Suvestinė redakcija nuo 2014-06-27 iki 2015-08-31
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 5-168, i. k. 111301MISAK000D1-14
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MEDIENOS KURO PELENŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2011 m. sausio 5 d. Nr. D1-14
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsniu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo”, 8.3.1 papunkčiu,
Preambulės pakeitimai:
Nr. D1-572, 2014-06-25, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09164
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-14
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2014 m birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-572
redakcija)
MEDIENOS KURO pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklės
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato medienos kuro pelenų naudojimo dirvožemio tręšimui žemės ūkyje, įskaitant energinių augalų auginimui, miškų ūkyje bei pažeistų teritorijų (pvz., uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir kt.) rekultivavimui, civilinėje inžinerijoje tvarką.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
2.2. didžiausioji leidžiamoji cheminės medžiagos koncentracija (DLK) (toliau – didžiausioji leidžiamoji koncentracija) – didžiausias dirvožemyje, medienos kuro pelenuose leidžiamas cheminės medžiagos kiekis, išreikštas mg/kg sausosios masės, kuris medžiagai veikiant neribotą laiką nekenkia žmonių sveikatai ir aplinkai;
2.3. dirvos tręšimas medienos kuro pelenais (toliau – dirvos tręšimas) – medienos kuro pelenų paskleidimas dirvos paviršiuje, įterpimas į jos gilesnius sluoksnius ar sumaišymas su paviršiniais dirvožemio sluoksniais siekiant pagerinti dirvos kokybę;
2.5. medienos kuras – kurui skirta chemiškai neapdorota mediena: medžių, energinių augalų kamienų dalys, viršūnės, šakos, pjuvenos ir kt. Šiame kure gali būti durpių ir (arba) šiaudų bei jų gaminių (granulių, briketų ir kt.), bet ne daugiau kaip 5% jo sausosios masės;
2.6. medienos kuro pelenai (toliau – pelenai) – medienos kuro liekanos, susidarančios deginimo įrenginiuose;
2.7. medienos kuro pelenų apdorojimas (toliau – pelenų apdorojimas) – procesas, kurio metu medienos kuro pelenų dulkumas sumažinamas stabilizuojant juos fiziniu (pvz., drėkinant) ir (ar) cheminiu (pvz., į sudrėkintus pelenus įmaišant surišamųjų medžiagų) būdu siekiant pašalinti ar sumažinti šių pelenų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;
2.8. medienos kuro pelenų darytojas (toliau – pelenų darytojas) – ūkinės veiklos vykdytojas, kurio veiklos metu susidaro medienos kuro pelenų;
2.9. medienos kuro pelenų naudojimas (toliau – pelenų naudojimas) – aplinkai ir visuomenės sveikatai saugi veikla, apimanti pelenų vartojimą tręšti žemės ir miškų ūkyje, auginant energinius augalus, rekultivuojant pažeistas teritorijas ar civilinės inžinerijos reikmėms;
2.10. medienos kuro pelenų priėmėjas (toliau – pelenų priėmėjas) – asmuo, į savo nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomą teritoriją priimantis medienos kuro pelenus;
2.11. medienos kuro pelenų tvarkytojas (toliau – pelenų tvarkytojas) – asmuo, kuris užsiima medienos kuro pelenų tvarkymo veikla;
2.12. medienos kuro pelenų tvarkymas (toliau – pelenų tvarkymas) – pelenų surinkimas, laikymas, vežimas, apdorojimas, naudojimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka tarpininkas.
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nustatytas sąvokas.
3. Taisyklės privalomos asmenims, kurių veikla susijusi su pelenų susidarymu, tvarkymu ir naudojimu.
4. Taisyklės nereglamentuoja pelenų, susidariusių deginant kitos rūšies nei medienos kurą, naudojimo. Taisyklės netaikomos medienos kuro pelenams, gautiems deginant chemiškai užterštą medieną ir kitiems pelenams (pvz. atliekų deginimo pelenams), taip pat gaminant organines-mineralines trąšas.
