Įsakymas netenka galios 2000-06-10:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 301, 2000-05-31, Žin., 2000, Nr. 47-1365 (2000-06-09), i. k. 1002250ISAK00000301

Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose

Suvestinė redakcija nuo 1999-04-01 iki 2000-06-09

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 20-526, i. k. 0982250ISAK00000055

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS 1992 04 21 ĮSAKYMO NR. 144 „DĖL GYVENTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKOS“ 10 PRIEDO PAKEITIMO

1998 m. sausio 30 d. Nr. 55

Vilnius

Pasikeitus dirbančiųjų laivyne pareigybėms bei ligų pavadinimams,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti:

1.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimą;

1.2. medicininę jūrininko knygelę;

1.3. medicininį jūrininko pažymėjimą (jūrininkams, dirbantiems užsienio laivuose, bei užsienio jūrininkams, dirbantiems Lietuvos Respublikos laivuose);

1.4. laivo vaistinėlių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 medikamentų sąrašus;

1.5. gelbėjimo valties vaistinėlės medikamentų sąrašą;

1.6. būtinųjų vaistų sąrašą, skirtą laivams, kuriuose medicinos pagalbą teikia gydytojas.

2. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ ankstesnį 10 priedą laikyti netekusiu galios.

3. Įsakymo vykdymą kontroliuos viceministrė Romalda Baranauskienė.

Viceministrė                                                                                            R. Baranauskienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministerijos

1998 01 30 įsakymu Nr. 55

10 priedas

LAIVYNO DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMAS

Tikslas – nustatyti, ar tikrinamas asmuo tinkamas dirbti laivyne dėl sveikatos būklės.

1 skyrius. TIKRINIMŲ TVARKA

1.1. Sveikatos tikrinimą organizuoja viešoji įstaiga Klaipėdos jūrininkų ligoninė pagal sudarytas sutartis su jūros įmonių ir organizacijų administracija.

1.2. Priimamų į laivyną dirbti ir dirbančiųjų sveikatą periodiškai tikrina speciali gydytojų komisija, patvirtinta viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus.

1.3. Laivyno darbuotojų sveikatą periodiškai tikrina speciali gydytojų komisija, kuri, vadovaudamasi šio priedo 1.5, 1.6, 1.7 punktais, nustato reikiamus papildomus specialistų tikrinimus, tyrimų apimtis ir dažnumą.

1.4. Tikrinant sveikatą tų laivyno darbuotojų, kurie dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis, mitybos padaliniuose ir kitur, kur periodinis sveikatos tikrinimas yra privalomas ir apsprendžia profesinį tinkamumą dėl sveikatos būklės, vadovaujamasi šio įsakymo 7 priedu.

1.5. Šio priedo 2 skyriuje išvardytų laivyno profesijų dirbantiesiems sveikatą tikrintis privalu kas 12 mėnesių, moterims tikrintis pas akušerį-ginekologą privalu kas 6 mėnesius.

1.6. Tikrinant sveikatą kas 12 mėnesių, būtina atlikti šiuos tyrimus:

– kraujo – dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV);

– kraujo – cukraus kiekiui nustatyti (įsidarbinant, pagal medicinines indikacijas ir asmenims, kuriems per 50 metų);

– kraujo grupei ir Rh faktoriui nustatyti (pažymima piliečio pase ir medicininėje jūrininko knygelėje);

– šlapimo;

– krūtinės ląstos fluorogramą;

– matuoti akispūdį (asmenims, kuriems per 40 metų – kartą per 3 metus);

– EKG (asmenims, kuriems per 40 metų);

– audiometriją (narams, mechanikos ir radionavigacijos tarnyboje dirbantiems asmenims);

– onkocitologinį (moterims);

– kolposkopiją (moterims, kurioms per 35 metus);

– urogenitalinių išskyrų – dėl lytiškai plintančių ligų;

– kraujo – dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės reakcijos).

