Įsakymas netenka galios 2009-01-01:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 3-433/D1-588, 2008-11-05, Žin., 2008, Nr. 132-5089 (2008-11-18), i. k. 1082210ISAK3/D1-588
Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios
Suvestinė redakcija nuo 2002-05-01 iki 2008-12-31
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 79-2347, i. k. 099301MISAK0285/347
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS NACIONALINIO NAFTOS IŠSILIEJIMŲ JŪROJE LIKVIDAVIMO PLANO PATVIRTINIMO
1999 m. rugsėjo 15 d. Nr. 285/347
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos ratifikavimo“, 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos VII priedu „Atsakomieji veiksmai į taršą avarijos atveju“, 1996 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 „Dėl valstybinės žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo jūroje veiksmų schemos“:
1. Tvirtiname Lietuvos nacionalinio naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo plano Bendrąją dalį (1 priedas) ir Vadovą (2 priedas).*
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „vanduo“ ir „ypatingos ekologinės situacijos“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
1999 09 15 įsakymu Nr. 285/347
(nauja redakcija patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2002 03 29 įsakymu Nr. 142/3-125)
NACIONALINIS TARŠOS INCIDENTŲ JŪROJE LIKVIDAVIMO PLANAS
BENDROJI DALIS
I. Bendrosios nuostatos
1. Pagrindinis Nacionalinio taršos incidentų jūroje likvidavimo plano (toliau – Planas) tikslas – nustatyti tokį valstybės institucijų ir ūkio subjektų pasirengimą bei veiksmus taršos nafta incidento atveju, kuris leistų operatyviai ir efektyviai likviduoti naftos išsiliejimus jūroje ir sumažinti tokių išsiliejimų padaromą žalą.
2. Planas taikomas įvykus teršimo incidentui Lietuvos Respublikos atsakomybės rajone. Kadangi atsakomybės rajonas dažniausiai teršiamas nafta ar jos produktais, šis Planas orientuotas į atsakomuosius veiksmus įvykus taršos nafta incidentui.
3. Atitinkamos Plano dalys taip pat taikomos, kai Helsinkio konvencijos šalių kompetentingų operatyvinių institucijų prašymu joms teikiama pagalba.
5. Planą sudaro Bendroji dalis ir Vadovas. Bendrojoje Plano dalyje nurodomas Plano tikslas, apibūdinama institucinė struktūra, nustatomos valstybes institucijų, ūkio subjektų funkcijos ir atsakomybė bei pateikiama naftos išsiliejimų likvidavimo strategija ir priemonės jai įgyvendinti, taip pat aptariami kiti bendrieji klausimai. Vadove nustatomos detalios instrukcijos ir pateikiama informacija, reikalinga visų lygių atsakomųjų veiksmų dalyviams, įvertinti, reaguoti ir valdyti situacijas, numatytas Plano Bendrojoje dalyje. Vadovo prieduose yra detali informacija, reikalinga operatyviam pranešimų perdavimui, sprendimų priėmimui, surinktos informacijos fiksavimui ir analizei ir pan.
6. Pagrindinės šiame Plane vartojamos sąvokos:
6.1. atsakomybės rajonas – Lietuvos jūros rajonas arba kita Baltijos jūros dalis, dėl kurios susitarta su kaimyninėmis valstybėmis pagal Helsinkio konvenciją, kurioje Lietuva atsakinga už atsakomųjų veiksmų organizavimą;
6.2. atsakomieji veiksmai – bet kokie veiksmai, kurių imtasi siekiant išvengti, sumažinti, stebėti, tirti, vertinti ar likviduoti taršą nafta;
6.3. atsakomųjų veiksmų vadovas – asmuo, paskirtas bendram nacionaliniam ar tarptautiniam operatyviniam vadovavimui atsakomiesiems veiksmams;
6.4. Helsinkio konvencijos šalys – valstybės, ratifikavusios 1992 m. Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvenciją (Estija, Danija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija);
