Suvestinė redakcija nuo 2012-02-23 iki 2013-07-30

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 143-5232, i. k. 1041100NUTA00001213

Nauja redakcija nuo 2008-03-30:

Nr. 243, 2008-03-05, Žin. 2008, Nr. 36-1282 (2008-03-29), i. k. 1081100NUTA00000243

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMOS IR VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO.

2004 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1213

Vilnius

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1119, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 112-4776 (2009-09-19), i. k. 1091100NUTA00001119

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2009, Nr. 93-3961), Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Žin., 2002, Nr. 116-5189; 2009, Nr. 93-3962), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2011, Nr. 155-7353) ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), Lietuvos būsto strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 1119, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 112-4776 (2009-09-19), i. k. 1091100NUTA00001119

Nr. 178, 2012-02-15, Žin., 2012, Nr. 23-1060 (2012-02-22), i. k. 1121100NUTA00000178

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 1119, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 112-4776 (2009-09-19), i. k. 1091100NUTA00001119

1.2. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles.

2. Nustatyti, kad valstybės paramos, teikiamos daugiabučio namo savininkams pagal šio nutarimo 1.2 punktu patvirtintas taisykles, dydis vienam daugiabučio namo naudingojo ploto kv. metrui neturi būti didesnis, kaip:

2.1. 250 litų, kai daugiabučio namo naudingasis plotas – ne didesnis kaip 500 kv. metrų;

2.2. 200 litų, kai daugiabučio namo naudingasis plotas – nuo 501 iki 1500 kv. metrų;

2.3. 170 litų – aukštesniems kaip 5 aukštų daugiabučiams namams, kai namo naudingasis plotas – didesnis kaip 1500 kv. metrų;

2.4. 140 litų – iki 5 aukštų daugiabučiams namams, kai namo naudingasis plotas – didesnis kaip 1500 kv. metrų.

Papildyta punktu:

TAR pastaba. Taikomas visoms valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo sutartims, pasirašomoms po šio nutarimo įsigaliojimo.

Nr. 197, 2009-03-04, Žin., 2009, Nr. 34-1292 (2009-03-28), i. k. 1091100NUTA00000197

MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

FINANSŲ MINISTRAS ALGIRDAS BUTKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1556 redakcija)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMA

I. Bendrosios nuostatos

1. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos (toliau – Programa) paskirtis – skatinti daugiabučių namų, pastatytų pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, savininkus atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus, kad didėtų energinis jų naudingumas, ir sudaryti sąlygas tai atlikti.

2. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2009 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 37 267 daugiabučiai (3 ir daugiau butų) namai, iš jų apie 35 000 pastatyti pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus.

1 lentelė. Daugiabučiai namai pagal statybos metus, 2010 metų duomenys

Statybos metai	Namų skaičius		Bendrasis plotas
Statybos metai	vienetais	procentais	kv. metrais	procentais
Iki 1940 metų	10 362	28	3 790 024	7,4
1941–1960 metai	3 740	10	2 259 107	4,4
1961–1992 metai*	21 090	56,5	39 244 450	76,4
1993 metai ir vėliau*	2 075	5,5	4 092 634	11,8
Iš viso	37 267	100	51 386 305	100

*1991 metų ir vėlesnių duomenų šaltiniai – Nekilnojamojo turto registras ir Lietuvos statistikos departamentas.

2 lentelė. Daugiabučių namų sienų medžiagos

Sienų medžiagos	Namų skaičius
Sienų medžiagos	vienetais	procentais
Plytų ir blokų mūro	24 331	65
Gelžbetonio plokščių	5 502	15
Monolitinio betono	312	1
Rąstų ir kitokių konstrukcijų	7 121	19

3. Kaip matyti iš 1 lentelės, apie 60 procentų daugiabučių namų pastatyti per praėjusio šimtmečio paskutinius keturis dešimtmečius, kai vyravo plytinių ir stambiaplokščių tipinių daugiabučių namų statyba. Šių namų išorinių atitvarų šiluminės varžos charakteristikos prastos, neatitinka esamų normatyvinių reikalavimų ir artimesnių šiaurės kaimynų (Skandinavijos valstybių) praktikos. Šiluminės energijos projektinės sąnaudos, išreikštos kilovatvalandėmis patalpų naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, šiuose namuose – 160–180 kWh/m² per metus, o naujos statybos namuose, statytuose po 1993 metų, – 80–90 kWh/m² per metus. Šiluminės energijos sąnaudos daugiabučiuose namuose, pastatyuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus – apie 5 000 GWh per metus (apskaičiuota pagal pastarųjų trejų metų šiluminės energijos suvartojimo statistikos duomenis).

4. Šiluminės energijos kaina, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, per 2006–2010 metus padidėjo nuo 119,7 lito iki 230 litų už MWh, tai yra 1,9 karto (www.lsta.lt).

5. Brangstanti šiluminė energija ir iškastiniai energijos šaltiniai sparčiai didina gyventojams būsto išlaikymo išlaidas. 2008 metų statistinių tyrimų duomenimis, apie 30 procentų namų ūkių būsto išlaikymo našta labai didelė. Kad būsto išlaikymas – ne našta, nurodo tik 16 procentų namų ūkių. Disponuojamų pajamų dalis, skiriama būstui išlaikyti, – apie 12 procentų, o vienišų asmenų – daugiau kaip 20 procentų. Apytiksliai 6 procentai Lietuvos gyventojų gauna būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijas.

