Įsakymas netenka galios 2017-09-01:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-644, 2017-08-25, paskelbta TAR 2017-08-25, i. k. 2017-13676

Dėl Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2016-12-08 iki 2017-08-31

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 62-2946, i. k. 1112070ISAK000V-839

 

Nauja redakcija nuo 2016-09-01:

Nr. V-110, 2016-03-03, paskelbta TAR 2016-03-04, i. k. 2016-04204

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

 

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRO VEIKLOS MODELIO APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2011 m. gegužės 19 d. Nr. V-839

Vilnius

 

Siekdama užtikrinti vaiko sėkmingą integraciją bendruomenėje ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi,

 

T v i r t i n u Vaikų socializacijos centro veiklos modelio aprašą (pridedama).

 

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

 

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-839

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-110  redakcija) 

 

VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRO VEIKLOS MODELIO APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vaikų socializacijos centro veiklos modelio aprašas (toliau – Aprašas) nustato vaikų socializacijos centrų (toliau – Centras) paskirtį, grupių sudarymą, švietimo pagalbos, socialinės paramos ir sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – kompleksiškai teikiama pagalba), ugdymo, resocializacijos ir socialinės integracijos procesų organizavimą, resocializacijos ir socialinės integracijos procesų dalyvių funkcijas, reikalavimus Centro personalui ir aplinkai.

2. Aprašo tikslas – apibrėžti Centre vaikui kompleksiškai teikiamos pagalbos, ugdymo proceso, resocializacijos ir socialinės integracijos procesų organizavimą, siekiant veiksmingo vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo.

3. Aprašas grindžiamas Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytais principais. Taip pat šiais principais:

3.1. personalizuoto ugdymo principu, kai vaikas ir suaugusysis mokosi drauge vienas iš kito, skatinant teigiamą vaiko požiūrį į mokymą ir mokymąsi, didinant vaiko savigarbą ir pasitikėjimą savimi;

3.2. minimalios intervencijos principu, kai vaikui, kuriam skirta vidutinės priežiūros priemonė, taikomos tik tokia pagalba ir priemonės, kurios atitinka individualius jo poreikius ir riziką;       3.3. stigmatizavimo vengimo principu, kai atsisakoma formalių institucinių požymių Centro aplinkoje bei vaiko padaryto teisės pažeidimo vertinimo personalo veikloje.

4. Aprašo nuostatos taikomos vaikams, kuriems skirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą – tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.

5. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme vartojamas sąvokas.

6. Aprašas parengtas, vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983 „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“, Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos rekomendacijomis nepilnamečių justicijos ir vaiko teisių apsaugos srityse (Pekino, Havanos taisyklės, Rijado gairės), Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu.

 

II SKYRIUS

 

CENTRŲ PASKIRTIS, GRUPIŲ SUDARYMAS

 

 

 

7. Centras yra valstybinė bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskiriama mokykla, skirta 14-17 mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros priemonė, mokytis pagal pradinio, pagrindinio ir profesinio mokymo programas.

8. Centro paskirtis – užtikrinti vaikų socializacijos centre apgyvendinto vaiko tinkamą ugdymą, jam teikiamą kvalifikuotą švietimo pagalbą ir kitas paslaugas, kurios padėtų siekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių ir ugdytų jo vertybines nuostatas bei socialinius įgūdžius, padedančius tapti doru, savarankišku, atsakingu žmogumi, ir paruoštų jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

9. Centrai paprastai steigiami netoli gyvenamųjų vietovių, kuriose sutelkti didesni kvalifikuotų ir įvairios srities specialistų ištekliai, reikalingi dirbti Centre arba teikti Centrui paslaugas, vaikams prieinama reikalinga švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, veikia atitinkamas paslaugas teikiančios įstaigos (pedagoginė psichologinė tarnyba, profesinio mokymo įstaiga, psichikos sveikatos įstaiga), Centrui yra galimybė gauti metodinę, mokslinę-ekspertinę mokslo ir studijų institucijų pagalbą.