6.5. įrenginys – kiekvienas jūros rajone esantis stacionarus ar plūduriuojantis įrenginys, konstrukcija ar platforma;
6.6. jūros rajonas – Lietuvos Respublikos vidaus vandenys (Klaipėdos uosto akvatorija ir Kuršių marios), teritorinė jūra ir išskirtinė ekonominė zona, delimituota susitarimais tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių bei priskirta Lietuvos įstatymais ir kitais teisės aktais;
6.7. nafta – visų rūšių nafta, įskaitant gryną naftą, naftos nuosėdas, naftos atliekas, naftos produktus ir pan.;
6.8. nacionalinis veiksmų jūroje vadovas – asmuo, paskirtas vadovauti Lietuvos ar kitos valstybės pajėgoms tarptautiniuose atsakomuosiuose veiksmuose;
6.10. pakrantės – sausumos dalis, besiribojanti su jūros rajonu, kuri gali būti užteršta iš jūros rajono išmesta nafta;
6.11. potencialūs taršos nafta objektai (objektai) – Lietuvos jūros rajone ar sausumoje esantys uostai, įrenginiai, naftos ir cheminių medžiagų terminalai ir kiti potencialūs teršimo šaltiniai, galintys sukelti taršos nafta incidentą;
6.12. taktinis vadovavimas – tiesioginis vadovavimas vykdant konkrečius atsakomuosius veiksmus įvykio vietoje;
6.13. taršos nafta incidentas (incidentas) – vienas ar keli įvykiai, dėl kurių į jūros aplinką patenka arba gali patekti naftos, kuri kelia ar gali kelti grėsmę Baltijos jūros aplinkai arba pakrantei ar pakenkti vienos arba kelių Helsinkio konvencijos šalių interesams ir reikalauja avarijų likvidavimo ar kitų neatidėliotinų atsakomųjų veiksmų;
6.14. vadovaujančioji šalis – Helsinkio konvencijos valstybė, vadovaujanti tarptautiniams atsakomiesiems veiksmams;
II. Institucijos
7. Aplinkos ministerija:
7.1. koordinuoja atsakomuosiuose veiksmuose dalyvaujančių jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų veiksmus;
7.2. teikia metodinę pagalbą atsakomuosiuose veiksmuose dalyvaujančioms jos reguliavimo sričiai priskirtoms institucijoms;
8. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas:
8.1. renka įrodymus teršėjų identifikavimui, nustato taršos mastą, įvertina žalą aplinkai ir kitus taršos padarinius, rengia bei teikia ieškinius taršos nafta aplinkai padarytos žalos kompensavimui (rekomendacijos įrodymų rinkimui, teršėjų identifikavimui ir taršos masto įvertinimui pateikiamos Vadove);
8.3. nustato reikalavimus atsakomųjų veiksmų dalyviams dėl atsakomuosiuose veiksmuose naudotų techninių priemonių, jūroje ir pakrantėje surinktos naftos tvarkymo;
8.4. pagal turimus finansinius išteklius pavieniui ar bendromis su Helsinkio konvencijos šalių bei nacionalinių institucijų pajėgomis atsakomybės rajone organizuoja ir vykdo reguliarius stebėjimus iš oro tam, kad fiksuotų ir kontroliuotų neteisėtus naftos ir kitų kenksmingų medžiagų išleidimus bei kitus jūros aplinkos apsaugos pažeidimus;
8.5. nustato potencialių taršos nafta objektų teršimo incidentų likvidavimo lokalinių planų (toliau – Lokalinis planas) parengimo ar tikslinimo terminus;
8.6. su Lietuvos saugios laivybos administracija (jei reikia, po konsultacijų su Susisiekimo ir Aplinkos ministerijomis) derina objektų Lokalinius planus, vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą: tikrina pasirengimą reaguoti į taršos nafta incidentus, vykdyti planuose numatytus atsakomuosius veiksmus, kitus reikalavimus ir sąlygas;
8.7. nustatyta tvarka išduoda leidimus taršos nafta incidentų likvidavimui naudoti nemechanines priemones;
9. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba teikia Lietuvos saugios laivybos administracijai bei kitoms atsakomuosiuose veiksmuose dalyvaujančioms institucijoms reikalingą hidrometeorologinę informaciją.