6. Pagal situacijos būsto sektoriuje 2008 metų tyrimą (www.am.lt/statyba ir būstas/būstas) 60 procentų namų ūkių daugiabučiuose namuose nepatenkinti šių namų šildymo efektyvumu ir mano, kad reikia namo būklę pagerinti (namą atnaujinti).

7. Pastarąjį dešimtmetį daugiabučių namų gyventojų, daugiabučių namų savininkų bendrijų iniciatyva ir lėšomis pakeista apie 60 procentų butų langų, apie 60 procentų lauko durų, įstiklinta apie 30 procentų balkonų. Be to, šiuos namus administruojančių įmonių, energiją tiekiančių įmonių ir savivaldybių iniciatyva modernizuota (automatizuota) daugiau kaip 80 procentų šilumos punktų. Tai beveik 80 procentų daugiabučių namų leido sumažinti faktines šiluminės energijos sąnaudas 10–15 procentų, palyginti su projektinėmis sąnaudomis, tai yra iki 150 kWh/m².

8. Pagal sutartį su Pasaulio banku 1996–2003 metais buvo įgyvendinamas energijos taupymo būste demonstracinis projektas – Pasaulio banko įsteigto apyvartinio fondo lėšomis finansuoti daugiabučių namų atnaujinimo projektai, skirti energijai taupyti (šilumos punktams ir šildymo sistemoms modernizuoti, langams ir lauko durims keisti, stogams ir sienoms šiltinti ir panašiai). Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kompensuota 30 procentų investicijų. Pagal šį projektą iš dalies atnaujinta (be sienų šiltinimo) daugiau kaip 700 daugiabučių namų, investuota per 70 mln. litų, šiluminės energijos sąnaudos šiuose pastatuose sumažintos apie 24 procentus.

9. Pagal Programą 2005–2010 metais atnaujinti (modernizuoti) 375 daugiabučiai namai, investuota daugiau kaip 325 mln. litų. Atnaujintuose namuose sutaupyta vidutiniškai apie 40 procentų šiluminės energijos.

10. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes, šalies finansinę ir ekonominę būklę, 2009 metų pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą dėl naujo Programos finansavimo mechanizmo sukūrimo naudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, skiriamas Sanglaudos skatinimo veiksmų programai įgyvendinti pagal Europos Komisijos JESSICA iniciatyvą. Įsteigtas JESSICA kontroliuojantysis fondas, kurį administruoja Europos investicinis bankas (pagal JESSICA kontroliuojančiojo fondo įsteigimo finansavimo sutartį, pasirašytą Europos investicijų banko, Finansų ministerijos ir Aplinkos ministerijos). Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (Žin., 2008, Nr. 95-3720), priemonei JESSICA 2007–2013 metais skirta 783,8 mln. litų. Kontroliuojančiojo fondo lėšomis teikiami lengvatiniai kreditai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, atitinkantiems Programos reikalavimus, įgyvendinti ir kredito palūkanų subsidijoms mokėti.

11. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188) (toliau – Valstybės paramos įstatymas). Valstybės parama nepasiturintiems gyventojams teikiama – kreditas, paimtas daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanos dengiami Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2011, Nr. 155-7353) (toliau – Piniginės socialinės paramos įstatymas) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 178, 2012-02-15, Žin., 2012, Nr. 23-1060 (2012-02-22), i. k. 1121100NUTA00000178

12. Daugiabučių namų atnaujinimas finansuojamas ir pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę VP3-1.1-VRM-03-R „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ (atsakinga Vidaus reikalų ministerija). Šiai priemonei skirta 163,471 mln. litų. Lėšos paskirstomos savivaldybėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) priskirtos probleminėms teritorijoms. Iki 2013 metų numatoma atnaujinti apie 150 daugiabučių namų.

13. Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) susijęs su 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136–148).

14. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) (toliau – Statybos įstatymas) ir Valstybės paramos įstatyme.

II. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

15. Programos tikslas – iki 2020 metų pabaigos sumažinti šiluminės energijos (kuro) sąnaudas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, ne mažiau kaip 20 procentų, tai yra skaičiuojamąsias metines šiluminės energijos (kuro) sąnaudas šiuose namuose iki 2020 metų pabaigos sumažinti ne mažiau kaip 1 000 GWh per metus, anglies dioksido išmetimus į atmosferą – ne mažiau kaip 230 tūkst. tonų per metus, palyginti su 2005 metais.

16. Programos tikslas iki 2020 metų pabaigos sumažinti šiluminės energijos sąnaudas ne mažiau kaip 20 procentų atitinka 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13), kuri skatina gerinti pastatų energinį naudingumą atsižvelgiant į išorės klimatines sąlygas ir vietos ypatybes, patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį investicijų efektyvumą. Šis tikslas dera su Lietuvos būsto strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), tikslu užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, taip pat Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), 13 punkto 12 ir 13 papunkčių nuostatomis.

17. Programos uždaviniai, skirti tikslui pasiekti:

17.1. užtikrinti Programos reikalavimus atitinkančių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimą ir įgyvendinimą – teikti lengvatinius kreditus ir kitą įstatymų nustatytą valstybės paramą butų ir kitų patalpų savininkams, skatinti butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyvą įgyvendinti energiją taupančias priemones;

17.2. plėtoti visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą pastatų energinio naudingumo didinimo, jų atnaujinimo (modernizavimo), energijos taupymo klausimais.

18. Programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

3 lentelė. Programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai

Eil. Nr.	Tikslas / uždavinys	Vertinimo kriterijus	Matavimo vienetas	Vertinimo kriterijaus reikšmė
Eil. Nr.	Tikslas / uždavinys	Vertinimo kriterijus	Matavimo vienetas	2011 metų	2015 metų	2020 metų
1.	Tikslas (15 punktas)
1.1.		skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų santykinis mažėjimas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, palyginti su 2005 metais	procentais	3	8,4	ne mažiau kaip 20
1.2.		skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų mažėjimas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus (nuo 2005 metų)	GWh per metus	150	420	1 000
1.3.		anglies dioksido išmetimo į atmosferą mažėjimas (nuo 2005 metų)	tūkst. tonų per metus	34	96	230
2.	Pirmasis uždavinys (17.1 punktas)
2.1.		įgyvendinta daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų, finansuojamų pagal Programą ir kitas valstybės remiamas ar savivaldybių patvirtintas programas (nuo 2005 metų)	vienetais	430	1 500	4 000
2.2.		įgyvendinta energiją taupančių priemonių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų ir gyventojų iniciatyva	vienetais	3 000	6 000	10 000
3.	Antrasis uždavinys (17.2 punktas)
3.1.		gyventojų informuotumo gerėjimas	procentais	45	70	90
3.2.		ketinančiųjų dalyvauti įgyvendinant Programą arba savarankiškai diegti energijos taupymo priemones daugėjimas	procentais	30	50	60

18.1. Programos tikslo įgyvendinimo kriterijus, nurodytas 3 lentelės 1.1 punkte, nustatomas taip: skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį (nuo 2005 metų), nurodytas 3 lentelės 1.2 punkte, dalijamas iš šiluminės energijos sąnaudų šiuose daugiabučiuose namuose 2005 metais, nurodytų Programos 3 punkte (5 000 GWh), ir šis santykis išreiškiamas procentais.

18.2. Programos tikslo įgyvendinimo kriterijus, nurodytas 3 lentelės 1.2 punkte, nustatomas pagal suminių skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimą per ataskaitinį laikotarpį (nuo 2005 metų) daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, įvertinus įgyvendintus projektus, finansuojamus pagal Programą ir kitas valstybės remiamas ar savivaldybių patvirtintas programas, taip pat energijos taupymo priemones, įgyvendintas butų ir kitų patalpų savininkų, jų bendrijų ar daugiabučių namų administratorių.

18.3. Anglies dioksido išmetimo į atmosferą mažėjimas apskaičiuojamas vadovaujantis Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodika, patvirtinta aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 (Žin., 2010, Nr. 42-2040).

18.4. Programos pirmojo uždavinio, nurodyto 17.1 punkte, įgyvendinimo kriterijai nurodyti 3 lentelės 2.1 ir 2.2 punktuose, apskaičiuojami renkant ir vertinant duomenis apie įgyvendintus projektus ir energiją taupančias priemones. Šiuose punktuose nurodytų rodiklių planuojamos reikšmės nustatytos darant prielaidą, kad įgyvendinus vieną projektą bus sutaupyta vidutiniškai 0,2 GWh šiluminės energijos, o įgyvendinus vieną priemonę – 0,02 Gwh šiluminės energijos per metus.

18.5. Programos antrojo uždavinio, nurodyto 17.2 punkte, įgyvendinimo kriterijai, nurodyti 3 lentelės 3.1 ir 3.2 punktuose, nustatomi atliekant gyventojų apklausas.

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

19. Programos įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija strateginiame veiklos plane planuoja Programos įgyvendinimo priemones ir lėšų poreikį Programai įgyvendinti.

20. JESSICA kontroliuojančiojo fondo ir kitos kreditinės lėšos planuojamos atsižvelgiant į Programos pirmojo uždavinio įgyvendinimo kriterijų, nurodytą 3 lentelės 2.1 punkte, ir investicijų poreikį – preliminariais skaičiavimais, 2012–2015 metais 1,2 mlrd. litų, 2016–2020 metais – 2,5 mlrd. litų, naudojant:

20.1. Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas;

20.2. kitas lėšas, gautas teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Aplinkos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal kompetenciją užtikrina kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų sumokėjimą už daugiabučių namų butų savininkus, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Piniginės socialinės paramos įstatymą.

22. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nusprendusiems dalyvauti įgyvendinant Programą, atstovauja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris pagal suderintas su butų ir kitų patalpų savininkais sąlygas ir atlygį organizuoja ir (ar) administruoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimą ir įgyvendinimą. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas turi atitikti Programos priede nustatytus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų specialiuosius techninius reikalavimus.

23. Lengvatiniai kreditai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, kita valstybės parama teikiama ir šių projektų įgyvendinimo priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamomis valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis.

24. Savivaldybių administracijoms rekomenduojama, atsižvelgiant į Programos tikslus ir galimybes, koordinuoti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą savivaldybės teritorijoje, siejant jį su savivaldybės teritorijų planavimo, atnaujinimo ir tvarkymo programomis ir projektais, taip pat plėtoti visuomenės informavimą ir švietimą.

25. Programos įgyvendinimo stebėsena vykdoma pagal aplinkos ministro tvirtinamą Programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, siekiant nustatyti, kiek faktiškai energijos sutaupyta atnaujintuose (modernizuotuose) namuose, vertinti darbų kokybę, įgyvendintų priemonių energinį ir techninį efektyvumą, tobulinti pastatų atnaujinimo (modernizavimo) proceso kontrolę ir priežiūrą, techninį ir technologinį reglamentavimą.

26. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją administruoja Programos įgyvendinimą ir valstybės paramos teikimą, vykdo projektų įgyvendinimo priežiūrą, visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą, Programos įgyvendinimo stebėseną, naudodama tam skirtus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus arba Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, ir teikia Aplinkos ministerijai ataskaitas.

