Redagavo: Angonita Rupšytė (1999.12.13)
Nutarimas paskelbtas: Žin., 1999, Nr.40-1268
Neoficialus nutarimo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1340, 99.12.02
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. GEGUŽĖS 3 D. NUTARIMO NR. 515 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ REFORMOS ANTROJO ETAPO - NAUJŲ SAVIVALDYBIŲ STEIGIMO - PROGRAMOS" DALINIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Nauja priedo redakcija
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
1999 m. gegužės 3 d. Nr. 515
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 519 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių” (Žin., 1997, Nr. 48–1165), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos antrojo etapo – naujų savivaldybių steigimo - programai (pridedama).
2. Pavesti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai parengti ir iki 1999 m. gegužės 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
3. Įpareigoti Finansų ministeriją rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą pagal Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos parengtus skaičiavimus numatyti lėšas, kurių reikia administracinei reformai vykdyti.
4. Nustatyti, kad valstybės institucijų teritoriniai padaliniai naujose savivaldybėse steigiami laipsniškai, atsižvelgiant į finansines galimybes.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1340, 99.12.02
Valdymo reformų ir savivaldybių
reikalų ministras Kęstutis Skrebys
Nauja priedo redakcija:
Nr. 1340, 99.12.02
Pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 515
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1340 redakcija)
1. Buvo kuriama nepriklausoma valstybė: pereinama į laisvąją rinką, pertvarkomos ekonominės ir socialinės struktūros, todėl reikėjo keisti ir teritorijos administracinį suskirstymą bei administracinį valdymą. Buvę 530 žemesniojo lygmens administracinių vienetų (apylinkės, rajoninio pavaldumo miestai bei miesto tipo gyvenvietės) buvo per daug smulkūs ir labai skyrėsi nuo Europos Sąjungos administracinių vienetų. Be to, aukštesniojo lygmens administracinių vienetų skaičius (55) neatitiko valstybių valdymo teorijos pagrindų.
Pagal 1993 metais parengtą Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės reformos projektą bei atliktus reformos variantų ekonominius skaičiavimus vietoj 11 respublikos miestų ir 44 rajonų bei 530 apylinkių, rajoninių miestų ir miesto tipo gyvenviečių buvo pasiūlyta įsteigti 10 apskričių ir 93 savivaldybes. Apskričių skaičius pagal šį variantą iš esmės atitinka vidutinį šio lygmens administracinių vienetų skaičių Europos Sąjungos valstybėse, o savivaldybių skaičius – perpus mažesnis už vidutinį.
2. Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 21 d. nutarime Nr. I–586 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1994, Nr. 61–1201) numatyti du Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų valdymo pertvarkymo etapai.
Pirmajame (1995 metais):
2.1. suformuota 10 naujų aukštesniųjų administracinių vienetų – apskričių;
2.2. nustojo egzistuoti 530 žemesniojo lygmens teritorijos administracinių vienetų – apylinkių, rajoninio pavaldumo miestų bei miesto tipo gyvenviečių;
2.3. buvusieji aukštesniojo lygmens teritorijos administraciniai vienetai (11 respublikinio pavaldumo miestų ir 44 rajonai) tapo administraciniais vienetais – savivaldybėmis.
Vėliau įkurtas dar vienas administracinis vienetas – Visagino miesto savivaldybė.
3. Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. I–586 4 punkte numatyta, kad antrasis etapas gali būti pradėtas vykdyti prieš kitus rinkimus į savivaldybių tarybas. Pasiūlymus dėl naujų savivaldybių sudarymo Lietuvos Respublikos Seimui teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į būsimųjų savivaldybių pasirengimą vykdyti savo funkcijas ir darbo grupės parengtą alternatyvų Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo projektą, įregistruotą Lietuvos Respublikos Seime 1994 m. vasario 9 d., Nr. 661–2A(3).
4. Per pirmąjį administracinės reformos etapą buvo suformuoti visi įstatyme numatyti aukštesniojo lygmens administraciniai vienetai – apskritys, tačiau numatyta savivaldybių lygmens administracinių vienetų reforma iš esmės neįgyvendinta, todėl dabartiniai savivaldybių lygmens administraciniai vienetai yra per stambūs, palyginti su atitinkamais municipalinio tipo administraciniais vienetais kitose Europos valstybėse.