10. Jūrinių tyrimų centras:
10.3. organizuoja ir vykdo taršos nafta įtakos jūrinei aplinkai ir gamtos ištekliams tyrimus, rengia tyrimų ir įtakos vertinimo ataskaitą (naftos išsiliejimo įtakos aplinkai vertinimo rekomendacijos pateikiamos Vadove);
11. Susisiekimo ministerija:
11.1. koordinuoja atsakomuosiuose veiksmuose dalyvaujančių jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų veiksmus;
12. Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) yra kompetentinga operatyvinė institucija atsakomiesiems veiksmams Lietuvos atsakomybės rajone organizuoti ir vykdyti. Įvykus incidentui, Administracija privalo įvertinti situaciją ir imtis reikiamų veiksmų siekiant išvengti ar iki minimumo sumažinti taršos nafta incidentų poveikį. Administracija taip pat prašo ar suteikia tarptautinę pagalbą, vykdo nacionalinio ryšių centro funkcijas bei, reikalui esant, sušaukia Avarijų likvidavimo komitetą. Vykdydama šias funkcijas, Administracija:
12.1. užtikrina pranešimų apie taršos nafta incidentus priėmimą bei reikiamų pajėgų budėjimą visą parą;
12.3. informuoja apie taršos nafta incidentą atitinkamas valstybės institucijas (informuojamų institucijų sąrašas ir informavimo tvarka nustatyta Vadove);
12.4. skubiai praneša apie incidentą bei apie atsakomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi, kitoms kompetentingoms operatyvinėms Helsinkio konvencijos šalių institucijoms, kurių interesai yra ar gali būti paliesti taršos nafta incidentais (naftos dreifas į kitos šalies atsakomųjų veiksmų rajoną), o, įvykus žymiam naftos išsiliejimui, informuoja visas Helsinkio konvencijos šalis bei Helsinkio komisiją (tarptautinių pranešimų procedūros ir tvarka nustatytos Vadove);
12.5. eksploatuoja ir prižiūri turimą naftos išsiliejimų likvidavimo įrangą ir sprendžia efektyvaus turimos įrangos išdėstymo ir panaudojimo klausimus;
12.6. pasitelkia kitų valstybės institucijų ir ūkio subjektų pajėgas, jei teršalai patenka į navigacijai netinkamus vandenis, ar jei Administracijos turimų pajėgų nepakanka efektyviems atsakomiesiems veiksmams vykdyti, ar reikalinga kita pagalba:
12.7. jei užteršiamos pakrantės ar kyla tokio teršimo grėsmė, informuoja Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir/arba atitinkamas savivaldybes;
12.8. bendradarbiauja su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu siekiant įvertinti išsiliejimo mastus, nustatyti kaltininkus ir surinkti reikalingus įrodymus;
12.9. siekdama efektyviau organizuoti ir koordinuoti atsakomuosius veiksmus bei surinkti papildomus įrodymus apie taršos nafta pažeidėjus, Administracija įdiegia ir naudoja naftos dreifo prognozavimo sistemas (modelius) bei didesnio naftos išsiliejimo atvejais kartu su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu vykdo stebėjimus iš oro, rūpinasi, kad būtų įdiegtos ir naudojamos distancinio stebėjimo iš oro ir fiksavimo sistemos, galinčios efektyviai funkcionuoti naktį ar esant blogam orui;
12.10. esant reikalui, po konsultacijų su Susisiekimo ministerija, kreipiasi pagalbos į kitas kompetentingas Helsinkio konvencijos šalių, kitų valstybių institucijas ar tokios pagalbos atsisako (pagalbos prašymo iš užsienio valstybių procedūra aprašoma Vadove). Administracija taip pat turi būti pasiruošusi padengti pagalbą suteikusios šalies kompetentingos institucijos išlaidas, susijusias su suteikta pagalba. Administracija gali bet kuriuo metu paprašyti, kad padedančiosios šalies kompetentinga institucija pateiktų preliminarų pagalbos išlaidų įvertinimą (jei padedančiosios Helsinkio konvencijos šalies kompetentinga operatyvinė institucija ėmėsi atsakomųjų veiksmų savo iniciatyva, ji padengia savo veiksmų išlaidas);
12.11. savo kompetencijos ribose sprendžia klausimus, susijusius su pagalbą suteikiančių šalių operatyviu personalo, krovinių, medžiagų ir įrangos, naudojamos atsakomuosiuose veiksmuose, judėjimu į, per ir iš Lietuvos Respublikos teritorijos (informacija apie sienos kirtimo procedūras ekstremalių situacijų atvejais pateikiama Vadove);
12.13. po konsultacijų su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu priima sprendimą dėl atsakomųjų veiksmų Lietuvos jūros rajone nutraukimo;
12.14. Helsinkio konvencijos šalių kompetentingoms operatyvinėms institucijoms paprašius, suteikia pagalbą likviduojant naftos išsiliejimus;
12.15. derina Avarinių naftos išsiliejimų likvidavimo planus laivams, plaukiojantiems su Lietuvos Respublikos vėliava;
12.16. su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu (jei reikia, po konsultacijų su Susisiekimo ir Aplinkos ministerijomis) derina objektų incidentų Lokalinius planus, taip pat vykdo Lokalinių planų įgyvendinimo priežiūrą: tikrina objektų, laivų pasirengimą reaguoti į taršos nafta incidentus, vykdyti planuose numatytus atsakomuosius veiksmus, kitus reikalavimus ir sąlygas;
12.17. kaupia informaciją apie objektų ir savivaldybių parengtus Lokalinius planus, valstybės institucijų, potencialių taršos nafta objektų ir kitų ūkio subjektų turimas naftos išsiliejimų likvidavimo pajėgas. ES dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais teikia atitinkamą informaciją ES duomenų bankui, sukuria ir prižiūri tam skirtą tinklapį (informacijos kaupimo ir teikimo ES duomenų bankui tvarka plačiau aptariama Vadove);
12.18. nustatyta tvarka teikia informaciją Helsinkio konvencijos šalims ir Helsinkio komisijai (informacijos kaupimo ir teikimo Helsinkio konvencijos šalims ir Helsinkio komisijai tvarka plačiau aptariama Vadove);
12.19. vertina taršos nafta incidentų riziką Lietuvos atsakomybės rajone bei siūlo priemones ir būdus jai sumažinti, o išsiliejus naftai, ir efektyviai likviduoti;
III. Avarijų likvidavimo komitetas
14. Avarijų likvidavimo komitetas yra nuolat veikianti darbo grupė, kurią sudaro įvairių suinteresuotų ministerijų, kitų valstybės ir privačių institucijų atstovai. Į komiteto sudėtį įeina Aplinkos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Civilinės saugos departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Pasienio policijos ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai. Komitetui pirmininkauja Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas. Komiteto sudėtį tvirtina aplinkos ir susisiekimo ministrai.
