuojamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1994 06 14 įsakymu Nr. 465 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo“.

22. Transporto išlaikymo išlaidos skaičiuojamos:

22.1. degalų ir alyvų įsigijimo išlaidos – atsižvelgiant į gaisrinio automobilio privestinę metinę ridą, t.y. spec. agregato darbą, išreikštą kilometrais, kai 1 val. darbo prilyginama 50 km ridos – pagal Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos direktoriaus patvirtintus technikos eksploatavimo nuostatus (vidutiniškai 4000 km), benzininių degalų kiekį 100 km ridos (litrais);

22.2. atsarginių dalių įsigijimo išlaidos – atsižvelgiant į padangų tarnavimo laiką (6 metai), vidutinę vienos padangos kainą, akumuliatoriaus tarnavimo laiką (2,5 metų), vidutinę vieno akumuliatoriaus kainą, kitoms atsarginėms dalims – pagal eksploatuojamos technikos normatyvus;

22.3. techninio aptarnavimo išlaidos – atsižvelgiant į remonto darbų valandos normą (17 valandų/1000 privestinių km), aptarnavimo valandos normą (vidutiniškai 60 litų);

22.4. techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidos – atsižvelgiant į gaisrinių automobilių kelių mokestį bei techninės apžiūros mokestį ir civilinės atsakomybės draudimo išlaidas.

23. Aprangos įsigijimo išlaidos skaičiuojamos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintais Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais ir Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos departamento patvirtintais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvais.

 

V. LIETUVOS RESPUBLIKOS BUTO (INDIVIDUALAUS GYVENAMOJO NAMO) ŠILDYMO IŠLAIDŲ, IŠLAIDŲ ŠALTAM IR KARŠTAM VANDENIUI KOMPENSAVIMO GYVENTOJAMS, TURINTIEMS MAŽAS PAJAMAS, ĮSTATYMU PRISKIRTŲ KOMPENSACIJŲ (ŠILDYMO IŠLAIDŲ, IŠLAIDŲ ŠALTAM IR KARŠTAM VANDENIUI) SKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS

 

24. Lėšos kompensacijoms išmokėti skaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 774 „Dėl buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 52-1700).

25. Kompensacijoms administruoti nustatoma 4 proc. apskaičiuoto lėšų poreikio.

 

VI. LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMU PRISKIRTŲ KOMPENSACIJŲ (LENGVATINIO KELEIVIŲ VEŽIMO) SKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS

 

26. Vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo keleiviniu transportu lengvatų pajamų atlyginimo iš savivaldybės biudžeto dydis (A) skaičiuojamas sumuojant vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais (Av), vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) (Am) ir vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais (Ap) lengvatų pajamų atlyginimų dydžius:

A = Av + Am + Ap, Lt

kur:

26.1. Av – vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais lengvatų pajamų atlyginimo dydis litais per mėnesį skaičiuojamas:

Av + Pvv50 + Pvm50 + 4 x Pvv80 + 4 x Pvm80, Lt

kur:

Pvv50 – gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;

Pvm50 – gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;

Pvv80 – gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;

Pvm80 – gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;

4 – koeficientas, apibūdinantis negautų pajamų ir gautų pajamų santykį, pardavus vienkartinius ar mėnesinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 80 procentų nuolaida.

26.2. Am – vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) lengvatų pajamų atlyginimo dydis litais per mėnesį skaičiuojamas:

Am = 0,5 x Nmv50 x Bmv + 0,5 x Nmm50 x Bmm + 0,8 x Nmv80 x Bmv + 0,8 x Nmm80 x Bmm, Lt,

kur:

0,5 – koeficientas, apibūdinantis važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietams taikomą 50 procentų nuolaidą;

Nmv50 – parduotų vienkartinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 50 procentų nuolaida skaičius per mėnesį;

Bmv – savivaldybės nustatyta vienkartinio važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilieto kaina (be nuolaidos), Lt;

Nmm50 – parduotų mėnesinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 50 procentų nuolaida skaičius per mėnesį;

Bmm – savivaldybės nustatyta mėnesinio važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilieto kaina (be nuolaidos), Lt;

0,8 – koeficientas, apibūdinantis važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietams taikomą 80 procentų nuolaidą;

Nmv80 – parduotų vienkartinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 80 procentų nuolaida skaičius per mėnesį;

Nmm80 – parduotų mėnesinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 80 procentų nuolaida skaičius per mėnesį.

