Nutarimas netenka galios 1991-11-26:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 489, 1991-11-26, Žin., 1992, Nr. 5-90 (1992-02-20), i. k. 0911100NUTA00000489

Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio užsakymo

 

Suvestinė redakcija nuo 1991-04-15 iki 1991-11-25

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1990, Nr. 23-586, i. k. 0901100NUTA00000254

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO UŽSAKYMO NUOSTATŲ

 

1990 m. liepos 25 d. Nr. 254

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio užsakymo nuostatus (pridedama).

2. Nustatyti, kad 1991 metų valstybiniai užsakymai pradedami formuoti nuo šių nuostatų įsigaliojimo dienos, perpus sutrumpinant kiekvienam užsakymų formavimo etapui numatytą laiką.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRĖ PIRMININKĖ                                                                                     K. PRUNSKIENĖ


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1990 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 254

 

Lietuvos Respublikos valstybinio užsakymo

n u o s t a t a i

 

I. Valstybinio užsakymo formavimo bendrieji principai

 

1. Šie nuostatai reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinio užsakymo (toliau – valstybinio užsakymo) formavimo ir vykdymo tvarką.

Nuostatai netaikomi papildomam valstybiniam užsakymui

Papildyta pastraipa:

Nr. 139, 1991-04-15, Žin., 1991, Nr. 13-356 (1991-05-10), i. k. 0911100NUTA00000139

 

2. Valstybinis užsakymas – tai valstybės poreikių produkcijai, darbams, paslaugoms ir pan. (toliau – produkcijai) tenkinimo priemonė. Jo apmokėjimą bei aprūpinimą centralizuotai skirstomais ištekliais garantuoja valstybė. Valstybinis užsakymas pereinamuoju į rinkos santykius laikotarpiu taip pat yra viena iš racionalių ūkinių ryšių tarp ūkinių subjektų organizavimo formų.

3. Valstybinio užsakymo projektą rengia Ekonomikos ministerija, vadovaudamasi:

a) sudarytomis tarpvyriausybinėmis sutartimis tarp Lietuvos Respublikos ir TSRS bei jos respublikų;

b) sudarytomis tarpvyriausybinėmis sutartimis tarp Lietuvos Respublikos ir kitų užsienio valstybių;

c) Lietuvos valstybės funkcionavimo reikmėmis;

d) materialinių išteklių valstybinio rezervo ir keitimo fondo sudarymo poreikiais;

e) Lietuvos Respublikos ekonominės ir socialinės raidos prognozių ir programų kompleksu;

f) Lietuvoje gaminamų, išvežamų, įvežamų ir vartojamų produktų balansu;

g) mokslo ir technikos pažangos stimuliavimo būtinumu;

h) ūkinių subjektų pasiūlymais dėl jų produkcijos įtraukimo į valstybinio užsakymo sudėtį.

4. Valstybinio užsakymo sudėtį ir apimtį, užsakovus ir vykdytojus, užsakymo vykdymo ekonomines sąlygas Ekonomikos ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5. Valstybinis užsakymas įforminamas sutartimi tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų jo užsakovų ir užsakymo vykdytojų. Sutartys dėl valstybinio užsakymo vykdymo gali būti dvišalės ir daugiašalės. Daugiašalėse sutartyse nurodomi užsakovas, vykdytojas, antraeiliai užsakovai ir vykdytojai. Už sutarties sąlygų įvykdymą abipusiškai atsakingi užsakovas ir vykdytojas.

6. Sutarties projektą rengia valstybinio užsakymo vykdytojas. Sutartyje turi būti nurodyta:

a) užsakomos produkcijos kaina, kokybiniai ir kiekybiniai duomenys, jos pristatymo užsakovui laikas bei sąlygos, centralizuotai skirstomų materialinių išteklių poreikis;

b) šalių įsipareigojimai, materialinė, juridinė ir kitokia atsakomybė už sutarties neįvykdymą;

c) sutarties sąlygų pakeitimo bei vykdymo nutraukimo tvarka.

Vykdytojas privalo pateikti sutarties projektą užsakovui per 15 dienų nuo valstybinio užsakymo patvirtinimo momento, o užsakovas – sutartį pasirašyti ir grąžinti vykdytojui per 15 dienų nuo jos gavimo

Papildyta pastraipa:

Nr. 139, 1991-04-15, Žin., 1991, Nr. 13-356 (1991-05-10), i. k. 0911100NUTA00000139

 

7. Valstybinio užsakymo užsakovu gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioti valstybinio valdymo organai ir savivaldybės, o jo vykdytoju – bet kuris ūkinis subjektas.