10. Centrai gali būti specializuojami arba juose gali būti steigiamos specializuotos vaikų grupės pagal lytį, amžių, psichikos ir elgesio sutrikimus.

11. Didžiausias mokinių skaičius centre yra 32 mokiniai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1070, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-07, i. k. 2016-28390

 

12. Centre sudaromos uždaro ir pusiau atviro tipų grupės. Grupėje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai. Centre sudaromos trys uždaro tipo grupės ir viena pusiau atviro tipo grupė.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1070, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-07, i. k. 2016-28390

 

13. Uždaro tipo grupėje gyvenantis vaikas kambaryje gyvena vienas arba su kitu vaiku, gali išvykti iš Centro teritorijos tik su jį lydinčiais Centro darbuotojais ar įgaliotais asmenimis; ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę raštu ar telefonu gali bendrauti su vaiko atstovais pagal įstatymą ar kitais artimaisiais.

14. Pusiau atviro tipo grupėje gyvenantis vaikas kambaryje gyvena vienas, jam pageidaujant, su kitu vaiku; gali savarankiškai išeiti iš Centro teritorijos, gavęs auklėtojo leidimą; gali savarankiškai atlikti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų paskirtas užduotis kitose įstaigose; vyksta atostogų Centro vadovo sprendimu; gali kasdien raštu ar telefonu bendrauti su vaiko atstovais pagal įstatymą ar kitais artimaisiais, draugais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

15. Centre vaikų grupės sudaromos, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, brandą, individualius psichosocialinius ypatumus. Sprendimą dėl vaiko apgyvendinimo konkrečioje grupėje priima Centro vadovas, atsižvelgęs į švietimo pagalbos specialistų siūlymą.

 

III SKYRIUS

 

KOMPLEKSIŠKAI TEIKIAMA PAGALBOS IR UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

 

 

16. Centre gyvenančiam vaikui kompleksiškai teikiama pagalba, ugdymas organizuojamas, dienos veikla struktūruojama vadovaujantis individualiu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo planu (toliau – Planas), kurio integrali dalis yra vaiko individualus ugdymo planas.

17. Centre ar už jo ribų vaikas gauna kompleksiškai teikiamą pagalbą individualiai arba kartu su kitais grupės vaikais. Centre vaikui kompleksiškai teikiamą pagalbą pagal kompetenciją teikia švietimo pagalbos specialistai (psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas), auklėtojai, mokytojai, asmens sveikatos priežiūros specialistas.

18. Centre kompleksiškai teikiant pagalbą: atliekamas vaiko pedagoginis, psichologinis, socialinis ir nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, naudojant švietimo pagalbos specialistų pasirinktą metodiką ir kitus vertinimo instrumentus, sudaromas Planas, kiekvienam vaikui paskiriamas atsakingas auklėtojas, koordinuojantis Plano įgyvendinimą, įgyvendinamos nusikalstamo elgesio korekcijos, gyvenimo įgūdžių ugdymo, sveikos gyvensenos ugdymo, smurto, seksualinės prievartos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir ankstyvosios intervencijos, kitos programos ar veiklos, padedančios spręsti vaikų problemas.

19. Planas sudaromas, atsižvelgiant į vaiko amžių, psichologinę brandą, lytį, psichikos ir fizines savybes, sveikatą, ugdymosi poreikius, turimus socialinius įgūdžius, o priemonės orientuotos į vaiko galias ir sunkumus, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatus.

20. Planą kartu su vaiku, vaiko atstovais pagal įstatymą rengia švietimo pagalbos specialistai ir vaiko auklėtojai, padedant psichologui. Kiti Centro bendruomenės nariai, savivaldybės, iš kurios atvyko vaikas, administracijos atstovai gali teikti siūlymus ir pastabas.

21. Planas pateikiamas susipažinti Centro vadovui, mokytojams, taip pat auklėtojams ir švietimo pagalbos specialistams, jei jie nedalyvavo plano rengime.

22. Kas savaitę Plano įgyvendinimą, siektus ir pasiektus tos savaitės tikslus aptaria auklėtojas ir vaikas. Prireikus, aptarime dalyvauja švietimo pagalbos specialistai ir mokytojai.

