Redaguota: 1994.01.31.
Pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994, Nr.4-55;
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
S T A T U T A S
1993 m. spalio 5 d. Nr.I-259
Vilnius
VI DALIS
PAREIGŪNŲ RINKIMAS, SKYRIMAS IR TVIRTINIMAS
17 skirsnis. Seimo valdybos narių rinkimo tvarka
149 straipsnis. Seimo valdybos nariai renkami iš Seimo
narių pirmojoje Seimo sesijoje visam Seimo įgaliojimų laikui.
Bet kuriam iš valdybos narių atsistatydinus, mirus arba
Seimui jį atšaukus, taip pat išrinkus ar paskyrus į kitas
pareigas, naujo valdybos nario rinkimai jo pareigoms užimti
rengiami artimiausiame Seimo posėdyje šiame statute numatyta
tvarka.
150 straipsnis. Seimo Pirmininkas renkamas pirmajame po
rinkimų Seimo posėdyje slaptu balsavimu.
Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu
gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.
Straipsnio pakeitimai:1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,
Nr.4-55;
151 straipsnis. Kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų ir
kanclerio pareigas siūlo Seimo Pirmininkas. Šie pareigūnai
renkami slaptu balsavimu.
155 straipsnis. Po to, kai kandidatai į kurias nors pareigas
yra pasiūlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka
balotiruotis.
Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 15 minučių,
o kandidatui į Seimo Pirmininko pareigas - iki pusės valandos
pasisakyti ir tiek pat laiko atsakyti į klausimus. Po to, jei
Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.
157 straipsnis. Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai.
Jeigu renkamų kandidatų į tas pačias pareigas pasiūlyta daugiau
negu reikia išrinkti, balsuojama biuleteniais su kandidatų
sąrašu.
158 straipsnis. Rinkimų rezultatai yra galiojantys, jeigu už
kandidatą balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo
narių, išskyrus šiame skirsnyje numatytus pakartotinius
balsavimus, kai išrinktu laikomas kandidatas, gavęs santykinę
balsų daugumą, tačiau šiuo atveju posėdyje turi dalyvauti ne
mažiau kaip pusė visų Seimo narių.
Jeigu nė vienas iš kandidatų negauna reikiamos balsų
daugumos arba negalima nustatyti, kurie kandidatai yra išrinkti,
nes jie surenka po lygiai balsų, rengiamas pakartotinis
balsavimas.
159 straipsnis. Kai renkama į vieną laisvą vietą, o
kandidatų yra daugiau negu du, į kitą balsavimo turą patenka visi
pirmajame ture dalyvavę kandidatai, išskyrus surinkusįjį
mažiausiai balsų. Jeigu keli kandidatai gavo po lygiai ir
mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų yra surinkę bent du
kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji į kitą turą nepatenka.
Priešingu atveju kitam turui lieka visi kandidatai. Jeigu po
tokio pakartotinio balsavimo padėtis nesikeičia, rinkimai
atidedami kitai dienai. Jeigu kandidatai lieka du, elgiamasi
taip, kaip nurodyta šio straipsnio antrojoje dalyje.
Jeigu pakartotinai balsuojant į vieną laisvą vietą buvo du
kandidatai, išrinktu laikomas daugiau balsų gavęs Seimo narys.
Jeigu balsų surinkta po lygiai, balsavimas kartojamas kitą dieną,
o jeigu ir tada neišrenkama, rengiami nauji rinkimai.
160 straipsnis. Kai rinkimai vyksta iš karto į keletą laisvų
vietų, o kandidatų yra daugiau negu šių vietų, į pakartotinio
balsavimo biuletenius įrašomos visos pasiūlytų, bet neišrinktų
kandidatų pavardės. Po pakartotinio balsavimo, išrinktais laikomi
daugiausiai balsų gavusieji kandidatai. Jeigu reikia, rinkimai
kartojami kitą dieną.
18 skirsnis. Ministro Pirmininko kandidatūros ir Vyriausybės
programos svarstymas
162 straipsnis. Konstitucijoje numatytais atvejais, gavęs
Respublikos Prezidento teikimą dėl naujo Ministro Pirmininko
kandidatūros, Seimas artimiausiame posėdyje suteikia galimybę
Respublikos Prezidentui pristatyti pretendentą. Klausimai
Respublikos Prezidentui po to, kai jis pristato Ministro
Pirmininko kandidatūrą, neužduodami. Respublikos Prezidentui
pristačius kandidatūrą, pretendentui suteikiamas žodis (iki 30
minučių) , po kurio jis atsako į Seimo narių klausimus (iki 40
minučių).