27. Vadovaudamasi Programos įgyvendinimo stebėsenos duomenimis ir Programos įgyvendinimo praktika, Aplinkos ministerija pagal kompetenciją vertina Programos įgyvendinimo eigą, tobulina Programą, rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei jos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų projektus, teikia pasiūlymus kitiems Programos dalyviams. Informacija apie Programos įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiama kasmet iki kovo 1 d. metinėje Aplinkos ministerijos veiklos ataskaitoje.

28. 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę VP3-1.1-VRM-03-R „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“, vykdomą probleminėse teritorijose, administruoja Vidaus reikalų ministerija. Šios priemonės įgyvendinimo rezultatai įskaitomi į Programos strateginio tikslo, nurodyto Programos 15 punkte, rezultatus ir apskaitomi vykdant Programos stebėseną pagal Programos 25 punkte nurodytą Programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 686, 2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 78-2839 (2005-06-23), i. k. 1051100NUTA00000686

Nr. 243, 2008-03-05, Žin., 2008, Nr. 36-1282 (2008-03-29), i. k. 1081100NUTA00000243

Nr. 1119, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 112-4776 (2009-09-19), i. k. 1091100NUTA00001119

Nr. 1556, 2011-12-28, Žin., 2012, Nr. 1-1 (2012-01-04), i. k. 1111100NUTA00001556

Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programos

priedas

DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ SPECIALIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI

1. Pagal Programą teikiama valstybės parama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams (toliau – Projektai), kuriuose numatytos pastato energinį naudingumą didinančios ir kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, būtinos pagal statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2002, Nr. 81-3504; 2011, Nr. 2-66).

Valstybės remiamos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės:

I.	Energinį efektyvumą didinančios priemonės
1.	Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas:
1.1.	šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas ar pertvarkymas, taip pat ir atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir panašiai) įrengimas
1.2.	balansinių ventilių ant stovų įrengimas
1.3.	vamzdynų šiluminės izoliacijos gerinimas
1.4.	šildymo prietaisų ir vamzdynų keitimas
1.5.	individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas butuose ir kitose patalpose
2.	Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas
3.	Stogo šiltinimas, taip pat ir naujos dangos ar naujo šlaitinio stogo įrengimas (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir (ar) perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas
4.	Fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą
5.	Balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą
6.	Laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams
7.	Butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus
8.	Rūsio perdangos šiltinimas
9.	Liftų atnaujinimas (modernizavimas) – jų keitimas techniniu energiniu požiūriu efektyvesniais liftais, įskaitant priėjimo prie lifto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams
II.	Kitos NAMO atnaujinimo (modernizavimo) priemonės
10.	Kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (nuotekų sistemos, taip pat ir namui priklausančių lokalinių įrenginių, elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių keitimas ar (ar) pertvarkymas, drenažo sutvarkymas)

Pastaba. Lentelėje nurodytos priemonės pasirenkamos atsižvelgiant į namo būklę ir siektiną energijos sutaupymo rezultatą, vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengimo tvarkos aprašu.

2. Projekte numatytų priemonių suminis energinis naudingumas turi užtikrinti ne mažesnę kaip D namo energinio naudingumo klasę, kuri nustatoma Statybos įstatymo nustatyta tvarka, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su šiluminės energijos sąnaudomis prieš projekte numatytų atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į namo dydį, skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos per metus turi būti ne didesnės kaip:

2.1. 110 kwh/m², kai daugiabučio namo naudingasis plotas – daugiau kaip 3 000 kv. metrų;

2.2. 130 kwh/m², kai daugiabučio namo naudingasis plotas – nuo 501 iki 3 000 kv. metrų;

2.3. 145 kwh/m², kai daugiabučio namo naudingasis plotas – ne daugiau kaip 500 kv. metrų.

3. Projektas turi būti parengtas pagal Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 (Žin., 2009, Nr. 136-5963), ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Įgyvendinamų namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių apimtis ir investicijų dydis turi būti suderinti su didžiausia leistina mėnesine įmoka, tenkančia buto naudingojo ploto arba kitų patalpų bendrojo ploto 1 kv. metrui, skirta atnaujinimo (modernizavimo) projekto investicijoms apmokėti įgyvendinus Projektą. Ji apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ (Žin., 2009, Nr. 156-7024; 2011, Nr. 15-651) 2.4 punktu (išskyrus tuos atvejus, kai didesnei įmokai raštu pritaria buto ar kitų patalpų savininkas).

_________________

Priedo pakeitimai:

TAR pastaba. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų specialieji techniniai reikalavimai, nustatyti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priede, taikomi daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, parengtiems ir įgyvendinamiems nuo 2009 m. rugsėjo 20 dienos.

Nr. 1556, 2011-12-28, Žin., 2012, Nr. 1-1 (2012-01-04), i. k. 1111100NUTA00001556

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 243

VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja investicijų projektų parengimo, jų energinio efektyvumo nustatymo, valstybės paramos teikimo ir šių projektų įgyvendinimo tvarką.

2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Daugiabučio namo modernizavimas – suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2005, Nr. 47-1554).

Daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektas (toliau vadinama – investicijų projektas) – daugiabučio namo energinio audito ir namo, jo atskirų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninių apžiūrų, atliekamų statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2002, Nr. 81-3504), nustatyta tvarka, duomenų ir išvadų pagrindu parengtas daugiabučio namo modernizavimo planas, numatantis namo energinių savybių ir fizinės būklės pagerinimo priemones, kurių bendras energinis efektyvumas – ne mažesnis kaip 10 balų, šių priemonių įgyvendinimo lėšų šaltinius ir investicijų atsipirkimo laiką.