15. Komitetas:
15.1. konsultuoja Lietuvos saugios laivybos administraciją, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą likviduojant žymius naftos išsiliejimus;
15.2. padeda Lietuvos saugios laivybos administracijai ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ruošti ir teikti pasiūlymus dėl Plano Bendrosios dalies bei Vadovo tikslinimo;
IV. Potencialūs taršos nafta objektai
16. Potencialių taršos nafta objektų atsakingi pareigūnai privalo sistemingai vertinti ir analizuoti taršos nafta incidentų riziką ir imtis priemonių, kad būtų įdiegtos geriausios esamos technologijos ir technika, skirta išvengti ar iki minimumo sumažinti naftos išsiliejimus (nuotekų iš vamzdynų aptikimo, avarinio stabdymo sistemos ir kt. priemonės).
17. Lietuvos atsakomybės rajone ir sausumoje esantys potencialūs taršos nafta objektai:
17.1. turi turėti pagal šio Plano reikalavimus parengtą ir nustatyta tvarka suderintą teršimo incidentų likvidavimo lokalinį planą ir jį įgyvendinti;
17.2. privalo būti nuolat pasirengę reaguoti į teršimų incidentus. Šis pasirengimas – tai apsirūpinimas plane numatytais įrenginiais, laivais, kvalifikuota darbo jėga ir kita;
17.3. Lokaliniuose planuose nustatyta tvarka turi tuoj pat pranešti apie bet kokį taršos nafta incidentą;
17.4. Lietuvos saugios laivybos administracijai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar kitoms valstybės institucijoms prašant, nedelsiant teikia papildomą informaciją, kuri būtina siekiant sustabdyti teršimą arba reaguoti į jį;
V. Pagrindiniai operatyvinio vadovavimo principai
18. Taršos nafta incidentai pagal jų mastą ir vadovavimo schemą skirstomi į tris lygius:
18.1. Pirmo lygio arba lokalinis taršos nafta incidentas – objekto atsakomybės rajone įvykęs teršimo incidentas, kurį objektas gali efektyviai likviduoti savo pajėgomis ar pasitelkęs kitų ūkio subjektų turimas naftos išsiliejimų likvidavimo pajėgas. Pirmo lygio taršos nafta incidento likvidavimo operacijai vadovauja objekto vadovas ar kitas jo paskirtas asmuo. Objekto operatyviniai veiksmai, įvykus tokiam incidentui, numatyti jo Lokaliniame plane. Jei taršos nafta incidentas viršija objekto galimybę operatyviai jį likviduoti, objektas turi kreiptis pagalbos į nacionalines naftos išsiliejimų likvidavimo pajėgas. Tokiu atveju incidentas traktuojamas kaip antro lygio ir operatyvinį vadovavimą atsakomiesiems veiksmams perima Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas ar jo paskirtas Atsakomųjų veiksmų vadovas.
18.2. Antro lygio teršimo nafta incidentas – incidentas, viršijantis atskirų objektų galimybes likviduoti teršimą ar įvykęs ne objektų atsakomybės rajone. Toks incidentas likviduojamas vadovaujantis šiuo Planu. Likvidavimo operacijai vadovauja Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas ar jo paskirtas atsakomųjų veiksmų vadovas. Incidento likvidavimui naudojamos Lietuvos saugios laivybos administracijos turimos pajėgos, jei reikia, pasitelkiamos ūkio subjektų, savivaldybių, kitų valstybės institucijų pajėgos.