Punkto pakeitimai:

Nr. 125, 1999-03-18, Žin., 1999, Nr. 29-842 (1999-03-31), i. k. 0992250ISAK00000125

1.7. Tikrinant sveikatą, yra privalomos šių specialybių gydytojų apžiūros:

– gydytojo terapeuto (bendrosios praktikos gydytojo),

– chirurgo,

– neurologo,

– oftalmologo,

– otorinolaringologo,

– stomatologo,

– akušerio-ginekologo (moterims),

– psichiatrijos – narkologijos įstaigos (kabineto) gydytojo išvados (įsidarbinančiam – iš tikrinamojo gyvenamosios vietos).

1.7. Tikrinimo duomenis ir išvadą apie tinkamumą dirbti laivyne – eiti konkrečias pareigas konkrečiomis nurodytomis sąlygomis – kiekvienas gydytojas įrašo į ambulatorinę kortelę (F.025/a) bei patvirtina asmeniniu antspaudu ir parašu.

Gydytojų komisijos pirmininkas galutinę išvadą įrašo į medicininę jūrininko knygelę, jūrininko knygelę, medicininę privalomojo sveikatos tikrinimo pažymą (F 047/a), tvirtina parašu, asmeniniu bei gydymo įstaigos antspaudu, nurodo kitą sveikatos tikrinimo datą.

1.8. Neaiškiais atvejais apie tinkamumą dirbti laivyne – atsižvelgiant į patologijos išraišką, bendrą organizmo būklę, amžių, profesinį tikrinamojo pasirengimą, reiso sunkumą ir trukmę – sprendžia GKK, o tvirtinta viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius įsakymu.

1.9. Gydytojai išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrų ir upių laivyne, uoste; pažymi konkrečią specialybę ir apribojimus (plaukiojimo klimato zoną, reiso ilgumą), ar gali dirbti su individualia deguonies dujokauke (IDD).

1.10. Asmenis, kurie dėl sveikatos būklės laivyne dirbti netinkami, medicininės komisijos sekretorė įrašo į specialų žurnalą ir išrašo apie juos pažymas uosto karantino tarnybai bei laivų savininkams.

1.11. Prireikus sveikatą tikrinantis gydytojas tikrinamąjį gali siųsti konsultuoti pas kitus specialistus, atlikti specialius tyrimus (ir nenumatytus 1.6 punkte), skiepyti (žr. šio įsakymo 6 priedo 1.6 punktą), užklausti ir gauti atsakymus iš kitų gydymo įstaigų (odos ir veneros, psichiatrijos, infekcinių ligų ir kt.) bei privačiai dirbančių gydytojų.

1.12. Laivyno, žvejų ir jūrų transporto įmonės ar organizacijos administracija, laivo gydytojas, gydymo įstaiga, teikianti medicinos paslaugas laivyno darbuotojams, gali siųsti asmenį tikrintis sveikatos anksčiau, negu nustatyta, nurodydama tikrinimo priežastį (pvz., po sunkių susirgimų, traumų ar kitų išryškėjusių kontraindikacijų).

1.13. Už sveikatos nepasitikrinusių asmenų (kuriems tikrintis privaloma) priėmimą į darbą laivyne, taip pat už periodinio sveikatos tikrinimo terminų pažeidimus pagal veikiančius įstatymus ir darbo sutartis atsako laivyno (žvejų bei jūrų ir upių transporto) organizacijos ar įmonės administracija ir patys darbuotojai.

1.14. Gydytojas, dirbantis laive, arba asmuo, atsakingas už medicininę priežiūrą laive, kontroliuoja laivo įgulos narių sveikatos tikrinimosi terminus, informuoja laivo administraciją apie asmenis, nepasitikrinusius sveikatos, ir tiems, kuriems išryškėjo medicininių kontraindikacijų, rekomenduoja laikinai pakeisti darbo profilį.

1.15. Asmenims, sergantiems ūminėmis, infekcinėmis, odos ir veneros ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu, o asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, – paūmėjimo ir gydymosi laikotarpiu ar nėštumo atveju sveikata dėl tinkamumo dirbti laivyne netikrinama.

1.16. Medicininėje jūrininko knygelėje turi būti nurodyta profesija, asmens nuotrauka, patvirtinta laivo savininko antspaudu.