23. Kas mėnesį Planas peržiūrimas ir koreguojamas, švietimo pagalbos specialistams, auklėtojui, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą aptariant jo įgyvendinimo rezultatus, ugdymo organizavimo ir kompleksiškai teikiamos pagalbos teikimo tobulinimo galimybes.

24. Centras užtikrina vaiko ugdymąsi pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo, programas, gali būti vykdoma socialinių įgūdžių ugdymo programa ir profesinio mokymo programų moduliai.  

25. Ugdymas organizuojamas pagal ugdymo sritis, integruojami atskiri dalykai, juos derinant su aktyvia praktine, projektine mokinių veikla. Projektinei veiklai, profesinio mokymo programos moduliams ir kitoms praktinėms veikloms vykdyti skiriama iki 50 procentų viso ugdymui skirto laiko. Centre vaiko mokymasis gali būti organizuojamas pagal produktyviojo mokymosi programą, atitinkančią pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, kai Centre tris dienas per savaitę vyksta integruotos pamokos grupėse, dvi dienas per savaitę vaikai mokosi praktinio mokymosi vietose, kurios keičiamos kas 2–3 mėnesius. Ugdymasis vyksta taikant produktyviojo mokymosi metodus: individualias konsultacijas, komunikacinę grupę, mokymosi dirbtuves ir kt.

26. Atsižvelgiant į vaiko mokymosi lygį ir pasiekimus ir siekiant pirmiausia atkurti mokymosi motyvaciją, vaikui organizuojama mokymosi pagalba.

27.Ugdymo procesui organizuoti sudaromos klasės (jungtinės klasės). Mokinių skaičius klasėje (jungtinėje klasėje) ne didesnis kaip 8 mokiniai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1070, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-07, i. k. 2016-28390

 

28. Kiekvienam vaikui nustatomas mokymosi pasiekimų lygis, mokymosi sunkumai, turima mokymosi patirtis, poreikiai. Atsižvelgiant į tai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai parengia individualų ugdymo planą, kurio rengime dalyvauja vaikas ir vaiko atstovai pagal įstatymą. Susitariama dėl labai konkrečių, tik tam mokiniui (pagal jo galias) aktualių mokymosi tikslų ir jų siekimo būdų. Individualus ugdymo planas turi atitikti vaiko ugdymosi poreikius ir galias, padeda siekti aukštesnių ugdymosi tikslų, ugdytis asmeninę atsakomybę, gebėjimus. Individualus ugdymo planas sudaromas taip, kad vaikas būtų pajėgus pasiekti pagal jo galias išsikeltus ugdymosi tikslus ir patirtų sėkmę, vykdomas lanksčiai ir koreguojamas, atsižvelgiant į vaiko daromą pažangą, kuri yra nuolat stebima ir analizuojama.    

29. Centre organizuojamas vaiko poreikius ir interesus atitinkantis neformalusis švietimas.

 

IV SKYRIUS

RESOCIALIZACIJOS IR SOCIALINĖS INTEGRACIJOS PROCESŲ ORGANIZAVIMAS

 

30. Vaikų resocializacijos ir socialinės integracijos procesai yra nuosekli ir neatsiejama Centro veiklos dalis.

31. Resocializacijos proceso metu vaikas ugdomas Centre, jam kompleksiškai teikiama pagalba, siekiant jo asmenybės vertybių, motyvacijos, tapatumo, santykių su aplinka, emocinių bei elgesio pokyčių ir pasirengimo socialinei integracijai.

32. Socialinės integracijos procesas vyksta, pasibaigus vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminui ir vaikui sugrįžus į jo gyvenamąją aplinką. Siekdamos, kad vaikas sėkmingai integruotųsi bendruomenėje, savivaldybės paskirtos įstaigos, specialistai, nevyriausybinės organizacijos vaikui kompleksiškai teikia pagalbą.