Dažniausiai yra reikiamos sąlygos formuoti naujus savivaldybių lygmens administracinius vienetus. Tam pritaria daugelis steigti siūlomų naujų administracinių vienetų (savivaldybių) gyventojų.
Rajonų savivaldybių prie didžiųjų miestų centrų buvimas kitų savivaldybių teritorijoje kelia ekonominių ir socialinių problemų.
5. Svarbiausieji Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės reformos tikslai yra:
5.1. suformuoti tokius teritorijos administracinius vienetus, kurie pajėgtų spręsti daugelį viešųjų reikalų ir tenkinti gyventojų poreikius;
5.2. priartinti vietinę atstovaujamąją valdžią ir vietines administracines įstaigas prie gyventojų, suinteresuotų greitu ir tinkamu jiems rūpimų vietos reikalų tvarkymu, maksimaliai derinant valstybės ir gyventojų interesus;
5.3. sudaryti sąlygas gyventojams aktyviai ir atsakingai prisidėti prie vietos reikalų tvarkymo;
5.4. suformuoti administracinius vienetus, kuriuose racionaliai ir kompleksiškai būtų sprendžiami miestų ir įvairiais ryšiais su jais susijusių kaimo vietovių plėtros klausimai;
5.5. panaikinti prieštaravimus tarp gretimų savivaldybių, taip pat nesklandumus, kylančius dėl to, kad vienos savivaldybės administracinis centras ir daug gyventojams teikiančių paslaugas įmonių bei įstaigų yra kitos savivaldybės teritorijoje;
5.6. sudaryti ekonominio ir kultūrinio miestų bei miestelių atgimimo sąlygas;
5.7. sukurti tokią teritorijos administracinių vienetų sistemą, kuri sudarytų palankias sąlygas efektyviai valdyti valstybę ir jos ūkį, tvarkyti šalį, vykdyti racionalią ūkinę ir socialinę politiką, optimizuoti valdymo išlaidas;
5.8. sudaryti sąlygas pagerinti regioninį valstybės valdymą ir tinkamiau tvarkyti visą šalį.
6. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis suskirstymas turi atitikti demokratinių Europos valstybių reikalavimus.
7. Svarbiausieji naujų administracinių vienetų – savivaldybių – steigimo kriterijai teritorijos administracinės reformos antrajame etape yra šie:
7.1. bendras naujos savivaldybės gyventojų skaičius. Savivaldybės darbuotojų skaičius ir valdymo išlaidos tūkstančiui gyventojų mažėja gausėjant savivaldybėje gyventojų, todėl pirmojoje pakopoje naujose savivaldybėse paprastai turėtų būti ne mažiau kaip 10–12 tūkstančių gyventojų;
7.2. naujos savivaldybės centro gyventojų skaičius. Jis daro nemažą įtaką naujų savivaldybių kvalifikuotų darbuotojų komplektavimui. Pirmojoje pakopoje naujos savivaldybės centre turėtų būti ne mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų, o steigiamos didelių miestų priemiestinių rajonų teritorijoje – ne mažiau kaip 1,8 tūkstančio gyventojų;
7.3. naujos savivaldybės centro nuotolis nuo esamos savivaldybės centro. Kuo toliau nuo esamos savivaldybės centro steigiama nauja savivaldybė, tuo mažiau lėšų gyventojai išleidžia važinėjimui, o savivaldybės – transportui. Pirmojoje pakopoje naujos savivaldybės centro vidutinis nuotolis iki esamos savivaldybės centro turėtų būti apie 20 kilometrų;
7.4. naujos savivaldybės ekonominis pajėgumas. Šis kriterijus nustatomas pagal fizinių asmenų mokestinio pajėgumo vidurkio vienam gyventojui santykį su Lietuvos vidurkiu. Fizinių asmenų mokesčiai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto.
8. Administracinės reformos antrąjį etapą tikslinga vykdyti dviem pakopomis, pirmąją pakopą baigti 2000 metais – su rinkimais į savivaldybių tarybas, antrąją – su kitais rinkimais į savivaldybių tarybas.