1.17. Jūrininkai, dirbantys užsienio laivuose, bei užsienio jūrininkai, dirbantys Lietuvos Respublikos laivuose, privalo turėti medicininį jūrininko pažymėjimą (forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos). Šį pažymėjimą užpildo medicininės komisijos pirmininkas.

2 skyrius. LAIVYNO DARBUOTOJŲ, KURIEMS PRIVALU TIKRINTIS SVEIKATĄ, TIKRINIMAS, PROFESINĖS GRUPĖS

I grupė – vadovaujančioji grandis

Kapitonai, kapitonų padėjėjai (laivavedžiai), locmanai, savaeigių laivų škiperiai ir jų padėjėjai, savaeigių kranų kapitonai ir jų padėjėjai.

II grupė – vadovaujančioji grandis (su sugretintomis specialybėmis)

Kapitonai-mechanikai, kapitonai-mechanikų padėjėjai, laivavedžiai-mechanikų padėjėjai, mechanikų padėjėjai-laivavedžiai, savaeigių kranų kapitonai-vyresnieji mechanikai.

III grupė – mechaninė laivų tarnyba

Mechanikai, refrižeratorių mechanikai, elektromechanikai, mechanikų padėjėjai, elektrikai, siurblių mašinistai (dokermanai), motoristai (mašinistai), kranų mašinistai, refrižeratorių mašinistai (motoristai), tekintojai, šaltkalviai, plaukiojančių kranų kranininkai meistrai ir jų padėjėjai, gervininkai, gervininkai-mašinistai, plaukiojančių kranų kranininkai, gervininkai ir vyresnieji gervininkai, vyresnieji gervininkai-motoristai, gervininkai-motoristai, vyresnieji gervininkai-mašinistai, savaeigių kranų dyzelininkai, žuvų taukų virinimo agregato mašinistai, žuvies miltų agregato mašinistai, tankų plovėjai.

IV grupė – radionavigacinių įrenginių specialistai

Radijo operatoriai (radistai), radijo technikai, hidroakustikai.

V grupė – denio komandos specialistai

Bocmanai, jūreiviai, jūreiviai-narai, žūklės meistrai, žuvies apdorojimo meistrai, kranininkai, gervininkai, staliai, motoristai-vairininkai, vyresnieji motoristai-vairininkai, motoristai-jūreiviai, vyresnieji motoristai-jūreiviai, kūrikai-jūreiviai, mašinistai-jūreiviai, mašinistai-vairininkai, jūreiviai-kasininkai, motoristai-bocmanai, pagalbinių katilų kūrikai-jūreiviai.

VI grupė – nesavaeigio laivyno ir keltų įrenginių specialistai

Kapitonai, škiperiai ir jų padėjėjai, jūreiviai, plaukiojančių valymo stočių viršininkai, priešgaisrinės apsaugos viršininkai, technikai, kapitono padėjėjai, ugniagesiai ir jų padėjėjai, žemsiurbių jūreiviai, dujų aptarnautojai, techninio laivyno karavanų viršininkai, hidrotechninių įrenginių ir perkėlų prižiūrėtojai, hidrotechninių įrenginių akumuliatorininkai, postų brigadininkai-motoristai, hidrotechninių įrenginių montuotojai, sprogdinimų darbininkai ir instruktoriai, dokų viršininkai, mechanikai-dokų viršininkų pavaduotojai, dokų viršininkų pamainos padėjėjai.

VII grupė – pagalbinė laivyno grandis

Laivų medicinos darbuotojai, maisto tarnybų ir laivų restoranų darbuotojai, valytojai, muzikantai, laivyno inspekcijos inspektoriai, inžinieriai-inspektoriai, kapitonų padėjėjai (ūkio, keleivių, gamybos ir technologijos reikalams), inžinieriai hidrologai, mokslo darbuotojai, laborantai, komandiruotieji asmenys, vertėjai, skalbėjai.