18.3. Trečio lygio taršos nafta incidentas – incidentas, kuriam likviduoti nacionalinių pajėgų nepakanka ir reikia kreiptis pagalbos į kitas valstybes. Tokių tarptautinių atsakomųjų veiksmų atveju Lietuva tampa vadovaujančiąja šalimi, o Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius ar jo paskirtas asmuo – atsakomųjų veiksmų vadovu. Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius ar jo paskirtas atsakomųjų veiksmų vadovas skiria vyriausiąjį veiksmų jūroje vadovą ir nacionalinį veiksmų jūroje vadovą. Atsakomuosiuose veiksmuose dalyvaujančios užsienio šalys skiria savo nacionalinius veiksmų jūroje vadovus. Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas ar jo paskirtas atsakomųjų veiksmų vadovas vykdo operatyvinį vadovavimą visoms jungtinėms pajėgoms, o vyriausiasis veiksmų jūroje vadovas – jungtinėms pajėgoms jūroje. Tokių incidentų metu vyriausiasis veiksmų jūroje vadovas, nacionaliniai veiksmų jūroje vadovai ir savarankiškų junginių vadovai pagal savo kompetenciją atsakingi už taktinį vadovavimą.
VI. Naftos išsiliejimų likvidavimo strategija
21. Pasirengimas atsakomiesiems veiksmams bei atsakomųjų veiksmų strategija grindžiama bendra išsiliejimų rizikos įvertinimo ir aplinkos apsaugos prioritetų analize.
22. Galima išskirti šiuos pagrindinius taršos nafta incidentų šaltinius (tipus):
22.1. smulkūs taršos nafta incidentai, kylantys dėl kasdienės laivų bei potencialių taršos nafta objektų eksploatacijos (pakrovimas, iškrovimas, užsipildymas kuru ir pan.). Šie incidentai paprastai būna nedidelio masto bei turi lokalinį poveikį jūros aplinkai;
22.2. stambesni taršos nafta incidentai, kilę dėl avarijos Būtingės, Klaipėdos naftos terminaluose ar kituose objektuose;
22.3. incidentai dėl laivų ar tanklaivių avarijų. Pagal statistinius duomenis Baltijos jūroje kasmet vyksta iki trijų avarijų su vidutiniu 225 tonų naftos išsiliejimu. Didesni naftos išsiliejimai įvyksta rečiau, tačiau kelia ypač didelę grėsmę jūros aplinkai. Pagrindinė tanklaivių avarijų priežastis Baltijos jūroje yra užplaukimas ant seklumos ir susidūrimai;
22.4. incidentai dėl išsipylimų kaimyninėse valstybėse (Latvijos Respublikoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje). Ekstremaliomis oro sąlygomis Lietuvos atsakomybės rajonas gali būti užterštas nafta ir įvykus žymesniam išsiliejimui Gotlando salos rajone. Taip pat incidentai dėl nelegalaus teršimo nafta iš praplaukiančių laivų.
23. Kadangi Lietuvos jūros rajono priekrantės zona pasižymi jautria ekosistemų įvairove, žuvų neršto ir atsiganymo vietomis, tarptautinės svarbos jūros paukščių susitelkimo vietomis bei saugomomis teritorijomis, rekreacinėmis vertybėmis, net nedidelis incidentas gali padaryti didelę žalą aplinkai, rekreacijai ir kitiems jūros ištekliams. Todėl, esant galimybei, svarbu operatyviai ir efektyviai likviduoti visus, net ir nedidelius, teršimo nafta incidentus.
24. Atsakomieji veiksmai turi būti vykdomi taip, kad žala jūros ištekliams būtų kiek galima sumažinta, ypatingą dėmesį skiriant jūros paukščiams (ypač masinio jų susitelkimo metu), jautrių pakrančių zonų, rekreacinių paplūdimų (ypač sezono metu), žuvų neršto ir atsiganymo vietų apsaugai.
25. Atsakomieji veiksmai pirmiausia turėtų būti nukreipti lokalizuoti ir likviduoti išsiliejimus atviroje jūroje, apsaugant priekrantę ir pakrantę. Be to, atsakomųjų veiksmų metu būtina atsižvelgti į Būtingės naftos terminalo geografinę padėtį ir su tuo susijusius kaimyninės šalies interesus.