Po to svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą perduodama
Seimo frakcijoms. Frakcijos turi teisę su pretendentu suderintu
laiku pakviesti jį į savo posėdžius ir užduoti jam klausimų.
Frakcijos turi apsvarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą
ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.
163 straipsnis. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo
Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo, turi būti surengtas
kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros
priimti.
Šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados. Po
to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis
pretendentui (iki 20 minučių), taip pat galimybė jam dar kartą
atsakyti į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių).
Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar
pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.
Respublikos Prezidentas turi teisę atšaukti pristatytą
kandidatūrą bet kuriuo metu iki balsavimo dėl pritarimo jai
pradžios.
164 straipsnis. Ministras Pirmininkas, gavęs Seimo
pritarimą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato
Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą
Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Pristatymo metu
turi dalyvauti naujai sudarytos Vyriausybės nariai. Vyriausybės
programa Seimo nariams turi būti išdalinta ne vėliau kaip likus
24 valandoms iki šio posėdžio.
Aiškindamas programą, Ministras Pirmininkas gali kalbėti
iki 40 minučių. Atsakymams į klausimus iš viso skiriama 1
valanda. Klausimai gali būti užduoti tiek Ministrui Pirmininkui,
tiek bet kuriam iš ministrų.
165 straipsnis. Po pateikimo Vyriausybės programą svarsto
Seimo frakcijos, o atskirus jos skyrius-atitinkami Seimo
komitetai.
Komitetai ir frakcijos turi teisę pakviesti Ministrą
Pirmininką ar ministrą su jais suderintu laiku atsakyti į
klausimus dėl Vyriausybės programos.
Seimo komitetai ir frakcijos savo išvadas dėl Vyriausybės
programos turi parengti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos
pateikimo.
166 straipsnis. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo
Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą.
Šiame posėdyje pirmiausia išklausoma komitetų ir frakcijų
išvadų. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas
žodis Ministrui Pirmininkui (iki 20 minučių), taip pat
galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių
klausimus (iš viso iki 1 valandos).
Diskusijos dėl Vyriausybės programos gali būti nutrauktos
daugiau kaip pusės balsavusiųjų Seimo narių balsų dauguma.
Toks pasiūlymas be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį
paremia dar bent vienas Seimo narys.
Kai baigta atsakinėti į klausimus, Seimas turi priimti
sprendimą dėl Vyriausybės programos. Sprendimo formuluotės
pateikiamos komitetų ir frakcijų išvadose. Jeigu Vyriausybės
programai nepritarta arba ji grąžinta Vyriausybei patobulinti,
nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti
pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš
naujo 164, 165, 166 straipsniuose nustatyta tvarka.
167 straipsnis. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti,
kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma
pritaria jos programai.
Kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos
Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
169 straipsnis. Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų,
Vyriausybė iš naujo turi gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu
atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
Įgaliojimams iš naujo gauti Ministras Pirmininkas turi
pristatyti naujai paskirtus ministrus ir pateikti Vyriausybės
programos pakeitimus, jeigu jų buvo padaryta, ne vėliau kaip per
7 dienas po to, kai buvo padarytas paskutinis ministrų
pakeitimas, viršijantis pusę visų ministrų skaičiaus, Seimo
sesijos metu arba per 7 pirmąsias kitos Seimo sesijos dienas,
jeigu toks pakeitimas buvo padarytas tarp sesijų.
Pristatymo metu Seimo nariai gali užduoti klausimų Ministrui
Pirmininkui ir naujai paskirtiems ministrams (iš viso iki 30
minučių).
Jeigu pateikiami Vyriausybės programos pakeitimai,
svarstymas tęsiamas šio statuto 165 ir 166 straipsniuose
nustatyta tvarka. Priešingu atveju, iš karto po pristatymo
rengiama diskusija, po kurios Seimas gali balsuoti dėl įgaliojimų
suteikimo arba nutarti perduoti klausimą svarstyti komitetams ir
frakcijoms, bet ne ilgiau kaip 7 dienas. Pastaruoju atveju
diskusija rengiama po to, kai pateikiamos komitetų ir frakcijų
išvados, o dėl įgaliojimų balsuojama išklausius papildomą
Ministro Pirmininko pasisakymą (iki 15 minučių).
