Suvestinė redakcija nuo 2008-10-17 iki 2010-05-04

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 5-199, i. k. 1012250ISAK00000666

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 107:2001 „SPECIALIOS PASKIRTIES MAISTO PRODUKTAI“ PATVIRTINIMO

 

2001 m. gruodžio 22 d. Nr. 666

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893) 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 192 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2001 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 18-554):

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 107:2001 „Specialios paskirties maisto produktai“ (pridedama).

2. Pavedu viceministrui Eduardui Bartkevičiui įsakymo vykdymo kontrolę.

 

 

 

SVEIKATOS

APSAUGOS MINISTRAS                         KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d.

įsakymu Nr. 666

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 107:2001 „SPECIALIOS PASKIRTIES MAISTO PRODUKTAI“

 

I. TAIKYMO SRITIS

 

1. Ši higienos norma privaloma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, gaminantiems, fasuojantiems, gabenantiems, laikantiems, įvežantiems į Lietuvos Respubliką, parduodantiems specialios paskirties maisto produktus.

2. Ši higienos norma taikoma specialios paskirties maisto produktams, kurie turi atitikti specialios mitybos reikalavimus:

2.1. tam tikros grupės žmonių, kurių virškinimo ar medžiagų apykaitos procesai yra sutrikę;

2.2. specialios fiziologinės būsenos žmonių, kuriems ypač naudinga suvartoti kontroliuojamą maisto produktuose esančių tam tikrų medžiagų kiekį;

2.3. sveikų kūdikių ir mažų vaikų.

3. Neteko galios nuo 2004-04-30

Punkto naikinimas:

Nr. V-254, 2004-04-22, Žin. 2004, Nr. 65-2297 (2004-04-29), i. k. 1042250ISAK000V-254

 

II. NUORODOS

 

4. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus.

4.1. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574).

4.2. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1937).

4.3. Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 (Žin., 2002, Nr. 50-1927).

4.4. Specialios paskirties maisto produktų ar maisto priedų registravimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 328 (Žin., 1998, Nr. 57-1610).

4.5. Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 (Žin., 1999, Nr. 102-2936).

4.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

4.7. Lietuvos higienos norma HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maisto produktais“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 680 (Žin., 2002, Nr. 28-1010).

4.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-168 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 31-1096).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

4.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-793 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1491).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

4.10. Lietuvos higienos norma HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 681 (Žin., 2002, Nr. 34 (1)-1269; Nr. 34 (2)-1270).

4.11. Lietuvos higienos norma HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 (Žin., 2001, Nr. 24-891).

4.12. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr. 13-530, Nr. 60-2741).

4.13. Įvežamų į Lietuvos Respubliką negyvūninių maisto prekių saugos ir kokybės kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. B1-722 (Žin., 2003, Nr. 87-3971)

Punkto pakeitimai:

Nr. V-572, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 99-4451 (2003-10-22), i. k. 1032250ISAK000V-572

 

III. TERMINAI IR JŲ APIBRĖŽIMAI

 

5. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai:

5.1. specialios paskirties maisto produktas – produktas, kuris dėl savo specialios sudėties arba gamybos proceso skiriasi nuo įprastų maisto produktų ir skirtas vartoti tam tikroms žmonių grupėms charakteristikoje nurodytais mitybos tikslais ir parduodami, nurodant jų paskirtį

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

5.2. Neteko galios nuo 2007-08-19

Punkto naikinimas:

Nr. V-650, 2007-08-06, Žin. 2007, Nr. 90-3584 (2007-08-18), i. k. 1072250ISAK000V-650

 

5.3. Tarptautinis motinos pieno pakaitalų marketingo kodeksas

Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų vaikų fondo dokumentas, kuris reguliuoja motinos pieno pakaitalų vadybą bei apibrėžia įvairių visuomenės grupių, organizacijų bei vyriausybės vaidmenį, apsaugant, remiant ir propaguojant kūdikių maitinimą motinos pienu (žindymą).

5.4. kūdikis

Vaikas iki 12 mėn. amžiaus.

5.5. mažas vaikas

Vaikas nuo vienerių iki trejų metų amžiaus.

5.6. „pradiniai mišiniai kūdikiams“ – specialios paskirties maisto produktai kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, visiškai patenkinantys kūdikių mitybos poreikius, kol jie pradedami maitinti papildomai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 680, 2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 12-447 (2003-01-31), i. k. 1022250ISAK00000680

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

5.7. „tolesnio maitinimo mišiniai“ – specialios paskirties maisto produktai pradedamiems papildomai maitinti kūdikiams – pagrindinis palaipsniui įvairinamos tokių kūdikių mitybos skystasis produktas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 680, 2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 12-447 (2003-01-31), i. k. 1022250ISAK00000680

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

5.8. Neteko galios nuo 2007-12-31

Punkto naikinimas:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin. 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

5.8. specialios medicininės paskirties dietinis maistas

Specialiai perdirbti arba paruošti specialios paskirties maisto produktai, skirti pacientų mitybos reguliavimui ir vartotini prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams. Tokie produktai skirti visiškai arba iš dalies pacientams, kurie turi ribotą, susilpnėjusią arba sutrikusią funkciją įsisavinti, virškinti, absorbuoti, metabolizuoti arba šalinti įprastus maisto produktus arba tam tikras juose esančias maisto medžiagas arba metabolitus, maitintis

Papildyta punktu:

Nr. V-189, 2005-03-23, Žin., 2005, Nr. 43-1383 (2005-04-02), i. k. 1052250ISAK000V-189

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

5.9. Šioje higienos normoje taikomi 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB)Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą naudojimo taisyklės ir reikalavimai, 2 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose pateikti teiginio apie maistingumą, teiginio apie sveikatingumą ir teiginio apie susirgimo pavojaus sumažinimą sąvokų apibrėžimai.

Papildyta punktu:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

IV. SPECIALIOS PASKIRTIES MAISTO PRODUKTŲ ĮTEISINIMO TVARKA IR KONTROLĖ

 

6. Pirmą kartą įvežamų į Lietuvos Respubliką arba naujai pagamintų Lietuvoje specialios paskirties maisto produktų higieninė ekspertizė atliekama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka [4.4]

Punkto pakeitimai:

Nr. V-189, 2005-03-23, Žin., 2005, Nr. 43-1383 (2005-04-02), i. k. 1052250ISAK000V-189

 

7. Lietuvos įmonės gamintojos turi teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotomis institucijomis numatomų gaminti specialios paskirties maisto produktų įmonės standartus ir jų keitimus.

8. Teisės aktų nustatyta tvarka specialios paskirties maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę vykdo valstybinė maisto kontrolės institucija, reklamos kontrolę vykdo Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba bei jos įgaliotos valstybės įstaigos, Konkurencijos taryba bei vietos savivaldos vykdomosios institucijos [4.1, 4.2].

 

V. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

9. Specialios paskirties maisto produktai turi atitikti privalomus įprastų maisto produktų reikalavimus ir specifinius šių grupių žmonių mitybos reikalavimus:

9.1. kurių virškinimo ar medžiagų apykaitos procesai yra sutrikę;

9.2. specialios fiziologinės būsenos žmonių, kuriems ypač naudinga suvartoti kontroliuojamą maisto produktuose esančių tam tikrų medžiagų kiekį;

9.3. sveikų kūdikių ir mažų vaikų.

10. Specialios paskirties maisto produktai šioje normoje grupuojami į šias pagrindines grupes:

10.1. mišiniai kūdikiams;

10.2. perdirbti grūdiniai maisto produktai ir maistas kūdikiams bei mažiems vaikams;

10.3. maisto produktai, skirti svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms;

10.4. specialios medicininės paskirties maisto produktai

Punkto pakeitimai:

Nr. V-189, 2005-03-23, Žin., 2005, Nr. 43-1383 (2005-04-02), i. k. 1052250ISAK000V-189

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

10.5. maisto produktai sportininkams (įskaitant ir maisto produktus, skirtus raumenų masei didinti);

10.6. maisto produktai diabetikams;

10.7. šios higienos normos 10.5, 10.6 punktuose minėtoms maisto produktų grupėms, taip pat ir mažai natrio turintiems maisto produktams (įskaitant ir mažai natrio turinčią ar natrio neturinčią druską), maisto produktams be gluteno ir kitiems specialios paskirties maisto produktams reikalavimai bus nustatyti įsigaliojus atitinkamoms Europos Sąjungos direktyvoms dėl šių produktų

Punkto pakeitimai:

Nr. V-572, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 99-4451 (2003-10-22), i. k. 1032250ISAK000V-572

 

11. Specialios paskirties maisto produktų ženklinimas turi atitikti Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių, Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ [4.3, 4.12] ir šios higienos normos reikalavimus

Punkto pakeitimai:

Nr. V-572, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 99-4451 (2003-10-22), i. k. 1032250ISAK000V-572

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

12. Ženklinant, pristatant bei reklamuojant šiuos produktus draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, nesant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto tokią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo [4.1, 4.2].

13. Ženklinimo rekvizituose turi būti nurodyta ne tik produkto paskirtis, bet ir jo specifinės mitybinės savybės, o sveikų kūdikių ir mažų vaikų produktų nurodoma tik paskirtis.

14. Ženklinimo rekvizituose turi atsispindėti informacija apie:

14.1. sudedamąsias produkto dalis ar ypatingą gamybos procesą, kuris suteikia produktui savitų mitybinių savybių;

14.2. kilodžauliais (kJ) ir kilokalorijomis (kcal) išreikštą energinę produkto vertę, angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekį 100 gramų ar 100 mililitrų produkto ir, jeigu reikia, nurodytame siūlomo suvartoti produkto kiekyje. Jeigu energinė vertė yra mažesnė kaip 50 kilodžaulių (12 kilokalorijų), informaciją galima pakeisti žodžiais „100 gramų energinė vertė mažesnė kaip 50 kilodžaulių (12 kilokalorijų)“ arba žodžiais „100 mililitrų energinė vertė mažesnė kaip 50 kilodžaulių (12 kilokalorijų)“;

14.3. 9.1 ir 9.2 punktuose minimoms žmonių grupėms skirtų maisto produktų ženklinimo rekvizituose turi būti nurodyta, kiek siūlomo per parą suvartoti produkto kiekyje yra tų vitaminų, mineralinių medžiagų ar kitų medžiagų, kurių yra nustatytos rekomenduojamos paros normos (RPN), ir kokį tai sudaro rekomenduojamos paros normos procentą;

14.4. jei reikia, turi būti nurodyti ypatingi reikalavimai, kurių būtina laikytis vartojant šiuos produktus.

15. Siekiant įvykdyti reikalavimus dėl mineralinių medžiagų, vitaminų, aminorūgščių ir kitų azoto junginių bei kitų specialios paskirties maistinių medžiagų, specialios paskirties maisto produktų gamybai gali būti naudojamos šios higienos normos A priede išvardytos medžiagos. Iki 2009 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali savo teritorijoje leisti toliau prekiauti produktais, kurių gamyboje naudojamos medžiagos, išvardytos šio įsakymo 1.3–1.11 punktuose, jeigu:

Punkto pakeitimai:

Nr. V-534, 2007-06-22, Žin., 2007, Nr. 74-2953 (2007-07-05), i. k. 1072250ISAK000V-534

15.1. Europos maisto saugos tarnyba nepateikė nepalankios nuomonės dėl medžiagų, išvardytų šios higienos normos A priede ir naudojamų gaminant specialios paskirties maisto produktus;

15.2. šios medžiagos naudojamos gaminant vieną ar daugiau specialios paskirties maisto produktų, kuriais prekiaujama Bendrijoje Komisijos direktyvos 2004/6/EB įsigaliojimo dieną

Punkto pakeitimai:

Nr. V-254, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 65-2297 (2004-04-29), i. k. 1042250ISAK000V-254

 

16. Specialios paskirties maisto produktai turi atitikti Lietuvos higienos normų HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“, HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ reikalavimus [4.8, 4.9, 4.10, 4.11], o gaminamų Lietuvoje – ir HN 15:2003 „Maisto higiena“ reikalavimus [4.6]

Punkto pakeitimai:

Nr. V-572, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 99-4451 (2003-10-22), i. k. 1032250ISAK000V-572

 

17. Specialios paskirties maisto produktų fasavimo ir pakavimo medžiagos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maisto produktais“ reikalavimus [4.7]

Punkto pakeitimai:

Nr. V-572, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 99-4451 (2003-10-22), i. k. 1032250ISAK000V-572

 

18. Tiekiami į rinką specialios paskirties maisto produktai turi turėti tiekėjo atitikties deklaracijas, kuriose būtų nurodyta, kad atitinka produktams keliamus reikalavimus.

19. Specialios paskirties maisto produktus leidžiama tiekti į mažmeninę prekybą tik sufasuotus, o pakuotė turi apgaubti visą produktą.

20. Specialios paskirties maisto produktai parduodami specialios paskirties maisto produktų parduotuvėse, parduotuvių specialios paskirties maisto produktų skyriuose, vaistinėse.

 

VI. MIŠINIŲ, SKIRTŲ KŪDIKIAMS, REIKALAVIMAI

 

21. Sudėties reikalavimai.

21.1. Šios higienos normos 21 punkte pateikti reikalavimai taikomi pradinių mišinių ir tolesnio maitinimo mišinių, skirtų vartoti sveikiems Bendrijos kūdikiams, sudėčiai.

21.2. Be pradinių mišinių kūdikiams, bet kokius kitus maisto produktus pardavinėti ar pristatyti kaip visiškai patenkinančius normalių sveikų kūdikių mitybos poreikius pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais, kol jie pradedami atitinkamai papildomai maitinti, draudžiama.

21.3. Pradiniai mišiniai kūdikiams gaminami iš šios higienos normos B priedo B.2 punkte nurodytų baltymų šaltinių ir tam tikrais atvejais iš kitų maisto sudedamųjų dalių, kurių tinkamumas specialios paskirties maisto produktams, skirtiems kūdikiams nuo pat jų gimimo, buvo nustatytas remiantis visuotinai priimtais mokslo duomenimis. Tolesnio maitinimo mišiniai kūdikiams gaminami iš šios higienos normos C priedo C.2 punkte nurodytų baltymų šaltinių ir tam tikrais atvejais iš kitų maisto sudedamųjų dalių, kurių tinkamumas specialios paskirties maisto produktams, skirtiems vyresniems kaip 6 mėnesių kūdikiams, buvo nustatytas remiantis visuotinai priimtais mokslo duomenimis. Toks tinkamumas įrodomas sistemingai persvarstant turimus su tikėtina nauda ir saugumo problemomis susijusius duomenis ir prireikus atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos ir atlikimo.

21.4. Pradinių mišinių sudėtis turi atitikti šios higienos normos B priede nustatytus reikalavimus ir F priede nurodytas specifikacijas:

21.4.1. iš karvės pieno baltymų gaminamų pradinių mišinių kūdikiams, apibrėžtų šios higienos normos B priedo B.2.1 punkte, kuriuose baltymų kiekis yra nuo mažiausio iki 0,5 g/100 kJ (2 g/100 kcal), tinkamumas specialiai vartoti tik kūdikiams įrodomas atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos ir atlikimo;

21.4.2. iš baltymų hidrolizatų gaminamų pradinių mišinių kūdikiams, apibrėžtų šios higienos normos B priedo B.2.2 punkte, kuriuose baltymų kiekis yra nuo mažiausio iki 0,56 g/100 kJ (2,25 g/100 kcal), tinkamumas specialiai vartoti tik kūdikiams įrodomas atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos bei atlikimo ir atsižvelgiant į tai, ar tie mišiniai atitinka G priede nurodytas specifikacijas.

21.5. Tolesnio maitinimo mišinių kūdikiams sudėtis turi atitikti šios higienos normos C priede nustatytus reikalavimus ir F priede nurodytas specifikacijas.