26.3. Ap – vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų pajamų atlyginimo dydis litais per mėnesį skaičiuojamas:

Ap = Ppv50 + Ppm50 + 4 x Ppv80 + 4 x Ppm80, Lt

kur:

Ppv50 – gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;

Ppm50 – gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;

Ppv80 – gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;

Ppm80 – gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;

4 – koeficientas, apibūdinantis negautų pajamų ir gautų pajamų santykį, pardavus vienkartinius ar mėnesinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 80 procentų nuolaida.

27. Reikalingų savivaldybių biudžetų lėšų dydžiai vežėjų negautoms dėl keleiviams suteiktų važiavimo keleiviniu transportu lengvatų pajamoms atlyginti kitiems biudžetiniams metams preliminariai nustatomi remiantis šia metodika paremtais skaičiavimais apie faktinius vežėjų negautų pajamų dydžius už einamuosius biudžetinius metus. Savivaldybės, privalančios kompensuoti važiavimo išlaidas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, savarankiškai tvarko šiam tikslui per einamuosius metus faktiškai patirtų išlaidų apskaitą, kuria remdamosi preliminariai nustato reikalingų savivaldybių biudžetų lėšų dydžius kitiems biudžetiniams metams.

 

VII. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMU PRISKIRTŲ PAŠALPŲ SKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS

 

28. Lėšos Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatyme nustatytoms pašalpoms išmokėti skaičiuojamos naudojant bazinį lėšų dydį.

29. Bazinis lėšų dydis – turimi paskutinių metų duomenys apie išlaidas atitinkamai pašalpai išmokėti.

30. Lėšų poreikis pašalpai našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti išmokėti skaičiuojamas pagal savivaldybės institucijose kaupiamus duomenis apie likusius be tėvų globos vaikus, kuriems atitinkamais metais sukaks 18 metų.

31. Įstatyme nustatyti pašalpų dydžiai priklauso nuo Vyriausybės tvirtinamo minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL). Patvirtinus naują MGL dydį, bazinis lėšų dydis koreguojamas atsižvelgiant į indeksuojamą MGL (MGL didėjant, lėšų poreikis didėja).

32. Lėšų poreikis vaiko globos pašalpai išmokėti nustatomas bazinį lėšų dydį padauginus iš koeficiento 1,2, kuris įvertinamas ekspertiniu būdu atsižvelgiant į globojamų vaikų skaičiaus didėjimą, skatinant vaikų globą šeimose. Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti – 50 MGL likusių be tėvų globos vaikų, kuriems sukaks 18 metų, skaičiui.

33. Pašalpoms administruoti numatoma 4 proc. pašalpoms apskaičiuoto lėšų poreikio.

 

VIII. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU „DĖL PARAMOS MIRTIES ATVEJU“ PRISKIRTOS LAIDOJMO PAŠALPOS SKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS

 

34. Lėšos Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl paramos mirties atveju“ nustatytai laidojimo pašalpai išmokėti, skaičiuojamos naudojant bazinį lėšų dydį.

35. Bazinis lėšų dydis – turimi paskutinių metų duomenys apie išlaidas laidojimo pašalpai išmokėti.

36. Įstatyme nustatytas pašalpos dydis priklauso nuo MGL. Patvirtinus naują MGL dydį, bazinis lėšų dydis koreguojamas, atsižvelgiant į indeksuojamą MGL (padidėjus MGL numatyta lėšų suma atitinkamai didinama).