33. Resocializacijos procesas vyksta trimis etapais: adaptacijos, poadaptacijos ir pasirengimo integracijai.

34. Adaptacijos etapo tikslas – atlikti vaiko pedagoginį, psichologinį, socialinį, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir numatyti vaiko ugdymo ir resocializacijos priemones. Adaptacijos etapas trunka iki 2 mėnesių. Adaptacijos etapą sudaro trys dalys:

34.1. pirmoji adaptacijos etapo dalis trunka iki 3 dienų. Atvykęs į Centrą vaikas yra apgyvendinamas atskirai, rašo patekimo į Centrą istoriją. Centro administracija supažindina vaiką su Centro tvarka ir taisyklėmis; švietimo pagalbos specialistai, padedami psichologo, atlieka pirminį vaiko pedagoginį, psichologinį, socialinį ir nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir, remdamiesi vaiko stebėjimo ir įvertinimo duomenimis, pateikia siūlymą Centro vadovui, kokia  konkreti uždaro tipo grupė vaikui tinkamiausia;

34.2. antroji adaptacijos etapo dalis trunka iki 2 savaičių. Vaikas gyvena uždaro tipo grupėje, dalyvauja jam patinkančiame neformaliajame švietime, gali pats spręsti dėl dalyvavimo formaliajame švietime. Švietimo pagalbos specialistai, auklėtojai ir mokytojai, padedami psichologo, tęsia vaiko pedagoginį, psichologinį, socialinį, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą. Šio etapo dalies pabaigoje parengiamos išvados apie vaiko asmenybės bruožus, vertybines nuostatas, socialinius įgūdžius, galias ir sunkumus, ugdymosi poreikius, nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir veiksnius, mokymosi pasiekimus ir sunkumus, žinių lygį, mokymosi stilių, tempą ir kitus svarbius aspektus, kuriais remiantis parengiamas Planas;

34.3. trečioji adaptacijos etapo dalis trunka iki 6 savaičių. Vaikas gyvena uždaro tipo grupėje, dalyvauja formaliajame ir neformaliajame švietime, vaikui kompleksiškai teikiama pagalba. Planas nuolat tikslinamas.

35. Poadaptacijos etapo tikslas – kompleksiškai teikti pagalbą, personalizuoti vaiko ugdymo procesą ir nuosekliai vertinti jo asmenybės, elgesio ir ugdymosi pokyčius. Poadaptacijos etapo metu vaikas gyvena uždaro ar pusiau atviro tipo grupėje, atsižvelgiant į Plano įgyvendinimo metu pasiektus rezultatus, dalyvauja formaliajame ir neformaliajame švietime, vaikui kompleksiškai teikiama pagalba, konsultuojami vaiko atstovai pagal įstatymą, siekiant atkurti ir stiprinti esamą jų tarpusavio santykį.

36. Pasirengimo integracijai etapo tikslas – padėti vaikui pasiruošti grįžti į šeimą, šeimyną ar vaikų globos įstaigą, mokyklą, vietos bendruomenę, pakartotinai atlikti vaiko įvertinimą ir juo remiantis, teikti rekomendacijas suinteresuotoms institucijoms savivaldybėje. Pasirengimo integracijai etapas trunka ne mažiau kaip 2 mėnesius.

37. Pasirengimo integracijai etape: vaikas gyvena pusiau atviro tipo grupėje, kurioje intensyviau planuojamos veiklos už Centro ribų, organizuojamos savigalbos grupės ateities planavimo klausimais ir kitos veiklos formos, padedančios vaikui pasirengti sugrįžti į visuomenę, dalyvauja formaliajame ir neformaliajame švietime, vaikui kompleksiškai teikiama Plane numatyta pagalba, švietimo pagalbos specialistai, auklėtojai ir mokytojai, padedami psichologo, atlieka pakartotinį vaiko pedagoginį, psichologinį, socialinį, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir kartu su vaiku jį aptaria, analizuoja socialinės integracijos aspektus, konsultuojami vaiko atstovai pagal įstatymą, siekiant atkurti ir stiprinti esamą jų tarpusavio santykį.