Daugiabučio namo energinis auditas – daugiabučio namo atitvarų ir jame esančių inžinerinių sistemų patikrinimas ir įvertinimas efektyvaus energijos vartojimo požiūriu ir pagrįstų energijos taupymo priemonių parinkimas.

Gyvenamasis rajonas (kvartalas) – urbanizuota Lietuvos teritorijos dalis, kurioje vyrauja gyvenamieji namai, iš visų pusių ribojama susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų ar natūralių gamtinių elementų.

Investicijų projekto administratorius (toliau vadinama – projekto administratorius) – daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija (toliau vadinama – bendrija) arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo ar šio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas kitas juridinis asmuo, arba pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau vadinama – Civilinis kodeksas) 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Investicijų projekto energinis efektyvumas – santykinis dydis, kuris parodo planuojamą energijos sąnaudų daugiabučiame name sumažėjimą įgyvendinus investicijų projekte numatytas daugiabučio namo modernizavimo priemones (nustatytas šių Taisyklių priede), palyginti su faktiniu energijos sunaudojimu.

Investicijų suma – investicijų projekto pagrindu numatytų priemonių įgyvendinimo sąnaudos.

Nepasiturinčios šeimos (mažas pajamas gaunančios šeimos) arba vieni gyvenantys asmenys (toliau vadinama – nepasiturinčios šeimos arba vieni gyvenantys asmenys) – suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889).

Pradinis įnašas – investicijų sumos lyginamoji dalis, kuri sumokama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis. Pradinis įnašas turi būti ne mažesnis kaip 5 procentai visos investicijų projekto sumos.

Statinio projektuotojas, statinio statybos rangovas – suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).

Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639).

II. INVESTICIJŲ PROJEKTO PARENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

3. Sprendimą dėl energinio audito ir investicijų projekto parengimo priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (toliau vadinama – butų ir kitų patalpų savininkai), vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.85 straipsniu arba bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka.

4. Rengiant ir įgyvendinant investicijų projektą, butų ir kitų patalpų savininkams atstovauja projekto administratorius. Projekto administratorius organizuoja investicijų projekto parengimą ir įgyvendinimą: projektavimo ir rangos darbų pirkimus, statybos techninę priežiūrą, investicijų projektui įgyvendinti surinktų ir skolintų lėšų apskaitą ir tvarkymą, valstybės paramos lėšų panaudojimą, rangos ir kredito sutarčių sudarymą, butų ir kitų patalpų savininkų priimtų kitų sprendimų, susijusių su investicijų projektu, įgyvendinimą. Projekto administratorius kiekvieno daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektui įgyvendinti atidaro atskirą banko sąskaitą. Investicijų projekto administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai.

5. Juridinis asmuo, išskyrus bendriją, atliekantis projekto administratoriaus funkcijas, turi būti atestuotas statybos techninio reglamento STR 1.02.10:2008 „Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 201 (Žin., 2002, Nr. 54-2146; 2008, Nr. 17-606), nustatyta tvarka ir turi būti apdraudęs savo veiklą daugiabučių namų administravimo srityje civilinės atsakomybės draudimu.

6. Tuo atveju, kai projekto administratoriaus funkcijas atlieka daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, paskirtas pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį, butų ir kitų patalpų savininkai išrenka įgaliotąjį atstovą (atstovus) investicijų projekto įgyvendinimo priežiūrai vykdyti (toliau vadinama – įgaliotasis atstovas). Įgaliotasis atstovas teikia pasiūlymus rengiant investicijų projektą, dalyvauja projektavimo ir rangos darbų pirkimo komisijose priimant rangovo atliktus darbus, atlieka butų ir kitų patalpų savininkų pavestas kitas funkcijas, susijusias su investicijų projekto įgyvendinimu. Įgaliotojo atstovo teisės ir pareigos nustatomos butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.

7. Investicijų projektas rengiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros patvirtintais Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniais reikalavimais (toliau vadinama – Metodiniai reikalavimai) ir kitais teisės aktais.

8. Investicijų projekte nurodomos daugiabučio namo energinio audito, techninių apžiūrų atlikimo, investicijų projekto, statinio techninio projekto ir kitų dokumentų parengimo, investicijų projekto įgyvendinimo administravimo, statybos darbų techninės priežiūros, statybos rangos darbų atlikimo ir kitos sąnaudos.

9. Parengus investicijų projektą, butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnio arba bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priima sprendimą dėl investicijų projekto įgyvendinimo, lėšų skolinimosi ir grąžinimo (jeigu investicijų projektas finansuojamas kredito lėšomis).