VII. Naftos išsiliejimų likvidavimo pajėgos ir būdai
27. Įvertinant aukščiau išdėstytus faktorius, nacionalinės kovos su naftos išsiliejimais pajėgos Lietuvos atsakomybės rajone turi būti pasiruošusios likviduoti iki 2 500 tonų išsipylusios naftos. Kovos su naftos išsiliejimais priemonės turi būti orientuotos likviduoti išsiliejimus atviroje jūroje ir maksimaliai apsaugoti Lietuvos jūros rajono priekrantės vandenis, pakrantę bei kaimynių šalių interesus nuo neigiamo taršos poveikio.
28. Įranga išdėstoma taip, kad būtų užtikrintas efektyvus jos panaudojimas. (Išsamesnė informacija apie naftos lokalizavimo, surinkimo ir kitą atsakomųjų veiksmų įrangą bei jos išdėstymą pateikta Vadove.)
29. Nacionalinės naftos išsiliejimų likvidavimo pajėgos turi būti parengtos taip, kad galėtų operatyviai reaguoti į taršos nafta incidentus. Nacionalinių pajėgų savarankiški junginiai ir kitos atsakomųjų veiksmų komandos turi būti organizuotos taip, kad:
29.2. ne ilgiau kaip per 6 valandas nuo išvykimo pasiektų bet kurią išsiliejimo vietą atsakomybės rajone;
29.3. ne ilgiau kaip per 10 valandų po pranešimo gavimo užtikrintų gerai organizuotus atsakomuosius veiksmus;
32. Absorbentai gali būti naudojami tik tada, kai surinkimo priemonių pakanka atsakomųjų veiksmų metu pašalinti absorbuotą naftą nuo jūros paviršiaus.
33. Dispergentai gali būti naudojami tik išimtiniais atvejais, kiekvienu atskiru atveju gavus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą.
34. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, svarstydamas, ar išduoti leidimą naudoti dispergentus, kitas chemines medžiagas likviduojant naftos išsiliejimą, turi atsižvelgti į:
34.1. potencialią žalą jūros aplinkai, jūros paukščiams ir kitiems jūros ištekliams, jeigu kiti reagavimo būdai negali būti sėkmingai panaudoti;
35. Leidimas naudoti dispergentus sekliuose vandenyse gali būti išduotas tik išskirtiniais atvejais (pvz., jeigu tai yra vienintelis būdas išvengti žymios žalos nykstantiems jūros paukščiams) ir tik nedideliems naftos kiekiams likviduoti.
VIII. Tarptautinis bendradarbiavimas
37. Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Lietuvos saugios laivybos administracija, Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Jūrinių tyrimų centras:
37.1. pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su kitų Baltijos jūros valstybių atitinkamomis institucijomis, siekiant išvengti ar sumažinti taršą nafta, o įvykus išsiliejimams, operatyviai juos likviduoti, nustatyti incidentų kaltininkus, įvertinti taršos pasekmes ir kt.;
37.2. keičiasi informacija apie tyrimus ir pasiekimus bei turimą patirtį kovai su naftos išsiliejimais;
IX. Teršimo incidentų likvidavimo lokaliniai planai
38. Pagal Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio nuostatas įrenginiai, laivai, naftos ir cheminių medžiagų terminalai, kiti potencialūs teršimo šaltiniai ir savivaldybės privalo turėti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija suderintus teršimo incidentų likvidavimo lokalinius planus, kurie turi būti suderinti ir su nacionaliniu teršimų likvidavimo Planu:
38.1. 150 t ir didesnės bruto talpos naftos tanklaivių ir kiekvieno 400 t ir didesnės bruto talpos laivų, ne naftos tanklaivių savininkai ar naudotojai Avarinių naftos išsiliejimų likvidavimo planus parengia pagal Tarptautinės jūrų organizacijos Jūros aplinkos apsaugos komiteto 1992 metais patvirtintas rekomendacijas;
38.2. savivaldybių teršimo incidentų likvidavimo lokaliniai planai turi būti suderinti su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu;
38.3. įrenginiai, naftos ir cheminių medžiagų terminalai, kiti potencialūs teršimo šaltiniai Lokalinius planus rengia šiame Plane nurodyta tvarka. Sąrašą potencialių taršos nafta objektų, kurie turi turėti teršimo incidentų likvidavimo lokalinius planus, po konsultacijų su Lietuvos saugios laivybos administracija ir Avarijų likvidavimo komitetu parengia Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Šis sąrašas pateikiamas Vadove.