9. Pirmojoje pakopoje siūloma įsteigti šiuos naujus didžiausius ir ekonomiškai pajėgiausius administracinius vienetus (savivaldybes):
9.1. Elektrėnų (Trakų rajono Elektrėnų ir Vievio miestai bei Vievio seniūnija ir dalis Semeliškių seniūnijos – 60 procentų teritorijos su Semeliškėmis, Beižionimis Trakų rajone, Naujųjų Kietaviškių seniūnija Kaišiadorių rajone, dalis Žaslių seniūnijos – 30 procentų teritorijos su Gilučiais be Žaslių Kaišiadorių rajone), teritorijos plotas – 54,9 tūkst. hektarų, 32,3 tūkst. gyventojų;
9.2. Kalvarijos (Marijampolės rajono Kalvarijos miestas, Kalvarijos, Liubavo ir Sangrūdos seniūnijos, dalis Vilkaviškio rajono Bartninkų seniūnijos – 22 procentai teritorijos su Aistiškiais be Bartninkų), teritorijos plotas – 45,9 tūkst. hektarų, 15 tūkst. gyventojų;
9.3. Kazlų Rūdos (Marijampolės rajono Kazlų Rūdos miestas, Kazlų Rūdos seniūnija ir dalis Sasnavos seniūnijos – 20 procentų teritorijos su Antanavu be Sasnavos, Šakių rajono Jankų seniūnija), teritorijos plotas – 55,4 tūkst. hektarų, 15,7 tūkst. gyventojų;
9.4. Pagėgių (Šilutės rajono Pagėgių ir Panemunės miestai, Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių seniūnijos), teritorijos plotas – 53,8 tūkst. hektarų, 16,2 tūkst. gyventojų;
9.5. Rietavo (Plungės rajono Rietavo miestas, Rietavo ir Tverų seniūnijos, dalis Žlibinų seniūnijos – 25 procentai teritorijos su Medingėnais be Žlibinų), teritorijos plotas – 58,6 tūkst. hektarų, 10,6 tūkst. gyventojų.
10. Klaipėdos rajono savivaldybė yra Gargžduose, todėl Klaipėdos rajoną (be Sendvario ir Kretingalės seniūnijų) reikia pertvarkyti į Gargždų savivaldybę, o Klaipėdos rajono Sendvario ir Kretingalės seniūnijų teritorijas sujungti su Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija ir suformuoti vieną administracinį vienetą – Klaipėdos savivaldybę.
11. Visų Lietuvos savivaldybių funkcijos vienodos, todėl siūloma jų neskirstyti į miesto ir rajono.
Visas miestų ir rajonų savivaldybes bei įsteigtas naujas savivaldybes siūloma vadinti centrų vardais (išskyrus Akmenės ir Neringos) be žodžių “miesto” ar “rajono”.
Iki antrojo etapo antrosios pakopos palikti tokius pačius esamų savivaldybių pavadinimus, išskyrus Birštono miesto, Druskininkų miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės miesto ir Klaipėdos rajono.
12. Pirmojoje pakopoje taip pat siūloma išplėsti esamų savivaldybių teritorijas: prijungti prie jų artimiausias seniūnijas ar jų dalis, labiausiai susijusias su miestais – faktiniais tų teritorijų centrais, ir suformuoti šiuos esamus administracinius vienetus (savivaldybes):
12.1. Klaipėdos (Klaipėdos miestas ir Klaipėdos rajono Kretingalės bei Sendvario seniūnijos), teritorijos plotas – 29,1 tūkst. hektarų, 211,1 tūkst. gyventojų;
12.2. Marijampolės (Marijampolės miestas, Marijampolės rajono Gudelių, Igliaukos, Liudvinavo, Marijampolės, Sasnavos ir Šunskų seniūnijos), teritorijos plotas – 158, 4 tūkst. hektarų, 74,5 tūkst. gyventojų;
12.3. Birštono (Birštono miestas, Prienų rajono Birštono seniūnija, dalis Ašmintos seniūnijos – 5 procentai teritorijos su Alksniakiemio ir Rūdupio kaimais, dalis Jiezno seniūnijos – 10 procentų teritorijos su Žideinonių ir Jundeliškių kaimais, Verknės kraštovaizdžio draustinis), teritorijos plotas – 16,5 tūkst. hektarų, 7,2 tūkst. gyventojų;
12.4. Druskininkų (Druskininkų miestas, Varėnos rajono Ratnyčios seniūnija, dalis Leipalingio seniūnijos – 70 procentų teritorijos su Leipalingiu, Gerdašiais ir Ricieliais Lazdijų rajone), teritorijos plotas – 45,4 tūkst. hektarų, 31 tūkst. gyventojų;
12.5. Mažeikių rajono (Mažeikių rajonas, Akmenės rajono Viekšnių seniūnija), teritorijos plotas – 123,5 tūkst. hektarų, 70 tūkst. gyventojų.