6. Pelenai, kurie atitinka Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos apraše, patvirtintame 2012 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. D1-46/4-63 „Dėl Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašas), nustatytus priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijus, sąlygas ir naudojami pagal šiose Taisyklėse nustatytus reikalavimus, laikomi šalutiniais produktais.
7. Pelenai, kurie neatitinka Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos apraše nustatytų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijų, sąlygų ir negali būti naudojami pagal šiose Taisyklėse nustatytus reikalavimus (viršija didžiausiąsias leidžiamąsias cheminių medžiagų koncentracijas pelenuose ir kt.), laikomi atliekomis ir jiems taikomi atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.
8. Pelenų, užterštų 137Cs radionuklidu, naudojimas ir tvarkymas vykdomas vadovaujantis Medienos kuro pelenų, užterštų 137Cs radionuklidu, naudojimo ir tvarkymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-250 „Dėl Medienos kuro pelenų, užterštų 137Cs radionuklidu, naudojimo ir tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
II. pelenų naudojimo planas, JO RENGIMO BEI DERINIMO TVARKA
10. Pelenų naudojimas vykdomas pagal pelenų tvarkytojo parengtą ir su Aplinkos apsaugos agentūra suderintą Pelenų naudojimo planą (toliau – Planas).
11. Planas rengiamas pagal šių Taisyklių priede pateiktą formą.
TAR pastaba. 11 punktas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
12. Plane pateikiama informacija apie pelenų tvarkytoją, pelenų priėmėjus, teritoriją, kurioje numatomas pelenų naudojimas, dirvožemio ir pelenų tyrimų duomenis, pelenų naudojimą, Plano galiojimo terminą ir kt.
13. Planas derinamas šia tvarka:
13.1. Jei Plane numatytas pelenų naudojimas pažeistoms teritorijoms rekultivuoti, arba teritorija, kurioje numatoma naudoti pelenus, patenka į šiaurės Lietuvos karstinį regioną, taip pat jei pelenus numatoma naudoti II ir III pogrupio geriamojo vandens ir mineralinio vandens vandenviečių 1 ir 2 juostose (griežto režimo ir mikrobiotinės taršos apribojimų) bei III pogrupio vandenviečių 3 juostoje, kurios nustatomos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 44:2006, pelenų tvarkytojas Planą teikia derinti Lietuvos geologijos tarnybai (toliau – LGT). LGT ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Plano gavimo dienos pateikia raštu savo pastabas ir pasiūlymus arba raštu derina Planą;
13.2. Pelenų tvarkytojas, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki planuojamos pelenų naudojimo pradžios, Planą (2 egzempliorius spausdinto teksto ir 1 skaitmeninę laikmeną) pateikia derinti Aplinkos apsaugos agentūrai. Jei Plane numatytas pelenų naudojimas pažeistoms teritorijoms rekultivuoti, arba teritorija, kurioje numatoma naudoti pelenus, patenka į šiaurės Lietuvos karstinį regioną, taip pat jei pelenus numatoma naudoti II ir III pogrupio geriamojo vandens ir mineralinio vandens vandenviečių 1 ir 2 juostose (griežto režimo ir mikrobiotinės taršos apribojimų) bei III pogrupio vandenviečių 3 juostoje, kurios nustatomos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 44:2006, Planas turi būti suderintas su LGT prieš teikiant jį Aplinkos apsaugos agentūrai;
TAR pastaba. 13.2 punktas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
13.3. Aplinkos apsaugos agentūra per 20 darbo dienų nuo Plano gavimo išnagrinėja pateiktą Planą ir raštu pateikia savo pastabas ir pasiūlymus pelenų tvarkytojui arba jį raštu derina;
TAR pastaba. 13.3 punktas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
13.4. Pelenų tvarkytojas, gavęs pastabas ir pasiūlymus iš Aplinkos apsaugos agentūros, tikslina Planą ir pateikia jį pakartotinai derinti. Aplinkos apsaugos agentūra per 20 darbo dienų nuo Plano gavimo pakartotinai išnagrinėja pateiktą Planą ir jį raštu derina arba pateikia motyvuotą atsisakymą derinti.