39. Potencialūs taršos nafta objektai užtikrina, kad Lokaliniuose planuose būtų atsižvelgta į šiuos pagrindinius principus ir reikalavimus:
39.1. Lokaliniame plane turi būti atliktas rizikos, susijusios su objekto eksploatacija, vertinimas, t. y. turi būti numatytas potencialiai labiausiai tikėtinas išsiliejimo dydis;
39.2. Lokalinis planas turi būti parengtas pagal Nacionalinio taršos incidentų jūroje likvidavimo plano nuostatas, jame nustatyta papildomos pagalbos prašymo sistema, kai naftos išsiliejimų mastas viršija lokalines likvidavimo pajėgas ir kt.;
39.3. Lokaliniame plane turi būti aiškiai nustatytas pranešimo apie incidentą atitinkamoms valstybės institucijoms mechanizmas;
39.5. Lokalinis planas turi atitikti objekto tipą, vietą (uždara akvatorija, pusiau uždara akvatorija ar atvira jūra), eksploatacijos sąlygas, būti tinkamas naudotojams;
39.6. Lokaliniame plane turi būti numatytas toks pasirengimas ir procedūros, kurios leistų operatyviai pradėti ir efektyviai vykdyti išsiliejusios naftos lokalizavimo ir likvidavimo darbus;
39.8. bendras įrangos kiekis ir pajėgumas turi būti pakankamas ir atitikti tikėtiną išsiliejimo dydį. Jei naftos išsiliejimo likvidavimo operacijoms numatoma pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgas, tai turi būti aiškiai nurodyta plane;
39.10. įranga turi būti išdėstyta taip, kad, atsižvelgiant į aplinkos jautrumą, lokalizavimo ir likvidavimo priemonėmis būtų galima pasinaudoti nedelsiant;
39.11. dispergentų naudojimas yra ribojamas ir galimas tik kiekvienu atskiru atveju gavus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą. Jei numatomas toks dispergentų naudojimas kovai su nafta, turi būti parengti konkretūs tokio panaudojimo scenarijai, kurie palengvintų operatyvų sprendimo priėmimą;
39.12. naftos išsiliejimų likvidavimo įranga (naftos surinkimo sistemos, boninės užtvaros, laivai ir pan.) turi būti tinkama dirbti eksploatacinėmis objekto hidrometeorologinėmis sąlygomis (bangų aukščiui, srovėms, temperatūrai ir pan.);
39.13. turi būti nustatytas saugus naftos atliekų ir šiukšlių, surinktų avarijos likvidavimo metu, pašalinimas, sudarytos sutartys su įmonėmis, priimančiomis surinktą naftą;
39.14. Lokaliniame plane turi būti nurodytas asmuo, atsakingas už informacijos teikimą valstybės institucijoms, ir tam skirtas telefono numeris;
40. Lokaliniai planai tikslinami ir nustatyta tvarka derinami, jei keičiasi eksploatacijos sąlygos, projekte nustatytos techninės ir eksploatacinės charakteristikos, tarptautiniai reikalavimai, bei po incidentų, jei jų metu išaiškėja šių planų trūkumai. Lokaliniai planai taip pat turi būti tikslinami, jei to reikalauja įgaliotos kontroliuojančios institucijos.
X. Įtakos aplinkai vertinimas po žymesnių naftos išsiliejimų
41. Po žymesnių naftos išsiliejimų atliekamas incidento įtakos aplinkai vertinimas. Šį vertinimą atlieka Jūrinių tyrimų centras, jei reikia, pasitelkdamas kitas institucijas ir/ar mokslo įstaigas. Įtakos aplinkai vertinimo rekomendacijos pateikiamos Vadove.
XI. Taršos nafta padarytos žalos kompensavimas
XII. Mokymai ir pratybos
44. Taršos nafta incidentų atsakomuosiuose veiksmuose dalyvaujančio personalo žinioms, įgūdžiams atnaujinti ir pagilinti turi būti organizuojami reguliarūs mokymų kursai ir vykdomos pratybos.
45. Lietuvos saugios laivybos administracija kartu su Avarijų likvidavimo komitetu parengia personalo mokymo programas bei metinius visų tipų nacionalinių ir tarptautinių pratybų planus, kuriuos tvirtina Lietuvos saugios laivybos administracija.
46. Atsižvelgiant į personalo atsakomybę ir priskirtas funkcijas, mokymo programos skirstomos į keturis lygius:
46.1. 1 lygis – atsakomųjų veiksmų dalyviams, kurie tiesiogiai dirba su pagrindine naftos išsiliejimų lokalizavimo, surinkimo ir kita atsakomuosiuose veiksmuose naudojama įranga;
46.2. 2 lygis – atsakomųjų veiksmų dalyviams, tiesiogiai koordinuojantiems ir vadovaujantiems atsakomiesiems veiksmams jūroje, taip pat valstybinę kontrolę ir įgyvendinimo priežiūrą vykdantiems darbuotojams, dalyvaujantiems naftos išsiliejimų atsakomųjų veiksmų planavime ir operacijose;
47. 4 lygis (instruktorių mokymas) – Lietuvos saugios laivybos administracijos paskirto personalo mokymas, suteikiant jiems žinias ir įgūdžius, reikalingus vykdyti personalo, dalyvaujančio atsakomuosiuose veiksmuose, apmokymus.