 

V SKYRIUS

RESOCIALIZACIJOS IR SOCIALINĖS INTEGRACIJOS PROCESŲ DALYVIŲ FUNKCIJOS

 

38. Resocializacijos ir socialinės integracijos procesų dalyviai yra vaikas,  vaiko atstovai pagal įstatymą, Centras ir kiti asmenys, galintys suteikti vaikui būtinas socialines, sveikatos priežiūros paslaugas ar kitą pagalbą.

39. Resocializacijos proceso metu:

39.1. Centras:

39.1.1. užtikrina vaiko ugdymą(si) pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, vaiko poreikius atitinkančios kompleksiškai teikiamos pagalbos gavimą, sudaro galimybes mokytis pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą ir profesinio mokymo programų modulius, sudaro saugias, sveikas, artimas šeimos aplinkai, vaiko galias plėtojančias ugdymosi ir gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžių, lytį, sveikatą ir brandą;

39.1.2. teikia vaiko atstovams pagal įstatymą švietimo pagalbą, konsultacijas, informaciją apie vaiko ugdymo (ugdymosi) sąlygas, jo pažangą ir pasiekimus, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo eigą, rekomendacijas dėl sėkmingos vaiko resocializacijos;

39.1.3. teikia išvadas savivaldybės administracijos direktoriui apie vidutinės priežiūros priemonės vykdymo eigą, vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą ryšius, vaiko atstovų pagal įstatymą teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, kitus sėkmingai vaiko resocializacijai svarbius veiksnius;                 

39.1.4. atlieka kitas Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas.

39.2. Savivaldybės administracija užtikrina reikalingų paslaugų ir (ar) pagalbos vaikui ir (ar) vaiko atstovams pagal įstatymą teikimą.

39.3. Vaiko atstovai pagal įstatymą dalyvauja, rengiant, įgyvendinant Planą, aptariant jo įgyvendinimo rezultatus, nuolat palaiko ryšius su vaiku, ne rečiau kaip kartą per mėnesį jį aplanko, domisi jo pasiekimais, elgesio pokyčiais, bendradarbiauja su Centru, vykdo jų pateiktas rekomendacijas, užtikrina tinkamas priežiūros ir gyvenimo sąlygas vaikui atostogų metu, vykdo kitas Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas pareigas.

40. Rengiantis vaiko socialinės integracijos procesui, kol vaikas gyvena ir ugdosi Centre:

40.1. Centras, ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki vidutinės priežiūros vykdymo pabaigos, raštu informuoja vaiko atstovus pagal įstatymą, savivaldybės administracijos direktorių ir kitas atsakingas institucijas apie numatomą vaiko sugrįžimą iš Centro, pateikia rekomendacijas dėl vaiko socialinės integracijos ir informaciją apie vaiko elgesio pokyčius, poreikius, galimybes.

40.2. Centras, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki vaiko vidutinės priežiūros vykdymo pabaigos, parengia vaiko socialinės integracijos planą, kurio rengime dalyvauja vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, savivaldybės administracijos atstovai, kiti asmenys, dalyvaujantys šiame procese. Socialinės integracijos plane nurodomos priemonės, jų įgyvendinimo trukmė, vykdantys asmenys, laukiami rezultatai.

41. Socialinės integracijos proceso metu:

41.1. Centras, praėjus 1 mėnesiui po vaiko grįžimo į bendruomenę, su savivaldybės administracijos atstovais ir vaiko atstovais pagal įstatymą aptaria vaiko socialinės integracijos plano įgyvendinimą, vykdymo rezultatus. Prireikus, socialinės integracijos planas gali būti koreguojamas.        41.2. švietimo pagalbos įstaiga ir (ar) mokykla, jei vaikas mokosi, teikia švietimo  pagalbą vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas sėkmingai vaiko integracijai vietos bendruomenėje ir stiprinti vaiko psichologinį atsparumą.

 

VI SKYRIUS

CENTRO PERSONALAS

 

 

42. Centre dirba mokytojai, auklėtojai, švietimo pagalbos ir kiti specialistai, aptarnaujantysis personalas ir kiti darbuotojai. Visi darbuotojai savo veikloje vadovaujasi Centro nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais.