Pastabos:

1. Asmenys, kurių specialybės sugretintos, mediciniškai tikrinami atsižvelgiant į pirmąją specialybę.

2. Stojant į jūrininkų specialybių mokymo įstaigas, profesinė grupė nustatoma pagal pasirinktą specialybę.

3. Asmenys, papildomai dirbantys narais, mediciniškai tikrinami pagal specialius reikalavimus.

3 skyrius. BENDROSIOS MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS DIRBTI LAIVYNE

1. Žmogaus imunodeficito virusinės infekcijos susirgimai (B20-B24 pagal X Tarptautinę ligų klasifikaciją).

Punkto pakeitimai:

Nr. 125, 1999-03-18, Žin., 1999, Nr. 29-842 (1999-03-31), i. k. 0992250ISAK00000125

2. Visi piktybiniai generalizuoti susirgimai.

3. Ūminės infekcinės ligos (iki pasveikimo).

4. Užkrečiamosios odos ligos, lėtinis piodermatitas.

5. Psoriazės, difuzinis neurodermatitas.

6. Mikozės (iki pasveikimo).

7. Psichiniai susirgimai, dėl kurių būtina dispanserinė priežiūra.

8. Epilepsija.

9. Ūminė ir lėtinė leukozė, limfogranulomatozė, limfosarkoma ir hemoblastozė.

10. Ozena.

11. Įvairios etiologijos tinklainės atšokimas bet kurioje akies dalyje (nepriklausomai nuo gydymo rezultatų).

12. Pasireiškę neišgydomi vokų kraštų, konjunktyvos ir ašarų takų susirgimai, sukeliantys regėjimo sutrikimų.

13. Anoftalmija arba visiškas apakimas viena akimi, regėjimas viena akimi mažiau kaip 0,1D, kai regėjimas kita akimi – mažiau kaip 0,5D.

14. Vestibulinio aparato susirgimai, kai sutrinka pusiausvyra arba dažnai kartojasi Menjero ligos simptomų komplekso priepuoliai.

15. Įvairios etiologijos progresuojantis klausos susilpnėjimas viena ar abiem ausimis – kai šnabždesį tikrinamasis girdi per mažesnį kaip 1 metro atstumą.

16. Įvairios etiologijos kalbos defektai, trukdantys bendrauti, taip pat ryški logoneurozė (mikčiojimas).

17. Lėtiniai kvėpavimo takų susirgimai ir anatominiai defektai, kurie dažnai paūmėja arba nuo kurių sutrinka kvėpavimas ir uoslė.

18. Nefritai ir neurozės.

19. Nėštumas.

20. Lėtiniai gimdos ir jos priedų uždegimai disfunkcinio gimdos kraujavimo atveju.

21. Moters lytinių organų antro ir trečio laipsnio nusileidimas arba iškritimas, kai sutrinka gretimų organų funkcijos.

22. Lėtinis osteomielitas.

23. Galvos ir nugaros smegenų, periferinės nervų sistemos organiniai susirgimai bei traumos, kai pasireiškia judėjimo, koordinacijos ir taktilinio jutimo sutrikimai.

24. Būklė po išplėstinių chirurginių operacijų, pašalinus organą, kai yra funkcinių tos sistemos sutrikimų.

25. Būklė po operacinio širdies kraujagyslių ir širdies vožtuvų gydymo.

26. Dviejų ir daugiau stambių sąnarių ankilozė, vieno klubo sąnario ankilozė persirgus kaulų tuberkulioze.

27. Įgimtos judėjimo aparato anomalijos, trukdančios vaikščioti, įgytos kaulų ir sąnarių deformacijos.

28. Kurios nors galūnės amputacija.

29. Ūmus miokardo infarktas.

30. Vidutinė ar sunki cukrinio diabeto forma.

31. Bronchinė astma ir astminis bronchitas.

32. Amžius – per 65 metus.

4 skyrius. PAPILDOMOS KONTRAINDIKACIJOS DIRBTI LAIVYNE

(Pagal atskiras profesines grupes, nurodytas šio priedo 2 skyriuje)

Eil. Nr.	Susirgimų pavadinimas	Profesinės grupės							Pastabos
	I	II	III	IV	V	VI	VII
	NS	NS	NS	NS	NS	NS	NS
1.	Širdies ligos (įvairios etiologijos miokarditas, perikarditas, miokardo distrofija ir kt.)								Diagnozė patvirtinama elektrokardiografijos, echokardiografijos krūvio mėginiais
1.1.	Širdies ritmo sutrikimai:
	a) kompensuotos kraujo apytakos būklė,	11	11	11	11	11	11	11
	b) dekompensuotos kraujo apytakos būklė	33	33	33	33	33	33	33
1.2.	Širdies ritmo sutrikimai	33	33	33	33	33	33	33
	(virpamoji aritmija, paroksizminė
	tachikardija)
1.3.	Širdies dirglumo sutrikimai:								Galimybė dirbti laivyne sprendžiama atsižvelgiant į pagrindinį susirgimą
	a) pavienės, retos (iki 4–5 per minutę)	11	11	11	11	11	11	11
	ekstrasistolės,
	b) dažnos grupinės ir kt. ekstrasistolės	33	33	33	33	33	33	33
1.4.	Širdies laidumo sutrikimai (širdies blokados)
	a) A–V blokada I–III,	33	33	33	33	33	33	33
	b) dalinė bet kurios Hiso pluošto	32	32	32	32	32	32	32
	kojytės blokada,
	c) visiška bet kurios Hiso pluošto	33	33	33	33	33	33	33
	kojytės blokada
2.	Lėtinė išeminė širdies liga (krūtinės angina, poinfarktinė kardiosklerozė) ,	33	33	33	33	33	33	33	Visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys, nesant širdies ritmo ir laidumo sutrikimų, krūtinės anginos priepuolių hemodinamikos sutrikimų ir išeminių pokyčių EKG, gali dirbti laivyne, tačiau apie tai sprendžiama individualiai ir tik visiškai ištyrus kardiologiškai, prižiūrint gydytojui
3.	Pirminė arterinė hipertenzija								Seniai dirbantys asmenys, neturintys ritmo ir laidumo sutrikimų bei krūtinės anginos priepuolių, gali dirbti laivyne, tačiau apie tai sprendžiama individualiai
	a) I stadija,	32	32	32	32	32	32	32
	b) II stadija,	32	32	32	32	32	32	32
	c) III stadija	33	33	33	33	33	33	33
4.	Įgimtos bei įgytos širdies ir stambiųjų
	kraujagyslių ydos:
	a) I ir II mitralinio vožtuvo prolapsas be	31	31	31	31	31	31	31
	hemodinamikos ir ritmo sutrikimų,
	b)WPW sindromas be hemodinamikos	32	32	32	32	32	32	32
	ir ritmo sutrikimų
5.	Kvėpavimo organų ligos (lėtinis bronchitas, pneumosklerozė, bronchektazinė liga, plaučių emfizema) esant plaučių ir širdies funkcijos nepakankamumui	32	32	32	32	32	32	32	Lengvo laipsnio plaučių funkcijos nepakankamumo atveju seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne, bet sprendžiama individualiai; apie persirgusių plaučių uždegimu galimybę dirbti laivyne sprendžiama praėjus 6 mėnesiams po ligos
6.	Virškinimo sistemos ligos (dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligė, gastritai, gastroduodenitai, neinfekcinės kilmės enteritai, kolitai, lėtinės kepenų, tulžies pūslės, kasos ir kt. ligos)	32	32	32	32	32	32	32	a) Po gydymo esant pastoviai remisijai, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne, išskyrus persirgusius dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opalige
									b) po operacinio arba konservatyviojo dvylikapirštės žarnos arba skrandžio opaligės gydymo, esant pastoviai remisijai, tačiau ne anksčiau kaip po 12 mėnesių visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne
7.	Tulžies pūslės akmenligė	33	33	33	33	33	33	33	Po operacinio arba konservatyviojo gydymo, nesant konkrementų, rentgenologinio arba echoskopinio tyrimo metu, seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys gali dirbti
									laivyne
8.	Endokrininės sistemos ligos	33	33	33	33	33	33	33	Seniai dirbantys asmenys, turintys lengvo
									laipsnio funkcinių sutrikimų, išskyrus
									antinksčių nepakankamumą, gali dirbti
									laivyne
9.	Kraujo ir kraujodaros ligos	33	33	33	33	33	33	33	Seniai dirbantys asmenys, sergantys ferodeficitine anemija, kurių hemodinaminiai rodikliai geri, gali dirbti laivyne
10.	Jungiamojo audinio ligos (reumatas, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, sisteminė sklerodermija, mazginis periartritas, dermatomiozitas ir kt.) jeigu per 12 mėnesių liga nepaūmėja, gali dirbti laivyne	33	33	33	33	33	33	33	a) Seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys, išskyrus III, V, VI bei VII grupių, taip pat virėjus, skalbėjus bei VII grupės kambuzo pagalbinius darbininkus, sergantys neaktyvia reumato forma, be vožtuvų pažeidimo,
	b) seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys, sergantys neaktyvia reumatoidinio artrito forma, be funkcijos pažeidimo, gali dirbti laivyne
11.	Alerginės ligos (nazofaringitai, bronchitai, konjunktyvitai, artritai, dermatitai, Reiter sindromas ir kt.)	33	33	33	33	33	33	33	Nustačius alergeną, kuris tiesiogiai nesusijęs su profesija, seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys, kurie neturi funkcinių sutrikimų visiškos kompensacijos stadijoje, gali dirbti laivyne
12.	Šlapimą išskiriančios sistemos ligos (pielonefritai, cistitai, uretritai ir kt.)	33	33	33	33	33	33	33	Jei po gydymo yra ilgalaikė remisija, gali dirbti laivyne, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių (nuo gydymo pabaigos)
13.	Inkstų, šlapimtakių ar šlapimo pūslės akmenligė	33	33	33	33	33	33	33	Po operacinio ar konservatyviojo gydymo, jei rentgenologinio arba echoskopinio tyrimo metu nėra konkrementų, seniai dirbantys visų profesinių grupių asmenys gali dirbti laivyne
14.	Šlapimą išskiriančios sistemos vystymosi anomalijos	11	11	11	11	11	11	11	Apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai ir tik išsamiai ištyrus
15.	Vyriškų lytinių organų ligos (prostatitai, epididimitai, varikocelės ir kt.)	32	32	32	32	32	32	32	Po konservatyviojo ar operacinio gydymo apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai
16.	Išeinamosios angos fistulės ir tiesiosios žarnos iškritimas	33	33	33	33	33	33	33	Po operacinio fistulės gydymo visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne
17.	Abortas, persileidimas laivyne	33	33	33	33	33	33	33	Atsinaujinus mėnesinių ciklui, gali dirbti
18.	Pastovus mėnesinių ciklo sutrikimas, kai yra disfunkcinis kraujavimas	32	32	32	32	32	32	32	Seniai dirbančios moterys gali dirbti laivyne, tačiau kas 6 mėnesius būtina akušerio-ginekologo konsultacija
19.	Venų ir limfagyslių ligos (tromboflebitai, kojų venų varikozė, hemorojus)	33	33	33	33	33	33	33	a) Nedidelio laipsnio venų išsiplėtimo atveju apie seniai dirbančių visų profesinių grupių asmenų galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai,
									b) po konservatyviojo ar operacinio gydymo visų profesinių grupių asmenys gali dirbti laivyne
20.	Įvairios lokalizacijos išvaržos	33	33	33	33	33	33	33	Po operacinio gydymo gali dirbti laivyne, tačiau apie dirbančių sunkų fizinį darbą galimybę dirbti laivyne sprendžiama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po operacijos
21.	Lėtinis apendicitas	33	33	33	33	33	33	33	Po operacinio gydymo gali dirbti laivyne, tačiau apie dirbančių sunkų fizinį darbą galimybę dirbti laivyne sprendžiama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po operacijos
22.	Viršutinės ar apatinės galūnės amputacija arba sutrumpėjimas daugiau kaip 10 cm, kelio ir čiurnos sąnario deformacija, esant funkcijos nepakankamumui, pėdos deformacija	33	33	33	33	33	33	33	Apie seniai dirbančių asmenų – kurie neteko vienos ar kitos plaštakos pirštų (išskyrus I) arba pėdos pirštų – galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į profesiją
23.	Lėtinės raumenų, kaulų, kremzlių, sąnarių, stuburo ligos, esant judėjimo funkcijos sutrikimų (radikulitai, miozitai ir kt.)	33	33	33	33	33	33	33	Apie visų profesinių grupių seniai dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne po konservatyviojo gydymo sprendžiama individualiai
24.	Plaučių ir kt. organų bei sistemų tuberkuliozė (aktyvi forma)	33	33	33	33	33	33	33	Ilgiau kaip dvejus metus sergantys neaktyvia, nuolatos kompensuojama tuberkuliozės forma visų profesinių grupių asmenys gali dirbti laivyne, jeigu tokią išvadą padaro ftiziatras
25.	Lėtiniai infekciniai ir parazitiniai susirgimai, bakterinės zoonozės, linkusios dažnai paūmėti (difterija, bruceliozė, lepra, virusinis hepatitas ir kt.), helmintozės	33	33	33	33	33	33	33	Po gydymo, jeigu liga nepaūmėjo per 6 mėnesius, apie galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai
26.	Nepūlinės odos ligos (psoriazė, neurodermitas, egzema ir kt.)	33	33	33	33	33	33	33	Po gydymo, jeigu liga nepaūmėjo per 12 mėnesių, seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne, išskyrus tropinius reisus
27.	Sifilis ir kitos venerinės ligos	33	33	33	33	33	33	33	Po gydymo laivyne gali dirbti visų profesinių grupių asmenys, tačiau tik gydytojui dermato– venerologui leidus
28.	Gerybiniai navikai	33	33	33	33	33	33	33	Po operacijos laivyne gali dirbti visų profesinių grupių seniai dirbantys asmenys, tačiau tik esant palankiai onkologo išvadai
29.	Gerybinis gimdos navikas (mioma)	33	33	33	33	33	33	33	Seniai dirbančios moterys, sergančios besimptome mioma, kuri per 6 mėnesius neaugo ir nekraujuoja, gali dirbti laivyne
30.	Psichiniai susirgimai be psichozės reiškinių (neurozės, neurostenijos ir kt.)	33	33	33	33	33	33	33	Apie visų profesinių grupių seniai dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai, tačiau tik esant palankiai psichiatro išvadai
31.	Regėjimo pablogėjimas dėl laužiamųjų terpių drumstumo, refrakcijos anomalijų bei kt. organinių pakitimų:								1. Visų profesinių grupių asmenų regėjimo aštrumas nustatomas su korekcija linzėmis arba akiniais (leistinos optinės korekcijos ribos nurodytos šios tvarkos 34 str.)
	a) regėjimas viena akimi – mažiau kaip 0,1 D, o kita akimi – mažiau kaip 0,5,	33	33	33	33	33	33	31
	b) regėjimas gerąja akimi – mažiau kaip 0,6 D, o blogąja – mažiau kaip 0,4,	33	33	22	22	33	22	11	2. Asmenų, stojančių mokytis į laivybos fakultetus, leidžiamas regėjimas kiekviena akimi – ne mažiau kaip 0,8 D su korekcija
	c) regėjimas viena akimi – mažiau kaip 0,8 D	31	31	11	11	11	11	11	(leidžiama įvairių rūšių ametropija – iki 6,0 D su korekcija); asmenų, stojančių mokytis į kitus fakultetus, leidžiamas regėjimas – ne mažiau kaip 0,6 D gerąja akimi ir ne mažiau kaip 0,4 D blogąja akimi su korekcija; leidžiama visų rūšių ametropija – iki 6,0 D su korekcija Indikacijų su adaptometru atveju laivininkams, upeiviams tiriama tamsinė adaptacija
32.	Gerosios akies ametropija: refrakcija didesnės ametropijos meridiano arba mišraus astigmento laipsnis nustatomi medikamentinės cikloplegijos sąlygomis:								1. Po 3 dienų atropino lašinimo, taikant optimalią koreguojamąją linzę, nustatomas ametropijos laipsnis; esant astigmatizmui, atsižvelgiama į cilindro stiprumą; esant paprastam ir mišriam – į cilindro ir sferos stiprumo sumą; esant sudėtiniam, atsižvelgiama į gerosios akies refrakciją; blogajai akiai ametropijos ribų nėra – atsižvelgiama tik į regėjimą su korekcija, esant leidžiamam dioptrijų skirtumui
	a) daugiau kaip 12,0 D	33	33	33	33	33	33	33
	b) nuo 10,25 iki 12,0 D	33	33	33	33	33	31	11
	c) nuo 6,25 iki 10,0 D	33	33	33	33	33	11	11
	d) nuo 3,25 iki 6,0 D	31	31	31	31	31	11	11
	e) iki 3,0 D	11	11	11	11	11	11	11
33.	Žvairakumas	33	33	33	33	33	33	33
34.	Bet kurios formos ir stadijos	33	33	33	33	33	33	33	Pradinės kompensuotos glaukomos atveju glaukoma seniai dirbantys asmenys gali dirbti uosto laivyne
35.	Progresuojantys arba recidyvuojantys ragenos, tinklainės, kraujagyslių trakto ir regos nervo uždegimai, trikdantys regėjimą	33	33	33	33	33	33	33	a) Po akies obuolio operacijų apie seniai dirbančių asmenų galimybę dirbti laivyne sprendžiama individualiai – priklausomai nuo regėjimo funkcijos ir susirgimo charakterio b) po keratotomijos ir lazerio operacijos, kai regėjimas grąžinamas, seniai dirbantys asmenys gali mokytis ir dirbti
36.	Spalvų jutimo sutrikimas	33	33	11	11	31	11	11	Narais, jūreiviais narais, jūreiviais vairininkais, kranininkais, mašinistais-vairininkais, motoristais-vairininkais dirbti negali
37.	Lėtinis pūlingas otitas (epitimpanitas, mazotompanitas)	33	33	33	33	33	33	33
38.	Vienpusis lėtinis nepūlingas otitas girdint kalbą pašnibždomis: nesveika ausimi – ne mažiau kaip iš 2 metrų atstumo, o sveika ausimi – ne mažiau kaip iš 5 metrų atstumo	31	31	31	31	31	11	11	Stojantiems mokytis jūrininkų specialybių, būtina girdėti kalbą pašnibždomis iš ne mažiau kaip 6 metrų atstumo abiem ausimis
39.	Abipusis lėtinis nepūlingas otitas girdint	31	31	31	31	31	11	11
	kalbą pašnibždomis kiekviena ausimi
	ne mažiau kaip iš 3 metrų
40.	Lėtiniai pridėtinių veido daubų uždegimai, esant dažniems paūmėjimams (daugiau kaip 3 kartus per metus)	33	33	33	33	33	33	33	Po konservatyviojo ar operacinio gydymo seniai dirbantys asmenys gali dirbti laivyne

Pastabos:

1. Sutrumpinimų reikšmės

1 – gali dirbti laivyne.

2 – gali dirbti laivyne, tačiau kiekvienu atveju individualiai ribojamas plaukiojimo rajonas.

3 – negali dirbti laivyne.

N – naujai priimami.

S – seniai dirbantys.

2. Terminų paaiškinimai

Ilgi reisai – ilgesni kaip 6 mėnesių reisai.

Seniai dirbantys – išdirbę laivyne ne mažiau kaip 3 metus be pertraukos.

Naujai priimami – priimami į darbą laivyne ar mokytis laivyno darbuotojų rengimo mokyklose.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. 125, 1999-03-18, Žin., 1999, Nr. 29-842 (1999-03-31), i. k. 0992250ISAK00000125

Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 01 30 įsakymo Nr.55 "Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr.144 "Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos" 10 priedo pakeitimo" dalinio pakeitimo