TAR pastaba. 13.4 punktas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
14. Plano galiojimo terminą nustato pelenų tvarkytojas, atsižvelgiant į pelenų ir dirvožemio tyrimų rezultatus bei vietovės specifiką bei į planuojamą panaudoti pelenų kiekį. Aplinkos apsaugos agentūra turi teisę nustatyti trumpesnį Plano galiojimo terminą. Plano galiojimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 5 metai. Jei Plano galiojimo laikotarpiu atsirado aplinkybių, galinčių turėti esminę įtaką Plano galiojimui, pelenų tvarkytojas nedelsdamas privalo pateikti Planą pakartotiniam derinimui Aplinkos apsaugos agentūrai.
15. Vienas suderinto Plano egzempliorius lieka Aplinkos apsaugos agentūrai, kitas grąžinamas pelenų tvarkytojui. Aplinkos apsaugos agentūra apie suderintą Planą informuoja atitinkamos teritorijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – RAAD) ir pateikia jam suderinto Plano kopiją.
TAR pastaba. 15 punktas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
16. Pelenų tvarkytojas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatomo pelenų naudojimo privalo apie tai prieinamomis ryšio priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu arba telefonu) informuoti atitinkamos teritorijos RAAD nurodydamas pelenų darytoją, pelenų tvarkytoją, pelenų priėmėją, teritorijos, kurioje bus naudojami pelenai, pavadinimą, numatomą naudojimo laiką, planuojamą panaudoti pelenų kiekį.
TAR pastaba. 16 punktas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
18. RAAD turi teisę patikrinti Planą ir susijusius dokumentus. Jei RAAD nustato, kad pelenai naudojami kitaip negu numatyta Plane ir surašo apie tai patikrinimo akte, laikoma, kad Plano galiojimas laikinai sustabdomas kol per nustatytą protingą laiko terminą bus pašalinti patikrinimo akte nurodyti trūkumai. Jei patikrinimo akte nurodyti trūkumai per nurodytą laiko terminą nepašalinami, Planas laikomas negaliojančiu. RAAD per 5 darbo dienas nuo Plano pripažinimo negaliojančiu dienos apie tai informuoja pelenų tvarkytoją. RAAD turi teisę nustatyti aplinkybes, kurioms esant Plano galiojimas nestabdomas (pvz., nurodytas netikslus sklypo kadastrinis numeris ar kt.).
Iii. pelenų tvarkymo ir naudojimo bendrieji reikalavimai
19. pelenų pakrovimui, iškrovimui, pervežimui naudojamas transportas turi būti pritaikytas
atsižvelgiant į pelenų būklę (dulkingi, birūs ir kt.). Vežant neapdorotus pelenus, jie turi būti uždengti.
20. Tręšimas pelenais turi būti atliekamas mažiausiai 50 m atstumu nuo atvirų vandens telkinių ar įmirkusių plotų.
iV. pelenų tyrimai
23. Pelenų tyrimų atlikimą organizuoja pelenų darytojas. Pelenų darytojas, perduodamas pelenus pelenų priėmėjui arba pelenų tvarkytojui, kartu turi pateikti pelenų tyrimų rezultatus. Pelenų tyrimų rezultatai taip pat pateikiami pelenų naudojimo Plano priede.
24. Pelenų mėginiai tyrimams atlikti imami 200 t pelenų kiekiui prieš pelenų naudojimą. Tiriami gali būti apdoroti arba neapdoroji pelenai.
25. Jei vienerių metų laikotarpiu susidarantis pelenų kiekis yra mažesnis nei 200 t, pelenų mėginiai tyrimams atlikti imami per metus susidarančiam pelenų kiekiui.