 

43. Centre organizuojant produktyvųjį mokymąsi su vaikais dirba ne mažiau kaip 2 produktyviojo mokymosi mokytojai, išklausę atitinkamą kvalifikacijos tobulinimo programą mokytojams, diegiantiems produktyvųjį mokymąsi, ir turintys tai patvirtinantį pažymėjimą.

 

44. Kompleksiškai pagalbą teikia švietimo pagalbos specialistų komanda: ne mažiau kaip 2 psichologai, 2 socialiniai pedagogai, 1 specialusis pedagogas, 1 asmens sveikatos priežiūros specialistas.

 

45. Siektina, kad auklėtojais uždaro ir pusiau atviro tipo grupėse dirbtų asmenys, turintys teisę dirbti socialiniais pedagogais.

 

46. Aptarnaujantįjį personalą sudaro: ūkvedys, vairuotojas, budėtojai, valytojas, virėjai, darbininkai.

 

47. Darbuotojai laikosi pozityvių vertybių, pasižymi psichologine branda, yra susipažinę su pagrindinėmis vaiko teisėmis ir jų įgyvendinimo principais, nuosekliai laikosi įstaigos vertybių, vidaus taisyklių, kuria ir palaiko Centro tradicijas bei pozityvią personalo kultūrą.

 

48. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, auklėtojai geba parinkti ir taikyti įvairias ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo strategijas, išmano svarbiausius vaiko raidos ir asocialaus elgesio psichologinius aspektus, geba dirbti komandoje, tinkamai reaguoti į krizines ar konfliktines situacijas, operatyviai priimti sprendimus, yra motyvuoti siekti asmeninio ir profesinio tobulėjimo, nuolat atnaujindami žinias ir įgūdžius, atlikdami savo veiklos įsivertinimą, remdamiesi geriausia praktika, reflektuodami apie savo ir kito žmogaus jausmus.

 

49. Centro vadovui, pavaduotojams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojams ir auklėtojams organizuojamas profesinių santykių konsultavimas: grupinės supervizijos iš atskirų Centrų suburtiems vadovams ir pavaduotojams – kartą per ketvirtį; grupinės supervizijos iš atskirų Centrų suburtiems švietimo pagalbos specialistams ir auklėtojams – kartą per ketvirtį; komandinės  supervizijos Centre – kartą per mėnesį.

 

 

 

VII SKYRIUS

 

CENTRO APLINKA

 

 

 

50. Centre sukuriama vaiko ugdymuisi palanki aplinka, pagrįsta visų Centre dirbančių darbuotojų ir vaikų tarpusavio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, skatinanti teigiamą vaiko požiūrį į mokymą(si), didinanti vaiko savigarbą, pasitikėjimą savimi, aktyvinanti, motyvuojanti, stiprinanti atsakomybę ir teisingumą.

 

51. Kuriama ir palaikoma pozityvi personalo kultūra, saugi psichologinė aplinka, kuri remiasi aiškių elgesio normų nustatymu, darbuotojų tikėjimu vaikų galimybėmis pozityviai keistis, šiltais ir geranoriškais, bendradarbiavimu grįstais santykiais, rūpinimusi emocine vaikų gerove, psichologiniu saugumu, atsakomybės už savo elgesį skatinimu, konstruktyvaus elgesio pavyzdžio rodymu, sudaro sąlygas vaikams kritiškai mąstyti.

 

52. Ugdymui organizuoti skirta aplinka skatina vaikų aktyvumą, smalsumą, tenkina jų pažinimo poreikius išbandyti įvairius veiklos būdus, eksperimentuoti, kritiškai mąstyti, diegiamos šiuolaikinės informacinės technologijos (spartusis internetas, intranetas, interaktyviosios lentos, kompiuteriai), naudojama moderni įranga ir kitos priemonės. Vaikai naudojasi internetu, tik prižiūrimi mokytojų, auklėtojų ar švietimo pagalbos specialistų. Saugiam interneto naudojimui užtikrinti įdiegiama programinė įranga.