13. Tikslios naujų administracinių vienetų (savivaldybių) teritorijų ribos bus nustatomos rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą atsižvelgus į gyventojų pageidavimus.
14. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, išnagrinėjusi ir įvertinusi administracinės reformos antrojo etapo pirmosios pakopos įgyvendinimo organizacinius klausimus, iki 2000 m. birželio 1 d. parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos antrojo etapo antrosios pakopos vykdymo.
pakopos įgyvendinimo ekonominis pagrindimas
15. Prie didžiųjų miestų savivaldybių prijungus priemiestinių rajonų savivaldybių labiausiai su šiais miestais susijusias teritorijas, būtų sutaupyta palyginti daug savivaldybių valdymo etatų, atliktų administracinių pastatų, esamų savivaldybių centruose, gyventojai sutaupytų lėšų ir laiko, nes nereikėtų važinėti į toli esančius savivaldybių centrus.
16. Naujiems administraciniams vienetams – Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių ir Rietavo savivaldybėms, kurias siūloma steigti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinės reformos antrojo etapo pirmojoje pakopoje, reikia 263 tarnautojų pareigybių, o dėl reformos esamose savivaldybėse 121 tokia pareigybe sumažėja, todėl nurodytosioms savivaldybėms įsteigti reikėtų papildomai 142 pareigybių.
Pirmojoje pakopoje siūlomų steigti administracinių vienetų (savivaldybių) tarnautojų pareigybėms išlaikyti iš viso per metus reikėtų 3,19 mln. litų (papildomos valdymo išlaidos, apskaičiuotos pagal Lietuvos vidurkį), administraciniams ir kitiems pastatams įsigyti ar remontuoti – 1,83 mln. litų vienkartinių išlaidų, o esamų savivaldybių atliekamų pastatų rinkos kaina – 1,22 mln. litų.
17. Naujų savivaldybių gyventojams būtų patogiau ir pigiau susisiekti su savivaldybės centru. Gyventojų važiavimo į administracinių vienetų (savivaldybių) centrus išlaidas sudaro tiesioginės transporto išlaidos priklausomai nuo važiavimo visuomeniniu transportu (priemiestiniais autobusais) kainos ir sugaišto laiko. Naujų savivaldybių gyventojai, išleisdami mažiau pinigų kelionėms ir mažiau tam sugaišdami, sutaupytų 6,04 mln. litų.
18. Naujų administracinių vienetų (savivaldybių) steigimas toli nuo rajonų centrų esančiuose nedideliuose miestuose sudarys sąlygas plėstis naujiems centrams: bus sukurta naujų darbo vietų ne tik savivaldybių administracijose, atsiras nestambių investuotojų, pasiryžusių įkurti darbo vietas paslaugų ir kitose srityse, taigi naujų savivaldybių centrų gyventojai turės papildomų darbo vietų.
Manoma, kad naujų savivaldybių centruose galės įsidarbinti nuo 1,5 procento iki 3 procentų savivaldybės gyventojų (vidutiniškai apie 2,2 procento), iš jų apie 1,1 procento pakeis turimą darbo vietą į esančią naujos savivaldybės centre, o kitose naujose darbo vietose bus įdarbinti kiti gyventojai. Tai leis sumažinti nedarbo lygį.
19. Kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinė reforma vyktų sėkmingai, reikia parengti Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektus.
Siūloma sudaryti patariamąją visų suinteresuotų ministerijų, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų grupę, kuri savivaldybėms teiktų paramą ir patartų rengiant būtinus teisės dokumentus turto ir atsakomybės bei savivaldos institucijų personalo padalijimo ir naujų savivaldybių biudžetų formavimo klausimais.
20. Valstybės institucijos, turinčios teritorinių padalinių savivaldybėse, vadovaudamosi šia programa ir įvertinusios padalinių steigimo naujose savivaldybėse tikslingumą, parengs jų steigimo programas.
––––––––––––––––––––––-