26. Pelenų tyrimais turi būti nustatyti šie pelenų cheminių medžiagų rodikliai:
26.3. boro (B), vanadžio (V), švino (Pb), kadmio (Cd), chromo (Cr), vario (Cu), nikelio (Ni), cinko (Zn), gyvsidabrio (Hg), arseno (As) koncentracijos (mg/kg sausosios masės);
27. Tyrimams pelenų ėminiai imami iš įvairaus gylio ir ne mažiau kaip iš 15 skirtingų vietų. Kiekvieno ėminio tūris turi būti apie 1 litrą. Iš jų homogenizuojamas vienas jungtinis 1 litro ėminys.
28. Cheminių medžiagų kiekis pelenuose, kai pelenai naudojami žemės ūkyje, miškų ūkyje, pažeistų teritorijų rekultivavimui, turi neviršyti 1 lentelėje pateiktų didžiausiųjų leidžiamųjų koncentracijų.
1 lentelė. Didžiausiosios leidžiamosios cheminių medžiagų koncentracijos pelenuose, naudojamuose miškų ūkyje, žemės ūkyje, pažeistų teritorijų rekultivavimui
|
|
Miškų ūkyje |
Žemės ūkyje/pažeistų teritorijų rekultivavimui |
| Medžiaga |
DLK, mg/kg sausojoje masėje |
|
| Boras (B) |
200 |
250 |
| Vanadis (V) |
150 |
150 |
| Nikelis (Ni) |
20 |
30 |
| Chromas (Cr) |
20 |
30 |
| Kadmis (Cd) |
3 |
5 |
| Švinas (Pb) |
40 |
50 |
| Varis (Cu) |
100 |
200 |
| Cinkas (Zn) |
1000 |
1500 |
| Arsenas (As) |
3 |
3 |
| Gyvsidabris (Hg) |
0,2 |
0,2 |
| Benz(a)pirenas, µg/kg |
0,5 |
0,5 |
Nustatyta vadovaujantis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos atliktais tyrimų rezultatais (išskyrus vanadį (V) ir benz(a)pireną)
V. DIRVOŽEMIO TYRIMAI
29. Dirvožemio tyrimų atlikimą organizuoja pelenų tvarkytojas arba pelenų priėmėjas. Dirvožemio tyrimų rezultatai pateikiami Plano priede.
31. Energinių augalų auginimo teritorijose dirvožemio tyrimai vykdomi ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.
32. Dirvožemio tyrimai gali būti neatliekami, kai panaudojama ne daugiau kaip 0,5 t/ha pelenų per metus.
33. Dirvožemio tyrimais nustatomi šie rodikliai: sunkiųjų metalų koncentracijos (švino (Pb), kadmio (Cd), chromo (Cr), vario (Cu), nikelio (Ni), cinko (Zn), gyvsidabrio (Hg)), granuliometrinė sudėtis, pHKCl, judriųjų kalio (K2O) ir fosforo (P2O5) kiekis.
34. Dirvožemio ėminys turi būti sudarytas sumaišius 25 zondo dūrius, paimtus 0–25 cm gylyje iš ne didesnio kaip 5 ha ploto, dirbamo ar naudojamo tuo pačiu tikslu.
35. Draudžiama naudoti pelenus, jeigu sunkiųjų metalų koncentracija dirvožemyje viršija 70% didžiausiosios leidžiamosios sunkiųjų metalų koncentracijos, nurodytos šių Taisyklių 2 lentelėje.