 

53. Vaikų gyvenimui ir ugdymui skirtoje aplinkoje naudojamos vaikų poreikius ir patrauklias užimtumo formas atitinkančios priemonės (lauko ir vidaus sporto inventorius, ugdomieji žaidimai ir kt.).

 

54. Fizinė aplinka yra edukuojanti, patraukli, saugi, estetiška, jauki, funkcionali. Fizinę aplinką sudaro: administracinės patalpos, ugdymui skirtos patalpos, gyvenamosios patalpos uždaro ir pusiau atviro tipo grupėms, Centro bendrai veiklai skirtos patalpos, universalus aikštynas.

 

 

 

55. Centro administracinėms patalpoms priskiriama: kabinetai centro vadovui ir pavaduotojams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojams, asmens sveikatos priežiūros specialistui, patalpa konsultacijoms, relaksacinė patalpa vaikui pabūti atskirai ar nusiraminti, personalo kambarys.

56. Ugdymui skirtoms patalpoms priskiriama: patalpos ugdytis individualiai ar grupėje, patalpos technologiniam ir profesiniam mokymui ir (ar) produktyviojo mokymosi organizavimui. Produktyvusis mokymasis vyksta nuolatinėse, tik šiam mokymuisi skirtose patalpose. Prie produktyviojo mokymosi organizavimui skirtų patalpų priskiriamos ir tos, kuriose vyksta praktinis mokymasis.

57. Gyvenamosioms patalpoms uždaro ir pusiau atviro tipo grupėms priskiriama: vaikų kambariai, auklėtojo kambarys, svetainė ir virtuvė, patalpa vaiko adaptacinio etapo pradžiai.

58. Centro bendrai veiklai skirtoms patalpoms priskiriama: universali salė sportui ir renginiams, treniruoklių patalpa, virtuvė su nedideliu valgomuoju, susitikimų su vaiko atstovais pagal įstatymą kambariai.

59. Centro teritorija aptverta, tamsiu paros metu apšviesta, teritorija visą parą stebima vaizdo kameromis.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

60. Centre veikia Centro taryba. Centre gali veikti mokytojų, mokinių, vaiko atstovų pagal įstatymą savivaldos institucijos.

61. Centrams nuolat teikiama metodinė pagalba, siekiant juos aprūpinti ugdymui ir švietimo pagalbos teikimui reikalingomis priemonėmis, konsultuoti veiklos organizavimo klausimais, sudaromos sąlygos darbuotojams tobulinti kvalifikaciją.

62. Vaikų resocializacijai ir socialinei integracijai taikomų priemonių veiksmingumui įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka atliekami Centro vidinis įsivertinimas ir išorinis vertinimas. Centro vidinis įsivertinimas atliekamas, nuosekliai organizuojant supervizijas, darbuotojų atvejų aptarimo grupes, atliekant vaiko pokyčių įvertinimą moksliškai pagrįstomis metodikomis ir kitais būdais, kuriuos nustato ir organizuoja Centro vadovas.

63. Centras bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nurodytomis įstaigomis ir asmenimis, taip pat su vietos bendruomene, kurios teritorijoje yra Centras, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vaiko resocializacijai ir socialinei integracijai bei formuojant pozityvų visuomenės požiūrį į vaikus, darančius teisės pažeidimus, ir su jais dirbančias įstaigas, kitais Centrais, mokslininkais, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio partneriais, savanoriais ir studentais, siekiant didinti Centro veiklos kokybę.

 

 

___________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-110, 2016-03-03, paskelbta TAR 2016-03-04, i. k. 2016-04204

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-110, 2016-03-03, paskelbta TAR 2016-03-04, i. k. 2016-04204

Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-839 „Dėl vaikų socializacijos centro veiklos modelio aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1070, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-07, i. k. 2016-28390

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. V-839 „Dėl Vaikų socializacijos centro veiklos modelio aprašo patvirtinimo“ pakeitimo