37. Pašalpoms administruoti numatoma 4 proc. pašalpoms apskaičiuoto lėšų poreikio.

 

IX. LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ GARANTIJŲ ĮSTATYMU PRISKIRTOS SOCIALINĖS PAŠALPOS SKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS

 

38. Lėšos socialinei pašalpai išmokėti skaičiuojamos naudojant bazinį lėšų dydį, padaugintą iš koregavimo koeficiento.

39. Bazinis lėšų dydis – turimi paskutinių metų duomenys apie išlaidas socialinei pašalpai išmokėti.

40. Ne didesnis kaip 2 koregavimo koeficientas nustatomas ekspertiniu būdu atsižvelgus prognozinį nedarbo lygio koeficientą, pajamų kitimą (Vyriausybės patvirtintas remiamų pajamų dydis, nustatytas minimalus dydis bei gyventojų pajamų kitimas), ilgalaikių bedarbių įtraukimą į socialinės pašalpos gavėjų skaičių, minimalių dydžių pokyčių sąlygotą pašalpos gavėjų skaičiaus pasikeitimą.

41. Išlaidos socialinei pašalpai priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio, nustatytų minimalių dydžių bei gyventojų pajamų kitimo.

42. Socialinei pašalpai administruoti numatoma 4 proc. socialinei pašalpai apskaičiuoto lėšų poreikio.

 

X. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYME SAVIVALDYBEI PRISKIRTOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS IR KITO VALSTYBĖS TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO PATIKĖJIMO TEISE

 

43. Lėšos priskirtai valstybinei žemei ir kitam valstybės turtui valdyti, disponuoti juo patikėjimo teise skaičiuojamos visoms savivaldybėms taikant vienodas vieneto kainas 1 žemės hektarui, 1 statinio kvadratiniam metrui ir 1 inžinerinio tinklo kilometrui pagal tokias išlaidas:

43.1. administravimo: darbo užmokestis ir įnašai socialiniam draudimui, lėšos, skirtos ryšiams ir transportui, patalpoms išlaikyti, organizacinei technikai įsigyti bei eksploatuoti, nenumatytiems darbams atlikti;

43.2. turto eksploatavimo: kadastro darbams vykdyti, komunalinėms paslaugoms teikti, avariniams gedimams šalinti, konservavimo ir remonto, detaliojo plano rengimo darbams vykdyti.

44. Savivaldybės turtui valdyti ir juo disponuoti bendra lėšų suma metams nustatoma savivaldybėms priskirtos žemės, statinių ir tinklų vidutinę vieneto kainos išlaidų sumą dauginant iš savivaldybės valdomo atitinkamo turto rūšies kiekio pagal formulę:

BLSM = ŽVVK x ha + SVVK x m2+TVVK x km,

kur:

ŽVVK – savivaldybėms nustatyta vieno žemės hektaro kaina (litais);

SVVK – savivaldybėms nustatyta vieno statinio kvadratinio metro kaina (litais);

TVVK – savivaldybėms nustatyta vieno inžinerinio tinklo kilometro kaina (litais).

45. Savivaldybės 1 ha žemės arba 1 kvadratinio metro statinio arba vieno kilometro inžinerinio tinklo vidutinė kaina skaičiuojama atskirai. Vienos rūšies valdomo turto vidutinė vieneto kaina, įvertinus 43.1; 43.2 punktuose nurodytas išlaidas, nustatoma apskaičiavus visų savivaldybių atskiros valdomo turto rūšies išlaidų vidutinę kainą pagal formulę:

     Visų savivaldybių vienos turto rūšies (žemės, statinio, tinklo) išlaidų suma metams

VVK= __________________________________________________________________________

                  Visų savivaldybių valdomo (žemės, statinio, tinklo) turto kiekis

 

XI. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME NUMATYTAS PILIEČIŲ PRAŠYMŲ ATKURTI NUOSAVYBĖS TEISES Į GYVENAMUOSIUS NAMUS, JŲ DALIS, BUTUS, ŪKINĖS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES PASTATUS NAGRINĖJIMAS BEI SPRENDIMŲ DĖL NUOSAVYBĖS TEISĖS ATKŪRIMO PRIĖMIMAS

 

46. Lėšos savivaldybių sprendimams dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises priimti skaičiuojamos pagal lėšų kiekį vienam sprendimui priimti, įvertinus tokias išlaidas:

46.1. administravimo: darbo užmokestis ir įnašai socialiniam draudimui, ryšių paslaugos ir išlaidos transportui bei patalpoms išlaikyti, organizacinei technikai įsigyti, teisinėms bei nenumatytoms paslaugoms teikti;

46.2. turto eksploatavimo: lėšos kadastro darbams atlikti, grąžinamam turtui ir atliktiems rekonstrukcijos darbams įvertinti.