Punkto pakeitimai:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

10. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, atsižvelgdama į numatytus valstybės asignavimus ir kitas valstybės paramai skirtas lėšas, Metodinių reikalavimų nustatyta tvarka viešai skelbia kvietimus teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Kvietimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros internetiniame tinklalapyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

11. Paskelbus 10 punkte numatytą kvietimą, projekto administratorius Metodinių reikalavimų nustatyta tvarka pateikia Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai paraišką valstybės paramai gauti kartu su investicijų projektu ir dokumento, kuriuo įformintas šių Taisyklių 9 punkte nurodytas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, kopija. Paraiškų priimama tiek, kiek numatyta einamajam laikotarpiui biudžeto asignavimų ir kitų lėšų valstybės paramai teikti, ir atsižvelgiant į paraiškų pateikimo datą ir laiką sudaromas priimtų paraiškų sąrašas (toliau vadinama – sąrašas), kuris paskelbiamas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros internetiniame tinklalapyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

11¹. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra Metodinių reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais įvertina sąraše esančias paraiškas kartu su jomis pateiktais dokumentais – ar jie atitinka šias Taisykles ir Metodinius reikalavimus. Jeigu Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra nustato, kad paraiška ir kartu pateikti dokumentai neatitinka šių Taisyklių ar Metodinių reikalavimų, ji siunčia projekto administratoriui pranešimą, kuriame nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų terminą (nuo pranešimo gavimo dienos), per kurį projekto administratorius turi pateikti patikslintus dokumentus ir (ar) papildomą informaciją. Jeigu tikslinant investicijų projektą padidėja butų ir kitų patalpų savininkų lėšų dalis, pakartotinai priimamas sprendimas dėl investicijų projekto įgyvendinimo šių Taisyklių 9 punkte nustatyta tvarka, o dokumento, kuriuo įformintas sprendimas, kopija pateikiama kartu su patikslintais dokumentais.

Papildyta punktu:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

11². Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra per 10 darbo dienų nuo paraiškų įvertinimo dienos priima sprendimą suteikti valstybės paramą, o jeigu paraiška ir kartu su ja pateikti dokumentai neatitinka šių Taisyklių ar Metodinių reikalavimų ir jie nebuvo patikslinti per šių Taisyklių 11¹ punkte nurodytą terminą arba nebuvo priimtas tame punkte nurodytas pakartotinis butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, Būsto ir plėtros agentūra priima sprendimą atsisakyti suteikti valstybės paramą. Apie atsisakymą suteikti valstybės paramą projekto administratorius per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuojamas raštu, nurodžius sprendimo priėmimo priežastis. Priėmus sprendimą suteikti valstybės paramą, projekto administratoriui per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčiamas pranešimas apie priimtą sprendimą suteikti valstybės paramą ir jame pateikiamas kvietimas atvykti sudaryti sutartį dėl valstybės paramos daugiabučiam namui modernizuoti teikimo ir pridedamas sutarties projektas.

Papildyta punktu:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

12. Projekto administratorius, gavęs šių Taisyklių 11²punkte nurodytą kvietimą sudaryti sutartį dėl valstybės paramos daugiabučiam namui, per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos pasirašo su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra sutartį dėl valstybės paramos daugiabučiam namui modernizuoti teikimo (toliau vadinama – paramos teikimo sutartis). Paramos teikimo sutartis sudaroma pagal Metodiniuose reikalavimuose nustatytą pavyzdinę formą. Paramos teikimo sutartyje nurodomas valstybės paramos dydis, paramos skyrimo sąlygos ir investicijų projekto įgyvendinimo grafikas. Jeigu projekto administratorius iki šiame punkte numatyto termino nepasirašo paramos teikimo sutarties, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros sprendimas dėl valstybės paramos suteikimo netenka galios.

Punkto pakeitimai:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

12¹. Pagal šių Taisyklių 11²ir 12 punktų nuostatas atrinkus tinkamas finansuoti paraiškas ir priėmus sprendimus suteikti valstybės paramą, Būsto ir urbanistikos plėtros agentūra apskaičiuoja pagal sudarytas valstybės paramos sutartis projektams įgyvendinti skiriamą lėšų sumą ir nustačiusi, kad ši suma mažesnė nei valstybės paramai skirta lėšų suma, nurodyta kvietime dėl likusios valstybės paramos lėšų dalies, šių Taisyklių 10 punkte nustatyta tvarka skelbia naują kvietimą teikti paraiškas valstybės paramai gauti.

Papildyta punktu:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

13. Iki rangos darbų pirkimo konkurso (toliau vadinama – konkursas) organizavimo parengtinas statinio techninis projektas rengiamas, jeigu jis numatytas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80), reikalavimus. Statinio techninį projektą rengia statinio projektuotojas, kuris parenkamas Metodiniuose reikalavimuose nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

14. Konkursai vykdomi pagal Metodinius reikalavimus. Konkurso būdu atrinkus statinio statybos rangovą, projekto administratorius pateikia konkurso dokumentus ir konkurso organizavimo ataskaitą Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros peržiūrai. Agentūra per 10 darbo dienų nuo pateiktų dokumentų gavimo dienos įvertina konkurso dokumentų ir konkurso organizavimo ataskaitos atitiktį Metodiniams reikalavimams, taip pat pateiktų dokumentų atitiktį investicijų projekte nurodytiems darbams, priima sprendimą dėl konkurso rezultatų – pritarti konkurso rezultatams arba atsisakyti pritarti jiems (nurodoma atsisakymo priežastis) – ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu praneša projekto administratoriui. Agentūrai priėmus sprendimą nepritarti konkurso rezultatams, jis turi būti organizuojamas iš naujo.

III. INVESTICIJŲ PROJEKTO ENERGINIS EFEKTYVUMAS

15. Investicijų projekto energinis efektyvumas išreiškiamas santykiniu dydžiu, kuris parodo planuojamą energijos sąnaudų daugiabučiame name sumažėjimą įgyvendinus investicijų projekte numatytas daugiabučio namo modernizavimo priemones (nustatytas šių Taisyklių priede), palyginti su faktiniu energijos sunaudojimu.

16. Investicijų projekto energinis efektyvumas nustatomas sumuojant atskirų modernizavimo priemonių, nurodytų šių Taisyklių priede, energinio efektyvumo balus. Įgyvendinus investicijų projektą, atliekamas pastato energinio naudingumo sertifikavimas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus.

IV. VALSTYBĖS PARAMOS TEIKIMAS

17. Valstybės parama teikiama modernizuoti daugiabučius namus, pastatytus pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 metų. Prie valstybės remiamų daugiabučių namų modernizavimo priemonių (toliau vadinama – valstybės remiamos priemonės) priskiriamos priemonės, nurodytos šių Taisyklių priede. Valstybės parama neteikiama investicijų daliai, tenkančiai negyvenamosioms (prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos paskirties) patalpoms, taip pat juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, išskyrus gyvenamąsias patalpas, kurias nuosavybės ar patikėjimo teise valdo, naudoja ar disponuoja jomis valstybės institucijos ir savivaldybės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

18. Apskaičiuojant valstybės paramos dydį, iš investicijų sumos atimama savivaldybės suteiktos paramos dalis, tenkanti valstybės remiamoms priemonėms įgyvendinti. Jeigu investicijų projektai parengti pagal savivaldybių patvirtintas gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimo programas, valstybės parama investicijų projektams įgyvendinti teikiama, jeigu jie atitinka šiose Taisyklėse nustatytus reikalavimus. Projektų atitiktį šiose Taisyklėse nustatytiems reikalavimams nustato Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra.

19. Valstybės parama investicijų projektams įgyvendinti teikiama šiais būdais:

19.1. apmokant investicijų projekto įgyvendinimo išlaidas, tenkančias nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, nuo visos investicijų projekto sumos:

19.1.1. jiems tenkantį pradinį įnašą, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų;

19.1.2. ir kredito draudimo įmoką;

19.1.3. ir kreditą ar jo dalį ir palūkanas ar jų dalį, kuri apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 9 straipsnį;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

19.2. apmokant investicijų projekto įgyvendinimo išlaidų dalį, tenkančią valstybės remiamoms priemonėms, nurodytoms šių Taisyklių priede (neįskaičiuojant šių Taisyklių 19.1 punkte nurodytos valstybės paramos), atsižvelgiant į investicijų projekto energinį efektyvumą:

19.2.1. investicijų projektams, kurių energinis efektyvumas yra ne mažesnis kaip 10 balų ir mažesnis kaip 15 balų, apmokama nuo 0 iki 15 procentų valstybės remiamų priemonių investicijų sumos;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 197, 2009-03-04, Žin., 2009, Nr. 34-1292 (2009-03-28), i. k. 1091100NUTA00000197

19.2.2. investicijų projektams, kurių energinis efektyvumas yra ne mažesnis kaip 15 balų ir mažesnis kaip 30 balų, apmokama nuo 15 iki 30 procentų valstybės remiamų priemonių investicijų sumos;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 197, 2009-03-04, Žin., 2009, Nr. 34-1292 (2009-03-28), i. k. 1091100NUTA00000197

19.2.3. investicijų projektams, kurių energinis efektyvumas yra ne mažesnis kaip 30 balų ir būtinas visų išorės sienų apšiltinimas, apmokama nuo 30 iki 50 procentų valstybės remiamų priemonių investicijų sumos.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 197, 2009-03-04, Žin., 2009, Nr. 34-1292 (2009-03-28), i. k. 1091100NUTA00000197

20. Atlikus rangos darbus ir kitus veiksmus, nurodytus Metodiniuose reikalavimuose, projekto administratorius pateikia Metodiniuose reikalavimuose nustatytos formos prašymą dėl valstybės paramos įgyvendintam investicijų projektui suteikimo. Kartu su prašymu pateikiami šių Taisyklių nustatyta tvarka jose ir Metodiniuose reikalavimuose nurodyti dokumentai.

21. Pradinis įnašas, tenkantis nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, kompensuojamas pateikus pradinio įnašo panaudojimo finansinius dokumentus ar jų kopijas ir pradinio įnašo, tenkančio nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, dydžio apskaičiavimą, patvirtintą projekto administratoriaus parašu (kai projekto administratorius yra juridinis asmuo, apskaičiavimas tvirtinamas juridinio asmens vadovo parašu ir juridinio asmens antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti). Pradinio įnašo lėšomis už atliktus darbus gali būti mokama dalimis per visą investicijų projekto įgyvendinimo laiką.

22. Kredito draudimo įmokos dalis, tenkanti nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, kompensuojama projekto administratoriui pateikus kredito draudimo paslaugas ar paskolų garantijas teikiančios įmonės (organizacijos) (toliau vadinama – draudikas) išduotą draudimo liudijimo (poliso) kopiją, draudimo sutartyje nustatyto dydžio kredito draudimo įmokos sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją ir kredito draudimo įmokos, tenkančios nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims, dydžio apskaičiavimą, patvirtintą projekto administratoriaus parašu (kai projekto administratorius yra juridinis asmuo, apskaičiavimas tvirtinamas juridinio asmens vadovo parašu ir juridinio asmens antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti). Jeigu kredito draudimo įmoka pagal kredito draudimo sutartį yra nevienkartinė (jeigu mokama kasmet iki draudimo sutarties termino pabaigos), duomenys apie nepasiturinčias šeimas ir vienus gyvenančius asmenis ir jų teisę į būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijas ir jiems tenkančios kredito draudimo įmokos apskaičiavimas tikslinami kasmet, pateikiant nepasiturinčių šeimų ir vienų gyvenančių asmenų sąrašą su savivaldybės vykdomosios institucijos išduotomis pažymomis apie jų teisę į būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijas.

23. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, gavusi valstybės paramai pagrįsti būtinus dokumentus, nurodytus šių Taisyklių 20–22 punktuose, Metodiniuose reikalavimuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 10 darbo dienų priima ir pateikia projekto administratoriui sprendimą dėl teiktinos valstybės paramos dydžio arba projekto administratorių raštu informuoja apie būtinumą patikslinti apskaičiuotą valstybės paramos dydį ir (ar) pateikti papildomus dokumentus, būtinus apskaičiuotos valstybės paramos dydžiui pagrįsti, arba priima ir pateikia projekto administratoriui motyvuotą sprendimą atsisakyti pervesti lėšas. Lėšos pervedamos į projekto administratoriaus nurodytą sąskaitą.

24. Dėl valstybės paramos, kai ji teikiama šių Taisyklių 19.1.3 punkte nurodytu būdu, suteikimo projekto administratorius kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją, kartu pateikdamas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros išduotą pažymą, patvirtinančią, kad butų ir kitų patalpų savininkai įgyvendina šių Taisyklių reikalavimus atitinkantį investicijų projektą, ir banko ar kitos kredito įstaigos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendindami investicijų projektą, pasinaudojo banko ar kitos kredito įstaigos kreditu.

25. Jeigu atskleidžiama, kad projekto administratorius pateikė klaidingus duomenis paramos dydžiui nustatyti, arba paaiškėja kitos aplinkybės, dėl kurių buvo išmokėta per didelė valstybės paramos suma, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų grąžinimo. Apie tai ji raštu praneša projekto administratoriui. Projekto administratorius privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos atlyginti nuostolius, pervesdamas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų grąžinimo nurodytą sumą į sąskaitą, nurodytą šios agentūros pranešime. Per nustatytą terminą negrąžinus permokėtos sumos, ji iš projekto administratoriaus išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

26. Neteko galios nuo 2008-06-15

Punkto naikinimas:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin. 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

27. Pagal šias Taisykles priimti sprendimai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 243, 2008-03-05, Žin., 2008, Nr. 36-1282 (2008-03-29), i. k. 1081100NUTA00000243

Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių

priedas

DAUGIABUČIŲ NAMŲ VALSTYBĖS REMIAMŲ MODERNIZAVIMO PRIEMONIŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO RODIKLIAI

Eil. Nr.	Modernizavimo priemonė	Energinis efektyvumas (balais)
1.	Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas:
1.1.	pastato šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas ir (ar) rekonstravimas, įskaitant šilumos įrenginių modernizavimą ir (ar) rekonstravimą butuose (šilumos reguliavimo ir apskaitos prietaisų, kitų priemonių, būtinų sistemos efektyvumui padidinti, įrengimas, įskaitant dalį anksčiau įgyvendintų priemonių	12
1.2.	tik šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) modernizavimas ir (ar) rekonstravimas	8
2.	Langų keitimas:
2.1.	langų keitimas (jeigu keičiama arba pakeista ne mažiau kaip 80 % langų)	15
2.2.	langų keitimas (jeigu keičiama arba pakeista mažiau kaip 80 %, tačiau ne mažiau kaip 50 %langų)	8
2.3.	Neteko galios nuo 2008-06-15	3
3.	Balkonų (lodžijų) įstiklinimas pagal bendrą projektą stiklinant visus projekte numatytus balkonus (lodžijas)	3
4.	Stogų rekonstravimas juos papildomai apšiltinant, įskaitant naujų apšiltintų šlaitinių stogų įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą)	5
5.	Fasadinių sienų apšiltinimas:
5.1.	visų išorės sienų apšiltinimas	16
5.2.	galinių išorės sienų apšiltinimas	10

Pastaba. Energinio efektyvumo rodikliai priimti įvertinus techninius normatyvus ir duomenis, pateiktus:

respublikinėse statybos normose RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“, patvirtintose Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 76 (Žin., 1994, Nr. 24-394);

leidinyje „Vadovas energijos konsultantams“, 2000, užsakovas – viešoji įstaiga Būsto ir urbanistikos plėtros fondas;

statybos techniniame reglamente STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“, patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 552 (Žin., 2002, Nr. 118-5326);

statybos techniniame reglamente STR 2.01.03:2003 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės“, patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 372 (Žin., 2003, Nr. 80-3670);

statybos techniniame reglamente STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, patvirtintame aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. D1-156 (Žin., 2005, Nr. 100-3733);

statybos techniniame reglamente STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintame aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729).

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 686, 2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 78-2839 (2005-06-23), i. k. 1051100NUTA00000686

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 "Dėl Daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programos" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 243, 2008-03-05, Žin., 2008, Nr. 36-1282 (2008-03-29), i. k. 1081100NUTA00000243

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 "Dėl Daugiabučių namų modernizavimo programos" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 549, 2008-05-16, Žin., 2008, Nr. 68-2590 (2008-06-14), i. k. 1081100NUTA00000549

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 "Dėl Daugiabučių namų modernizavimo programos ir Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 197, 2009-03-04, Žin., 2009, Nr. 34-1292 (2009-03-28), i. k. 1091100NUTA00000197

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1119, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 112-4776 (2009-09-19), i. k. 1091100NUTA00001119

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 764, 2010-06-16, Žin., 2010, Nr. 72-3651 (2010-06-22), i. k. 1101100NUTA00000764

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 "Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1556, 2011-12-28, Žin., 2012, Nr. 1-1 (2012-01-04), i. k. 1111100NUTA00001556

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 "Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 178, 2012-02-15, Žin., 2012, Nr. 23-1060 (2012-02-22), i. k. 1121100NUTA00000178