VI. SPECIALIEJI reikalavimai pelenų naudojimui miškų ūkyje
37. Tręšimas pelenais gali būti atliekamas:
37.1. IV grupės (ūkinių) miškų normalaus drėgnumo Nae, Na, Nb, Nc ir Nd augavietėse, pirmiausia medynuose ar jų plynose kirtavietėse, iš kurių buvo paimtos miško kirtimo atliekos ir mediena medienos kuro ruošimui;
37.2. IV grupės (ūkinių) miškų nusausintų ar savaime nusausėjusių durpžemių Pan, Pbn ir Pcn augavietėse;
38. Plynose kirtavietėse pelenai išbarstomi prieš pat ar kartu su rudeniniu dirvos ruošimu miško želdiniams.
39. Tręšimas pelenais medynuose atliekamas 2 kartus:
39.1. pirmas tręšimas pelenais turi būti derinamas su retinimo kirtimų darbais, kai medynuose iškertamos valksmos;
40. Tręšimas pelenais negali būti atliekamas:
40.1. kalvotose teritorijose žiemos metu esant sniego dangai, pavasario polaidžio metu ir kitais atvejais, kai yra pavojus, jog pelenai gali patekti į vandens telkinius;
41. Siekiant nepažeisti gyvosios dirvožemio dangos, grybienos, nepakenkti natūraliai dirvos rūgščių-šarmų pusiausvyrai, skleidžiant pelenus dirvos paviršiuje miškų ūkyje, pelenų norma turi būti nustatoma atsižvelgiant į pelenų ir dirvožemio pH.
42. Kai tręšimas pelenais atliekamas IV grupės miškuose kartu su azotinių trąšų išbarstymu, pelenų kiekis nustatomas pagal šių Taisyklių 3 lentelėje nurodytus kiekius. Pelenų kiekis, tręšiant mišką tolygiai, neturi viršyti 3,5 t/ha.
43. Atliekant tręšimą pelenais miško masyvuose ar atskiruose kvartaluose, turi likti netręšta ne mažiau kaip 20% augaviečių ploto.
44. Plynose kirtavietėse tręšimas pelenais gali būti atliekamas, jeigu jis nebuvo vykdomas čia augusiuose pribrendusiuose medynuose.
46. Tręšimas neapdorotais pelenais gali būti atliekamas IV grupės miškų (Nae, Na, Nb, Nc ir Nd) plynose kirtavietėse, kuriose dirvožemio rūgštingumo rodiklis (pHKCl) ≤ 3,5, taip pat ne senesnėse kaip vienerių metų kirtavietėse prieš pat dirvos ruošimą miško želdiniams.
47. Naudojant neapdorotus pelenus miškų ūkyje turi būti užtikrinama, kad jie bus paskleisti tolygiai ir vėjas jų nenuneš už tręšiamo ploto ribų.
48. Pelenų tvarkytojas organizuoja, kad medynų amžiaus viduryje ar pribrendusiuose medynuose, kurie yra gausiai lankomi, prie įvažiavimo keliukų į miško teritorijas, kurios bus tręšiamos pelenais, ne vėliau kaip 7 kalendorinės dienos prieš tręšimą būtų pastatyti stendai, informuojantys apie toje teritorijoje planuojamą vykdyti tręšimą. Stende turi būti nurodyta ši informacija: tikslus laikotarpis valandomis, kada planuojama vykdyti tręšimą, draudimas būti miške tręšimo metu ir pažymėta, kad nerekomenduojama rinkti miško uogų ar grybų parą po pelenų išbarstymo.
VII. SPECIALIEJI reikalavimai pelenų naudojimui žemės ūkyje
49. Žemės ūkyje pelenai naudojami dirvos tręšimui praturtinant mineralinėmis medžiagomis ir (ar) kalkinimui.
50. Prieš pirmą tręšimą pelenais dirvožemis turi būti ištirtas pagal V skyriuje nustatytus reikalavimus. Smėlžemiuose, šlapynėse, eroduojančiuose dirvožemiuose pelenus naudoti draudžiama.
51. Pelenų naudojimas žemės ūkio laukuose atliekamas prieš pagrindinį žemės dirbimą, nuėmus auginamų augalų derlių arba laikant pūdymą. Draudžiama skleisti pelenus ant įšalusios ir įmirkusios dirvos ir kitais atvejais, kai yra pavojus, jog pelenai gali patekti į vandens telkinius.