8. Valstybinio užsakymo vykdytojams skatinti taikomi ekonominiai svertai.

 

II. Valstybinio užsakymo formavimo tvarka

 

9. Iki einamųjų metų vasario 1 d. Ekonomikos ministerija paskelbia preliminarinį atitinkamų metų valstybinio užsakymo projektą bei konkurso sąlygas užsakymų vykdytojams, o Materialinių išteklių ministerija – centralizuotai skirstomų išteklių sąrašą.

10. Ūkiniai subjektai, kurių produkcija neįtraukta į preliminarinį valstybinio užsakymo projektą arba kurie nesutinka su jame nurodytomis sąlygomis, iki kovo 1 d. pateikia savo pasiūlymus (paraiškas) valstybinio valdymo organams ir savivaldybėms, kurių reguliavimo sferai jie yra priskirti.

11. Valstybinio valdymo organai ir savivaldybės įvertina gautus pasiūlymus ir, suderinę atitinkamai su Materialinių išteklių ministerija arba Prekybos ministerija, o tarpvyriausybinių sutarčių su užsienio valstybėmis klausimais – su Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekonominių ryšių su užsieniu departamentu, iki balandžio 1 d. pateikia savo išvadas Ekonomikos ministerijai, kartu pranešdami apie savo sprendimą ūkiniams subjektams.

12. Ekonomikos ministerija, dalyvaujant išvadas pateikusiems valstybinio valdymo organams ir savivaldybėms, patikslina preliminarinį valstybinio užsakymo projektą ir iki gegužės 1 d. pateikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Nesutarimus dėl valstybinio užsakymo projekto sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina valstybinį užsakymą ir iki birželio 1 d. įgalioja atitinkamus užsakovus sudaryti ūkines sutartis su užsakymų vykdytojais.

14. Ūkines sutartis dėl valstybinio užsakymo vykdymo baigiama sudaryti rugsėjo mėnesį.

15. Užsakovo arba vykdytojo iniciatyva ir abipusiu susitarimu papildomas valstybinis užsakymas gali būti įforminamas šiuose nuostatuose nustatyta tvarka einamaisiais metais.

 

III. Atsakomybė už valstybinio užsakymo neįvykdymą

 

16. Jeigu valstybinis užsakymas neįvykdomas dėl vykdytojo kaltės, užsakovo patirti nuostoliai, įskaitant ir negautą pelną, padengiami iš vykdytojui paliekamų pajamų, kartu sumokant tokio pat dydžio baudą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

17. Jeigu valstybinis užsakymas neįvykdomas dėl užsakovo kaltės, vykdytojo patirti nuostoliai, įskaitant ir negautą pelną, kompensuojami iš užsakovo lėšų, o užsakovui jų neturint, – iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų.

18. Už vengimą sudaryti valstybinio užsakymo sutartį vykdytojas moka 25 procentų užsakymo vertės dydžio baudą, kuri išieškoma į Lietuvos valstybės biudžetą pagal užsakovų – ministerijų, valstybinių tarnybų arba savivaldybių ieškinius, pareikštus teisme arba arbitraže priklausomai nuo žinybiškumo.

Atsakomybė už valstybinio užsakymo įvykdymo terminų nesilaikymą nustatoma sutartyje

Punkto pakeitimai:

Nr. 139, 1991-04-15, Žin., 1991, Nr. 13-356 (1991-05-10), i. k. 0911100NUTA00000139

 

19. Jeigu dėl valstybinio užsakymo neįvykdymo daroma žala valstybės turtui, žalą padarę pareigūnai baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.

 

IV. Ginčų dėl valstybinio užsakymo sprendimo tvarka

 

20. Ginčus tarp užsakovų ir vykdytojų dėl valstybinio užsakymo sutarties sudarymo ir vykdymo nagrinėja teismas arba arbitražas pagal savo kompetenciją.

Ekonomikos ministerija, teismui arba arbitražui pareikalavus, pateikia išvadą dėl šalių reikalavimų ekonominio pagrįstumo

Punkto pakeitimai:

Nr. 139, 1991-04-15, Žin., 1991, Nr. 13-356 (1991-05-10), i. k. 0911100NUTA00000139

 

21. Neteko galios nuo 1991-04-15

Punkto naikinimas:

Nr. 139, 1991-04-15, Žin. 1991, Nr. 13-356 (1991-05-10), i. k. 0911100NUTA00000139

 

______________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 139, 1991-04-15, Žin., 1991, Nr. 13-356 (1991-05-10), i. k. 0911100NUTA00000139

Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio užsakymo nuostatų pakeitimo ir papildymo