47. Savivaldybei metams reikalinga lėšų suma sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti skaičiuojama pagal formulę:

NA = BVK x NSPS,

kur:

BVK – bendra vidutinė visoms savivaldybėms vieno sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo išlaidų suma;

NSPS – savivaldybei nustatytas priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo skaičius per metus.

48. Bendros visoms savivaldybėms vidutinės vieno sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo išlaidos skaičiuojamos pagal formulę:

Atskirų savivaldybių vidutinė vieno sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo išlaidų suma

BVK = _________________________________________________________________________

Visų savivaldybių skaičius (priėmusių sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per metus)

49. Atskiros savivaldybės vidutinės išlaidos vienam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti nustatomos kiekvienos savivaldybės šio skyriaus 46.1 ir 46.2 punktuose nurodytų metinių faktinių išlaidų sumą padalijus iš visų per metus vienos savivaldybės priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo skaičiaus.

 

XII. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME NUMATYTAS VALSTYBĖS GARANTIJŲ NUOMININKAMS, IŠSIKELIANTIEMS IŠ SAVININKAMS GRĄŽINTŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ AR JŲ DALIŲ IR BUTŲ, VYKDYMAS

 

50. Lėšos savivaldybėms dėl valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų (toliau – nuomininkai), suteikimo skaičiuojamos pagal reikalingą vienam nuomininkui garantijai suteikti lėšų sumą, įvertinus tokias išlaidas:

50.1. administravimo: darbo užmokestis ir įnašai socialiniam draudimui, ryšių paslaugos ir išlaidos transportui bei patalpoms išlaikyti, organizacinei technikai įsigyti, dokumentų bazei tvarkyti, teisinėms bei nenumatytoms paslaugoms teikti;

50.2. turto eksploatavimo: lėšos kadastro darbams vykdyti, rinkos kainai įvertinti, patalpoms eksploatuoti ir remontuoti.

51. Savivaldybei metams reikalinga lėšų suma sprendimui dėl valstybės garantijų nuomininkams suteikimo skaičiuojama pagal formulę:

NA= BVK x NSPS,

kur:

BVK – bendra visoms savivaldybėms vidutinė vienos garantijos nuomininkui suteikimo išlaidų suma;

NSPS – per metus savivaldybei nustatytas suteikti nuomininkams valstybės garantijų skaičius.

52. Bendros visoms savivaldybėms vidutinės vienos garantijos nuomininkui suteikimo išlaidos skaičiuojamos pagal formulę:

        Atskirų savivaldybių vidutinės vienos garantijos nuomininkui suteikimo išlaidos

BVK= __________________________________________________________________________

                       Visų savivaldybių skaičius (suteikusių garantijas nuomininkams)

53. Atskiros savivaldybės vidutinės vienos valstybės garantijos nuomininkui suteikimo išlaidos nustatomos kiekvienos savivaldybės šio skyriaus 50.1, 50.2 punktuose nurodytą metinių faktinių išlaidų sumą padalijus iš visų per metus vienos savivaldybės suteiktų valstybės garantijų nuomininkams skaičiaus.

 

XIII. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYME NUSTATYTAS DOKUMENTŲ PILIETYBEI SUTEIKTI RENGIMAS

 

54. Biudžeto lėšų poreikis pilietybės suteikimo dokumentams rengti skaičiuojamas pagal formulę:

L = 55,0 x G:1000,

kur:

L – lėšų poreikis metams litais;

55,0 – lėšų normatyvas litais metams 1000 gyventojų (apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad per metus savivaldybės parengia apie 1000 bylų pilietybei suteikti, vienos bylos sudarymo vidutinė trukmė – 18 val., vidutinis darbuotojo mėnesinis atlyginimas – 1260 litų, įnašai socialiniam draudimui – 31 proc., o kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms – 15 proc. darbo užmokesčio fondo);

G – savivaldybės gyventojų skaičius.