52. Norint sureguliuoti dirvožemio rūgštingumą, žemės ūkio laukų tręšimas pelenais turi būti atliekamas kas 3–4 metai, išskyrus atvejus, kai dirvožemio tyrimais įrodoma, jog kalkinimas pelenais gali būti atliekamas dažniau.
53. Tręšimas pelenais neatliekamas pievų, ganyklų, daugiamečių žolių pasėlių teritorijose, taip pat teritorijose, kur ariamojo sluoksnio pHKCl didesnis nei 7,0.
54. Pelenų poreikis dirvožemiui nustatomas laboratorijoje vadovaujantis šių Taisyklių 4 lentelėje nurodytu kiekiu pagal pelenų ir dirvožemio, kuriame planuojama išbarstyti pelenus, tyrimų duomenis.
4 lentelė. Leidžiamas naudoti žemės ūkyje pelenų kiekis (t/ha)
| Dirvožemio ariamojo sluoksnio granuliometrinė sudėtis |
pH |
|||||
| < 4,6 |
4,6–5,0 |
5,1–5,5 |
5,6–6,0 |
6,1–6,5 |
6,6–7,0 |
|
| Priesmėliai |
3,0 |
2,5 |
2,0 |
1,5 |
1,0 |
- |
| Lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai |
3,5 |
3,0 |
2,5 |
2,0 |
1,5 |
1,0 |
| Sunkūs priemoliai ir moliai |
4,0 |
3,5 |
3,0 |
2,5 |
2,0 |
1,5 |
55. Su pelenais naudojamo grynojo fosforo (P) kiekis neturi viršyti 40 kg/ha per metus arba fosforo oksido (P2O5) kiekis neturi viršyti 90 kg/ha per metus.
56. Žemės ūkio laukų tręšimas atliekamas apdorotais (pvz., granuliuotais) arba neapdorotais pelenais, užtikrinant, kad jie bus paskleisti tolygiai ir vėjas jų nenuneš už tręšiamo ploto ribų, arba pelenus įariant į dirvą.
viii. specialieji reikalavimai PELENŲ naudojimui pažeistoms teritorijoms, sąvartynams rekultivuoti
58. Prieš panaudojant pelenus pažeistoms teritorijoms rekultivuoti atliekami dirvožemio tyrimai pagal V skyriuje nustatytus reikalavimus.
60. Apželdinant mišku pažeistas teritorijas pelenai išbarstomi prieš pat arba kartu su dirvos ruošimu miško želdiniams.
62. Pažeistų teritorijų ar sąvartynų rekultivavimas gali būti atliekamas apdorotais ir neapdorotais pelenais.
ix. specialieji reikalavimai PELENŲ naudojimui CIVILINĖJE INŽINERIJOJE
64. Pelenai civilinės inžinerijos statinių (vietinės reikšmės kelių ir kt.) statyboje gali būti naudojami kaip statybinė medžiaga, statybinės medžiagos papildas arba pakaitalas vadovaujantis Statybos įstatyme, Kelių įstatyme, Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosiuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 „Dėl Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų patvirtinimo“, atitinkamuose statybos ir kelių techniniuose reglamentuose nustatytais reikalavimais.
65. Planuojant pelenus naudoti civilinėje inžinerijoje, turi būti vadovaujamasi standartais, pvz., Lietuvos standartu CEN/TR 15677 „Lakieji pelenai susidarantys bendruoju deginimu. Situacijos Europoje ataskaita”, arba kreipiamasi į Statybos produktų sertifikavimo centrą dėl statybos produktų techninio vertinimo ir produkto sertfikavimo.
66. Pelenų kiekis nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į pelenų naudojimo pobūdį. Plane pateikiamas kiekio nustatymo pagrindimas, nurodomi naudojami apdoroti ar neapdoroti pelenai.