21.6. Siekiant įvykdyti reikalavimus dėl mineralinių medžiagų, vitaminų, aminorūgščių, kitų azoto junginių ir kitų specialios paskirties maistinių medžiagų, gaminant pradinius mišinius kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinius gali būti naudojamos tik šioje higienos normoje D priede išvardytos medžiagos. Gaminant šioje higienos normoje nenumatytiems tikslams skirtus maisto produktus taikomi Bendrijos teisės aktuose numatyti medžiagų grynumo kriterijai, susiję su šios higienos normos D priede nurodytų medžiagų naudojimu. Toms medžiagoms, kurių grynumo kriterijai nėra numatyti Bendrijos teisės aktuose, taikomi tarptautinių institucijų rekomenduojami visuotinai priimti grynumo kriterijai.

21.7. Pradiniuose mišiniuose kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniuose jokios medžiagos neturi būti tiek, kad toks kiekis galėtų pakenkti kūdikių ir mažų vaikų sveikatai.

21.8. Norint paruošti pradinius mišinius kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinius, neturi būti reikalaujama nieko kito, tik įpilti vandens.

22. Pradinių mišinių ir tolesnio maitinimo mišinių, skirtų vartoti sveikiems Bendrijos kūdikiams, ženklinimui taikomi Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ [4.12] ir šios higienos normos 22 punkte pateikti reikalavimai.

22.1. Mišinių kūdikiams etiketėse turi būti ši informacija:

22.1.1. ant pradinių mišinių kūdikiams – užrašas, kad šis produktas yra specialiai skirtas kūdikiams nuo pat jų gimimo, jei jie nemaitinami motinos pienu;

22.1.2. ant pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių – užrašas apie produkto energinę vertę, išreikštą kJ ir kcal, ir skaičiais išreikštas baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto; turi būti pažymėtas vidutinis kiekvienos mineralinės medžiagos ir kiekvieno vitamino, paminėtų šios higienos normos B ir C prieduose, kiekis ir, jei yra, cholino, inozitolio ir karnitino kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto;

22.1.3. ant tolesnio maitinimo mišinių – užrašas, kad produktas yra specialiai skirtas vartoti tik vyresniems kaip 6 mėn. amžiaus kūdikiams ir kad pradėti kūdikių iki 6 mėnesių papildomą maitinimą, įskaitant visas išimtis, reikėtų tik tuo atveju, jei, remdamiesi specialiais atskiro vaiko augimo ir vystymosi poreikiais, taip pataria nepriklausomi medicinos, mitybos specialistai ar farmacininkai arba kiti už motinos ir kūdikio priežiūrą atsakingi specialistai;

22.1.4. ant pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių – tinkamo paruošimo, laikymo bei vartojimo instrukcija ir perspėjimas apie pavojų sveikatai, jeigu jie bus netinkamai paruošti ir laikomi.

22.2. Ant pradinių mišinių kūdikiams ir ant tolesnio maitinimo mišinių gali būti pažymėtas vidutinis maistinių medžiagų, paminėtų šios higienos normos D priede, kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto, jei šių maistinių medžiagų kiekiai nepažymėti pagal šios higienos normos 22.1.2 punkto reikalavimus.

22.3. Ant tolesnio maitinimo mišinių, be skaitmenimis pateikiamų vitaminų ir mineralų kiekių 100 ml paruošto vartoti produkto, gali būti papildomai pažymėta, kokį tai sudaro šios higienos normos N priede rekomenduojamo vitamino ar mineralo kiekio procentą 100 ml paruošto vartoti produkto.

22.4. Pradinių mišinių kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišinių ženklinimo informacija apie produktų vartojimą turi būti pateikta taip, kad neskatintų atsisakyti maitinti kūdikių motinos pienu. Draudžiama vartoti sąvokas „žmogiškas“, „motiniškas“, „atitinkantis“, „artimiausias sudėčiai“ ir pan.

22.5. Pradinių mišinių kūdikiams ženklinimo rekvizituose po žodžių „svarbi pastaba“ ar kitų panašių žodžių pateikiama tokia privaloma informacija:

22.5.1. teiginys apie maitinimo motinos pienu pranašumą;

22.5.2. teiginys, rekomenduojantis vartoti produktą tik patarus nepriklausomiems medicinos, mitybos specialistams ar farmacininkams arba kitiems už motinos ir kūdikio priežiūrą atsakingiems specialistams.

22.6. Pradinių mišinių kūdikiams etiketėse neturi būti vertinančių (idealizuojančių) produktą kūdikių nuotraukų ir kitokių paveikslėlių arba teksto. Kad produktas būtų lengviau atpažįstamas bei geriau paaiškintas jo paruošimo būdas, gali būti pateiktos grafinės iliustracijos.

22.7. Pradinių mišinių kūdikiams etiketėse teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą gali būti pateikiami tiktai šios higienos normos E priede išvardytais atvejais ir nustatytais reikalavimais.

22.8. Šios higienos normos 22.4–22.7 punktuose minimi reikalavimai, draudimai bei apribojimai taip pat taikomi:

22.8.1. mišinių pristatymui ir ypač jų formai, išvaizdai ir pakuotei, pakuotės medžiagoms, išdėliojimo būdui ir aplinkai, kurioje jie eksponuojami;

22.8.2. reklamai.

22.9. Pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai ženklinami lietuvių kalba ir taip, kad vartotojams būtų lengva atskirti šiuos produktus ir nekiltų pavojus sumaišyti pradinius mišinius kūdikiams su tolesnio maitinimo mišiniais.

22.10. Tik iš karvės pieno baltymų pagaminti pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai parduodami su tokiais užrašais: „Pradinis pieno mišinys kūdikiams“ ir „Tolesnio maitinimo pieno mišinys kūdikiams“.

22.11. Jeigu šios higienos normos 22.10 punkte nenurodyta kitaip, pradiniai mišiniai kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniai parduodami su tokiais užrašais: „Pradinis mišinys kūdikiams“ ir „Tolesnio maitinimo mišinys kūdikiams“.

22.12. Pradiniais mišiniais kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniais Bendrijoje galima prekiauti tik tuo atveju, jeigu jie atitinka šios higienos normos reikalavimus.

22.13. Turi būti laikomasi šios higienos normos B ir C prieduose nustatytų draudimų ir apribojimų dėl maisto sudedamųjų dalių naudojimo pradiniuose mišiniuose kūdikiams ir tolesnio maitinimo mišiniuose.

22.14. Tam, kad būtų lengviau vykdyti oficialią pradinių mišinių kūdikiams kontrolę, patiekdamas tokį mišinį rinkai, maisto verslo subjektas apie tai praneša Valstybiniam aplinkos sveikatos centrui ir pateikia produkto etiketės pavyzdį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-951, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 119-4522 (2008-10-16), i. k. 1082250ISAK000V-951

 

23. Informacijos apie kūdikių mišinius pateikimas.

23.1. Siekiant skatinti, remti ir palaikyti maitinimą motinos pienu bei atsižvelgiant į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka informacija nėščiosioms ir kūdikių motinoms pasirenkant kūdikių maitinimo būdą, būtina, kad pateikiama informacija užtikrintų tinkamą kūdikių produktų vartojimą ir nenuteiktų prieš kūdikių maitinimą motinos pienu (žindymą). Siekiant geriau apsaugoti kūdikių sveikatą, ženklinant, pristatant ar reklamuojant mišinius kūdikiams turi būti laikomasi Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso tikslų ir principų.

23.2. Pradinius mišinius kūdikiams leidžiama reklamuoti tik specialiuose leidiniuose apie kūdikių priežiūrą bei mokslo publikacijose. Reklamuojant tokius mišinius turi būti laikomasi šios higienos normos 22.4–22.9 punktuose nurodytų reikalavimų ir pateikiama tik mokslo ir faktiška informacija. Informacija neturi skatinti susidaryti nuomonę ar teigti, kad kūdikių maitinimas mišiniais prilygsta ar yra pranašesnis už maitinimą motinos pienu.

23.3. Pradiniai mišiniai kūdikiams pardavimo vietose neturi būti reklamuojami, dalijami jų pavyzdžiai ar kitokiomis priemonėmis skatinamas tiesioginis šių mišinių pardavimas vartotojui mažmeninės prekybos tinkle, pavyzdžiui, specialiai juos eksponuojant, dalijant nuolaidų korteles, prizus, rengiant specialias pardavimo ir išpardavimo akcijas bei reklamos kampanijas.

23.4. Pradinių mišinių kūdikiams gamintojai ir platintojai neturi tiesiogiai arba netiesiogiai per sveikatos apsaugos sistemą ar šios sistemos darbuotojus nemokamai ar mažomis kainomis teikti plačiajai visuomenei, nėščiosioms, motinoms ar jų šeimų nariams šių produktų, jų pavyzdžių ar bet kokių kitokių jų vartojimą skatinančių dovanų.

23.5. Šeimoms ir asmenims, dirbantiems kūdikių ir mažų vaikų maitinimo srityje, teikiama informacija apie kūdikių ir mažų vaikų maitinimą turi būti objektyvi ir išsami (įskaitant planavimą, tiekimą, apipavidalinimą, informacijos platinimą bei šių sričių kontrolę).

23.6. Informacinė ir mokomoji medžiaga apie kūdikių maitinimą, skirta nėščiosioms bei kūdikių ir mažų vaikų motinoms ir pateikta rašytine, garsine ar vaizdo forma, privalo aiškiai informuoti apie:

23.6.1. maitinimo motinos pienu naudą ir pranašumus;

23.6.2. motinos mitybą, pasiruošimą bei maitinimą krūtimi;

23.6.3. dalinio dirbtinio maitinimo galimas neigiamas pasekmes maitinant motinos pienu;

23.6.4. sunkumus grįžtant prie maitinimo motinos pienu;

23.6.5. jei reikia, pradinių mišinių kūdikiams tinkamą vartojimą.

23.7. Pateikiamoje informacinėje medžiagoje apie pradinių mišinių kūdikiams vartojimą turi būti perspėjama apie socialines ir finansines tokio vartojimo pasekmes, įspėjama apie pavojų sveikatai dėl netinkamo maisto ar netinkamų maitinimo būdų, ypač apie pavojų sveikatai dėl netinkamo pradinių mišinių kūdikiams vartojimo. Medžiagoje neturi būti jokių nuotraukų ar paveikslėlių, galinčių pernelyg skatinti šių mišinių vartojimą.

23.8. Mišinių kūdikiams gamintojai ar platintojai gali dovanoti informacinio ar mokomojo pobūdžio įrenginius ar literatūrą tik Sveikatos apsaugos ministerijos prašymu ir tik gavę raštišką jos sutikimą arba remdamiesi šios institucijos šiuo tikslu duotais nurodymais. Ant tokių priemonių ar literatūros gali būti nurodytas dovanojančios bendrovės pavadinimas ar logotipas, nenurodant pradinių mišinių kūdikiams patentuoto prekės ženklo, o jie gali būti platinami tik per sveikatos apsaugos sistemos institucijas.

23.9. Institucijos ar organizacijos privalo užtikrinti, kad dovanotus ar nedidelėmis kainomis parduotus pradinius mišinius kūdikiams, skirtus vartoti pačiose institucijose ar platinti už jų ribų, suvartotų ar gautų tik kūdikiai, kuriuos reikia maitinti šiais mišiniais, ir tik tiek laiko, kiek tokiems kūdikiams tai yra būtina.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

VII. REIKALAVIMAI PERDIRBTIEMS GRŪDINIAMS MAISTO PRODUKTAMS IR MAISTUI KŪDIKIAMS BEI MAŽIEMS VAIKAMS

 

24. Bendrieji reikalavimai

24.1. Šiame skyriuje pateikti reikalavimai taikomi specialios paskirties maisto produktams, kurie atitinka sveikų kūdikių ir mažų vaikų mitybos reikalavimus ir skirti vartoti atjunkomiems kūdikiams ir mažiems vaikams kaip papildomas maistas ir/arba juos palaipsniui pratinant prie įprasto maisto.

24.2. Perdirbti grūdiniai maisto produktai:

24.2.1. paprasti grūdiniai produktai, sumaišyti ar turi būti sumaišomi su pienu ar kitais tinkamais maistiniais skysčiais;

24.2.2. grūdiniai produktai su pridėtu baltymų kiekiu, sumaišyti ar turi būti sumaišomi su vandeniu ar kitais baltymų neturinčiais skysčiais;

24.2.3. makaronai, kurie turi būti vartojami išvirti vandenyje ar kituose tinkamuose skysčiuose;

24.2.4. džiūvėsiai ir sausainiai, valgomi paprastai arba susmulkinti, su vandeniu, pienu ar kitais tinkamais skysčiais.

24.3. Maistas kūdikiams ir mažiems vaikams (kiti maisto produktai, išskyrus perdirbtus grūdinius maisto produktus).

24.4. VII skyriuje išdėstyti reikalavimai netaikomi mišiniams, skirtiems kūdikiams ir mažiems vaikams.

24.5. Šios higienos normos 24.2 ir 24.3 punktuose nurodytais maisto produktais rinkoje prekiaujama tik tada, jei jie atitinka šios higienos normos VII skyriuje išdėstytus reikalavimus.

Papildyta punktu:

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin., 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

 

25. Sudėties reikalavimai

25.1. Perdirbti grūdiniai maisto produktai bei maistas kūdikiams ir mažiems vaikams turi būti gaminami iš ingredientų, kurių tinkamumas specialios paskirties maisto produktams, skirtiems kūdikiams ir mažiems vaikams, nustatytas remiantis pripažintais mokslo duomenimis.

25.2. Perdirbti grūdiniai maisto produktai turi atitikti J PRIEDE nurodytą sudėtį.

25.3. Maistas kūdikiams ir mažiems vaikams turi atitikti K PRIEDE nurodytą sudėtį.

25.4. Į gaminamus perdirbtus grūdinius maisto produktus bei maistą kūdikiams ir mažiems vaikams galima pridėti tik šios higienos normos M priede nurodytų maistinių medžiagų. Vėliau bus nustatyti šių medžiagų grynumo kriterijai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin., 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

 

25.5. Perdirbtuose grūdiniuose maisto produktuose bei maiste kūdikiams ir mažiems vaikams neturi būti jokių medžiagų tokiais kiekiais, kurie galėtų kelti pavojų kūdikių ar mažų vaikų sveikatai. Prireikus nustatomos tų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos ir mikrobiologiniai kriterijai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin., 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

 

26. Ženklinimo reikalavimai

26.1. Produktų etiketėse privalo būti nurodyta:

26.1.1. nuo kokio amžiaus toks produktas tinkamas vartoti, atsižvelgus į jo sudėtį, struktūrą ar kitas specifines savybes. Ant visų produktų turi būti nurodyta, kad jie skirti ne mažesniems kaip 4 mėn. amžiaus kūdikiams. Ant produktų, rekomenduojamų vartoti nuo 4 mėn. amžiaus, gali būti nurodyta, kad jie tinka vartoti nuo šio amžiaus, nebent nepriklausomi asmenys, turintys mediko, mitybos specialisto ar farmacininko kvalifikaciją, arba kiti už motinos ir kūdikio priežiūrą atsakingi darbuotojai patartų kitaip;

Punkto pakeitimai:

Nr. 680, 2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 12-447 (2003-01-31), i. k. 1022250ISAK00000680

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin., 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

 

26.1.2. jeigu produktas skirtas vartoti mažesniems nei 6 mėn. kūdikiams, turi būti parašyta, ar produkte yra ar nėra glitimo

Punkto pakeitimai:

Nr. 680, 2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 12-447 (2003-01-31), i. k. 1022250ISAK00000680

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin., 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

 

26.1.3. produkto energinė vertė, išreikšta kJ ir kcal, bei baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis (skaičiais), esantis 100 g ar 100 ml parduodamo produkto, ir, jei reikia, rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje;

26.1.4. vidutinis kiekvienos mineralinės medžiagos ir kiekvieno vitamino kiekis (skaičiais), esantis 100 g ar 100 ml parduodamo produkto pagal J ir K PRIEDUOSE nustatytas ribas, ir, jei reikia, rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje;

26.1.5. tinkamo paruošimo instrukcijos ir jų laikymosi svarba.

26.2. Produktų etiketėse gali būti:

26.2.1. nurodytas M PRIEDE pateiktų maistinių medžiagų vidutinis kiekis (skaičiais) 100 g ar 100 ml parduodamo produkto ir, jei reikia, rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje, jeigu tai nebuvo nurodyta pagal 26.1.4 punkto nuostatas;

26.2.2. be informacijos skaičiais, gali būti pateikta informacija apie vitaminus ir mineralines medžiagas, išreikšta N PRIEDE nurodomų verčių procentais 100 g ar 100 ml parduodamo produkto, ir, jei reikia, rekomenduojamame suvartoti produkto kiekyje, bet tik tuo atveju, jei medžiagų koncentracija sudaro bent 15 proc. nurodomosios vertės.

 

VIII. REIKALAVIMAI MAISTO PRODUKTAMS, SKIRTIEMS SVORĮ MAŽINANČIOMS SUMAŽINTO ENERGIJOS KIEKIO DIETOMS

 

27. Bendrieji reikalavimai

27.1. Specialios paskirties maisto produktai, skirti svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms, privalo atitikti šiame skyriuje pateiktus sudėties ir ženklinimo reikalavimus.

27.2. Tokie maisto produktai yra specialiai sukurti taip, kad galėtų pakeisti visą ar dalį paros maisto raciono, jei jie vartojami pagal gamintojo instrukcijas. Jie skirstomi į dvi grupes:

27.2.1. produktai, pakeičiantys visą paros maisto racioną;

27.2.2. produktai, pakeičiantys vieną ar daugiau valgymų per parą.

28. Sudėties reikalavimai

28.1. Maisto produktai turi atitikti P PRIEDE nurodytus sudėties reikalavimus.

28.2. Šių produktų sudėtis turi atitikti rekomenduojamų paros maistinių medžiagų normų reikalavimus.

28.3. Visos atskiros 27.2.1 punkte nurodytų produktų grupių dalys turi būti parduodamos viename pakete.

29. Ženklinimo reikalavimai

29.1. Ant produktų pakuočių turi būti atitinkamai užrašyta: „ Pakeičia visą paros maisto racioną“ arba „Pakeičia vieną (ar daugiau) valgymą per parą“.

29.2. Ženklinant maisto produktus, skirtus svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms, privaloma nurodyti:

29.2.1. produkto energinę vertę, išreikštą kJ ir kcal, bei baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekį, išreikštą skaičiais, nurodytame gatavo siūlomo vartoti produkto kiekyje;

29.2.2. vidutinį kiekvienos mineralinės medžiagos ir kiekvieno vitamino, kuriems privalomi reikalavimai nurodyti P PRIEDO lentelėje, kiekį (skaičiais) nurodytame gatavo siūlomo vartoti produkto kiekyje. Informacija apie esančius vitaminus ir mineralus, išvardytus P PRIEDO lentelėje, taip pat turi būti pateikta verčių procentais;

29.2.3. jei reikia, tinkamo paruošimo instrukcijas ir šių instrukcijų laikymosi svarbą;

29.2.4. jeigu pagal gamintojo instrukciją vartojant produktą poliolių gaunama daugiau kaip 20 g per dieną, turi būti nurodyta, kad maisto produktas gali turėti vidurius laisvinantį poveikį;

29.2.5. reikiamo kasdieninio skysčių kiekio suvartojimo svarbą;

29.2.6. kad produktai, pakeičiantys visą paros maisto racioną, turi pakankamą reikiamų kasdien suvartoti maistinių medžiagų kiekį ir kad be gydytojo konsultacijos jų vartoti negalima ilgiau kaip tris savaites;

29.2.7. kad produktai, pakeičiantys dalį paros maisto raciono, yra naudingi tik tada, kai jie vartojami kaip dalis sumažinto energijos kiekio dietos, o kitą paros raciono dalį būtinai turėtų sudaryti kiti maisto produktai.

29.3. Tokių produktų ženklinimo etiketėse, reklamoje ir pristatymuose draudžiama nurodyti, kiek svorio galima prarasti juos vartojant.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-942, 2007-11-23, Žin., 2007, Nr. 123-5045 (2007-11-29), i. k. 1072250ISAK000V-942

 

9 skyrius. Neteko galios nuo 2007-08-19

Skyriaus naikinimas:

Nr. V-650, 2007-08-06, Žin. 2007, Nr. 90-3584 (2007-08-18), i. k. 1072250ISAK000V-650

 

X. SPECIALIOS MEDICININĖS PASKIRTIES MAISTO PRODUKTŲ REIKALAVIMAI“

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

33. Bendrieji reikalavimai

33.1. Specialios medicininės paskirties maisto produktai skirstomas į šias tris grupes:

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

33.1.1. maistiniu požiūriu visaverčiai standartinės maistinės sudėties maisto produktai, vartojami pagal gamintojo instrukcijas, galintys būti vienintelis pacientų, kuriems jie skirti, mitybos šaltinis;

33.1.2. maistiniu požiūriu visaverčiai maisto produktai, kurių maistinė sudėtis yra pritaikyta sergantiems konkrečia liga ar turintiems konkrečių sveikatos sutrikimų ir vartojami pagal gamintojo instrukcijas gali būti vienintelis pacientų, kuriems jie skirti, mitybos šaltinis;

33.1.3. maistiniu požiūriu nevisaverčiai maisto produktai, kurių maistinė sudėtis yra standartinė arba pritaikyta sergantiems konkrečia liga ar turintiems konkrečių sveikatos sutrikimų, ir jie negali būti vienintelis mitybos šaltinis.

33.2. 33.1.2 ir 33.1.3 punktuose apibūdinti maisto produktai gali būti vartojami kaip daliniai pacientų maisto pakaitalai arba kaip mitybos priedai.

33.3. specialios medicininės paskirties maisto produktų gamintojas arba importuotojas, tiekiantis juos į rinką, apie jo patiekimą į rinką praneša Valstybiniam aplinkos sveikatos centrui Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka pateikdamas specialios medicininės paskirties dietinio maisto etiketės pavyzdį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

Nr. V-951, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 119-4522 (2008-10-16), i. k. 1082250ISAK000V-951

 

33.4. Specialios medicininės paskirties maisto produktai privalo atitikti šios higienos normos X skyriuje pateiktus sudėties ir ženklinimo reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

33.5. Draudžiama prekiauti specialios medicininės paskirties maisto produktais, jei jis neatitinka šios higienos normos X skyriuje pateiktų sudėties ir ženklinimo reikalavimų ir apie jo patiekimą į rinką nepranešta Valstybiniam aplinkos sveikatos centrui nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

Nr. V-951, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 119-4522 (2008-10-16), i. k. 1082250ISAK000V-951

 

34. Sudėties reikalavimai

34.1. Specialios medicininės paskirties maisto produktų sudėtis turi atitikti medicinos ir mitybos principus. Jų vartojimas pagal gamintojo nurodymus turi būti saugus, naudingas ir veiksmingas, atitinkantis asmenų, kuriems jie skirti, mitybos poreikius, ir tai turi būti pagrįsta pripažintais mokslo duomenimis.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

34.2. Specialios medicininės paskirties maisto produktai turi atitikti šios higienos normos Z PRIEDE nurodytą sudėtį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

35. Ženklinimo reikalavimai

35.1. Specialios medicininės paskirties maisto produktų etiketėje turi būti užrašyta „specialios medicininės paskirties maisto produktai

Punkto pakeitimai:

Nr. V-84, 2007-02-08, Žin., 2007, Nr. 21-787 (2007-02-15), i. k. 1072250ISAK0000V-84

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

35.2. Ženklinant specialios medicininės paskirties maisto produktuosenurodoma tokia privaloma informacija:

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

35.2.1. produkto energinė vertė kJ bei kcal ir baltymų, angliavandenių bei riebalų kiekis, išreikštas skaičiais 100 g arba 100 ml parduodamo produkto, o tam tikrais atvejais – 100 g arba 100 ml produkto, paruošto vartoti taip, kaip nurodyta gamintojo instrukcijose. Be to, ši informacija gali būti nurodyta apie kiekvieną etiketėje pažymėtą dalį arba porciją, jeigu nurodytas pakuotėje esantis porcijų skaičius;

35.2.2. produkte esantis vidutinis kiekvienos mineralinės medžiagos ir kiekvieno vitamino, nurodytų šios higienos normos V PRIEDE, kiekis, išreikštas skaičiais 100 g arba 100 ml parduodamo produkto, o tam tikrais atvejais – 100 g arba 100 ml produkto, paruošto vartoti taip, kaip nurodyta gamintojo instrukcijose. Be to, ši informacija gali būti nurodyta apie kiekvieną etiketėje pažymėtą dalį arba porciją, jeigu nurodytas pakuotėje esantis porcijų skaičius;

35.2.3. pasirinktinai baltymų, angliavandenių bei riebalų sudėtinių dalių kiekis ir (ar) kitų maisto medžiagų ir jų sudėtinių dalių, kurias būtina paskelbti dėl tinkamo produkto vartojimo, kiekis, išreikštas skaičiais 100 g arba 100 ml parduodamo produkto, o tam tikrais atvejais – 100 g arba 100 ml produkto, paruošto vartoti taip, kaip nurodyta gamintojų instrukcijose. Be to, ši informacija gali būti nurodyta apie kiekvieną etiketėje pažymėtą dalį arba porciją, jeigu nurodytas pakuotėje esantis porcijų skaičius;

35.2.4. jei reikia, informacija apie produkto osmolingumą;

35.2.5. informacija apie produkte esančių baltymų ir (ar) baltymų hidrolizatų kilmę bei pobūdį.

35.3. Etiketėje taip pat pateikiama ši privaloma informacija, prieš kurią įrašomi žodžiai „svarbi pastaba“ ar panašūs žodžiai:

35.3.1. teiginys, kad produktas turi būti vartojamas prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams;

35.3.2. teiginys apie tai, ar produktas gali būti vienintelis mitybos šaltinis;

35.3.3. jei reikia, teiginys, kad produktas yra skirtas konkretaus amžiaus pacientams;

35.3.4. jei reikia, teiginys, kad produktą pavojinga vartoti pacientams, nesergantiems ligomis ar neturintiems sveikatos sutrikimų, kurių atveju skiriamas šis produktas.

35.4. Etiketėje taip pat turi būti užrašyta:

35.4.1. teiginys „Tik mitybos reguliavimui esant ……….“ (taškų vietoje nurodomos ligos ar sveikatos sutrikimai, kurių atveju skiriamas atitinkamas produktas);

35.4.2. jei reikia, teiginys apie atitinkamas vartojimo atsargumo priemones ir kontraindikacijas;

35.4.3. produkto savybių ir (ar) charakteristikų, kurios daro jį naudingą ypač dėl galimo maisto medžiagų kiekio padidinimo, sumažinimo, visiško jų pašalinimo arba kitokių pakeitimų, aprašymas ir produkto vartojimo pagrindimas;

35.4.4. jei reikia – įspėjimas, kad produktas nėra skirtas vartoti parenteriniu būdu.

35.5. Prireikus etiketėje nurodoma, kaip produktas turi būti teisingai paruoštas, vartojamas ir laikomas.

Papildyta skyriumi:

Nr. V-189, 2005-03-23, Žin., 2005, Nr. 43-1383 (2005-04-02), i. k. 1052250ISAK000V-189

 

______________

A PRIEDAS

 

MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ IR JŲ ŽALIAVŲ, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI SPECIALIOS PASKIRTIES MAISTO PRODUKTŲ GAMYBAI, SĄRAŠAS

 

A PRIEDAS taikomas specialios paskirties maisto produktams, išskyrus mišinius, skirtus kūdikiams, ir perdirbtus grūdinius maisto produktus bei maistą kūdikiams ir mažiems vaikams.

 

A.1. Vitaminai

 

Vitamino pavadinimas

Leidžiamo naudoti specialios paskirties maisto produkto gamyboje vitamino preparato pavadinimas

1. Vitaminas A

Retinolis

Retinilacetatas

Retinilpalmitatas

β-karotinas

2. Vitaminas D

Vitaminas D3 (cholekalciferolis)

Vitaminas D2 (ergokalciferolis)

3. Vitaminas E

D-α-tokoferolis

DL- α -tokoferolis

D- α -tokoferilacetatas

DL- α -tokoferilacetatas

D- α -tokoferilo rūgšties sukcinatas

4. Vitaminas K

Filochinonas (Fitomenadionas)

5. Vitaminas B1

Tiamino hidrochloridas

Tiamino mononitratas

6. Vitaminas B2

Riboflavinas

Natrio riboflavin-5'-fosfatas

7. Niacinas

Nikotino rūgštis

Nikotinamidas

8. Pantoteno rūgštis

Kalcio D-pantotenatas

Natrio D-pantotenatas

Dekspantenolis

9. Vitaminas B6

Piridoksino hidrochloridas

Piridoksin-5'-fosfatas

Piridoksino dipalmitatas

10. Folatai

Pteroilmonogliutamino rūgštis

Kalcio-L-metilfolatas“

11. Vitaminas B 12

Cianokobalaminas

Hidroksokobalaminas

12. Biotinas

D-biotinas

13. Vitaminas C

L-askorbo rūgštis

Natrio L-askorbatas

Kalcio L-askorbatas

Kalio L-askorbatas

L-askorbil 6-palmitatas

 

A.2. Mineralinės medžiagos

 

Vitamino pavadinimas

Leidžiamo naudoti specialios paskirties maisto produkto gamyboje vitamino preparato pavadinimas

1. Vitaminas A

Retinolis

Retinilacetatas

Retinilpalmitatas

b-karotinas

 

Kalcio sulfatas

 

Kalcio aminorūgšties chelatas

 

Kalcio pidolatas

2. Vitaminas D

Vitaminas D3 (cholekalciferolis)

Vitaminas D2 (ergokalciferolis)

 

Magnio aminorūgšties chelatas

 

Magnio pidolatas

 

Magnio L-aspartatas (specialios medicininės paskirties dietiniam maistui)

3. Vitaminas E

D-a-tokoferolis

DL-a-tokoferolis

D-a-tokoferilacetatas

DL-a-tokoferilacetatas

D-a-tokoferilo rūgšties sukcinatas

 

Geležies hidroksidas

 

Geležies (II) pidolatas

 

Geležies aminorūgšties chelatas

 

Geležies bisglicinatas

4. Vitaminas K

Filochinonas (Fitomenadionas)

 

Vario aminorūgšties chelatas

5. Vitaminas B1

Tiamino hidrochloridas

Tiamino mononitratas

6. Vitaminas B2

Riboflavinas

Cinko aminorūgšties chelatas

Natrio riboflavin-5'-fosfatas

7. Niacinas

Nikotino rūgštis

Mangano aminorūgšties chelatas

Nikotinamidas

8. Pantoteno rūgštis

Kalcio D-pantotenatas

Natrio D-pantotenatas

Dekspantenolis

9. Vitaminas B6

Piridoksino hidrochloridas

Piridoksin-5'-fosfatas

Piridoksino dipalmitatas

10. Folio rūgštis

Pteroilmonogliutamino rūgštis

 

Selenu papildytos mielės

11. Vitaminas B 12

Cianokobalaminas

Hidroksokobalaminas

 

Chromo aminorūgšties chelatas

12. Biotinas

D-biotinas

13. Vitaminas C

L-askorbo rūgštis

Natrio L-askorbatas

Kalcio L-askorbatas

Kalio L-askorbatas

L-askorbil 6-palmitatas

14. Boras (B)

Boro rūgštis

 

Natrio boratas

 

A.2. Mineralinės medžiagos

 

Mineralinės medžiagos pavadinimas

Leidžiamos naudoti specialios paskirties maisto produkto gamyboje mineralinės druskos pavadinimas

1. Kalcis (Ca)

Kalcio karbonatas

Kalcio chloridas

Kalcio hidrochloridas

Kalcio citratai

Kalcio gliukonatas

Kalcio glicerofosfatas

Kalcio laktatas

Kalcio ortofosfatai

Kalcio hidroksidas

Kalcio oksidas

2. Magnis (Mg)

Magnio acetatas

Magnio karbonatas

Magnio chloridas

Magnio hidrochloridas

Magnio citratai

Magnio gliukonatas

Magnio glicerofosfatas

Magnio ortofosfatai

Magnio laktatas

Magnio hidroksidas

Magnio oksidas

Magnio sulfatas

3. Geležis (Fe)

Geležies karbonatas

Geležies citratas

Geležies (trivalentės) amonio citratas

Geležies gliukonatas

Geležies fumaratas

Geležies (trivalentės) natrio difosfatas

Geležies laktatas

Geležies sulfatas

Geležies (trivalentės) difosfatas (geležies pirofosfatas)

Geležies (trivalentės) sacharatas

Elementinė geležis

(karbonilas+elektrolitas+ redukuotas vandenilis)

4. Varis (Cu)

Vario karbonatas

Vario citratas

Vario gliukonatas

Vario sulfatas

Vario (vienvalenčio) ir lizino kompleksas

5. Jodas (J)

Kalio jodidas

Kalio jodatas

Natrio jodidas

Natrio jodatas

6. Cinkas (Zn)

Cinko acetatas

Cinko chloridas

Cinko citratas

Cinko gliukonatas

Cinko laktatas

Cinko oksidas

Cinko karbonatas

Cinko sulfatas

7. Manganas (Mn)

Mangano karbonatas

Mangano chloridas

Mangano citratas

Mangano gliukonatas

Mangano glicerofosfatas

Mangano sulfatas

8. Natris (Na)

Natrio bikarbonatas

Natrio karbonatas

Natrio chloridas

Natrio hidrochloridas

Natrio citratas

Natrio gliukonatas

Natrio laktatas

Natrio hidroksidas

Natrio ortofosfatai

9. Kalis (K)

Kalio bikarbonatas

Kalio karbonatas

Kalio chloridas

Kalio hidrochloridas

Kalio citratas

Kalio gliukonatas

Kalio glicerofosfatas

Kalio laktatas

Kalio hidroksidas

Kalio ortofosfatai

10. Selenas (Se)

Natrio selenatas

Natrio hidroselenitas

Natrio selenitas

11. Chromas (Cr, trivalentis) ir jo heksahidratai

Chromo chloridas

Chromo sulfatas

12. Molibdenas (Mo, šešiavalentis)

Molibdeno amonio molibdatas

Molibdeno natrio molibdatas

13. Fluoras (F)

Kalio fluoridas

Natrio fluoridas

 

A.3. Aminorūgštys

A.3.1. L-alaninas

A.3.2. L-argininas

A.3.3. L-cisteinas

A.3.4. L-cistinas

A.3.5. L-histidinas

A.3.6. L-glutamo rūgštis

A.3.7. L-glutaminas

A.3.8. L-glicinas

A.3.9. L-leucinas

A.3.10. L-lizinas

A.3.11. L-lizino acetatas

A.3.12. L-metioninas

A.3.13. L-ornitinas

A.3.14. L-fenilalaninas

A.3.15. L-treoninas

A.3.16. L-triptofanas

A.3.17. L-tirozinas

A.3.18. L-valinas

A.3.19. Leidžiamos naudoti specialios medicininės paskirties maisto produktų gamyboje aminorūgštys:

A.3.19.1. L-serinas

A.3.19.2. L-argininas-L-aspartatas

A.3.19.3. L-lizinas-L-aspartatas

A.3.19.4. L-lizinas-L-glutaminas

A.3.19.5. N-acetilas-L-cisteinas

A.3.19.6. N-acetilas-L-metioninas (produktams, skirtiems asmenims nuo 1 metų)

 

Taip pat gali būti naudojami A.3 punkte pateiktų aminorūgščių hidrochloridai.

 

A.4. Karnitinas ir taurinas

A.4.1. L-karnitinas ir jo hidrochloridas

A.4.2. Taurinas

A.4.3. L-karnitinas-L-tartratas

A.5. Nukleotidai

A.5.1. Adenozino 5'-fosforo rūgštis ir jos natrio druskos

A.5.2. Citidino 5'-monofosforo rūgštis ir jos natrio druskos

A.5.3. Guanozino 5'-fosforo rūgštis ir jos natrio druskos

A.5.4. Inozino 5'-fosforo rūgštis ir jos natrio druskos

A.5.5. Uridino 5'-fosforo rūgštis ir jos natrio druskos

A.6. Cholinas ir inozitolis

A.6.1. Cholinas

A.6.2. Cholino chloridas

A.6.3. Cholino bitartratas

A.6.4. Cholino citratas

A.6.5. Inozitolis

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1013, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 132-5019 (2006-12-05), i. k. 1062250ISAK00V-1013

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

 

B priedas

 

PRADINIO MAITINIMO MIŠINIŲ, PARUOŠTŲ PAGAL GAMINTOJO NURODYMUS, PAGRINDINIAI SUDĖTIES REIKALAVIMAI

 

Vertės pateiktos gataviems arba paruoštiems pagal gamintojo instrukcijas produktams.

 

B.1. Paruošto vartoti mišinio (100 ml) energinė vertė, kJ arba kcal:

Mažiausia vertė

Didžiausia vertė

250 kJ/100 ml

295 kJ/100 ml

(60 kcal/100 ml)

(70 kcal/100 ml)

 

B.2. Baltymai

Baltymų kiekis apskaičiuojamas taip: baltymų kiekis = azoto kiekis x 6,25.

B.2.1. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, iš karvės pieno baltymų gaminamuose pradiniuose mišiniuose kūdikiams:

Mažiausias kiekis 1)

Didžiausias kiekis

0,45 g/100 kJ

0,7 g/100 kJ

(1,8 g/100 kcal)

(3 g/100 kcal)

1) Iš karvės pieno baltymų gaminami pradiniai mišiniai kūdikiams, kuriuose baltymų kiekis yra nuo mažiausio iki 0,5 g/100 kJ (2 g/100 kcal), turi atitikti šios higienos normos 21.4 punkto nuostatas.

 

B.2.1.1. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, pradiniame mišinyje kūdikiams turi būti bent toks kiekvienos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis, koks yra pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).

B.2.1.2. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 2, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.

B.2.1.3. Metionino ir cistino santykis gali būti didesnis nei 2, bet ne didesnis nei 3, jeigu produkto tinkamumas specialiai vartoti tik kūdikiams įrodomas atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos ir atlikimo.

B.2.2. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, iš baltymų hidrolizatų gaminamuose pradiniuose mišiniuose kūdikiams:

 

Mažiausias kiekis 1)

Didžiausias kiekis

0,45 g/100 kJ

0,7 g/100 kJ

(1,8 g/100 kcal)

(3 g/100 kcal)

1) Iš baltymų hidrolizatų gaminami pradiniai mišiniai kūdikiams, kuriuose baltymų kiekis yra nuo mažiausio iki 0,56 g/100 kJ (2,25 g/100 kcal), turi atitikti šios higienos normos 21.4 punkto nuostatas.

 

B.2.2.1. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, pradiniame mišinyje kūdikiams turi būti bent toks kiekvienos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis, koks yra pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).

B.2.2.2. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 2, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.

B.2.2.3. Metionino ir cistino santykis gali būti didesnis nei 2, bet ne didesnis nei 3, jeigu produkto tinkamumas specialiai vartoti tik kūdikiams įrodomas atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos ir atlikimo.

B.2.2.4. L-karnitino kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 mg/100 kJ (1,2 mg/100 kcal).

B.2.3. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, tik iš sojų baltymų izoliatų arba juos maišant su karvės pieno baltymais gaminamuose pradiniuose mišiniuose kūdikiams:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

0,56 g/100 kJ

0,7 g/100 kJ

(2,25 g/100 kcal)

(3 g/100 kcal)

 

B.2.3.1. Tik sojų baltymų izoliatai gali būti naudojami pradiniams mišiniams gaminti.

B.2.3.2. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, pradiniame mišinyje kūdikiams turi būti bent toks kiekvienos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis, koks yra pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).

B.2.3.3. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 2, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.

B.2.3.4. Metionino ir cistino santykis gali būti didesnis nei 2, bet ne didesnis nei 3, jeigu produkto tinkamumas specialiai vartoti tik kūdikiams įrodomas atitinkamais tyrimais, atliekamais vadovaujantis visuotinai priimtais specialistų patarimais dėl tokių tyrimų metodikos ir atlikimo.

B.2.3.5. L-karnitino kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,3 mg/100 kJ (1,2 mg/100 kcal).

B.2.4. Visais atvejais į pradinius mišinius kūdikiams aminorūgščių galima pridėti tik siekiant pagerinti mitybinę baltymų vertę ir tik tokią jų dalį, kuri būtina šiam tikslui pasiekti.

B.3. Riebalai

B.3.1. Riebalų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

1,05 g/100 kJ

1,4 g/100 kJ

(4,4 g/100 kcal)

(6,0 g/100 kcal)

 

B.3.2. Draudžiama naudoti šias medžiagas:

B.3.2.1. sezamo sėklų aliejų,

B.3.2.2. medvilnės sėklų aliejų.

B.3.3. Lauro rūgšties ir miristo rūgšties kiekis:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

-

Atskirai arba kartu: 20% bendro riebalų kiekio

 

B.3.4. Linolo rūgšties (gliceridų = linolatų pavidalu) kiekis mg/100 kJ arba mg/100 kcal mišinio:

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

70 mg/100 kJ

285 mg/100 kJ

(300 mg/100 kcal)

(1200 mg/100 kcal)

 

B.3.5. Alfa linoleno rūgšties turi būti ne mažiau kaip 12 mg/100 kJ (50 mg/100 kcal). Linolo rūgšties ir alfa linoleno rūgšties santykis turi būti ne mažesnis kaip 5 ir ne didesnis kaip 15.

B.3.6. Riebalų rūgščių trans-izomerų kiekis turi būti ne didesnis kaip 3 % bendro riebalų kiekio.

B.3.7. Eruko rūgšties kiekis turi būti ne didesnis kaip 1 % bendro riebalų kiekio.

B.3.8. Gali būti pridėta ilgagrandinių (20 ir 22 anglies atomų) polinesočiųjų riebalų rūgščių (LCP). Tokiu atveju jų kiekis turi būti ne didesnis kaip:

B.3.8.1. 1 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-3 LCP;

B.3.8.2. 2 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-6 LCP (arachidono rūgšties – 1 % bendro riebalų kiekio (20:4 n-6);

B.3.8.3. eikozapentaeno rūgšties (20:5 n-3) kiekis neturi būti didesnis kaip dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-3) kiekis;

B.3.8.4. dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-6) kiekis neturi būti didesnis kaip n-6 LCP kiekis.

B.4. Angliavandeniai

B.4.1. Angliavandenių kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio:

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

2,2 g/100 kJ

3,4 g/100 kJ

(9 g/100 kcal)

(14 g/100 kcal)

 

B.4.2. Leidžiama naudoti tik šiuos angliavandenius:

B.4.2.1. laktozę,

B.4.2.2. maltozę,

B.4.2.3. sacharozę,

B.4.2.4. malto-dekstrinus,

B.4.2.5. gliukozės sirupą ar sausą gliukozės sirupą,

B.4.2.6. apvirtą krakmolą, natūraliai neturintį glitimo,

B.4.2.7. želatinizuotą krakmolą, natūraliai neturintį glitimo,

B.4.2.8. gliukozę.

B.4.3. Laktozės kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio1):

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

1,1 g/100 kJ

-

(4,5 g/100 kcal)

-

1) netaikoma pradiniams mišiniams, kuriuose sojų baltymai sudaro daugiau kaip 50 % bendro baltymų kiekio.

 

B.4.4. Sacharozės galima dėti tik į pradinius mišinius, pagamintus iš baltymų hidrolizatų. Į mišinius dedamas sacharozės kiekis neturi būti didesnis kaip 20 % bendro angliavandenių kiekio.

B.4.5. Apvirto krakmolo ir (ar) želatinizuoto krakmolo kiekis g/100 ml mišinio:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

-

2 g/100 ml,

30% bendro angliavandenių kiekio

 

B.4.6. Gliukozės galima dėti tik į pradinius mišinius, pagamintus iš baltymų hidrolizatų. Į mišinius dedamas gliukozės kiekis turi būti ne didesnis kaip 0,5 g/100 kJ (2 g/100 kcal).

 

B.5. Mineralinės medžiagos

B.5.1. Mineralinių medžiagų kiekiai iš karvės pieno baltymų arba baltymų hidrolizatų gaminamuose pradiniuose mišiniuose kūdikiams:

Mineralinės medžiagos pavadinimas

100 kJ

100 kcal

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

1. Natris, mg

5

14

20

60

2. Kalis, mg

15

38

60

160

3. Chloras, mg

12

38

50

160

4. Kalcis, mg

12

33

50

140

5. Fosforas, mg

6

22

25

90

6. Magnis, mg

1,2

3,6

5

15

7. Geležis, mg 1)

0,07

0,3

0,3

1,3

8. Cinkas, mg

0,12

0,36

0,5

1,5

9. Varis, μg

4,8

25

35

100

10. Jodas, μg

2,5

12

10

50

11. Selenas, μg 2)

0,25

2,2

1

9

12. Manganas, μg

0,25

25

1

100

13. Fluoridas, μg

-

25

-

100

1) Reikšmės pateiktos mišiniams, kai pridėta geležies.

2) Reikšmės pateiktos mišiniams, kai pridėta seleno.

Pastaba. Kalcio ir fosforo santykis turi būti ne mažesnis kaip 1,0 ir ne didesnis kaip 2,0

 

B.5.2. Tik iš sojų baltymų izoliatų arba juos maišant su karvės pieno baltymais gaminamiems pradiniams mišiniams taikomi visi B.5.1 punkte pateikti reikalavimai, išskyrus reikalavimus dėl geležies ir fosforo, kurie turi būti tokie:

 

 

100 kJ

100 kcal

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Geležis, mg

0,12

0,5

0,45

2

Fosforas, mg

7,5

25

30

100

 

B.6. Vitaminų kiekiai 100 kJ arba 100 kcal mišinio:

 

Vitamino pavadinimas

100 kJ

100 kcal

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

1. Vitaminas A, μg RE 1)

14

43

60

180

2. Vitaminas D, μg 2)

0,25

0,65

1

2,5

3. Tiaminas, μg

14

72

60

300

4. Riboflavinas, μg

19

95

80

400

5. Niacinas, μg 3)

72

375

300

1500

6. Pantoteno rūgštis, μg

95

475

400

2000

7. Vitaminas B6, μg

9

42

35

175

8. Biotinas, μg

0,4

1,8

1,5

7,5

9. Folio rūgštis, μg

2,5

12

10

50

10. Vitaminas B12, μg

0,025

0,12

0,1

0,5

11. Vitaminas C, mg

2,5

7,5

10

30

12. Vitaminas K, μg

1

6

4

25

13. Vitaminas E, mg α-TE 4)

0,5/g polinesočiosios riebalų rūgšties, išreikštos linolo rūgštimi, pakoreguotos pagal dvigubą jungtį 5), bet ne mažiau kaip 0,1 mg/100 kJ

1,2

0,5/g polinesočiosios riebalų rūgšties, išreikštos linolo rūgštimi, pakoreguotos pagal dvigubą jungtį 5) , bet ne mažiau kaip 0,5 mg/100 kJ

5

1) RE = visi trans-retinolio ekvivalentai.

2) Cholekalciferolis, kurio 10 μg = 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D.

3) Iš anksto sudarytas niacinas.

4) α-TE = d– α– tokoferolio ekvivalentai.

5) 0,5 mg α-TE/1 g linolo rūgšties (18:2 n-6); 0,75 mg α-TE/1 g linoleno rūgšties (18:3 n-3); 1,0 mg α-TE/1 g arachidono rūgšties (20:4 n-6); 1,25 mg α-TE/1 g eikozapentaeno rūgšties (20:5 n-3); 1,5 mg α-TE/1 g dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-3).

 

B.7. Gali būti pridėta nukleotidų. Nukleotidų kiekiai:

 

Nukleotido pavadinimas

Didžiausiais kiekis 1)

 

mg/100 kJ

mg/100 kcal

1. Citidino-5′-monofosfato

0,60

2,50

2. Uridino-5′-monofosfato

0,42

1,75

3. Adenozino 5′ -monofosfatas

0,36

1,50

4. Guanozino 5′ -monofosfatas

0,12

0,50

5. Inozino 5′ -monofosfatas

0,24

1,00

1) Bendras nukleotidų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,2 mg/100 kJ (5 mg/100 kcal).

 

B.8. Taurinas

Į pradinius mišinius kūdikiams dedamas taurino kiekis turi būti ne didesnis kaip 2,9 mg/100 kJ (12 mg/100 kcal).

B.9. Cholinas

Į pradinius mišinius dedamo cholino kiekis:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

1,7 mg/100 kJ

12 mg/100 kJ

(7 mg/100 kcal)

(50 mg/100 kcal)

 

B.10. Fosfolipidai

Fosfolipidų kiekis pradiniuose mišiniuose kūdikiams turi būti ne didesnis kaip 2 g/l.

B.11. Inozitolis

 

Į pradinius mišinius dedamo inozitolio kiekis:

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

1 mg/100 kJ

10 mg/100 kJ

(4 mg/100 kcal)

(40 mg/100 kcal)

 

B.12. Fruktooligosacharidai ir galaktooligosacharidai

B.12.1. Fruktooligosacharidų ir galaktooligosacharidų galima dėti į pradinius mišinius kūdikiams. Tuo atveju jų kiekis 90 % oligogalaktozil-laktozės ir 10 % didelės molekulinės masės oligofruktozil-sacharozės junginyje neturi būti didesnis kaip 0,8 g/100 ml.

B.12.2. Kitus fruktooligosacharidų ir galaktooligosacharidų junginius ir didžiausią leistiną šių medžiagų kiekį galima naudoti laikantis šios higienos normos 21.3 punkto nuostatų.“

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 680, 2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 12-447 (2003-01-31), i. k. 1022250ISAK00000680

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

Nr. V-155, 2008-02-28, Žin., 2008, Nr. 27-998 (2008-03-06), i. k. 1082250ISAK000V-155

 

 

C priedas

 

TOLESNIO MAITINIMO MIŠINIŲ, PARUOŠTŲ PAGAL GAMINTOJO NURODYMUS, PAGRINDINIAI SUDĖTIES REIKALAVIMAI

 

Vertės pateiktos gataviems arba paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas produktams.

 

C.1. Paruošto vartoti mišinio (100 ml) energinė vertė kJ arba kcal:

Mažiausia vertė

Didžiausia vertė

250 kJ/100 ml

295 kJ/100 ml

(60 kcal/100 ml)

(70 kcal/100 ml)

 

C.2. Baltymai

Baltymų kiekis apskaičiuojamas taip: baltymų kiekis = azoto kiekis x 6,25.

C.2.1. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, iš karvės pieno baltymų gaminamuose tolesnio maitinimo mišiniuose:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

0,45 g/100 kJ

0,8 g/100 kJ

(1,8 g/100 kcal)

(3,5 g/100 kcal)

 

C.2.1.1. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, kiekvienos turimos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis tolesnio maitinimo mišinyje turi būti ne mažesnis už jos kiekį pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).

C.2.1.2. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 3, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.

C.2.2. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, iš baltymų hidrolizatų gaminamuose tolesnio maitinimo mišiniuose:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

0,56 g/100 kJ

0,8 g/100 kJ

(2,25 g/100 kcal)

(3,5 g/100 kcal)

 

C.2.2.1. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, kiekvienos turimos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis tolesnio maitinimo mišinyje turi būti ne mažesnis už jos kiekį pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).

C.2.2.2. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 3, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.

C.2.3. Baltymų kiekis, g/100 kJ arba g/100 kcal, tik iš sojų baltymų izoliatų arba juos maišant su karvės pieno baltymais gaminamuose tolesnio maitinimo mišiniuose:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

0,56 g/100 kJ

0,8 g/100 kJ

(2,25 g/100 kcal)

(3,5 g/100 kcal)

 

C.2.3.1. Tik sojų baltymų izoliatai gali būti naudojami tolesnio maitinimo mišiniams gaminti.

C.2.3.2. Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, kiekvienos turimos nepakeičiamos ir iš dalies pakeičiamos aminorūgšties kiekis tolesnio maitinimo mišinyje turi būti ne mažesnis už jos kiekį pamatiniame baltyme (motinos piene, kaip nurodyta šios higienos normos F priede).

C.2.3.3. Apskaičiuojant metionino ir cistino kiekis gali būti sudedamas, jeigu metionino ir cistino santykis yra ne didesnis nei 3, o fenilalanino ir tirozino kiekis gali būti sudedamas, jeigu tirozino ir fenilalanino santykis yra ne didesnis nei 2.

C.2.4. Visais atvejais į tolesnio maitinimo mišinius kūdikiams aminorūgščių galima pridėti tik siekiant pagerinti mitybinę baltymų vertę ir tik tokią jų dalį, kuri būtina šiam tikslui pasiekti.

C.3. Riebalai

C.3.1. Riebalų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

0,96 g/100 kJ

1,4 g/100 kJ

(4,0 g/100 kcal)

(6,0 g/100 kcal)

 

C.3.2. Draudžiama naudoti šias medžiagas:

C.3.2.1. sezamo sėklų aliejų,

C.3.2.2. medvilnės sėklų aliejų.

C.3.2. Lauro ir miristo rūgšties kiekis:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

-

Atskirai arba kartu: 20% bendro riebalų kiekio

 

C.3.3. Linolo rūgšties (gliceridų = linolatų pavidalu) kiekis mg/100 kJ arba mg/100 kcal mišinio:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

70 mg/100 kJ

285 mg/100 kJ

(300 mg/100 kcal)

(1200 mg/100 kcal)

 

C.3.4. Riebalų rūgščių trans-izomerų kiekis turi būti ne didesnis kaip 3 % bendro riebalų kiekio.

C.3.5. Eruko rūgšties turi būti ne daugiau kaip 1 % bendro riebalų kiekio.

C.3.6. Alfa linoleno rūgšties turi būti ne mažiau kaip 12 mg/100 kJ (50 mg/100 kcal).

Linolo rūgšties ir alfa linoleno rūgšties santykis turi būti ne mažesnis kaip 5 ir ne didesnis kaip 15.

C.3.7. Gali būti pridėta ilgagrandinių (20 ir 22 anglies atomų) polinesočiųjų riebalų rūgščių (LCP). Tokiu atveju jų kiekis turi būti ne didesnis kaip:

C.3.7.1. 1 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-3 LCP;

C.3.7.2. 2 % bendro riebalų kiekio, jei tai n-6 LCP (arachidono rūgšties – 1 % bendro riebalų kiekio (20:4 n-6);

C.3.7.3. eikozapentaeno rūgšties (20:5 n-3) kiekis neturi būti daugiau kaip dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-3) kiekis;

C.3.7.4. dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-6) kiekis neturi būti daugiau kaip n-6 LCP kiekis.

C.4. Angliavandeniai

 

C.4.1. Angliavandenių kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio:

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

2,2 g/100 kJ

3,4 g/100 kJ

(9 g/100 kcal)

(14 g/100 kcal)

 

C.4.2. Draudžiama naudoti sudedamąsias dalis, kuriose yra glitimo.

C.4.3. Laktozės kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio1):

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

1,1 g/100 kJ

-

(4,5 g/100 kcal)

-

1) netaikoma tolesnio maitinimo mišiniams, kuriuose sojų baltymai sudaro daugiau kaip 50 % bendro baltymų kiekio.

 

C.4.4. Sacharozė, fruktozė, medus1):

 

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

-

Atskirai arba kartu: 20% bendro angliavandenių kiekio

1)Medus apdorojamas taip, kad būtų sunaikintos Clostridium botulinum sporos.

 

C.4.5. Gliukozė

C.4.5.1. Gliukozės galima dėti tik į tolesnio maitinimo mišinius, pagamintus iš baltymų hidrolizatų.

C.4.5.2. Į mišinius dedamas gliukozės kiekis neturi būti didesnis kaip 0,5 g/100 kJ (2 g/100 kcal).

C.5. Mineralinės medžiagos

C.5.1. Mineralinių medžiagų kiekiai iš karvės pieno baltymų arba baltymų hidrolizatų gaminamuose tolesnio maitinimo mišiniuose:

 

Mineralinės medžiagos pavadinimas

100 kJ

100 kcal

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

1. Natris, mg

5

14

20

60

2. Kalis, mg

15

38

60

160

3. Chloras, mg

12

38

50

160

4. Kalcis, mg

12

33

50

140

5. Fosforas, mg

6

22

25

90

6. Magnis, mg

1,2

3,6

5

15

7. Geležis, mg

0,14

0,5

0,6

2

8. Cinkas, mg

0,12

0,36

0,5

1,5

9. Varis, μg

8,4

25

35

100

10. Jodas, μg

2,5

12

10

50

11. Selenas, μg

0,25

2,2

1

9

12. Manganas, μg

0,25

25

1

100

13. Fluoridas, μg

-

25

-

100

Pastaba. Kalcio ir fosforo santykis turi būti ne mažesnis kaip 1,0 ir ne didesnis kaip 2,0.

 

C.5.2. Tik iš sojų baltymų izoliatų arba juos maišant su karvės pieno baltymais gaminamiems tolesnio maitinimo mišiniams taikomi visi C.5.1 punkte pateikti mineralinių medžiagų reikalavimai, išskyrus reikalavimus dėl geležies ir fosforo, kurie turi būti tokie:

 

 

100 kJ

100 kcal

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Geležis, mg

0,22

0,65

0,9

2,5

Fosforas, mg

7,5

25

30

100

 

C.6. Vitaminų kiekiai 100 kJ arba 100 kcal mišinio:

Vitamino pavadinimas

100 kJ

100 kcal

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

1.Vitaminas A, μg RE 1)

14

43

60

180

2. Vitaminas D, μg 2)

0,25

0,75

1

3

3. Tiaminas, μg

14

72

60

300

4. Riboflavinas, μg

19

95

80

400

5. Niacinas, μg 3)

72

375

300

1500

6. Pantoteno rūgštis, μg

95

475

400

2000

7. Vitaminas B6, μg

9

42

35

175

8. Biotinas, μg

0,4

1,8

1,5

7,5

9. Folio rūgštis, μg

2,5

12

10

50

10. Vitaminas B12, μg

0,025

0,12

0,1

0,5

11.Vitaminas C, mg

2,5

7,5

10

30

12. Vitaminas K, μg

1

6

4

25

13. Vitaminas E, mg, α-TE 4)

0,5/g polinesočiosios riebalų rūgšties, išreikštos linolo rūgštimi, pakoreguotos pagal dvigubąją jungtį 5), bet ne mažiau kaip 0,1 mg/100 kJ

1,2

0,5/g polinesočiosios riebalų rūgšties, išreikštos linolo rūgštimi, pakoreguotos pagal dvigubąją jungtį 5), bet ne mažiau kaip 0,5 mg/100 kJ

5

1) RE = visi trans-retinolio ekvivalentai.

2) Cholekalciferolis, kurio 10 μg = 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D.

3) Iš anksto sudarytas niacinas.

4) α-TE = d– α– tokoferolio ekvivalentai.

5) 0,5 mg α-TE/1 g linolo rūgšties (18:2 n-6); 0,75 mg α-TE/1 g linoleno rūgšties (18:3 n-3); 1,0 mg α-TE/1 g arachidono rūgšties (20:4 n-6); 1,25 mg α-TE/1 g eikozapentaeno rūgšties (20:5 n-3); 1,5 mg α-TE/1 g dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-3).

 

C.7. Gali būti pridėta nukleotidų. Nukleotidų kiekiai:

 

Nukleotido pavadinimas

Didžiausiais kiekis1)

mg/100 kJ

mg/100 kcal

1. Citidino-5′-monofosfato

0,60

2,50

2. Uridino-5′-monofosfato

0,42

1,75

3. Adenozino 5′ -monofosfatas

0,36

1,50

4. Guanozino 5′ -monofosfatas

0,12

0,50

5. Inozino 5′ -monofosfatas

0,24

1,00

1) Bendras nukleotidų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,2 mg/100 kJ (5 mg/100 kcal)

 

C.8. Taurinas

Į tolesnio maitinimo mišinius dedamas taurino kiekis turi būti ne didesnis kaip 2,9 mg/100 kJ (12 mg/100 kcal).

C.9. Fosfolipidai

Fosfolipidų kiekis tolesnio maitinimo mišiniuose kūdikiams neturi būti didesnis kaip 2 g/l.

C.10. Fruktooligosacharidai ir galaktooligosacharidai

C.10.1. Fruktooligosacharidų ir galaktooligosacharidų galima dėti į tolesnio maitinimo mišinius. Tuo atveju jų kiekis 90 % oligogalaktozil-laktozės ir 10 % didelės molekulinės masės oligofruktozil-sacharozės junginyje neturi būti didesnis kaip 0,8 g/100 ml.

C.10.2. Kitus fruktooligosacharidų ir galaktooligosacharidų junginius ir didžiausią leistiną šių medžiagų kiekį galima naudoti laikantis šios higienos normos 21.5 punkto nuostatų.“

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 680, 2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 12-447 (2003-01-31), i. k. 1022250ISAK00000680

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

Nr. V-155, 2008-02-28, Žin., 2008, Nr. 27-998 (2008-03-06), i. k. 1082250ISAK000V-155

 

D PRIEDAS

 

MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ IR JŲ ŽALIAVŲ, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI MIŠINIŲ KŪDIKIAMS GAMYBAI, SĄRAŠAS

 

D.1. Vitaminai

 

Vitamino pavadinimas

Leidžiamo naudoti mišinių kūdikiams gamyboje vitamino preparato pavadinimas

1. Vitaminas A

Retinilacetatas

Retinilpalmitatas

Retinolis

2. Vitaminas D

Vitaminas D2 (ergokalciferolis)

Vitaminas D3 (cholekalciferolis)

3. Vitaminas B1

Tiamino hidrochloridas

Tiamino mononitratas

4. Vitaminas B2

Riboflavinas

Natrio riboflavin-5-fosfatas

5. Niacinas

Nikotinamidas

Nikotino rūgštis

6. Vitaminas B6

Piridoksino hidrochloridas

Piridoksin-5-fosfatas

7. Folatas

Folio rūgštis

8. Pantoteno rūgštis

Kalcio D-pantotenatas

Natrio D-pantotenatas

Dekspantenolas

9. Vitaminas B12

Cianokobalaminas

Hidroksikobalaminas

10. Biotinas

D-biotinas

11. Vitaminas C

L-askorbo rūgštis

Natrio L-askorbatas

Kalcio L-askorbatas

6-palmitil-L-askorbo rūgštis (askorbilpalmitatas)

Kalio askorbatas

12. Vitaminas E

D-α-tokoferolis

DL-α-tokoferolis

D-α-tokoferolacetatas

DL-α-tokoferolacetatas

13. Vitaminas K

Filochinonas (Fitomenadionas)

 

D.2. Mineralinės medžiagos

 

Mineralinės medžiagos pavadinimas

Leidžiamos naudoti mišinių kūdikiams gamyboje mineralinės druskos pavadinimas

1. Kalcis (Ca)

Kalcio karbonatas

Kalcio chloridas

Citrinų rūgšties kalcio druskos

Kalcio gliukonatas

Kalcio glicerofosfatas

Kalcio laktatas

Ortofosforo rūgšties kalcio druskos

Kalcio hidroksidas

2. Magnis (Mg)

Magnio karbonatas

Magnio chloridas

Magnio oksidas

Ortofosforo rūgšties magnio druskos

Magnio sulfatas

Magnio gliukonatas

Magnio hidroksidas

Citrinų rūgšties magnio druskos

3. Geležis (Fe)

Geležies citratas

Geležies gliukonatas

Geležies laktatas

Geležies sulfatas

Geležies amonio citratas

Geležies fumaratas

Geležies difosfatas (geležies pirofosfatas)

 

Geležies bisglicinatas

4. Varis (Cu)

Vario citratas

Vario gliukonatas

Vario sulfatas

Vario-lizino kompleksas

Vario karbonatas

5. Jodas (J)

Kalio jodidas

Natrio jodidas

Kalio jodatas

6. Cinkas (Zn)

Cinko acetatas

Cinko chloridas

Cinko laktatas

Cinko sulfatas

Cinko citratas

Cinko gliukonatas

Cinko oksidas

7. Manganas (Mn)

Mangano karbonatas

Mangano chloridas

Mangano citratas

Mangano sulfatas

Mangano gliukonatas

8. Natris (Na)

Natrio bikarbonatas

Natrio chloridas

Natrio citratas

Natrio gliukonatas

Natrio karbonatas

Natrio laktatas

Ortofosforo rūgšties natrio druskos

Natrio hidroksidas

9. Kalis (K)

Kalio bikarbonatas

Kalio karbonatas

Kalio chloridas

Citrinų rūgšties kalio druskos

Kalio gliukonatas

Kalio laktatas

Ortofosforo rūgšties kalio druskos

Kalio hidroksidas

10. Selenas (Se)

Natrio selenatas

 

Natrio selenitas

 

D.3. Leidžiamos naudoti mišinių kūdikiams gamyboje aminorūgštys ir kiti azoto junginiai

D.3.2. L-cistinas ir jo hidrochloridas

D.3.3. L-histidinas ir jo hidrochloridas

D.3.4. L-izoleucinas ir jo hidrochloridas

D.3.5. L-leucinas ir jo hidrochloridas

D.3.6. L-cisteinas ir jo hidrochloridas

D.3.7. L-metioninas

D.3.8. L-fenilalaninas

D.3.9. L-treoninas

D.3.10. L-triptofanas

D.3.11. L-tirozinas

D.3.12. L-valinas

D.3.13. L-karnitinas ir jo hidrochloridas

D.3.14. Taurinas

D.3.15. L-lizinas ir jo hidrochloridas

D.4. Kitos maistinės medžiagos, leidžiamos naudoti mišinių kūdikiams gamyboje

D.4.1. Cholinas

D.4.2. Cholino chloridas

D.4.3. Cholino citratas

D.4.4. Cholino bitartratas

C.4.5. Inozitolis

 

D.5. Turi būti pridėta nukleotidų:

D.5.1. citidino 5‘-monofosfato ir jo natrio druskų;

D.5.2. uridino 5‘-monofosfato ir jo natrio druskų;

D.5.3. adenozino 5‘-monofosfato ir jo natrio druskų;

D.5.4. guanozino 5‘-monofosfato ir jo natrio druskų;

D.5.5. inozino 5‘-monofosfato ir jo natrio druskų

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-572, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 99-4451 (2003-10-22), i. k. 1032250ISAK000V-572

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

Nr. V-155, 2008-02-28, Žin., 2008, Nr. 27-998 (2008-03-06), i. k. 1082250ISAK000V-155

 

 

E priedas

 

TEIGINIAI APIE PRADINIŲ MIŠINIŲ KŪDIKIAMS MAISTINGUMĄ IR SVEIKATINGUMĄ IR ATITINKAMĄ TEIGINĮ PAGRINDŽIANTYS REIKALAVIMAI

 

E.1. Teiginiai apie maistingumą

 

Teiginys apie maistingumą

Teiginį apie maistingumą pagrindžiantys reikalavimai

E.1.1. Tik su laktoze

Yra tik vienas angliavandenis – laktozė.

E.1. 2. Be laktozės

Laktozės kiekis yra ne didesnis kaip 2,5 mg/100 kJ (10 mg/100 kcal).

E.1. 3. „Pridėta LCP“ arba šį teiginį atitinkantis teiginys apie maistingumą, nurodantis, kad į produktą pridėta dokozaheksaeno rūgšties

Dokozaheksaeno rūgšties kiekis yra ne mažesnis kaip 0,2 % bendro riebalų kiekio.

E.1. 4. Teiginiai apie maistingumą, kuriais nurodoma, kad produkte yra šių pasirenkamų sudedamųjų dalių:

 

E.1.4.1. taurino

Pasirinktinai pridėtas toks kiekis, kuris pagal šios higienos normos B priede nustatytus reikalavimus yra specialiai skirtas ir tinkamas kūdikių maisto produktams.

E.1.4.2. fruktooligosacharidų ir galaktooligosacharidų

E.1.4.3. nukleotidų

 

E.2. Teiginiai apie sveikatingumą (įskaitant teiginius apie ligų rizikos mažinimą)

 

Teiginys apie sveikatingumą

Teiginį apie sveikatingumą pagrindžiantys reikalavimai

E.2.1. Alergijos pieno baltymams rizikos sumažinimas. Tokiame teiginyje apie sveikatingumą gali būti terminų, nusakančių susilpnintas alergeno arba susilpnintas antigeno savybes.

a) Turi būti pateikti objektyvūs ir moksliškai patikrinti duomenys, pagrindžiantys nurodytas savybes;

b) pradinis mišinys kūdikiams turi atitikti šios higienos normos B priedo B.2.2 punkte pateiktas nuostatas, o imunoreaktyvaus baltymo koncentracija, nustatyta taikant visuotinai priimtinus metodus, turi būti mažesnė kaip 1% mišinyje esančių cheminių medžiagų, kurių sudėtyje yra azoto;

c) etiketėje turi būti nurodyta, kad produkto negali vartoti kūdikiai, alergiški neapdorotiems baltymams, iš kurių produktas yra pagamintas, išskyrus tuos atvejus, kai visuotinai pripažintais klinikiniais tyrimais įrodoma, kad pradinį mišinį kūdikiams toleruoja daugiau kaip 90 % hidrolizatą sudarantiems baltymams labai jautrių kūdikių (pasikliovimo intervalas – 95 %);

d) pradinis mišinys kūdikiams neturi sukelti gyvūnų jautrumo neapdorotiems baltymams, iš kurių pradinis mišinys kūdikiams yra pagamintas.“

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 680, 2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 12-447 (2003-01-31), i. k. 1022250ISAK00000680

Nr. V-572, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 99-4451 (2003-10-22), i. k. 1032250ISAK000V-572

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

 

F priedas

 

Nepakeičiamos ir IŠ DALIES pakeičiamos MOTINos PIENO AMINORŪGŠTyS

mg 100 kJ ir 100 kcal motinos pieno

 

Aminorūgštis, mg

100 kJ 1)

100 kcal

F.1. Cistinas

9

38

F.2. Histidinas

10

40

F.3. Izoleucinas

22

90

F.4. Leucinas

40

166

F.5. Lizinas

27

113

F.6. Metioninas

5

23

F.7. Fenilalaninas

20

83

F.8. Treoninas

18

77

F.9. Triptofanas

8

32

F.10. Tirozinas

18

76

F.11. Valinas

21

88

1) 1 kJ = 0,239 kcal.“

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

 

G priedas

 

Baltymų kiekio, Baltymų šaltinio ir baltymų, naudojamų pradiniams mišiniams, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,56 g/100 kJ (2,25 g/100 kcal) baltymų, gaminti iš išrūgų baltymų hidrolizatų, gautų iš karvės pieno baltymo, apdorojimo reikalavimai

 

G.1. Baltymų kiekis (baltymų kiekis = azoto kiekis × 6,25):

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

0,44 g/100 kJ

0,7 g/100 kJ

(1,86 g/100 kcal)

(3 g/100 kcal)

 

G.2. Baltymų šaltinis

Iš karvės pieno po fermentinio kazeinų nusodinimo naudojant chimoziną gauti demineralizuoti saldžiųjų išrūgų baltymai, kuriuos sudaro:

G.2.1. 63 % išrūgų baltymų izoliato be kazeino-glikomakropeptido, kuriame mažiausias baltymų kiekis yra 95 % sausosios medžiagos, baltymų denatūravimas yra mažesnis negu 70 %, o didžiausias pelenų kiekis – 3 %;

G.2.2. 37 % saldžiųjų išrūgų baltymų koncentrato, kuriame mažiausias baltymų kiekis sudaro 87 % sausosios medžiagos, baltymų denatūravimas yra mažesnis negu 70 %, o didžiausias pelenų kiekis – 3,5 %.

G.3. Baltymų apdorojimas – tai dviejų etapų hidrolizės procesas, vykdomas naudojant tripsino preparatą, kai tarp dviejų hidrolizės etapų atliekamas terminis apdorojimas (3– 10 min, 80– 100 °C).“

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

Priedas. Neteko galios nuo 2007-12-31

Priedo naikinimas:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin. 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

J PRIEDAS

 

PERDIRBTŲ GRŪDINIŲ MAISTO PRODUKTŲ KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS PAGRINDINIAI SUDĖTIES REIKALAVIMAI

 

Maistinių medžiagų reikalavimai pateikti gataviems produktams arba paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas.

J.1. Grūdinių produktų sudėtinės dalys

Perdirbti grūdiniai maisto produktai paruošiami iš vienos ar kelių rūšių perdirbtų grūdų ir/ar krakmolingų šakninių produktų.

Grūdai ir/ar krakmolingos šaknys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. galutinio sauso mišinio svorio.

J.2. Baltymų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal produkto

J.2.1. Grūdinių produktų su pridėtu dideliu baltymų kiekiu ir džiūvėsių bei sausainių sudėtyje baltymų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,3 g/100 kJ arba 5,5 g/100 kcal.

J.2.2. Į grūdinius produktus su pridėtu dideliu baltymų kiekiu pridėtas baltymų kiekis neturi būti mažesnis kaip 0,48 g/100 kJ arba 2 g/100 kcal.

J.2.3. Sausainių, pagamintų pridėjus baltymingų produktų (bei atitinkamai paženklintų), sudėtyje esantis baltymų kiekis neturi būti mažesnis kaip 0,36 g/100 kJ arba 1,5 g/100 kcal.

J.2.4. Cheminis įdėtų baltymų indeksas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. nurodytų baltymų (L PRIEDE) arba baltymų energijos kiekis (BEK) mišinyje turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. nurodytų baltymų kiekio. Visais atvejais leidžiama pridėti aminorūgščių tik baltymų mišinio mitybinei vertei pagerinti ir tik tokiomis proporcijomis, kokios yra būtinos šiam tikslui pasiekti.

J.3. Angliavandenių kiekis g/kJ arba g/kcal produkto

J.3.1. Jeigu į paprastus grūdinius produktus ir džiūvėsius bei sausainius įdedama sacharozės, fruktozės, gliukozės, gliukozės sirupo ar medaus, tai:

J.3.1.1. šių pridėtinių angliavandenių kiekis neturi būti didesnis kaip 1,8 g/100 kJ arba 7,5 g/100 kcal;

J.3.1.2. pridėtinės fruktozės kiekis neturi būti didesnis kaip 0,9 g/100 kJ arba 3,75 g/100 kcal.

J.3.2. Jeigu į grūdinius produktus su pridėtiniu baltymų kiekiu įdedama sacharozės, fruktozės, gliukozės sirupo ar medaus, tai:

J.3.2.1. šių pridėtinių angliavandenių kiekis neturi būti didesnis kaip 1,2 g/100 kJ arba 5 g/100 kcal;

J.3.2.2. pridėtinės fruktozės kiekis neturi būti didesnis kaip 0,6 g/100 kJ arba 2,5 g/100 kcal.

J.4. Riebalų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal produkto

J.4.1. Paprastų grūdinių produktų ir džiūvėsių bei sausainių sudėtyje riebalų neturi būti daugiau kaip 0,8 g/100 kJ arba 3,3 g/100 kcal.

J.4.2. Grūdinių produktų su pridėtiniu baltymų kiekiu sudėtyje riebalų neturi būti daugiau kaip 1,1 g/100 kJ arba 4,5 g/100 kcal. Jeigu riebalų yra daugiau kaip 0,8 g/100 kJ (3,3 g/100 kcal), tai:

J.4.2.1. lauro rūgšties neturi būti daugiau kaip 15 proc. visų riebalų kiekio;

J.4.2.2. miristo rūgšties neturi būti daugiau kaip 15 proc. visų riebalų kiekio;

J.4.2.3. linolio rūgšties kiekis (gliceridų = linolatų pavidalu) turi būti ne mažesnis kaip 70 mg/100 kJ (300 mg/100 kcal) ir ne didesnis kaip 285 mg/100 kJ (1200 mg/100 kcal).

J.5. Mineralinių medžiagų kiekiai mg/100 kJ arba mg/100 kcal produkto

J.5.1. Natris

J.5.1.1. Natrio druskų į perdirbtus grūdinius produktus dedama tik technologiniais tikslais.

J.5.1.2. Natrio kiekis perdirbtuose grūdiniuose produktuose turi būti ne didesnis kaip 25 mg/100 kJ (100 mg/100 kcal).

J.5.2. Kalcis

J.5.2.1. Grūdinių produktų su pridėtiniu baltymų kiekiu sudėtyje kalcio negali būti mažiau kaip 20 mg/100 kJ (80 mg/100 kcal).

J.5.2.2. Džiūvėsių ir sausainių, pagamintų įpilant pieno (pieniški sausainiai) (nurodant tai etiketėse), sudėtyje kalcio turi būti ne mažiau kaip 12 mg/100 kJ (50 mg/100 kcal).

J.6. Vitaminų kiekis mg/100 kJ arba mg/100 kcal produkto

J.6.1. Perdirbtuose grūdiniuose produktuose tiamino kiekis turi būti ne mažesnis kaip 25 mg/100 kJ (100 mg/100 kcal).

J.6.2. Grūdiniuose produktuose su pridėtiniu baltymų kiekiu turi būti:

 

 

100 kJ

100 kcal

 

Minimumas

Maksimumas

Minimumas

Maksimumas

 

Vitamino A, μ RE 1)

14

43

60

180

 

Vitamino D, μg2)

0,25

0,75

1

3

 

1) RE – visi trans-retinolio ekvivalentai.

2) Cholekalciferolis, kurio 10 μg = 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D.

PASTABA. Nurodytų kiekių reikia laikytis ir tuomet, jeigu vitaminų A ir D dedama į kitus perdirbtus grūdinius maisto produktus.

 

J.7. Maksimalūs leidžiami vitaminų, mineralų ir mikroelementų, jei jų dedama, kiekiai

 

 

Maistinės medžiagos pavadinimas

Maksimumas, 100 kcal

 

1.

Vitaminas A (mg RE)

180

 

2.

Vitaminas E (mg a -TE) 1)

3

 

3.

Vitaminas D (mg)

3

 

4.

Vitaminas C (mg)

12,5/25 2)

 

5.

Tiaminas (mg)

0,5

 

6.

Riboflavinas (mg)

0,4

 

7.

Niacinas (mg NE) 3)

4,5

 

8.

Vitaminas B6 (mg)

0,35

 

9.

Folio rūgštis (mg)

50

 

10.

Vitaminas B12 (mg)

0,35

 

11.

Pantoteno rūgštis (mg)

1,5

 

12.

Biotinas (mg)

10

 

13.

Kalis (mg) 6)

160

 

14.

Kalcis (mg)6)

80/1804)/1005)

 

15.

Magnis (mg)

40

 

16.

Geležis (mg)

3

 

17.

Cinkas (mg)

2

 

18.

Varis (mg)

40

 

19.

Jodas (mg)

35

 

20.

Manganas (mg)

0,6

 

1) a -TE = d-a -tokoferolio ekvivalentas.

2) taikoma produktams, į kuriuos pridėta geležies.

3) NE – Niacino ekvivalentai = nikotino rūgštis (mg) + mg triptofanas/60 (mg).

4) taikoma produktams, minimiems šios higienos normos 24.2.1 ir 24.2.2 punktuose.

5) taikoma produktams, minimiems šios higienos normos 24.2.4 punkte.

6) taikoma parduodamam produktui.“

 

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin., 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

 

K PRIEDAS

 

MAISTO KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS PAGRINDINIAI SUDĖTIES REIKALAVIMAI

 

Maistinių medžiagų reikalavimai pateikti gataviems produktams arba paruoštiems pagal gamintojo pateiktas instrukcijas.

K.1. Baltymai

K.1.1. Jeigu mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai yra vieninteliai ingredientai, nurodyti produkto pavadinime, tai:

K.1.1.1. nurodyta produkto pavadinime mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. viso produkto svorio ir ne mažiau kaip 25 proc. viso baltymų kiekio;

K.1.1.2. visas nurodytų šaltinių baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1,7 g/100 kJ (7 g/100 kcal).

K.1.2. Jeigu mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai ar jų deriniai produkto pavadinime minimi pirmiausia, tai:

K.1.2.1. nurodyta produkto pavadinime mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. viso produkto svorio ir ne mažiau kaip 25 proc. viso baltymų kiekio;

K.1.2.2. nurodytų šaltinių baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 1 g/100 kJ (4g/100 kcal).

K.1.3. Jeigu mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti baltymų šaltiniai ar deriniai produkto pavadinime nepaminėti pirmiausia, tai:

K.1.3.1. mėsa, paukštiena, žuvis, subproduktai ar kiti tradiciniai baltymų šaltiniai turi sudaryti ne mažiau kaip 8 proc. viso produkto svorio ir ne mažiau kaip 25 proc. viso baltymų kiekio;

K.1.3.2. nurodytų šaltinių baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,5 g/100 kJ (2,2 g/100 kcal);

K.1.3.3. bendras visų produkto komponentų baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 g/100 kJ (3 g/100 kcal).

K.1.4. Jeigu produktas etiketėje įvardijamas tik kaip maistas, bet neminima, kad jo sudėtyje yra mėsos, paukštienos, žuvies, subproduktų ar kitų tradicinių baltymų šaltinių, tai bendras visų produkto komponentų baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 g/100 kJ (3 g/100 kcal).

K.1.5. Aminorūgščių leidžiama įdėti tiktai siekiant pagerinti esamų baltymų maistinę vertę ir tokiais kiekiais, kurie būtini šiam tikslui pasiekti.

K.1.6. Jeigu sūris aštraus užkandžio pavadinime minimas kartu su kitais ingredientais, tai pieno produktų baltymai turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 g/100 kJ (2,2 g /100 kcal), bendras visų produkto ingredientų baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 g/100 kJ (3 g/100 kcal).

K.1.7. Padažams, pateikiamiems kaip priedas prie maisto, netaikomi K.1.1–K.1.4 punktuose nurodyti reikalavimai.

K.1.8. Jeigu saldėsiai pieno produkto pavadinime minimi pirmiausia arba kaip vieninteliai ingredientai, produkte pieno baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2,2 g/100 kcal. Visiems kitiems saldėsiams netaikomi K.1.1–K.1.4 punktuose nurodyti reikalavimai.

K.2. Angliavandeniai

K.2.1. Bendras angliavandenių kiekis, esantis vaisių ir daržovių sultyse bei nektaruose, vaisių patiekaluose, desertuose ar pudinguose, negali būti didesnis kaip:

K.2.1.1. daržovių sultyse ir jų gėrimuose – 10 g/100 ml;

K.2.1.2. vaisių sultyse ir nektaruose bei jų gėrimuose – 15 g/ 100 ml;

K.2.1.3. vaisių patiekaluose – 20 g/100 g;

K.2.1.4. desertuose ir pudinguose – 25 g/100 g;

K.2.1.5. kituose ne pieniškuose gėrimuose – 5 g/100 g.

K.3. Riebalai

K.3.1. Jeigu produktų, nurodytų šio priedo K.1.1 punkte, vieninteliai produkto ingredientai yra mėsa ar sūris arba jie pavadinime minimi pirmiausia, tai bendras visų produkto komponentų riebalų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,4 g/100 kJ (6 g/100 kcal).

K.3.2. Visuose kituose produktuose bendras visų produkto komponentų riebalų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,1 g/ 100 kJ (4,5 g/100 kcal).

K.4. Natris

K.4.1. Galutinis natrio kiekis produkte turėtų būti ne didesnis kaip 48 mg/100 kJ (200 mg/l00 kcal) arba ne daugiau kaip 200 mg 100 g produkto. Jeigu vienintelis produkto pavadinime paminėtas komponentas yra sūris, galutinis natrio kiekis turėtų būti ne didesnis kaip 70 mg/100 kJ (300 mg/100 kcal).

K.4.2. Natrio druskų negalima dėti į produktus, kurie gaminami iš vaisių, taip pat į desertus, pudingus, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja gamybos technologija.

K.5. Vitaminai

K.5.1. Vaisių sultyse, nektaruose ar daržovių sultyse galutinis vitamino C kiekis turėtų būti ne mažesnis kaip 6 mg/100 kJ (25 mg/100 kcal) arba ne mažiau kaip 25 mg 100 g produkto.

K.5.2. Daržovių sultyse galutinis vitamino A kiekis turėtų būti ne mažesnis kaip 25 mg RE/100 kJ (100 mg RE/100 kcal) (RE – visi trans-retinolio ekvivalentai).

K.5.3. Vitamino A nededama į kitą maistą kūdikiams ir mažiems vaikams.

K.5.4. Vitamino D nededama į maistą kūdikiams ir mažiems vaikams.

 

K.6. Maksimalūs leidžiami vitaminų, mineralų ir mikroelementų, jei jų dedama, kiekiai

Maistinės medžiagos pavadinimas

Maksimumas, 100 kcal

1.

Vitaminas A (mg RE)

1801)

2.

Vitaminas E (mg a -TE)

3

3.

Vitaminas C (mg)

12,5/252)/1253)

4.

Tiaminas (mg)

0,25

5.

Riboflavinas (mg)

0,4

6.

Niacinas (mg NE)

4,5

7.

Vitaminas B6 (mg)

0,35

8.

Folio rūgštis (mg)

50

9.

Vitaminas B12 (mg)

0,35

10.

Pantoteno rūgštis (mg)

1,5

11.

Biotinas (mg)

10

12.

Kalis (mg)4)

160

13.

Kalcis (mg)4)

80

14.

Magnis (mg)

40

15.

Geležis (mg)

3

16.

Cinkas (mg)

2

17.

Varis (mg)

40

18.

Jodas (mg)

35

19.

Manganas (mg)

0,6

1) pagal šios higienos normos K priedo K.5 punkto nuostatas.

2) taikoma produktams, į kuriuos pridėta geležies.

3) taikoma vaisių patiekalams, vaisių sultims, nektarams ir daržovių sultims.

4) taikoma parduodamam produktui.“

 

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-572, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 99-4451 (2003-10-22), i. k. 1032250ISAK000V-572

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin., 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

 

L PRIEDAS

 

AMINORŪGŠČIŲ KIEKIS (G) 100 G KAZEINO

 

Aminorūgšties pavadinimas

g/100 g baltymų

1. Argininas

3,7

2. Cistinas

0,3

3. Histidinas

2,9

4. Izoleucinas

5,4

5. Leucinas

9,5

6. Lizinas

8,1

7. Metioninas

2,8

8. Fenilalaninas

5,2

9. Treoninas

4,7

10. Triptofanas

1,6

11. Tirozinas

5,8

12. Valinas

6,7

 

______________

M PRIEDAS

 

MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ IR JŲ ŽALIAVŲ, NAUDOJAMŲ KŪDIKIŲ IR MAŽŲ VAIKŲ MAISTO GAMYBAI, SĄRAŠAS

 

M.1. Vitaminai

 

Vitamino pavadinimas

Leidžiamo naudoti kūdikių ir mažų vaikų maisto gamyboje vitamino preparato pavadinimas

1. Vitaminas A

Retinolis

Retinilo acetatas

Retinilo palmitatas

β-karotinas

2. Vitaminas D

Vitaminas D2 (ergokalciferolis)

Vitaminas D3 (cholekalciferolis)

3. Vitaminas B1

Tiamino hidrochloridas

Tiamino mononitratas

4. Vitaminas B2

Riboflavinas

Natrio riboflavin-5-fosfatas

5. Niacinas

Nikotinamidas

Nikotino rūgštis

6. Vitaminas B6

Piridoksino hidrochloridas

Piridoksin-5-fosfatas

Piridoksino dipalmitatas

7. Folatai

Folio rūgštis

8. Pantoteno rūgštis

Kalcio D-pantotenatas

Natrio D-pantotenatas

Dekspantenolis

9. Vitaminas B12

Cianokobalaminas

Hidroksikobalaminas

10. Biotinas

D-biotinas

11. Vitaminas C

L-askorbo rūgštis

Natrio L-askorbatas

Kalcio L-askorbatas

6-palmitil-L-askorbo rūgštis (askorbilpalmitatas)

Kalio askorbatas

12. Vitaminas E

D-α-tokoferolis

DL-α-tokoferolis

D-α-tokoferolacetatas

DL-α-tokoferolacetatas

13. Vitaminas K

Filochinonas (Fitomenadionas)

 

M.2. Mineralinės medžiagos

 

Mineralinės medžiagos pavadinimas

Leidžiamos naudoti kūdikių ir mažų vaikų maisto gamyboje mineralinės druskos pavadinimas

1. Kalcis (Ca)

Kalcio karbonatas

Kalcio chloridas

Kalcio citratai

Kalcio gliukonatas

Kalcio glicerofosfatas

Kalcio laktatas

Kalcio oksidas

Kalcio hidroksidas

Ortofosforo rūgšties kalcio druskos

2. Magnis (Mg)

Magnio karbonatas

Magnio chloridas

Magnio citratai

Magnio gliukonatas

Magnio oksidas

Magnio hidroksidas

Ortofosforo rūgšties magnio druskos

Magnio sulfatas

Magnio laktatas

Magnio glicerofosfatas

3. Geležis (Fe)

Geležies citratas

Geležies amonio citratas

Geležies gliukonatas

Geležies laktatas

Geležies sulfatas

Geležies fumaratas

Geležies difosfatas (geležies pirofosfatas)

Elementinė geležis (karbonilas+ elektrolitas+redukuotas vandenilis)

Geležies sacharatas

Natrio geležies difosfatas

Geležies karbonatas

4. Varis (Cu)

Vario-lizino junginys

Vario karbonatas

Vario citratas

Vario gliukonatas

Vario sulfatas

5. Jodas (J)

Natrio jodidas

Kalio jodidas

Kalio jodatas

Natrio jodatas

6. Cinkas (Zn)

Cinko acetatas

Cinko chloridas

Cinko citratas

Cinko laktatas

Cinko sulfatas

Cinko oksidas

Cinko gliukonatas

7. Manganas (Mn)

Mangano karbonatas

Mangano chloridas

Mangano citratas

Mangano gliukonatas

Mangano sulfatas

Mangano glicerofosfatas

8. Kalis (K)

Kalio chloridas

Kalio citratai

Kalio gliukonatas

Kalio laktatas

Kalio glicerofosfatas

 

M.3. Aminorūgštys

M.3.1. L- argininas                 ù

M.3.2. L- cistinas

M.3.3. L- histidinas                    ir jų

M.3.4. L- izoleucinas               } hidrochloridai

M.3.5. L- leucinas

M.3.6. L- lizinas

M.3.7. L- cisteinas                   û

M.3.8. L – metioninas

M.3.9. L- fenilalaninas

M.3.10. L-treoninas

M.3.11. L- triptofanas

M.3.12. L-tirozinas

M.3.13. L-valinas

M.4. Kitos maistinės medžiagos

M.4.1. Cholinas

M.4.2. Cholino chloridas

M.4.3. Cholino citratas

M.4.4. Cholino bitartratas

M.4.5. Inozitolis

M.4.6. L- karnitinas

M.4.7. L- karnitino hidrochloridas

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin., 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

 

 

N priedas

 

„MAISTINIŲ MEDŽIAGŲ NURODOMOSIOS VERTĖS, ŽENKLINAMOS ANT KŪDIKIŲ IR MAŽŲ VAIKŲ MAISTO PRODUKTŲ“

 

Vitaminų ir mineralinių medžiagų pavadinimai

Kiekiai

1. Vitaminas A

400 μg

2. Vitaminas D

7 μg

3. Vitaminas C

45 mg

4. Vitaminas E

5 mg TE

5. Vitaminas K

12 μg

6. Tiaminas

0,5 mg

7. Riboflavinas

0,7 mg

8. Niacinas

7 mg

9. Vitaminas B6

0,7 mg

10. Folatai

125 μg

11. Vitaminas B12

0,8 μg

12. Kalcis

550 mg

13. Geležis

8 mg

14. Cinkas

5 mg

15. Jodas

80 μg

16. Selenas

20 μg

17. Varis

0,5 mg

18. Pantoteno rūgštis

3 mg

19. Biotinas

10 μg

20. Fosforas

550 mg

21. Kalis

1000 mg

22. Natris

400 mg

23. Chloridas

500 mg

24. Magnis

80 mg

25. Manganas

1,2 mg“

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

P PRIEDAS

 

MAISTO PRODUKTŲ, SKIRTŲ SVORĮ MAŽINANČIOMS SUMAŽINTO ENERGIJOS KIEKIO DIETOMS, SUDĖTIES REIKALAVIMAI

 

Reikalavimai pateikti paruoštiems vartoti (gataviems) produktams arba paruoštiems pagal gamintojo nurodymus.

P.1. Energinė vertė

P.1.1. Produktų, pakeičiančių visą paros maisto racioną, energinė vertė yra ne mažesnė kaip 3360 kJ (800 kcal) ir ne didesnė kaip 5040 kJ (1200 kcal).

P.1.2. Produktų, pakeičiančių vieną ar daugiau valgymų per parą, vieno maitinimosi energinė vertė yra ne mažesnė kaip 840 kJ (200 kcal) ir ne didesnė kaip 1680 kJ (400 kcal).

P.2. Baltymai

P.2.1. Produktų sudėtyje esantys baltymai turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. ir ne daugiau kaip 50 proc. produkto energinės vertės. Bet kuriuo atveju produktuose, pakeičiančiuose visą paros maisto racioną, baltymų neturi būti daugiau kaip 125 g.

P.2.2. P.2.1 punkte minėtos nuostatos yra skirtos baltymams, kurių cheminis indeksas atitinka R PRIEDE pateikto Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio bei Pasaulio sveikatos organizacijų (1985) kontrolinio baltymo indeksą. Jei cheminis indeksas žemesnis kaip 100 proc. kontrolinio baltymo indekso, minimalūs baltymų lygiai atitinkamai didinami. Bet kokiu atveju baltymo cheminis indeksas turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc. kontrolinio baltymo indekso.

P.2.3. Visais atvejais aminorūgščių leidžiama pridėti tik siekiant pagerinti mitybinę baltymų vertę ir tik šiam tikslui pasiekti reikalingais kiekiais.

P.3. Riebalai

P.3.1. Iš riebalų gaunama energija neturi būti didesnė kaip 30 proc. visos produkto energinės vertės.

P.3.2. Produktuose, pakeičiančiuose visą paros maisto racioną, linoleno rūgšties (gliceridų pavidalu) turi būti ne mažiau kaip 4,5 g.

P.3.3. Produktuose, pakeičiančiuose vieną ar daugiau valgymų per parą, linoleno rūgšties (gliceridų pavidalu) turi būti ne mažiau kaip 1 g.

P.4. Maistinės skaidulos

P.4.1. Produktuose, pakeičiančiuose visą paros maisto racioną, maistinių skaidulų turi būti ne mažiau kaip 10 g ir ne daugiau kaip 30 g.

P.5. Vitaminai ir mineralinės medžiagos

P.5.1. Vartojant produktus, pakeičiančius visą paros maisto racioną, per parą turi būti gaunama ne mažiau vitaminų ir mineralinių medžiagų, kaip nurodyta P.5.3 punkte pateiktoje lentelėje.

P.5.2. Vartojant produktus, pakeičiančius vieną ar daugiau valgymų per parą, vieno valgymo metu būtina gauti ne mažiau kaip 30 procentų P.5.3 punkte pateiktoje lentelėje nurodytų vitaminų ir mineralinių medžiagų, tačiau kalio kiekis, gaunamas su šiais produktais vieno valgymo metu, turi sudaryti ne mažiau kaip 500 mg.

P.5.3. Būtinas vitaminų ir mineralinių medžiagų paros kiekis, vartojant maisto produktus, skirtus svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms

 

Vitamino ir mineralinės medžiagos pavadinimas

Kiekis, kurį būtina gauti per parą

1. Vitaminas A

700 μg RE

2. Vitaminas D

5 μg

3. Vitaminas E

10 mg

4. Vitaminas C

45 mg

5. Tiaminas

1,1 mg

6. Riboflavinas

1,6 mg

7. Niacinas

18 mg

8. Vitaminas B1

1,5 mg

9. Folatas

200 μg

10. Vitaminas B12

1,4 μg

11. Biotinas

15 μg

12. Pantoteno rūgštis

3 mg

13. Kalcis

700 mg

14. Fosforas

550 mg

15. Kalis

3100 mg

16. Geležis

16 mg

17. Zinkas

9,5 mg

18. Varis

1,1 mg

19. Jodas

130 μg

20. Selenas

55 μg

21. Natris

575 mg

22. Magnis

150 mg

23. Manganas

1 mg

______________

R PRIEDAS

 

AMINORŪGŠČIŲ KIEKIS (G) 100 G KONTROLINIO BALTYMO [S.8]

 

Aminorūgšties pavadinimas

g/100 g baltymo

1. Cistinas + metioninas

1,7

2. Histidinas

1,6

3. Izoleucinas

1,3

4. Leucinas

1,9

5. Lizinas

1,6

6. Fenilalaninas + tirozinas

1,9

7. Treoninas

0,9

8. Triptofanas

0,5

9. Valinas

1,3

 

______________

S PRIEDAS

 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

S.1. Codex Alimentarius, Volume 4 „Foods for special dietary uses (including foods for infants and children)“. FAO/WHO, Rome, 1994.

S.2. Food fortification. Technology and quality control. FAO Food and nutrition paper, 60. Rome, 1996.

S.3. Nutrition Claim for Foods. TemaNord 1995:651, Copenhagen, 1995.

S.4. Join FAO/WHO Food Standards Programme. Codex Committee on Nutrition and Foods for special Dietary Uses. Proposed draft Guidelines for vitamin and Mineral Supplements. Twenty-first sesion, Berlin, 21-25 September 1998.

S.5. Preliminary Draft Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on the approximation of the laws of the Member States relating to the addition of nutrients to foods. Brussels, 6.6.2000.

S.6. Join FAO/WHO Food Standards programme. Codex Alimentarius Commission. Report of the 22-nd Session of the Codex Committee on Nutrition and Foods for Special Dietary Uses. Berlin, Germany, 19-23 June 2000.

S.7. Proposal for a directive of the European Parliament and of the Council on the approximation of the laws of the Member States relating to food supplements. Nr. 500PC0222, 27.12.2000.

S.8. Requirement of energy and proteins. FAO//UNU summit report. Geneva:WHO, 1985. (WHO, Technical Report Series, 724).

______________

 

Priedas. Neteko galios nuo 2007-01-27

Priedo naikinimas:

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin. 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

 

U PRIEDAS

 

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI, KURIŲ NUOSTATOS ĮGYVENDINAMOS

ŠIA HIGIENOS NORMA

 

1. 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais.

2. Neteko galios nuo 2007-12-31

Punkto naikinimas:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin. 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

3. 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/52/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėn. ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėn. amžiaus, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis.

4. Neteko galios nuo 2007-01-27

Punkto naikinimas:

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin. 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

 

5. 1996 m. vasario 26 d. Komisijos direktyva 96/8/EB dėl maisto produktų, skirtų svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms.

6. Neteko galios nuo 2007-12-31

Punkto naikinimas:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin. 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

7. 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/84/EB, papildanti direktyvą 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais.

8. Neteko galios nuo 2007-01-27

Punkto naikinimas:

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin. 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

 

9. Neteko galios nuo 2007-12-31

Punkto naikinimas:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin. 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

10. 1999 m. birželio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/41/EB, papildanti direktyvą 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais.

11. 2001 m. vasario 15 d. Komisijos direktyva 2001/15/EB dėl medžiagų, leidžiamų naudoti specialios paskirties maisto produktų gamyboje

Papildyta priedu:

Nr. V-572, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 99-4451 (2003-10-22), i. k. 1032250ISAK000V-572

 

 

Lietuvos higienos normos HN 107:2001

„Specialios paskirties maisto produktai“

Z PRIEDAS

 

SPECIALIOS MEDICININĖS PASKIRTIES DIETINIO MAISTO NEPAKEIČIAMOS SUDĖTINĖS DALYS

 

Reikalavimai taikomi produktams, paruoštiems vartoti arba gaminamiems pagal gamintojo nurodymus.

V.1. Vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai tik kūdikių mitybai skirtuose maisto produktuose, minimuose šios higienos normos 33.1.1 punkte, turi atitikti nurodytus šio priedo 1 lentelėje.

V.2. Vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai tik kūdikių mitybai skirtuose maisto produktuose, minimuose šios higienos normos 33.1.2 punkte, turi atitikti kiekius, nurodytus šio priedo 1 lentelėje, tačiau, jei reikia, atsižvelgiant į produkto paskirtį, leidžiamos vienos ar daugiau šių maistinių medžiagų modifikacijos.

V.3. Didžiausi vitaminų ir mineralinių medžiagų, esančių tik kūdikių mitybai skirtuose maisto produktuose, minimuose šios higienos normos 33.1.3 punkte, kiekiai neturi viršyti nurodytų šio priedo 1 lentelėje, tačiau, jei reikia, atsižvelgiant į produkto paskirtį, leidžiamos vienos ar daugiau šių maistinių medžiagų modifikacijos.

V.4. Vartojami pagal paskirtį specialios medicininės paskirties maisto produktai, skirti tik kūdikių mitybai, turi atitikti sąlygas, keliamas kitoms maisto medžiagoms, naudojamoms kūdikių mitybai, kaip numatyta šios higienos normos VI skyriuje. Iki 2012 m. sausio 1 d. neprivaloma taikyti specialios medicininės paskirties maisto produktams, skirtiems tik kūdikių mitybai, šios higienos normos 21.4 ir 21.5 punktų naujų reikalavimų, kurie įsigalioja nuo 2007 m. gruodžio 31 d.

V.5. Vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai maisto produktuose, minimuose šios higienos normos 33.1.1 punkte, išskyrus skirtus tik kūdikių mitybai, turi atitikti nurodytus šio priedo 2 lentelėje.

V.6. Vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai produktuose, minimuose šios higienos normos 33.1.2 punkte, išskyrus skirtus tik kūdikių mitybai, turi atitikti nurodytus šio priedo 2 lentelėje, tačiau, jei reikia, atsižvelgiant į produkto paskirtį, leidžiamos vienos ar daugiau šių maistinių medžiagų modifikacijos.

V.7. Didžiausi vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai produktuose, minimuose šios higienos normos 33.1.3 punkte, išskyrus skirtus tik kūdikių mitybai, negali viršyti nurodytų šio priedo 2 lentelėje, tačiau, jei reikia, atsižvelgiant į produkto paskirtį, leidžiamos vienos ar daugiau šių maistinių medžiagų modifikacijos.

 

1 lentelė. Vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekiai visaverčiuose maisto produktuose, skirtuose kūdikių mitybai

 

Vitamino ar mineralinės medžiagos pavadinimas

Kiekis 100-ui kJ

Kiekis 100-ui kcal

mažiausias

didžiausias

mažiausias

didžiausias

1. Vitaminai

 

 

 

 

1.1. Vitaminas A (μg RE)

14

43

60

180

1.2. Vitaminas D (μg)

0,25

0,75

1

3

1.3. Vitaminas K (μg)

1

5

4

20

1.4. Vitaminas C (mg)

1,9

6

8

25

1.5. Tiaminas (mg)

0,01

0,075

0,04

0,3

1.6. Riboflavinas (mg)

0,014

0,1

0,06

0,45

1.7. Vitaminas B6 (mg)

0,009

0,075

0,035

0,3

1.8. Niacinas (mg NE)

0,2

0,75

0,8

3

1.9. Folio rūgštis (μg)

1

6

4

25

1.10. Vitaminas B12 (μg)

0,025

0,12

0,1

0,5

1.11. Pantoteno rūgštis (mg)

0,07

0,5

0,3

2

1.12. Biotinas (μg)

0,4

5

1,5

20

1.13. Vitaminas E (mg α – TE)

0,5/g polinesočios riebalų rūgštys, perskaičiuotos į linolo rūgštį, bet ne mažiau kaip 0,1 mg 100 kJ

0,75

0,5/g polinesočios riebalų rūgštys, perskaičiuotos į linolo rūgštį, bet ne mažiau kaip 0,5 mg 100 kcal

3

2. Mineralinės medžiagos

 

 

 

 

2.1. Natris (mg)

5

14

20

60

2.2. Chloras (mg)

12

29

50

125

2.3. Kalis (mg)

15

35

60

145

2.4. Kalcis (mg)

12

60

50

250

2.5. Fosforas (mg)*

6

22

25

90

2.6. Magnis (mg)

1,2

3,6

5

15

2.7. Geležis (mg)

0,12

0,5

0,5

2

2.8. Cinkas (mg)

0,12

0,6

0,5

2,4

2.9. Varis (μg)

4,8

29

20

120

2.10. Jodas (μg)

1,2

8,4

5

35

2.11. Selenas (μg)

0,25

0,7

1

3

2.12. Manganas (mg)

0,25

25

1

100

2.13. Chromas (μg)

-

2,5

-

10

2.14. Molibdenas (μg)

-

2,5

-

10

2.15. Fluoras (mg)

-

0,05

-

0,2

* Kalcio ir fosforo santykis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 ir ne didesnis kaip 2,0.

 

2 lentelė. Vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekiai visaverčiuose specialios medicininės paskirties maisto produktuose, skirtuose ne kūdikių mitybai

 

Vitamino ar mineralinės medžiagos pavadinimas

Kiekis 100-ui kJ

Kiekis 100-ui kcal

mažiausias

didžiausias

mažiausias

didžiausias

1. Vitaminai

 

 

 

 

1.1. Vitaminas A (μg RE)

8,4

43

35

180

1.2. Vitaminas D (/μg)

0,12

0,65/0,75 *

0,5

25/3*

1.3. Vitaminas K (μg)

0,85

5

3,5

20

1.4. Vitaminas C (mg)

0,54

5,25

2,25

22

1.5. Tiaminas (mg)

0,015

0,12

0,06

0,5

1.6. Riboflavinas (mg)

0,02

0,12

0,08

0,5

1.7. Vitaminas B6 (mg)

0,02

0,12

0,08

0,5

1.8. Niacinas (mg NE)

0,22

0,75

0,9

3

1.9. Folio rūgštis (μg)

2,5

12,5

10

50

1.10. Vitaminas B12 (μg)

0,017

0,17

0,07

0,7

1.11. Pantoteno rūgštis (mg)

0,035

0,35

0,15

1,5

1.12. Biotinas (μg)

0,18

1,8

0,75

7,5

1.13. Vitaminas E (mg α – TE)

0,5/g polinesočios riebalų rūgštys, perskaičiuotos į linolo rūgštį, bet ne mažiau kaip 0,1 mg 100 kJ

0,75

0,5/g polinesočios riebalų rūgštys, perskaičiuotos į linolo rūgštį, bet ne mažiau kaip 0,5 mg 100 kcal

3

2. Mineralinės medžiagos

 

 

 

 

2.1. Natris (mg)

7,2

42

30

175

2.2. Chloras (mg)

7,2

42

30

175

2.3. Kalis (mg)

19

70

80

295

2.4. Kalcis (mg)

8,4/12 *

42/60 *

35/50 *

175/250 *

2.5. Fosforas (mg)

7,2

19

30

80

2.6. Magnis (mg)

1,8

6

7,5

25

2.7. Geležis (mg)

0,12

0,5

0,5

2,0

2.8. Cinkas (mg)

0,12

0,36

0,5

1,5

2.9. Varis (μg)

15

125

60

500

2.10. Jodas (μg)

1,55

8,4

6,5

35

2.11. Selenas (μg)

0,6

2,5

2,5

10

2.12. Manganas (mg)

0,012

0,12

0,05

0,5

2.13. Chromas (μg)

0,3

3,6

1,25

15

2.14. Molibdenas (μg)

0,72

4,3

3,5

18

2.15. Fluoras (mg)

-

0,05

-

0,2

* Produktuose, skirtuose vaikams nuo 1 iki 10 metų amžiaus.

 

Papildyta priedu:

Nr. V-189, 2005-03-23, Žin., 2005, Nr. 43-1383 (2005-04-02), i. k. 1052250ISAK000V-189

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 680, 2002-12-24, Žin., 2003, Nr. 12-447 (2003-01-31), i. k. 1022250ISAK00000680

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-572, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 99-4451 (2003-10-22), i. k. 1032250ISAK000V-572

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-254, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 65-2297 (2004-04-29), i. k. 1042250ISAK000V-254

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-189, 2005-03-23, Žin., 2005, Nr. 43-1383 (2005-04-02), i. k. 1052250ISAK000V-189

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1013, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 132-5019 (2006-12-05), i. k. 1062250ISAK00V-1013

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-30, 2007-01-22, Žin., 2007, Nr. 11-454 (2007-01-26), i. k. 1072250ISAK0000V-30

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-84, 2007-02-08, Žin., 2007, Nr. 21-787 (2007-02-15), i. k. 1072250ISAK0000V-84

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-534, 2007-06-22, Žin., 2007, Nr. 74-2953 (2007-07-05), i. k. 1072250ISAK000V-534

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-650, 2007-08-06, Žin., 2007, Nr. 90-3584 (2007-08-18), i. k. 1072250ISAK000V-650

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

10.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-942, 2007-11-23, Žin., 2007, Nr. 123-5045 (2007-11-29), i. k. 1072250ISAK000V-942

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

11.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1069, 2007-12-22, Žin., 2007, Nr. 140-5767 (2007-12-29), i. k. 1072250ISAK00V-1069

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

12.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-155, 2008-02-28, Žin., 2008, Nr. 27-998 (2008-03-06), i. k. 1082250ISAK000V-155

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 666 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2001 "Specialios paskirties maisto produktai" patvirtinimo" pakeitimo

 

13.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-951, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 119-4522 (2008-10-16), i. k. 1082250ISAK000V-951

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų pakeitimo