19 skirsnis. Kitų valstybės pareigūnų, Konstitucinio Teismo ir
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūrų svarstymas ir skyrimas
170 straipsnis. Seimas skiria Konstitucinio Teismo ir
Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus, taip
pat skiria valstybės pareigūnus ir skiria ar sudaro kolegialias
institucijas (in corpore), kuriuos numato Lietuvos Respublikos
Konstitucija ir įstatymai. Asmenis, kurie teikia kandidatus į
šias pareigas, nustato Konstitucija ir atitinkami įstatymai.
Seimas taip pat sprendžia, ar pritarti Respublikos
Prezidento skiriamų teisėjų ir pareigūnų kandidatūroms, jeigu
tai numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.
171 straipsnis. Kandidatus į Seimo skiriamas pareigas ar
pareigas, į kurias skiriant reikia Seimo pritarimo, Seimo
posėdyje pristato asmuo, teikiantis tas kandidatūras ar
kolegialios institucijos (in corpore) sudėtį. Atskiram kandidatui
pristatyti skiriama iki 10 minučių, o kolegialios institucijos
nariams pristatyti - iki 20 minučių. Kandidatų biografijos
duomenys iki pristatymo turi būti išdalinti Seimo nariams.
Apie Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų
kandidatūras turi būti paskelbta respublikiniuose laikraščiuose
ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų pristatymo Seime.
Kandidatai, įskaitant ir kolegialių institucijų (in corpore)
sudarymo atvejus, turi dalyvauti Seimo posėdyje, kuriame jie
pristatomi.
Kandidatams į Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo
teisėjus, taip pat kandidatams į valstybės institucijų vadovų
pareigas po pristatymo suteikiamas žodis (iki 10 minučių). Visais
atvejais kandidatai turi atsakyti į Seimo narių klausimus: iki 15
minučių skiriama kiekvienam kandidatui į Konstitucinio Teismo ir
Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei kiekvienam kitam atskiram
kandidatui ir iki 30 minučių - visiems kandidatams į kolegialias
institucijas.
172 straipsnis. Po pristatymo kandidatūras svarsto Seimo
frakcijos ir atitinkami komitetai, taip pat Etikos ir procedūrų
komisija.
Frakcijos, komitetai bei Etikos ir procedūrų komisija turi
teisę su kandidatais suderintu laiku pakviesti juos į savo
posėdžius ir užduoti jiems klausimų.
Išvadas dėl kandidatūrų frakcijos, komitetai bei Etikos ir
procedūrų komisija turi pateikti Seimui ne vėliau kaip per 7
dienas nuo kandidatūros pristatymo.
173 straipsnis. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pristatymo
teikiamos kandidatūros turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje.
Šiame posėdyje turi dalyvauti kandidatūras teikiantis asmuo ir
kandidatai, įskaitant ir kandidatus į kolegialias institucijas
(in corpore).
Pirmiausia išklausomos frakcijų, komitetų bei Etikos ir
procedūrų komisijos išvados. Po to rengiama diskusija, kurios
pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui Seimo
nariai gali užduoti klausimų (iki 20 minučių atskiram kandidatui
ir iki 30 minučių kolegialiai institucijai). Be to, kandidatams į
Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir
valstybės institucijų vadovų pareigas prieš klausimus dar
suteikiamas žodis pasisakyti (iki 10 minučių).
Po to Seimas balsuoja dėl atitinkamų Konstitucinio Teismo ar
Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kitų pareigūnų paskyrimo,
kolegialios institucijos (in corpore) paskyrimo ar sudarymo arba
pritarimo kandidatūrai, kurią skiria Respublikos Prezidentas.
174 straipsnis. Prieš pradėdami eiti savo pareigas,
Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai Seime
prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai bei
vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus. Kiti naujai paskirti
valstybės pareigūnai Seimo posėdyje viešai prisiekia, jei tai
numatyta tų valstybės institucijų veiklą reglamentuojančiuose
įstatymuose.
181 straipsnis. Jeigu valstybės pareigūnas ar teismo
teisėjas atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kurių nors kitų
priežasčių toliau negali eiti pareigų, Seimo sesijos metu ne
vėliau kaip per mėnesį nuo vakansijos atsiradimo ar sesijos
pradžios į šias pareigas turi būti paskirtas ar patvirtintas
kitas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS ČESLOVAS JURŠĖNAS
_