67. Pelenai gali būti įtraukiami į kelių tiesimui naudojamų medžiagų sudėtį. Tokie pelenai turi būti surišti, kad sunkiųjų metalų išsiplovimas į aplinką būtų minimalus. Sunkiųjų metalų koncentracija pelenuose negali du kartus viršyti 1 lentelėje žemės ūkyje ir pažeistų teritorijų rekultivavimui nustatytų didžiausiųjų leidžiamųjų cheminių medžiagų koncentracijų.
X. DIRVOŽEMIO IR PELENŲ TYRIMO METODAI
68. Taikomi šie dirvožemio ir pelenų tyrimų metodai:
68.1. dirvožemio granuliometrinei sudėčiai nustatyti – standartas ISO 11277 „Dirvožemio kokybė – dirvožemio dalelių dydžių pasiskirstymas. Sijojimo ir sedimentacijos metodas“;
68.2. sunkiųjų metalų kiekiui dirvožemyje nustatyti – standartas ISO 11466 „Dirvožemio kokybė – elementų, tirpių aqua regia, išskyrimas“ ir Lietuvos standartas LST ISO 11047 „Dirvožemio kokybė. Kadmio, chromo, kobalto, vario, švino, mangano, nikelio ir cinko nustatymas ekstrahuojant dirvožemį karališkuoju vandeniu. Liepsnos ir elektroterminės atominės absorbcijos spektrometriniai metodai“ arba standartas ISO 22036 „Dirvožemio kokybė – dirvožemio elementų apibūdinimas indukuota plazma. Atomo emisijos spektrometrija (ICP - AES)“;
68.3. judriojo fosforo (P2O5) ir judriojo kalio (K2O) koncentracijoms dirvožemyje nustatyti – Egnerio-Rimo Domingo (A-L) metodas;
68.4. dirvožemio pHKCl nustatyti – Lietuvos standartas LST ISO 10390 „Dirvožemio kokybė. pH nustatymas“;
68.5. pelenų pHH2O nustatyti – Lietuvos standartas LST ISO 10390 „Dirvožemio kokybė. pH nustatymas“;
68.6. drėgmės kiekiui pelenuose nustatyti – Lietuvos standartas LST EN 14346 „Atliekų apibūdinimas. Sausųjų medžiagų apskaičiavimas, nustatant sausąją liekaną arba vandens kiekį“;
68.7. organinės anglies kiekiui pelenuose nustatyti – Lietuvos standartas LST 13137 „Atliekų apibūdinimas. Bendrosios organinės anglies (BOA) nustatymas atliekose, dumble ir nuosėdose“;
68.8. benz(a)pireno kiekiui nustatyti – standartas ISO 13877 „Dirvožemio kokybė – policiklinių aromatinių angliavandenilių apibūdinimas. Skysčio chromatografijos metodas“ arba Lietuvos standartas LST EN 15527 „Atliekų apibūdinimas. Policiklinių aromatinių angliavandenių nustatymas atliekose, naudojant dujų chromatografijos masių spektrometriją“;
68.9. piltinis tankis (rodiklis leidžiantis atlikti perskaičiavimus iš tūrio į svorinį kiekį) nustatomas gravimetriškai;
68.10. sunkiųjų metalų kiekiui pelenuose nustatyti – Lietuvos standartas LST EN 13657„Atliekų apibūdinimas. Atliekų skaidymas karališkuoju vandeniu cheminiams elementams tirpale nustatyti“ ir Lietuvos standartas LST EN ISO 11885 „Vandens kokybė. Atrinktų elementų nustatymas optinės emisinės sprektrometrijos metodu, taikant induktyviai susietą plazmą (ICP-OES)“.
xi. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
TAR pastaba. Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių priede nustatytos Aplinkos apsaugos agentūros funkcijos įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių
Priedas
PELENŲ NAUDOJIMO PLANAS Nr.________
______________________________________________________________________
(Tvarkytojo pavadinimas, įmonės kodas, buveinės adresas)
___________________________________________________________________________
(Tvarkytojo kontaktinio asmens duomenys, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas)
Teritorija, kuriai parengtas pelenų naudojimo planas
______________________________________________________________________
(Vietovės pavadinimas, sklypo (-ų) kadastrinis Nr.)