 

XIV. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS KOMISIJOS STATUSO ĮSTATYME NUMATYTA VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMO IR TAISYKLINGUMO KONTROLĖ

 

55. Lėšos iš valstybės biudžeto numatomos darbo užmokesčiui ir įnašams socialiniam draudimui.

56. Šiai funkcijai atlikti kiekvienoje savivaldybėje įsteigiama po vieną kalbos tvarkytojo etatą (didžiųjų miestų savivaldybėse ir savivaldybėse, kuriose dauguma gyventojų yra kitakalbiai Lietuvos Respublikos piliečiai, – po 2–3), kuriems lėšos darbo užmokesčiui apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinosios bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 3-62).

 

XV. LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHYVŲ ĮSTATYME SAVIVALDYBĖMS PRISKIRTŲ ARCHYVINIŲ DOKUMENTŲ TVARKYMAS

 

57. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, patalpoms likviduotų įmonių dokumentams saugoti eksploatuoti, kitoms išlaidoms, susijusioms su dokumentų tvarkymu ir naudojimu (ryšių paslaugoms, kanceliarinėms prekėms).

58. Lėšų poreikis skaičiuojamas atsižvelgiant į:

58.1. personalo (etatų) skaičių, kuris nustatomas pagal saugomų dokumentų kiekį (etatui – 300 tiesinių metrų dokumentų);

Punkto pakeitimai:

Nr. 99, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 42-1585 (2002-04-24), i. k. 1022050ISAK00000099

 

58.2. eksploatavimo išlaidas – pagal išlaidų vidurkį vienam tiesiniam metrui dokumentų išlaikyti (4,5 lito per metus);

58.3. kitas išlaidas – pagal vieno išduoto dokumento (atsakymo) parengimo vidutinę savikainą (1,50 lito).

 

XVI. LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMU PRISKIRTAS SAVIVALDYBIŲ DALYVAVIMAS ATRENKANT ŠAUKTINIUS Į KARO TARNYBĄ

 

59. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti bei administracinėms funkcijoms vykdyti.

60. Lėšų poreikis karo prievolės funkcijoms atlikti skaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybių grupes, suskirstytas pagal statistinį ikišauktinio ir šauktinio amžiaus jaunuolių skaičių:

60.1. savivaldybių grupės pagal statistinį ikišauktinio ir šauktinio amžiaus jaunuolių skaičių:

60.1.1. pirma grupė – mažiau nei 2000;

60.1.2. antra grupė – nuo 2000 iki 5000;

60.1.3. trečia grupė – daugiau nei 5000;

60.2. darbuotojų skaičius pagal savivaldybių grupes:

60.2.1. pirma grupė – 0,5 etato;

60.2.2. antra grupė – 1 etatas;

60.2.3. trečia grupė – 2 etatai.

61. Administracinių išlaidų poreikis skaičiuojamas pagal formulę:

Adm. išl. = J x K,

kur:

J – statistinis ikišauktinio ir šauktinio amžiaus jaunuolių skaičius;

K – padidinimo koeficientas, kuris koreguojamas atsižvelgiant į kainų pokyčius.

 

XVII. LIETUVOS RESPUBLIKOS BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMU PRISKIRTAS DALYVAVIMAS RENGIANT IR ĮGYVENDINANT DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONES BEI GYVENTOJŲ UŽIMTUMO PROGRAMAS

 

62. Viešųjų darbų programas, kurios rengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 169 patvirtinta Viešųjų darbų atlikimo tvarka, tvirtina savivaldybės pagal šio nutarimo nuostatas:

62.1. asmenims, dirbantiems viešuosius darbus, už dirbtą laiką arba atliktą darbą mokamas darbo užmokestis, apskaičiuotas taikant ne mažesnį už valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį;

62.2. viešųjų darbų trukmė – iki 6 mėnesių;

62.3. darbdaviams, valstybinės darbo biržos siuntimu suteikusiems bedarbiams ir kitiems asmenims viešuosius darbus, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengiama 50 procentų darbo užmokesčio sąnaudų (darbo užmokesčio ir įnašų socialiniam draudimui), apskaičiuotų pagal valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį už kiekvieną darbo valandą.

63. Kitą išlaidų dalį padengia darbdaviai (savivaldybės tuo atveju, kai jos yra darbdaviai). Savivaldybės pačios nustato tokių išlaidų apskaičiavimo metodiką.

64. Išlaidų sąmatose viešiesiems darbams atlikti savivaldybės nurodo šias sumas:

64.1. asmenims, dirbantiems viešuosius darbus, už dirbtą laiką arba atliktą darbą mokamą darbo užmokestį, apskaičiuotą taikant ne mažesnį už valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį;

64.2. nuo darbo užmokesčio sumos apskaičiuotus socialinio draudimo įnašus;

64.3. kitas išlaidas (priemonėms įsigyti, transportui apmokėti ir pan.);

64.4. viešųjų darbų organizavimo išlaidos.

65. Bendras lėšų poreikis skaičiuojamas pagal formulę:

V= D + S + K + O,

kur:

D – darbo užmokesčio fondas;

S – įnašai socialiniam draudimui;

K – kitos išlaidos (iki 8 proc.);

O – viešųjų darbų organizavimo išlaidos.

66. Apskaičiuojant bendrą lėšų poreikį, atsižvelgiama į asmenų, kurie dirbs viešuosius darbus, skaičių, darbų pobūdį ir trukmę, mokėjimo už darbą sąlygas.

67. Asmenų, kurie dirbs viešuosius darbus, skaičius nustatomas atsižvelgiant į prognozuojamą toje teritorijoje nedarbo lygį, bedarbių skaičių ir jų socialinę-kvalifikacinę sudėtį bei kitus darbo rinkos rodiklius.

68. Skaičiuojant darbo užmokesčio fondą ir įnašus socialiniam draudimui minusuojamos sumos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 169 patvirtinta Viešųjų darbų atlikimo tvarka, dengiamos iš Užimtumo fondo (darbdaviams, valstybinės darbo biržos siuntimu suteikusiems bedarbiams ir kitiems asmenims viešuosius darbus, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengiama 50 procentų darbo užmokesčio sąnaudų (darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų), apskaičiuotų pagal valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį už kiekvieną darbo valandą).

 

XIX. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO, SEIMO IR SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMAIS PRISKIRTAS DALYVAVIMAS ORGANIZUOJANT RESPUBLIKOS PREZIDENTO, SEIMO IR SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMUS

 

69. Lėšos savivaldybių rinkimų komisijų būstinių patalpų nuomai skaičiuojamos 85 dienoms iki rinkimų ir 30 dienų po rinkimų, o apylinkių rinkimų komisijoms atitinkamai 60 dienų iki rinkimų ir 10 dienų po rinkimų, atsižvelgiant į patalpų nuomos rinkos kainą.

 

XX. LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO

22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29 PUNKTUOSE PRISKIRTŲ FUNKCIJŲ VYKDYMAS

 

70. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, transporto, ryšių, kanceliarijos ir kitoms su Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29 punktuose numatytų valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymu susijusioms išlaidoms.

71. Lėšų poreikis skaičiuojamas atsižvelgiant į:

71.1. personalo (etatų) skaičių;

71.2. vidutinį mėnesinį darbuotojo atlyginimą ir įnašus socialiniam draudimui;

71.3. kitas išlaidas darbams, prekėms ir paslaugoms.

72. Birštono ir Palangos savivaldybių žemės ūkio padaliniams skiriama po 2 etatus, kitų savivaldybių – po 3 etatus (vedėjo, vyriausiojo inžinieriaus-melioratoriaus, vyriausiojo inžinieriaus-techninės priežiūros inspektoriaus). Kiti etatai savivaldybėms (išskyrus Birštono, Druskininkų ir Palangos savivaldybes) paskirstomi atsižvelgiant į šiuos savivaldybių rodiklius:

72.1. žemės ūkio naudmenų plotą;

72.2. sausinamų ir drėkinamų žemių plotą;

72.3. kaimo gyventojų skaičių;

72.4. registruotų ūkininkų ūkių skaičių;

72.5. galvijų laikytojų skaičių;

72.6. pateiktų pasėlių deklaracijų skaičių.

73. Etatų skaičius savivaldybei apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

E = Ne + Se: Rs: Ss x K,

kur:

E – savivaldybei skiriamų etatų skaičius;

Ne – kiekvienai savivaldybei (kurioje formuojamas žemės ūkio padalinys) nustatomas etatų skaičius;

Se – savivaldybių pagal rodiklius skirstomų etatų skaičius;

Rs – rodiklių skaičius;

Ss – savivaldybių, kuriose steigiamas žemės ūkio padalinys, skaičius;

K- savivaldybės koeficientas, kuris apskaičiuojamas taip:

K = 1,5 * k1+k2+1,5 * k3+0,5 * k4+k5+0,5 * k6,

kur:

k1 – savivaldybės žemės ūkio naudmenų ploto santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu žemės ūkio naudmenų plotu;

k2 – savivaldybės sausinamų ir drėkinamų žemių ploto santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu sausinamų ir drėkinamų žemių plotu;

k3 – savivaldybės kaimo gyventojų skaičiaus santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu kaimo gyventojų skaičiumi;

k4 – savivaldybės registruotų ūkininkų ūkių skaičiaus santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu registruotų ūkininkų ūkių skaičiumi;

k5 – savivaldybės galvijų laikytojų skaičiaus santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu galvijų laikytojų skaičiumi;

k6 – savivaldybės pateiktų pasėlių deklaracijų skaičiaus santykis su vidutiniu vienai savivaldybei tenkančiu pateiktų pasėlių deklaracijų skaičiumi;

1,5 – didinimo koeficientas;

0,5 – mažinimo koeficientas.

74. Jeigu pagal rekomendacijas apskaičiuotos sumos ir apskrities perduotos sumos skirtumas yra ne didesnis kaip 20 procentų, savivaldybei skiriama didesnė iš šių dviejų sumų.

75. Jeigu pagal rekomendacijas apskaičiuotos sumos ir apskrities perduotos sumos skirtumas yra didesnis kaip 20 procentų, savivaldybei skiriama lėšų suma koreguojama taip:

75.1. mažinama 10 procentų, kai apskrities perduota suma mažesnė už apskaičiuotą pagal rekomendacijas;

75.2. didinama 20 procentų, kai apskrities perduota suma didesnė už apskaičiuotą pagal rekomendacijas.

76. Biudžeto lėšų poreikis savivaldybėms melioracijai ir dirvų kalkinimui skaičiuojamas pagal formulę:

Ls = 1vid x q

kur:

Ls – lėšų poreikis savivaldybei metams, tūkst. litų;

lvid – lėšų kiekis, tenkantis šalyje sausinamo ploto hektarui, litai/ha;

q – nusausintas savivaldybės plotas, tūkst. ha.

lvid apskaičiuojamas pagal formulę:

I

l vid = ----------

Q

kur:

I – melioracijai ir dirvų kalkinimui skiriama metinė suma, tūkst. litų;

Q – bendras šalyje sausinamas plotas, tūkst. ha.

Papildyta punktu:

Nr. 171, 2002-06-17, Žin., 2002, Nr. 62-2519 (2002-06-21), i. k. 1022050ISAK00000171

 

Papildyta skyriumi:

Nr. 99, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 42-1585 (2002-04-24), i. k. 1022050ISAK00000099

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 99, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 42-1585 (2002-04-24), i. k. 1022050ISAK00000099

Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 101 "Dėl laikinųjų rekomendacijų rengiant valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų skaičiavimus 2002 metams" dalinio pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas

Nr. 171, 2002-06-17, Žin., 2002, Nr. 62-2519 (2002-06-21), i. k. 1022050ISAK00000171

Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 101 "Dėl laikinųjų rekomendacijų rengiant valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų skaičiavimus" pakeitimo