48. Šie mokymo kursai turi būti vykdomi atsižvelgiant į poreikius, bet ne rečiau kaip:
1 lygio mokymo kursai – kas antri metai;
2, 3 ir 4 lygių mokymo kursai – kas ketveri metai.
50. Vykdomos šių tipų pratybos:
50.1. „popierinės“ pratybos. Šių pratybų metu inicijuojama diskusija dėl atsakomųjų veiksmų organizavimo, vadovavimo ir kitų veiksmų, tariamai įvykus žymesniam naftos išsiliejimui pagal iš anksto numatytą scenarijų;
50.2. įrangos panaudojimo pratybos. Jos skirtos praktiškai išmėginti įrangą, ryšius bei veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp dalyvaujančių padalinių;
50.3. pranešimų perdavimo pratybos. Šių pratybų tikslas – išbandyti nustatytas pranešimų perdavimo procedūras, ryšių linijas;
50.4. operatyvinės pratybos. Šios pratybos skirtos įvertinti objektų ar nacionalinių pajėgų pasirengimą (reagavimo laiką, galimybes ir kt.) vykdyti atsakomuosius veiksmus;
51. Pratybos gali būti vykdomos dalyvaujant nacionalinėms, objektų, ūkio subjektų bei užsienio šalių pajėgoms.
XIII. Plano tvirtinimas ir tikslinimas
55. Lietuvos saugios laivybos administracija ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ruošia pasiūlymus dėl Plano Bendrosios dalies ir Vadovo tikslinimo ir teikia juos Avarijų likvidavimo komitetui. Komitete suderinti pasiūlymai pateikiami Aplinkos ir Susisiekimo ministerijoms.
56. Plano Vadovo prieduose pateikiama dažnai besikeičianti, tačiau operatyviam sprendimų priėmimui būtina informacija, tokia kaip telefonų sąrašai, duomenys apie turimą įrangą ir jos išdėstymą ir pan. (detalus priedų sąrašas ir priedų aprašymai pateikiami Vadove), todėl priedus būtina nuolat atnaujinti. Plano Vadovo priedus tikslina ir, suderinusi su Avarijų likvidavimo komitetu (jei reikia, – ir su Aplinkos ir Susisiekimo ministerijomis), tvirtina Lietuvos saugios laivybos administracija.
57. Patikslinusi bet kurią prieduose esančią informaciją, Lietuvos saugios laivybos administracija išsiunčia naujas šių priedų versijas šioms institucijoms:
XIV. Vadovas
59. Plano Vadove pateikiama informacija, reikalinga operatyviam atsakomųjų veiksmų valdymui ir vadovavimui: pranešimų perdavimui, situacijos įvertinimui, sprendimų priėmimui, atsakomųjų veiksmų pradėjimui, vykdymui ir nutraukimui bei jų įvertinimui, taip pat kita reikalinga informacija:
59.1. pranešimų ir informacijos perdavimo tvarka bei formos (nacionalinių, Helsinkio konvencijos šalių kompetentingų operatyvinių institucijų ryšio sąrašai);
59.6. turimos įrangos sąrašas, nurodant įrangos vietą, tipą, matmenis, pajėgumą ir kitą reikalingą informaciją;
59.7. jautrios aplinkos ir gamtos išteklių vietos (pridėti žemėlapiai, nurodantys jautrius rajonus, taip pat kur, kada ir kokios naftos likvidavimo priemonės gali būti naudojamos);
Priedo pakeitimai:
Nr. 142/3-125, 2002-03-29, Žin., 2002, Nr. 44-1684 (2002-04-30), i. k. 102301MISAK42/3-125
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 588/441, 2001-12-10, Žin., 2002, Nr. 6-250 (2002-01-23), i. k. 101301MISAK0588/441
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 285/347 "Dėl Lietuvos nacionalinio naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo plano patvirtinimo" dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Įsakymas
Nr. 142/3-125, 2002-03-29, Žin., 2002, Nr. 44-1684 (2002-04-30), i. k. 102301MISAK42/3-125
Dėl 1999 09 15 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr.285/347 "Dėl Lietuvos nacionalinio naftos išsiliejimų jūroje likvidavimo plano patvirtinimo" dalinio pakeitimo