Galioja iki .........................m....................d.
(Pildo pelenų tvarkytojas)
SUDERINTA su Aplinkos apsaugos agentūra
______________________________________________________________________
(Atsakingo darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, parašas, data)
A.V.
SUDERINTA su Lietuvos geologijos tarnyba1
______________________________________________________________________
(Atsakingo darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, parašas, data )
A.V.
______________________________________________________________________
(Tvarkytojo, atsakingo darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, parašas, data)
1 Jei Plane numatytas Pelenų naudojimas pažeistoms teritorijoms rekultivuoti arba jei teritorija, kurioje numatoma naudoti pelenus, patenka į šiaurės Lietuvos karstinį regioną.
I. INFORMACIJA APIE PELENŲ DARYTOJUS
1 lentelė. Pelenų darytojų duomenys
| Eilės Nr.
|
Pelenų darytojo pavadinimas, įmonės kodas/fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas |
Adresas
|
Kontaktinio asmens vardas ir pavardė, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas
|
Pelenų darytojo ir pelenų tvarkytojo sutarties data ir Nr.
|
| 1. |
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
2 lentelė. Pelenų paėmimo/naudojimo registracija
| Eilės Nr.
|
Paimtas pelenų kiekis, tonomis
|
Pelenų paėmi-mo data
|
Pelenų darytojo Nr. iš šio priedo 1 lentelės
|
Pelenų kokybės tyrimų ataskaitos data ir Nr.
|
Atidavimo naudoti/ naudojimo data
|
Atiduotas naudoti / panaudotas kiekis
|
Vietovės pavadinimas, adresas arba sklypo kadastrinis Nr. |
| 1. |
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
|
|
II. INFORMACIJA APIE PELENŲ PRIĖMĖJUS
3 lentelė. Pelenų priėmėjai
| Eilės Nr.
|
Pelenų priėmėjo* pavadinimas, įmonės kodas/vardas, pavardė, asmens kodas |
Adresas
|
Kontaktinio asmens duomenys, telefono, fakso Nr., el. pašto adresas |
Teritorijos valdymo pagrindas**
|
Plano priedo Nr.***
|
| 1. |
|
|
|
|
|
| 2. |
|
|
|
|
|
| 3. |
|
|
|
|
|
| 4. |
|
|
|
|
|
* Nurodomi pelenų priėmėjai, kuriems priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje teritorijoje numatomas pelenų naudojimas.
** Nurodoma, kuo remiantis pelenų priėmėjas turi teisę priimti sprendimą dėl pelenų naudojimo atitinkamoje teritorijoje – teritorija priklauso pelenų priėmėjui, teritorija išnuomota ilgalaikiam laikotarpiui ar kita.
III. INFORMACIJA APIE TERITORIJĄ, KURIOJE NUMATOMAS PELENŲ NAUDOJIMAS
1. Teritorijos aprašymas. Teritorijos aprašyme pateikiama:
2. Situacijos planas. Pridedamas teritorijos, kurioje numatoma naudoti pelenus, planas, apimantis mažiausiai 100 m spindulio plotą aplink teritoriją. Teritorijos plane turi būti pažymėti šie objektai:
3. Dirvožemio tyrimai. Kai reikia atlikti dirvožemio tyrimus, pildoma šio Priedo 4 lentelė. Pridedama dirvožemio tyrimų rezultatų kopija, aprašomas dirvožemio tyrimų periodiškumas ir jo pagrindimas.
IV. INFORMACIJA APIE PELENŲ NAUDOJIMĄ
4. Pelenų naudojimas. Aprašomas pelenų naudojimas, nurodant:
2. Sutarčių su pelenų darytojais, pelenų tvarkytojais, pelenų priėmėjais ir kitais pelenų tvarkytojais (pvz., vežėjais) patvirtintos kopijos.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-572, 2014-06-25, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09164
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. D1-14 „Dėl Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo